Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui AB „Energijos skirstymo operatorius“ dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje parašyta, kad 2017 m. spalio 19 d. nutrūkus elektros energijos tiekimui adresu (duomenys neskelbtini), buvo padaryta žala ieškovo apdraustam turtui – dujiniam katilui. Katilo apžiūros metu buvo nustatyta, kad sugedo dujinio katilo valdymo automatika, degiklio uždegimo automatas, dujų vožtuvas, šildymo sistemos cirkuliacinis siurblys. Įvykio metu minėtas turtas ieškovės buvo apdraustas būsto draudimu. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Ieškovas apskaičiavo, kad jo apdraustam turtui padaryta žala sudaro 1 448,10 Eur ir išmokėjo draudėjui tokio dydžio draudimo išmoką. Ieškovas nurodė, kad apdraustas turtas buvo sugadintas dėl elektros įtampos svyravimų. Elektros energiją adresu (duomenys neskelbtini), tiekia atsakovas, kuris turi pareigą užtikrinti, kad energijos kokybė atitiktų sutarties bei kokybės standartus, kitų energijos kokybę reglamentuojančių norminių dokumentų nustatytus reikalavimus.

Įstatymas numato, kad jeigu ieškinio suma neviršija 2 000 Eur, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą. Šalys prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nepareiškė, teismas bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnis).

Šalims apie bylos nagrinėjimą pranešta teismo nutartimi. Pasiūlyta pateikti papildomus įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, tačiau byloje papildomų duomenų ir (ar) prašymų nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys visiškai tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2011 m. kovo 31 d. tarp A. P. ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ buvo sudaryta elektros energijos pirkimo pardavimo sutartis Nr. 10003878-51110/212418, pagal kurią atsakovas įsipareigojo teikti (parduoti) elektros energiją klientui, o klientas įsipareigojo patiektą elektros energijos naudoti asmeniniams, savo šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti bei sutartyje nustatyta tvarka sumokėti už elektros energiją. Ieškovas apdraudė gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) (draudimo liudijimo TIA Nr. (duomenys neskelbtini) kopija). Ieškovas kompensavo draudėjui A. P. nuostolius – 1 448,10 Eur, kuriuos draudėjas patyrė dėl 2017 m. spalio 19 d. nutraukto elektros energijos tiekimo, kurio metu buvo padaryta žala dujiniam katilui. Ieškovas 2017 m. lapkričio 13 d. pateikė pretenziją dėl išmokos išieškojimo, tačiau atsakovas žalos neatlygino. Šios draudimo išmokos ieškovas regreso tvarka reikalauja iš atsakovo, tvirtindamas, kad yra atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos dėl apdraustam turtui padarytos žalos.

Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) ar atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas) arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą arba savo valdomų daiktų padarytą žalą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

CK 6.248 straipsnio nuostatos numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas už žalą asmuo.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011m. vasario 7 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

Remiantis CK 6.270 straipsnio 1 dalimi, atsakovo veikla, kaip asmens tiekiančio elektros energiją, yra susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams ir remiantis šiuo straipsniu toks asmuo privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Teismas turi nustatyti civilinės atsakomybės sąlygas: žalą (nuostolius), neteisėtus veiksmus – žalos padarymo faktą didesnį pavojų aplinkiniams keliančius veiksnius, priežastinį ryšį – tarp žalos (nuostolių) ir didesnį pavojų aplinkiniams keliančio veiksnio. Didesnio pavojaus šaltinio padaryta žala atlyginama visais atvejais, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo, todėl kaltė nėra nustatinėtina.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2017 m. spalio 19 d. adresu (duomenys neskelbtini), buvo trumpam nutrauktas elektros energijos tiekimas. Atsakovas patvirtina, kad buvo trumpalaikis elektros energijos pertrūkis. Ieškovas nurodė, kad 2017 m. spalio 19 d. dėl įvykusio elektros energijos šuolio sugedo draudėjo dujinis katilas, apie sugedimą atsakovas buvo informuotas nedelsiant. Į bylą pateiktas 2017 m. spalio 25 d. avarinio įvykio aktas Nr. 89, kuriame nurodyta, jog katilas neveikia, sugedo dujinio katilo Junkers Supraline 30kW valdymo automatika, degiklio uždegimo automatas, dujų vožtuvas, šildymo sistemos cirkuliacinis siurblys. Priežastis – dėl elektros įvado įtampos svyravimo. Atsakovas 2017 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. 410304324, dėl informacijos pateikimo, informavo ieškovą, kad atsakovui priklausančiame elektros tinkle, kuriuo tiekiama elektros energija adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu 2017 m. spalio 19 d. nustatytas įvyko atsijungimas, dėl šios priežasties objekto imtuvai galėjo pajausti trumpalaikį įtampos pertrūkį.

Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 71 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog elektros energijos persiuntimą nutraukti ar apriboti tinklų naudotojams be išankstinio įspėjimo galima tik tais atvejais, kai tuo siekiama išvengti avarijos ar gedimų elektros energetikos sistemoje ar operatoriaus elektros tinkle arba likviduoti patirtą avariją, gedimus ar sutrikimus. Atsakovas nurodė, kad jokių avarijų šioje elektros linijoje nebuvo. Paaiškino, kad atsakovas nustatė įžemėjimą. Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų apie nustatytą įžemėjimą ir jo (ne)pašalinimą. Atsakovas nurodė, kad ieškovas nepateikė duomenų, jog draudėjo turtas sugadintas būtent dėl 2017 m. spalio 19 d. įvykusio elektros energijos tiekimo pertrūkio. Teismas vertina, kad atsakovas, kaip srities specialistas, veikė neapdairiai ir nerūpestingai.

Teismas atmeta atsakovo argumentas dėl priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos nebuvimo. Atsakovo vertinimu, ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad dėl 2017 m. spalio 19 d. įvykusio elektros energijos tiekimo pertrūkio galėjo sugesti dujinis katilas. Atsakovo argumentai, kad elektros energija buvo tiekiama kokybiška, nes nebuvo kitų vartotojų nusiskundimų, taip pat nebuvo nustatyta, kad būtų sugedę kiti draudėjo prietaisai, atmestini kaip nepagrįsti. Teismo vertinimu, tarp draudėjo dujinio katilo ir atsakovo neteisėtų veiksmų (neatlikto tyrimo ir neįrodyto kokybiško elektros energijos tiekimo) yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes nutraukus elektros tiekimą, draudėjo dujinis katilas sugedo, sugedimo faktą 2017 m. spalio 25 d. patvirtino avarinio įvykio aktas Nr. 89, kitokių duomenų byloje nėra pateikta. Teismas daro išvadą, kad esant nustatytam priežastiniam ryšiui dėl žalos atsiradimo ir atsakovo nerūpestingo elgesio, atsakovui atsirado pareiga atlyginti draudėjui A. P. patirtus nuostolius (Civilinio kodekso 6.256 straipsnio 1 dalis, 6.386 straipsnis).

CK 6.1015 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu draudimo sutartis nenumato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, parėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Nagrinėjamu atveju ieškovas (draudikas), išmokėjęs draudimo išmoką dėl draudėjo A. P. turto sugadinimo, perėmė jo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už žalą asmens, šiuo atveju atsakovo. Nustatyta, kad ieškovas įvykį pripažino draudžiamuoju ir 2017 m. lapkričio 9 d. išmokėjo žalą patyrusiam A. P. 1 448,10 Eur išmoką.

Nustatytų aplinkybių kontekste teismas daro išvadą, jog ieškovas įrodė atsakovo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos, todėl teismas, vadovaudamasis teismų suformuota įrodinėjimo praktika bei įrodymų tikėtinumo taisyklėmis, konstatuoja, kad ieškovo ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Ieškovas teisėtai ir pagrįstai reikalauja įvykdyti prievolę, todėl atlikus byloje esančių įrodymų tyrimą yra pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovo 1 448,10 Eur dydžio žalą ir 208,05 Eur kompensuojamąsias palūkanas. Įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti priešingą išvadą, atsakovas nepateikė (CPK 178 straipsnis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). CK 6.210 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus –ieškovui iš atsakovo priteistinos 6 proc. dydžio palūkanos už priteistą sumą 1 656,15 Eur nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. lapkričio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas už ieškinį sumokėjo 37 Eur dydžio žyminį mokestį ir 70,08 Eur už advokato padėjėjos suteiktas teisines paslaugas. Teismo vertinimu, šios bylinėjimosi išlaidos (37 Eur + 70,08 Eur = 107,08 Eur) yra pagrįstos ir protingos, todėl tenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 107,08 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos.

Kadangi byloje bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios (5 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos – šios išlaidos iš atsakovės nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, iš atsakovo AB „Energijos skirstymo operatorius“, į. k. 304151376, 1 448,10 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus ir 10 ct) žalos atlyginimą, 208,05 Eur (du šimtus aštuonis eurus ir 5 ct) kompensuojamąsias palūkanas, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistų sumų, skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. lapkričio 4 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 107,08 Eur (vienas šimtas septynis eurus ir 8 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.