- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-04
- Bylos Nr.
- e2A-2100-567/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02484-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Neringa Švedienė, Rosita Patackienė
- Ieškovas
- ADB ,,Gjensidige“
- Kategorijos
- 2.6.10.2Civilinės atsakomybės sąlygos
- 2.6.10.5.2Deliktinė atsakomybė
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Rositos Patackienės, Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) ,,Gjensidige“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-7222-964/2021 pagal ieškovės ADB ,,Gjensidige“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ dėl išmokėtų sumų priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vytrita“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ADB „Gjensidige“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ 3 840,54 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad žala buvo padaryta iš viso keturiais įvykiais ieškovės apdraustam turtui. Visų įvykių priežastis buvo netinkamas elektros energijos tiekimas, už kurį atsakinga atsakovė. Pirmasis įvykis įvyko 2018 m. lapkričio 8 d. (duomenys neskelbtini), kai buvo sugadintas žaidimų kompiuteris. 2018 m. lapkričio 12 d. UAB „NB Servico“ aktas patvirtina, kad kompiuterio plokštė sugedo dėl elektros įtampos šuolio. Ieškovė draudėjui išmokėjo 429,99 Eur draudimo išmoką. Antras įvykis įvyko 2019 m. rugpjūčio 29 d. (duomenys neskelbtini), kai sudegė vejos pjovimo robotas ir įkrovimo stotelė. 2019 m. rugsėjo 5 d. UAB „Gerlukas“ defektinis aktas patvirtina, kad dėl viršįtampio buvo pažeistos vejos pjovimo roboto pagrindinės plokštės, laidai ir krovimo stotelė. Ieškovė išmokėjo draudėjui 3 039 Eur draudimo išmoką. Trečias įvykis įvyko 2019 m. spalio 10 d. (duomenys neskelbtini), kai buvo sugadintas dujinis katilas. 2019 m. spalio 10 d. UAB „Usbonas“ defektinis aktas patvirtina, kad sugedo katilo valdymo plokštė, tikėtina, jog gedimas įvyko dėl per aukštos įtampos ar didelių įtampos svyravimų. Ieškovė išmokėjo draudėjui 232 Eur draudimo išmoką. Ketvirtasis įvykis įvyko 2019 m. gruodžio 14 d. (duomenys neskelbtini), kai buvo sugadinta kaitlentė. AG Service buitinių prietaisų patikros aktas patvirtina, kad kaitlentė sugedo dėl įtampos svyravimo. Ieškovė išmokėjo draudėjui 169,55 Eur draudimo išmoką. Kadangi ieškovė išmokėjo nukentėjusiems asmenims draudimo išmokas, o už žalą atsakinga yra atsakovė, tai atsakovė turi atlyginti ieškovei jos išmokėtas sumas. Atsakovei buvo siųstos pretenzijos apmokėti nurodytas sumas, tačiau atsakovė nepagrįstai atsisakė jas apmokėti. Atsakovė yra didesnio pavojaus šaltinio valdytoja, todėl ji atsako be kaltės (CK 6.246–6.249 str., 6.270 str., 6.383 str., 6.386 str.).
Atsiliepimas
2. Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2018 m. lapkričio 8 d. elektros energijos tiekimo sutrikimas atsakovės tinkle, iš kurio elektros energija tiekiama (duomenys neskelbtini) įvyko dėl trečiųjų asmenų veikos. Elektros energijos tiekimas nutrūko transformatorinėje TR-814, tačiau vartotojui elektros energija tiekiama iš absoliučiai nesusijusios transformatorinės ST-186, nuo atramos 401/1, todėl įvykęs gedimas nėra susijęs su vartotojo turto gedimu. 2019 m. rugpjūčio 29 d. elektros energijos tiekimas (duomenys neskelbtini) buvo nutrauktas dėl perkūnijos metu sugadintų įrenginių, todėl atsakovė gamtos reiškinio negalėjo kontroliuoti ir numatyti. 2019 m. spalio 10 d. elektros energijos tiekimo sutrikimas įvyko dėl trečiųjų asmenų veikos, pažeidus 10 kV kabelių liniją, todėl atsakovė už ieškovės patirtą žalą neatsakinga. 2019 m. gruodžio 14 d. dėl avarijų prevencijos automatikos poveikio atsakovei priklausančiame elektros tinkle, kuriuo elektros energija tiekiama (duomenys neskelbtini) buvo fiksuotas trumpalaikis elektros energijos pertrūkis, o dėl tokios priežasties patirta žala nėra atlyginama. Tarp žalos atsiradimo ir atsakovės veiksmų nėra priežastinio ryšio. Visiems vartotojams elektros tiekimas buvo atstatytas per 24 valandas. Ieškovė neįrodė, kad įrangos gedimus nustačiusios įmonės atliko įtampos svyravimų analizę vartotojų tinkle, taip pat, kad visiems prietaisams elektros energija turėjo būti tiekiama nepertraukiamai (Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių nuostatos).
3. Trečiasis asmuo UAB „Vytrita“ prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2019 m. spalio 10 d. įvykio metu (duomenys neskelbtini) dujinis katilas negalėjo būti sugadintas dėl ieškovės nurodytos priežasties. UAB „Vytrita“ darbuotojas 2019 m. spalio 10 d. pažeidė 10 kV galios kabelį, tačiau vartotojams elektros energija tiekiama 0,4 kV tinkle. Įtampos svyravimas negalėjo persiduoti į 0,4 tinklą ir sutrikdyti katilo darbą, kadangi yra keletas komunikacinių aparatų ir galios transformatorius, kuris įtampą iš 10 kV transformuoja į 0,4 kV, transformatoriaus ir vartotojų spintos apsaugotos saugikliais ir automatiniais jungikliais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 14 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti ir priteisti trečiajam asmeniui UAB „Vytrita“ iš ieškovės ADB ,,Gjensidige“ 570 Eur atstovavimo išlaidų.
5. Teismas nustatė, kad ADB „Gjensidige“ ir S. S. 2017 m. gruodžio 13 d. sudarė gyventojų turto draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas turtas (duomenys neskelbtini). Draudikas gavo pranešimą apie 2018 m. lapkričio 8 d. įvykį, kurio metu buvo sugadintas žaidimų kompiuteris. Draudikas dėl įvykio pradėjo žalos bylos administravimą, kuriam buvo pateiktas UAB „NB Service“ 2018 m. lapkričio 12 d. aktas. Akte padaryta išvada, kad sugedo pagrindinė kompiuterio plokštė dėl elektros įtampos šuolio. Kompiuteris neremontuotinas. Garantija netaikoma. Užsakyti analogišką pagrindinę plokštę nėra galimybių. Žalos bylos administravimo metu taip pat buvo gauta informacija apie atsakovės fiksuotus elektros energijos sutrikimus. 2018 m. lapkričio 15 d. draudikas priėmė sprendimą, kuriuo įvykį pripažino draudžiamuoju bei šiuo pagrindu 2018 m. lapkričio 16 d. S. S. išmokėjo 429,99 Eur draudimo išmoką, kurią apskaičiavo, remdamasis kompiuterio rinkos kaina.
6. 2018 m. rugsėjo 19 d. ADB „Gjensidige“ ir R. Š. sudarė turto draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas turtas (duomenys neskelbtini). Draudikas gavo pranešimą, kad 2019 m. rugpjūčio 29 d. sudegė vejos pjovimo robotas ir įkrovimo stotelė. Draudikas dėl įvykio pradėjo žalos bylos administravimą, kuriame buvo pateiktas UAB „Gerlukas“ 2019 m. rugsėjo 5 d. defektinis aktas. Defektiniame akte pažymėta, kad, atlikus techninį aptarnavimą, nustatyta, jog dėl viršįtampio pažeistos vejos pjovimo roboto pagrindinės plokštės, laidai ir krovimo stotelė. Vejos pjovimo robotą taisyti netikslinga, nes darbai ir dalys sudaro viso roboto pilnos komplektacijos kainą. Žalos bylos administravimo metu taip pat buvo gautas atsakovo 2019 m. rugsėjo 5 d. elektroninis laiškas, kuriame patvirtinta, kad 2019 m. rugpjūčio 29 d. atsakovės eksploatuojamame elektros tinkle, kuriuo elektros energija tiekiama adresu (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas elektros energijos tiekimo pertrūkis dėl gedimo 10 kV tinkle. 2019 m. rugsėjo 25 d. draudikas priėmė sprendimą dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju, kurio pagrindu 2019 m. spalio 8 d. R. Š. išmokėjo 3 039 Eur draudimo išmoką, kurią apskaičiavo, remdamasis rinkos kaina, iš jos atėmęs draudimo sutartyje numatytą 60 Eur išskaitą.
7. 2019 m. kovo 20 d. ADB „Gjensidige“ ir N. J. sudarė gyventojų turto draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas turtas (duomenys neskelbtini). Draudikas gavo pranešimą, kad 2019 m. spalio 10 d. įvykio metu buvo sugadintas dujinis katilas. Draudikas dėl įvykio pradėjo žalos bylos administravimą, kuriam buvo pateiktas UAB „Usbonas“ 2019 m. spalio 10 d. defektinis aktas. Defektiniame akte padaryta išvada, kad valdymo plokštė yra sugedusi, nes veikia netinkamai. Tikėtina, kad gedimas įvyko dėl per aukštos įtampos ar didelių įtampos svyravimų. Plokštė yra neremontuotina, todėl ją būtina keisti nauja. Žalos bylos administravimo metu taip pat buvo gauta informacija apie atsakovės fiksuotus elektros energijos sutrikimus (duomenys neskelbtini). 2019 m. spalio 23 d. draudikas priėmė sprendimą, kuriuo įvykį pripažino draudžiamuoju ir 2019 m. spalio 24 d. draudėjai N. J. išmokėjo 202 Eur draudimo išmoką, išskaitęs 30 Eur draudimo išskaitą.
8. 2019 m. liepos 31 d. ADB „Gjensidige“ ir A. V. sudarė gyventojų turto draudimo sutartį, pagal kurią buvo apdraustas turtas (duomenys neskelbtini). Draudikas gavo pranešimą apie 2019 m. gruodžio 14 d. įvykį, kurio metu buvo sugadinta kaitlentė. Draudikas dėl įvykio pradėjo žalos bylos administravimą, kuriame buvo pateiktas AGservice 2019 m. gruodžio 19 d. buitinių prietaisų patikros aktas. Akte nurodyta, kad apžiūrėjus prietaisą KITI Schlosser EH68 (kaitlentė), nustatyta, jog reikia keisti elektroniką, gedimas dėl įtampos svyravimo, detalė netiekiama, remontas negalimas. Žalos bylos administravimo metu buvo gautas atsakovės 2019 m. gruodžio 17 d. elektroninis laiškas, kuriame nurodoma, kad 2019 m. gruodžio 14 d. atsakovės eksploatuojamame elektros tinkle, kuriuo elektros energija tiekiama (duomenys neskelbtini) buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas (trumpalaikis pertrūkis) dėl atsijungimo 10 kV tinkle. 2019 m. gruodžio 23 d. draudikas priėmė sprendimą dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju, kurio pagrindu 2019 m. gruodžio 23 d. A. V. buvo išmokėta 169,55 Eur draudimo išmoka, apskaičiuota, remiantis sugadintos kaitlentės rinkos kaina (199,55 Eur), iš jos atėmus draudimo sutartyje numatytą 30 Eur išskaitą.
9. Teismas nurodė, kad atsakovė neginčijo, jog pirmojo įvykio (duomenys neskelbtini) atveju buvo nutrūkęs elektros energijos tiekimas, tačiau tai įvyko transformatorinėje TR-814, kai elektros energija vartotojui tiekiama iš kitos transformatorinės ST-186, nuo atramos 401/1. Elektros tiekimo schema patvirtina, kad tarp abiejų transformatorinių yra didelis atstumas, tarp jų yra ir kitų transformatorinių. Aplinkybė, kad UAB „NB Service“ 2018 m. lapkričio 12 d. akte nurodyta, jog kompiuterio plokštė sugedo dėl įtampos šuolio, nepagrįsta jokiais šios įmonės skaičiavimais, apžiūra, nenurodyti kriterijai, kuriais remiantis padaryta ši išvada. Akte nepaaiškinta, koks buvo elektros įtampos šuolis, kaip jis galėjo sugadinti kompiuterio plokštę, nenurodytas sugadinimo laikas, apžiūra atlikta praėjus keturioms dienoms nuo įvykio. Vien kompiuterio plokštės sugedimo faktas negali patvirtinti, kad prietaiso gedimas įvyko dėl įtampos šuolio, juolab, nustatyta, kad elektros energija vartotojui tiekiama iš kitos transformatorinės nei buvo nutrūkęs energijos tiekimas. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog 2018 m. lapkričio 8 d. energijos tiekimo nutrūkimas transformatorinėje TR-814 priežastiniu ryšiu susijęs su ieškovės draudėjos prietaiso gedimu, t. y. nenustatyti neteisėti atsakovės veiksmai.
10. Teismas nurodė, kad atsakovė taip pat neginčijo, jog antrojo įvykio (duomenys neskelbtini) atveju 2019 m. rugpjūčio 29 d. buvo nutrauktas 10 kV oro linijos laidas, kurio metu elektros energijos tiekimas nutrauktas 1 871 vartotojui. Įvykis nutiko dėl perkūnijos metu sugadintų įrenginių. Elektros tiekimo schema patvirtina, kad žaibo iškrova įvyko linijoje, nesusijusioje su vartotojo elektros energijos tinklais, nes, remiantis vartotojo nuosavybės ribų aktu, vartotojui elektros energija tiekiama iš transformatorinės Ž-357 nuo atramos 101/14. Pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 150.1 p. (toliau – Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės) tiekėjas ir (ar) operatorius neatlygina vartotojui patirtų nuostolių, kai jam elektros energijos persiuntimas ir (ar) tiekimas nutraukiamas ar apribojamas arba elektros energijos kokybės parametrai neatitinka nustatytų sutartyje dėl gamtos reiškinių (potvynio, perkūnijos, apšalo, šlapdribos, audros, škvalo, ižo ir pan.). Teismas padarė išvadą, kad nenustatyti atsakovės neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys su vejos pjovimo roboto ir įkrovimo stotelės sugedimu.
11. Teismas nurodė, kad trečiuoju atveju (duomenys neskelbtini) 2019 m. spalio 10 d. elektros energijos sutrikimas įvyko dėl trečiojo asmens kaltės. 2019 m. spalio 10 d. paaiškinimas apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą patvirtina, kad UAB „Vytrita“ darbuotojas, vykdydamas žemės kasimo darbus, pažeidė 10 kV galios kabelį. Šią aplinkybę patvirtina prie paaiškinimo pridėtos nuotraukos, taip pat trečiojo asmens atsiliepime nurodyti argumentai. Pagal Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 150.5 p. tiekėjas ir (ar) operatorius neatlygina vartotojui patirtų nuostolių, kai jam elektros energijos persiuntimas ir (ar) tiekimas nutraukiamas ar apribojamas arba elektros energijos kokybės parametrai neatitinka nustatytų sutartyje dėl trečiųjų asmenų veiksmų (elektros įrenginių vagystės ar gadinimo, pašalinių daiktų užmetimo ant orinių elektros linijų laidų ir pan.). Teismas padarė išvadą, kad elektros energijos sutrikimui atsakovės veiksmai (neveikimas) įtakos neturėjo, taip pat nėra priežastinio ryšio tarp veiksmų ir kilusios žalos. Teismas pažymėjo, kad elektros energija vartotojui tiekiama iš Vv-105 kabelių spintos PP-56, o įvykio vieta buvo ženkliai toliau. Neįrodyta, kad sutrikimas nutolusioje nuo vartotojo įvykio vietoje buvo priežastimi žalai atsirasti. UAB „Usbonas“ 2019 m. spalio 10 d. defektiniame akte nurodyta tik tikėtina gedimo priežastis, jog gedimas įvyko dėl per aukštos įtampos ar didelių įtampos svyravimų. Įtampos svyravimai ar per aukšta įtampa akte nėra pagrįsti jokiais skaičiavimais ar elektros energijos sutrikimo ir jos poveikio prietaisui analize, nepaaiškinama, kaip aukšta įtampa ar jos svyravimai galėjo lemti gedimą. UAB „Usbonas“ išvada nesusieta su konkrečiu elektros energijos sutrikimu, o kitų duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė žalą patyrė dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, nepateikta.
12. Teismas nurodė, kad ketvirtuoju atveju (duomenys neskelbtini) 2019 m. gruodžio 14 d. elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas vos 1 minutei. Neplaninių atjungimų sąrašas už 2019 m. gruodžio 1 d.–2020 m. sausio 16 d. laikotarpį patvirtina, kad apie trumpalaikį elektros energijos tiekimo nutraukimą vartotojas buvo informuotas trumpąja SMS žinute. Pagal Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 150.7 p. tiekėjas ir (ar) operatorius neatlygina vartotojui patirtų nuostolių, kai jam elektros energijos persiuntimas ir (ar) tiekimas nutraukiamas ar apribojamas arba elektros energijos kokybės parametrai neatitinka nustatytų sutartyje dėl avarijų prevencijos automatikos poveikio (taip pat ir esant gedimui, sutrikimui ar avarijai kitose energetikos sistemose). Elektros sutrikimas įvyko dėl avarijų prevencijos automatikos poveikio, vartotojas apie galimą sutrikimą iš anksto buvo informuotas, todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų. Nors 2019 m. gruodžio 19 d. akte nurodyta, kad kaitlentė sugedo dėl įtampos svyravimo, tačiau jame nėra duomenų, kad aktą surašiusi įmonė nustatė įtampos svyravimus, vertinimus, kad analizavo, kada ir kur jie kilo ir kokio pobūdžio, neaišku, kokiais duomenimis grindė šią išvadą, kokie objektyvūs duomenys sąlygojo būtent tokią išvadą. Išvadoje nepaaiškinta, kaip įtampos svyravimai galėjo lemti gedimą. Pagal teismų praktiką bet kokio prietaiso atjungimas nuo elektros nelemia jo gedimo, todėl gedimo atveju labai svarbi to priežastis (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1651-340/2020; 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-867-258/2021,).
13. Teismas nurodė, kad pagal Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 150.9 p. tiekėjas ir (ar) operatorius neatlygina vartotojui patirtų nuostolių, kai jam elektros energijos persiuntimas ir (ar) tiekimas nutraukiamas ar apribojamas arba elektros energijos kokybės parametrai neatitinka nustatytų sutartyje, kai vartotojo aprūpinimo elektros energija nutraukimo laikas kiekvienu atskiru atveju neviršija sutartyje ar taisyklėse nustatyto laiko. Ieškinyje nurodytais atvejais vartotojams buvo suteikta trečia patikimumo kategorija, todėl pagal Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 85.1. p., kai vartotojams suteikiama trečia patikimumo kategorija, nutrūkus elektros energijos persiuntimui, aprūpinimas elektros energija ties operatoriaus ir vartotojo elektros tinklų nuosavybės riba turi būti atkurtas ne vėliau, kaip per 24 valandas. Teismas padarė išvadą, kad nei vienam iš ieškinyje nurodytų vartotojų nebuvo užtikrintas elektros energijos aprūpinimo atstatymas greičiau nei per 24 val. Neįrodyta, kad elektros energijos sutrikimas truko ilgiau nei 24 val., ar kad elektros energijos tiekimas nebuvo atkurtas per šį laiką. Teismas nusprendė ieškinį atmesti, nes nenustatė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų keturių ieškinyje nurodytų įvykių atvejais (CK 6.246–6.249 str., 6.270 str.; Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintos Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
14. Ieškovė ADB „Gjensidige“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo praktiką, pagal kurią atsakovei, kaip didesnio šaltinio valdytojai, atsakomybė atsiranda už žalos padarymo faktą, nesiejant jo su teisinių pareigų pažeidimu ir didesnio pavojaus šaltinio valdytojo kalte, o saugumo reikalavimų pažeidimas neturi reikšmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012). Ieškovė įrodė, kad atsakovės valdomoje elektros linijoje/tinkle buvo elektros energijos tiekimo sutrikimai, kurie lėmė žalos vartotojams atsiradimą. Tiek pagal Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisykles, tiek pagal CK nuostatas atsakovė įsipareigojo vartotojams tiekti kokybišką elektros energiją. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė, neužtikrinant kokybiško elektros energijos tiekimo. Visais ieškinyje nurodytais gedimų atvejais buvo fiksuoti elektros energijos tiekimo sutrikimai, o atsakovė patvirtino, kad elektros energijos tiekimo sutrikimai visais atvejais buvo fiksuojami draudėjų adresais.
14.2. Pirmojo įvykio atveju (duomenys neskelbtini) nėra reikšminga aplinkybė, kurioje transformatorinėje įvyko gedimas, nes elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas ir draudėjo adresu. Teismo argumentai šiuo atveju yra prieštaringi, nes teismas pats nustatė, kad elektros energijos tiekimas draudėjui buvo nutrauktas, tačiau vis tiek nurodė, jog vartotojo įranga negalėjo būti sugadinta, nes gedimas įvyko pernelyg nuo vartotojo nutolusioje atsakovės transformatorinėje.
14.3. Antrojo įvykio (duomenys neskelbtini) atveju teismas taip pat nustatė, kad elektros energijos tiekimas vartotojo adresu buvo nutrauktas, tačiau nepagrįstai nurodė, kad jog gedimas negalėjo įvykti dėl žaibo iškrovos, kad atsakovė pagal Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisykles atleidžiama nuo atsakomybės. Byloje nėra įrodymų, kad įvykio metu (2019 m. rugpjūčio 29 d.) būtų žaibavę, o jei žaibas paveikė liniją, nesusijusią su vartotojo elektros energijos tinklais, tai neatleidžia atsakovės nuo civilinės atsakomybės.
14.4. Trečias įvykis (duomenys neskelbtini), net jei ir įvyko dėl trečiojo asmens darbuotojo kaltės, nereiškia, kad atsakovė neprivalo atlyginti žalą. Pagal teismų praktiką atsakovės veikla, kaip asmens tiekiančio elektros energiją, yra susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, todėl toks asmuo privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo, t. y. trečiojo asmens veiksmai CK 6.270 str. nėra apibrėžti, kaip atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindas (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-541-619/2020). Vartotojai sutartis sudaro su atsakove, todėl jei dėl trečiųjų asmenų veiksmų atsakovė negali įvykdyti savo pareigos tiekti elektros energiją, tai ji privalo atlyginti vartotojams dėl to kilusią žalą ir atitinkamai vėliau nukreipti atgręžtinį reikalavimą į trečiąjį asmenį.
14.5. Aplinkybė, kad ketvirtuoju atveju (duomenys neskelbtini) elektros energijos tiekimas vartotojui buvo nutrauktas vos vienai minutei, nereiškia, kad atsakovė nėra atsakinga už žalos padarymą vartotojui. Byloje esanti remonto įmonės išvada patvirtina, kad vartotojo kaitlentė sugedo dėl elektros įtampos svyravimo, elektros energijos tiekimo atjungimo laikotarpis neatleidžia atsakovės nuo civilinės atsakomybės.
14.6. Teismo argumentai, kad vartotojų aprūpinimo elektros energija nutraukimas neviršijo Elektros tiekimo ir naudojimo taisyklėse nustatyto laiko, yra visiškai nepagrįsti, kadangi nagrinėjamoje byloje reikalaujama ne nuostolių, atsiradusių vartotojui tam tikrą laiką negavus elektros energijos, bet nuostolių, patirtų dėl to, jog elektros tinklus eksploatuojanti atsakovė neužtikrino saugaus elektros energijos tiekimo ir dėl to buvo sugadintas elektros energijos vartotojų turtas. Visais atvejais ieškovės draudėjų adresais buvo fiksuoti elektros energijos tiekimo sutrikimai, o specialistai (kompetentingos įmonės UAB „NB Service“, UAB „Gerlukas“, UAB „Usbonas“, AGservice) patvirtino, jog vartotojų įrenginiai sugedo dėl elektros tiekimo sutrikimų. Atsakovė specialistų išvadas ginčijo tik deklaratyviais teiginiais, kurių nepagrindė įrodymais. Atsakovė taip pat nepateikė įrodymų, kad klientų vidaus tinklai buvo netvarkingi ir/ar neatitiko teisės aktų reikalavimų. Pagal teismų praktiką būtent atsakovė turėjo įrodyti, kad dėl kilusių įvykių buvo atsakingi elektros vartotojai (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-541-619/2020).
14.7. Teismas nepagrįstai ieškovės pateiktų specialistų išvadas laikė nepakankamais įrodymais. Atsakovei, kilus klausimų dėl įmonių taikytos metodikos ir atliktų tyrimų, nustatant įrenginių gedimų priežastis, defektinius aktus surašę asmenys galėjo būti kviečiami liudytojais, tačiau to nebuvo prašoma. Byloje nepateikta jokių alternatyvių specialistų vertinimų, kurie paneigtų ieškovės pasitelktų specialistų išvadas. Atsakovė, abejodama ieškovės pateiktų specialistų išvadų patikimumu, taip pat galėjo prašyti skirti teismo ekspertizę, tačiau šia galimybe nepasinaudojo. Neaišku, kokių konkrečių skaičiavimų ir analizės teismas pasigedo defektiniuose aktuose ir kokią reikšmę tai galėtų turėti galutinėms specialistų išvadoms. Teismų praktikoje nurodoma, kad analogiškose bylose tokie, kaip ieškovės pateiktų specialistų defektiniai aktai, laikomi reikšmingais įrodymais, o pareiga paneigti jų teisingumą bei patikimumą tenka atsakovei (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-805-864/2020; 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-790-232/2021). Akivaizdu, kad teismas skundžiamu sprendimu iš esmės atleido atsakovę nuo jai tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymo, nors byloje įrodyta, kad vartotojų elektros įrenginių gedimai įvyko po fiksuotų elektros energijos tiekimo sutrikimų, o remonto įmonės, vertinusios prietaisų gedimo priežastis, nustatė, kad gedimai įvyko dėl elektros energijos tiekimo sutrikimų, kurių atsakovė ne tik neginčijo, bet ir nepateikė įrodymų, kad vartotojų įrenginių gedimai galėjo atsirasti dėl kitų, nei nurodė ieškovė, priežasčių (CK 6.246–6.249 str., 6.270 str., 6.383 str., 6.386 str.; Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 50.4 p.; CPK 176 str.).
Atsiliepimas
15. Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama jį atmesti. Nurodė, kad apeliacinio skundo argumentai yra pagrįsti tik deklaratyviais teiginiais, kurie nepaneigia teismo sprendimo išvadų. Apeliantė neįrodė, kad konkretūs elektros energijos tiekimo sutrikimai priežastiniu ryšiu visais keturiais atvejais būtų galėję nulemti draudėjų daiktų sugedimą. Apeliantė neįrodė, kad atsakovė nesilaikė savo sutartinių įsipareigojimų ir/ar tiekė netinkamos kokybės elektros energiją. Atsakovės tinkle įvykę trumpalaikiai elektros energijos atjungimai absoliučiai nebuvo susiję su ieškovės nurodytais įvykiais. Apeliantės argumentai, kad yra nesvarbu, kokioje transformatorinėje įvyko gedimas, nes atsakovė atsako bet kuriuo atveju, prieštarauja logikai ir protingumo principui. Atsakovė nėra įpareigota elektros energiją tiekti nepertraukiamai ar be jokių įtampos svyravimų, nes tai neįmanoma dėl fizikos dėsnių ir kitų nuo atsakovės nepriklausančių išorės faktorių. Teisės aktai numato atvejus, kai skirstomųjų tinklų operatoriui suteikiama teisė be įspėjimo nutraukti ar apriboti elektros energijos tiekimą vartotojams. Ieškovė net negalėjo detalizuoti, kaip tiksliai pasireiškė neteisėti atsakovės veiksmai ir ką atsakovė pažeidė. Pati apeliantė nežino, kada ir dėl kokių priežasčių tikėtinai galėjo sugęsti daiktai. Aplinkybė, kad atsakovės vykdoma veikla laikytina didesnio pavojaus šaltinio valdytojo veikla, nereiškia, jog apeliantė neturi įrodinėjimo pareigos ir draudimo išmokos jai turėtų būti priteistos, nenustačius atsakovės civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų. Aplinkybė, kad teismas byloje esančius duomenis ir nustatytas faktines aplinkybes vertino kitaip, negu norėtųsi ieškovei, nereiškia, kad buvo pažeistos įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančios teisės normos. Apeliantė, ignoruodama įrodinėjimo pareigos paskirstymą reglamentuojančias procesinės teisės normas, jai teisės aktais priskirtą įrodinėjimo pareigą iš esmės bando perkelti atsakovei. Ieškovės pateikti defektiniai aktai nepatvirtina ieškovės įrodinėjamų aplinkybių, nes defektiniai aktai nėra išsamūs ir nepagrįsti faktiniais duomenimis. Įtampos svyravimai ir įtampos atsijungimai gali atsirasti dėl daugybės priežasčių, įskaitant dėl kliento vidaus tinkle esančių gedimų, instaliacijos trūkumų, per didelės apkrovos, netinkamo įrangos paruošimo daiktų montavimui ir pan. Ieškovė nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kokie reikalavimai keliami sugedusių daiktų sumontavimui bei eksploatavimui ir ar jų buvo laikytasi. Net įrodžius viršįtampių buvimą, ir kad jie buvo ne dėl kliento vidaus tinkle buvusių trikdžių, ieškovė turėjo įrodyti, kad tie svyravimai neatitinka norminiuose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, tačiau to nepadarė. Iš ieškovės pateiktų defektinių aktų negalima nustatyti, kad daiktai buvo tinkamai sumontuoti ir veikė iki nurodomų įvykių datų, kada tiksliai ir dėl kokių konkrečių priežasčių jie sugedo, o tų priežasčių atsiradimą lėmė išimtinai įvykių dienomis atsakovės tinkle buvę viršįtampiai, ar atsakovės netinkamas elektros energijos tiekimas ir tie viršįtampiai, ar atsakovės veiksmai neatitiko sutarties, Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių bei Lietuvos standarto LST EN 50160:2010 „Viešųjų elektros tinklų įtampos charakteristikos“ reikalavimų. Teisės aktai neįpareigoja atsakovę atlikti nuolatinę ir pastovią energijos įtampos ir galios kontrolę, o tokie matavimai gali būti atliekami klientui pateikus tokį prašymą. Nei atsakovės klientai, nei ieškovė, abejodami tiekiamos elektros kokybe, niekada neprašė atsakovės atlikti įtampos ir galios matavimus. Atsakovė neturėjo galimybių atlikti įtampos matavimus ties atsakovės ir klientų nuosavybės ribomis, kadangi nebuvo informuota apie įvykius ir sugedusius įrenginius. Ieškovė, siekdama deliktu padarytos žalos atlyginimo, privalėjo pasirūpinti, kad žalos atsiradimo priežastis būtų nustatyta tinkamai ir savalaikiai. Ieškovė turėjo visas galimybes pasirūpinti tinkamu įrodymų surinkimu dar prieš išmokant draudimo išmokas, tačiau jokių aktyvių veiksmų nesiėmė, o draudimo išmokas išmokėjo tik pagal klientų pateiktus duomenis. Ieškovė nesiaiškino, ar daiktų sugadinimo negalėjo lemti netinkamas jų sumontavimas, nepakankamas vidinio tinklo apsaugojimas, nevertino, ar sumokėta suma buvo būtina, pagrįsta ir reali. Akivaizdu, kad atsakovė negali būti atsakinga už netinkamą ieškovės veikimą, administruojant draudimo bylas (CK 6.1015 str.; Elektros energijos įstatymo 71 str.; Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių nuostatos; CPK 179 str.).
16. Trečiasis asmuo UAB „Vytrita“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad apeliantė neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų. UAB „Usbonas“ 2019 m. spalio 10 d. defektinis aktas nepatvirtina, kad katilas sugedo dėl elektros tiekimo sutrikimo. Defektiniame akte nurodyta tik tikėtina gedimo priežastis. Įtampos svyravimai ar per aukšta įtampa akte nėra pagrįsti jokiais skaičiavimais ar elektros energijos sutrikimo ir jos poveikio prietaisui analize, nepaaiškinama, kaip aukšta įtampa, ar jos svyravimai galėjo lemti gedimą. Apeliantė žalos administravimo metu pati tiksliai ir konkrečiai nenustatė, kada tiksliai ir dėl kokių priežasčių bei dėl kieno kaltės sugedo daiktai, nesurinko patikimų ir pakankamų CPK reikalavimus atitinkančių įrodymų, pagrindžiančių tikrąsias klientams priklausančių įrenginių sugedimo priežastis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas pagal pareigas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
18. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl žalos atlyginimo priteisimo iš elektros energijos tiekėjo draudimo išmokas už sugadintus elektros prietaisus, kurių gedimą galimai lėmė netinkamos kokybės elektros energijos tiekimas, nukentėjusiems asmenims (draudėjams) išmokėjusiam draudikui.
19. CK 6.383 str. 1 d. nurodyta, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Pagal CK 6.386 str. 1 d. energijos kokybė turi atitikti sutarties bei kokybės standartų, kitų energijos kokybę reglamentuojančių norminių dokumentų nustatytus reikalavimus. Jeigu energijos tiekimo įmonė pažeidžia energijos kokybės reikalavimus, tai abonentas turi teisę atsisakyti už tokią energiją mokėti. Tačiau energijos tiekimo įmonė šiuo atveju turi teisę reikalauti, kad abonentas atlygintų vertę to, ką abonentas be teisinio pagrindo sutaupė, naudodamas energiją. Abonentas turi teisę į nuostolių, patirtų dėl netinkamos kokybės energijos tiekimo, atlyginimą (CK 6.386 str. 2 d., 3 d.). Vadinasi, elektros energijos vartotojas turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ne tik dėl netinkamos kokybės energijos tiekimo, bet ir kitais atvejais, kai patiria nuostolių dėl to, kad tiekėjas netinkamai vykdo elektros energijos sutartį, pavyzdžiui, tiekia netinkamos kokybės elektros energiją.
20. Pagal Elektros energetikos įstatymo 50 str. 1–2 d. perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriai privalo užtikrinti saugų, patikimą ir nepertraukiamą elektros energijos persiuntimą iki vartotojo objekto nuosavybės ribos. Perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriai privalo laikytis nustatytų elektros energijos persiuntimo patikimumo ir paslaugų kokybės reikalavimų. To paties įstatymo 71 str. 2 d. nurodyta, kad elektros energijos persiuntimą nutraukti ar apriboti tinklų naudotojams be išankstinio įspėjimo galima tik tais atvejais, kai tuo siekiama išvengti avarijos ar gedimų elektros energetikos sistemoje ar operatoriaus elektros tinkle arba likviduoti patirtą avariją, gedimus ar sutrikimus.
21. Pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 50.4 p. operatorius privalo sudaryti sutartis ir teikti vartotojams elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo vietoje kokybišką elektros energijos persiuntimo paslaugą, persiųsti kokybišką elektros energiją. Taisyklių 136 p. nurodyta, kad elektros energijos persiuntimą nutraukti ar apriboti vartotojams be išankstinio įspėjimo galima tik tais atvejais, kai tuo siekiama išvengti avarijos ar gedimų energetikos sistemoje ar operatoriaus elektros tinkle arba likviduoti patirtą avariją, gedimus ar sutrikimus.
22. Asmens, tiekiančio elektros energiją, veikla yra susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, todėl jo civilinė atsakomybė už valdomo didesnio pavojaus šaltinio sukeltą žalą reglamentuojama CK 6.270 str. 1 d., pagal kurią asmuo privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė yra be kaltės ir kyla nustačius tris būtinas sąlygas: 1) žalą (nuostolius); 2) neteisėtus veiksmus – žalos padarymo faktą didesnį pavojų aplinkiniams keliančiu veiksniu; 3) priežastinį ryšį tarp žalos (nuostolių) ir didesnį pavojų aplinkiniams keliančio veiksnio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2011).
23. Pagal CK 6.1015 str., reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), 1–2 d., jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos davėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų. Vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą. Turi būti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis, kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius bei yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017).
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje ginčas kilo dėl apeliantės (draudikės) draudėjų elektros įrenginių gedimo aplinkybių, todėl, siekiant įrodyti atsakovės (elektros energijos tiekėjos) civilinės atsakomybės sąlygas, privaloma nustatyti priežastinį ryšį tarp elektros tiekėjos neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo. Priežastinio ryšio sąlyga šios kategorijos bylose yra reikšminga, nes netinkamos elektros kokybės tiekimas savaime neįrodo elektros įrenginio gedimo priežasties, o pagal CK 6.247 str. gali būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, lėmusiais asmens civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nukentėjusiam asmeniui nuostoliai būtų atsiradę dėl kaltininko neteisėtų veiksmų.
25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima išskirti į du etapus. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. sprendžiama, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo (neveikimo). Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010).
26. Pagal CPK 185 str. teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017). Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Vertinant keletą įrodymų, reikšmės turi ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija vadovautis, o kurią atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018).
27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinės bylos nagrinėjamos, laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str.). Įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 str.).
28. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp netinkamos elektros tiekimo kokybės ir atsiradusios žalos apeliantės draudėjams. Apeliantė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo elektros įrenginių gedimas kilo dėl atsakovės netinkamai suteiktų elektros energijos tiekimo paslaugų skirtingiems objektams. Aplinkybė, kad apeliantė iki civilinės bylos iškėlimo gavo specializuotų įmonių išvadas dėl elektros įrenginių patikros ir gedimo priežasčių bei išmokėjo savo draudėjams draudimo išmokas, nepaneigia ieškovės pareigos įrodyti, jog elektros įrenginių gedimai atsirado būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų.
29. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 8 d. (duomenys neskelbtini) įvykio metu buvo sugadintas žaidimų kompiuteris. Apeliantė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas įrodinėjo UAB „NB Service“ 2018 m. lapkričio 12 d. defektiniu aktu, kuriame padaryta išvada, kad sugedo pagrindinė kompiuterio plokštė dėl elektros įtampos šuolio, kompiuteris neremontuotinas, garantija netaikoma, užsakyti analogišką pagrindinę plokštę nėra galimybių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nurodytame dokumente nenurodytos nei konkrečios elektros įrenginio gedimo priežastys, t. y. dėl kokių priežasčių galėjo atsirasti elektros šuolis (paties įrenginio defektų, objekte esančių kitų elektros įrenginių defektų, elektros instaliacijos defektų, į objektą tiekiamos elektros energijos netinkamos kokybės ir pan.) ir kokią įtaką tai turėjo elektros įrenginio sugedimui, kodėl nesugedo kiti kompiuterio elementai (pvz., maitinimo blokas, į kurį pirmiausia ir patenka elektros energija), nenurodyta gedimo data. Elektros energijos tiekimo sutrikimas įvyko 2018 m. lapkričio 8 d., todėl po keturių dienų nuo įvykio sudarytas defektinis aktas, kuriame nenurodyta konkreti elektros įrenginio gedimo priežastis, nepatvirtina, jog elektros įrenginys sugedo būtent dėl 2018 m. lapkričio 8 d. įvykio. Pažymėtina, kad atsakovė neginčijo, jog 2018 m. lapkričio 8 d. įvyko elektros energijos sutrikimas, tačiau jis pasireiškė ne elektros šuoliais, o elektros tiekimo nutraukimu elektros transformatorinėje, kuri pagal atsakovės pateiktus įrodymus (elektros tiekimo schemą ir elektros tinklų nuosavybės ribų aktą) yra nutolusi nuo kitos transformatorinės, iš kurios apeliantės draudėjui buvo tiekiama elektros energija, t. y. elektros energijos sutrikimas įvyko net ne toje transformatorinėje, iš kurios elektros energijos vartotojui buvo tiekiama elektros energija. Darytina išvada, kad apeliantė neįrodė, jog elektros įrenginys (duomenys neskelbtini) sugedo dėl netinkamos atsakovės tiekiamos elektros energijos kokybės, elektros energijos šuolio, nes apeliantės nurodytos ir įrodymais (iš esmės tik defektiniu aktu) grindžiamos priežastys nepagrindžia atsakovės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos.
30. Antras įvykis įvyko 2019 m. rugpjūčio 29 d., kai (duomenys neskelbtini) sudegė apeliantės draudėjui priklausantis vejos pjovimo robotas ir įkrovimo stotelė. Apeliantė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas įrodinėjo UAB „Gerlukas“ 2019 m. rugsėjo 5 d. defektiniu aktu, kuriame pažymėta, kad, atlikus techninį aptarnavimą, nustatyta, jog dėl viršįtampio pažeistos vejos pjovimo roboto pagrindinės plokštės, laidai ir krovimo stotelė. Vejos pjovimo robotą taisyti netikslinga, nes darbai ir dalys sudaro viso roboto pilnos komplektacijos kainą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad defektiniame akte nenurodytos nei konkrečios elektros įrenginio gedimo priežastys, t. y. dėl kokių priežasčių galėjo atsirasti elektros viršįtampis (paties įrenginio defektų, objekte esančių kitų elektros įrenginių defektų, elektros instaliacijos defektų, į objektą tiekiamos elektros energijos netinkamos kokybės ir pan.) ir kokią įtaką tai turėjo elektros prietaiso gedimui, nenurodyta gedimo data. Elektros energijos tiekimo sutrikimas įvyko 2019 m. rugpjūčio 29 d., todėl po savaitės nuo įvykio sudarytas defektinis aktas, kuriame nenurodyta konkreti elektros įrenginio gedimo priežastis, nepatvirtina, jog elektros įrenginys sugedo būtent dėl 2018 m. rugpjūčio 29 d. įvykio. Pažymėtina, kad atsakovė neginčijo, jog 2019 m. rugpjūčio 29 d. įvyko elektros sutrikimas, nes buvo nutrauktas 10 kV oro linijos laidas, kurio metu elektros energijos tiekimas dėl žaibo iškrovos buvo nutrauktas iš viso 1 871 vartotojui, tačiau atsakovė pateikė įrodymus (elektros tiekimo schemą ir elektros tinklų nuosavybės ribų aktą), jog žaibo iškrova įvyko elektros energijos tiekimo linijoje, nesusijusioje su apeliantės draudėjo objektui tiekiamos elektros energijos tiekimo linija. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tuo atveju, jei žaibo iškrova įvyktų apeliantės draudėjo objekte naudojamojoje elektros energijos tiekimo linijoje, tai atsakovei nekiltų pareiga atlyginti elektros energijos vartotojui padarytą žalą, nes pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 150.1 p. tiekėjas ir (ar) operatorius neatlygina vartotojui patirtų nuostolių, kai jam elektros energijos persiuntimas ir (ar) tiekimas nutraukiamas ar apribojamas arba elektros energijos kokybės parametrai neatitinka nustatytų sutartyje dėl gamtos reiškinių (potvynio, perkūnijos, apšalo, šlapdribos, audros, škvalo, ižo ir pan.). Apeliantė neginčijo atsakovės argumentų, pagrįstų įrodymais, dėl žaibo iškrovos kitoje nei draudėjo objektui tiekiamos elektros energijos tiekimo linijoje, taip pat neįrodinėjo, kad atsakovė netinkamai prižiūrėjo apeliantės draudėjo objektui tiekiamos elektros energijos tiekimo liniją, ar kad elektros sutrikimai, lėmę apeliantės draudėjui priklausančio elektros įrenginio gedimą, atsirado dėl kitų priežasčių. Darytina išvada, kad apeliantė neįrodė, jog elektros įrenginys (duomenys neskelbtini) sugedo dėl netinkamos atsakovės tiekiamos elektros energijos kokybės, elektros energijos viršįtampio. Apeliantės nurodytos ir įrodymais (iš esmės tik defektiniu aktu) grindžiamos priežastys neįrodo atsakovės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos.
31. Trečias įvykis įvyko 2019 m. spalio 10 d., kai (duomenys neskelbtini) buvo sugadintas dujinis katilas. Apeliantė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas įrodinėjo UAB „Usbonas“ 2019 m. spalio 10 d. defektiniu aktu, kuriame nurodyta, jog katilo valdymo plokštė neįjungia dūmų ištraukimo ventiliatoriaus, suveikia traukos apsauga, kuri blokuoja katilo darbą. Defektiniame akte padaryta išvada, jog sugedo dujinio katilo valdymo plokštė yra sugedusi, nes veikia netinkamai, tikėtina, gedimas įvyko dėl per aukštos įtampos ar didelių įtampos svyravimų. Plokštė yra neremontuotina, todėl ją būtina keisti nauja. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad defektiniame akte nurodyti defektai nepagrindžia, jog katilas sugedo visiškai, o padarytos išvados yra pagrįstos prielaidomis, nenurodant konkrečios elektros įrenginio dalies gedimo priežasties (t. y. kas būtent lėmė aukštos elektros įtampos ar didelių įtampos svyravimų), datos. Pažymėtina, kad nors atsakovė neginčijo, jog 2019 m. spalio 10 d. įvyko elektros energijos sutrikimas, tačiau byloje nėra ginčo, kad elektros energijos tiekimo sutrikimas įvyko dėl trečiojo asmens UAB „Vytrita“ kaltės, nes šios įmonės darbuotojas, vykdydamas žemės kasimo darbus, pažeidė 10 kV galios kabelį. Pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 150.5 p. tiekėjas ir (ar) operatorius neatlygina vartotojui patirtų nuostolių, kai jam elektros energijos persiuntimas ir (ar) tiekimas nutraukiamas ar apribojamas arba elektros energijos kokybės parametrai neatitinka nustatytų sutartyje dėl trečiųjų asmenų veiksmų (elektros įrenginių vagystės ar gadinimo, pašalinių daiktų užmetimo ant orinių elektros linijų laidų ir pan.). Vadinasi, pagal teisinį reglamentavimą nagrinėjamu atveju atsakovė negali būti atsakinga už elektros energijos tiekimo sutrikimą, kurį lėmė trečiojo asmens veiksmai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė taip pat neginčijo atsakovės pateiktų įrodymų (elektros tiekimo schemos), patvirtinančių, jog elektros energija apeliantės draudėjo objektui tiekiama iš kabelių spintos, ženkliai nutolusios nuo elektros energijos tiekimo kabelio pažeidimo vietos. Darytina išvada, kad apeliantė neįrodė, jog elektros įrenginio dalis (duomenys neskelbtini) sugedo dėl netinkamos atsakovės tiekiamos elektros energijos kokybės, aukštos elektros įtampos ar didelių įtampos svyravimų, nes apeliantės nurodytos ir įrodymais (defektiniu aktu) grindžiamos priežastys nepagrindžia atsakovės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos.
32. Ketvirtas įvykis įvyko 2019 m. gruodžio 14 d., kai (duomenys neskelbtini) buvo sugadinta kaitlentė. Apeliantė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas įrodinėjo UAB „AG Service“ 2019 m. gruodžio 19 d. buitinių prietaisų patikros aktu, kuriame nurodyta, jog reikia keisti elektroniką, gedimas dėl įtampos svyravimo, detalė netiekiama, remontas negalimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nurodytame dokumente nenurodytos nei konkrečios elektros įrenginio gedimo priežastys, t. y. dėl kokių priežasčių galėjo atsirasti elektros įtampos svyravimai (paties įrenginio defektų, objekte esančių kitų elektros įrenginių defektų, elektros instaliacijos defektų, į objektą tiekiamos elektros energijos netinkamos kokybės ir pan.) ir kokią įtaką tai turėjo elektros įrenginio sugedimui, nenurodyta gedimo data. Elektros energijos tiekimo sutrikimas įvyko 2019 m. gruodžio 19 d., todėl po penkių dienų nuo įvykio sudarytas įrenginio apžiūros aktas, kuriame nenurodyta konkreti elektros įrenginio gedimo priežastis, nepatvirtina, jog elektros įrenginys sugedo būtent dėl 2019 m. gruodžio 14 d. įvykio. Pažymėtina, kad atsakovė neginčijo, jog 2019 m. gruodžio 14 d. elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas 1 minutei, tačiau atsakovė pateikė įrodymus (elektros atjungimo tvarkaraštį), patvirtinančius, jog apeliantės draudėjas buvo informuotas trumpąja SMS žinute apie trumpalaikį elektros energijos tiekimo nutraukimą. Apeliantė neginčijo atsakovės argumentų, kad nagrinėjamu atveju elektros tiekimas elektros energijos vartotojai buvo nutrauktas trumpam laikui, apie tai iš anksto informuojant. Vadinasi, apeliantės pateiktame kaitlentės apžiūros akte padaryta išvada, jog kaitlentė sugedo dėl elektros įtampos svyravimo, prieštarauja faktinėms aplinkybėms, nes nenustatyta, kad įvykio metu apeliantės draudėjui atsakovė tiekė netinkamos kokybės elektros energiją, ar kad apeliantės draudėjos objekte buvo fiksuoti elektros energijos įtampos svyramai ir kas juos lėmė. Trumpalaikis elektros energijos nutraukimas, prieš tai informavus elektros energijos vartotoją apie elektros energijos nutraukimą, savaime negali būti laikomas elektros įrenginio gedimo priežastimi. Apeliantė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog apeliantės draudėjos elektros įrenginiui yra reikalingas nuolatinis elektros energijos tiekimas, ar kad net trumpalaikis elektros tiekimo nutraukimas lėmė įrenginio gedimą. Pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 150.7 p. tiekėjas ir (ar) operatorius neatlygina vartotojui patirtų nuostolių, kai jam elektros energijos persiuntimas ir (ar) tiekimas nutraukiamas ar apribojamas arba elektros energijos kokybės parametrai neatitinka nustatytų sutartyje dėl avarijų prevencijos automatikos poveikio (taip pat ir esant gedimui, sutrikimui ar avarijai kitose energetikos sistemose). Apeliantė neginčijo, kad nagrinėjamu atveju elektros energijos tiekimas apeliantės draudėjo objektui buvo nutrauktas dėl avarijų prevencijos automatikos poveikio, o vartotojas apie elektros energijos atjungimą buvo informuotas iš anksto. Darytina išvada, kad apeliantė neįrodė, jog elektros įrenginys (duomenys neskelbtini) sugedo dėl netinkamos atsakovės tiekiamos elektros energijos kokybės, elektros įtampos svyravimų, nes apeliantės nurodytos ir įrodymais (apžiūros aktu) grindžiamos priežastys nepagrindžia atsakovės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos.
33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė, siekdama paneigti atsakovės atsisakymą atlyginti žalą (kompensuoti draudėjams išmokėtas draudimo išmokas) už sugadintus elektros įrenginius ar jų dalis, turėjo teisę prašyti pirmosios instancijos teismo skirti ekspertizę elektros įrenginių gedimo priežastims ir laikui nustatyti, kadangi elektros prietaisų gedimų priežasčių ir laiko nustatymas reikalauja specialių žinių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju tik kvalifikuotų konkrečių elektros įrenginių srities ekspertų išvados galėtų patvirtinti ieškinio pagrindą ir priežastinį ryšį su nuostoliais (CPK 178 str., 212 str.). Ieškovė, kuri yra profesionalus draudimo teisinių santykių subjektas, neprašė pirmosios instancijos teisme skirti ekspertizę elektros įrenginių gedimo priežastims ir laikui nustatyti, nors nė viename ieškovės pateiktame įrodyme nenurodyta konkreti elektros įrenginių gedimo priežastis, kurią lėmė būtent atsakovės netinkamos kokybės patiekta elektros energija, ir laikas.
34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad elektros prietaisų gedimo priežasties ir laiko nustatymas reikalauja specialių žinių. Ieškovės pateiktuose įrodymuose (defektiniuose, apžiūros aktuose) nenurodyta tiksli elektros įrenginių gedimo data (tik aktų surašymo datos), todėl laikytina, jog neįrodyta, kad visi sugedę elektros įrenginiai buvo apžiūrėti kvalifikuotų ir specialių žinių turinčių ekspertų iš karto po apeliantės draudėjų pranešimų apie įvykius. Ieškovės pateiktuose įrodymuose taip pat neužfiksuota nei elektros įrenginių pagaminimo data, nei nusidėvėjimas, nei kitos aplinkybės, susijusios su įrenginių naudojimu, priežiūra, gamintojo nurodymais ir pan. Aplinkybės, kad apeliantės draudėjai pranešė jai apie elektros įrenginių gedimus ir juos susiejo su atsakovės netinkamos kokybės elektros energijos tiekimu, nepatvirtina priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo, atsižvelgiant į tai, kad konkrečias elektros įrenginių gedimo priežastis ir laiką nustatyti galėjo tik kompetentingi konkrečių elektros įrenginių srities ekspertai.
35. Pagal CK 6.383 str., 6.386 str., Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 50.4 p. atsakovė įsipareigojo elektros energijos vartotojams teikti kokybišką elektros energiją. Pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 150.9 p. tiekėjas ir (ar) operatorius neprivalo atlyginti elektros energijos vartotojui patirtų nuostolių, kai jam elektros energijos persiuntimas ir (ar) tiekimas nutraukiamas ar apribojamas arba elektros energijos kokybės parametrai neatitinka nustatytų sutartyje, kai vartotojo aprūpinimo elektros energija nutraukimo laikas kiekvienu atskiru atveju neviršija sutartyje ar taisyklėse nustatyto laiko. Ginčo atveju apeliantės draudėjams buvo suteikta trečia patikimumo kategorija, todėl pagal nurodytų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 85.1 p. nutrūkus elektros energijos persiuntimui, aprūpinimas elektros energija ties operatoriaus ir vartotojo elektros tinklų nuosavybės riba turi būti atkurtas ne vėliau, kaip per 24 valandas. Nagrinėjamu atveju neįrodyta, kad apeliantės draudėjams atsakovė tiekė netinkamos kokybės elektros energiją, ar kad elektros tiekimas nebuvo atstatytas per 24 valandas nuo elektros tiekimo nutraukimo ir tai lėmė žalos atsiradimą, ar kad elektros energijos vartotojai būtų kreipęsi į atsakovę dėl netinkamos elektros energijos kokybės (elektros įtampos svyravimų ir pan.). Kadangi neįrodyta, kad elektros energijos vartotojai būtų kreipęsi į atsakovę dėl netinkamos elektros kokybės, o ieškovės defektiniai aktai nepatvirtina konkrečių elektros įrenginių gedimo priežasčių ir laiko bei priežastinio ryšio tarp elektros energijos tiekimo sutrikimo ir atsiradusios žalos, tai atsakovei nekilo pareiga įrodinėti, jog žala atsirado dėl pačių elektros energijos vartotojų kaltės. Apeliantės argumentai dėl atsakovės neteisėtų veiksmų grindžiami iš esmės prielaidomis, kadangi neįrodyta, jog apeliantės draudėjų elektros įrenginiai sugedo dėl atsakovės netinkamo elektros energijos tiekimo, sutartinių santykių su elektros energijos vartotojais ar teisės aktų pažeidimų.
36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šios kategorijos bylose dėl žalos atlyginimo už netinkamos elektros kokybės tiekimu padarytą žalą energijos naudotojo elektros prietaisams priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo negali būti grindžiamas prielaidomis, spėjimais, nekonkrečiais defektiniais aktais ir kitais įrodymais, kurie tiesiogiai negali patvirtinti elektros įrenginių sugedimo konkrečios priežasties ir laiko. Apeliantė neįrodė, kad jos draudėjų elektros įrenginiai sugedo būtent dėl atsakovės patiektos netinkamos kokybės elektros energijos ir draudėjų nurodytu laiku, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo ieškovės nurodytais argumentais ir pateiktais įrodymais.
37. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 4 str. vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, remiantis Teismų įstatymo 33 str. 4 d., Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimais, sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Sprendžiant ginčus, turi būti vadovaujamasi aukštesniosios instancijos (aukštesnės grandies) – kasacinio teismo – nuolat plėtojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-915/2015).
38. Nagrinėjamu atveju apeliantės apeliaciniame skunde nurodyta teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-541-619/2020, 2020 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-805-864/2020, 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-790-232/2021), kaip teismo precedentai, nėra taikomi nagrinėjamai bylai, nes skiriasi faktinės bylų aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamojoje byloje ieškovės pateikti defektiniai aktai nėra išsamūs ir nepagrindžia atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, o atsakovės pateikti įrodymai patvirtina, kad iš esmės visais atvejais (net ir trečiajam asmeniui sugadinus elektros kabelį) elektros energijos sutrikimai savo priežastiniu ryšiu buvo pernelyg nutolę nuo žalos elektros energijos vartotojams atsiradimo, todėl apeliantės nurodyta teismų praktika, kaip teismo precedentai, nagrinėjamu atveju netaikytina.
39. Apeliacinės instancijos teismas spendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios ir procesinės teisės normas, o apeliantės argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliktinas nepakeistas. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako (CK 1.5 str., 6.266 str., 6.270 str., 6.1015 str.; Elektros energetikos įstatymo 50 str., 71 str.; Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintos Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės; CPK 2 str., 7 str. 178 str., 180 str., 185 str.).
40. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantei nėra atlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė neįgijo pareigos atlyginti atsakovei ir trečiajam asmeniui bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, nes nepateikti jų dydį patvirtinantys įrodymai (CPK 93 str.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.