Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui R. P. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, išvadą teikianti institucija byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2024 m. birželio 11 d. ieškovė A. P. pateikė teismui ieškinį atsakovui R. P., kuriuo teismo prašė: 1) priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams A. P. ir R. P. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 250 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 2) paskirti ieškovę nepilnamečių vaikų A. P. ir R. P. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 3) priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas (CBP-9231).

2024 m. rugpjūčio 9 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą dėl ieškinio reikalavimų, kurioje nurodė, jog Tarnybos vyr. specialistė apsilankė ieškovės bei vaikų gyvenamojoje vietoje ir surašė šeimos aplinkos sąlygų tyrimo bei vaiko nuomonės išklausymo aktus. Tarnybos specialistė nustatė, kad nepilnametės A. P. ir R. P. kartu su mama A. P. gyvena 1 kambario su visais patogumais bute, (duomenys neskelbtini). Pasak ieškovės, butas priklauso jos motinai. Apsilankymo metu namuose buvo švaru, tvarkinga. Būste yra bendras kambarys, virtuvė, WC kartu su vonia, tamsus kambarys, balkonas. Nepilnametės gyvena viename kambaryje su mama, kuriame yra didelė spinta, 2 aukštų lova mergaitėms, minkštas kampas, komoda, 2 rašomieji stalai su biuro kėdėmis, TV. Vaikams sudarytos sąlygos gyventi, mokytis, ugdytis. Mergaitės mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. A. papildomai lanko dailės būrelį, o R. - muzikos mokyklą. Vaikų gydymo įstaiga - (duomenys neskelbtini).

Pokalbio su nepilnametėmis metu, A. nurodė, kad jai (duomenys neskelbtini) metų, ji mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, rudenį eis į (duomenys neskelbtini) klasę. Jai labai patinka šitoje mokykloje, ji turi daug draugų, su visais mokytojais sutaria gerai, konfliktų nebūna. Mergaitės teigimu, mokslai jai sekasi labai gerai, tik matematika sekasi blogiau, labiausiai jai patinkanti pamoka yra anglų kalba. A. specialistų konsultacijų nelanko, elgesio problemų neturi. Pasak mergaitės, ji 2 kartus per savaitę lanko dailės užsiėmimus, o dailės pamokos būna 4 kartus per savaitę, anksčiau dar lankė karate būrelį, tačiau dabar jau nebelanko. Anot A., laisvalaikiu su mama eina pasivaikščioti, žaidžia stalo žaidimus, važiuoja į prekybos centrą, aplanko senelius, kai per atostogas iš Anglijos grįžta tėtis, jie važiuoja pas močiutę į kaimą, kartais važiuoja pramogauti, su tėčiu gyvai matosi retai, bet bendrauja vaizdo skambučiais kelis kartus per savaitę. Mergaitės teigimu, kišenpinigius jai duoda mama, mama perka drabužius, bet ir tėtis atsiunčia siuntinį, kokią striukę ar penalą prieš rugsėjį, ko ji paprašo, tą daiktą tėtis nuperka. A. sakė, kad jos santykiai su abiem tėvais geri, tačiau su mama artimesni, su mama ji gali pakalbėti visomis temomis, mama ją labiau supranta, ji jau įsitvirtino gyventi Lietuvoje, turi daug draugų, labai patinka mokykla, patinka gyventi su mama. Pokalbio metu R. nurodė, jog jai yra (duomenys neskelbtini) metų, ji mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, rudenį eis į (duomenys neskelbtini) klasę. Mergaitės teigimu, jai labai patinka šitoje mokykloje, ji turi daug draugų, gerai sutaria su visais mokytojais, mokslai sekasi taip pat gerai. Nepilnametė sakė, kad specialistų konsultacijų nelanko, elgesio problemų neturi. Ji jau vienerius metus lanko muzikos mokyklą, groja pianinu. Laisvalaikiu, anot mergaitės, mėgsta skaityti, piešti, daro apyrankes, padeda mamai tvarkytis, padeda jai gaminti valgyti, jai patinka pabandyti kažkokį naują patiekalą, pagal naują receptą, kartais su mama eina pasivaikščioti, važiuoja į prekybos centrą, važiuoja pas senelius. R. teigimu, kai atvažiuoja tėtis, jie važiuoja pas močiutę ir pusseserę į (duomenys neskelbtini), kartais į vandens parką, buvo zoologijos sode. Pasak mergaitės, tėtis atvažiuoja retai, bet jie susiskambina, bendrauja vaizdo skambučiais, tėtis pasveikina ją su gimtadieniu. Nepilnametės teigimu, kišenpinigius jai duoda mama, drabužius perka mama, bet būna, kad ir tėtis nuperka, jis paklausia ko reikia, kartais atsiunčia siuntinį. R. nurodė, kad jos svajonė - būti dainininke arba veterinare, sakė, kad labai myli gyvūnus, kai jie gyveno Anglijoje, turėjo triušį, šunį ir žiurkėną, o dabar – tik žiurkėną. Pasak mergaitės, ji norėtų, kad tėvai nebūtų išsiskyrę, nes jai labiau patiktų, kad jie būtų kartu. Nepilnametės teigimu, jos santykiai su abiem tėvais geri, tačiau kažkokią paslaptį pasakytų mamai, nes ji artimesnė ir labiau ja pasitiki. R. sakė, kad jai labai patinka čia gyventi ir mokytis.

Teismui pateiktoje Tarnybos išvadoje nurodoma, jog šeima Tarnybai nėra žinoma dėl galimų vaiko teisių pažeidimų. Tarnybos vertinimu, ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymas dukroms, kiekvienai po 250 Eur per mėnesį, nors ir nesiekia teismų praktikoje nurodyto orientacinio kriterijaus, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad vaikų tėvas prie mergaičių išlaikymo prisideda ir kitais būdais (ko neneigia pati ieškovė ir vaikai), galimai užtikrintų minimalius, būtiniausius nepilnamečių poreikius (tomas 1, e. b. l. 34-37).

Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą išvadą teikiančiai institucijai pranešta tinkamai. Byloje gautas prašymas bylą nagrinėti Tarnybos atstovui nedalyvaujant (DOK-166283), todėl byla išnagrinėta išvadą teikiančios institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametė A. P., (duomenys neskelbtini), ir R. P., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės A. P. ir atsakovo R. P. dukros (tomas 1, e. b. l. 12-13). Bylos nagrinėjimo teisme metu abi šalys bei jų atstovai patvirtinto (pripažino aplinkybę – CPK 187 straipsnis), jog šalių santuoka (duomenys neskelbtini) teismo sprendimus buvo nutraukta Jungtinėje Karalystėje, tačiau šiuo teismo sprendimu jokie su šalių nepilnamečiais vaikais susiję klausimai (pvz., dėl vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos/globos teisių, išlaikymo ir pan.) nebuvo sprendžiami. Minėtu teismo sprendimu buvo išspręstas tik šalių santuokos nutraukimo klausimas. Šalių nepilnametės dukros šiuo metu gyvena su ieškove A. P. Lietuvoje, o atsakovas gyvena Jungtinėje Karalystėje.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas seka iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.

Nepilnamečiui vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis ar sutikti su pareikštais reikalavimai (CPK 12 straipsnis, 13 straipsnis). Dėl to teismas nagrinėja pareikštą reikalavimą, vadovaudamasis byloje surinktais įrodymais.

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Tai yra nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y., ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina į vaiko poreikius. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (2010 m. vasario 9 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti, kaip jau buvo minėta, turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (2016 m. vasario 3 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Plėtodama pirmiau nurodytą praktiką, kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui, tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (2020 m. spalio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

Ieškovės ieškinys teismui pateiktas 2024 m. birželio 11 dieną. Nuo 2024 m. sausio 1 d. šalyje nustatyta minimali mėnesinė alga (toliau – MMA) sudaro 924 Eur, kas atskaičius mokesčius sudaro apie 709 Eur. Kartu pažymėtina, jog kiekvienam vaikui skiriama ir mokama universali išmoka vaikui pagal Lietuvos Respublikos Išmokų vaikams įstatymą, kuri nuo 2024 m. sausio 1 d. sudaro 96,25 Eur. Kadangi šios išmokos paskirtis yra vaiko poreikių tenkinimas, skiriant šią išmoką vaiko poreikius iš dalies patenkina valstybė ir jų nereikia tenkinti tėvams, todėl vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis neretai yra mažinamas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (2020 m. balandžio 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Tokiu atveju minimalia neįrodinėtina vienam vaikui reikalingo išlaikymo suma nuo 2024 m. sausio 1 d. (709 Eur – 96,25 Eur = 612,75 Eur), kuri turėtų tekti abiem tėvams, t. y., atitinkamai sudarytų apie 306 Eur iš kiekvieno iš tėvų (924 Eur – mokesčiai = 709 Eur - 96,25 Eur išmoka vaikui = 612,75 Eur / 2 tėvų = 306,38 Eur per mėnesį iš kiekvieno iš tėvų).

Nagrinėjamu atveju ieškovė teismo prašo nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y., nuo 2024 m. birželio 11 d., iš atsakovo priteisti išlaikymą kiekvienam vaikui, mokamą periodinėmis išmokomis po 250 Eur per mėnesį, t. y., prašo priteisti net mažesnę sumą, nei teismų praktikoje nusistovėjusi minimali neįrodinėtina suma. Dėl šios priežasties ieškovė neturėjo pareigos pagrįsti nurodomų nepilnamečių vaikų poreikių, pateikdama detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius patiriamas išlaidas vaikui, tačiau atsakovas, įrodinėjantis, jog Lietuvoje gyvenančių jo nepilnamečių dukrų poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga mažesnė, nei minimalioji mėnesinė alga, išlaidų suma turėjo pareigą tai pagrįsti.

Bylos duomenimis, nepilnametė A. P., yra gimusi (duomenys neskelbtini) ir teismo sprendimo priėmimo metu jai yra (duomenys neskelbtini) metų, R. P. yra gimusi (duomenys neskelbtini), ir teismo sprendimo priėmimo metu jai yra (duomenys neskelbtini) (tomas 1, e. b. l. 12-13). Mergaitės specialių sveikatos ar kt. poreikių neturi, lanko valstybinę ugdymo įstaigą – (duomenys neskelbtini) gimnaziją (tomas 1, e. b. l. 16). A. lanko dailės būrelį, o R. lanko muzikos mokyklos pamokas.

Tiek teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek apklausta teismo posėdžio metu ieškovė detalizavo dukrų poreikius ir išlaidas, tenkančias šiems poreikiams patenkinti, nurodydama, jog abiejų vaikų minimalių poreikių patenkinimui per mėnesį reikalinga ne mažesnė nei 1200 Eur suma, kurią sudaro šios išlaidos: 1) maistui, įskaitant dienpinigius mokykloje bei išlaidas vaikų užkandžių dėžutėms pripildyti – 400 Eur (bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė nurodė, jog vaikų maitinimui patiriamos išlaidos yra ženkliai didesnės, nei buvo nurodytos rengiant ieškinį ir sudaro apie 600 Eur per mėnesį); 2) būstui – 180 Eur, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė patikslino, jog trise su dukromis gyvena motinai priklausančiame bute, kurio komunaliniai mokesčiai sudaro apie 120 Eur per mėnesį vasaros laikotarpiu ir apie 160 Eur žiemos (šildymo) laikotarpiu, bute yra įvestas internetas ir televizija „Cgates“, kurių kaina apie 20 Eur per mėnesį, bei televizija „Netflix“, kainuojanti 11,99 Eur per mėnesį, kurią žiūri vaikai, už naudojimąsi būstu motinai nemoka, tačiau su ja yra sutarusi, kad tas išlaidas, kurias mokėtų motinai, skiria dviem ieškovės sesers vaikams, kurie kartais, ieškovės budėjimo darbe metu prižiūri šalių nepilnametes dukras; 3) drabužiams ir avalynei – 200 Eur; pasak ieškovės, ginčo laikotarpiu, atsakovas drabužių vaikams nėra pirkęs, o vaikai auga, todėl reikalinga periodiškai pirkti naujus drabužius ir avalynę, taip pat mokyklinę uniformą (mokykloje privalomas uniformos švarkas); 4) mokyklos išlaidos (sąsiuviniai, knygos, pratybos) – 40 Eur; 5) sveikatos priežiūrai (vaistai, vitaminai, papildai, transportavimas iki gydytojo) – 40 Eur; 6) higienai (šampūnai, muilai, dušo želė, dušo putos, kremai, kūno losjonai, dezodorantai, higienos priemonės) – 60 Eur; 7) laisvalaikiui ir užklasinėms veikloms (lankomiems būreliams, kelionėms mokykloje, kinui, apsilankymui baseine) – 160 Eur; 8) transportui – 60 Eur; 9) telefonams – 20 Eur; 10) šventėms – 20 Eur; 11)nenumatytoms išlaidoms – 20 Eur. Atsižvelgiant į tai, ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo R. P. nepilnamečių dukrų išlaikymui po 250 Eur mokamų periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės. Pasisakydamas 2024 m. lapkričio 11 d. vykusio teismo posėdžio metu, ieškovės atstovas teismo prašė šioje dalyje viršyti pareikštus reikalavimus ir priteisti iš atsakovo kiekvienam vaikui minimalią neįrodinėtiną išlaikymo sumą, sudarančią po 306 Eur per mėnesį.

Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog su ieškovės pateiktomis išlaidomis sutinka iš dalies ir nurodė, jog abiejų vaikų išlaikymui galėtų skirti po 225 Eur per mėnesį, taip pat dar po 25 Eur kiekvienai dukrai skirtų kažką vaikams nupirkdamas. Pasisakydamas dėl vaikų poreikių, atsakovas nurodė, jog su ieškovės nurodomomis išlaidomis abiejų vaikų maistui (įskaitant dienpinigius mokykloje) – 400 Eur, mokyklos išlaidoms – 40 Eur, sveikatos priežiūrai – 40 Eur, laisvalaikiui ir užklasinėms veikloms – 160 Eur, telefonams – 20 Eur, šventėms – 20 Eur, nenumatytoms išlaidoms – 20 Eur sutinka, dėl likusių išlaidų būstui – 180 Eur, higienai – 60 Eur, transportui – 60 Eur pagrįstumo negali pasisakyti, mano, kad ieškovės nurodoma suma drabužiams ir avalynei, abiem dukroms sudaranti 200 Eur per mėnesį, t. y., po 100 Eur per mėnesį kiekvienai dukrai, yra pernelyg didelė.

Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (2017 m. lapkričio 28 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėj byloje Nr. e2A-1587-619/2017). Vertindamas prašomas priteisti sumas vaiko išlaikymui teismas tai daro atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis), vadovaudamasis į bylą pateiktais įrodymais, šalių paaiškinimais, visuotinai žinomomis prekių ir paslaugų kainomis, atsižvelgdamas į tai, ar nurodyti poreikiai yra realūs, ar nurodytos protingumo kriterijus atitinkančios jiems tenkinti skirtinos sumos.

Teismo vertinimu, ieškovės apskaičiuota išlaikymo suma per mėnesį yra protingo dydžio ir galimai atitinka vaikų minimalius poreikius. Nepaisant to, jog išklausius byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimų, buvo nustatyta, jog vaikų teisei į būstą užtikrinti yra patiriamos kiek mažesnės išlaidos, nei nurodoma, vaikų poreikių lentelėje, tačiau taip pat sutiktina, su ieškovę, jog faktiškai vaikų maitinimui namuose bei mokykloje, įskaitant dienpinigius vaikams (po 1 Eur per dieną), taip pat išlaidas pietų dėžutėms, atsižvelgiant į šalyje esančias maisto produktų kainas, yra patiriamos didesnės išlaidos, nei nurodoma ieškinyje.

Ieškovė teismui nurodė, jog dukterų drabužiams ir avalynei per mėnesį yra reikalinga skirti vidutiniškai apie 200 Eur, t. y., po 100 Eur kiekvienai. Atsakovas su šia suma nesutiko, tačiau sumos, su kuria sutiktų, nenurodė. Spręsdamas dėl išlaidų drabužiams, avalynei pagrįstumo teismas pažymi, jog atsižvelgiant į šalių nepilnamečių vaikų amžių, tikėtina, kad 10-11 metų mergaičių aprangos bei avalynės poreikiui patenkinti per mėnesį yra reikalinga apie 100 Eur suma. Nors tokia suma nėra reikalinga kiekvieną mėnesį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad tokio amžiaus vaikai nuolat ir sparčiai auga ir kiekvieną sezoną yra reikalinga juos aprūpinti tinkamais sezoniniais drabužiais ir avalyne, tikėtina, jog vidutinės mėnesio išlaidos vieno vaiko aprangai ir avalynei sudaro apie 100 Eur. Teismo vertinimu, kitos ieškovės nurodytos išlaidos taip pat atitinka protingas, visuotinas žinomas prekių ir paslaugų kainas.

Vadovaudamasis civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu, teismas daro išvadą, kad ieškovė pagrindė, o atsakovas nenuginčijo aplinkybių, jog šalių nepilnamečių dukrų poreikiams (tiek kasdieniniams, tiek ir papildomiems) patenkinti reikalingų išlaidų dydis per mėnesį sudaro apie 1200 Eur, kas atitinkamai sudarytų po 600 Eur per mėnesį kiekvienai dukrai (CPK 178, 185 straipsniai). Išklausius šalių paaiškinimų, ištyrus byloje surinktus rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė, jog šalių nepilnamečių dukrų poreikių tenkinimui, reikalinga mažesnė nei ieškovės nurodyta suma, nesiekianti teismų praktikoje nusistovėjusios neįrodinėtinos sumos – minimalios mėnesinės algos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymu, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, skiriama ir mokama 1,54 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, ginčo laikotarpiu sudaranti 96,25 Eur. Bylos duomenimis, šią išmoką vaikams gauna ieškovė (po 96,25 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, abiem vaikams iš viso 192,50 Eur per mėnesį).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, kasacinės instancijos teismas yra suformulavęs tokią teisės aiškinimo taisyklę, jog pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą mokamos socialinės išmokos paskirtis yra vaiko poreikių tenkinimas. Skiriant šią išmoką vaiko poreikius iš dalies patenkina valstybė ir jų nereikia tenkinti tėvams, todėl teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (2020 m. balandžio 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Kartu pažymėtina, jog formuodamas teismų praktiką šiuo klausimu, kasacinės instancijos teismas taip pat yra išaiškinęs, jog aukščiau aptarta taisyklė nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas visais atvejais privalomai turi būti mažinamas nurodytų išmokų suma. Tuo atveju, kai šalių turtinė padėtis leidžia joms vykdyti savo pareigas visa apimtimi, nėra poreikio lengvinti tėvams tenkančią vaiko išlaikymo naštą valstybės mokamų išmokų dydžiu. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (2023 m. kovo 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 50 punktas).

Vadovaudamasis nurodyta kasacinio teismo praktika bei atsižvelgdamas į ieškovės nurodytus šalių nepilnamečių vaikų poreikius, atsakovo teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes apie jo turtinę padėtį (nedirba, nekilnojamojo turto neturi), kurias iš dalies patvirtino ir ieškovė, teismas sprendžia, kad šalių nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga suma turėtų būti mažinama pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis išmokomis vaikui(-ams).

Tėvų pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra lygios, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, turimų išlaikytinių skaičių, sveikatos būklę ir kitas reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju tiek ieškovė, tiek atsakovas bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad abu tėvai lygiomis dalimis turėtų prisidėti prie nepilnamečių dukrų poreikių tenkinimo.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y., visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). CK 3.192 straipsnio 1 dalyje pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus numatyta tėvams, o ne kitiems asmenims, todėl ji negali būti perkelta nei tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, nei kitiems asmenims. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006 m. rusėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; kt.).

Bylos duomenimis, tiek ieškovė, tiek ir atsakovas yra sveiki, darbingo amžiaus, jų darbingumas nėra ribotas, neįgalumo nei viena iš šalių neturi, be šalių nepilnamečių dukrų kitų išlaikytinių neturi.

Ieškovė nuo (duomenys neskelbtini) dirba VšĮ (duomenys neskelbtini), kur jai priskaičiuotas darbo užmokestis per mėnesį laikotarpiu nuo 2024 m. sausio iki 2024 m. rugsėjo mėnesio neatskaičius mokesčių vidutiniškai sudarė 1312 Eur. Taip pat ieškovė nuo (duomenys neskelbtini) dirba ir VšĮ (duomenys neskelbtini), kur jai priskaičiuotas darbo užmokestis per mėnesį laikotarpiu nuo 2024 m. sausio iki 2024 m. rugsėjo mėnesio neatskaičius mokesčių vidutiniškai sudarė 1369,65 Eur. Tarnybos specialistei ieškovė nurodė, jog iš viso ieškovės mėnesio pajamos sudaro 1500 Eur, taip pat gauna apie 192 Eur išmoką už vaikus. Vadovaujantis teismui pateikta ieškovės VšĮ (duomenys neskelbtini) pažyma apie visas gaunamas pajams laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės iki 2024 m. balandžio mėnesio, šioje darbovietėje ieškovės gaunamos pajamos šiuo laikotarpiu sudarė 8289,01 Eur, o vidutinės mėnesinės pajamos atskaičius mokesčius vidutiniškai sudarė 690,75 Eur (tomas 1, e. b. l. 14). Vadovaujantis viešųjų registrų duomenimis, ieškovė nėra įgijusi nekilnojamojo turto (tomas 1, e. b. l. 102), jai nuosavybės teise priklauso transporto priemonė (duomenys neskelbtini), 2016 m. gamybos (tomas 1, e. b. l. 89-90), finansinių įsipareigojimų kreditoriams ieškovė neturi (tomas 1, e. b. l. 92). Ieškovė juridinių asmenų veikloje nedalyvauja (tomas 1, e. b. l. 120).

Atsakovas teismo įpareigojimo pateikti įrodymus apie savo turtinę padėtį per teismo nustatytą bei vėliau pratęstą terminą neįvykdė. Vadovaujantis teismo išreikalautais duomenimis iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas negauta (tomas 1, e. b. l. 111), Tarnybos specialistei atsakovas nurodė, jog jis gyvena ir dirba Anglijoje, tačiau jo pajamos mažos. Atsakovas jokių įrodymų apie savo turtinę padėtį, gaunamas pajamas, sveikatos būklę ir pan. į bylą nepateikė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų registrų duomenimis atsakovas yra įgijęs nekilnojamojo turto – dalį žemės sklypo su statiniais (tomas 1, e. b. l. 103-110), finansinių įsipareigojimų kreditoriams atsakovas neturi (tomas 1, e. b. l. 95-99), juridinių asmenų veikloje nedalyvauja (tomas 1, e. b. l. 119). Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas teigė Jungtinėje Karalystėje nuosavybės teise įgijęs transporto priemonę.

Spręsdamas dėl išlaikymo šalių nepilnamečiui vaikui priteisimo bei vertindamas šalių turtinę padėtį bei kitas reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog abiejų šalių turtinė padėtis vertintina kaip panaši. Nagrinėjamu atveju atsakovas yra nutraukęs darbo santykius Jungtinėje Karalystėje, kurioje dirbdamas turėjo visas galimybes gauti ne mažesnį nei minimali mėnesinė alga darbo užmokestį, Jungtinėje Karalystėje, pasak šalių, sudarantį apie 1200-1250 svarų sterlingų. Teismo vertinimu, nutraukus darbo santykius, atsakovui turėtų tekti ir visos su tuo susijusios pasekmės.

Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į vaikų amžių, jų poreikius ir vaikų būtinųjų poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, šalių turtinę padėtį, į tai, kad ieškovės nurodyta vaikų poreikių per mėnesį suma neviršija (net ir nesiekia) nustatyto minimaliojo darbo užmokesčio, kuris laikytinas orientaciniu kriterijumi išlaikymo priteisimo, o atsakovas šio dydžio pagrįstai nepaneigė ir byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą nukrypti nuo lygių dalių teikiant išlaikymą principo, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo dukroms priteisimo tenkintinas pilnai ir iš atsakovo nepilnametėms A. P. ir R. P. priteistinas išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y., nuo 2024 m. birželio 11 d., iki vaikų pilnametystės.

Atsižvelgiant į aplinkybę, jog atsakovas gyvena Jungtinėje Karalystėje ir Lietuvoje lankosi tik kelis kartus per metus, o visu kitu metu vaikais rūpinasi išimtinai viena ieškovė, teismas sprendžia, jog aplinkybė, kad atsakovas vasaros laiku su viena dukra praleido 1 mėnesį, o su kita – 2 savaites, nesudaro pagrindo mažinti iš jo priteistino išlaikymo dydžio. Iš esmės analogiškos pozicijos laikosi ir kasacinis teismas, suformulavęs taisyklę, jog tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas, ir taip tenka didesnė vaiko priežiūros ir išlaikymo našta, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010), todėl kartu su vaiku negyvenantis tėvas turi daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo materialiai.

Atsižvelgdamas į aktyvų teismo vaidmenį šeimos bylose ieškovės atstovas teismo prašė viršyti pareikštus reikalavimus ir iš atsakovo priteisti didesnį išlaikymą, nei ieškiniu prašo ieškovė. Teismas šio prašymo netenkina ir papildomai pažymi, jog bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė nurodė, jog būtent ieškinyje nurodoma suma yra reikalinga šalių nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti, todėl sprendžia, kad ieškinio reikalavimų viršijimas, priteisiant iš atsakovo didesnį išlaikymą, nagrinėjamu atveju neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijaus.

Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikams dydis, atsižvelgiant į šalių nepilnamečių vaikų amžių, jų poreikius ir jų poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, šalių turtinę padėtį yra proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis).

Priteista suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečiams vaikams išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skiriama ieškovė A. P. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Pažymėtina, kad vaikų poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovės reikalavimai yra patenkinti pilnai, t. y., 100 proc.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis Bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Teismas, spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008; kt.).

Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato/advokato padėjėjo pagalbai apmokėti byloje sudaro 1005,00 Eur (400 Eur + 302,50 Eur + 302,50 Eur, tomas 1, e. b. l. 6-7, 82, 86-87, 123-124).

Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti byloje sudaro 550 Eur (tomas 1, e. b. l. 125-128).

Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į civilinės bylos sudėtingumą, bylos apimtį, ieškovės atstovų parengtų procesinių dokumentų kiekį, o taip pat byloje organizuotų teismo posėdžių skaičių bei jų trukmę, teismas sprendžia, jog ieškovės patirtos išlaidos advokato/advokato padėjėjo pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.

Ieškovės ieškinį patenkinus pilnai, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 100 proc. šių išlaidų, sudarančių 1005,00 Eur.

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju valstybės naudai iš atsakovo priteistina 135,00 Eur žyminio mokesčio už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo (250 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc. x 2 vaikai).

Išlaidos, susiję su procesinių dokumentų siuntimu, nagrinėjamoje civilinėje byloje nebuvo patirtos, kadangi procesiniai dokumentai buvo siunčiami elektroninių ryšių priemonėmis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti pilnai.

Priteisti iš atsakovo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) per mėnesį nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos (2024 m. birželio 11 d.) iki vaiko pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) per mėnesį nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos (2024 m. birželio 11 d.) iki vaiko pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametėms dukroms A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1005,00 Eur (vieną tūkstantį penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 135,00 Eur (vieną šimtą trisdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio.

Žyminio mokesčio sumos valstybei turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 5660). Mokėjimo kvitą būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (pateikti į nagrinėjamą civilinę bylą).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt dienų) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.