Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorei Deimantei Banaitienei (dalyvavo per nuotolinę vaizdo ir garso konferencijų programą „Zoom“),

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuva, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, gyvena deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirba, registruotas Kauno užimtumo tarnyboje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. V. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveiktos sutrikdymą, o būtent: 2024 m. birželio 23 d., apie 11.55 val., (duomenys neskelbtini), prie bažnyčios, tyčia koja spyrė ir kumščiu sudavė ne mažiau 5 kartus S. K. į kairę koją, kairį šoną, į veidą ir į rankas, po to ranka suėmė J. Ž. už kairio peties ir ją stūmė, dėl ko J. Ž. trenkėsi į automobilį, tuo padarydamas nukentėjusiajai S. K. poodines kraujosruvas dešiniame dilbyje, kairiame dilbyje, krūtinės kairėje, kairėje šlaunyje, viršutinio kairės pusės I danties panirimą, kraujosruvą viršutinėje lūpoje, tai yra padarė S. K. nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė nukentėjusiosioms S. K., J. Ž. fizinį skausmą.

2024 m. lapkričio 5 d. atliktos akistatos metu kaltinamasis R. V. ir nukentėjusioji S. K. liko prie savo parodymų, nieko nekeitė (2 t., b. l. 12-14).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar nėra suklastoti ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini.

Dėl R. V. padarytos nusikalstamos veikos

Motyvuojamoji dalis

Teismas, vadovaudamasis byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, juos visus išsamiai ir objektyviai išanalizavus bei sugretinus tarpusavyje pripažįsta, kad kaltinamasis R. V. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveiktos sutrikdymą, o būtent: prie bažnyčios, tyčia koja spyrė ir kumščiu sudavė ne mažiau 5 kartus S. K. į kairę koją, kairį šoną, į veidą ir į rankas, po to ranka suėmė J. Ž. už kairio peties ir ją stūmė, dėl ko J. Ž. trenkėsi į automobilį, tuo padarydamas nukentėjusiajai S. K. poodines kraujosruvas dešiniame dilbyje, kairiame dilbyje, krūtinės kairėje, kairėje šlaunyje, viršutinio kairės pusės I danties panirimą, kraujosruvą viršutinėje lūpoje, tai yra padarė S. K. nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė nukentėjusiosioms fizinį skausmą.

Atsižvelgiant į išdėstytą bei į kaltinamojo R. V. atliktus neteisėtus tyčinius veiksmus, į tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir jų pasekmes, bei to norėjo, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo R. V. kaltė visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys)

Kaltinamojo R. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis R. V. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia prieš dvi moteris, kurios yra motina ir dukra, kaltinamasis neteistas (2 t., b. l. 54-55), administracine tvarka baustas ir turi vieną galiojančią nuobaudą (2 t., b. l. 56), nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 58, 61). Teismas atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo visuomenei laipsnį (nukentėjusioji S. K. nurodė, kad R. V. nei iš šio, nei iš to priėjo ir jai trenkė, J. Ž. garbaus amžiaus, tačiau ir ji neišvengė fizinio smurto), R. V. asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę (iš dalies pripažino kaltę ir gailisi) ir tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tai, kad teisiamas pirmą kartą, vedęs, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti kaltinamajam R. V. paskiriant laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos alternatyvios bausmės rūšys – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas ir laisvės atėmimas. Nagrinėjamu atveju areštas ar laisvės atėmimas būtų per griežtos bausmės ir jomis, iš esmės, būtų įgyvendinamas tik vienas iš bausmės tikslų – nubaudimas. Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, prokurorės prašymą, teismas mano, kad laisvės apribojimo bausmė yra tinkama pagal padarytą veiką. R. V. skirtina 1 metų laisvės apribojimo bausmė. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į bausmių individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta ar per švelni, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

BK 48 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo būvimo vietos pagal nustatyta laiką, kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Nagrinėjamu atveju R. V. laisvės apribojimo bausmė skiriama be intensyvios priežiūros, nes jos paskirtis neatitinka nagrinėjamos nusikalstamos veikos pobūdžio. R. V. skirtini įpareigojimai: dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per 10 mėnesių atlyginti priteistą turtinę ir neturtinę žalą S. K., J. Ž. ir Šiaulių teritorinei ligonių kasai (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 3 punktai).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. V. paliktina galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 50-53).

Dėl civilinių ieškinių išsprendimo ir atstovavimo išlaidų

Baudžiamojoje byloje pareikšti civiliniai ieškiniai – 2024 m. rugpjūčio 30 d. S. K. pateikė 5 000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Taip pat prašė atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 72-75), 2024 m. rugsėjo 11 d. J. Ž. pateikė 3 000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 158-161). Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 178,99 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 193-196).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civiliniame ieškinyje nurodytas turtinės žalos dydis atitinka Šiaulių teritorinės ligonių kasos patirtas išlaidas. Teismas konstatuoja, kad Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais įrodymais, tarp kaltinamojo veiksmų ir civilinio ieškovo patirtos turtinės žalos yra priežastinis ryšys (dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos sukeltų sužalojimų, nukentėjusiajai S. K. buvo būtinas gydymas), kaltinamasis neginčijo civilinės ieškovės pareikšto civilinio ieškinio dydžio, todėl civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai ir civiliniam ieškovui minėta 178,99 Eur suma priteistina iš kaltinamojo R. V..

Sprendžiant dėl S. K. ir J. Ž. civilinių ieškinių, pažymėtina, kad teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Teismų praktikoje pasisakoma, kad neturtinės žalos atlyginimo atvejais iš esmės nėra įmanomas teisės pažeidimu sukeltų padarinių pašalinimas natūra, t. y. padėties, buvusios iki pažeidimo, sukėlusio neigiamus dvasinius išgyvenimus, atkūrimas, ir kartu visiško žalos atlyginimo principo, kuris yra kertinis turtinės žalos atlyginimo atvejais, įgyvendinimas. Kita vertus, ši neturtinės žalos atlyginimo specifika neeliminuoja teismo pareigos maksimaliai įmanomai individualizuoti kiekvieną neturtinės žalos patyrimo atvejį ir parinkti tokį neturtinės žalos atlyginimo dydį, kuris konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis kuo labiau sumažintų asmens patirtą dvasinę skriaudą ir kitokio pobūdžio emocinius išgyvenimus ir suteiktų jam adekvačią satisfakciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018).

Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinęs ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, aiškindami ir taikydami neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teismai turi atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Nustatant neturtinės žalos dydį, būtina atsižvelgti ir į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžių priteisimo, sukėlus skausmą žmogui ar nežymiai sutrikdžius sveikatą (BK 140 straipsnis), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 100–1 200 Eur (Vilniaus apygardos teismo nutartys ir nuosprendžiai Nr. 1A-290-891/2022, 1A-132-988/2022, 1A-219-851/2022, 1A-138-1035/2022, Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. 1A-106-606/2022, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-281-923/2022, 1A-540-397/2024, 1A-466-876/2024 ir kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-227/2017, 2K-347/2018, 2K-70-942/2022, 2K-130-387/2023 ir kt.).

Pažymėtina, kad 1 000,00 Eur ir didesnės sumos priteisiamos dažniausiai tai atvejais, kai nustatytas itin intensyvus smurtas (pavyzdžiui, ne mažiau nei 16 trauminių poveikių), neturtinė žala patiriama ne vien dėl sveikatos sutrikdymo (pavyzdžiui, nukentėjusioji išgyvena ir dėl vaikų patiriamo smurto) ir kt. (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-253-576/2023).

Didesnis neturtinės žalos dydis paprastai siejamas su atvejais, kuomet neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai arba kai dėl tam tikro sveikatos sutrikdymo masto atsiranda neigiamų trunkamųjų pasekmių įvairiose nukentėjusiojo gyvenimo srityse. Nukentėjusiosios S. K. sužalojimų mastą patvirtina 2024 m. liepos 30 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G685/2024(04) ir 2024 m. rugsėjo 11 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. pG957/2024(04), kuriose nurodyta, kad sužalojimus ji patyrė penkių trauminių povekių metu, nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešiniame ir kairiame dilbiuose, krūtinės kairėje, kairėje šlaunyje, taip pat kairės pusės I danties panirimas. Šie sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Civiliniame ieškinyje ir teismo posėdžio metu S. K. nurodė, jog dėl patirto smurto ji patyrė fizinius sužalojimus, jautė nerimą, baimę važiuoti link bažnyčios. Ji negalėjo pasirodyti artimiesiems, po įvykio ir patirtų sužalojimų buvo sutinusi, ilgai teko gydytis mėlynes, išmuštas dantis, kuris iki šiol dar nėra sutvarkytas. Teko vartoti vaistus. Kaltinamasis nei jos, nei jos mamos neatsiprašė. Be to papildomą stresą jautė ir dell savo mamos, nes ši yra garbaus amžiaus ir teko jai dalyvauti minimam įvykyje, kuriai taip pat buvo suduotas vienas smūgis. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad dėl kaltinamojo veiksmais padarytų sužalojimų nukentėjusiajai teko patirti fizinį skausmą, stresą ir kitus neigiamus išgyvenimus, tai jog jai yra reikalinga gydyti išmuštą dantį. Tai yra ir šiai dienai S. K. būsena nėra pilnai atsistačiusi, įvykio metu jai teko rūpintis ne tik savimi, bet papildomi išgyvenimai buvo ir dėl garbaus amžiaus mamos. Pažymėtina ir tai, kad R. V. S. K. sudavė ne vieną smūgį, o penkis, nors jis pakankamai tvirtas vyras smurtavo prieš nesiginančią moterį (R. V. atžvilgiu jokie smūgiai nebuvo suduoti), smurtas atliktas prieš tai net nebuvus jokio žodinio konflikto. Kita vertus neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Nukentėjusiosios (civilinės ieškovės) reikalavimas priteisti piniginę kompensaciją neturtinei žalai atlyginti teismui yra suprantamas ir pagrįstas, tačiau reikalaujama 5 000 Eur suma yra per didelė ir neproporcinga padarytam nusikaltimui ir atsiradusioms pasekmėms, todėl teismas ją mažina. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo turtinę padėtį – R. V. niekur nedirba, regisruotas užimtumo tarnyboje, tai gi finansinė padėtis yra pakankamai sudėtinga. R. V. su civiliniu ieškiniu nesutiko, sutiko, kad sukėlė fizinį skausmą S. K., bet mano, kad civilinis ieškinys yra ženkiai per didelis.

Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes ir aktualią teismų praktiką, į tai, jog neturtinė žala padaryta tyčiniais kaltininko veiksmais, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nustatytinas 1 500 Eur nukentėjusiajai padarytos priteistinos neturtinės žalos dydis. Tokio dydžio neturtinė žala atitinka padarytos veikos pavojingumą, neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, bei yra proporcinga nukentėjusiosios patirtiems sužalojimams ir išgyvenimams. Nukentėjusiosios S. K. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies ir iš kaltinamojo R. V. priteisiama 1 500 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.

Civiliniame ieškinyje ir teismo posėdžio metu J. Ž. nurodė, jog įvykio metu jai buvo 97 metai ir net tokio amžiaus teko patirti smurtą iš visiškai nepažįstamo asmens. Pastebėtina, kad ji po mišių bažnyčioje laukė duros, o jos sulaukus buvo smurtaujama prieš jos dukrą ir siekdama nutraukti smurto vartojimą jos dukros atžvilgiu, garbaus amžiaus, sunkiai einančiai moteriai teko įsiterpti savo aktyviais veiksmais. Kaip nurodė tiek pati nukentėjusioji, tiek S. K., tie kir kaltinamasis, ji pakėlė lazdą pagrūmoti dėl tokių smurtinių kaltinamojo veiksmų ir tuo metu ji buvo pastumta ir atsitrenkė į automobilį. Byloje nėra duomenų, tačiau nukentėjusiosios nurodė, kad atvykusi med. Pagalba teikė pagalba ne tik S. K., tačiau ir J. Ž. – apžiūrėjo, davė vaistų. J. Ž. nurodė, kad po įvykio ji jautė smausmą rankoje, be to patyrė didžiulį stresą ir išgyvenimus dėl dukros. R. V. nesutinka, kad stūmė senolę, nurodė, kad tik stumtelėjo lazdą nuo saves. Tačiau jau vien tie veiksmai, kad kaltinamasis smurtavo motinos akyse prieš jos dukrą, nors ir suaugusią, yra pakankamas išgyvenimas ir psichologinio skausmo sukėlimas kitam asmeniui. Pažymėtina ir tai, kad kaip nurodė J. Ž., ji sunkiai vaikšto, tačiau teko sukaupus jėgas gelbėti dukrą nuo nepažįstamo vyro. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad dėl kaltinamojo veiksmais panaudoto fizinio smurto, J. Ž. patyrė fizinį skausmą, nerimą ir išgyvenimus. Tačiau nturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Nukentėjusiosios (civilinės ieškovės) reikalavimas priteisti piniginę kompensaciją neturtinei žalai atlyginti teismui yra suprantamas ir pagrįstas, tačiau reikalaujama 3 000 Eur suma yra ženkliai per didelė ir neproporcinga padarytam nusikaltimui jos atžvilgiu ir kilusioms pasekmėms, todėl teismas ją mažina. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo turtinę padėtį – R. V. niekur nedirba, regisruotas užimtumo tarnyboje, tai gi finansinė padėtis yra pakankamai sudėtinga. R. V. su civiliniu ieškiniu nesutiko. Mano, kad jokios žalos J. Ž. nepadarė ir civilinis ieškinys per didelis gal kokį dešimt kartų.

Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes ir aktualią teismų praktiką, į tai, jog neturtinė žala padaryta tyčiniais kaltininko veiksmais, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nustatytinas 500 Eur nukentėjusiajai padarytos priteistinos neturtinės žalos dydis. Tokio dydžio neturtinė žala atitinka padarytos veikos pavojingumą, neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, bei yra proporcinga nukentėjusiosios patirtiems išgyvenimams. Nukentėjusiosios J. Ž. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies ir iš kaltinamojo R. V. priteisiama 500 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. K. dėl teisinių paslaugų kreipėsi į advokato padėjėją V. Milkoną. Advokato padėjėjas atstovavo ne tik nukentėjusiąją S. K., tačiau ir jos motiną, nukentėjusiąją J. Ž.. Atstovas teikė konsultacijas, jas abi atstovavo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, surašyti du civiliniai ieškiniai. Į bylą pateiktas sąskaita už teisines paslaugas ir 2024 m. rugpjūčio 2 d. pinigų priėmimo kvitas 1 500 Eur sumai (2 t., b. l. 172-174).

BPK 106 straipsnyje numatyta, kad priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-431/2012, 2K-147/2013, 2K-52-942/2016, 2K-331-976/2018 ir kt.).

Kaltinamasis R. V. nedirbantis, negaunantis pastovių pajamų, tačiau jis darbingas , jam nenustatytas neįgalumas, dėl to turi prisiimti atsiradusias pasekmes, kilusias dėl jo nusikalstamų veiksmų.

Teismas pripažįsta, kad išlaidos patirtos advokato padėjėjo pagalbai yra pagrįstos ir nėra perteklinės, nes atstovauti du asmenys, rašyti civiliniai ieškiniai. Atsižvelgiant į tai, patirtos išlaidos priteistinos iš kaltinamojo R. V. civilinės ieškovės S. K. naudai 1 500,00 Eur sumoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 301- 308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia

R. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir skirti jam bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros. Įpareigoti R. V.: 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, per 10 (dešimt) mėnesių atlyginti šia nusikalstama veika padarytą ir priteistą turtinę ir neturtinę žalą S. K., J. Ž. ir Šiaulių teritorinei ligonių kasai.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. V. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Patenkinti civilinį ieškinį ir Šiaulių teritorinės ligonių kasos naudai ir R. V. priteisti 178,99 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis eurus 99 ct) turtinės žalos atlyginimo, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, sąskaitą LT217300010002484333, AB Swedbank.

Patenkinti civilinį ieškinį iš dalies ir S. K. naudai iš R. V. priteisti 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų 0 ct) neturtinės žalos atlyginimo ir 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų 0 ct) jos patirtų atstovavimo išlaidų.

Patenkinti civilinį ieškinį iš dalies ir J. Ž. naudai iš R. V. priteisti 500 Eur (penkis šimtus eurų 0 ct) neturinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.