- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-09
- Bylos Nr.
- e2A-2566-661/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34145-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas (pran.), Jelena Šiškina, Andrius Ignotas
- Ieškovas
- G. J., R. K., VšĮ „Kubytė“
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai
- Trečiasis asmuo
- Sodų bendrija „Tyrinėtojas“, Nacionalinė žemės tarnyba, J. B., K. Z., B. Č.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andriaus Ignoto ir Jelenos Šiškinos, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų G. J., R. K. ir VšĮ „Kubytė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų G. J., R. K. ir VšĮ „Kubytė“ ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai dėl nuosavybės teisės gynimo dėl pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, tretieji asmenys Sodų bendrija „Tyrinėtojas“, Nacionalinė žemės tarnyba, J. B., K. Z. ir B. Č.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai G. J., R. K. ir VšĮ „Kubytė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, prašydami pripažinti atsakovės atliktus trinkelių ardymo veiksmus, nukreiptus į ieškovų gerbūvį, esantį sodų bendrijos „Tyrinėtojas“ teritorijoje, bendro naudojimo žemėje, adresu: (duomenys neskelbtini) neteisėtais ir įpareigoti atsakovę atstatyti trinkeles į pradinę padėtį.
2. Nurodė, kad:
2.1. Ieškovams bendros dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypai, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypai). Ieškovai 2008 m. minėtus sklypus nuosavybės teise įsigijo iš J. B. ir sklypai yra sodų bendrijoje „Tyrinėtojas“, kuri bendro naudojimo valstybinę žemę, esančią tarp sklypų, nuomojosi iš Vilniaus Savivaldybės ir mokėjo mokesčius. Taigi, valstybinė žemė, esanti tarp ieškovų sklypų yra valdoma sodų bendrijos „Tyrinėtojas“, kuri nusprendė teritoriją iškloti trinkelėmis ir pravesti drenažinę sistemą.
2.2. Atsakovė 2015-05-18 surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-150518-00058 ir nustatė, kad J. B. (buvęs ieškovų sklypų savininkas), savavališkai Valstybiniame žemės sklype, esančiame sodų bendrijoje „Tyrinėtojas“, greta sklypo, (duomenys neskelbtini) trinkelėmis išgrindė 221 kv. m. ploto valstybinės žemės plotą, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento. Nustačiusi pažeidimą, atsakovė, vadovaudamasi Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis, 2015-05-18 surašė privalomąjį nurodymą Nr. PRN-00-150518-00059 pašalinti savavališkos statybos padarinius – išardyti įrengtas sodininkų bendrijos gatvėje trinkeles ir nustatė terminą iki 2015-11-18 likviduoti savavališkos statybos padarinius.
2.3. Trinkelės yra sodų bendrijos turtas ir buvo sudėtos vykdant sodininkų bendrijos narių valią, išreikštą visuotinio susirinkimo metu, bei bendrijos valdybai priėmus sprendimą. Atsakovė Sodų bendrijos „Tyrinėtojas“ apie surašytą savavališkos statybos aktą neinformavo, ieškovų neįtraukė į procesą, nors trinkelės yra jų kieme. Trinkelės yra teritorijoje, kurioje vykdomas projektas žemės formavimui siekiant išsipirkti valstybinę žemę. Projektas atiduotas į Savivaldybę suderinimui, registracijos Nr. A647-1217/20.
2.4. Išardžius trinkeles, ieškovams nuosavybės teise priklausančioje teritorijoje liko dalis trinkelių, jos yra be borto, aštriais kampais ir kelia pavojų. Išardžius trinkeles, pablogėjo jų sąlygos naudotis teisėtu turtu.
2.5. Atsakovė pažeidė tuo metu galiojusius teisės aktus, veikė ne savo kompetencijos ribose, nesikreipė į sodų bendriją. Išardžius trinkeles, buvo pažeistos ieškovų teisės, pablogintos sąlygos naudotis savo teisėtai įgytu turtu. Ieškovai dėl Statybos inspekcijos veiksmų, kylančių iš klaidingo teisės aktų interpretavimo, prarado gerbūvį bei saugią pastatų eksploataciją.
3. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (toliau – ir Inspekcija) su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Nurodė, kad:
Žemesnės instancijos teismas
4.1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 28 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-14711-809/2016, tenkino Inspekcijos ieškinį ir leido atsakovui J. B. per 12 (dvylika) mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos Statybos įstatyme nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją bei sumokėjus teisės aktuose nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą. Neatlikus nurodytų veiksmų per nustatytą terminą, teismas įpareigojo atsakovą J. B. nugriauti valstybinės žemės sklype, esančiame sodų bendrijoje „Tyrinėtojas“, greta sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) savavališkai pastatytą statinį – trinkelėmis išgrįstą plotą pbei sutvarkyti statybvietę. Atsakovui J. B. neįvykdžius minėto teismo sprendimo nustatytu terminu, teismas suteikė teisę Inspekcijai pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti valstybinės žemės sklype, esančiame sodų bendrijoje „Tyrinėtojas“, greta sklypo (duomenys neskelbtini) pastatytą statinį – trinkelėmis išgrįstą plotą, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo J. B..
4.2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-14711-809/2016 yra įsiteisėjęs ir turi būti vykdomas, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2VP-1241-854/2019, išnagrinėjęs antstolės pareiškimą dėl leidimo taikyti teismo sprendime numatytas įpareigojimo neįvykdymo pasekmes, nustatęs, kad J. B., kuris įpareigotas įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą iki šiol jo neįvykdė, tenkino antstolės pareiškimą ir taikė teismo sprendime nurodytas pasekmes, suteikė teisę išieškotojai Inspekcijai įvykdyti teismo sprendimą skolininko lėšomis. Inspekcijai pasinaudojus teismo suteikta teise įvykdyti minėtą teismo sprendimą, ginčo statinys buvo priverstinai nugriautas 2020 m. gruodžio 2 d., 2020 m. gruodžio 10 d. Inspekcija surašė Savavališkai pastatyto statinio nugriovimo aktą Nr. 4D-3411.
4.3. Inspekcija nesutiko su ieškovų argumentais, kad ji savo veikla pažeidė ieškovų ir sodininkų bendrijos „Tyrinėtojas“ teises. Priešingai, Inspekcija įvykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-14711-809/2016 griežtai laikydamasi teisės aktų reikalavimų ir savo kompetencijos ribose.
Šalies argumentai
5. Trečiasis asmuo sodų bendrija „Tyrinėtojas“ su pareikštu ieškiniu sutiko ir nurodė, kad tarp penkių sklypų, ant bendro naudojimo valstybinės žemės buvo sudėtos trinkelės; J. B. tuo metu gyveno viename iš sklypų ir jis pasiūlė iškloti teritoriją trinkelėmis. Tuo metu (2007 m.) statybą leidžiančio dokumento darbams vykdyti sodų bendrijos teritorijoje nereikėjo. Sutiko, jog trinkelės būtų atstatytos.
Atsiliepimas
6. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime nurodė, jog laisvoje valstybinėje žemėje įrengtos trinkelės teikia potencialią naudą vietiniams gyventojams, jokiu būdu nereiškia, kad tai yra teisėta. Laisvos valstybinės žemės savininkė yra valstybė, patikėtinė – Nacionalinė žemės tarnyba, todėl bet kokie veiksmai siekiant naudoti laisvą (nesuformuotą) valstybinę žemę privalo būti vykdomi su žemės savininko (patikėtinio) sutikimu (leidimu). Nagrinėjamu atveju toks leidimas nebuvo išduotas.
Šalies argumentai
7. Tretieji asmenys K. Z. ir B. Č. su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-28 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-14711-809/2016 yra įsiteisėjęs ir įvykdytas privaloma tvarka (pagal Inspekcijos 2020-12-10 savavališkai pastatyto statinio nugriovimo aktą Nr. 4D-3411 trinkelės baigtos ardyti 2020-12-02), t. y. trinkelės valstybinės žemės vietoje išardytos priverstinio vykdymo proceso metu. Ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad trinkelių įrengimu buvo siekiama sutvarkyti gerbūvį, savaime nesuteikė teisės reikalingus darbus atlikti bet kaip, nesilaikant įstatymų reikalavimų. Nurodytos aplinkybės dėl trinkelių įrengimo ir neva jų paskirties tarnauti ieškovų interesams yra nepagrįstos, nes teritorija yra skirta naudoti pravažiavimams (keliams) dėl visų sodininkų bendrijoje esamų žemės sklypų, įskaitant ir trečiųjų asmenų. Neteisėtai įrengtos trinkelės trukdė teisėtai įrengti tinkamą privažiavimą į su ta teritorija besiribojančiais žemės sklypais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas; iš ieškovų G. J., R. K. ir VšĮ „Kubytė“ trečiojo asmens K. Z. naudai lygiomis dalimis priteista 889,35 Eur bylinėjimosi išlaidų (iš kiekvieno ieškovo po 296,45 Eur); iš ieškovų G. J., R. K., ir VšĮ „Kubytė“ į valstybės biudžetą lygiomis dalimis priteista 40,75 Eur pašto išlaidų (iš kiekvieno po 13,60 Eur).
9. Teismas nurodė, kad:
9.1. Ieškovai neįrodė negatorinio ieškinio sąlygų buvimo – jog jie yra ginčo daikto savininkai. Teisės doktrinoje galioja bendras principas – iš neteisės teisė neatsiranda. Aplinkybė, kad J. B. paklojo ginčo trinkeles ant valstybei priklausančios žemės, nesukūrė nei jam, nei ieškovams nuosavybės teisių į trinkeles. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 28 d. įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-14711-809/2016 konstatavo, kad ginčo statinys yra pastatytas valstybinėje žemėje neturint tam įstatymo nustatyta tvarka išduoto leidimo, dėl to statytojo veiksmai buvo pripažinti neteisėtais. Teismas 2016 m. spalio 28 d. sprendime taip pat pabrėžė, jog J. B. nurodyta aplinkybė, kad trinkelių sudėjimas yra reikalingas dėl patogesnio privažiavimo, neatleido nuo pareigos laikytis galiojančio teisinio reglamentavimo valstybinėje žemėje, nes valstybinėje žemėje savavališkai įrengti ar statyti objektus draudžiama.
9.2. J. B. paklojo ginčo trinkeles ant valstybei priklausančios žemės, neturėdamas tam išduoto leidimo, dėl to jo veiksmai buvo pripažinti neteisėtais. Vien aplinkybė, kad ieškovai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu leisti be aukciono pirkti valstybės įsiterpusį tarp jų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų pirmumo teise, savaime nepaneigia konstatuoto savavališkos statybos fakto ir automatiškai nesukuria ieškovams nuosavybės teisės nei į ginčo trinkeles, nei į valstybei priklausantį žemės sklypą.
9.3. Inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, turi teisę organizuoti statinių griovimo ir statybviečių sutvarkymo darbus. Taigi, atsakovė, siekdama įvykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-14711-809/2016 pagrįstai kreipėsi į antstolę, kuriai Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-1241-854/2019 leido taikyti 2016-10-28 teismo sprendime numatytas įpareigojimo neįvykdymo pasekmes. Taigi, ginčo statinys buvo teisėtai nugriautas 2020 m. gruodžio 2 d. (2020 m. gruodžio 10 d. Savavališkai pastatyto statinio nugriovimo aktas Nr. 4D-3411).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
10. Ieškovai apeliaciniu skundu prašė:
10.1. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-06-17 sprendimą.
10.2. Pripažinti Vilniaus miesto apylinkės Teismo 2021-04-15 priimtą nutartį neteisėtą toje dalyje kur yra nepagrįstai atsisakyta trečiuosius asmenis B. Č. ir K. Z. pašalinti iš teismo proceso, kaip asmenis neturinčius teisėto intereso su bylos baigtimi.
10.3. Rašytinio proceso tvarka išnagrinėti bylą iš esmės, nukreipiant valstybinės statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos surašytus aktą Nr. SSA-00-150518-00058 ir nurodymą Nr. PRN-00-150518-00059 į administracinį teismą, kad būtų įvertintas akto ir nurodymo teisėtumas.
10.4. Prijungti prie bylos pateiktus priedus, kurie atsirado po bylos išnagrinėjimo.
11. Nurodė, kad sprendime nepagrįstai konstatuota, jog ginčo trinkelės nėra apeliantų teisėtas gerbūvis ir kad jie neįrodė negatorinio ieškinio sąlygų, todėl turi būti panaikintas. Apeliantai ketina išsipirkti valstybinę žemę, kurioje buvo ginčo trinkelės, todėl įvykdžius Inspekcijos Privalomąjį nurodymą ir pašalinus trinkeles yra pažeidžiama jų nuosavybė, nes prarasta saugi jų pastatų ir transporto eksploatacija. Trinkelės yra sodininkų bendrijos „Tyrinėtojas“ turtas ir buvo sudėtos vykdant sodininkų bendrijos narių valią, išreikštą visuotinio susirinkimo metu bei bendrijos valdybai priėmus sprendimą, todėl Inspekcija nepagrįstai statytojui J. B. surašė Savavališkos statybos aktą ir Privalomąjį nurodymą, o pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatavo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-14711-809/2016, kurioje apeliantai nedalyvavo, konstatuotos aplinkybės dėl savavališko trinkelių įrengimo valstybinėje žemėje laikytinos prejudiciniais faktais nagrinėjamoje byloje.
Atsiliepimas
12. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą.
13. Nurodė, kad apeliantai teigia, jog dėl Inspekcijos atliktų veiksmų pablogėjo sąlygos naudotis teisėtai įgytu turtu, kad dėl esamų ginčo trinkelių yra gadinama apeliantų transporto priemonės ir pan., tačiau apeliantai į bylą nėra pateikę jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių šiuos teiginius. Apeliantai tik deklaratyviai teigia, kad Inspekcija priėmusi Savavališkos statybos aktą ir Privalomąjį nurodymą bei vykdžiusi įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-14711-809/2016 padarė teisės aktų pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir tinkamai taikydamas teisės aktus pagrįstai sprendime konstatavo, kad apeliantai neįrodė negatorinio ieškinio sąlygų buvimo ir atmetė ieškinį, todėl skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas ir nėra teisinio pagrindo jį naikinti.
14. Tretieji asmenys K. Z. ir B. Č. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.
15. Nurodė, kad teismas neturėjo ir neturi kompetencijos iš naujo spręsti dėl tų faktinių aplinkybių, teisinių santykių teisinio vertinimo ir kitų teisinių pasekmių, kurias lėmė įsiteisėjęs teismo sprendimas, vykdymo proceso pabaiga, nenuginčyti individualūs viešojo administravimo aktai. Visos šios teisinės pasekmės turėjo būti ginčijamos atskirose bylose, pagal atskiras procedūras ir ieškovai nepakeitė tų teisinių pasekmių įstatymo numatytu būdu, nors ir bandė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
17. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
18. Apeliantai apeliaciniu skundu reiškia kelis reikalavimus, todėl teismas pasisakys dėl kiekvieno iš jų.
Dėl naujų įrodymų
19. Apeliantai prašo teismo prijungti naujus įrodymus. Kaip matyti iš pateiktų rašytinių įrodymų turinio – nei pardavėjo UAB „Juvelda“ 2021-06-12 PVM sąskaitoje faktūroje, išrašytoje už ratų remontą, nei ADB „Gjensidige“ 2021-07-08 rašte „Dėl draudimo išmokos“, kuriame nurodomas tik 2021-06-14 įvykio metu nukentėjęs turtas, nėra jokių duomenų, kurie leistų identifikuoti nukentėjusį turtą (koks turtas, kokiu adresu, kokie pažeidimai ir pan.) ir dėl kokių priežasčių šis apeliantų turtas galimai nukentėjo, todėl šie įrodymai nesusiję su nagrinėjama byla. Taigi, apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo juos prijungti ir vertinti, dėl šios priežasties apeliantų prašymas atmetamas (CPK 314 str.).
Dėl bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjusios teisėjos šališkumo
20. Atmestini apeliantų argumentai ir dėl ginčo sprendimą priėmusios teisėjos L. V. šališkumo (būtinumo nusišalinti/nušalinti). Ieškovų nurodoma abstrakti aplinkybė, kad jai teko priimti teismo sprendimą kitoje civilinėje byloje (bylos numeris nenurodytas) dėl konflikto su neįvardijamais kaimynais, savaime nedaro teisėjos šališka, nėra pagrindas nušalinimui.
21. Apeliantai kokių nors objektyvių duomenų dėl teisėjos šališkumo nenurodė. Be to, nušalinimas teisėjui turi būti pareikštas prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės (CPK 68 str.). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovams tapo akivaizdus teisėjos šališkumas, kai ji proceso metu, jų manymu, nepagrįstai atmetė jų prašymą sustabdyti bylą, netenkino prašymo kreiptis į administracinį teismą dėl Savavališkos statybos akto teisėtumo išaiškinimo, t. y. jie patys nereiškė nušalinimo teisėjai nustatytais terminais ir forma (raštu) ir šią teisę prarado, todėl tokie pareiškimai apeliaciniame skunde yra nepagrįsti.
Dėl trečiųjų asmenų
22. Apeliantai teigia, kad teismas nepagrįstai į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukė B. Č. ir K. Z. ir nepagrįstai netenkino ieškovų prašymo šiuo asmenis pašalinti. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais teiginiais nesutinka.
23. B. Č. ir K. Z. turi teisinį suinteresuotumą civilinės bylos baigtimi, nes trinkelių užimama Sodininkų bendrijos ,,Tyrinėtojas“ bendrojo naudojimo teritorija yra skirta naudoti visiems jos nariams, įskaitant ir B. Č. bei K. Z.. Trinkelių užimta teritorija yra bendrosios teritorijos dalyje ir netoli šių trečiųjų asmenų žemės sklypų. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantys duomenys. T. y. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2016-03-15 žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų Nr. A648-139/16(2.14.2.12-MP8) priedas – schema, 2020-09-29 žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinys (ieškinio priedų Nr. 2 dalis), Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2012-08-17 raštas patvirtina, kad Trinkelių užimtas plotas yra dalis sodininkų bendrijos teritorijos, skirtos keliams/privažiavimams prie žemės sklypų.
24. Be to, tretieji asmenys nurodė, kad ir jie pretenduoja įsigyti ginčo teritorijos dalį, kuri būtų priskirta jiems išpirkimo iš valstybės atveju. Taigi, tretieji asmenys dėl valstybinės žemės dalies išsipirkimo konkuruoja su ieškovais G. J. ir R. K..
25. Esat šioms aplinkybėms darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad B. Č. ir K. Z. turi suinteresuotumą šios bylos baigtimi ir pagrįstai juos įtraukė į bylą trečiaisiais asmenimis, taip pat jų naudai pagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas.
Dėl kreipimosi į administracinį teismą
26. Apeliantai nurodo, kad prašė pirmosios instancijos teismo sustabdyti nagrinėjamą bylą ir pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 28 straipsnio 1 dalį kreiptis į administracinį teismą siekiant ištirti Inspekcijos Savavališkos statybos akto ir Privalomojo nurodymo teisėtumą, tačiau pirmosios instancijos teismas 2021-04-15 nutartimi apeliantų prašymą atsisakė tenkinti. Šie apeliantų teiginiai yra nepagrįsti.
27. Pažymėtina, kad apeliantai jau yra pasinaudoję savo teise ginčyti Savavališkos statybos aktą ir privalomąjį nurodymą, tačiau jų prašymas buvo atmestas. T. y. pareiškėjai G. J. ir R. K. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2015 m. gegužės 18 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-150518-00058; 2) panaikinti Inspekcijos 2015 m. gegužės 18 d. privalomąjį nurodymą Nr. PRN-00-150518-00059; 3) atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.
28. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. liepos 23 d. nutartimi netenkino pareiškėjų prašymo atnaujinti terminą ir atsisakė priimti pareiškėjų skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. spalio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-731-662/2020 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 23 d. nutartį paliko nepakeistą.
29. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas 2021-04-15 nutartimi pagrįstai atmetė ieškovo prašymą kreiptis į administracinį teismą dėl Savavališkos statybos akto ir Privalomojo nurodymo teisėtumo.
Dėl ieškinio reikalavimų
30. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinį.
31. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, Inspekcija konstatavusi statytojo J. B. atliktos savavališkos statybos faktą, jam surašė Savavališkos statybos aktą ir Privalomąjį nurodymą, kuriuo nustatytas įpareigojimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-14711-809/2016, tenkinus Inspekcijos ieškinį buvo konstatuota, kad būtent statytojas J. B. savavališkai valstybinėje žemėje, esančioje sodų bendrijoje „Tyrinėtojas“ greta žemės sklypo (duomenys neskelbtini) trinkelėmis išgrindė valstybinės žemės plotą, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento.
32. Taigi, apeliantų argumentai, kad Inspekcija Savavališkos statybos aktą ir Privalomąjį nurodymą surašė netinkamam subjektui ir dėl iš esmės teisėto statinio sodininkų bendrijos „Tyrinėtojas“ teritorijoje buvimo yra nepagrįsti. Be to, apeliantai šioje byloje neginčija Inspekcijos Savavališkos statybos akto ir Privalomojo nurodymo teisėtumo.
33. Kaip minėta Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. spalio 28 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eAS-731-662/2020, išnagrinėjęs pareiškėjų G. J. ir R. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 23 d. nutarties atskirąjį skundą atmetė.
34. Taigi, pagal šiuo metu esančią situaciją Inspekcijos Savavališkos statybos aktas ir Privalomasis nurodymas yra galiojantys ir teisėti, nėra nuginčyti teismine tvarka, todėl jie turi būti vykdomi.
35. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-14711-809/2016 J. B. buvo suteiktas 12 mėnesių terminas įteisinti savavališką statybą, o to nepadarius likviduoti savavališkos statybos padarinius. Šis sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl privalo būti vykdomas (CPK 18 str.).
36. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatavus savavališką statybą atmestini ir apeliantų teiginiai, kad ginčo statinys, esantis sodininkų bendrijos „Tyrinėtojas“ teritorijoje, yra iš esmės teisėtas ir turėtų būti laikomas teisėtu apeliantų gerbūviu.
37. Apeliantai pagal CK 4.98 straipsnį nagrinėjamoje byloje pareiškę negatorinį ieškinį turėjo įrodyti, kad jie yra ginčo sklypo (ar daikto) savininkai ir kad jų teisės yra pažeistos, tačiau byloje nustačius, kad ginčo trinkelės buvo išklotos valstybinėje žemėje ir apeliantai nėra šios valstybinės žemės savininkai, t. y. apeliantams neįrodžius šios sąlygos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį atmetė.
38. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumenatais, kad valstybinėje žemėje savavališkai pastatytas ir ilgą laiką naudojamas statinys negali sukurti asmenims jokių teisėtų lūkesčių juo naudotis ir ginti nuosavybės teises kaip savo.
39. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatatvo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-14711-809/2016, priimtas Savavališkos statybos akto ir Privalomojo nurodymo pagrindu, yra įsiteisėjęs ir turi res judicata galią, o tai reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, nors apeliantai šioje byloje nebuvo įtraukti trečiaisiais suinteresuotais asmenimis.
40. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ (CPK 179 str. 3 d.), apeliantai Vilniaus miesto apylinkės teismui buvo pateikę prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-14711-809/2016, be kita ko, nurodydami, kad nebuvo įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eA2-30281-862/2018, atsisakė atnaujinti procesą.
41. Ši nutartis palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-142-603/2019, kuria konstatuota, kad „pareiškime dėl proceso atnaujinimo pareiškėjai buvo nurodę, jog iš savivaldybės gavo leidimą išsipirkti įsiterpusio sklypo dalį, sujungiant du sklypus, o trinkelėmis išklota zona patenka į jų planuojamą išsipirkti plotą. <...> Šios aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo teigti, kad sprendimu, kurioje procesą prašo atnaujinti pareiškėjai, nuspręsta dėl jų teisių ar pareigų. Sprendimu įpareigojimai nustatyti byloje buvusiam atsakovui, aplinkybė, jog ateityje pareiškėjams galimai priklausys trinkelėmis išklota zona, nesudaro pagrindo teigti, kad sprendime dėl pareiškėjų teisių visgi buvo nuspręsta. <...> Pakartotinis prašomos atnaujinti bylos išnagrinėjimas ir sprendimo joje priėmimas pareiškėjams teisinių padarinių nesukeltų. <...> Pareiškėjų nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti 2016 m. spalio 28 d. teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu“.
42. Pažymėtina, kad abiejose bylose yra kilęs ginčas dėl tų pačių žemės sklypų ir dėl jų išklojimo trinkelėmis teisėtumo. Taigi, tarp šios bylos ir civilinės bylos Nr. e2-14711-809/2016 egzistuoja tiesioginis ryšys. Dėl išvardintų priežasčių, teismo nustatytos aplinkybės civilinėje byloje Nr. e2-14711-809/2016 laikytinos prejudiciniais faktais šiai bylai.
43. Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-14711-809/2016, kuriuo konstatuota, jog „atsakovo J. B. nurodyta aplinkybė, kad trinkelių sudėjimas yra reikalingas dėl patogesnio privažiavimo, neatleidžia nuo pareigos laikytis galiojančio teisinio reglamentavimo valstybinėje žemėje, nes valstybinėje žemėje savavališkai įrengti ar statyti objektus draudžiama“ nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl apeliantų negatorinio ieškinio pagrįstumo turi res judicata galią, todėl atmestini apeliantų teiginiai, kad tarp jiems nuosavybės teise priklausančių sklypų esanti valstybinė žemė yra jų teisėtas gerbūvis. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, savavališkai valstybinėje žemėje pastatyto statinio griovimas, ypač Inspekcijai teisės aktų nustatyta vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą, yra proporcinga teisinė priemonė atitinkanti teisės aktų reikalavimus.
44. Kaip minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-14711-809/2016 yra įsiteisėjęs ir turi būti vykdomas, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2VP-1241-854/2019, išnagrinėjęs antstolės A. S. pareiškimą dėl leidimo taikyti teismo sprendime numatytas įpareigojimo neįvykdymo pasekmes, nustatęs, kad J. B., kuris įpareigotas įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą iki šiol jo neįvykdė, pagrįstai tenkino antstolės pareiškimą ir taikė teismo sprendime nurodytas pasekmes, suteikė teisę išieškotojai Inspekcijai įvykdyti teismo sprendimą J. B. lėšomis.
45. Inspekcijai pasinaudojus teismo suteikta teise įvykdyti minėtą teismo sprendimą ginčo statinys buvo priverstinai nugriautas 2020 m. gruodžio 2 d., 2020 m. gruodžio 10 d. Inspekcija surašė Savavališkai pastatyto statinio nugriovimo aktą Nr. 4D-3411.
46. Dėl išvardintų priežasčių nesutiktina su apeliantų argumentais, kad Inspekcija savo veikla pažeidė jų ir sodininkų bendrijos „Tyrinėtojas“ teises. Priešingai, Inspekcija atliko savo pareigas, reglamentuojamas imperatyvių teisės normų. Kadangi įsiteisėję teismų sprendimai privalo būti vykdomi, Inspekcija įvykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-14711-809/2016 griežtai laikydamasi teisės aktų reikalavimų savo kompetencijos ribose.
47. Pažymėtina, kad statant statinį savavališkai nėra teisiškai sukurto ir įteisinto nuosavybės teisės objekto – nekilnojamojo daikto, kadangi statinys gali tapti nuosavybės teisės objektu tik tuo atveju, jei jo statyba teisėta. Teismų jurisprudencijoje galioja bendrasis principas, kad iš neteisės teisė neatsiranda. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-14711-809/2016, konstatavus ginčo statinio savavališką statybą valstybinėje žemėje, paneigiami apeliantų argumentai, kad ginčo statinys yra teisėtas gerbūvis sodininkų bendrijos „Tyrinėtojas“ teritorijoje.
48. Nors apeliantai teigia, kad dėl Inspekcijos atliktų veiksmų pablogėjo sąlygos naudotis teisėtai įgytu turtu, kad dėl esamų ginčo trinkelių yra gadinama apeliantų transporto priemonė ir pan., tačiau apeliantai į bylą nėra pateikę jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių šiuos teiginius (CPK 178 str). Apeliantai tik deklaratyviai teigia, kad Inspekcija priėmusi Savavališkos statybos aktą ir Privalomąjį nurodymą bei vykdžiusi įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-14711-809/2016 padarė teisės aktų pažeidimus.
49. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą pabrėžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-14711-809/2016, kuris priimtas Savavališkos statybos akto ir Privalomojo nurodymo pagrindu, yra įsiteisėjęs ir privalo būti vykdomas (CPK 18 str), todėl Inspekcija vykdydama šį teismo sprendimą vykdymo procese atliko teisėtus veiksmus, kuriuos privalėjo atlikti ir ji kaip tik būtų padariusi teisės pažeidimą, jeigu nebūtų įvykdžiusi įsiteisėjusio teismo sprendimo. Vien ta aplinkybė, jog apeliantai nesutinka su Inspekcijos surašytais aktais, savaime nepaneigia šių aktų teisėtumo.
50. Dėl išvardintų priežasčių išvada, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir tinkamai taikydamas teisės aktus pagrįstai konstatavo, kad apeliantai neįrodė negatorinio ieškinio sąlygų buvimo ir atmetė ieškinį.
Dėl bylos baigties
51. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
52. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
53. Šioje nutartyje jau buvo konstatuota, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai į bylą įtraukė traukė B. Č. ir K. Z. trečiaisiais asmenimis, todėl atmetus ieškinį ir apeliacinį skundą, jiems bylinėjimosi išlaidos turi būti atlygintos tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme.
54. Tretieji asmenys pateikė įrodymus, kad jie apeliacinės instancijos teisme patyrė 508,20 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi advokato sąskaitą apmokėjo K. Z., nurodomos išlaidos priteistinos jam CPK 93, 98 straipsnių pagrindu iš ieškovų (G. J., R. K. ir VŠĮ ,,Kubytė“), lygiomis dalimis – po 169,40 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti trečiajam asmeniui K. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovų G. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir VŠĮ ,,Kubytė“ (juridinio asmens kodas 305167515) po 169,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.