Kauno apylinkės teismo nutartis

2025-11-06 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-313-598/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2025-11-06Kauno apylinkės teismas
  2. KasacijaNutartis · 2026-02-04Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-11-06
Bylos Nr.
II-313-598/2025
Teisminio proceso Nr.
4-22-3-00031-2025-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Banga Bartkienė
Pažeidėjas
A. K.
Advokatai
Diana Višinskienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-313-598/2025
Teisminio proceso Nr. 4-22-3-00031-2025-4
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.2; 21.10.4; 21.11.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. lapkričio 6 d.Jonava
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje teisėja Banga Bartkienė,sekretoriaujant Astai Zujevienei, Eglei Račaitienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. K., jo atstovei advokatei Dianai Višinskienei,

nedalyvaujant skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. K. atstovės advokatės Dianos Višinskienės skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2025 m. sausio 28 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) A. K. (toliau – ir Pareiškėjas) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2024 m. rugsėjo 27 d. 11.00 val. Jonavos rajono sav. magistralinių kelių Kaunas-Zarasai-Daugpilis kelio ruožo su skiriamąja juosta dešinėje pusėje, 25,070 km., vairuodamas transporto priemonę „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelyje, susidarius transporto spūsčiai, kirto plačią ištisinę horizontaliojo kelio ženklinimo liniją, žyminčią važiuojamosios dalies kraštą, apvažiuodamas iš dešinės pusės ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones. Toliau tęsdamas savo važiavimą per sankryžą, persirikiavo į pirmą eismo juostą, nerodydamas dešiniojo įspėjamojo posūkio šviesos signalo, kuris turi būti pradėtas rodyti iš anksto prieš manevrą ir baigtas tuojau pat po manevro, nedavė kelio pirma eismo juosta važiavusiai transporto priemonei, nepaliko saugiam eismui reikalingo tarpo iš šono nuo greta ta pačia eismo juosta važiavusios transporto priemonės, persirikiavo į pirmą eismo juostą. Tokiais savo tyčiniais veiksmais iš chuliganiškais paskatų, be jokio aiškaus motyvo, vairuotojas išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir nusistovėjusiai visuomeninei santvarkai, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepaisydamas kelių eismo taisyklių, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, sukėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. Už šį administracinį nusižengimą jam skirta administracinė nuobauda – 450 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 metus.

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose Jonavoje gautas A. K. atstovės advokatės Dianos Višinskienės skundas, kuriuo prašoma: panaikinti nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, arba; padarytą administracinį nusižengimą perkvalifikuoti į ANK 417 straipsnio 1 dalį ir paskirti sankcijoje numatytą minimalią baudą, arba; pakeisti nutarimą ir panaikinti arba paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, t. y. neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba sumažinti teisių atėmimo terminą.

Pateiktame skunde nurodoma, kad Pareiškėjas neginčija fakto, kad važiavo kraštine eismo juosta (kelkraščiu), tačiau teigia, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios ir chuliganiškų paskatų reikšti ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams, bei demonstruoti savo išskirtinumą nepaisant kelių eismo taisyklių. Jis taip elgėsi atsiradus būtinojo reikalingumo sąlygoms, t. y. jam artėjant link sankryžos iš antros eismo juostos G. M. vairuojama transporto priemonė „Škoda Octavia“ persirikiavo į pirmą eismo juostą, dėl antroje eismo juostoje stovėjusio automobilio su mirksinčiais avariniais signalais, ir persirikiuodamas sudarė avarinę situaciją, dėl ko Pareiškėjas dėjo visas pastangas išvengti netikėtai atsiradusios kliūties kelyje, stabdė savo transporto priemonę, o to nepakakus, persirikiavo į šalutinę eismo juostą (kelkraštį), kurioje važiavo vos kelias sekundes.

Skunde taip pat pabrėžiama, kad Institucija, priimdama nutarimą rėmėsi iš esmės deklaratyviais G. M. rašytiniais paaiškinimais, kurie nebuvo patvirtinti objektyvių įrodymų. Institucija nepaneigė nekaltumo prezumpcijos ir nenurodė jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų administracinio nusižengimo padarymą, o Pareiškėjo veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, taigi administracinis nusižengimas turėtų būti perkvalifikuotas. Be to, Institucija, priimdama nutarimą, vertino ir Pareiškėjo nebegaliojančius administracinius nusižengimus. Skunde argumentuojama, kad Pareiškėjui turėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir sutrumpinamas teisės vairuoti atėmimo terminas arba administracinio poveikio priemonė jam galėtų būti išvis neskiriama, remiantis tuo, kad Pareiškėjas gyvena kartu su sugyventine ir trimis nepilnamečiais vaikais. Jo darbo pobūdis reikalauja teisės vairuoti transporto priemones, o net ir ribotą laiką neturint tokios teisės, tai lemtų Pareiškėjo darbo neteikimą ir tai apsunkintų ne tik jo, bet ir visos šeimos finansinę padėtį.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į pateiktą skundą Institucija prašo palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą ir Pareiškėjo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad vertinant Pareiškėjo versijos pagrįstumą, tuo pačiu ir jo parodymų patikimumą ir objektyvumą, Institucija laikosi pozicijos, kuri plačiai išplėtota ir teismų praktikoje, jog nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos. Tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje.

Institucija nurodo, kad Pareiškėjas nusižengimą padarė iš chuliganiškų paskatų, kadangi Pareiškėjas intensyvaus eismo kelyje, susidarius automobilių spūsčiai, kitiems eismo dalyviams kantriai ir lėtai artėjant prie šviesoforu kontroliuojamos sankryžos, juos apvažiavo iš dešinės pusės kelkraščiu, taip demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems transporto priemonių vairuotojams, kurie judėjo lėčiau, ir sukėlė realų pavojų eismo saugumui - sau ir kitiems eismo dalyviams. Būtent lėčiau važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas iš dešinės parodo Pareiškėjo nepagarbą šiems eismo dalyviams, jo siekį tenkinti tik savo interesą ilgai nelaukti automobilių spūstyje ir greičiau pasiekti kelionės tikslą, savo asmeninę priežastį laikytiną mažareikšme, prieš pastatant kitų eismo dalyvių interesams. Taip pat Pareiškėjas tyčia veikė priešingai visuomenės interesams ir rodė savo išskirtinumą, viršenybę, bei nepagarbą kitų eismo dalyvių atžvilgiu, kai sąmoningai ir tyčia užblokavo kelią iš galo važiuojančiam automobiliui, stabdė savo vairuojamą transporto priemonę, taip pažeisdamas ne tik KET reikalavimus, bet ir sukeldamas pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. Taigi Pareiškėjas veikė tyčia, administracinis nusižengimas ANK 420 straipsnio 2 dalyje yra visiškai įrodytas ir jo veika vertinama kaip chuliganiškas vairavimas.

Institucijos nuomone, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostata negali būti taikoma, kadangi Pareiškėjas turėjo įvertinti ir numatyti savo priešingo teisei veikimo pasekmes dar prieš darant nusižengimą, todėl padaręs jį privalo prisiimti neigiamus tokio elgesio padarinius. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių , nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Pabrėžia, kad Pareiškėjo padarytas nusižengimas yra priskiriamas prie šiurkščių, padaromų tik tyčiniais veiksmais.

Teismo posėdžio metu Pareiškėjas A. K. pilnai palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

Pareiškėjo atstovė advokatė Diana Višinskienė teismo posėdžiu metu skundą palaikė pilna apimtimi. Pažymėjo, kad Pareiškėjo veiksmuose nėra chuliganiško vairavimo, kadangi jis atliko būtinojo reikalingumo veiksmus. Papildomai iškėlė klausimą dėl vaizdo įrašo autentiškumo.

Liudytojas L. G. teismo posėdžio metu parodė, kad 2024 m. rugsėjo 27 d. važiavo iš Kauno ir pamatė, kaip automobilis „Škoda“ persirikiavo ir sudarė avarinę situaciją automobilio „Ford“ vairuotojui, kuris dėl to persirikiavo į dešinę šalikelę. Pats nuo automobilių buvo nutolęs apie 200 metrų, važiavo ta pačia kryptimi. Jo paties automobilyje registratoriaus nėra. Automobilį „Ford“ vairavo vyras, kurį pažinojo, kadangi prieš 2 metus gyveno tame pačiame name. Maždaug po savaitės degalinėje sutiko „Ford“ automobilio vairuotoją, kuris papasakojo jam apie įvykį, t. y. kaip automobilio „Škoda“ vairuotojas jam persirikiuodamas į kitą eismo juostą sudarė avarinę situaciją.

Liudytojas G. M. teismo posėdžio metu parodė, kad važiuojant keliu iš Kauno į Jonavą, sankryžoje šalia Draseikių karjero, ties šviesoforu, vienatūris, tamsios spalvos automobilis „Ford“ lenkė jo transporto priemonę, kuri buvo pirmoje eismo juostoje, iš dešinės pusės, degant žaliam šviesoforo signalui. Šį vairuotojo manevrą užfiksavo vaizdo registratoriumi ir perdavė pareigūnams. Kadangi perduoti visą medžiagą iš registratoriaus pareigūnams dėl techninių galimybių buvo neįmanoma, perduodama informacija iš registratoriaus buvo iškirpta. Informacija iš registratoriaus išsitrina automatiškai, o kiek laiko saugoma – nežino.

Institucijos atstovas teismo posėdžiuose nedalyvavo, apie posėdžių vietas ir laikus pranešta tinkamai, o atsiliepime į skundą Institucija nurodžiusi bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Skundas išnagrinėtas Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Iš bylos aplinkybių matyti, kad A. K. 2025 m. sausio 28 d. surašytas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pripažinta, kad A. K. padarė ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta nusižengimą ir jam paskirta 450 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 metams.

Pareiškėjas nesutinka su Institucijos vertinimu, jog savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje. Pareiškėjo manymu, jo veiksmai turėtų būti vertinami kaip ANK 417 straipsnio 1 dalis arba būtinasis reikalingumas ir administracinio nusižengimo teisena nutraukiama. Nurodo, jog jo veiksmai nebuvo chuliganiški, staigiai stabdė norėdamas išvengti kliūties.

ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, užtraukia baudą vairuotojams nuo 450 iki 550 eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo 750 iki 1000 eurų. Taip pat už šį administracinį nusižengimą, vadovaujantis ANK 420 straipsnio 6 dalimi, vairuotojams yra privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 2 metų.

ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Taigi asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas KET pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Kvalifikuojant veiką pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį nebūtina nustatyti, jog chuliganiškas vairavimas sukėlė aplinkinių žmonių neigiamą reakciją ar pasipiktinimą. Šis administracinis nusižengimas padaromas tiesiogine tyčia.

Administracinio nusižengimo byloje pateikti duomenys patvirtina, kad A. K. 2024 m. rugsėjo 27 d. 11.00 val. Jonavos rajono sav. magistralinių kelių Kaunas-Zarasai-Daugpilis kelio ruožo su skiriamąja juosta dešinėje pusėje, 25,070 km., vairuodamas transporto priemonę „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelyje, susidarius transporto spūsčiai, kirto plačią ištisinę horizontaliojo kelio ženklinimo liniją, žyminčią važiuojamosios dalies kraštą, apvažiuodamas iš dešinės pusės ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones. Toliau tęsdamas savo važiavimą per sankryžą, persirikiavo į pirmą eismo juostą, nerodydamas dešiniojo įspėjamojo posūkio šviesos signalo, kuris turi būti pradėtas rodyti iš anksto prieš manevrą ir baigtas tuojau pat po manevro, nedavė kelio pirma eismo juosta važiavusiai transporto priemonei, nepaliko saugiam eismui reikalingo tarpo iš šono nuo greta ta pačia eismo juosta važiavusios transporto priemonės, persirikiavo į pirmą eismo juostą. Tokiais savo tyčiniais veiksmais iš chuliganiškais paskatų, be jokio aiškaus motyvo, vairuotojas išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir nusistovėjusiai visuomeninei santvarkai, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepaisydamas kelių eismo taisyklių, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, sukėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad tokiais veiksmais A. K. pažeidė KET 8, 82.2, 86, 125, 3 priedo 1.2 punktų reikalavimus.

Iš vaizdo įrašo, padaryto G. M. vaizdo registratoriumi, matyti, kad automobilis „Ford“ važiuoja kelkraštyje kirtęs plačią ištisinę kelio ženklinimo liniją, žyminčią važiuojamosios dalies kraštą ir iš dešinės apvažiuoja ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones. Toliau važiuodamas per sankryžą, persirikiavo į pirmą eismo juostą nerodydamas dešiniojo įspėjamojo posūkio šviesos signalo ir nedavė kelio pirma eismo juosta važiavusiai transporto priemonei.

Teismo vertinimu, netikėti vaizdo įrašu, liudytojo G. M. nurodytomis aplinkybėmis, nėra jokio pagrindo. Nėra nustatyta jokių duomenų, jog šis asmuo pažinotų Pareiškėją ir norėtų jį apkalbėti ar jam pakenkti. O liudytojo L. G. parodymais, nurodžius kad su Pareiškėju yra pažįstami, buvo kaimynais, tikslinga vadovautis tiek, kiek jie neprieštarauja byloje surinktai medžiagai. Taigi ta aplinkybė, kad A. K. atliko būtinojo reikalingumo veiksmus išvažiuodamas į kelkraštį, kadangi G. M. staiga persirikiavo iš antrosios į pirmąją eismo juostą sukeldamas jam avarinę situaciją, paneigiama, kadangi registratoriaus vaizdo įraše aiškiai matoma G. M. automobilio važiavimo trajektorija – t. y. automobilio priekis labiau pasisukęs į kairę, o galas į dešinę pusę. Tokia automobilio judėjimo trajektorija nebūtų įmanoma jam ką tik staiga persirikiavus į dešinėje esančią eismo juostą. Taip pat vaizdo įraše matoma, kad A. K. vairuojamas automobilis „Ford“ važiavo žymiai didesniu greičiu nei automobilių srautas. Vien tai, kad byloje nėra dalies vaizdo įrašo, taip pat G. M. išaiškinus, kad vaizdo įrašas turėjo būti iškirptas dėl techninių kliūčių perduoti jį pareigūnams, nepaneigia liudytojo G. M. pateiktų duomenų, o Pareiškėjo keliamos versijos laikytinos gynybine pozicija. Surinkti duomenys neabejotinai patvirtina, kad A. K. administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje padarė veikdamas tyčia ir iš chuliganiškų paskatų, tokiu būdu sukeldamas pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams.

Spręsdamas, ar tokius veiksmus A. K. atliko iš chuliganiškų paskatų, teismas visų pirma pažymi, jog teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-72-2014); pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-489/2017). ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius šiuos būtinus šio nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus, chuliganiškas paskatas. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pastatyti save prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-40-976/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-1-942/2018, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018). Kartu atkreipiamas dėmesys, jog ANK 420 straipsnio 2 dalies dispozicijoje aprašomi administracinio nusižengimo požymiai nėra siejami su realiai kilusiais neigiamais padariniais, nusižengimo pavojingumą apribojant tik galimybės tokiems padariniams kilti padidinimu, veikiant iš chuliganiškų paskatų.

Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog Pareiškėjas nesilaikydamas kelių eismo taisyklių, negerbdamas kitų eismo dalyvių intensyvaus eismo kelyje, susidarius automobilių spūsčiai, kitiems eismo dalyviams kantriai ir lėtai artėjant prie šviesoforu kontroliuojamos sankryžos, juos apvažiavo iš dešinės pusės kelkraščiu, o po to tyčia persirikiavo į pirmą eismo juostą, nerodydamas dešiniojo įspėjamojo posūkio šviesos signalo, nedavė kelio pirma eismo juosta važiavusiai transporto priemonei, nepaliko saugiam eismui reikalingo tarpo iš šono nuo greta ta pačia eismo juosta važiavusios transporto priemonės, taip demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems transporto priemonių vairuotojams, ir sukėlė realų pavojų eismo saugumui - sau ir kitiems eismo dalyviams. Būtent lėčiau važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas iš dešinės parodo Pareiškėjo nepagarbą šiems eismo dalyviams, jo siekį tenkinti tik savo interesą ilgai nelaukti automobilių spūstyje ir greičiau pasiekti kelionės tikslą, prieš atsižvelgiant į kitų eismo dalyvių interesus. Teismo vertinimu Pareiškėjo veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį ir keisti administracinio nusižengimo kvalifikacijos nėra jokio teisinio pagrindo.

Pareiškėjas tai pat prašo švelninti jam skirtą administracinio poveikio priemonę ar neskirti teisės vairuoti transporto priemonių atėmimo t. y., jam taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

ANK 34 straipsnyje, be kita ko, nustatyta administracinio poveikio priemonės asmeniui skyrimo tvarka. Pagal šio straipsnio 3 dalį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytų minimalios ir maksimalios specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Administracinių nuobaudų, tame tarpe ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai yra nurodyti ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Taigi administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Sprendžiant asmeniui skirtinos nuobaudos klausimą, būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą / administracinio poveikio priemonę, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017).

Pagal teismų praktikoje nuolat pateikiamus išaiškinimus, individualizuojant pažeidėjams skiriamas nuobaudas, privaloma nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-53-2014, 2AT-34-507-2015, 2AT-68-507-2015). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas baigiamuosiuose aktuose yra ne kartą konstatavęs, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą, nei įstatyme numatyta. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Pagal ANK 28 straipsnio 2 dalį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje.

Vien tai, kad pareiškėjas patiria nepatogumų dėl to, kad negali vykdyti darbinių funkcijų, nesudaro pagrindo spręsti apie skundžiamu nutarimu pareiškėjui paskirtos administracinio poveikio priemonės neproporcingumą jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui. Aiškinant priešingai, būtų sukurtas iš esmės teisei priešingas precedentas, jog tuo atveju, kai asmens darbo veikla susijusi su transporto priemonių vairavimu ar kai poveikio priemonės taikymas jam sukeltų kitokių asmeninių nepatogumų, specialiosios teisės atėmimas jam nebūtų taikomas, tokiu būdu išvengiant įstatyme numatytų savo priešingo teisei elgesio pasekmių, tačiau tokia išlyga nei įstatyme, nei teismų praktikoje nenumatyta. Atkreiptinas dėmesys, kad negalint dirbti darbo susijusio su vairavimu, galima ieškotis ir kito darbo, kuriame teisės vairuoti transporto priemones nebus būtinybė.

Nagrinėjamu atveju, įvertinama ir A. K. asmenybė. Pareiškėjas yra dirbantis, neteistas, administracinių nusižengimų registro duomenimis, per penkerius metus už KET pažeidimus ne kartą baustas, kas parodo, jog asmuo sistemingai pažeidžia KET reikalavimus. Aptartų duomenų pagrindu daroma išvada, kad pažeidėjui paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti ir taip minimaliam terminui Pareiškėjui paskirtą administracinio poveikio priemonę ar jos visai neskirti, pagrindo nėra. Juo labiau, jog tiek administracine nuobauda, tiek ir administracinio poveikio priemone, skiriama kartu su administracine nuobauda, siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Todėl per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą.

Teismas konstatuoja, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą surašytas teisėtai bei pagrįstai. Atkreiptinas dėmesys, kad A. K. buvo skirta 450 eurų dydžio bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones 1 metams, kai ANK 420 straipsnio 2, 6 dalyse numatyta, kad bauda gali būti nuo 450 Eur iki 550 Eur ir skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki dviejų metų. Tai rodo, kad įvertinus visas administracinio nusižengimo aplinkybes, Pareiškėją charakterizuojančius duomenis, Pareiškėjui buvo paskirta minimali bauda bei minimalus paskirtos administracinio poveikio priemonės terminas. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundas netenkintinas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis, 646 straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. sausio 28 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistą, ir A. K. atstovės advokatės Dianos Višinskienės skundo netenkinti.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus Jonavoje.

Teisėja Banga Bartkienė