- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-15
- Bylos Nr.
- e2A-790-232/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29702-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Atsakovas
- AB „Energijos skirstymo operatorius“
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Kategorijos
- 2.6.11.5Energijos pirkimas-pardavimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AB „Energijos skirstymo operatorius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui AB „Energijos skirstymo operatorius“ dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ir atsakovas) 1 448,10 Eur turtinės žalos atlyginimo, 208,05 Eur kompensuojamųjų palūkanų, 6 proc. procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2017 m. spalio 19 d. nutrūkus elektros energijos tiekimui name adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – namas), buvo padaryta žala ieškovo apdraustam turtui – dujiniam katilui. Katilo apžiūros metu buvo nustatyta, kad sugedo dujinio katilo valdymo automatika, degiklio uždegimo automatas, dujų vožtuvas, šildymo sistemos cirkuliacinis siurblys. Įvykio metu turtas buvo apdraustas būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Ieškovas apskaičiavo, kad jo apdraustam turtui padaryta žala sudaro 1 448,10 Eur ir išmokėjo draudėjui tokio dydžio draudimo išmoką. Nurodė, kad apdraustas turtas buvo sugadintas dėl elektros įtampos svyravimų. Elektros energiją adresu (duomenys neskelbtini), tiekia atsakovas, kuris turi pareigą užtikrinti, kad energijos kokybė atitiktų sutarties bei kokybės standartus, kitų energijos kokybę reglamentuojančių norminių dokumentų nustatytus reikalavimus.
Atsiliepimas
3. Atsakovas AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ir atsakovas) prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad ieškovas kartu su ieškiniu nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad apdrausto turto gedimo priežastis buvo elektros energijos tiekimo nutrūkimas. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, negalima konstatuoti ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio tarp veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos, taip pat nėra pagrindo atsakovui taikyti civilinę atsakomybę. Paaiškino, kad 2017 m. spalio 19 d. buvo trumpam nutrauktas elektros energijos tiekimas elektros linija L-1165, kuria elektros energija tiekiama vartotojui. Nurodė, kad elektros energijos tiekimas nurodyta linija buvo nutrauktas nuo 07:24 val. iki 07:26 val. t. y. vos 2 minutes. Elektros energijos tiekimas nurodyta linija buvo nutrauktas dėl įžemėjimo. Paaiškino, kad nustatęs įžemėjimą ir siekdamas jį pašalinti, veikė atsakingai bei laikydamasis teisės aktų nustatytų reikalavimų. Pažymėjo, kad ieškovui, nei vartotojui nevertinus ir nelyginus faktinių duomenų su Standartu ir kituose teisės aktuose numatytais kokybiškos elektros energijos kriterijais (ieškovas nepateikė jokių užfiksuotų įtampos charakteristikų duomenų bei jų analizės), nėra pagrįsta ir teisinga teigti, kad atsakovo valdomame elektros tinkle įvykio metu buvo tiekiama nepakankamos kokybės elektros energija ar nustatyti neleistini įtampos svyravimai. Teigė, kad ieškovas neįrodė, jog draudėjui buvo tiekiama kokybės reikalavimų neatitinkanti elektros energija. Pažymėjo, kad 2017 m. spalio 25 d. avarinio įvykio akte Nr. 89 (toliau – Aktas) nėra nurodyta kokiu būdu buvo prieita išvados, jog, dujų katilas sugedo dėl įtampos svyravimo, neaišku ar įtampos matavimai apskritai buvo atlikti, kadangi prie akto nėra pridėti matavimų rezultatai, neužfiksuotas neva tai atliktų matavimų laikas. Teigė, kad Akte nurodyta gedimo išvada nėra pagrįsta nei faktiniais duomenimis, nei specialiomis techninėmis žiniomis, kurios šiuo atveju būtinos. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, pažymėtina, jog į bylą ieškovas nėra pateikęs nei vieno įrodymo, kuris keltų abejonių dėl atsakovo veiksmų (neveikimo), kuriais būtų padaryta žala vartotojui. Ieškovas neįrodė vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų neteisėtų veiksmų/neveikimo egzistavimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Priteisė ieškovui iš atsakovo 1 448,10 Eur žalos atlyginimo, 208,05 Eur kompensuojamųjų palūkanų, 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistų sumų, skaičiuojamas nuo 2020 m. lapkričio 4 d. civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 107,08 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nustatė, kad 2011 m. kovo 31 d. tarp A. P. ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ buvo sudaryta elektros energijos pirkimo pardavimo sutartis Nr. 10003878-51110/212418, pagal kurią atsakovas įsipareigojo teikti (parduoti) elektros energiją klientui, o klientas įsipareigojo patiektą elektros energijos naudoti asmeniniams, savo šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti bei sutartyje nustatyta tvarka sumokėti už elektros energiją. Ieškovas apdraudė gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) (draudimo liudijimas TIA Nr. 106856575). Ieškovas kompensavo draudėjui A. P. nuostolius – 1 448,10 Eur, kuriuos draudėjas patyrė dėl 2017 m. spalio 19 d. nutraukto elektros energijos tiekimo, kurio metu buvo padaryta žala dujiniam katilui. Ieškovas 2017 m. lapkričio 13 d. pateikė pretenziją dėl išmokos išieškojimo, tačiau atsakovas žalos neatlygino.
6. Taip pat nustatė, kad 2017 m. spalio 19 d. adresu (duomenys neskelbtini) buvo trumpam nutrauktas elektros energijos tiekimas. Atsakovas patvirtino, kad buvo trumpalaikis elektros energijos pertrūkis. Ieškovas nurodė, kad 2017 m. spalio 19 d. dėl įvykusio elektros energijos šuolio sugedo draudėjo dujinis katilas, apie sugedimą atsakovas buvo informuotas nedelsiant. Į bylą pateiktas Aktas, kuriame nurodyta, jog katilas neveikia, sugedo dujinio katilo Junkers Supraline 30kW valdymo automatika, degiklio uždegimo automatas, dujų vožtuvas, šildymo sistemos cirkuliacinis siurblys. Priežastis – dėl elektros įvado įtampos svyravimo. Atsakovas 2017 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. 410304324, dėl informacijos pateikimo, informavo ieškovą, kad atsakovui priklausančiame elektros tinkle, kuriuo tiekiama elektros energija adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu 2017 m. spalio 19 d. nustatytas įvyko atsijungimas, dėl šios priežasties objekto imtuvai galėjo pajausti trumpalaikį įtampos pertrūkį.
7. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 71 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog elektros energijos persiuntimą nutraukti ar apriboti tinklų naudotojams be išankstinio įspėjimo galima tik tais atvejais, kai tuo siekiama išvengti avarijos ar gedimų elektros energetikos sistemoje ar operatoriaus elektros tinkle arba likviduoti patirtą avariją, gedimus ar sutrikimus. Atsakovas nurodė, kad jokių avarijų šioje elektros linijoje nebuvo. Paaiškino, kad atsakovas nustatė įžemėjimą. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie nustatytą įžemėjimą ir jo (ne)pašalinimą. Teismas vertino, kad atsakovas, kaip srities specialistas, veikė neapdairiai ir nerūpestingai.
8. Teismo vertino, kad tarp draudėjo dujinio katilo gedimo ir atsakovo neteisėtų veiksmų (neatlikto tyrimo ir neįrodyto kokybiško elektros energijos tiekimo) yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes nutraukus elektros tiekimą, draudėjo dujinis katilas sugedo, sugedimo faktą 2017 m. spalio 25 d. patvirtino avarinio įvykio aktas Nr. 89, kitokių duomenų byloje nėra pateikta. Teismas padarė išvadą, kad esant nustatytam priežastiniam ryšiui dėl žalos atsiradimo ir atsakovo nerūpestingo elgesio, atsakovui atsirado pareiga atlyginti draudėjui A. P. patirtus nuostolius (Civilinio kodekso 6.256 straipsnio 1 dalis, 6.386 straipsnis). Nurodė, kad ieškovas (draudikas), išmokėjęs draudimo išmoką dėl draudėjo A. P. turto sugadinimo, perėmė jo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už žalą asmens, šiuo atveju atsakovo. Nustatė, kad ieškovas įvykį pripažino draudžiamuoju ir 2017 m. lapkričio 9 d. išmokėjo žalą patyrusiam A. P. 1 448,10 Eur išmoką.
9. Nustatytų aplinkybių kontekste teismas padarė išvadą, jog ieškovas įrodė atsakovo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Atsakovas AB „Energijos skirstymo operatorius“ apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
11. Nurodė, kad teismas netinkamai šalims paskirstė įrodinėjimo pareigą, iš esmės visą įrodinėjimo naštą perkeldamas atsakovui bei nepagrįstai konstatavo atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį), nors jos byloje nebuvo ieškovo įrodytos.
12. Paaiškino, kad atsakovas elektros skirstomajame tinkle nustatęs įžemėjimą, kuris vertintinas kaip reiškinys, galintis sukelti gedimus/sutrikimus operatoriaus elektros tinkle, teisėtai ir pagrįstai pasinaudojo EEĮ 71 straipsnyje operatoriui numatyta teise nutraukti elektros energijos persiuntimą vartotojams be išankstinio įspėjimo, todėl tokie atsakovo veiksmai jokiu būdu negali būti vertinami kaip neapdairūs ar nerūpestingi.
13. Nurodė, kad teismas sprendime turėjo pasisakyti dėl to, kokie būtent atsakovo veiksmai vertintini kaip neteisėti, konkretizuojant, kokius teisės aktų reikalavimus ar sutarties nuostatas atsakovas pažeidė ar kaip konkrečiai pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Paaiškino, kad atsakovas gavęs ieškovo pretenziją, surinko informacinėse sistemose esančius duomenis apie įvykį ir tik juos įvertinęs padarė išvadą, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovo pretenziją. Įvykio aplinkybes atsakovas ieškovui išdėstė 2017 m. lapkričio 6 d. rašte. Teismas sprendime nevertino į bylą pateiktų įrodymų, visiškai nepagrįstai, nepateikdamas argumentų vertino, kad atsakovas tyrimo neatliko.
14. Nurodė, kad teismas ignoravo įrodinėjimo naštos šalims paskirstymą, o būtent, kad ieškovas turi įrodyti visas atsakovo civilinės atsakomybės (išskyrus kaltę) sąlygas, bei visiškai nepagrįstai perkėlė visą įrodinėjimo naštą atsakovui, todėl sprendime padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad atsakovas neįrodė, jog tiekė kokybišką elektros energiją. Atkreipė dėmesį, jog vadovaujantis Standarto nuostatomis, elektros tinkluose galimi ir leistini trumpalaikiai įtampos pokyčiai, kryčiai bei viršįtampiai. Paaiškino, kad nei draudėjui, nei ieškovui nevertinus ir nelyginus faktinių duomenų su Standarte ir kituose teisės aktuose numatytais kokybiškos elektros energijos kriterijais (ieškovas nepateikė jokių užfiksuotų įtampos charakteristikų duomenų bei jų analizės), nėra pagrįsta ir teisinga teigti, kad atsakovo valdomame elektros tinkle įvykio metu buvo tiekiama nepakankamos kokybės elektros energija ar nustatyti neleistini įtampos svyravimai. Pažymėjo, kad ieškovas į bylą nėra pateikęs jokių duomenų, patvirtinančių faktą, jog draudėjui buvo tiekiama kokybės reikalavimų neatitinkanti elektros energija. Teigė, kad elektros energijos tiekimo pertrūkis, trukęs vos 2 min. savaime neįrodo/nesąlygoja neleistinų elektros įtampos svyravimų ir juo labiau draudėjo elektros prietaiso gedimo. Pretenzijų iš kitų vartotojų apie elektros prietaisų gedimą įvykio metu atsakovas negavo. Pažymėjo, kad dujų katilo gedimo priežastis nustatyta tik 2017 m. spalio 25, t. y. praėjus net aštuonioms dienoms nuo įvykio. Akte nėra nurodyta kokiu būdu buvo prieita išvados, jog, dujų katilas sugedo dėl įtampos svyravimo, neaišku ar įtampos matavimai apskritai buvo atlikti, kadangi prie Akto nėra pridėti matavimų rezultatai.
15. Nurodė, kad byloje neįrodyta (ieškovas net ir neįrodinėjo), kad dėl elektros energijos tiekimo pertrūkio buvo atsiradusių nenormalių ar neleistinų reiškinių operatoriaus elektros tinkle, dėl kurių galėjo sugesti draudėjo dujinis katilas. Pažymėjo, jog ieškovas į bylą nepateikė jokių dokumentų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, jog būtent šis elektros energijos tiekimo pertrūkis, trukęs vos dvi minutes, lėmė dujinio katilo gedimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas apdraudė gyvenamąjį namą, priklausantį draudėjui A. P., į kurį elektros energiją tiekia atsakovas. 2017 m. spalio 19 d. namui buvo trumpam nutrauktas elektros energijos tiekimas. Trečiojo asmens UAB „Alropa“ direktorius A. P. 2017 m. spalio 25 d. atliko namo šildymo sistemos apžiūrą ir sudarė avarinio įvykio aktą Nr. 89, kuriame nurodė, kad dėl elektros įvado įtampos svyravimo sugedo dujinio katilo Junkers Supraline 30kW valdymo automatika, degiklio uždegimo automatas, duju vožtuvas, šildymo sistemos cirkuliacinis siurblys. Ieškovas kompensavo draudėjui nuostolius – 1 448,10 Eur, kuriuos draudėjas patyrė dėl 2017 m. spalio 19 d. nutraukto elektros energijos tiekimo, kurio metu buvo padaryta žala name esančiam dujiniam katilui.
18. Pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalį asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Šis straipsnis yra specialioji norma, ji reglamentuoja specialų civilinės atsakomybės atvejį – kai žala padaryta didesnio pavojaus šaltinio; numatyta, kad civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda be kaltės, t. y. didesnio pavojaus šaltinio valdytojas gali būti atleistas nuo atsakomybės tik įrodęs buvus force majeure aplinkybes arba nukentėjusiojo tyčią ar didelį neatsargumą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad didesnio pavojaus šaltinio kaltės prezumpcija neatleidžia ieškovo nuo pareigos įrodinėti visas kitas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas; nagrinėjamu atveju didesnio pavojaus šaltinio valdytojo veiksmų (neveikimo) neteisėtumą (CK 6.246 straipsnis), žalą (CK 6.249 straipsnis), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos atsiradimo (CK 6.247 straipsnis). Neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys nėra preziumuojami ir juos visais atvejais privalo įrodyti ieškovas. Neįrodžius bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-474-219/2017 ir joje nurodyta teismų praktika).
19. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Lietuvos Aukščiausias Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-248/2016 ir kt.).
20. Pagal CK 6.386 straipsnio 1 dalį energijos kokybė turi atitikti sutarties bei kokybės standartų, kitų energijos kokybę reglamentuojančių norminių dokumentų nustatytus reikalavimus. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad abonentas turi teisę į nuostolių, patirtų dėl netinkamos kokybės energijos tiekimo, atlyginimą. Elektros energetikos įstatymo 50 straipsnio 1 dalis numato, kad perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriai privalo užtikrinti saugų, patikimą ir nepertraukiamą elektros energijos persiuntimą iki vartotojo objekto nuosavybės ribos. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriai privalo laikytis nustatytų elektros energijos persiuntimo patikimumo ir paslaugų kokybės reikalavimų. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų 2010 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-38, 50.4 punkte numatyta, kad operatorius privalo sudaryti sutartis ir teikti vartotojams elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo vietoje kokybišką elektros energijos persiuntimo paslaugą, persiųsti kokybišką elektros energiją. Elektros energijos persiuntimo paslaugos ir elektros energijos kokybė turi atitikti sutarties, Lietuvos standarto LST EN 50160:2010 „Viešųjų elektros tinklų įtampos charakteristikos“ (toliau – Standartas) ir kitų kokybę reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus.
21. Ieškovas teigė, kad apdraustas turtas buvo sugadintas dėl netinkamos kokybės tiektos elektros energijos, t. y. dėl elektros įtampos svyravimų. Taigi, ieškovui kyla pareiga įrodyti, kad dujinis katilas sugedo dėl elektros įtampos svyravimų, o atsakovui tenka pareiga įrodyti, kad elektros įtampos svyravimai atitinka Standarto nuostatas, todėl jis nėra atsakingas už padarytą žalą, t.y. kad paneigti savo kaltę dėl atsiradusios žalos.
22. Nagrinėjamu atveju į bylą yra pateiktas Aktas, kurį sudarė trečiojo asmens UAB „Alropa“ atstovas. Akte nustatyta, kad sugedo dujinio katilo Junkers Supraline 30kW valdymo automatika, degiklio uždegimo automatas, duju vožtuvas, šildymo sistemos cirkuliacinis siurblys bei nustatyta gedimo priežastis – dėl elektros įvado įtampos svyravimo. Taigi, šios aplinkybės liudija, jog dujinio katilo sugedimo priežastis buvo nustatyta atitinkamo specialisto tiesiogiai apžiūrėjus dujinį katilą, nurodant, kad gedimo priežastis elektros įvado įtampos svyravimai, kurie tiesiogiai priklauso nuo atsakovo tiekiamos elektros energijos kokybės. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas byloje nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų paneigti šiame Akte padarytas išvadas, t. y., kad atsakovas užtikrino saugaus elektros energijos tiekimą draudėjo namui.
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Akte esant nustatytai dujinio katilo sugedimo priežasčiai – elektros įtampos svyravimams, konstatuotina, jog tai sąlygojo pagrindą išvadai, jog atsakovas neužtikrino saugaus elektros energijos tiekimo ir tai lėmė draudėjo turto sugadinimą, kadangi šiuo atveju atsakovo kaltė preziumuojama,, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovo prašomos žalos atlyginimą.
24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 02 15 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 07 02 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 10 31, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).
25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Atsakovas, nesutikdamas su teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Atsakovas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia atsakovo nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik byloje esančiais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.
26. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
27. Vadovaudamasis prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.