Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2023-07-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-190-853/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2023-07-27Telšių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-10-25Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-07-27
Bylos Nr.
1-190-853/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-35501-2022-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Andželika Butkuvienė
Kaltinamasis
T. Z.
Nukentėjusysis
A. I.
Advokatai
Virginija Vainorienė, Adomas Jonauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-190-853/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35501-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.6.6; 1.2.4.4.2.1; 1.2.7.7; 2.1.2.1; 2.1.10.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. liepos 27 d.Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Andželika Butkuvienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Lilijai Drizgienei ir Vilijai Rukšėnienei,

dalyvaujant prokurorei Laimai Mažeikienei, kaltinamajam T. Z. ir jo gynėjai advokatei Virginijai Vainorienei, nukentėjusiosios A. I. įstatyminiam atstovui (duomenys neskelbtini) Paramos šeimai centro atstovui R. J., įgaliotam atstovui advokatui Adomui Jonauskui, pretendentei į laiduotojas T. R.,

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ kurjeriu, administracine tvarka nebaustas, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 153 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. Z. laikotarpyje nuo 2022 m. rugpjūčio 10 d. iki 2022 m. rugpjūčio 26 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, žinodamas, kad A. I., gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametė, namų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), savo miegamojo kambaryje, lovoje, ne mažiau kaip du kartus rankomis lietė mažametės nukentėjusiosios A. I. lytinius organus, t. y. makštį per apatines kelnaites ir krūtinę, ją bučiavo į lūpas, po ko tęsdamas nusikalstamą veiką, tuo pačiu adresu, duše, ne mažiau kaip vieną kartą rankomis lietė nukentėjusiosios mažametės A. I. nuogus lytinius organus, t. y. makštį, po ko tęsdamas nusikalstamą veiką, tuo pačiu adresu, tualete, palikdamas atidarytas tualeto duris ir taip neužtikrindamas, kad į tualetą nepatektų mažametė nukentėjusioji, ne mažiau kaip vieną kartą rankomis masturbavo savo lytinį organą matant A. I., po ko tęsdamas nusikalstamą veiką, prie Tulnikių tvenkinio, esančio Mažeikių rajone (vietos koordinatės: X:6249294, Y:396289), ne mažiau kaip vieną kartą rankomis lietė mažametės nukentėjusiosios lytinius organus per jos maudymosi kostiumo kelnaites ir ją bučiavo, tokiu būdu tvirkino jaunesnį negu šešiolikos metų asmenį – mažametę A. I.

Be to, jis laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 10 d. iki 2022 m. rugpjūčio 26 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, namų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), savo miegamojo kambaryje, duše ir tualete bei prie Tulnikių tvenkinio, esančio Mažeikių rajone (vietos koordinatės: X:6249294, Y:396289), tvirkindamas jaunesnį negu šešiolikos metų asmenį, t. y. A. I., gim. (duomenys neskelbtini), nesunkiai sutrikdė mažametės nukentėjusiosios A. I. sveikatą - sukėlė kitas reakcijas į stiprų stresą (F43.8), kurios tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su byloje tiriama veika.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. Z. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad netinkamai bendravo su vaiku, kurią bandė ginti nuo sesės. Pripažįsta, jog nesilaikė kaip suaugęs tinkamo atstumo nuo vaiko. Pripažino, jog priekabiavo prie mažametės A. ir dėl jo veiksmų A. padaryta žala. Pripažįsta atlikęs visus veiksmus nurodytus kaltinime. Labai gailisi dėl savo poelgių, visiškai pripažino padarytą neturtinę žalą ir susitarė dėl jos atlyginimo nukentėjusiajai dalimis.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. U. parodė, kad yra psichologė. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (duomenys neskelbtini) rajone kreipėsi į jų įstaigą dėl A. I. galimai patirtos seksualinės prievartos iš buvusios globėjos biologinio sūnaus. Ji atvyko pas juos psichologiniam vertinimui dėl galimai patirtos prievartos. Ji atvyko ir buvo apgyvendinta pas juos trims dienom – 2022 m. rugsėjo 26, 27, 28 dienomis. Atliko psichologinį įvertinimą, surašė išvadą. Tai, kas atsiskleidė vertinimo metu, viską surašė išvadoje. Nurodė, jog atliekant įvertinimą svarbiausias aspektas buvo, kad A. pati įvardijo tam tikras patirtis, galimus globėjos sūnaus veiksmus. Kalbėjo lakoniškai. Pasakojimas apie patirtis A. kėlė įtampą, nerimą. Įvardijo, kad „globėjos sūnus T. buvo atvažiavęs, žiūrėjo į mano putę“, „aš atėjau į kambarį, pradėjo grabalioti už putės“, „lietė papus, šikną“, „bučiavo į lūpas“. A. minėjo, kad tai vyko daugiau nei vieną kartą. Neprisiminė kiek kartų tiksliai. Taip pat minėjo, kad globėjos sūnus liepė apie tai niekam nesakyti. Jos įvardinti veiksmai jai kėlė daug įtampos, nesaugumo. A. minėjo, kad bijo, jog ateityje gali pasikartoti tokios patirtys, bijo bendrauti su vyriškos lyties asmenimis, bijo su berniukais žaisti, kad neišprievartautų, bijo žmonių, kad jos nepagrobtų ir neišprievartautų. Jautė nesaugumo jausmą ir grėsmę iš patirtų patirčių. Ir apskritai buvo temos vengimas, gėdos jausmas, kas būna būdinga nukentėjusiems asmenims. A. reakcijos pasakojant atrodė atitinkančios pasakojimo turinį ir poveikį emocinei būsenai. Atitinkančios ir stebimos daugeliu atvejų, kai vaikai patiria seksualinę prievartą. A. pasakojimui nebuvo stebimas kitų asmenų poveikis. Tik įvardijo, kad globėjos sūnus liepė nesakyti ir tai galėjo paskatinti A. uždarumą. A. minėjo, kad nepažįstamas asmuo per programėlę „Snapchat“ jai siuntė lytinio organo nuotraukas, kad draugė parodė vaizdo įrašą, kaip įvardijo – matė seksą. Kažkokių patirčių iškilo, ji apie tai kalbėti gėdijosi, nedetalizavo, nesakė, prieš kiek laiko tai vyko. Atsisakė detaliau apie tai kalbėti. Mergaitė turi pagrindinių bazinių žinių, žino, koks elgesys tinkamas, koks netinkamas. Formaliai atskiria tokius dalykus, atskiria, koks elgesys tinkamas ir koks netinkamas. A. detaliai apie jos atžvilgiu atliktus T. Z. veiksmus nepasakojo, jų nedetalizavo. Susidarė įspūdis, kad ji vertino veiksmus kaip netinkamus, kad vyko kažkas, kas neturėjo vykti. Dėl to išryškėjo baimė, kad gali pasikartoti patirtys, grėsmės jausmas. Suvokimas, kad vyko kažkas negero. Emociškai stipresnės reakcijos ir negatyvumas buvo su globėjos sūnumi. Stipresnės patirtys ir reakcijos. Kai pasakojo apie draugės siųstas nuotraukas – jautė gėdą, nebuvo baimės ar stiprios įtampos. Su globėjos sūnumi patirtys buvo intensyvesnės ir negatyvesnės. Nurodė, jog pateiktą psichologinio vertinimo išvadą, kurią parašė, palaiko, papildyti neturi kuo.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja S. L. parodė, kad seseris A. I. ir A. I. ji konsultuoja nuo 2022 m. liepos 5 d. Po mergaičių išėmimo iš biologinės šeimos, kreipėsi globėja A. R. A. buvo suteikta 30 konsultacijų. Konsultacijų metu rugpjūčio 23 d. A. užsiminė apie netinkamą globėjos sūnaus T. elgesį su jos seserimi A. Daugiau informacijos neatskleidė. Jos konsultuojamos būdavo viena po kitos. Konsultacijos skirtingos. Kai po A. konsultacijos konsultavo A., jos paklausė, kas vyksta su T., ji sakė, kad „mes kibinamės“, „mokomės kartu daugybos lentelės“, „jis mane gina“, „mes kartu žaidžiame“. Po to, išsikvietė globėją ir informavo, kad stebėtų mergaičių ir savo sūnaus elgesį, ir jei yra poreikis, kad sūnus ateitų pasikalbėti. Rugpjūčio 30 d. A. pasakė, kad nebenori, kad T. atvažiuotų, kad jis lenda prie sesers, meilikaujasi, bučiuojasi, kad matė juos prie ežero liečiant vienas kitam lytinius organus, matė, kad juodu bučiavosi, ir kad pas globėją nesaugu, kai yra T. Paklausus apie tai A., ji papasakojo, kad T. namų tualete jai rodė savo lytinius organus, jis jai kuteno jos lytinius organus su pirštais per „triusikus“ jo miegamajame, bučiavo ją į lūpas, o ji gnaibė T. varpą per „triusikus“. A. apie tai kalbėjo nedrąsiai. Ji sakė, kad bijo apie tai kalbėti, nes globėja jai sakė, kad sūnus sės į kalėjimą, o globėja ją prakeiks. Kai mergaitė pasakojo, kokius veiksmus su ja atliko T., jos elgesys buvo išskirtinis: dengė akis, ausis, bėgiojo po kabinetą, nenorėjo šnekėti. Matėsi, kad buvo nerimastinga ir sutrikusi. Tikrai jos reakcijos į pasakojimo turinį atitiko. Jos pasakota istorija jai sukėlė įtampą, nerimą. A. pasakojimo metu lytinius organus įvardijo – varpa ir lytiniai organai. Apie T. ji pasakė, kad jis jai sakydavo, kad „einu savo dešrą pasmaukyti“. Jai konsultacijos metu A. lytinį organą įvardijo kaip varpą. Konsultacijų metu tikslingai įvardijami tie organai. A. žinojo, kad tie organai yra lytiniai organai. Patvirtino, jog konsultacijų metu nepastebėjo, jog A. turėtų polinkį meluoti.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. R. parodė, kad sūnų T. parsivežė rugpjūčio 10 d. Visi kartu važiavo parsivežti, nes vienai sunku su 4 vaikais. T. padėjo jais užsiimti. Prašė T., kad A. pamokintų daugybos lentelės. Kai T. grįžo, išleido maudytis. Vyko T., A. ir A. Kartą mašina važiavo visi kartu. Paplūdimys pilnas žmonių, nebuvo, kad buvo vieni. Kai priplaukė, A. jai žnybtelėjo. Ji pasiteiravo, ką ši daro, jai atsakė, kad kibina. Ji A. pasakė, jog nenori , kad ši taip darytų. A. paimdavo T. tai „tapkę“, tai telefoną, o jis ją gaudydavo. Nematė, kad būtų vykę kokių kitokių dalykų, nematė T. nederamo elgesio. Kai psichologė informavo, kad A. keistai žiūri, jos akys mirksi, kai grįžo namo, su jais pasikalbėjo. 2022 m. rugpjūčio 23 d. psichologė pasakė, kad A. akys mirksi, blizga, kai kalba apie T. Ji pasakė, jog nepastebėjo to. Buvo ir A. A. sakė, kad T. jai kaip draugas, kaip brolis. Po to, kai psichologė tą informaciją pranešė, namie buvo abu ir ji paklausė, kodėl taip šneka psichologė. T. pasakė, kad nusišneka, nes A. dar vaikas. A. pasakė, kad T. jai kaip vyresnis brolis. Buvo kalbėta A., kad negalima eiti į suaugusių kambarius. 2022 m. rugpjūčio 30 d, šeštadienį, pamatė, kad A. lipa pas T. A. pasakė, kad nori T. padėti tvarkytis. Ji A. pasakė, kad T. suaugęs ir gali susitvarkyti pats. Jei T. eidavo į trobą, A. visą laiką bėgdavo iš paskos. Neleisdavo, bet po 10-15 minučių A. prireikdavo eiti iš paskos vis tiek. Nueidavo, pasirodydavo per langą. A. smalsutė, neidavo pažiūrėti. Bet viskas buvo gerai. Patvirtino, jog A. mėgo kištis daiktus į kelnaites, pvz. televizoriaus pultelį. A. pas juos buvo iki rugsėjo 14 d. Buvo pasakyta, kad galimai jos sūnus priekabiauja prie A.

Teisiamojo posėdžio metu specialistė ekspertė Daiva Berzkalnė parodė, kad ekspertizės akto išvadas tvirtina. Pagal kompetenciją atsakė į 1, 2, 3 klausimus, į kuriuos atsakė kartu su psichiatre eksperte. Patvirtino, jog A. pasisakymai iš esmės išliko nuoseklūs, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ekspertizės metu nesiskyrė. Nurodė, jog vaiko išsireiškimai eigoje keitėsi dėl įgytos patirties. Ekspertizės metu A. atsakymai ir jos emocinė būsena atitiko pasakojimo situacijas. A. nebuvo nustatytas polinkis fantazuoti.

Teisiamojo posėdžio metu specialistė ekspertė Živilė Vilutienė parodė, kad pagal kompetenciją atsakė į užduotus 1, 2, 4 ir 5 klausimus. 1 ir 2 klausimai buvo bendri atsakymai, nes buvo klausta ne tik apie psichologinį poveikį, bet ir apie anksčiau nustatytus sutrikimus, ir šiuo metu nustatytus sutrikimus. Tai, kas nustatyta ekspertizės metu, tai A. I. buvo nustatytos kitos reakcijos į stiprų stresą. Tiesioginiu priežastiniu ryšiu tai siejama su byloje tiriama veika. Tai buvo vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. A. I. buvo nerekomenduojama dalyvauti ikiteisminio tyrimo posėdžiuose ir teismo posėdžiuose. A. I. pas juos teko atvažiuoti antrą kartą, nes pirmą kartą mergaitė apskritai atsisakė bendrauti su eksperte. Mergaitė atėjo po kolegės psichologės ekspertės ištyrimo ir buvo labai sudirgusi. Pradžioje, kol buvo klausimai neutralūs – apie šeimą, apie pomėgius, kontaktą buvo galima išlaikyti. Vėliau pradėjus klausinėti apie ekspertizės tikslą, apie tai, dėl ko mergaitė atvyko – užsisklendė, pradėjo keiktis ir pasakė, kad nieko nebepasakos, kad viską papasakojo. Tokios reakcijos, kai klausinėjama apie įvykius, mergaitei sukėlė tokias reakcijas. Todėl buvo pakviesta antrą kartą. Antrą kartą kontaktas buvo šiek tiek geresnis, mergaitė tada papasakojo daugiau. Buvo stebimos mergaitės reakcijos apklausos metu. Tokios pat reakcijos buvo stebimos visą laiką. Mergaitei buvo gėda, rankomis dengėsi akis, kai reikėjo parodyti, kur ją lietė. Tas pats buvo stebima ir ekspertizės metu. Buvo padaryta išvada, kad reakcijos atitinka tai, kas buvo stebima ir anksčiau. Dėl to padaryta išvada, reakcijos susijusios su byloje tiriama veika. Dėl to, kiek įtakos turėjo anksčiau matyti vaizdai: galbūt vaizdai turėjo įtakos nesavalaikio žinių įgijimo prasme, bet nebuvo duomenų, kad mergaitei sukėlė tokias reakcijas būtent tokie vaizdai. Paaiškino, jog mergaitės emocinės reakcijos buvo stebėtos tada, kai ji kalbėjo būtent apie įtariamojo veiksmus, o ne kalbant apie tuos matytus ankstesnius vaizdus. Nurodė, jog būtent išvada surašyta analizuojant būtent kaltinamojo veiksmus, nes ir ekspertizės tikslas buvo įvertinti, ar tos reakcijos yra ar nėra susijusios su byloje tiriama veika, su nagrinėjama byla ir su byloje dalyvavusiais asmenimis. Patvirtino ekspertizės akte pateiktas išvadas.

Teisiamojo posėdžio metu pretendentė į laiduotojas T. R. parodė, kad savo prašymą palaiko, nes su broliu, T. Z., yra pametinukai ir labai artimi. Tikrai žino, kad jis gyvenime daugiau tokio dalyko nepadarys. Nurodė, jog net esant broliui ne vietoje su juo nuolat palaiko ryšį internetu, kalbasi internetu, telefonu. Brolis yra jos pirmagimės krikštatėvis. T. jai pasisakė, kas atsitiko, ir kad jam iškelta byla. T. buvo pasimetęs, kai sužinojo, kad jam iškelta byla. Ji taip pat. Gyvenimas tapo košmaru. Patvirtino, jog brolis prisipažįsta, kad tai darė. Jo veiksmus vertina blogai, jis neturėjo taip elgtis. Kalbėjo, kad meluoti nereikia, ir jei tai padarė, kad reikia prisipažinti, prisiimti atsakomybę. Siūlė pripažinti kaltę, jei tai padarė, kad sukėlė sveikatos sutrikdymą, vaiko psichiką pažeidė. Jie su T. artimai palaiko ryšius. Įsipareigoja, intensyviau bendrauti su broliu ir palaikyti ryšius. Teigiama linkme skatins brolį savo ir savo šeimos pavyzdžiu. Patvirtino, jog nėra teista ir bausta. Nurodė, jog jos šeimoje nėra vartojamas alkoholis. Kai reikia, brolis kreipiasi į ją pagalbos. Nurodė, jog brolis yra uždaro būdo, tačiau ji jį pažįsta, tai jis jai atsiveria bei jie tarpusavyje tariasi. Kai T. kreipiasi pagalbos, ji jam padeda. Kai bus perduotas pagal laidavimą, stengsis daugiau su juo bendrauti, daugiau domėtis, daugiau klausinės, ką veikia, kokie planai, kad ateity daugiau tokių veikų nepasikartotų. Tikrai yra pasiryžusi būti broliui laiduotoja. Supranta, kad tai rimta ir atsakinga, pasitiki broliu, kad gali būti jo laiduotoja. Jei teismas spręstų dėl laidavimo su užstatu, tai šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, vyras dirba. Už vaiko priežiūrą pilno atlyginimo negauna, o turi tris vaikus: (duomenys neskelbtini) metų, (duomenys neskelbtini) metų ir (duomenys neskelbtini) mėnesių. Susitaupiusi pinigų nėra, moka su vyru namo paskolą. Galimybės sumokėti užstatą neturi. Nurodė, jog T. įsipareigojo atlyginti žalą. Jei jis kada negalėtų, ji su vyru padėtų žalą atlyginti. Patvirtino, jog brolis įsiklauso į jos nuomonę ir ji gali daryti teigiamą įtaką savo broliui.

Be kaltinamojo T. Z. visiško kaltės pripažinimo, liudytojų R. U., S. L., A. R. bei eksperčių Daivos Berzkalnės ir Živilės Vilutienės parodymų, kaltinamojo kaltė yra įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais, o būtent:

- 2022 m. rugsėjo 15 d. Šiaulių AVPK gautu pranešimu iš (duomenys neskelbtini) rajono šeimos ir vaiko gerovės centro, kuriame nurodyta, kad minėtam gerovės centrui paslaugas teikiančios psichologės S. L. pranešime nurodyta, kad konsultacijų metu budinčios globotojos priežiūroje esančios mažametės A. I. atžvilgiu T. atliko tvirkinimo veiksmus (t. 1, b. l. 12-14);

- 2022 m. rugsėjo 15 d. psichologės S. L. pažyma, kurioje nurodyta, kad A. I., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. I., gim. (duomenys neskelbtini), psichologės S. L. individualias konsultacijas lanko nuo 2022 m liepos mėnesio. Konsultacijų mergaitėms kreipėsi laikina globėja A. R. po išėmimo iš biologinės šeimos. Viso mergaitėms suteiktos A. - 9, A. - 8 konsultacijos. Konsultacijos šiuo metu tęsiamos. 2022 m. rugpjūčio 22 d. konsultacijos metu A. I. užsiminė apie netinkamą globėjos sūnaus T. elgesį su jos seserimi A. I. 2022 m. rugpjūčio 30 d. A. sakė, „nebenoriu, kad T. dar atvažiuotų, nes jis lenda prie sesers, meilikaujasi, mačiau juos prie ežero liečiančius vienas kitam lytinius organus, bučiavosi. Pas globėją nesaugu, kai ten yra T.“. 2022 m. rugpjūčio 22 d. konsultacijų metu A. sakė, kad „su T. kybinamės, mokomės kartu daugybos lentelę, jis mane gina, žaidžia kartu“. 2022 m. rugpjūčio 30 d. A. sakė, kad „su T. glostomės, liečiame vienas kitą. Noriu, kad niekas nežintų tos tiesos, nes gėda“. Apie netinkamą sūnaus elgesį su globojamais vaikais informuota globėja. 2022 m. rugpjūčio 30 d. po konsultacijos, A. tvirtino, kad sūnus išvyko ir ji nieko netinkamo jų elgesyje nepastebėjo. 2022 m. rugsėjo 14 d. konsultacija vyko abiem mergaitėms kartu. Tikslas - pranešti, kad nebegyvens pas globėją A. R. Šios konsultacijos metu A. sakė „T. namų tualete rodė jai savo lytinius organus, kuteno jos lytinius organus su pirštais miegamajame per „triusikus“, bučiavo ją į lūpas, o aš gnaibiau T. varpą per „triusikus“- bijo apie tai kalbėti, nes globėja pasakė, kad „jei ji papasakos kam nors apie tai, jos sūnus sės į kalėjimą, o ji ją prakeiks“ (t. 1, b. l. 15);

- įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Pridėtos foto lentelės (t. 1, b. l. 22-23, 25-33);

- įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti prie Tulnikių tvenkinio, esančio Mažeikių rajone (vietos koordinatės: X:6249294, Y:396289). Pridėtos foto lentelės (t. 1, b. l. 35-36, 38-40);

- gimimo liudijimo AA Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, iš kurio matosi, jog A. I. gimusi (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 42);

- specialisto išvada Nr. G 1473/2022904), kurioje nurodyta, kad A. I. kūne sužalojimų nėra. A. I. išorinių lytinių organų ir išangės srityje sužalojimų nėra. A. I. mergystės plėvė nepažeista, su tiriamąja negalimas lytinis aktas nepažeidžiant mergystės plėvės (t. 2, b. l. 51);

- 2022 m. spalio 7 d. nepilnamečio individualaus vertinimo pažyma, kurioje užfiksuota, kad Mažeikių pedagoginė psichologinė tarnyba informavo, kad A. I. specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimas Mažeikių pedagoginės psichologinės tarnybos skyriuje nebuvo atliktas. Dėl švietimo pagalbos ar kitų paslaugų vaikui nesikreipė nei mokykla, nei tėvai. Duomenys apie vaiko tėvus ir šeimą: motina – K. I., tėvas – R. I. K. I. šiuo metu niekur nedirba. Gyvena vieno kambario bute. R. I. gyvena pas ūkininką, pas kurį ir dirba. Šiuo metu mergaitei nustatyta laikinoji globa. Mergaitės tėvai gyvena skyriumi, yra išsituokę. Šeima buvo žinoma nuo 2018 m. liepos 9 d. dėl galimų nesmurtinių vaiko teisių pažeidimų. 2021 m. balandžio 13 d., 2021 m. balandžio 19 d., 2021 m. balandžio 20 d., 2022 m. kovo 3 d. ir 2022 m. birželio 29 d. registruoti nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. 2022 m. birželio 29 d. nustatytas galimas smurtas prieš vaiką, kurį atliko patėvis. Atvejo vadyba šeimai teikiama buvo nuo 2018 m. liepos 9 d. iki 2019 m. sausio 21 d., ir pakartotinai inicijuotas atvejo vadybos procesas nuo 2021 m. balandžio 15 d., vyksta iki dabar. A. I. šeimai nebuvo taikytos prevencinės poveikio priemonės. Mergaitė šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) šeimos ir vaiko Bendruomeniniuose vaikų globos namuose. A. I. nuo 2022 m. liepos 29 d. nustatyta laikinoji globa (duomenys neskelbtini) šeimos ir vaiko gerovės centro Bendruomeniniuose vaikų globos namuose, adresu (duomenys neskelbtini). A. šioje vaikų globos institucijoje gyvena nuo rugsėjo 14 d. Mergaitė šiuose namuose jaučiasi gerai, auklėtojos draugiškos, ja gerai rūpinasi, tačiau mergaitė nori kuo greičiau grįžti į savo biologinę šeimą, į savo namus. A. lanko (duomenys neskelbtini) gimnazijos (duomenys neskelbtini) klasę. Mokykloje sekasi gerai, klasėje vaikai draugiški, turi artimų draugių. Mergaitė norėtų lankyti muzikos mokyklą, bet niekas jos neužrašo, bet sakė, kad apie savo norus pasisakys auklėtojai. Vaikui nuo 2022 m. liepos 29 d. nustatyta laikinoji globa. Vaiko mama vykdo atvejo vadybos metu sudarytą pagalbos planą. A. buvo vieną kartą susitikusi su savo krikšto mama ir savo tėčiu. Tėvas pats pasikreipė dėl susitikimo. A. ir sesės A. santykiai yra konfliktiški. Su broliais A. taip pat dažnai konfliktuoja. Šiuo metu mergaitė lanko psichologo konsultacijas, vartoja psichiatro jai paskirtus vaistus (t. 1, b. l. 148-150);

- Globos namų ,,(duomenys neskelbtini)“ vaiko, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvada, kurioje nurodyta, kad A. I., gim. (duomenys neskelbtini), 2022 m. rugsėjo 26-28 d. d. globos namuose „(duomenys neskelbtini)“ buvo atliktas psichologinis įvertinimas dėl galimai patirto seksualinio smurto. Galimai patirtos seksualinės prievartos įvykis ir emocinis atsakas į jį: A. I. Pagalbos centre apgyvendinta, remiantis Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) rajone 2022 m. rugsėjo 21 d. prašymu Nr. 9SD-3317 dėl įtarimų apie galimai patirtą seksualinį smurtą. Turimais duomenimis, gyvendama su globėja A. galėjo patirti seksualinę prievartą iš pilnamečio jos sūnaus. Mergaitė atvyko į Pagalbos centrą išsamesniam psichologinės būsenos ir situacijos įvertinimui. Vertinant A. žinias lytiškumo tema atsiskleidžia, kad mergaitė išmano su kūno saugumu susijusias taisykles: ji geba diferencijuoti atviras ir intymias kūno vietas, intymioms priskirdama krūtinės, sėdmenų ir lytinių organų sritis (mergaičių lytinius organus pavadina „pute“, berniukų - „pimpaliuku“), skiria tinkamus ir netinkamus prisilietimus, geras ir blogas paslaptis, taip pat turi žinių, kaip elgtis, grėsmei kūno saugumui. Vertinimo metu kyla įtarimas, kad A. gali būti susidūrusi su pernelyg detalia seksualinio pobūdžio informacija, kuri neatitinka jos amžiaus ir raidos poreikių - klausiama apie lytinių organų funkcijas, kaip vieną jų įvardija „seksą“ (paaiškindama šio žodžio reikšmę, žmogaus kūno dėlionėse parodo berniuko, po to - mergaitės lytinių organų sritis ir teigia, kad „reikia šitą dalykėlį įkišti į šitą vietą“), nurodo, jog „pimpaliukas“ yra skirtas „smaukyti“ ir „pačiulpti“, pasakoja jį mačiusi nuotraukose, kurias jai siuntė nepažįstamas asmuo per programėlę „Snapchat“, taip pat teigia, kad „seksą“ matė vyresnės draugės parodytame vaizdo įraše (plačiau apie tai pasakoti nesutinka). Kalbantis su A. apie gyvenimą pas globėją ir bendravimą su jos sūnumi, mergaitė pasakoja apie galimai iš jo patirtą seksualinį smurtą - „globėjos sūnus T. buvo atvažiavęs, žiūrėjo į mano putę“, „aš atėjau į kambarį, pradėjo grabalioti už putės“, „lietė papus, šikną“, „bučiavo į lūpas“. A. teigia neprisimenanti, kiek kartų patyrė jo prisilietimus intymiose kūno vietose, tačiau nurodo, kad tai vyko daugiau nei vieną kartą. Mergaitė nurodo, jog globėjos sūnus apie savo veiksmus „liepė niekam nesakyti“. Atsiskleidžia galimai su seksualinės prievartos patirtimis sietinas mergaitės išgyvenamas nesaugumo jausmas, nerimas, kad gali ją patirti ir ateityje, baimė bendrauti su vyriškos lyties asmenimis („aš bijau žmonių, kurie gali išprievartauti, pagrobti“, „baisu su berniukais žaisti, kad neišprievartautų“). Pokalbių galimai patirto seksualinio smurto tema metu stebimos stiprios A. jaučiamos įtampos, nerimo, gėdos reakcijos (ji teigia nenorinti pasakoti savo patirčių, nes jai „gėda“, kalbėdama daro ilgas pauzes, nueina nuo stalo). A. pasakojimas apie buvusios globėjos sūnaus veiksmus jos atžvilgiu bei pasakojimo turinį atitinkančios intensyvios emocinės reakcijos leidžia kelti pagrįstą prielaidą, jog mergaitė galėjo nukentėti nuo seksualinės prievartos. Draugiška, bet jei kas nors yra ne taip, kaip ji nori, iškart išeina į savo kambarį, pabūna viena ir grįžta rami. Valgė blogai. Vakare, kai visi nuėjo miegoti, A. atbėgo pas mergaites ir pradėjo muštis. Norėjo būti su vyresne mergaite, kartu žaidė „UNO“, vaikščiojo lauke, bendravo. Susimušė su kita paaugle. Labai aktyvi mergaitė. Mušėsi su kitomis mergaitėmis, paskui bendravo, lyg nieko nebūtų įvykę (t. 1, b. l. 178-180);

- Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos aktu Nr. 103MS-264/2022, kuriame nurodyta, kad: 1. A. I., atsižvelgiant į jos psichikos būseną (šiuo metu jai konstatuojamos kitos reakcijos į stiprų stresą (F43.8); Kiti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai (F92.8)), jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos protinio išsivystymo lygį bei turimas žinias, galėjo suprasti konkrečias faktines byloje tiriamo įvykio aplinkybes, jas įsiminti, vėliau atgaminti ir duoti apie tai parodymus. Pažymėtina, kad A. I. yra sudėtinga atskleisti visas jai žinomas byloje tiriamo įvykio aplinkybes detaliai, nuosekliai iki šiol išgyvenamos baimės, nerimo, nesaugumo jausmo. 2. A. I., atsižvelgiant į jos psichikos būklę (jai diagnozuoti: Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (F90.0); Kiti emocijų sutrikimai vaikystėje (F93.8); Potrauminio streso sutrikimas (F43.1); (F92.8 (Kiti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai)), jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos protinio išsivystymo lygį bei turimas žinias, negalėjo pilnai suvokti įtariamojo jos atžvilgiu atliekamų veiksmų esmės (ji neturi pakankamų žinių apie seksualinės prievartos pobūdį ir reikšmę). Atsižvelgiant į visą tai bei jos būseną byloje tiriamų įvykių metu (emocinis prisirišimas prie įtariamojo ir jo įsimylėjimas), A. I. negalėjo aktyviau priešintis įtariamojo jos atžvilgiu atliekamiems veiksmas. 3. Nenustatytos priežastys (padidintas polinkis fantazuoti, padidintas įtaigumas), dėl kurių nebūtų galima tikėti ir remtis A. I. parodymais. 4. A. I. nerekomenduojama dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose ir teismo posėdžiuose. 5. A. I. konstatuojamos kitos reakcijos į stiprų stresą (F43.8), tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su byloje tiriama veika ir vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 2, b. l. 18-27);

- ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. spalio 11 d. pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklaustos mažametės nukentėjusiosios A. I. parodymais, kur ji parodė, kad T. Z. jai yra niekas. Pažįsta jį. Buvo atvažiavęs pas globėją A. R., jis yra jos sūnus. (Duomenys neskelbtini), jos ten gyveno. Kalbės tiesą. Sutinka papasakoti apie T. Bet jai „biški“ juokinga. Kas juokinga, nežino. Su T. jie bendravo gerai. Bijo pasakoti. Tiesiog, bijo pasakoti. Susipažino su juo kažkelintą birželio (mergaitė užsidengia akis, jai gėda pasakoti. Sutinka užrašyti tuos žodžius, kuriuos jai sakyti gėda. Bet jai ir rašyti gėda. Mergaitė rašo). Psichologė perskaito: Jis jai grabaliojo makštį ir papus, jis sau smaukė dešrelę. Jis yra T. Mergaitė piešinyje pažymi, kur yra makštis ir kur yra jos pavadinti papai. Į klausimus: Tai jis darė pas save kambaryje. (Duomenys neskelbtini). Ten buvo lova, spintelė. Ji sėdėjo T. lovoje. Kaip buvo apsirengusi, neprisimena. Bet apsirengusi buvo. Kaip apsirengęs T. buvo, neatsimena, bet buvo apsirengęs. Jis jai nieko nesakė, niekas to nematė. Kambaryje durų nėra, ten užeiti gali bet kas. Pro šalį niekas nepraėjo. Makštį jis jai palietė kokius 3 kartus, bet ne per vieną dieną. Tai vyko kokias tris skirtingas dienas. Pirmą dieną jis jai grabaliojo makštį ir krūtinę. Pirmą dieną lietė per drabužius. Ir makštį ir papus. Antrą kartą duše, tuo pačiu adresu. Tada kišo ranką po drabužiais. Tada vilkėjo žalius šortus ir žalią „maikę“. Vilkėjo dar „triusikėlius“. Ranką pakišo po „triusikėliais“, papų tada nelietė. T. nieko nesakė. Ji jam liepė ramintis, jis nieko nesakė. Lietė kokias 2 minutes. Liečiamoje vietoje nieko nejautė, gal kiek skaudėjo, skausmą įvertina 2 balais. Žymių neliko jokių toje vietoje. Kaip buvo apsirengęs T., neatsimena. Kaip atsidūrė tame duše, neatsimena. Ji ten užėjo pirmoji. Duše yra durys. Ji buvo pirtyje, ten sėdėjo ir atėjo T. Psichologė: Žodelį Jis – A. ištaisė į žodelį T. Kad ji kažką darytų T., jis nieko neprašė. Tai nutiko kokį mėnesį, neatsimena. Tada buvo atostogos. Šią vasarą. Pas globėją gyvena nuo šių metų birželio mėnesio. Nuo rugsėjo 14 dienos jos atsidūrė g lobos namuose. Pas globėją pragyveno apie tris mėnesius. T. pas globėją gyveno dvi savaites ir per tą laiką jis taip darė tris kartus. Vieną kartą savo kambaryje, tada duše ir vėl savo kambaryje. Jis tai darė pirmadienį, antradienį, trečiadienį. T. pas globėją negyvena pastoviai, jis atvažiavo paatostogauti. Per visą laiką jis buvo atvažiavęs tik tą vieną kartą. Ji atėjo į pirtį tik taip pasėdėti. Bet į dušą atėjo kartu. Pirtis nebuvo pajungta. Ėjo šiaip sau į pirtį. Kad eis į pirtį T. nesakė, jis jos ieškojo, kodėl, nežino. Ji neturėjo ką veikti, telefonas buvo sulūžęs ir atėjo pas T. į kambarį šiaip pabūti ir jis pradėjo ją grabaliot. Kai T. ją grabaliojo, sakė, kad niekam nepasakotų apie tai. Kodėl jis prašė nežino. Trečią kartą lietė tik makštį. Per rūbus. Lietė apie dvi minutes, nejuto nieko. Sau T. nieko nedarė. Mergaitė parodo piešinyje, kur yra vyro „dešrelė“. Tai jis darė tualete. Kada tai buvo, nežino. Jis ją jau buvo lietęs. T. buvo tualete ir durys buvo atidarytos, ji praėjo pro šalį. Matė tai kokią vieną minutę, kaip jis tampo dešrelę. Ji T. nieko nesakė, T. jos nematė. Apie tai niekam nesakė. Kad ją T. lietė niekam nesakė, tik psichologei L. Tai nutiko tik namuose, (duomenys neskelbtini) gatvėje, kitur nieko nėra nutikę. Su T. tik bendravo, yra važiavusi su T. prie ežero maudytis. Važiavo tik dviese, kartu niekas nevažiavo. Prie ežero buvo žmonių. T. bandė grabaliotis vandenyje. Tai vyko pusę minutės. Ji vilkėjo „maudymuką“ ir T. ją lietė per „maudymuką“. Toje vietoje nieko nepajautė. T. nieko nesakė. Ji T. lietusi nėra niekada. T. kitaip nėra jos lietęs. Yra buvęs apkabinęs, kaip mamos vaikus. Jai tai nepatinka. Būdavo pas T. kambaryje. Jis jai nieko nesakydavo ir ji jam nieko nesakydavo. Kai jis ją apkabindavo, ji būdavo liūdna. Ne todėl apkabindavo, kad paguosti. Ji T. nėra bučiavusi, T. ją yra pabučiavęs, savo kambaryje į lūpas. Daugiau nei penkis kartus. Yra pabučiavęs ir prie ežero. Yra su T. važiavusi prie ežero kokius tris kartus. Pabučiavo trečią kartą. Pabučiavo vandenyje. Sesė A. yra važiavusi irgi prie ežero. A. nematė, kad ją pabučiavo T. Tik trečią kartą važiavo dviese, tada ir pabučiavo. Ką su T. veikė prie ežero, nepasakojo niekam, sesei irgi nepasakojo. Ji būdama vandenyje nelietė T. lytinių organų. Ką pasakojo psichologei apie tai, ką veikė su T., nepamena. Yra palietusi T. lytinius organus. Tai nutiko ežere, vandenyje. Palietė kokias 2 sekundes. Kai lietė jos makštį, ji sugalvojo paliesti jo lytinius organus. Jis neprašė to daryti. Dėl to, ką T. jai darė, jaučiasi blogai. Kaip, nežino. Miega gerai. Vilkėjo šortus, jie užtrauktuko neturi. Jie surišami „šniūreliu“. „Šniūrelį“ buvo atsirišusi pati, kad netrukdytų. Jo ji neriša. Pridedami piešiniai (t. 1, b. l. 43-49);

- ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. spalio 11 d. pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklaustos mažametės liudytojos A. I. parodymais, kur ji parodė, kad ji A. I., jai (duomenys neskelbtini) metų. Yra dėl sesės seksualinio priekabiavimo. Prie jos priekabiavo globėjos sūnus T., pavardės nežino. Globėja yra A. R. Pas ją gyveno nuo birželio 30 iki rugsėjo 14 d. Kada vyko priekabiavimas, nežino. Gyveno tris mėnesius. T. ten negyveno. Jis buvo atvažiavęs ir prabuvo 2-3 savaites, vieną kartą. T. su sese bendravo normaliai. Vieną kartą ji pamatė ežere, jie buvo trise nuvažiavę su dviračiais, ir ji pamatė kaip A. palietė žmogaus apatinę dalį. Mergaitė pažymi piešinyje, kur A. palietė T. Psichologė parodo pažymėtą piešinį. Jie buvo prie ežero, dėjosi daiktus ant kranto. Ar buvo daugiau žmonių, nepamena. T. buvo apsirengęs apatiniais rūbais. A. vilkėjo „maudymuku“. Ji T. lytinio organo nematė. A. lietė per drabužius. Ji nieko nesakė. Apsirengė ir išvažiavo. Apie tai papasakojo psichologei S. L. Dar pasakojo socialiniai darbuotojai I. T. Sesė sėdėjo šalia ir sakė, kad ji meluoja. Su sese apie tai nekalbėjo, nei su globėja, nei su T. Kai A. lietė T. lytinius organus, jis nieko nesakė, jam patiko. Ką T. darė A., nematė, kai ji jam lietė lytinius organus. Ji dabar neatsimena, jai galva skauda, neišsimiegojo. Prie ežero buvo daug kartų. Matė 1-2 kartus, kaip jie bučiavosi, nepamena. A. dažnai eidavo pas T. į kambarį, ką veikdavo, nežino. Ji jai nėra pasakojusi, ką veikdavo. Jie bučiuodavosi paprastai, į lūpas. Kuris kurį, nežino. Paprastai pasibučiavo ir viskas. Vandeny T. lietė A. Pažymi kūno vietą piešinyje. Tai yra lytinius organus. Ji tuo metu buvo šalia, vandenyje. Vanduo ežere yra paprastas. Sesė pašoko ir pasakė „baik“, nes jis ten lietė. T. su ja elgdavosi paprastai, jis jos nėra lietęs. Kad čia reikės atvykti sakė auklėtoja. Ką reikės pasakoti, nieko nesakė. Paskutinį kartą bendravo su globėja, tada kada išvažiavo. Daugiau nei su globėja, nei su T. nebendravo. Pridedami piešiniai (t. 1, b. l. 91-95);

- ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos S. L. parodymais, kur ji parodė, kad turi savo privatų psichologo kabinetą ir yra su ,,(duomenys neskelbtini) šeimos ir vaiko gerovės centru“ sudariusi paslaugų sutartį dėl psichologinių paslaugų teikimo. Nuo 2022 metų liepos mėnesio pas ją psichologo konsultacijas lanko A. I., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. I., gim. (duomenys neskelbtini). Minėtos mergaitės pas ją konsultacijas lanko, kadangi kreipėsi jų laikina globėja A. R., nes mergaitės šių metų birželio pabaigoje ar liepos mėnesio pradžioje, tikslios datos negali pasakyti, buvo išimtos iš biologinės šeimos dėl galimo smurto prieš jas ir apgyvendintos pas minėtą laikiną globėją A. R., adresu: (duomenys neskelbtini). A. buvo suteiktos 9 konsultacijos, o A. 8 konsultacijos ir šiuo metu jos yra tęsiamos. Pirminių konsultacijų metu nei viena iš mergaičių neužsiminė, kad su jomis globėjų šeimoje būtų blogai elgiamasi. 2022 m. rugpjūčio 22 d. vykusios konsultacijos metu A. jai pasakė, kad jai nepatinka globėjos sūnus T. Ji teigė, kad jis netinkamai elgiasi su jos seserimi A. Ir daugiau šios konsultacijos metu ji jai nieko nesakė, nieko neįvardijo, tik pasakė, kad klaustų sesers, nes ji nenori apie tai kalbėti. Visaip bandė išklausti A., kas tai yra netinkamas elgesys, tačiau ji užsidarė ir jai nieko nepasakojo, tylėjo. Iškart po 2022 m. rugpjūčio 22 d. konsultacijos su A., buvo A. konsultacija. Tada A. paklausė, koks jos santykis su T., ką ji su juo veikia, kaip gyvena. A. atsakė, kad su T. ,,kybinasi“, mokosi kartu daugybos lentelę, jis ją gina, užstoja (įvardijo, kad nuo sesers), žaidžia kartu. Paklausė, ką reiškia ,,kybinasi“, tai ji atsakė, kad gnaibosi, liečia (kaip liečia neįvardijo). Tada iš A. jautė tokį nerimą, nes jos fizinis elgesys po klausimo apie T., pasikeitė, t. y. ji nenorėjo apie tai kalbėti, nerimastingai vaikščiojo po kabinetą. Dar pasitikslino, ar T. su ja tikrai tik taip elgiasi, ar nedaro su ja kažkokių lytinių veiksmų. Išaiškino A., kas tai yra, ji sakė, kad supranta, kas tai yra ir tai įvardijo, kaip ,,pistis“. Ji paneigė turėjusi lytinį santykį su T. Šios konsultacijos taip ir baigėsi. Tiek A., tiek A. turėjo dar atvykti pas ją konsultacijoms, todėl žinojo, kad šia tema daugiau dar galės su jomis pakalbėti ir jos jai, galbūt atsivers labiau. 2022 m. rugpjūčio 30 d. vėl vyko abiejų mergaičių konsultacijos. Tądien A. jai pasakė, kad nebenori, jog T. atvažiuotų. Kiek jai pavyko išsiaiškinti iš A. pasakojimo, tai, kad T. yra studentas ir, kad tik kartais atvažiuoja pas globėją, t. y. savo mamą A. R. Tai vėliau patvirtino ir A. R. Paklausė A., kodėl ji nenori, kad T. atvažiuotų ir ji jai pasakė, kad dėl to, jog jis ,,lenda prie sesers, meilikaujasi, kad matė juos prie ežero liečiant lytinius organus, jie bučiavosi“. Sakė, kad lytinius organus vienas kitam lietė per ,,triusikus“, tai ji ir įvardijo, kaip ,,meilikavimąsi“. A. supranta, kas yra lytiniai organai, nes ji juos jai parodė žmogaus piešiniuose, kuriuos ji jai pateikė pieštinius. Taip pat konsultacijos metu ji jai dar pasakė, kad pas globėją nėra saugu, kai ten yra T. Tos pačios dienos konsultacijos metu A. jai pasakė, kad jie su T. ,,liečia vienas kitą, glostosi“. Paklausė, kaip šie veiksmai pasireiškia ir mergaitė iškart pradėjo elgtis nerimastingai - vaikščiojo pirmyn atgal, šaukė, norėjo išeiti iš kabineto namo. Kaip psichologė nori pasakyti, kad A. dar nesuvokia su ja tokių atliekamų veiksmų esmės, nesupranta, ar tai yra gerai, ar blogai, tačiau gėdijasi apie tai su suaugusiu kalbėtis. Daugiau 2022 m. rugpjūčio 30 d. mergaitės nieko jai nepapasakojo. Po šios konsultacijos ji pasikvietė jų globėją A. R. ir paklausė jos apie tai, ką veikia T. su A. ir A. Užklausė, ar jis gali netinkamai elgtis su mergaitėmis, pasidalino savo įžvalgomis apie seksualizuotą elgesį ir prašė, kad atkreiptų į tai dėmesį. A. R. teigė, kad nieko netinkamo sūnaus elgesyje nepastebėjo, tačiau patvirtino, kad T. moko A. daugybos lentelės, kad T. gina A. nuo A., nes jos tarpusavyje mušasi, kad jie žaidžia, kad jie maudosi ežere ir, kad vieną kartą buvo išleidusi T. su A. maudytis dviese. Tiesiog įvardijo, kad T. su mergaitėmis elgiasi, kaip su vaikais, adekvačiai ir nurodė, kad su visomis ir ankščiau globojamomis mergaitėmis, elgėsi taip pat. Tada A. R. paklausė jos, ar jos sūnus T. gali ateiti pas ją į konsultacijas, kad ji jam paaiškintų, kaip galima ir kaip negalima elgtis su mergaitėmis. Nepaaiškino, ką turi omeny to klausdama. Tąkart jų pokalbis taip ir baigėsi. T. pas ją į konsultacijas nebuvo atėjęs, su ja nebuvo susisiekęs. Po to, sekančias konsultacijas su mergaitėmis turėjo 2022 m. rugsėjo 14 d. Tada jos abi kartu su ja turėjo konsultaciją. Tada ji jau buvo pakalbėjusi su (duomenys neskelbtini) šeimos ir vaiko gerovės centro direktore ir pavaduotoja apie esamą situaciją ir buvo nuspręsta tą pačią dieną mergaitėms nebeleisti grįžti namo ir jas išimti iš laikinos globėjos šeimos. Šios paskutinės konsultacijos tikslas buvo mergaitėms pranešti, kad jos nebegyvens pas globėją ir mergaičių paklausė, ar supranta, kodėl ten nebegyvens. Mergaitės, kaip priežastį, įvardijo neklausymą, mušimąsi tarpusavyje, pabėgimus iš namų, atsikalbinėjimą, kas patvirtina, kad mergaičių socialiniai įgūdžiai yra žemi ir jos negeba suvokti atliekamų veiksmų reikšmės, t. y., kad T. elgiasi netinkamai ir, kad apgyvendinimo kitur priežastis yra būtent jo veiksmai. Abi mergaitės norėjo likti pas globėją, dėl to, kad turėjo internetą, telefoną ir bijojo šių ,,privalumų“ netekti. Paskutinės konsultacijos metu A. jai papasakojo, kad T. jai namų tualete rodė savo lytinius organus, kuriuos ji pavadino ,,dešra su daug daug plaukų“, po to sakė, kad ,,kuteno“ jos lytinius organus (jų neįvardijo tik parodė su pirštu) su pirštais per ,,triusikus“ jo miegamajame. Bučiavo ją į lūpas, o ji ,,gnaibė T. ,,tą“ per „triusikus“. Pasitikslino, kas yra ,,tą“, tai A. jai su pirštu parodė į savo lytinius organus. Kiek kartų su ja tokius ar panašius veiksmus T. atliko su A. ji neklausė. Paskutinės konsultacijos metu A. viską jai pasakojo tyliai į ausį, kad negirdėtų sesė. A. to tikrai negirdėjo, nes buvo kitoje patalpoje. Po to, A. paklausė A., kodėl ji viską tyliai pasakoja jai į ausį ir pasakė, kad ,,ji juk matė T. ir ją prie ežero“. Jai pasirodė, kad A. nebuvo svarbu sesė tai matė ar ne. Dar tada A. pasakė, kad ankščiau bijojo jai viską papasakoti, nes globėja pasakė, kad jeigu ji papasakos, tai T. atsisės į kalėjimą, o ji ją prakeiks. A. jai tądien nieko nepasakojo. Po konsultacijos mergaitės buvo išimtos iš globėjų šeimos ir (duomenys neskelbtini) šeimos ir vaiko gerovės centro iniciatyva apgyvendintos Bendruomeniniuose vaikų globos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kur ir gyvena iki šiol. Šiandien, t. y. 2022 m. rugsėjo 16 d. 15.50 val., turės konsultacijas su A. ir A. Jos, kaip psichologės nuomone, mergaitės tikrai neišsigalvoja T. atliekamų veiksmų su A. ir nemeluoja. Taip pat nori pridurti, kad ji klausė A., ar T. jai buvo į lytinius organus ką nors įkišęs (pirštus, savo lytinį organą, dar ką nors), tai ji jai tai paneigė ir atsakė: ,,Pistis nesipisa“. Jai A. niekada neįvardijo, kaip ji jaučiasi, kai T. su ja taip elgiasi. Mano, kad T. tiesiog yra ,,įgijęs“ A. pasitikėjimą ir ji nori daryti tai, kas jam patinka. Šiuo metu daugiau neturi ko papildyti (t. 1, b. l. 128-130);

- ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos A. R. parodymais, kur ji parodė, kad jai jos teisės ir pareigos yra išaiškintos, jų esmę suprato. Taip pat išaiškinta atsakomybė už melagingų parodymų davimą, ji jai taip pat aiški ir suprantama. Jai yra išaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus arba neatsakyti į tam tikrus jai apklausos metu užduodamus klausimus, kadangi nusikaltimo padarymu yra įtariamas jos šeimos narys, t. y. sūnus T. Z. Parodymus duoti ji sutinka. Ji yra laikina globėja. Pas ją namuose, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. birželio 30 d. gyveno dvi seserys, kurios buvo paimtos iš šeimos, t. y. A. I., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir A. I., gim. (duomenys neskelbtini) m., bei jų du broliukai. 2022 m. rugpjūčio 10 d. jos sūnus T. Z. grįžo pas ją į namus atostogoms. T. su A. ir A. visada elgėsi, kaip su sesutėmis, t. y. važiuodavo su jomis pasivažinėti dviračiais, veždavosi jas prie ežero. Prie ežero yra važiavus ir ji kartu. Niekada nėra pastebėjusi, kad T., kaip nors nederamai elgtųsi su A. ar A. A. yra labai ,,lipšni mergaitė“, ji buvo pastebėjusi, kad ji labai nori būti su T., nuolat prie jo eidavo, glausdavosi, atsisėsdavo šalia, kad bučiuotų nėra mačiusi. Būdavo, kad A. atimdavo T. „tapkę“, o T. ją žaidimo forma vydavosi, pavijęs atimdavo „tapkę“ ir tiesiog pakutendavo. Prie ežero tik yra mačiusi, kaip T. žaidžia vandenyje su mergaitėmis, t. y. jas mėto į vandenį. Yra mačiusi, kaip A., pribėgusi prie T. jam įgnybia, ji įgnybdavo ir jai ir tai įvardydavo, kaip ,,kybinimąsi“. Yra priplaukusi ir įgnybusi jai į šoną vandenyje, kai buvo nuvažiavę maudytis Tulnikių tvenkinyje. T. yra jai sakęs, kad A. labai prisirišusi prie jo. Ji ir su A. kalbėjo, kad T. ,,tinka jai į tėvus“, tai ji jai atsakė, kad supranta, kad jis jai tik draugas, kad jai patinka su juo bendrauti, su juo kalbėtis. Kartą A. jai yra sakiusi, kad A. labai ,,lenda“ prie T., t. y. A. nori bučiuoti T. Tada ji jos paklausė, ar ji mano, kad T. gali išprievartauti A., tai ji jai atsakė, kad tai A. nori išprievartauti T. Pasakė, kad A. tik (duomenys neskelbtini) metų ir, kad ji dar nesupranta, ką tai reiškia, tuo viskas ir pasibaigė. Po to, kažkurią dieną, gali būti, kad tai buvo 2022 m. rugpjūčio 23 d., nuvedus mergaites pas psichologę, pas kurią jos lanko konsultacijas, psichologė jos paklausė, kodėl ,,A. akys spindi, kai kalbama apie T.“, ji pasakė, kad nežino, kad galbūt jis jai patinka, nes jis su ja užsiima. Tada psichologė jai dar pasakė, kad ,,A. yra kaip rujojanti kalė, patelė“, ką tuo turėjo omeny neįvardijo. Tada ji paklausė, ar T. negalėtų ateiti pas ją apie tai pasikalbėti, gal ji jam kažką dėl A. patartų ir psichologė sutiko, tačiau T. nuvykti pasikalbėti nespėjo, nes 2022 m. rugpjūčio 25 d. išvyko. Tada po pokalbio su psichologe viską papasakojo T. ir jis buvo labai nustebęs. Ji yra tikra, kad T. negalėjo tvirkinti A. Kodėl A. tai išsigalvoja ji negali pasakyti. Po to, su A. apie tai, ką sakė psichologė, taip pat kalbėjo dalyvaujant vaiko teisių specialistėms, tai A. pasakė, kad norėtų T. ,,kaip kavalieriaus“, o po to tai paneigė. Kas tokios tada buvo atvykusios iš vaiko teisių apsaugos specialisčių ji nepamena. Šiuo metu daugiau neturi ko papildyti (t. 1, b. l. 134-135);

- 2023 m. birželio 14 d. susitarimu, kuriame nurodyta, jog T. Z. visiškai pripažįsta kaltę pagal BK 153 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą bei susitarė dėl 3000 Eur neturtinės žalos A. I. atlyginio dalimis iki 2024 m. liepos 14 d. (t. 3, b. l. 68);

- 2023 m. birželio 18 d. mokėjimo nurodymų kopijomis, iš kurių matyti, jog T. Z. sumokėjo 400 Eur A. I. (t. 3, b. l. 105, 106).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikų kvalifikavimo

BK 153 straipsnyje yra numatyta atsakomybė tam, kas tvirkino jaunesnį nei šešiolikos metų asmenį. Ši nusikaltimo sudėtis formali, laikoma baigta nuo seksualinio pobūdžio veiksmų pradžios, padaroma tik veikiant tiesiogine tyčia. Tvirkinimu yra suprantami seksualinio pobūdžio veiksmai prieš tokį asmenį, nepriklausomai nuo suaugusių asmenų požiūrio į atliekamus tokio pobūdžio veiksmus, kai nustatyta, kad tokie veiksmai sukėlė per ankstyvą jaunesnio nei šešiolikos metų asmens domėjimąsi lytiniais santykiais ir kitokius neigiamus padarinius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-625/2013). Tvirkinamieji veiksmai baudžiamajame įstatyme nėra apibrėžti, nenustatyta, kas sudaro tokių veiksmų turinį. Visgi, nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui matyti, kad tvirkinamieji veiksmai paprastai pasireiškia demonstruojant jaunesniam nei šešiolikos metų asmeniui lytinius organus, jį nurengiant, glostant jo kūną ar jo lytinius organus, ir pan. (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-649/2012, 2K-252/2013, 2K-205/2013). Objektyviai tvirkinimo veiksmai reiškia veiksmus, galinčius sukelti jaunesnio nei šešiolikos metų asmens lytinį susijaudinimą, per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, nesveiką, iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą ir sutrikdyti jaunesnio nei šešiolikos metų, šiuo atveju, mažamečio, asmens fizinį bei psichologinį vystymąsi. Pažymėtina, kad aptariama nusikalstama veika padaroma tik veikiant tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia, jog atlieka tvirkinamuosius veiksmus jaunesnio nei šešiolikos metų asmens atžvilgiu ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-725/2007, 2K–356/2014).

BK 138 straipsnyje yra numatyta atsakomybė už mažamečio žmogaus sužalojimą ar susargdinimą, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Šio straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas veiką kvalifikuojantis požymis, t. y. mažametis. Teismų praktikoje kvalifikuojantis požymis mažametis aiškinamas formaliai, t. y. šį požymį siejant su konkrečia amžiaus riba. Mažamečiais laikomi asmenys, nesulaukę 14 metų amžiaus.

Paminėtina, jog bylų, kuriose nagrinėjami nusikaltimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, specifika yra ta, kad paprastai tiesioginių įrodymų, išskyrus paties nukentėjusiojo parodymus, nebūna, ir pagrindinis įrodymų šaltinis yra nukentėjusiojo parodymai. Darydamas išvadas, be jų teismas remiasi teismo medicinos specialistų, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos specialistų ar kitų specialistų išvadomis, daiktiniais įrodymais, išvestiniais įrodymais – asmenų, kurie bendravo su nepilnamečiu nukentėjusiuoju apie patirtą seksualinę prievartą, parodymais. Neesminiai netikslumai, nesutapimai nepilnamečio asmens parodymuose paaiškinami parodymų subjekto specifiškumu dėl jo amžiaus, socialinės brandos, fizinio ir psichinio išsivystymo, patirto šoko, tačiau tai negali būti pagrindas šiais parodymais netikėti ir vertinti juos kaip nepatikimus įrodymus byloje. Svarbu tai, kad byloje būtų ir kitų įrodymų, patvirtinančių nukentėjusiojo parodymus apie prieš jį atliktas nusikalstamas veikas. Tokių įrodymų T. Z. kaltei pagrįsti šioje byloje pakanka.

Išanalizavus ir įvertinus byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, darytina išvada, kad kaltinamojo T. Z. nusikalstama veika visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 153 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Teisminio nagrinėjimo metu, po visų įrodymų ištyrimo kaltinamasis T. Z. savo kaltę pripažino visiškai, t. y. pripažino, jog tvirkino mažametę nukentėjusiąją A. I., dėl tokių jo veiksmų mažametei nukentėjusiajai sukėlė kitas reakcijas į stiprų stresą, t. y. nesunkiai sutrikdė mažametės nukentėjusiosios sveikatą. Nukentėjusios mažametės A. I. ikiteisminio tyrimo metu apklaustos pas ikiteisminio tyrimo teisėją, duoti parodymai, patvirtino kaltinamojo T. Z. neteisėtus veiksmus, jog jis ją tvirkino. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina liudytojos R. U. bei S. L., kurios betarpiškai bendravo su nukentėjusiąja, kuri joms papasakojo apie T. Z. tvirkinamuosius veiksmus. Paminėtina, jog nukentėjusiosios parodymus iš dalies (tvirkinamuosius veiksmus atliktus prie Tulnikių tvenkinio, Mažeikių rajone) patvirtino ikiteisminio tyrimo pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklaustos mažametės liudytojos A. I. parodymai, kur ji patvirtino, jog matė, kaip T. Z. lietė jos sesę A. I. bei bučiavo. Apie buvusį artimą bendravimą T. Z. ir mažametės A. I. patvirtino ir A. R. Paminėtina, jog A. I. apie prieš ją atliktus tvirkinamuosius veiksmus buvo priversta pasakoti ir ne vieną kartą, pirmą kartą apie tai užsiminė psichologei S. L., po to, apie jos atžvilgiu atliktus neteisėtus T. Z. veiksmus, ji pasakojo Globos namų ,, (duomenys neskelbtini)“ psichologei R. U., po to ji buvo apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją bei galiausiai visas aplinkybes ji turėjo papasakoti ekspertizės metu ekspertėms, kas be kita ko nepavyko iš vieno karto. Paminėtina, jog A. I. parodymai visų apklausų metu buvo nuoseklūs, patikslinantys vieni kitus, ir iš esmės patvirtinantys, jos atžvilgiu atliktus neteisėtus tvirkinamuosius veiksmus, todėl netikėti jos parodymais teismas neturi pagrindo. Tiek psichologė S. L., tiek psichologė R. U. ir ekspertės pokalbio su mažamete A. I. metu apie jos atžvilgiu T. Z. atliktus tvirkinamuosius veiksmus, stebėjo mažametės A. I. reakcijas, o būtent elgėsi nerimastingai: vaikščiojo pirmyn atgal, šaukė, norėjo išeiti iš kabineto namo; išgyvenamas nesaugumo jausmas, nerimas, kad gali seksualinę prievartą patirti ir ateityje, baimė bendrauti su vyriškos lyties asmenimis, jaučiamos įtampos, nerimo, gėdos reakcijos. Ekspertizės akte Nr. 103MS-264/2022, konstatuota, jog nukentėjusioji patyrė tvirkinamuosius veiksmus jos atžvilgiu ir būtent dėl T. Z. atliktų veiksmų prieš nukentėjusiąją jai konstatuojamos kitos reakcijos į stiprų stresą (F43.8), kurios vertinamos nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Minimas išvadas teismo posėdžio metu ekspertės Daiva Berzkalnė ir Živilė Vilutienė patvirtino, bei paaiškino, jog, būtent į nagrinėjamos bylos įvykius stebėtos nukentėjusiosios reakcijos, dėl ko nukentėjusiajai nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Atkreiptinas dėmesys, jog nukentėjusiajai mažametei A. I. nenustatytos priežastys bei padidintas polinkis fantazuoti, dėl ko nebūtų galima remtis jos duotais parodymais. Byloje esantis A. I. gimimo liudijimas patvirtina, jog A. I. yra mažametė (veikų metu buvo (duomenys neskelbtini) metų). Visų šių įrodymų visuma patvirtina kaltinimą T. Z., numatytą BK 153 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Paminėtina ir tai, jog ginčo dėl kaltės šioje byloje nėra.

Dėl laidavimo instituto taikymo

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis T. Z. bei jo sesuo T. R. prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bei nutraukti baudžiamąjį persekiojimą.

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi norint taikyti laidavimą būtina nustatyti visų šių sąlygų visumą. Tačiau pagal suformuotą teismų praktiką atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse esančias sąlygas. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-445-489/2016, Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-176-303/2018, Nr. 2K-196-697/2018). Teismas negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes. Taigi teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, Nr. 2K-160/2010, Nr. 2K-305/2011, Nr. 2K-221-693/2017, Nr. 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, Nr. 2K-312/2011, Nr. 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-305/2011).

Pagal BK 40 straipsnio formuluotę nusikalstama veika apibūdinama vienaskaitos forma. Teismų praktikoje asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-P-82/2010, 2K-194/2012, 2K-52-648/2017, 2K-20-976/2022). Tai reiškia, kad kelių nusikalstamų veikų padarymas pašalina galimybę pripažinti asmenį nusikaltusiu pirmą kartą, o kartu ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, išskyrus tuos atvejus, kai nusikalstamos veikos tarpusavyje sudaro idealiąją sutaptį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės: jog kaltinamasis atsiprašė nukentėjusios bei iš dalies atlygino žalą ir susitarė dėl likusios neturtinės žalos atlyginimo (BK 59 straipsnio 2 dalis). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Teismas nepripažįsta kaltinamojo atsakomybę švelninančios atsakomybės, jog jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Paminėtina, jog kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino teisminio nagrinėjimo metu po visų įrodymų ištyrimo. T. Z. padarytas nusikalstamas veikas pripažino tik teisiamojo posėdžio metu. Teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas siejamas su savanorišku prisipažinimu, neverčiant tai daryti dėl surinktų įrodymų visumos. Toks priverstinis prisipažinimas sietinas tik su kaltinamojo siekiu švelnesnės bausmės rūšies ir jos dydžio.

Kaltinamasis idealiąja sutaptimi padarė du baigtus apysunkius tyčinius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 4 dalis) žmogaus seksualinei laisvei bei apsisprendimui ir sveikatai.

T. Z. anksčiau teismo nėra teistas (t. 2, b. l. 85-86), administracine tvarka anksčiau baustas, tačiau baustumas išnykęs (t. 2, b. l. 88-89). Kaltinamasis dirbantis (t. 3, b. l. 72-75) ir teigiamai charakterizuojamas darbovietės (t. 3, b. l. 107), nevedęs ir turi pastovią gyvenamą vietą. Kaltinamasis visiškai pripažino civilinį ieškinį ir 2023 m. birželio 14 d. su nukentėjusiosios atstovais susitarė dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai (t. 3, b. l. 68). 2023 m. birželio 18 d. mokėjimo nurodymu T. Z. sumokėjo 400 Eur A. I. (t. 3, b. l. 105). Tai sudaro pagrindo teismui spręsti, jog T. Z. atlygins nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą. Teismas nustatė dvi jo atsakomybę lengvinančias ir nenustatė jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Įvertinus visas šias aplinkybes, yra pagrindo manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad prašymą atleisti T. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės (t. 3, b. l. 108) pateikusi T. R. yra kaltinamojo T. Z. sesuo (t. 3, b. l. 110). T. R. neteista (t. 3, b. l. 116), administracine tvarka nebausta, ištekėjusi (t. 3, b. l. 110), turinti tris mažamečius vaikus (t. 3, b. l. 114, 115) ir šiuo metu esanti vaiko auginimo atostogose (t. 3, b. l. 111), dirbanti (t. 3, b. l. 112-113), turi pastovią gyvenamą vietą. T. R. teismo posėdyje palaikė prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą. Patvirtino, jog jos ir brolio, T. Z., ryšiai yra tvirti ir jie vienas kitu pasitiki bei palaiko vienas kitą. Nurodė, jog brolis į jos nuomonę atsižvelgia, priima jos pagalbą bei ji gali daryti teigiamą įtaką savo broliui. Jie nors ir negyvena viename mieste, bet dažnai susiskambina, o grįžęs brolis visada užsuka pas ją. Visos šios aplinkybės rodo, kad T. R. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką savo broliui kaltinamajam T. Z.

Nesutiktina su prokurorės pozicija, jog T. R. nėra tinkama laiduotoja T. Z., nes ji gyvena kitame mieste nei kaltinamasis. Byloje nustatyta, jog kaltinamojo faktinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) mieste, tuo tarpu pretendentės į laiduotojas T. R. – (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog kaltinamasis T. Z. pagal profesiją yra pilotas ir anksčiau dirbo (duomenys neskelbtini) pilotu (t. 2, b. l. 79-80, 122-123), t. y. nuolat skraidydavo, tai akivaizdu, net jei ir kaltinamojo faktinė gyvenamoji vieta būtų (duomenys neskelbtini) rajone, jo darbinė veikla yra kilnojamo pobūdžio, todėl vien dėl darbinės veiklos ir sėslumo nebuvimo, nėra teisinio pagrindo eliminuoti kaltinamajam T. Z. galimybės pasinaudoti laidavimo institutu. T. R. asmenybė bei ypatingai artimas ryšys su kaltinamuoju T. Z. (jie nuo vaikystės visada kartu, kartu 10 metų mokėsi vienoje klasėje, besąlygiškai pasitiki vienas kitu) suteikia teismui pagrindo manyti, jog ji gali būti tinkama laiduotoja kaltinamajam T. Z.

Taip pat nesutiktina su prokurorės pozicija, jog kaltinamasis ne visiškai pripažino kaltę. Kaltinamasis po visų įrodymų ištyrimo baudžiamojoje byloje visiškai pripažino kaltę bei nuoširdžiai gailėjosi. Visiškas kaltės pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jam nėra tapatus. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems ir pan. Tačiau ši sąlyga neapima kokių nors asmens priedermių pačiam duoti teisinį savo veikos vertinimą, visiškai sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiamu padarytos veikos kvalifikavimu, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių fiksavimu ir t. t. (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-82/2010). Taigi, kaltininkas turi pripažinti teismo nustatytas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, o ne besąlygiškai sutikti su nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis (kasacinė nutartis Nr. 2K-133/2013). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis kaltę pripažino visiškai dėl visų pareikštų kaltinimų, nuoširdžiai gailėjosi, visiškai pripažino padarytą mažametei žalą ir atlygino dalį neturtinės žalos bei susitarė dėl likusios neturtinės žalos atlyginimo dalimis. Atsižvelgiant į tai teismas laikosi pozicijos, jog kaltinamasis T. Z. kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi. Atkreiptinas dėmesys, jog teismas nepripažino kaltinamojo kaltės pripažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi kaip atsakomybę švelninančia aplinkybe, tačiau kaltės pripažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi pripažįsta ir vertina, kaip atitinkantį BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas atleisti T. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamų veikų, numatytų BK 153 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte, padarymą, pagal laidavimą, perduodant jį jo sesers T. R. atsakomybei (BK 40 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Tokiu būdu, bus įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimai ir pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės skyrimo tikslai. Atsižvelgiant į laiduotojos T. R. minėtas asmenines savybes bei nesant galimybių sumokėti užstato, skirtinas laidavimas be užstato, nes pagrindinė laidavimo paskirtis yra padėti nusikaltusiam žmogui suprasti padaryto nusikaltimo galimas pasekmes ir daugiau nenusikalsti.

Spręsdamas dėl laidavimo termino, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, mastą, T. Z. atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo teigiamą asmenybę, laiduotojos T. R. teigiamą asmenybę ir galimą teigiamą jos poveikį kaltinamajam bei daro išvadą, jog laidavimas dviejų metų terminui bus pakankama poveikio priemonė T. Z.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo T. Z. paliktina galioti 2022 m. rugsėjo 19 d. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 116-117).

Kaltinamajam T. Z. išaiškintinos BK 40 straipsnio 7 ir 8 dalyje numatytos teisinės pasekmės.

Laiduotojai T. R. išaiškintina BK 40 straipsnio 6 dalyje numatyta teisė atsisakyti laidavimo ir šio veiksmo teisinės pasekmės.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo

BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiama to paties rezultato, kaip ir kriminaline bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 72⁴ straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 153 straipsnio numatytas nusikaltimas, svarstyti įpareigojimo pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos skyrimo klausimą. Atsižvelgiant į tai, jog teismas konstatavo, kad kaltinamasis T. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 153 straipsnio 1 dalyje, todėl jam skirtina BK 72⁴ straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos, laidavimo laikotarpiui, o būtent 2 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, įpareigojant T. Z. planuojant pakeisti gyvenamąją vietą ar išvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, ne vėliau kaip per tris dienas nuo išvykimo pranešti apie tai policijos įstaigai, kurios teritorijoje yra asmens gyvenamoji vieta iki jos pakeitimo.

Išaiškinti T. Z., kad vadovaujantis BK 74 straipsnio 2 dalimi, asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal šio kodekso 243 straipsnį.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismai, nustatydami žalą ir priimdami sprendimą dėl jos atlyginimo, vadovaujasi atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, t. y. civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (CK 6.245–254 straipsniai), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263–291 straipsniai) ir kt. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnyje nenumatyta, kaip turėtų būti sprendžiamas civilinio ieškinio klausimas priimant nuosprendį atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismų praktika plėtojama ta linkme, kad ieškiniai dėl žalos atlyginimo šios kategorijos bylose išsprendžiami iš esmės, t. y. priimamas vienas iš BPK 115 straipsnio 1 dalyje nurodytų sprendimų – ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba jį atmesti.

Teismui 2023 m. balandžio 19 d. nukentėjusiosios A. I. atstovas pateikė civilinį ieškinį dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 3, b. l. 32-35). 2023 m. birželio 14 d. tarp kaltinamojo T. Z. ir nukentėjusiosios A. I. atstovų yra pasirašytas susitarimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dalimis iki 2024 m. liepos 14 d. (t. 3, b. l. 68). Iš byloje esančių mokėjimų pavedimų nustatyta, jog dalis neturtinės žalos, t. y. 400 Eur, nukentėjusiajai A. I. yra atlyginta (t. 3, b. l. 105, 106).

Kaip minėta byloje yra duomenys, jog kaltinamasis nukentėjusiajai yra atlyginęs dalį neturtinės žalos, t. y. 400 Eur (t. 3, b. l. 105), todėl procesas dėl 400 Eur neturtinės žalos priteisimo nutrauktinas (BPK 107 straipsnis),

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis dalį neturtinės žalos, o būtent 400 Eur, pagal 2023 m. birželio 14 d. susitarimą jau yra sumokėjęs, bei į tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusiosios įstatyminiai atstovai susitarė dėl žalos atlyginimo dalimis, teismui pateiktas 2023 m. birželio 14 d. susitarimas tvirtintinas ir iš kaltinamojo T. Z. civilinei ieškovei A. I. priteistina 2600,00 Eur neturtinei žalai atlyginti dalimis per 13 mėnesių, sumokant kiekvieną mėnesį po 200,00 Eur, bet ne vėliau kaip iki 2024 m. liepos 14 d., pervedant pinigus į žalos gavėjos A. I. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke (t. 3, b. l. 68).

Dėl daiktinių įrodymų

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, o būtent 2 vienetai kompaktinių diskų su nukentėjusiosios A. I. ir liudytojos A. I. apklausų pas ikiteisminio tyrimo teisėją vaizdo ir garso įrašais, kurios yra vokuose prisegtuose prie baudžiamosios bylos 2 tomo galinio viršelio vidinės pusės, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu paliktini byloje visą jos saugojimo laikotarpį.

Dėl proceso išlaidų

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. BPK 105 straipsnio 7 dalis numato, kad kai procesas nutraukiamas, nes nukentėjusysis susitaikė su įtariamuoju ar kaltinamuoju, prokuroras ar teismas turi teisę nuspręsti, kad proceso išlaidas turi sumokėti įtariamasis, kaltinamasis ir nukentėjusysis arba vienas iš jų.

2023 m. balandžio 3 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinavimo skyrius informavo, jog nukentėjusiajai A. I. parinko atstovą advokatą Adomą Jonauską (t. 3, b. l. 23). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos finansų skyrius pateikė teismui 2023 m. balandžio 20 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2023-06888, kurioje nurodyta, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 504,80 Eur (t. 3, b. l. 41); 2023 m. birželio 14 d. pateikė teismui patikslintą pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2023-10494, kurioje nurodyta, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 679,80 Eur (t. 3, b. l. 92); 2023 m. birželio 27 d. pateikė teismui patikslintą pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2023-11330, kurioje nurodyta, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 743,13 Eur (t. 3, b. l. 117) bei 2023 m. liepos 3 d. pateikė teismui patikslintą pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2023-11562, kurioje nurodyta, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 748,13 Eur (t. 3, b. l. 131).

BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui <...>. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Priėmus procesinį sprendimą atleisti kaltinamąjį T. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jam šiuo pagrindu nutraukti (BPK 303 straipsnio 4 dalis), proceso išlaidos iš jo negali būti išieškomos (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-93-788/2017, 2K-128-489/2020).

Vadovaujantis BPK 9 straipsnio 3 dalimi, baudžiamoji byla išnagrinėta neviešuose teisiamuosiuose posėdžiuose, kadangi baudžiamojoje byloje nukentėjusioji – mažametė bei nagrinėta baudžiamoji byla dėl nusikaltimo žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. Vadovaujantis BPK 9¹ straipsnio 1 dalimi baudžiamosios bylos dalis, kiek tai susiję su nukentėjusiąja A. I., laikytina nevieša.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 - 307, 313 straipsniais, teismas

nusprendžia:

T. Z. padariusį nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, pagal laidavimą be užstato ir jo atžvilgiu iškeltą baudžiamąją bylą nutraukti.

T. Z. laiduotoja paskirti jo seserį T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminą.

Išaiškinti laiduotojai T. R., kad ji, kaip T. Z. laiduotoja, turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl T. Z. baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti T. Z., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 72⁴ straipsnio 2 dalimi T. Z. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos 2 (du) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti T. Z., kad jis iki teismo nustatyto termino pabaigos, planuodamas pakeisti gyvenamąją vietą ar išvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, privalo ne vėliau kaip per tris dienas nuo išvykimo pranešti apie tai policijos įstaigai, kurios teritorijoje yra asmens gyvenamoji vieta iki jos pakeitimo.

Išaiškinti T. Z., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo T. Z. palikti galioti ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Procesą dėl A. I. civilinio ieškinio dalyje dėl 400 Eur neturtinės žalos priteisimo, nutraukti.

Patvirtinti 2023 m. birželio 14 d. susitarimą ir priteisti A. I. iš T. Z. 2600,00 Eur (du tūkstančius šešis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, kuriuos T. Z. įsipareigojo atlyginti dalimis per 13 (trylika) mėnesių, sumokant kiekvieną mėnesį po 200,00 Eur (du šimtus eurų), bet ne vėliau kaip iki 2024 m. liepos 14 d., pervedant pinigus į žalos gavėjos A. I. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus - 2 (dvi) kompaktines plokšteles su garso ir vaizdo įrašais, kurios yra vokuose prisegtuose prie bylos antro tomo galinio viršelio vidinės pusės, palikti byloje visą jos saugojimo laikotarpį.

Nepriteisti iš T. Z. nukentėjusiajai A. I. teiktos teisinės pagalbos ir atstovavimo išlaidų Valstybei.

Baudžiamosios bylos dalį susijusią su nukentėjusiąja A. I. laikyti nevieša.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Teisėja Andželika Butkuvienė