Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vilijos Mikuckienės ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bioineksas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bioineksas“ ieškinį atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir uždraudimo atlikti žalą sukeliančius veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribų.

Dėl esminių faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

14. Atsakovas 2023 m. rugpjūčio 17 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbė apie viešąjį pirkimą, vykdomą atviro konkurso būdu, ,,Konfiskuotų ir valstybės naudai perduotų tabako ir tabako gaminių, jų pakuočių ir sudėtinių dalių sunaikinimo, naudojimo arba šalinimo kitais būdais Vilniaus mieste ar Vilniaus rajone paslaugos“ Nr. 684085 (toliau – ir Pirkimas). Pirkimo laimėtoja buvo pripažinta ieškovė.

15. UAB „Bioineksas“ ir Muitinės departamentas 2023 m. spalio 26 d. sudarė Konfiskuotų ir valstybės naudai perduotų tabako ir tabako gaminių, jų pakuočių ir sudėtinių dalių sunaikinimo paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 11BE-257, kuria šalys susitarė, kad UAB „Bioineksas“ (paslaugų teikėja) priims iš Muitinės departamento (užsakovo) konfiskuotus ir valstybės naudai perduotus tabaką bei tabako gaminius, įskaitant jų pakuotes ir sudėtines dalis, bei sunaikins juos smulkinimo būdu, o užsakovas už tinkamai suteiktas paslaugas sumokės paslaugų teikėjai Sutartyje nustatyta tvarka (Sutarties 1.1 papunktis). Paslaugų teikėja įsipareigojo, laikydamasi visų šia Sutartimi apibrėžtų šalių veiksmus reglamentuojančių teisės aktų ir Sutarties reikalavimų, tinkamai bei sąžiningai teikti paslaugas, numatytas Sutarties 1 priede (Sutarties 3.1.1 papunktis).

16. Sutarties 1 priede (Techninėje specifikacijoje) nurodyta, kad tabako gaminių sunaikinimas, naudojimas arba šalinimas kitais būdais pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme bei kituose atliekų tvarkymą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, nekeliant pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai, tuo pačiu organizacinėmis ir (arba) techninėmis priemonėmis užtikrinant tabako gaminių panaudojimo pagal tiesioginę paskirtį negalimumą, vadovaujantis Aprašo aktualia redakcija (1 punktas). Tabako gaminių sunaikinimas – organizacinių ir (arba) technologinių priemonių visuma, kurias panaudojus tabako gaminiai sunaikinami – susmulkinami, supjaustomi, sulaužomi, susmaigomi ar kitaip padaromi visiškai netinkamais vartoti pagal tiesioginę paskirtį, o po sunaikinimo susidariusios atliekos sumaišomos su kitomis biologinės (cheminės) medžiagos atliekomis arba sudeginamos. Paslaugos teikėja įsipareigoja tabako gaminius sunaikinti – negrįžtamai padaryti visiškai netinkamais vartoti pagal tiesioginę paskirtį, o galutinį produktą, jei toks susidaro, naudoti aplinkai ir visuomenės sveikatai saugiu būdu (2 punktas).

17. Sutarties 5.5 papunktyje numatyta, kad paslaugos nesuteikimas arba pavėluotas suteikimas laikomas esminiu Sutarties sąlygų pažeidimu. Pagal Sutarties 8.2.3.1 papunktį užsakovas, raštu įspėjęs paslaugų teikėją prieš 30 kalendorinių dienų, turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį prieš terminą, kai paslaugų teikėja nevykdo sutartinių įsipareigojimų.

18. Ieškovės teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), 2024 m. balandžio 9 d. vyko konfiskuotų tabako gaminių naikinimas. Sunaikinimui buvo pristatyti tabako gaminiai – 10 800 000 pakelių cigarečių „Winston Blue“. Naikinimo procedūrą prižiūrėjo speciali komisija. Komisiją sudarė Muitinės departamento vyriausiasis specialistas A. M. (komisijos pirmininkas), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vyresnysis specialistas G. Č., Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Vilniaus regiono rinkos priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas A. D. S., UAB ,,Bioineksas“ gamybos vadovas J. E. Komisijos nariai pasirašė 2024 m. balandžio 9 d. turto sunaikinimo aktą Nr. TS0022, patvirtindami, kad, susmulkinus ir sumaišius su atliekomis, buvo sunaikinta 10 800 000 pakelių cigarečių ,,Winston Blue“.

19. Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus ir Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus duomenimis, Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-4-00036-24 dėl to, kad 2024 m. balandžio 9 d. apie 13.50 val. perdirbimo naikinimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), UAB ,,Bioineksas“ atlikus naikinimui atgabentų sulaikytų akcizais apmokestinamų prekių (cigarečių ,,Winston Blue“) naikinimo procedūrą, nustatyta, jog dalis cigarečių (282 860 pakelių) nebuvo sunaikinta. Nesunaikintos cigaretės, pasirašius turto sunaikinimo aktą, buvo aptiktos tarp perdirbtų atliekų su tikslu jomis vėliau neteisėtai disponuoti. Ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 3 dalyje (neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis) ir 229 straipsnyje (tarnybos pareigų neatlikimas). Įtarimai pareikšti keturiems UAB ,,Bioineksas“ darbuotojams, taip pat keturiems institucijų ar tarnybų atstovams, pasirašiusiems turto sunaikinimo aktą.

20. Atsakovas Muitinės departamentas 2024 m. balandžio 23 d. įspėjime dėl Sutarties nutraukimo Nr. (1.46Mr) 3BE-2643 nurodė, kad UAB ,,Bioineksas“, faktiškai nesunaikinusi 282 860 pakelių cigarečių, paslaugos pagal Sutartį nesuteikė ir padarė esminį Sutarties sąlygų pažeidimą (Sutarties 5.5 papunktis) bei pažeidė Sutarties 3.1.1 papunkčio nuostatą tinkamai ir sąžiningai teikti paslaugas. Atsakovas įspėjo, kad nuo 2024 m. gegužės 24 d. vienašališkai nutraukia Sutartį dėl UAB ,,Bioineksas“ padaryto esminio Sutarties pažeidimo.

21. Ieškovė, nesutikdama su atsakovo vienašaliu Sutarties nutraukimu, kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydama vienašalį Sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu bei negaliojančiu; taip pat pareiškė prevencinį reikalavimą uždrausti atsakovui nutraukti Sutartį. Pirmosios instancijos teismas apskųstu sprendimu ieškinio reikalavimus atmetė.

Dėl bylos sustabdymo

23. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės prašymo sustabdyti civilinę bylą, nurodęs, kad aplinkybės, kurios bus nustatytos ikiteisminio tyrimo metu (kas turi atsakyti už nusikalstamą veiką, jei tokia būtų nustatyta), neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo pagal Sutartį.

25. CPK 162³ straipsnyje numatyta, kad byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose nustatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose nenustatytais, tačiau kliudančiais teismui nagrinėti bylą iš esmės.

26. Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Įstatymas pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus išskiria dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį bylos sustabdymą (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą (CPK 164 straipsnis). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo skirtumas yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvusis bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai, nes CPK 164 straipsnyje nustatytais atvejais teismui suteikiama teisė, bet ne pareiga sustabdyti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2008, 2024 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-403/2024).

27. Nors ieškovė prašo sustabdyti civilinę bylą, iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-4-00036-24 arba baudžiamojoje byloje dėl šio įvykio bus priimtas įsiteisėjęs teismo nuosprendis, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog ikiteisminis tyrimas dar nėra baigtas, o baudžiamoji byla neiškelta, todėl nėra pagrindo spręsti dėl bylos sustabdymo, iki baudžiamojoje byloje bus priimtas įsiteisėjęs nuosprendis. Tuo tarpu, kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo procese atliekami veiksmai nelaikytini baudžiamosios bylos nagrinėjimu, nes juos atlieka ne teismas, o Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nurodytų ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnai bei prokuroras. Ikiteisminis tyrimas gali būti tik fakultatyvus bylos sustabdymo pagrindas pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, bet tokiu atveju turi būti kruopščiai vertinama civilinio proceso tvarka nagrinėjamo ginčo ir ikiteisminio tyrimo metu nustatinėjamų aplinkybių tiesioginė prejudicija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006, 2007 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2007, 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2008).

28. CPK 164 straipsnio 4 punktas suteikia teismui diskrecijos teisę nuspręsti, ar sustabdyti civilinę bylą, tačiau teismas šia diskrecijos teise gali pasinaudoti tik tada, kai nustato tam tikras aplinkybes, įgalinančias konstatuoti bylos sustabdymo būtinybę, pavyzdžiui, kai susiklosto tam tikros aplinkybės, kurios gali sutrukdyti iš esmės ir tinkamai išspręsti bylą, sukliudyti šalims naudotis procesinėmis teisėmis ar pan. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas dėl bylos sustabdymo savo nuožiūra, vertina susidariusią situaciją ir, remdamasis proceso operatyvumo, ekonomiškumo principais, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia dėl būtinybės stabdyti bylos nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-469/2019, 46 punktas).

29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo vienašalio Sutarties nutraukimo teisėtumo. Sprendžiant klausimą, ar atsakovas teisėtai pasinaudojo Sutarties nuostatomis, suteikiančiomis jam teisę vienašališkai nutraukti Sutartį dėl esminio jos pažeidimo, vertinama, ar egzistuoja šalių Sutartyje apsibrėžto esminio Sutarties pažeidimo sąlygos, t. y., ar ieškovė nesuteikė paslaugų pagal Sutartį. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, nustatė, kad byloje esantys duomenys yra pakankami nustatyti nagrinėjamam klausimui aktualias faktines aplinkybes ir faktus. Pažymima, kad pareiga tinkamai suteikti paslaugas, t. y. visiškai sunaikinti pristatytus tabako gaminius, kilo ieškovei Sutarties pagrindu, todėl aplinkybės, kurios bus nustatytos ikiteisminio tyrimo Nr. 02-4-00036-24 metu (dėl komisijos pasirašyto turto sunaikinimo akto; galbūt netinkamo Muitinės departamento, kitų institucijų pareigūnų ir ieškovės darbuotojo, kurie buvo komisijos sudėtyje, pareigų vykdymo; dėl už galbūt atliktą nusikalstamą veiką atsakingų asmenų), neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimus dėl paslaugų pagal Sutartį (ne)suteikimo fakto ir vienašalio Sutarties nutraukimo teisėtumo (taip pat žr. šios nutarties 44 punktą).

30. Atsižvelgusi į tai, kad civilinio proceso tvarka nagrinėjamo ginčo ir ikiteisminio tyrimo metu nustatinėjamos aplinkybės nesusijusios tiesioginiu prejudiciniu ar kitokiu teisiniu ryšiu, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesustabdė civilinės bylos CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu. Atitinkamai, teisėjų kolegija netenkina ieškovės prašymo sustabdyti apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamą bylą.

Dėl vienašalio Sutarties nutraukimo pripažinimo (ne)teisėtu

31. Sutartis, dėl kurios nutraukimo teisėtumo kilo ginčas, sudaryta viešųjų pirkimų būdu. Viešųjų pirkimų teisinius santykius reguliuoja VPĮ, kuris pagal kasacinio teismo praktiką pripažįstamas lex specialis (specialusis įstatymas) tiek CK, tiek kitų teisės aktų atžvilgiu. Nors pagal VPĮ, sudarius viešojo pirkimo sutartį, viešasis pirkimas pasibaigia, tačiau perkančiosios organizacijos ir tiekėjo viešojo pirkimo teisiniai santykiai nesibaigia. Taigi, viešojo pirkimo sutarties vykdymo (nutraukimo) santykiams taikytinas VPĮ, kiek jis juos reguliuoja. Atsižvelgus į tai, kad viešųjų pirkimų teisiniai santykiai reguliuojami lex specialis, kitų teisės aktų nuostatos turi būti taikomos subsidiariai VPĮ atžvilgiu. Pirmiausia reikia taikyti galiojančias VPĮ nuostatas, o visos kitos teisės normos taikytinos tais atvejais, kai VPĮ nereguliuoja tam tikro klausimo arba VPĮ normose įtvirtintos blanketinės nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-374-248/2018 42 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

32. VPĮ 90 straipsnio 1 dalyje nustatytos konkrečios sąlygos, kai perkančioji organizacija gali vienašališkai nutraukti viešojo pirkimo sutartį. Pagal VPĮ 90 straipsnio 3 dalį pirkimo sutartis gali būti nutraukta ir sutartyje nurodytais atvejais bei kitais negu šio straipsnio 1 dalyje nurodytais ir CK nustatytais atvejais bei tvarka.

33. Atsižvelgus į VPĮ ir kitų teisės aktų santykį, į tai, jog VPĮ nuostatos nereglamentuoja sutarties nutraukimo tvarkos, galima daryti išvadą, kad pirkimo sutarties pagal VPĮ šalys gali savo nuožiūra susitarti dėl sutarties nutraukimo tvarkos ir yra ribojamos tik imperatyviųjų reikalavimų dėl sutarties nutraukimo, jeigu tokie yra įtvirtinti kituose teisės aktuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-381/2022 55 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

34. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad įstatymo leidėjas suteikia galimybę vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukti sutartį esant šiems pagrindams: pirma, esant esminiam sutarties pažeidimui, kuris nustatomas atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes; antra, jei sutarties pažeidimas pasireiškia termino praleidimu ir sutarties įvykdymas nepraranda prasmės po termino praleidimo (t. y. jeigu sutarties įvykdymo termino praleidimas yra esminis sutarties pažeidimas), nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, prieš tai nustačiusi papildomą protingą terminą neįvykdytai sutarčiai įvykdyti (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis); trečia, CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais, t. y. aptarus sutartyje konkrečius jos nutraukimo pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-687/2016 30 punktas, 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-1075/2018 28 punktas).

35. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad jeigu šalys susitarė, jog tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, kad jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį. Sutartyje ir įstatyme išvardytų vienašalio sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2014, 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-596-313/2015). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai šalių sutartyje aptarti vienašalio sutarties nutraukimo atvejai siejami su sutarties pažeidimu, paprastai laikoma, jog toks sutarties pažeidimas yra esminis. Jo esminis pobūdis grindžiamas šalių suderinta valia sudarant sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-916/2019, 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-469/2021).

36. Tuo atveju, jei viešojo pirkimo būdu sudarytoje sutartyje aiškiai apibrėžtas esminis sutarties pažeidimas, sudarantis pagrindą perkančiajai organizacijai vienašališkai nutraukti sutartį, ir perkančioji organizacija nustato tokio esminio sutarties pažeidimo sąlygas, prioritetas favor contractus (prioritetas sutarties vykdymui) principui negali būti teikiamas ir perkančiajai organizacijai kyla pareiga nutraukti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2021 79 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokia perkančiosios organizacijos pareiga įgyvendinama atsižvelgiant į bendruosius sutarčių vykdymo ir nutraukimo principus bei taisykles, individualias viešojo pirkimo sutarties sąlygas dėl jos nutraukimo pagrindų ir tvarkos, šalių elgesį sutarties vykdymo metu ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-381/2022 99 punktas).

37. Sutarties 5.5 papunktyje numatyta, kad paslaugos nesuteikimas arba pavėluotas suteikimas laikomas esminiu Sutarties sąlygų pažeidimu. Pagal Sutarties 8.2.3.1 papunktį užsakovas (atsakovas), raštu įspėjęs paslaugų teikėją (ieškovę) prieš 30 kalendorinių dienų, turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį prieš terminą, kai paslaugų teikėja nevykdo sutartinių įsipareigojimų.

38. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad faktas, jog Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai rado nesunaikintus 282 860 pakelius cigarečių, sudaro pakankamą pagrindą pripažinti netinkamą paslaugos suteikimą, kaip esminį Sutarties sąlygų pažeidimą (Sutarties 5.5 papunktis) bei Sutarties 3.1.1 papunkčio nuostatos tinkamai ir sąžiningai teikti paslaugą pažeidimą.

39. Ieškovė apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad vien tai, jog faktiškai liko nesunaikintų cigarečių pakelių, savaime nelemia esminio Sutarties pažeidimo. Ieškovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino komisijos ir turto sunaikinimo akto reikšmę tabako gaminių naikinimo procedūroje. Ieškovės nuomone, tik komisija gali nuspręsti, ar naikinimo procedūra atlikta (ne)tinkamai, o, komisijai pasirašius turto sunaikinimo aktą, buvo patvirtintas tinkamas paslaugų suteikimas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieškovės pozicija.

40. Visų pirma, Sutartis buvo sudaryta įvykdžius viešojo pirkimo procedūras ir ieškovė Sutarties nuostatų neginčijo. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad tiek Pirkimo sąlygos, tiek Sutarties projektas buvo išviešinti Centriniame viešųjų pirkimų portale visiems tiekėjams tam, jog jie galėtų pateikti atsakovo poreikius atitinkančius pasiūlymus, o atsakovas įsigytų reikalingas paslaugas. Ieškovė, tiek prieš pateikdama pasiūlymą, tiek prieš pasirašydama Sutartį, buvo susipažinusi su Pirkimo dokumentais, be kita ko, ir su Sutarties projektu bei jos nuostatomis, t. y. galėjo ir turėjo žinoti apie Sutartyje numatytas jos nutraukimo sąlygas. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė pasiūlymo Pirkime pateikimo metu kreipėsi į atsakovą dėl neaiškių Pirkimo sąlygų ar buvo pateikusi pretenziją dėl jų. Nurodytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia padaryti išvadą, kad, ieškovės vertinimu, Sutartis trūkumų neturėjo ir jos sąlygos ieškovei buvo priimtinos.

41. Antra, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo ieškovė, faktas, kad Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai rado dalį nesunaikintų cigarečių pakelių, sudaro pagrindą pripažinti paslaugos pagal Sutartį nesuteikimą ir esminį Sutarties sąlygų pažeidimą.

42. Ieškovė Sutartimi įsipareigojo priimti iš Muitinės departamento konfiskuotus ir valstybės naudai perduotus tabaką bei tabako gaminius, įskaitant jų pakuotes ir sudėtines dalis, bei sunaikinti juos smulkinimo būdu (Sutarties 1.1 papunktis). Techninėje specifikacijoje (Sutarties 1 priede) nurodyta, kad tabako gaminių sunaikinimas – organizacinių ir (arba) technologinių priemonių visuma, kurias panaudojus tabako gaminiai sunaikinami – susmulkinami, supjaustomi, sulaužomi, susmaigomi ar kitaip padaromi visiškai netinkamais vartoti pagal tiesioginę paskirtį, o po sunaikinimo susidariusios atliekos sumaišomos su kitomis biologinės (cheminės) medžiagos atliekomis arba sudeginamos. Ieškovė, sudarydama Sutartį, įsipareigojo tabako gaminius sunaikinti – negrįžtamai padaryti visiškai netinkamais vartoti pagal tiesioginę paskirtį (Techninės specifikacijos 2 punktas). Bylos duomenys patvirtina, kad į ieškovės teritorijoje esančią perdirbimo naikinimo aikštelę 2024 m. balandžio 9 d. sunaikinimui pristatyta 10 800 000 pakelių cigarečių „Winston Blue“. Užbaigus tabako gaminių naikinimo procedūrą, Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai rado 282 860 faktiškai nesunaikintų cigarečių pakelių. Atsižvelgus į tai, kad ieškovė nesunaikino, t. y. negrįžtamai nepadarė visiškai netinkamais vartoti pagal tiesioginę paskirtį, 282 860 iš 10 800 000 pakelių cigarečių, atsakovo pristatytų sunaikinimui, pagrįsta pripažįstama pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė nesuteikė paslaugos pagal Sutartį ir padarė Sutarties sąlygų pažeidimą, kurį šalys Sutarties 5.5 papunktyje susitarė laikyti esminiu, taip pat pažeidė Sutarties 3.1.1 papunkčio nuostatą tinkamai ir sąžiningai teikti paslaugas.

43. Ieškovės argumentai, kad tik komisija gali nuspręsti dėl sunaikinimo procedūros (ne)įvykdymo, o komisijos pasirašytas turto sunaikinimo aktas patvirtina tinkamai suteiktas paslaugas, atmetami kaip nepagrįsti. Tiek pagal Aprašą, kurio pagrindu sudaroma komisija, tiek pagal Sutarties nuostatas komisija sudaroma konfiskuotų ir valstybės naudai perduotų tabako gaminių sunaikinimo procedūrai kontroliuoti (prižiūrėti) (Aprašo 5–7 punktai, Sutarties 1 priedo Techninės specifikacijos 5.6 papunktis). Nors komisija ir kontroliuoja (prižiūri) tabako gaminių naikinimo procedūrą ir, remiantis Aprašo 7 punktu, sunaikinus tabako gaminius, pasirašo turto sunaikinimo dokumentą, nei teisės aktai, nei Sutarties sąlygos nenustato komisijai išskirtinės teisės nuspręsti dėl tabako gaminių sunaikinimo procedūros (ne)tinkamo atlikimo. Nagrinėjamu atveju, nors komisija ir pasirašė turto sunaikinimo aktą, kuriame patvirtinto, jog ieškovė sunaikino visus 10 800 000 pakelius cigarečių, faktiškai Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai rado nesunaikintus 282 860 pakelius cigarečių. Šis faktas, dėl kurio pradėtas ikiteisminis tyrimas, paneigia turto sunaikinimo akte nurodytus duomenis dėl sunaikintų cigarečių kiekio ir leidžia padaryti išvadą dėl paslaugos pagal Sutartį nesuteikimo.

44. Trečia, aplinkybės, kurios bus nustatytos ikiteisminio tyrimo metu (dėl komisijos pasirašyto turto sunaikinimo akto; galbūt netinkamo Muitinės departamento, kitų institucijų pareigūnų ir ieškovės darbuotojo, kurie buvo komisijos sudėtyje, pareigų vykdymo; dėl už galbūt atliktą nusikalstamą veiką atsakingų asmenų), ir nagrinėjamos bylos aplinkybės nesusijusios tiesioginiu prejudiciniu ar kitokiu teisiniu ryšiu. Būtent ieškovė pagal Sutartį įsipareigojo suteikti paslaugas, todėl tik ji yra atsakinga už paslaugų pagal Sutartį suteikimą – visišką jai pristatytų tabako gaminių sunaikinimą. Aplinkybė, kad tabako gaminių sunaikinimo procedūrą kontroliuoja (prižiūri) speciali komisija, nepanaikina ieškovės įsipareigojimų pagal Sutartį tinkamai suteikti paslaugas. Atitinkamai, tai, kad komisijos nariai galbūt netinkamai vykdė savo pareigas, pasirašydami turto sunaikinimo aktą ir patvirtindami visų ieškovei pristatytų cigarečių pakelių sunaikinimą, nepašalina ieškovės atsakomybės už dalies cigarečių nesunaikinimą Sutarties pagrindu, juolab nesudaro pagrindo nuspręsti, jog Sutartis neįvykdyta dėl atsakovo kaltės. Teisėjų kolegija pažymi, kad klausimas, ar ieškovė sudarė tinkamas sąlygas komisijai stebėti tabako gaminių naikinimo procedūrą, byloje kilusio ginčo kontekste neturi teisinės reikšmės, nes tokių sąlygų sudarymas nepašalina ieškovės atsakomybės už dalies cigarečių nesunaikinimą.

45. Atsakovas, vadovaudamasis VPĮ 90 straipsnio 3 dalimi, Sutarties 5.5, 8.2.3.1 papunkčių nuostatomis, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė faktiškai nesunaikino 282 860 pakelių cigarečių, 2024 m. balandžio 23 d. raštu įspėjo ieškovę, kad nuo 2024 m. gegužės 24 d. vienašališkai nutraukia Sutartį dėl esminio Sutarties pažeidimo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas laikėsi Sutarties 8.2.3.1 papunktyje nustatytos Sutarties nutraukimo tvarkos, apie Sutarties nutraukimą informuodamas ieškovę prieš 30 kalendorinių dienų.

46. Vertinant, ar Sutarties nutraukimas nagrinėjamoje situacijoje atitiko bendruosius sutarčių vykdymo ir nutraukimo principus, individualias viešojo pirkimo sutarties sąlygas, šalių elgesį sutarties vykdymo metu ir kitas svarbias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Sutartimi ieškovė įsipareigojo užtikrinti valstybės naudai perduotų tabako gaminių panaudojimo pagal tiesioginę paskirtį negalimumą, vadovaujantis Aprašo aktualia redakcija. Iš Sutarties sąlygų ir Aprašo nuostatų ieškovei turėjo būti suprantama, kad valstybės naudai perduotų tabako gaminių visiškas sunaikinimas tiek atsakovui, tiek visai visuomenei turi esminę reikšmę, kadangi tabako gaminiai yra priskiriami specialiesiems gaminiams, o veikla su jais yra reglamentuojama ypatingu teisiniu režimu. Todėl sunaikinimui perduotų tabako gaminių nesunaikinimas sudaro prielaidas pažeisti šiems gaminiams taikomą teisinį reglamentavimą ir sukelti neigiamas pasekmes visuomenei. Šiuo atveju buvo nesunaikintas didelis kiekis tabako gaminių, kurių vertė itin didelė, taigi, buvo padarytas šiurkštus Sutarties pažeidimas. Pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo nuspręsti, kad nagrinėjamoje situacijoje Sutarties nutraukimas neatitiko bendrųjų sutarčių vykdymo ir nutraukimo principų, individualių viešojo pirkimo sutarties sąlygų ar kitų svarbių aplinkybių.

47. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad ieškovė apeliacinio skundo argumentų pagrindu nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, jog atsakovas teisėtai vienašališkai nutraukė Sutartį dėl ieškovės atlikto Sutarties esminio pažeidimo, numatyto Sutarties 5.5 papunktyje, ir Sutarties 3.1.1 papunkčio nuostatos tinkamai ir sąžiningai teikti paslaugas pažeidimo. Ieškovės keliami klausimai dėl komisijos ir turto sunaikinimo akto pasirašymo reikšmės tabako gaminių naikinimo procedūroje nepaneigia atsakovo teisės nutraukti sutartį joje nustatyta tvarka ir sąlygomis (CPK 176, 185 straipsniai). Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime pagrįstai nusprendė ieškovės reikalavimą dėl Sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu atmesti.

48. Pagrįstai konstatavęs, kad atsakovas teisėtai vienašališkai nutraukė Sutartį, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog nėra pagrindo pripažinti atsakovo neteisėtų veiksmų, kurių pasekmė – žalos padarymas ateityje, kaip ieškovės prevencinio reikalavimo tenkinimo sąlygos. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės prevencinio reikalavimo uždrausti atsakovui vienašališkai nutraukti Sutartį 2024 m. balandžio 23 d. įspėjime nurodytais pagrindais.

Dėl bylos procesinės baigties ir apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

49. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino Sutarties nuostatas ir taikė materialiąsias teisės normas, reglamentuojančias vienašališką Sutarties nutraukimą, ištyrė ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

50. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovės apeliacinis skundas buvo atmestas, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui nepateikė prašymo atlyginti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat duomenų apie patirtas išlaidas, todėl teisėjų kolegija nesprendžia klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovui atlyginimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.