Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. J., R. K. ir VšĮ (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai dėl nuosavybės teisės gynimo dėl pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, tretieji asmenys Sodų bendrija (duomenys neskelbtini), Nacionalinė žemės tarnyba, J. B., K. Z. ir B. Č.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovai G. J., R. K. ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, prašydami pripažinti atsakovės atliktus trinkelių (duomenys neskelbtini) teritorijoje, bendro naudojimo žemėje, adresu: (duomenys neskelbtini) - neteisėtais ir įpareigoti atsakovę atstatyti trinkeles į pradinę padėtį. Nurodė, kad ieškovams bendros dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypai, adresu : (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastro : (duomenys neskelbtini), plotas - 0,0154 ha ir : (duomenys neskelbtini) Vilniuje, : (duomenys neskelbtini),eplotas - 0,0103 ha, naudojimo būdas – mėgėjiškų sodų ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo sodininkų sklypai, naudojimo pobūdis – mėgėjiškų sodų sklypai (toliau – žemės sklypas). Pažymėjo, jog ieškovai 2008 m. minėtus sklypus nuosavybės teise įsigijo iš J. B. ir sklypai yra sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), kuri bendro naudojimo valstybinę žemę, esančią tarp sklypų, nuomojosi iš Vilniaus Savivaldybės ir mokėjo mokesčius. Taigi, valstybinė žemė, esanti tarp ieškovų sklypų yra valdoma sodų bendrijos (duomenys neskelbtini), kuri nusprendė teritoriją iškloti trinkelėmis ir pravesti drenažinę sistemą. Pažymėjo, jog privažiavimas prie namų yra būtinas, be to, svarbu užtikrinti greitosios pagalbos, gaisrinės ir policijos atvykimą. Pabrėžė, jog VŠĮ (duomenys neskelbtini) vykdo beglobių, bešeiminiškių kačių kastravimo programą, gyvūnams ieškomi šeimininkai, atvyksta žmonės pasiimti kačiukų, todėl gerbūvio sąlygos turi būti užtikrintos. Pažymėjo, jog atsakovė 2015-05-18 surašė savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir nustatė, kad J. B. (buvęs ieškovų sklypų savininkas), savavališkai Valstybiniame žemės sklype, esančiame sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), greta sklypo, esančio, adresu : (duomenys neskelbtini), trinkelėmis išgrindė 221 kv. m. ploto valstybinės žemės plotą, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento. Nustačius pažeidimą, atsakovė, vadovaujantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis, 2015-05-18 surašė privalomąjį nurodymą Nr.(-) pašalinti savavališkos statybos padarinius – išardyti įrengtas sodininkų bendrijos gatvėje trinkeles ir nustatė terminą iki 2015-11-18 likviduoti savavališkos statybos padarinius. Akto surašymo metu subjekto, į kurį buvo nukreiptas aktas, bei nurodymas - teisiniai santykiai su sodininkų bendrija jau buvo pasibaigę. J. B. buvo tik darbų vykdytojas, kuris akto surašymo metu jau 8 metus gyveno kitur ir nieko bendro su sodų bendrija neturėjo. Šalia valstybinės žemės iškloti trinkelėmis esantys sklypai buvo perleisti ieškovams, taigi J. B. vykdyti darbų, įskaitant įrengtų trinkelių išardymo, neturėjo galimybės. Trinkelės yra sodų bendrijos turtas ir buvo sudėtos vykdant sodininkų bendrijos narių valią, išreikštą visuotinio susirinkimo metu, bei bendrijos valdybai priėmus sprendimą. Pabrėžė, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) apie surašytą savavališkos statybos aktą neinformavo, ieškovų neįtraukė į procesą, nors trinkelės yra jų kieme ir liečia pastarųjų teises ir interesus. Teigė, jog trinkelės yra ieškovų bei kitų sodų bendrijos narių gerbūvis ir yra teritorijoje, kurioje vykdomas projektas žemės formavimui tikslu išsipirkti valstybinę žemę; projektas atiduotas į Savivaldybę suderinimui, registracijos Nr. (-). Tuo tarpu išardžius trinkeles, ieškovams nuosavybės teise priklausančioje teritorijoje liko dalis trinkelių, jos yra be borto, aštriais kampais ir kelia pavojų; pasak ieškovų, išardžius trinkeles, pablogėjo jų sąlygos naudotis teisėtu turtu. Ieškovai ieškinį grindė CK 4.98 straipsnio nuostatomis ir tvirtino, jog atsakovė pažeidė tuo metu galiojusius teisės aktus, veikė ne savo kompetencijos ribose, nesikreipė į sodų bendriją. Esant nurodytoms aplinkybėms, teigė, jog išardžius trinkeles, buvo pažeistos ieškovų teisės ir teisėti interesai, pablogintos sąlygos naudotis savo teisėtai įgytu turtu; be to, VšĮ (duomenys neskelbtini) negalės užtikrinti tinkamų sąlygų vykdant programą, kurią suderino su Savivaldybe. Pabrėžė, kad ieškovai pirko namą su teisėtu gerbūviu, o dėl Statybos inspekcijos veiksmų, kylančių dėl klaidingo teisės aktų interpretavimo, prarado gerbūvį bei saugią pastatų eksploataciją. Atkreipė dėmesį, jog valstybinės žemės teritorijoje yra vykdomas žemės formavimo ir pertvarkymo projektas; valstybinė žemė nuosavybės teise atiteks keturiems savininkams, todėl nėra naudinga išardyti trinkeles.

Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovė Nacionalinės žemės tarnybos skyriaus 2015-04-03 raštu Nr. (-) buvo informuota apie 2015-01-27 surašytą žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. (-), kuriuo nustatyta, kad užimtas valstybinės žemės sklypas, esantis greta žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini). Inspekcijos specialistas 2015-05-18 savavališkos statybos aktu Nr. (-) (toliau – Savavališkos statybos aktas) nustatė, kad statytojas J. B. savavališkai valstybiniame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), greta žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. sav., trinkelėmis išgrindė 221 kv. m ploto valstybinės žemės plotą, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento. Nustačiusi pažeidimą, Inspekcija, vadovaudamasi Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2015-01-01 iki 2015-07-01) 28 straipsnio ir Priežiūros įstatymo 14 straipsnio nuostatomis, 2015-05-18 J. B. surašė privalomąjį nurodymą Nr. (-) pašalinti savavališkos statybos padarinius (toliau – Privalomasis nurodymas) ir nustatė jam terminą iki 2015-11-18 likviduoti savavališkos statybos padarinius. Inspekcija 2015-11-30 patikrinimo aktu (-) nustačiusi, kad Privalomasis nurodymas neįvykdytas, 2016-03-09 kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui J. B. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 28 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-14711-809/2016, tenkino Inspekcijos ieškinį ir leido atsakovui J. B. per 12 (dvylika) mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos Statybos įstatyme nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją bei sumokėjus teisės aktuose nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą. Neatlikus nurodytų veiksmų per nustatytą terminą, teismas įpareigojo atsakovą J. B. nugriauti valstybinės žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), greta sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) savavališkai pastatytą statinį – trinkelėmis išgrįstą plotą pagal su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015-04-03 raštu Nr. (-) pateiktą schemą bei sutvarkyti statybvietę. A. J. B. neįvykdžius minėto teismo sprendimo nustatytu terminu, teismas suteikė teisę Inspekcijai pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti valstybinės žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), greta sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) pastatytą statinį – trinkelėmis išgrįstą plotą, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo J. B. Pažymėjo, jog 2018-04-26 Inspekcija patikrinimo aktu (-) nustatė, kad atsakovas J. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo įpareigojimo civilinėje byloje Nr. e2-14711-809/2016 neįvykdė. Nustačius, kad savavališkos statybos padariniai pašalinti nebuvo, o teismo įpareigojimas neįvykdytas, Inspekcija 2018-05-28 prašymu Nr. (-) kreipėsi į antstolę Astą Stanišauskaitę, prašydama pradėti priverstinį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-28 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-14711-809/2016, vykdymą. Teismo sprendimo priverstinio vykdymo procese Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2VP-1241-854/2019, išnagrinėjęs antstolės pareiškimą dėl leidimo taikyti teismo sprendime numatytas įpareigojimo neįvykdymo pasekmes, suinteresuoti asmenys - skolininkas J. B., išieškotoja Inspekcija, - tenkino antstolės pareiškimą ir taikė teismo sprendime nurodytas pasekmes - suteikė teisę išieškotojai Inspekcijai įvykdyti teismo sprendimą skolininko lėšomis. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-14711-809/2016, nurodytas statinys buvo priverstinai nugriautas 2020 m. gruodžio 2 d., o 2020 m. gruodžio 10 d. Inspekcija surašė Savavališkai pastatyto statinio nugriovimo aktą Nr. (-). Teigė, jog Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 punkte pateikta savavališkos statybos sąvoka, pagal kurią tai „statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento“. Savavališkos statybos akto ir Privalomojo nurodymo surašymo tvarką reglamentavo statybos techninis reglamentas STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-28 įsakymu Nr. D1-827, (redakcija, galiojusi nuo 2014-01-01 iki 2016-04-28) (toliau – Reglamentas). Reglamento 23 punktas numatė, jog tuo atveju, jei patikrinus statybą pasitvirtina, kad ji yra savavališka, Inspekcijos įgaliotas pareigūnas privalo surašyti Savavališkos statybos aktą. Pagal Reglamento 35 punktą, Inspekcija išnagrinėja Savavališkos statybos aktą ir ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo Savavališkos statybos akto surašymo dienos surašo Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, kurio rekvizitai patvirtinti Inspekcijos viršininko įsakymu.

Tretieji asmenys K. Z. ir B. Č. su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad byloje esantys Inspekcijos 2015-05-18 savavališkos statybos aktas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-28 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-14711-809/2016, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020-10-20 nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-731-662/2020) rodo, kad ginčas dėl ieškovų nurodomų trinkelių statuso jau yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-14711-809/2016 nustatyta, kad trinkelės įrengtos neteisėtai, pažeidžiant jų įrengimui taikytinus statybas reglamentuojančius teisės aktus, tokios statybos pripažintos savavališkomis, J. B. pripažintas atsakingu už savavališkos statybos padarinių šalinimą. Pažymėjo, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas aplinkybes teismas kitoje byloje privalo vertinti kaip prejudicinius faktus arba konstatuoti, kad ginčas tarp šalių išspręstas teismo sprendimu (CPK 182 str. 2 d., 293 str. 1 d. 3 p., Lietuvos Aukščiausias Teismas 2020-04-22 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-313/2020 59, 64 p.). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-28 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-14711-809/2016 yra įsiteisėjęs ir įvykdytas privaloma tvarka (pagal Inspekcijos 2020-12-10 savavališkai pastatyto statinio nugriovimo aktą Nr. 4D-3411 trinkelės baigtos ardyti 2020-12-02), t. y. trinkelės valstybinės žemės vietoje išardytos priverstinio vykdymo proceso metu. Ieškovų ieškinys pareikštas jau pasibaigus vykdymo procesui, todėl nėra pagrindo jį nagrinėti. Ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad trinkelių įrengimu buvo siekiama sutvarkyti gerbūvį, - savaime nesuteikė teisės reikalingus darbus atlikti bet kaip, nesilaikant įstatymų reikalavimų. Pažymėjo, jog bendrija niekada nereiškė teisių į šias trinkeles ir jos nariai nebuvo priėmę sprendimo dėl kelio (jo dalies) įrengimo nurodytu būdu – trinkelėmis; juolab, kad nebuvo pateiktas bendrijai svarstyti projektas dėl numatomų statybos darbų. Nurodytos aplinkybės dėl trinkelių įrengimo ir neva jų paskirties tarnauti ieškovų interesams yra nepagrįstos, nes teritorija yra skirta naudoti pravažiavimams (keliams) dėl visų sodininkų bendrijoje esamų žemės sklypų, įskaitant ir trečiųjų asmenų. Neteisėtai įrengtos trinkelės trukdė teisėtai įrengti tinkamą privažiavimą į su ta teritorija besiribojančiais žemės sklypais.

Tretysis asmuo J. B. atsiliepimo į ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė.

Tretieji asmenys (jų atstovai) Sodų bendrija (duomenys neskelbtini), Nacionalinė žemės tarnyba ir J. B. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką buvo informuoti tinkamai, jų neatvykimo priežastys teismui nėra žinomos. Prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant pateikė tik Nacionalinės žemės tarnybos atstovas.

Be to, teismo posėdyje ieškovė G. J. pareiškė prašymą atidėti teismo posėdį dėl prastos jos savijautos, taip pat prašė pašalinti iš bylos trečiuosius asmenis; įrodymų, jog būtų kreipusi į gydymo įstaigą, ieškovė nepateikė. Pažymėtina, jog kitą dieną (2021-06-04), t. y. jau išnagrinėjus bylą, teisme buvo gauta iš ieškovės medicininė pažyma.

CPK 246 str. 2 d. nurodyta, jog bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes.

Pažymėtina, jog sprendžiant, ar buvo pagrindas atidėti bylos nagrinėjimą, teismas visų pirma įvertino ieškovės elgesį: 2021-04-14 ji taipogi teikė prašymą teismui dėl bylos sustabdymo, tuo pagrindu, kad teismas kreiptųsi į administracinį teismą dėl atsakovės 2015-05-18 priimtų teisės aktų teisėtumo, tačiau teismas 2021-04-15 nutartimi prašymą atmetė ir bylą nagrinėjo 2021-04-20 parengiamajame tesimo posėdyje. Tuo tarpu 2021-06-03 teismo posėdyje ieškovė prašė atidėti bylos nagrinėjimą, nurodant, jog ji dėl sveikatos būklės negali tinkamai atstovauti savo interesų. Teismas, įvertinęs aplinkybes, jog byla teisme buvo gauta 2020-11-30, taip pat, jog ieškovės rašytiniai paaiškinimai buvo priimti, be to, ieškovė savo poziciją pakankamai aiškiai ir išsamiai išdėstė parengiamajame teismo posėdyje, taip pat ieškovo R. K. interesai visiškai sutapo su ieškovės ir jis objektyviai turėjo galimybę išdėstyti ieškovų poziciją teismo posėdyje, - teismas nusprendė ieškovės prašymo atidėti bylos nagrinėjimą netenkinti. Juolab, kad teismo posėdis buvo organizuojamas nuotoliniu būdu, fiziškai šalims neatvykstant į teismo rūmus.

Byloje esantys duomenys liudija, jog ieškovė byloje pateikė ne tik ieškinį, bet ir rašytinius paaiškinimus dėl atsakovės pozicijos, kuriuos teismas priėmė; be to, ji buvo išklausyta parengiamajame teismo posėdyje, nuolat byloje teikė prašymus, kuriuos teismas išsprendė. Taigi, ieškovei buvo sudaryta galimybė teikti išsamius tiek rašytinius, tiek žodinius paaiškinimus dėl ginčo dalyko ir atsakovės atsikirtimų. Be to, pabrėžtina, jog teismui nusprendus bylos neatidėti ir ieškovei pasišalinus iš teismo posėdžio, paaiškinimus teikė ieškovas, o jo išklausius – ieškovė tęsė savo dalyvavimą, nurodydama, jog išgėrė vaistų ir jaučiasi geriau, todėl pareiškė norą teikti savo paaiškinimus. Pažymėtina, jog teismas ieškovei užtikrino jos teisę būti išklausytai, ji pateikė savo paaiškinimus teismo posėdyje. Taigi adversarinio proceso ir šalių lygiateisiškumo principai įgyvendinti tinkamai, nes ieškovei buvo suteikta teisė komentuoti savo, atsakovės ir trečiųjų asmenų išdėstytą poziciją, pasisakyti dėl pateiktų įrodymų ir užduoti klausimus proceso dalyviams.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas, remiantis CPK 7 str. ir 42 str. 5 d., išnagrinėjo civilinę bylą 2021 m. birželio 3 d. teismo posėdyje.

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovams G. J. ir R. K. nuosavybės teise (po ½ dalį) priklauso žemės sklypai, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei pastatai – gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas, esantys ant nurodytų žemės sklypų; tiek žemės sklypus, tiek pastatus ieškovai įsigijo 2008-09-03 pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu iš trečiojo asmens J. B., tai patvirtina VĮ Registrų centro išrašai. Taip pat nustatyta, jog sklypai yra mėgėjų sodo žemės paskirties; žemės sklypai yra sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), kuri bendro naudojimo valstybinę žemę, esančią tarp žemės sklypų, nuomojosi iš Vilniaus miesto savivaldybės (tai patvirtina 2005-10-10 sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) susirinkimo protokolo išrašas) (teismas nenurodo bylos lapų, nes Liteko sistemoje nepavyko suformuoti bylos).

Taip pat byloje nustatyta, jog 2015-01-27 Nacionalinė žemės tarnyba patikrino tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ieškovams priklausantys nuosavybės teise) esančią valstybinę žemę ir nustatė, kad trinkelėmis buvo išklotas 221 kv. m valstybinės žemės plotas ir surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. (-). Esant tokio pobūdžio aplinkybėms, ieškovai kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu išduoti leidimą kloti trinkeles laisvoje valstybinėje žemėje, tačiau tarnyba 2015-04-24 rašte Nr. (-) „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, jog ieškovų prašymo duoti leidimą kloti trinkeles laisvoje valstybinėje žemėje netenkina; išaiškino, jog statytojas, pageidaujantis žemės plotą iškloti trinkelėmis, žemės sklypą turi valdyti nuosavybės teise.

Taip pat byloje nustatyta, jog Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2015-04-03 raštu Nr. (-) „Dėl informacijos pateikimo“ informavo Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją apie 2015-01-27 patikrinimo aktą Nr.(-), kuriuo nustatyta, kad užimtas valstybinės žemės sklypas, esantis greta žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini). Esant tokio pobūdžio aplinkybėms, atsakovė 2015-05-18 surašė Savavališkos statybos aktą Nr. (-), kuriame nustatė, kad statytojas J. B. savavališkai valstybiniame žemės sklype, esančiame sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), greta žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) trinkelėmis išgrindė 221 kv. m ploto valstybinės žemės plotą, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento. Taip pat atsakovė 2015-05-18 surašė J. B. privalomąjį nurodymą Nr. (-) pašalinti savavališkos statybos padarinius bei nustatė jam terminą iki 2015-11-18 likviduoti savavališkos statybos padarinius.

Taip pat nustatyta, jog Nacionalinė žemės tarnyba 2015 m. rugpjūčio 4 d. atliko pakartotinį žemės sklypų (duomenys neskelbtini) naudojimo patikrinimą vietoje ir surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. (-), kuriame nurodė, jog patikrinimo metu pamatuota valstybinė žemė tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini); nustatyta, kad valstybinėje žemėje išklotos trinkelės, užimamas plotas 221 kv. m. Atsižvelgiant į tokio pobūdžio aplinkybes, atsakovė atliko patikrinimą ir 2015-11-30 patikrinimo aktu Nr. (-) nustatė, kad Privalomasis nurodymas neįvykdytas, dėl ko kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui J. B. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo.

Liteko duomenys liudija, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-14711-809/2016 patenkino atsakovės - Inspekcijos ieškinį ir leido atsakovui J. B. per 12 (dvylika) mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos Statybos įstatyme nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją bei sumokėjus teisės aktuose nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, - gauti statybą leidžiantį dokumentą; neatlikus nurodytų veiksmų per nustatytą terminą, - teismas įpareigojo atsakovą nugriauti valstybinės žemės sklype, esančiame sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), greta sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) savavališkai pastatytą statinį – trinkelėmis išgrįstą plotą pagal Nacionalinės žemės tarnybos pateiktą schemą bei sutvarkyti statybvietę. Atsakovui neįvykdžius minėto teismo sprendimo nustatytu terminu, teismas suteikė teisę Inspekcijai pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti valstybinės žemės sklype, esančiame sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), greta sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) pastatytą statinį – trinkelėmis išgrįstą plotą, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo.

Iš 2018-04-26 Inspekcijos patikrinimo akto Nr. (-) nustatyta, kad atsakovas J. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo įpareigojimo civilinėje byloje Nr. e2-14711-809/2016 neįvykdė. Atsakovė 2018-05-28 prašymu Nr. (-) kreipėsi į antstolę Astą Stanišauskaitę, prašydama pradėti priverstinį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-28 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-14711-809/2016, vykdymą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-1241-854/2019 patenkino antstolės pareiškimą dėl leidimo taikyti teismo sprendime numatytas įpareigojimo neįvykdymo pasekmes ir suteikė teisę išieškotojai Inspekcijai įvykdyti teismo sprendimą skolininko lėšomis. Byloje nustatyta, jog ginčo statinys buvo priverstinai nugriautas 2020 m. gruodžio 2 d. ir 2020 m. gruodžio 10 d. surašytas Savavališkai pastatyto statinio nugriovimo aktas Nr. 4D-3411.

Ieškovai nagrinėjamoje byloje prašo pripažinti atsakovės atliktus trinkelių ardymo veiksmus, nukreiptus į jų gerbūvį, esantį sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) teritorijoje, bendro naudojimo žemėje, adresu: (duomenys neskelbtini) - neteisėtais ir įpareigoti atsakovę atstatyti trinkeles į pradinę padėtį CK 4.98 str. pagrindu. Ieškovų teigimu, jų teisės, išardžius trinkeles, yra pažeistos, pablogintos jų gyvenimo sąlygos, sunaikintas jų gerbūvis.

Pagal CK 4.98 str., savininkas savo teises gali ginti, reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (negatorinis ieškinys). Pažymėtina, kad negatorinio ieškinio prigimtis ir paskirtis yra ginti daikto savininko pažeistas teises. Pagal CK 4.98 str., ieškovų teisės gali būti ginamos tik tuomet, jei jis yra ginčo sklypo (ar daikto) savininkas ir nustačius, kad atsakovė pažeidė jų teises.

Byloje konstatuota, jog ginčo trinkelės buvo išklotos ant valstybei priklausančios žemės; taigi, ieškovai nėra žemės sklypo, ant kurio buvo išklotos trinkelės, savininkai. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti šias sąlygas: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008, 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-248/2020).

Atsižvelgiant į teismų praktiką ir teisinį reguliavimą, atsakovė pagrįstai surašė Savavališkos statybos aktą ir Privalomą nurodymą. Šie aktai nėra nuginčyti, priešingai – jų pagrindu Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-14711-809/2016 patenkino Inspekcijos ieškinį ir konstatavo, jog statytojas J. B. savavališkai valstybinėje žemėje, esančioje sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), greta žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), trinkelėmis išgrindė valstybinės žemės plotą, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento. Be to, teismas šiame kontekste įvertina ir Nacionalinės žemės tarnybos dar 2015-04-24 rašte Nr. (-) „Dėl informacijos pateikimo“ nurodytas aplinkybes apie tai, jog ieškovų prašymas duoti leidimą kloti trinkeles laisvoje valstybinėje žemėje nebuvo patenkintas ir ieškovams išaiškinta, jog prašomos iškloti trinkelėmis apie 221 kv. m ploto ir 21 kv. m ploto teritorijos – aikštelės į Reglamento „Statybą leidžiantys dokumentai“ 7 priede nurodytų atvejų, kada statytojo teisei įgyvendinti nereikia turėti žemės sklypo nuosavybės arba kitą valdymo ar naudojimo teisę patvirtinančių dokumentų, sąrašą nepatenka; išaiškino, jog statytojas, pageidaujantis žemės plotą iškloti trinkelėmis, žemės sklypą turi valdyti nuosavybės teise.

Nurodyto pobūdžio aplinkybės sudaro pagrindą teismui spręsti, jog ieškovai neįrodė negatorinio ieškinio sąlygų buvimo, o būtent, jog jie yra ginčo daikto savininkai. Pažymėtina, jog teisės doktrinoje galioja bendras principas – iš neteisės teisė neatsiranda. Ta aplinkybė, kad J. B. paklojo ginčo trinkeles ant valstybei priklausančios žemės, - savaime nesukūrė nei jam, nei ieškovams nuosavybės teisių į trinkeles. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 28 d. įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-14711-809/2016 konstatavo, kad ginčo statinys yra įrengtas (pastatytas) valstybinėje žemėje neturint tam įstatymo nustatyta tvarka išduoto leidimo, dėl ko statytojo veiksmai buvo pripažinti neteisėtais. Taip pat teismas 2016 m. spalio 28 d. sprendime pabrėžė, jog J. B. nurodyta aplinkybė, kad trinkelių sudėjimas yra reikalingas dėl patogesnio privažiavimo, - neatleido nuo pareigos laikytis galiojančio teisinio reglamentavimo valstybinėje žemėje, nes valstybinėje žemėje savavališkai įrengti ar statyti objektus draudžiama. Be to, šiame kontekste teismas negali ignoruoti ir valstybinės žemės patikėtinio - Nacionalinės žemės tarnybos pozicijos, kurioje ji pažymėjo, kad J. B. valstybinės žemės, ant kurios išklojo trinkeles, nevaldė jokiais pagrindais, todėl objektyviai negalėjo įteisinti savavališkų statybų. Pažymėtina, kad Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2015-01-01 iki 2015-07-01) 3 straipsnis numatė reikalavimus, nustatančius teisę būti statytoju ir šios teisės realizavimą, t. y. teisė būti statytoju įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais bei statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas). Pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 6 punktą, naujo nesudėtingo statinio statybai reikalingas supaprastintas statybos projektas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 ,,Statybą leidžiantys dokumentai“ (redakcija, galiojusi nuo 2012-03-01 iki 2016-12-31) 6 priedo 2.2 punktą, statant II grupės nesudėtingą statinį mieste, privalomas rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui.

Pagal CPK 182 str. 2 p., nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (prejudiciniai faktai). Prejudicinio fakto ypatybė yra ta, kad jis vieną kartą jau buvo nustatytas ir ekonomijos sumetimais antrą kartą neįrodinėjamas ir nenustatinėjamas, o vadovaujamasi tuo, kad faktas yra toks, koks jis buvo konstatuotas pirmą kartą. CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas iš bendrųjų civilinio proceso principų – įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas, pagal kurį įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pažymėtina, kad teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims.

Taigi 2016 m. spalio 28 d. teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-14711-809/2016, priimtas Savavališkos statybos akto ir Privalomojo nurodymo pagrindu, yra įsiteisėjęs ir turi res judicata galią, o tai reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Be to, byloje esantys duomenys, o būtent – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2VP-1241-854/2019, liudija, jog 2016 m. spalio 28 d. teismo sprendimas buvo įvykdytas ir ginčo statinys 2020 m. gruodžio 2 d. nugriautas bei 2020 m. gruodžio 10 d. surašytas Savavališkai pastatyto statinio nugriovimo aktas Nr. (-).

Pažymėtina, jog ieškovai nagrinėjamoje byloje prašė teismo kreiptis į administracinį teismą tikslu išsiaiškinti ar atsakovės surašyti 2015-05-18 savavališkos statybos aktas Nr. (-) ir 2015-05-18 privalomas nurodymas Nr. (-) atitiko Konstituciją, Statybos įstatymą ir jos reglamentą. Teismas šios bylos kontekste pabrėžia, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. spalio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-731-662/2020 atmetė ieškovų prašymą dėl termino atnaujinimo skundui pateikti dėl ginčijamų atsakovės surašytų aktų, konstatuodamas, kad pareiškėjai iš skundžiamo Savavališkos statybos akto ir Privalomojo nurodymo galėjo suprasti, jog jie gali turėti įtaką jų teisėms; todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino prašymo atnaujinti terminą skundui dėl Savavališkos statybos akto ir Privalomojo nurodymo paduoti bei atsisakė priimti skundą.

Be to, teismas atkreipia ieškovų dėmesį tai, jog vien ta aplinkybė, jog pastarieji nesutinka su atsakovės surašytais aktais, - savaime nepaneigia šių aktų teisėtumo; nors ieškovai teigė, jog atsakovė surašė Savavališkos statybos aktą ir Privalomąjį nurodymą dėl savavališkai neturint statybą leidžiančio dokumento valstybiniame žemės sklype, trinkelėmis išgrįsto ploto pašalinimo, t. y. tuomet, kai teisiniai santykiai tarp J. B. ir sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) buvo pasibaigę ir J. B. įrengtų trinkelių išardyti neturėjo galimybės, - tokio pobūdžio aplinkybės neturi teisinės reikšmės nagrinėjami bylai.

Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu pabrėžti, kad EŽTT savo praktikoje yra pažymėjęs, jog nuosavybė gali būti jau egzistuojanti arba turtas, įskaitant ir reikalavimus tam tikrose gerai apibrėžtose situacijose. Tam, kad reikalavimas būtų laikomas „turtu“, patenkančiu į Europos Konvencijos Pirmojo Protokolo 1 straipsnio taikymo ir apsaugos ribas, ieškovai privalo įrodyti, kad tai turi pakankamą pagrindą pagal nacionalinę teisę, pavyzdžiui, nacionalinių teismų priimtas sprendimas, patvirtinantis asmens nuosavybės teisę (Lay Lay Company Limited v. Malta, no. 30633/11, 23 October 2013, § 77). Be to, EŽTT savo praktikoje pažymėjo, jog Konvencijos Pirmo Protokolo 1 str. taikomas tik egzistuojančiai nuosavybei; tuo tarpu nagrinėjamoje byloje konstatuota, jog J. B. paklojo ginčo trinkeles ant valstybei priklausančios žemės, neturėdamas tam išduoto leidimo, dėl ko jo veiksmai buvo pripažinti neteisėtais. Vien ta aplinkybė, kad ieškovai kreipėsi į Vilniaus m. savivaldybės administraciją su prašymu leisti be aukciono pirkti valstybės įsiterpusį tarp jų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų pirmumo teise, - savaime nepaneigia byloje konstatuoto savavališkos statybos fakto ir automatiškai nesukūria ieškovams nuosavybės teisės nei į ginčo trinkeles, nei į valstybei priklausantį žemės sklypą. Taigi nesant nuosavybės teisės objekto, ieškovų teisės pagal pirmąjį Konvencijos protokolą negali būti ginamos (Anheuser-Busch Inc. v. Portugal, no. 73049/01, 11 January 2007, § 48). Taigi ieškovų teiginiai, kad tarp jiems nuosavybės teise priklausančių sklypų esanti valstybinė žemė, ant kurios neteisėtai buvo išklotos trinkelės, yra jų teisėtas gerbūvis, nes tiesiogiai susijęs su jų nuosavybės teise priklausančiais sklypais, - atmestini kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys tarptautinei teismų praktikai. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad valstybinėje žemėje savavališkai pastatytas ir ilgą laiką naudojamas statinys negali sukurti asmenims teisėtų lūkesčių juo naudotis ir ginti nuosavybės teises kaip savo.

Pagal Priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 16 punktą, Inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, turi teisę organizuoti statinių griovimo ir statybviečių sutvarkymo darbus pagal šiame įstatyme nurodytus privalomuosius nurodymus arba įsiteisėjusius teismų sprendimus bylose, kuriose ieškovai buvo Inspekcija, kiti viešojo administravimo subjektai ar prokuratūra. Taigi, atsakovė, siekdama įvykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-14711-809/2016 pagrįstai kreipėsi į antstolę, kuriai Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-1241-854/2019 leido taikyti 2016-10-28 teismo sprendime numatytas įpareigojimo neįvykdymo pasekmes. Taigi, ginčo statinys buvo teisėtai ir pagrįstai nugriautas 2020 m. gruodžio 2 d. (2020 m. gruodžio 10 d. Savavališkai pastatyto statinio nugriovimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)).

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pažymėtina, kad nagrinėjamojoje byloje teismas ieškovų ieškinį atmetė, todėl, remiantis CPK 98 str., tretiesiems asmenims priteistinos atstovavimo išlaidos. Trečiųjų asmenų K. Z. ir B. Č. atstovas nurodė, jog atstovavimo išlaidas apmokėjo K. Z., todėl jam jos turi būti priteistos. Atstovas pateikė įrodymus, jog K. Z. patyrė 889,35 Eur išlaidų, pridėjo šių išlaidų faktą ir dydį pagrindžiančius įrodymus. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į advokato darbo ir laiko sąnaudas, prašoma priteisti suma už advokato teisinę pagalbą neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio, yra protinga ir pagrįsta, todėl priteistina lygiomis dalimis iš ieškovų.

Remiantis CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., iš ieškovų lygiomis dalimis į valstybės biudžetą priteistina 40,75 Eur pašto išlaidų, t. y. iš kiekvieno po 13,60 Eur.

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 260, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovų G. J., R. K. ir VšĮ (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai dėl nuosavybės teisės gynimo dėl pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, tretieji asmenys Sodų bendrija (duomenys neskelbtini), Nacionalinė žemės tarnyba, J. B., K. Z. ir B. Č., atmesti.

Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų G. J., a. k.: (duomenys neskelbtini) R. K., a. k.: (duomenys neskelbtini) ir VšĮ (duomenys neskelbtini), j. a. k.: (duomenys neskelbtini) , trečiojo asmens K. Z., a. k.: (duomenys neskelbtini) naudai 889,35 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus ir 35 euro centus) bylinėjimosi išlaidų (iš kiekvieno ieškovo po 296,45 Eur).

Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų G. J., a. k.: (duomenys neskelbtini) R. K., a. k.: (duomenys neskelbtini) ir VšĮ (duomenys neskelbtini), j. a. k.: (duomenys neskelbtini) , į valstybės biudžetą 40,75 Eur (keturiasdešimt eurų ir 75 euro centus) pašto išlaidų, t. y. iš kiekvieno po 13,60 Eur.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. apylinkės teismą.