- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-28
- Bylos Nr.
- eAS-731-662/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02408-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Milda Vainienė, Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- G. J., R. K.
- Atsakovas
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Sodų bendrija ,,Tyrinėtojas”
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų G. J. ir R. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 23 d. nutarties panaikinimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų G. J. ir R. K. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai G. J. ir R. K. elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2015 m. gegužės 18 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-150518-00058 (toliau – ir Aktas); 2) panaikinti Inspekcijos 2015 m. gegužės 18 d. privalomąjį nurodymą Nr. PRN-00-150518-00059 (toliau – ir Privalomasis nurodymas); 3) atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Pareiškėjai taip pat teismo prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.
Prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti pareiškėjai grindė tuo, kad sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje Inspekcija be pagrindo surašė Aktą, Privalomasis nurodymas buvo surašytas nepagrįstai, suklastojant esminius faktus, padidinant užimtos valstybinės žemės plotą, bei nukreiptas ne tam adresatui. Apie proceso eigą sodininkų bendrija nebuvo informuota. Pareiškėjai paaiškino, kad prašo atnaujinti terminą skundui paduoti, kad galėtų apginti savo pažeistas teises. Pareiškėjai nurodė, kad visi veiksmai, atliekami sodininkų bendrijos teritorijoje, privalo būti derinami su sodininkų bendrijos pirmininkų ir valdyba.
Šalies argumentai
Pareiškėjai nurodė, kad, suklastojus dokumentus aktas tampa neteisėtas, tai yra pagrindinė priežastis atnaujinti procesą su tikslu įvykdyti teisingumą. Pareiškėjai teigė, kad, palikus galioti neteisėtą aktą, bus sukeltos teisinės pasekmės pareiškėjams, kurie teisėtai įgijo nekilnojamą turtą su gerbūviu. Teritorijoje, kuri padengta trinkelėmis yra ruošiamas žemės sklypų performavimo projektas su tikslu išsipirkti valstybinės žemės dalį tarp savo pastatų.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. liepos 23 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatomis, netenkino pareiškėjų prašymo atnaujinti terminą ir atsisakė priimti pareiškėjų skundą.
Teismas, atsižvelgęs į ABTĮ nuostatas (29 str., 30 str. 1 d. ), nurodė, kad pareiškėjai prašo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2015 m. gegužės 18 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-150518-00058 ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2015 m. gegužės 18 d. privalomąjį nurodymą Nr. PRN-00-150518-00059. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjai, kurie į teismą kreipėsi 2020 m. liepos 14 d., praleido terminą apskųsti savavališkos statybos aktą ir privalomąjį nurodymą. Skunde ir prašyme dėl praleisto termino atnaujinimo, pareiškėjai nurodo, kad skundą ir prašymą teikia dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių ir dokumentų klastojimo nustatyto fakto.
Teismas nurodė, kad Akte nustatyta, jog šiuo Aktu pareiškėjai informuoti apie savavališkai valstybiniame žemės sklype, esančiame sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ greta sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, trinkelėmis išgrįstas 221 kv. m valstybinės žemės plotas, neturint statybą leidžiančio dokumento, o privalomuoju nurodymu informuoti apie tai, kad privalo iki tam tikro nustatyto termino pašalinti savavališkos statybos padarinius.
Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir įvertinęs pareiškėjų nurodytas termino skundui paduoti praleidimo priežastis, konstatavo, kad jos nėra objektyvios ir nepriklausančios nuo pareiškėjų valios. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjų argumentai, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas, sudarydamas užimtos valstybinės žemės planą, suklastojo dokumentą, neįrodyti jokiais objektyviais įrodymais, grindžiami išimtinai pareiškėjų gynybine pozicija, siekiant atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Teismas nurodė, jog iš ginčijamų aktų turinio pareiškėjai galėjo suprasti apie galbūt pažeistas jų teises ar teisėtus interesus iki kreipimosi į teismą dienos bei galėjo imtis veiksmų tuo atveju, jeigu nesutiko su priimtais aktais.
Teismas, netenkinęs pareiškėjų prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti, atsisakė priimti pareiškėjų skundą.
III.
Pareiškėjai pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 23 d. nutartį, atnaujinti terminą skundui paduoti ir perduoti bylą nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui.
Pareiškėjai akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjų nurodytų priežasčių dėl termino skundui paduoti atnaujinimo ir priėmė formalią nutartį, nes nebuvo atsižvelgta į aplinkybę, kad paaiškėjo nauji faktai susiję su akto teisėtumo klausimu.
Pareiškėjai paaiškina, kad skundžiamų aktų surašymo metu subjekto, į kurį buvo nukreiptas Aktas bei Privalomasis nurodymas, teisiniai santykiai su sodininkų bendrija jau buvo pasibaigę. Žemės sklypas buvo perleistas pareiškėjams, dėl šių aplinkybių sodininkų bendrijos teritorijoje J. B. vykdyti jokių darbų, įskaitant įrengtų trinkelių išardymo, neturi galimybės. Trinkelės yra sodininkų bendrijos turtas ir buvo sudėtos vykdant sodininkų bendrijos visuotinio narių susirinkimo sprendimą. Šiuo metu trinkelės yra mūsų gerbūvis ir yra teritorijoje, kurioje vykdomas projektas žemės formavimui su tikslu išsipirkti valstybinę žemę.
Pareiškėjai akcentuoja, kad elgėsi sąžiningai, rūpestingai ir atidžiai, vos tik pastebėję svarbias aplinkybes, iškart kreipėsi į teismą. Pareiškėjai teigia, kad ne nuo jų valios priklausė, jog faktas ant kokio pagrindo sudėtos trinkelės paaiškėjo tik dabar. Pareiškėjai pažymi, kad trinkelių nedėjo, o pirko namą 2008 metais, kai aplink sklypus jau buvo trinkelės. Faktinę aplinkybę, kad trinkelės sudėtos ant juodžemio, o ne ant surišančio pagrindo, kas neatitinka statinio apibrėžimo atskleidė Inspekcijos atstovai, savavališkos statybos statinio nugriovimo sąmatos sudarinėjimo metu. Pareiškėjai pažymi, kad negalėjo žinoti kas yra po trinkelėmis ir kai tik sužinojo – iškart kreipėsi į teismą.
Pareiškėjų nuomone, iš esmės sąžiningai elgęsis proceso dalyvis neturėtų prarasti vienos iš pagrindinių procesinių teisių – apskųsti jo teises pažeidžiančius administracinių subjektų veiksmus, dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių ar atsitiktinių aplinkybių, juo labiau, kad skundžiamas aktas yra susijęs ne tik su pareiškėjų teisėmis ir interesais, o gali sukelti neigiamas pasekmes visos sodininko bendrijos narių interesams, jo įgyvendinimas sukels jiems neigiamas teisines pasekmes.
Pareiškėjai akcentuoja, kad, atsiradus naujoms faktinėms aplinkybėms, kurios iš esmės keičia Akto teisėtumo klausimą, jos negali būti ignoruojamos. Pareiškėjai atkreipia dėmesį į tai, kad buvo įsitikinę, jog trinkelės yra teisėtos, nes 2007 metais atitiko visus teisės aktų reikalavimus. Statybos inspektoriui įvardinus trinkeles statiniu, ginčo šiuo atžvilgiu nekėlė, nes nėra šios srities žinovai.
Pareiškėjai papildomai pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, jog termino atnaujinimo nagrinėjamu atveju reikalauja ir viešasis interesas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 23 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjų prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Akto ir Privalomojo nurodymo paduoti ir skundą atsisakyta priimti, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėjų nurodytos aplinkybės, dėl kurių jie praleido skundo padavimo teismui terminą, nėra svarbios, ekstraordinarios, nuo pareiškėjų valios nepriklausiusios, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės, todėl nėra pagrindo jį atnaujinti ir pareiškėjų skundą atsisakė priimti.
Pareiškėjai atskirajame skunde nesutikdami su pirmosios instancijos nutartimi teigia, kad visą laiką elgėsi sąžiningai, sąžiningai, rūpestingai ir atidžiai, vos tik pastebėję svarbias aplinkybes, iškart kreipėsi į teismą. Pareiškėjai teigia, kad ne nuo jų valios priklausė, kad faktas ant kokio pagrindo sudėtos trinkelės paaiškėjo tik dabar. Pareiškėjai akcentuoja, kad iš esmės sąžiningai elgęsis proceso dalyvis neturėtų prarasti vienos iš pagrindinių procesinių teisių – apskųsti jo teises pažeidžiančius administracinių subjektų veiksmus.
Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, be kita ko, laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015, 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016). ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad Privalomasis nurodymas pareiškėjams buvo įteiktas 2019 m. liepos 17 d., skundą pareiškėjai teismui padavė 2020 m. rugpjūčio 19 d., t. y. akivaizdžiai praleidę terminą skundui paduoti. Šios aplinkybės neneigia ir pareiškėjai.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog vertinant skundo padavimo termino praleidimo priežastis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-85/2012, 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012, 2013 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-15/2013). Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Administracinių teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad įstatymo nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-31-756/2016). Taip pat svarbu atsižvelgti ir į tai, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013, 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-986-552/2015). Pabrėžtina, kad, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA520-70/2012, 2016 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-822/2016).
Pareiškėjai prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti grindžia tuo, kad jie visą laiką elgėsi sąžiningai, todėl neturėtų prarasti teisės apskųsti jiems nepalankų sprendimą, taip pat pareiškėjai pažymi, jog kreipėsi į teismą iškart, kai sužinojo apie savo teisių pažeidimą, be to, atsirado naujos aplinkybės.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų prašyme ir atskirajame skunde nurodytus argumentus dėl termino skundui paduoti praleidimo, juos pagrindžiančius įrodymus, konstatuoja, kad nurodytos termino praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio ir nagrinėjamu atveju negali būti vertinamos kaip svarbios priežastys, objektyviai lėmusios termino paduoti skundą praleidimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjai nebuvo atidūs, rūpestingi, todėl praleido terminą paduoti skundą. Iš skundžiamo Akto ir Privalomojo nurodymo pareiškėjai galėjo suprasti, kad jie gali turėti įtaką pareiškėjų teisėms, todėl pareiškėjų nurodytos termino praleidimo priežastys negali būti vertinamos kaip nepriklausiusios nuo pareiškėjų valios. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino prašymo atnaujinti terminą skundui dėl Akto ir Privalomojo nurodymo paduoti ir atsisakė priimti skundą.
Teisėjų kolegija nurodo, kad pareiškėjos G. J. 2020 m. spalio 28 d. pateikti dokumentai nekeičia teisinio vertinimo dėl termino praleidimo priežasčių.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai pareiškėjams neatnaujino termino skundui paduoti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų G. J. ir R. K. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.