- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-17
- Bylos Nr.
- e2-18319-1099/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Pavel Liubkevič
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“
- Advokatai
- Ingrida Varanavičė
- Kategorijos
- 2.6.10.2Civilinės atsakomybės sąlygos
dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ atsakomybės už didesnio pavojaus šaltinių padarytą žalą ir pareigos atlyginti žalą draudimo bendrovei – šiuo atveju ieškovei AB „Lietuvos draudimas“, išmokėjusiai draudėjai padarytą žalą.
II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai
2. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti ieškovei iš atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2 870,05 Eur žalos atlyginimą, 172,20 Eur kompensacines palūkanas, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovė ieškinyje ir dublike nurodo, kad su G. U. (toliau – draudėja, vartotoja) sudarė draudimo sutartį (draudimo liudijimo Nr. 676094016), pagal kurią apdraudė turtą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – turtas).
4. Aiškina, kad 2021 m. sausio 26 d. dėl viršįtampių svyravimo buvo padaryta žala nurodytam apdraustam ieškovės turtui – šilumos siurbliui. Pažymi, kad minėtas šilumos siurblys buvo sugadintas sutrikus elektros energijos tiekimui į namą, esantį (duomenys neskelbtini). Teigia, kad minėtas įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju; ieškovė apskaičiavo jos apdraustam turtui padarytą žalą ir išmokėjo draudėjai 2 870,05 Eur dydžio draudimo išmoką.
5. Aiškina, kad atsakovę ir draudėją siejo energijos tiekimo sutartiniai santykiai, todėl atsakovei teko pareiga užtikrinti kokybišką energijos tiekimą, tačiau atsakovė šią pareigą pažeidė, dėl ko buvo sugadintas draudėjai priklausantis turtas bei atsirado žala, kurią atlygino ieškovė. Pažymi, kad ieškovė kreipėsi su pretenzija į atsakovę, tačiau turtinė žala ieškovei nebuvo atlyginta.
6. Be to, ieškovė priskaičiavo ir prašo priteisti iš atsakovės 172,20 Eur kompensacinių palūkanų, paskaičiuotų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2021 m. kovo 1 d.) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (2022 m. birželio 18 d.).
7. Ieškovė, nesutikdama su atsakovės pozicija, kad elektros energijos tiekimo nutrūkimą sąlygojo ekstremalios oro sąlygos, pažymi, jog atsakovė pateikė bendro pobūdžio informaciją apie kritulius visos Lietuvos mastu, o ne konkrečioje teritorijoje, taip pat nepateikė duomenų, kaip snygis gali turėti įtakos elektros skirstomiesiems tinklams. Aiškina, kad ieškovė draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu nei karto, išskyrus ieškinyje minimą įvykį, nefiksavo tokio pobūdžio žalos, kas, anot ieškovės, reiškia, kad vartotojos vidaus tinklai yra tvarkingi; be to, aplinkybę, kad sutriko elektros energijos tiekimas, savaime vertina kaip netinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą. Teigia, kad atsakovė, veikdama kaip rūpestingas ir atsakingas subjektas, atnaujinusi elektros energijos tiekimą vartotojai, privalėjo įsitikinti elektros energijos kokybe. Papildomai nurodo, kad atsakovė yra parengusi elektros energijos kokybės analizatoriaus nustatymų atmintinę, kuri patvirtina, kad atsakovė turi galimybę pamatuoti įtampą, įtampos kryčius, viršįtampius, įtampos pertrūkius, viršsrovį ir pan., t. y. pateikti įtampos charakteristikas.
8. Anot ieškovės, byloje pateikti patikros aktai, draudėjos paaiškinimai patvirtina, kad ieškovės apdraustas turtas sugedo dėl įtampos svyravimų, kadangi draudėjai priklausantis turtas iki ieškinyje minimo įvykio veikė tinkamai ir sugedo tik po elektros energijos tiekimo sutrikimo. Taigi, ieškovės vertinimu, šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad būtent elektros energijos tiekimo sutrikimas yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalos atsiradimu.
Šalies argumentai
9. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti. Iš esmės palaikė ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus. Papildomai paaiškino, kad draudėja 2021 m. sausio 26 d. pastebėjo, jog apdraustame turte, po elektros sutrikimų ir įtampos svyravimų (mirksėjo lemputės), neveikia šilumos siurblys; informavo apie tai ieškovę. Pažymėjo, kad 2021 m. sausio 27 d. kompetentingų asmenų buvo surašytas defektinis aktas, kuriame nurodyta, jog sudegusi valdymo plokštė; anot atstovės, toks sugadinimų pobūdis įprastai yra elektros viršįtampių padarinys. Teigė, kad nagrinėjamu atveju atsakovė neįrodė kaip jos nurodytos meteorologinės sąlygos galėjo turėti įtakos elektros tinklams (t. y. elektros energijos nutrūkimui). Be to, nurodė, kad draudėja elektros viršįtampių buvimo metu neturėjo nei techninių priemonių, nei žinių kaip juos užfiksuoti ir/ar pamatuoti.
Atsiliepimas
10. Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepime į ieškinį ir triplike su ieškiniu nesutinka bei prašo jį atmesti.
11. Atsakovė nurodo, kad 2019 m. lapkričio 19 d. tarp V. U. (V. U.) ir elektros energijos tiekėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ignitis“ buvo sudaryta Elektros energijos pirkimo-pardavimo ir paslaugų teikimo sutartis Nr. 15833907-51112/2921728 dėl elektros energijos tiekimo į objektą adresu (duomenys neskelbtini), kuria, be kita ko, teisės aktų nustatyta tvarka teises ir pareigas prisiima ir atsakovė, kaip elektros skirstomojo tinklo operatorė, kuri, be kita ko, yra atsakinga už skirstomojo tinklo valdymą, eksploatavimą, elektros energijos apskaitos prietaisus bei tiekiamos elektros energijos kokybę.
12. Atsakovės vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovė minėtos sutarties pagrindu vykdė elektros skirstomojo tinklo operatorės pareigas, todėl sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka turi būti sprendžiamas klausimas dėl sutartinės civilinės atsakomybės atsakovės atžvilgiu taikymo. Anot atsakovės, ieškovė neįrodė, kad atsakovė savo veiksmais ar neveikimu pažeidė sutarties sąlygas, ar nesilaikė teisės aktų reikalavimų.
13. Pažymi, kad atsakovė laikosi saugumo reikalavimų ir atsakingai eksploatuoja jai priklausančius elektros įrenginius ir juos prižiūri – atsakovės valdomame elektros tinkle sumontuoti apsaugos aparatai, viršįtampių ribotuvai ir iškrovikliai, t. y. transformatorinėje Vl-171, iš kurios tiekiama elektros energija vartotojai, yra įrengti viršįtampių ribotuvai. Kai elektros skirstomajame tinkle įvyksta gedimas, suveikia automatai (apsaugos aparatai), kurie atjungia elektros energijos tiekimą (persiuntimą).
Atsiliepimas
14. Atsakovės teigimu, laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 25 d. iki 2021 m. sausio 27 d. Lietuvoje buvo neeilinės gamtos sąlygos, neprilygstančios kasdienei situacijai – Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis minėtu laikotarpiu stebėti tokie pavojingi meteorologiniai reiškiniai kaip smarkus snygis, pažemio pūga, smarkus vėjas, smarki šlapio sniego apdraba; Lietuvoje tokio masto gamtos poveikio elektros tinklui nebuvo daugiau nei 10 m.; masiniai gedimai elektros tinkle, sutrikdę elektros tiekimą vartotojams, fiksuoti didelėje dalyje Lietuvos teritorijos (pavyzdžiui, dėl stipraus snygio laužomi, verčiami medžiai, nutrūkę oro linijų laidai, nugriautos atramos, atsijungusios transformatorinės). Pažymi, kad Vilniuje ir Ukmergėje nustatyti šių meteorologijos stočių rekordai – šiose stotyse per 2 dienas (48 val.) sniego dangos prieaugis siekė 23 ir 24 cm atitinkamai, kai sausio 25 d. ryte Ukmergėje fiksuotas 2 cm, o Vilniuje 7 cm sniego storis, o jau sausio 27-osios ryte – atitinkamai 25 ir 31 cm; vartotojos turtui geografiškai artimiausia Hidrometeorologijos tarnybos meteorologijos stotis yra įsikūrusi būtent Vilniuje.
15. Aiškina, kad nagrinėjamu atveju vadovaujantis Neplaninių atjungimų sąrašo duomenimis dėl trumpalaikio tiekimo atsijungimo 10 kV linijoje L-400, 2021 m. sausio 26 d. nuo 17:46:23 iki 17:55:02 buvo laikinai nutrauktas elektros energijos tiekimas iš viso 27 vartotojams; pašalinus gedimus, linija buvo įjungta – elektros energijos tiekimas atnaujintas 17:55:02, t. y. elektros energijos tiekimas vartotojai buvo atnaujintas per ne ilgiau kaip 9 minutes.
16. Be to, pažymi, kad nei pagal elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis su vartotojais, nei pagal teisės aktų reikalavimus, atsakovė nėra įpareigota elektros energiją tiekti nenutrūkstamai – tai neįmanoma tiek dėl fizikos dėsnių, tiek dėl kitų nuo atsakovės nepriklausančių išorės faktorių. Teigia, kad tiek teisės aktai, tiek sutartis numato atvejus, kai skirstomųjų tinklų operatoriui suteikiama teisė nutraukti ar apriboti elektros energijos tiekimą vartotojams – be kita ko, kai tuo siekiama išvengti avarijos ar gedimų elektros energetikos sistemoje ar operatoriaus elektros tinkle arba likviduoti patirtą avariją, gedimus ar sutrikimus. Aiškina, kad šiuo atveju pagal sutartį su vartotoju buvo sutarta, jog atsakovė vartotojai užtikrins trečios (III) patikimumo kategorijos elektros energijos tiekimą, kas, anot atsakovės, taip pat reiškia, jog atsakovė nebuvo įsipareigojusi vartotojai elektros energiją tiekti nepertraukiamai, nes minėtai kategorijai vartotojų pagal teisės aktų reikalavimus elektros tiekimas privalo būti atnaujintas ne vėliau kaip per 24 valandas (ką atsakovė nagrinėjamu atveju tinkamai įgyvendino).
17. Nurodo, kad vartotojai elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas suveikus apsaugos automatikai, kuri užtikrina saugų elektros energijos tiekimą vartotojams ir nutraukia tiekimą elektros linijoje esant saugų tiekimą ribojantiems veiksniams, t. y. anot atsakovės, trumpalaikis elektros energijos tiekimo nutrūkimas buvo susijęs išimtinai su ekstremaliomis oro sąlygomis – pavojingu snygiu, lėmusiu didelio kiekio sniego iškritimą per trumpą laiką, kuris paveikė ir elektros skirstomuosius tinklus. Taigi, pažymi, kad nuostolių atlyginimas šiuo atveju pagal Taisyklių nuostatas yra netaikytinas, nes pagal minėtų Taisyklių nuostatas operatorius neatlygina vartotojui patirtų nuostolių, kai jam elektros energijos persiuntimas ir (ar) tiekimas nutraukiamas ar apribojamas arba elektros energijos kokybės parametrai neatitinka nustatytų sutartyje dėl gamtos reiškinių (potvynio, perkūnijos, apšalo, šlapdribos, audros, škvalo, ižo ar pan.) ir gaisro atvejais (150.1 punktas), dėl nenugalimos jėgos aplinkybių (150.3 punktas), dėl avarijų prevencijos automatikos poveikio (taip pat ir esant gedimui, sutrikimui ar avarijai kitose energetikos sistemose) (150.7 punktas), kai vartotojo aprūpinimo elektros energija nutraukimo laikas kiekvienu atskiru atveju neviršija sutartyje ar Taisyklėse nustatyto laiko (150.9 punktas).
18. Be to, atsakovės teigimu, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti, jog 2021 m. sausio 26 d. atsakovės valdomame elektros tinkle buvo elektros įtampos svyravimų, arba jie buvo neleistinose ribose (kita vertus, tam tikri trumpalaikiai įtampos pokyčiai, kryčiai bei viršįtampiai iš esmės pagal teisės aktus yra leistini; ieškovė nepateikė jokių užfiksuotų įtampos charakteristikų duomenų bei jų analizės). Atsakovės įsitikinimu, jos valdomame tinkle, kuriuo tiekiama elektros energija vartotojai, 2021 m. sausio 26 d. jokių įvykių, galinčių sąlygoti neleistinus reiškinius, nebuvo, o ieškovė neįrodė, jog draudėjai nurodytą dieną buvo tiekiama kokybės reikalavimų neatitinkanti elektros energija. Papildomai pabrėžia, kad teisės aktai neįpareigoja atsakovės atlikti pastovią elektros energijos įtampos ir galios kontrolę galios analizatoriumi, todėl pastovūs matavimai ir kontrolė nėra atliekami; minėti matavimai gali būti atliekami vartotojui pateikus pageidavimą tokius matavimus atlikti, tačiau nagrinėjamu atveju jokio vartotojos kreipimosi dėl tokių matavimų atlikimo atsakovė nėra gavusi; be to, tokios užklausos nebuvo pateikusi ir ieškovė.
19. Aiškina, kad nagrinėjamu atveju elektros energijos tiekimo nutrūkimas pirmiausia įvyko 10 kV skirstomojo tinklo dalyje; ši dalis yra tik viena iš elektros energijos kelio į buitinių vartotojų namus dalių, tačiau vartotoja tiesiogiai prie šios 10 kV linijos nėra prijungta ir elektros energijos tiesiogiai iš šios linijos negauna. Nurodo, kad elektros energija keliaudama iki vartotojos turto pereina per kitas tinklo dalis, transformatoriuose transformuojama į 0,4 kV ir tik tuomet tiekiama buitiniams vartotojams. Teigia, kad transformatorinėje, iš kurios ir tiekiama elektros energija vartotojai, nebuvo užfiksuota jokių gedimų; be to, dėl minėtos linijos atsijungimo 10 kV skirstomojo tinklo dalyje elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas iš viso 27 vartotojams, tačiau daugiau jokių pretenzijų dėl neva sugadintos įrangos atsakovė nėra gavusi. Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovė teigia, kad ieškovė neįrodė vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų atsakovės veiksmų/neveikimo – egzistavimo.
20. Be to, anot atsakovės, ieškovė neįrodė ir kitos atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio, t. y. kad vartotojos įrangos gedimas atsirado dėl atsakovės veiksmų.
21. Pažymi, kad ieškovės pateiktame defektiniame akte nėra jokios informacijos ir duomenų kaip buvo nustatyta įrangos gedimo priežastis, kokiais objektyviais kriterijais remdamasis aktą pasirašęs asmuo nustatė, kad įranga sugedo būtent dėl įtampos svyravimo ir būtent 2021 m. sausio 26 d.; pastebi, jog šilumos siurblio gedimo priežastis minėtame dokumente iš viso nenurodoma; taip pat neaišku kokį išsilavinimą turi asmuo(-enys), nustatę(-s) gedimo priežastį. Be to, ieškovė nepateikė jokių duomenų apie minėtą šilumos siurblį, iš kurių būtų galima spręsti kaip buvo vykdoma minėto šilumos siurblio eksploatacija, ar buvo ankstesnių gedimų, ar eksploatuojant buvo laikytasi gamintojo reikalavimų. Aiškina, kad teiginiai apie įtampos svyravimus yra deklaratyvūs, kadangi akte užfiksuoti tiesiog 2021 m. sausio 27 d. UAB „BVT Partneriai“ atstovams tapę žinomi subjektyvūs paaiškinimai ir vertinimas (draudėjos), o ne konkretus faktinių aplinkybių fiksavimas. Anot atsakovės, ieškovės pateiktame defektiniame akte taip pat nėra nurodoma kur konkrečiai minimas viršįtampis neva buvo – atsakovės skirstomajame tinkle ar pačios vartotojos vidaus tinkle.
22. Vien tai, kad ieškovė vartotojai atlygino nuostolius, neįsitikinusi, ar buvo pagrindas tai daryti, neįpareigoja atsakovės padengti ieškovės turėtas išlaidas. Atitinkamai atsakovė nesutinka ir su ieškovės išvestiniais reikalavimais dėl kompensacinių ir procesinių palūkanų priteisimo.
Šalies argumentai
23. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Iš esmės palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją ir argumentus. Pakartotinai nurodė, kad nagrinėjamu atveju buvo ekstremalios gamtinės sąlygos – snygis, dėl kurių vartotojai trumpam (9 min.) buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas; aiškino, jog atsakovė neturi pareigos nepertraukiamai tiekti elektros energiją vartotojai; elektros energijos tiekimas turi būti atnaujintas per 24 val., kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Pažymėjo, kad ieškovė neįrodė visų būtinųjų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų – jokių elektros įtampos svyravimų ir/ar viršįtampių nebuvo fiksuota, užklausų/pretenzijų iš kitų vartotojų, gaunančių elektros energiją iš tos pačios transformatorinės, nebuvo gauta, atsakovės tinkle įrengti viršįtampių ribotuvai (nėra duomenų, jog jie būtų suveikę); taip pat priežastinio ryšio – pateiktas defektinis aktas nėra pakankamas įrodymas, tuo labiau, jog jis yra deklaratyvus, su trūkumais (nurodytais atsakovės procesiniuose dokumentuose). Anot atstovo, vien laikinas elektros energijos tiekimo nutrūkimas nelėmė vartotojos įrenginio sugedimo.
III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės
Motyvuojamoji dalis
24. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 19 d. tarp V. U. ir elektros energijos tiekėjos UAB „Ignitis“ buvo sudaryta Elektros energijos pirkimo-pardavimo ir paslaugų teikimo sutartis Nr. 15833907-51112/2921728 dėl elektros energijos tiekimo į objektą adresu (duomenys neskelbtini), pagal kurią, be kita ko, teisės aktų nustatyta tvarka teises ir pareigas prisiima ir atsakovė, kaip elektros skirstomojo tinklo operatorė.
25. Nustatyta, kad 2021 m. sausio 18 d. G. U. su ieškove sudarė būsto draudimo sutartį (draudimo liudijimas Nr. 676094016), pagal kurią, be kita ko, ieškovė apdraudė namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir jame esantį namų turtą; draudimo laikotarpis nuo 2021 m. sausio 24 d. iki 2022 m. sausio 23 d.
26. Ieškovė pateikė į bylą UAB „BVT Partneriai“ 2021 m. sausio 27 d. defektinį aktą, kuriame nurodoma, kad „2021 m. sausio 27 d. gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), buvo atliktas patikrinimas šilumos siurbliui oras-vanduo kurį sudaro: 1. Vidinis blokas Mitsubishi Heavy Industries HMS140V2, serijinis numeris: 1023935 2. Išorinis blokas Mitsubishi Heavy Industries FDCW140VNX-A, serijinis numeris: AF0100169YF. Šilumos siurblys pagamintas 2019 metais ir įrengtas 2020 m. kovo mėn. Patikrinimo metu gauta informacija, kad 2021 m. sausio 26 d. apie 17:40 buvo dingus elektra apytiksliai 10-15 min. Vėliau apie 19:30 buvo įtampos svyravimai, kurie tesėsi apie 20 minučių, namuose mirksėjo apšvietimas. Sekančią dieną (2021-01-27) apie 9:00 buvo pastebėta, kad nebėga karštas vanduo, ruošiamas šilumos siurblio pagalba. Apžiūrėjus vizualiai šilumos siurblį, jis neveikė, todėl buvo kreiptasi į šio šilumos siurblio pardavėjus – UAB „BVT Partneriai“. Atvykęs įmonės atstovas, nustatė neveikiančias dalis: 1. Išorinio bloko sudegintos valdymo plokštės – 3 vnt., ventiliatoriaus varikliai 2 vnt. 2. Vidinės dalies valdymo pultas – pastrigęs, perkrovus sistemą atsistatė – nuspręsta kol kas nekeisti, stebėti toliau. Išorinis įrenginys sugadintas nepataisomai, nes remontuojant ir pakeitus sudegintus komponentus, lieka rizika, kad likę komponentai turėdami pažeidimus tarnaus trumpiau ar netinkamai. Šiam šilumos siurbliui atlikus remontą po šio tipo sugadinimo negaliotų gamintojo garantija. Rekomenduojama keisti šilumos siurblio lauko bloką nauju“. Taip pat pateikta minėtos bendrovės sąskaita faktūra bendrai 2 910,05 Eur sumai (naujam šildymo siurbliui įsigyti ir sumontuoti).
27. Ieškovės 2021 m. vasario 2 d. pranešime draudėjai apie žalos atlyginimą nurodyta, kad draudimo išmokos dydis sudaro 2 910,05 Eur; išmokos galutinė suma, sumažinus 40 Eur išskaita – 2 870,05 Eur. Nustatyta, kad draudėjai G. U. 2021 m. vasario 4 d. buvo išmokėta 2 870,05 Eur suma.
28. Nustatyta, kad ieškovė 2021 m. vasario 20 d. pateikė atsakovei pretenziją Nr. R0002584529 dėl 2 870,05 Eur sumos atlyginimo. Atsakovė (jos atstovas) 2021 m. kovo 16 d. raštu Nr. 5865920 su minėta pretenzija nesutiko ir informavo ieškovę, jog atsakovei priklausančiame elektros tinkle, kuriuo tiekiama elektros energija į draudėjos turtą, 2021 m. sausio 26 d., dėl gedimo elektros įrenginiuose, buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas, tačiau paaiškino, jog laikėsi sutartinių įsipareigojimų ir elektros energijos tiekimą atnaujino per mažiau nei 24 valandas.
29. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad draudėjai priklausančiame turte 2021 m. sausio 26 d. buvo laikinai nutrūkęs elektros tiekimas; pagal atsakovės pateiktus duomenis (kurių ieškovė neginčijo), elektra nutrūko 2021 m. sausio 26 d. 17:46:23, elektros energijos tiekimas buvo atnaujintas tą pačią dieną 17:55:02. Dėl minėto elektros energijos nutrūkimo be elektros buvo likę 27 III kategorijos vartotojai. Pagal atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus (kurių ieškovė taip pat neginčijo), kiti minėti vartotojai, kurie gauna elektrą iš tos pačios transformatorinės kaip ir draudėja, pretenzijų/pranešimų atsakovei nereiškė.
30. Į bylą pateikta transformatorinės VI-171 (iš kurios, remiantis į bylą pateiktu Elektros tinklų nuosavybės ribų aktu, vartotojai buvo tiekiama elektros energija) schema, kurioje nurodyti esantys sumontuoti viršįtampių ribotuvai.
31. Atsakovės pateiktoje Hidrometeorologijos tarnybos 2021 m. balandžio 14 d. Pažymoje apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (5.58-10)-B8-1193, be kita ko, nurodoma, jog Vilniuje sniego dangos storis nuo 2021 m. sausio 25 d. 20 val. buvusių 6 cm išaugo iki 24 cm, fiksuotų 2021 m. sausio 26 d. 20 val.; taip pat nurodoma, jog „smarkus snygis, prasidėjęs sausio 25 d. vakare, pietiniuose ir rytiniuose Lietuvos rajonuose beveik be pertraukų tęsėsi ir sausio 26-ąją visą parą. Protarpiais krito šlapdriba. Alytaus, Biržų, Dūkšto, Kauno, Lazdijų, Marijampolės, Švenčionių, Ukmergės, Utenos, Varėnos ir Vilniaus meteorologijos stočių duomenimis sausio 26 d. smarkus snygis pasiekė pavojingo meteorologinio reiškinio rodiklį (per 12 val. iškrito nuo 8 iki 12 mm kritulių). Daugelyje pietinių ir rytinių rajonų sniego dangos storis per 12 val. padidėjo 8-13 cm, Alytuje – 16 cm. Oro temperatūra buvo artima 0°C, formavosi šlapio sniego apdraba. Stichinio meteorologinio reiškinio – labai smarkaus snygio, rodikliai nebuvo pasiekti“.
32. Hidrometeorologijos tarnybos 2021 m. balandžio 14 d. Pažymoje apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (5.58-10)-B8-1192, be kita ko, nurodoma, kad Vilniuje sniego dangos storis nuo 2021 m. sausio 26 d. 20 val. buvusių 24 cm išaugo iki 33 cm, fiksuotų 2021 m. sausio 27 d. 20 val.; taip pat nurodoma, jog „snygis tęsėsi toliau ir daugelyje rajonų baigėsi sausio 27-osios vakare. Šeduvos, Švenčionių, Utenos ir Varėnos meteorologijos stočių duomenimis sausio 27 d. smarkus snygis pasiekė pavojingo meteorologinio reiškinio rodiklį (per 12 val. iškrito nuo 7 iki 11 cm kritulių). Vietomis pietiniuose ir rytiniuose rajonuose sniego dangos storis nuo sausio 26 d. vakaro iki sausio 27 d. ryto per 12 val. padidėjo 6-10 cm. Išsilaikė šlapio sniego apdraba. Stichinio meteorologinio reiškinio – labai smarkaus snygio, rodikliai nebuvo pasiekti“.
Ieškinys netenkintinas.
IV. Teismo argumentai ir motyvai
Dėl elektros energijos tiekėjo/operatoriaus atsakomybės
33. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012).
34. Aiškindamas CK 6.1015 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikia nustatyti visas nurodytas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2011).
35. Remiantis CK 6.270 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Tai specialus deliktinės civilinės atsakomybės atvejis, kai skolininkas negali gintis, remdamasis atsikirtimais, susijusiais su jo kaltės nebuvimu. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad šios atsakomybės pagrindas – rizika. Asmuo naudoja pavojingą objektą (daiktą, įrenginius, mechanizmus, medžiagas ir kt.) arba vykdo tokio pavojingumo veiklą (pvz., vežimus, transporto veiklą, tam tikros rūšies gamybą, tam tikrų pramoginių paslaugų teikimą bei kt.), kurių jis nepajėgus visiškai kontroliuoti. Reikalavimas laikytis visų įmanomų saugumo reikalavimų tokiu atveju neišnyksta, tačiau nėra esminis, nes, net ir elgiantis maksimaliai saugiai, išlieka realus žalos padarymo kitiems pavojus. Tai reiškia, kad, jeigu asmens veikla arba joje naudojami objektai kelia didesnę žalos atsiradimo riziką, tačiau asmuo, ją suvokdamas, veikia ir savo veiklos neatsisako, tai jis prisiima atsakomybę už galimą šios rizikos materializavimąsi – žalos atsiradimą, net ir tada, kai ji padaryta atsitiktinai. Dėl to tokiais atvejais atsakomybė atsiranda už žalos padarymo faktą, nesiejant jo su teisinių pareigų pažeidimu ir didesnio pavojaus šaltinio valdytojo kalte; neturi reikšmės, buvo pažeisti saugumo reikalavimai ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2011).
36. AB „Energijos skirstymo operatorius“ veikla, kaip asmens tiekiančio elektros energiją, yra susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams ir remiantis šiuo straipsniu toks asmuo privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Kita vertus, didesnio pavojaus šaltinio kaltės prezumpcija neatleidžia ieškovo nuo pareigos įrodinėti visas kitas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: didesnio pavojaus šaltinio valdytojo veiksmų (neveikimo) neteisėtumą (CK 6.246 straipsnis), žalą (CK 6.249 straipsnis), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos atsiradimo (CK 6.247 straipsnis) (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-933-643/2022).
37. Taigi, teismas tokio pobūdžio bylose turi nustatyti šias civilinės atsakomybės sąlygas: žalą (nuostolius), neteisėtus veiksmus – žalos padarymo faktą didesnį pavojų aplinkiniams keliančius veiksnius, priežastinį ryšį – tarp žalos (nuostolių) ir didesnį pavojų aplinkiniams keliančio veiksnio. Kaltė nenustatinėtina, nes didesnio pavojaus šaltinio padaryta žala atlyginama visais atvejais, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012).
Žemesnės instancijos teismas
38. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl draudiminio įvykio kilimo priežasties ir dėl atsakovės neteisėtų veiksmų buvimo/nebuvimo. Šiuo atveju atsakovės atsakomybė kyla be kaltės (CK 6.270 straipsnis), tačiau atsakovei neigiant buvus jos neteisėtiems veiksmams ir ieškovės nurodomą priežastį, t. y. kad draudėjos prietaisas – šilumos siurblys, sugedo dėl elektros nutrūkimo, jos įtampos šuolių/viršįtampių, taip pat neigiant bet kokį savo sutarties ir/ar teisės aktų nustatytų pareigų pažeidimą, taikytini bendrieji žalos atlyginimo pagrindai ir būtent ieškovei teko pareiga įrodyti visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų.
39. Šios bylos šalių teisiniams santykiams taikytinas CK, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas (toliau – EEĮ), Elektros įrenginių įrengimo bendrosios taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1-22 (toliau – Įrengimo taisyklės), Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 1-211 (toliau – Tinklų eksploatavimo taisyklės), Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės, patvirtintos 2010 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-382 (toliau – Taisyklės).
40. Remiantis Taisyklių 50.4 punktu, elektros energijos persiuntimo paslaugos ir elektros energijos kokybė turi atitikti sutarties, Lietuvos standarto LST EN 50160:2010 „Viešųjų elektros tinklų įtampos charakteristikos“ (toliau – Standartas) ir kitų kokybę reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus. Pažymėtina, kad vadovaujantis Standarto nuostatomis, elektros tinkluose galimi ir leistini trumpalaikiai įtampos pokyčiai, kryčiai bei viršįtampiai. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovei kilo pareiga įrodyti, kad draudėjos nuostoliai, kuriuos kompensavo ieškovė, patirti dėl elektros įtampos svyravimų, o atsakovei teko pareiga įrodyti, kad elektros įtampos svyravimai atitiko Standarto nuostatas, todėl ji nėra atsakinga už padarytą žalą.
41. Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo dėl to, kad atsakovė tinkamai prižiūrėjo jai priklausančius elektros energijos tinklus ir atitinkamai transformatorinės pastotę, buvo įrengusi papildomas įvairias apsaugas nuo įtampos svyravimų (šiuo atveju viršįtampių ribotuvus) ir pan., t. y. ieškovė šios aplinkybės net neginčijo. Tai paneigiančių aplinkybių teismas taip pat nenustatė – atsakovė pateikė duomenis apie transformatorinę VI-171 (jos schemą), iš kurios elektros energija buvo/yra tiekiama ir draudėjai.
42. Ieškovė atsakovės neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp sugadinto draudėjos prietaiso ir atsakovės neteisėtų veiksmų įrodinėjo draudėjos paaiškinimais, taip pat UAB „BVT Partneriai“ defektiniu aktu, t. y. kad draudėjos prietaiso gedimo priežastis, anot ieškovės, dėl atsiradusio viršįtampio ir/ar elektros įtampos svyravimų, jos laikino nutrūkimo. Teismas, susipažinęs su minėto akto turiniu, įvertinęs kitą byloje esančią medžiagą, daro išvadą, kad šis aktas negali būti teismo vertinamas kaip objektyvus įrodymas, pagrindžiantis atsakovės civilinę atsakomybę (CPK 12, 178, 185 straipsniai).
43. Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009).
44. Visų pirma, pažymėtina, kad defektiniame akte iš esmės nekonstatuota draudėjos prietaiso – šilumos siurblio, gedimo priežastis; tik nurodoma, jog sudegintos išorinio bloko valdymo plokštės, tačiau nurodyta dėl kokių priežasčių jos sudegė. Iš esmės pritartina atsakovės pozicijai, kad defektiniame akte jį sudaręs asmuo tik aprašė aplinkybes, kurias jam nurodė draudėja, t. y. kad galimai buvo dingusi elektra, buvo įtampos svyravimai. Be to, jeigu ir vertinti, jog minėti įtampos svyravimai buvo, konkrečiai nenurodyta, ar jie įvyko būtent atsakovės elektros tinkle (ar vartotojos) ir/ar dėl atsakovės nekokybiškos elektros energijos tiekimo, ar įtampos svyravimai viršijo leistinas ribas, kada jie kilo, dėl kokių priežasčių galėjo atsirasti elektros įtampos šuolis/svyravimai, ar buvo atlikti įtampos matavimai; išvados nėra pagrįstos ne tik faktiniais duomenimis, bet ir specialiomis žiniomis; nėra paaiškinama kaip nustatyta gedimo priežastis ir kokios aplinkybės patvirtina, kad įtampa įvykio metu buvo aukštesnė, nei numato teisės aktai; nenurodytas šilumos siurblio sugedimo laikas (bent preliminarus), siurblio būklė dėl natūralaus nusidėvėjimo ir pan.
45. Taigi, ieškovės nurodomas įrodymas nėra pakankamas priežastiniam ryšiui nustatyti, nes, teismo vertinimu, toks klausimas turi būti atsakomas tinkamos srities specialių žinių turinčio asmens, pateikiant atitinkamą gedimo priežasties vertinimą (CPK 177 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 178 straipsnis). Teismui nėra nurodyta jokių objektyvių priežasčių, dėl ko elektros prietaiso sugedimo priežasčių nustatymas negalėjo būti atliktas, tiriant žalos bylą. Darytina išvada, kad pati ieškovė nesinaudojo teise ir kartu nevykdė pareigos teikti įrodymus aplinkybėms, kurios galėtų pagrįsti atsakovės civilinę atsakomybę už ginčo žalą, įrodyti. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas vertina, kad ieškovės byloje pateiktas įrodymas – defektinis aktas, neinformatyvus, jame, kaip minėta, iš esmės net nenurodoma gedimo priežastis. Nors ieškovė įrodinėjo, kad tokio pobūdžio gedimai – sudegintos valdymo plokštės, įprastai įvyksta dėl elektros energijos įtampos svyravimų/viršįtampių, tačiau šių savo teiginių nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais, apsiribodama tik savo deklaratyviais paaiškinimais (CPK 12, 178 straipsniai).
46. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tuo atveju, jei atsakovės elektros skirstomajame tinkle iš tiesų būtų fiksuotas nenormalus reiškinys (viršįtampis), suveiktų minėti ribotuvai-automatai (apsaugos aparatai), kurie atjungtų elektros energijos tiekimą (persiuntimą). Akivaizdu, jog esant viršįtampiui, jis turėtų atsirasti visame tinkle ir tokiu atveju būtent dėl atsakovės, o ne vartotojos vidaus tinkle kilusio viršįtampio, būtų sugedę ir kitų vartotojų, ar daugumos iš jų, įrenginiai. Viršįtampių buvimas elektros energijos skirstomajame tinkle pats savaime taip pat nėra neteisėtas. Taisyklių 50.4 punkte nurodyta, jog elektros energijos persiuntimo paslaugos ir elektros energijos kokybė turi atitikti sutarties, Standarto ir kitų kokybę reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus. Kaip minėta, Standartas nustato, jog elektros tinkluose galimi ir leistini trumpalaikiai įtampos pokyčiai, kryčiai ir viršįtampiai. Duomenų, patvirtinančių ieškovės teiginius, kad atsakovės tinkle buvo neleistini elektros įtampos svyravimai, byloje nepateikta. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 21 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2A-55-656/2022; 2022 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-933-643/2022).
47. Be to, remiantis teismų nuosekliai formuojama praktika analogiško pobūdžio bylose (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1651-340/2020; 2021 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-867-258/2021; 2021 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-55-656/2022, ir kt.), būtent ieškovei kilo pareiga įrodyti elektros energijos svyravimų buvimo faktą atsakovės tinkluose, t. y. atsakovės neteisėtus veiksmus ar žalos padarymo faktą didesnį pavojų aplinkiniams keliančiu veiksmu tenka asmeniui, prašančiam tokią atsakomybę taikyti, t. y. ieškovei nurodant, jog draudėjos turtas sugedo dėl atsakovės valdomoje elektros linijoje kilusio elektros energijos svyravimo (viršįtampio), pareiga įrodyti elektros energijos svyravimo fakto buvimą teko būtent ieškovei.
48. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad draudėjai iš tiesų 2021 m. sausio 26 d. laikinai buvo nutrūkęs elektros energijos tiekimas. Kita vertus, teismas pažymi (pritardamas atsakovei), kad atsakovė neįsipareigojo teikti vartotojai (kuri buvo priskirta prie III kategorijos) elektros energiją nenutrūkstamai. Byloje nustatyta, kad po to, kai elektros energijos tiekimas nutrūko, jis buvo atkurtas trumpiau nei per 9 min.; pažymėtina, jog atsakovė turėjo pareigą jį atkurti per 24 valandas (Taisyklių 85.1 punktas, 150.9 punktas). Nagrinėjamu atveju byloje taip pat neįrodyta (ir ieškovė neįrodinėjo), jog nurodytam siurbliui buvo būtinas pastovus elektros energijos tiekimas. Teismas iš esmės pritaria atsakovės pozicijai, kad vien laikinas elektros energijos tiekimo nutrūkimas savaime neįrodo/nesąlygoja draudėjos elektros prietaiso (šilumos siurblio) gedimo. Teismo vertinimu, atsakovės paminėta aplinkybė, jog nėra duomenų, kad kiti vartotojai (ar draudėjos kiti elektros prietaisai) būtų nukentėję dėl nurodyto elektros energijos tiekimo nutrūkimo, taip pat iš dalies patvirtina teismo išvados dėl priežastinio ryšio nebuvimo teisingumą.
49. Be to, kaip minėta, atsakovė įrodinėjo, kad elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas dėl oro sąlygų – smarkaus snygio, apdrabos; šią aplinkybę, teismo vertinimu, atsakovė įrodė pateikdama sprendimo 31-32 punktuose nurodytas Hidrometeorologijos tarnybos pažymas. Taigi, teismas sprendžia, kad šiuo atveju ieškovė įrodė aplinkybę, jog elektros energijos nutrūkimas, labiausiai tikėtina, įvyko dėl nepalankių oro sąlygų (smarkaus snygio) poveikio, dėl ko suveikė atsakovės elektros tinkle įrengtos apsaugos, kurios atjungė elektros tiekimą, be kita ko, ir į draudėjos turtą. Pažymėtina, kad Taisyklių 150.1 punkte nustatyta, kad operatorius (šiuo atveju atsakovė) neatlygina vartotojui patirtų nuostolių, kai jam elektros energijos persiuntimas ir (ar) tiekimas nutraukiamas ar apribojamas arba elektros energijos kokybės parametrai neatitinka nustatytų sutartyje dėl gamtos reiškinių (potvynio, perkūnijos, apšalo, šlapdribos, audros, škvalo, ižo ar pan.) ir gaisro atvejais.
50. Šios kategorijos bylose dėl žalos atlyginimo už netinkamos elektros kokybės tiekimu padarytą žalą energijos naudotojo elektros prietaisams priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo negali būti grindžiamas prielaidomis, spėjimais, nekonkrečiais defektiniais aktais ir kitais įrodymais, kurie tiesiogiai negali patvirtinti elektros įrenginių sugedimo konkrečios priežasties ir laiko (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-2100-567/2021).
51. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė visų būtinų sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti, t. y. neteisėtų atsakovės veiksmų (netinkamo elektros energijos tiekimo, viršįtampių ir pan.) ir priežastinio ryšio tarp kilusios žalos bei neteisėtų veiksmų (kad draudėjos elektros prietaisas sugedo dėl atsakovės veiksmų/neveikimo), todėl ieškovės ieškinys netenkintinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Netenkinant ieškovės pagrindinio reikalavimo dėl žalos atlyginimo, netenkinami ir išvestiniai reikalavimai dėl kompensacinių ir procesinių palūkanų priteisimo.
52. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
53. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
54. Nagrinėjamu atveju ieškinio netenkinus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlyginamos. Atsakovė iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė nei prašymo, nei įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl jos jai taip pat neatlyginamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
55. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinio atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl žalos atlyginimo netenkinti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.