Kauno apylinkės teismo sprendimas

4.9. Atsižvelgiant į tai, kad Ieškovė yra nenuosekli dėl pavardžių palikimo po santuokos nutraukimo, t. y., ieškinyje motyvuojamoje dalyje nurodo, kad pageidauja pasilikti ikisantuokinę pavardę, o taip pat į tai, kad ieškovė nuolat pabrėžia atsakovui, kad jo pavardės nenori pasilikti, nes atsakovo pavardė ieškovei yra „šlykšti“, tačiau ieškinio dalyke, ieškovė prašo palikti santuokinę pavardę. Esant tokiai painiavai ir ieškovės nenuoseklumui, Atsakovas tiesiog informuoja teismą, kad neprieštarauja ieškovei palikti santuokinę pavardę.

4.10. Nesutikdama su priešieškinio argumentais, ieškovė nurodė, kad atsakovas nebuvo šeimoje, nuolat tai dangstydavo darbu, dėl ko ieškovė neturėjo galimybės rinktis kur ir kada eiti, turėti asmeninio laiko. Pasiskirstymas darbu buvo didžiausia klaida, nes butitis ir rūpinimasis vaikų reikalais, jų fizine ir psichine sveikata yra nematomas darbas. Sutuoktinio tai yra neskaičiuojama ir vertinama. Ieškovė neatpažino psichologinio smurto iš sutuoktinio pusės, atsakovas nelaikė ieškovės lygiaverte partnere, ignoravo jos jausmus, viešai žemino, ignoravo ieškovės ir vaikų blogą sveikatą, neskaitė piniginio indėlio į šeimą. Tai buvo toksiški santykiai, todėl ieškovė nusprendė pasitraukti iš jų. Atsakovas savo tariamą neištikimybės faktą grindžia tik savo paties teiginiais ir jokiais įrodymais nepagrindžia. Atsakovas pradėjo dar labiau psichologiškai smurtauti – kaltinti, kad ieškovė važinėja pas vyrus, išvarinėti iš namų, sakyti, kad jai niekas nepriklauso. Santykiai su draugais nebuvo ir nėra slepiami, aplinkiai matė ir mato ieškovės draugus. Ieškovė su savo draugais bendravo, bendrauja ir ateityje bendraus tol, kol draugystė nedarys žalos jai kaip žmogui. Ieškovė turi teisę norėti nebūti toksiškuose santykiuose, o taip pat nutraukti santuoką. Atsakovas vienas šeimos neišlaikė. Dirbti ir rūpintis materialine šeimos gerovę yra normalu. Tai nėra joks išskirtinis bruožas, ieškovė dirbo ir rūpinosi šeima pagal savo išgales, lytį. Atsakovui visiškai nereikėjo rūpintis buitimi, 3 vaikų reikalais ir sveikata. Ieškovė remontavo namus, prižiūrėjo sodus, augino daržoves. Atsakovui niekas nepadėjo buityje. Atsakovas turėjo galimybę išeiti ir grįžti namo kada tik pageidauja. Atsakovo nepagarbos yra sulaukę ir ieškovo tėvai. Tėvas sulaukė ir fizinio smurto. 2010 m. atsakovas buvo primušęs G. M. laidu dėl to, kad ji verkė. Dėl fizinių sužalojimų ji 3 savaites nebuvo vedama į darželį, tačiau po keleto savaičių atsitiko tas pats. Skundas vaikų teisėms nebuvo pateiktas dėl baimės. Ieškovė nuo 2000 iki 2003 m. dirbo (duomenys neskelbtini), vėliau augino sūnų, nuo 2006 m. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini). Nuo 2008 m. vasaros išėjo neštumo ir gimdymo atostogų. Kodėl gauti maždaug 100 000,00 Lt nėra skaičiuojami kaip ieškovės pajamos. Pinigai buvo naudojami namo statybai, sodų pirkimui, perkant paveldėtas namo dalis iš L. A. ir G. M. Santaupų neliko. Atsakovas nesidomėjo vaikais jų papildomu lavinimu. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) nuo 2020 m. Atsakovas savo nenorą būti su vaikais dangsto darbu. Nekilnojamąjį turtą kurė ir uždirbo kartu, ne viskas vertinama pinigais. Namuose dabar tikrai nėra daugelio daiktų prikimo dokumentų, kvitų, kuriuos pasiėmė atsakovas. Atsakovas kitus žmones vertina iš savo perspektyvos, ieškovės pasirinkimą nebekurti tolesnio gyvenimo su juo, jis prilygino su vyrų rūpėjimu ir prisipažinimui, jog ieškovė neištikima. Dėl bendro ūkio vedimo ar nevedimo atsakovas klaidingai supranta to esmę, gyvenimas viename name dar nereiškia bendro ūkio vedimą. Ginčo name ieškovė negyvena nuo 2022 m. sausio. Gyvenimas visą santuokos laiką (duomenys neskelbtini), nebuvo tik panaudos teisė. Atsakovo motinai priklauso ½ dalis ūkinio pastato, nors ji nepadarė jokio piniginio įnašo į jį. Vieno aukšto gyvenamajam namui yra pastatytas, o ne pagerintas namo antras aukštas. Šeima nesinaudoja motinos pirmuoju aukštu, motina neinvestavo į antrąjį aukštą, stogas yra namo bendras. Ieškovė prisidėjo prie statybos darbų savo pinigais darbu. Dėl automobilio pardavimo, pirkėjas negalėjo matyti paduodamų pinigų, nes ieškovė nematė pirkėjo. Dėl žemės sklypų, yra du žemės sklypai, todėl yra galimybė padalinti sklypus kiekvienam paskiriant po vieną sklypą. Nelogiška būtų dalinti pagal atsakovo būdą, nes abi šalys taptų abiejų sklypų bendrasavininkai. Santuokos nutraukimu siekiama teisinio rezultato – visiško atskyrumo. Sklypų vertės yra skirtingos pagal ieškinį, o atsakovas nenurodo tikrosios sklypų vertės. Sode, (duomenys neskelbtini), yra vandens gręžinys, taip pat yra seniai parengtas namo projektas ir gautas statybos leidimas. Tai irgi labai reikšmingi faktai, į kur sudėta labai daug šeimos pinigų. Baldai ir daiktai esantys sodo namelyje yra pirkti seniausiai, jie ten atsidūrė po naujų baldų pirkimo namams. Tačiau atsakovas senesnės buitinės technikos vertes prilygino naujesniems. Daiktai, esantys namuose yra paskirstyti teisingai. Nėra vienodų baldų, todėl neįmanoma identiškai padalinti po lygiai. Sugedęs šaldiklis yra remontuotinas ir negalima jį laikyti beverčiu. Ieškovė automobilį sau nusipirko savo nuožiūra, sprendimu ir už savo uždirbtus pinigus. Statybinės medžiagos beveik visą santuokos laikotarpį buvo perkamos grynaisiais pinigais. Atsakovas remontavo automobilius, dalijamas turtas naudojamas automobilių remontui, atsakovas turi pajamų grynaisiais pinigais, taip pat pinigai buvo nuiminėjami ir naudojami statyboms nuo ieškovės banko sąskaitos. Gyvenamasis namas, kaip atrodo šiuo metu, nebuvo sukurtas jo statybos metu, ir nesukurtas skubių rekonstrukcijų metu. Ilgus metus, keliais etapais statomas, gerinamas, rekonstruojamas. Paveldėjimo teisės liudijimo metu 2012 m., ginčo gyvenamąjį namą sudarė tik 100,86 kv. m. Po šalių įvykdytos rekonstrukcijos, bendras gyvenamo namo plotas padidėjo iki 159,12 kv.m. Visas plotas buvo sukurtas ir tik šalių šeimai, o pirmąjame aukšte pakeitimus darė patys tėvai. Visas naujas plotas buvo sukurtas namo pastogėje. Buvo sudarytos dvi paskolos sutartys,, didžioji paskolos dalis yra grąžinta bendromis sutuoktinių lėšomis. Gauti pinigai panaudoti gyenamojo namo ir kitų pastatų, adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos, remonto, statybų darbams. Palikimo atsiradimo metu, nebuvo registruoti nei ūkinių pastatų, nei gyvneamojo namo, pakeitimai, nes statybos darbai buvo neužbaigti. Šeimos asmeniniai ir skolinti pinigai buvo investuojami į atsakovo tėvų vardu registruota nekilnojamąjį turtą, o 2014 m. iš dalies užbaigtos statybos buvo įregistruotos J. M. ir atsakovo vardu, todėl ieškovė turi teisę į piniginės kompensacijos gavimą. Atsakovas neatskleidžia savo pozicijos, kodėl tik inžinerinius statinius priskiria prie dalintinos bendros jungtinės nuosavybės, nors jų statybos laikotarpiai, taip pat buvo pradėti iki palikimo atsiradimo po tėvo mirties. Šios aplinkybės tik parodo atsakovo prieštaringumą, kad jis aplinkybes, faktus vertina pagal naudingumą tik sau. N. M. šių objektų vertes nurodo kaip menkaverčio turto. Pavyzdžiui, stoginę įvertina 340 eur., nors vieno kubinio metro statybinės medienos vertė daugiau nei 340 eur. Priešieškinyje argumentuojama, kad vertinimo ataskaitoje nenurodyta atskirų objektų vertė, todėl jis nurodo pagal VĮ Registrų centro vertes. Vienok, atsakovas privalo pats pasirūpinti ir įrodyti savo nurodomas aplinkybes, ką numato CPK 178 str., t.y. atlikti įvertinimą, parodant NT vertę santuokos nutraukimo pabaigoje. Akcentuotina , kad pagal VĮ Registrų centro raštą nustatant vidutinę rinkos vertę galima ją nustatyti atkuriamosios vertės metodu , todėl jie nurodė ,kad inžinerinių statinių(unikalus nr. (duomenys neskelbtini)) kaina yra ne 429 eur., kaip nurodo, atsakovas , o -6100 eur., todėl priešieškinys neparemtas jokiu patikimu, objektyviu rašytiniu įrodymu. Priešieškinyje teigiama, kad A. M. yra ..“ visą namo remonto ir rekonstrukcijų naudą yra jau suvartojusi kartu su šeimos nariais...ir negali pretenduoti į jokias kompensacijas“. Iš tokio teiginio analizės suprantama, kad N. M. pripažįsta, jog šeima savo lėšomis ir iniciatyva atliko namo rekonstrukcijas, remontus, tačiau Ieškovė nesupranta ir neįsivaizduoja, kaip namo rekonstrukcijų metu sukurtą namo plotą, tūrį, gali būti suvartojusi su šeimos nariais? Namo rekonstrukcija yra ne šiaip namo remontas. Rekonstrukcijos metu yra atliekmai statybos darbai, kurie iš esmės pakeičia namo laikančias konstrukcijas: sienas, stogą, vidines pastato pertvaras. Šiuo atveju, atlikus vieną rekonstrukcijos etapą, 2014 m. NT yra įregistruotas VĮ Registrų centras, kitą - 2019 m. dar neatlikti kadastriniai matavimai ir pakeitimai neįteisinti. Vienok, sukurtas turtas niekur nedingo: nei sugriautas, nei sudegė ar kitaip sunaikintas. Dėl daiktų, pastoliai ir vibroplokštė ilgą laiką buvo šalių nuosavybė ir naudojama šeimos interesams. Šie daiktai buvo naudojami namuose ir soduose pagal jų paskirtį. Vibroplokštė yra tiesiog paslėpta, siekiant išbraukti iš dalinamo turto balanso. Dėl dyzelinio generatoriaus pasakytini tokie pat argumentai. Statybinė mediena, buvo perkama už šalių pinigus šalių poreikiams, nekilnojamajam turtui kurti, gerinti. Šalys po kelių santuokoje pragyventų metų turėjo pakankamai pinigų ne tik gyvenamojo namo rekonstrukcijai, bet ir naujo nekilnojamojo turto pirkimui, planavo dar vieno namelio statybas sodo sklype, ką patvirtina į bylą pateiktas statybos leidimas. Paskolų ėmimas rodo, jog atsakovo tėvai nefinansavo namo rekonstrukcijos, kadangi paskolos buvo imtos šiam tikslui. Priešieškinyje nurodomi šviestuvai, yra trečiųjų asmenų ieškovei dovanoti daiktai, nebuvo pirkti už šeimos lėšas ir nepriklauso šalims bendrąja jungtine nuosavybe. Geresni daiktai nėra priskiriami išimtinai ieškovei ir nėra įvertinami neteisingai pakeliant atsakovui tenkančio turto vertes, sumažinant jai tenkančio turto vertes. Panaudotų daiktų vertė yra labai subjektyvi, kintanti, kadangi jie nuvertėja arba priešingai, rinkoje jų kainos pakyla, todėl daiktų verčių kaita yra įprastas procesas. Ieškovė buvo įtraukusi į sąrašą didesnę dalį dalinintų daiktų, tačiau ne visus, esančius šalių nuosavybėje. Daiktų sąrašas kinta dar ir dėl to, jog ieškovei yra uždrausta įeiti į garažą, todėl sunku nustatyti daiktų vertes, mąstą, kiekį. Esant tokioms aplinkybėms, papildomai pateikiame dar neįtrauktus daiktus, nurodomos galimos parduodamų daiktų kainos. Metalo tekinimo staklės gali būti parduodamos net už 2000,00 Eur, medienos pjaustymo staklės naujos su nuolaida kainuoja 300,00 Eur, frezos dabartinė vertė 450,00 Eur, nes naujos kaina 615,00 Eur, jokio mašinos keltuvo už 20,00 Eur negalima įsigyti, metalo pjovimo įrenginio reali vertė 450,00 Eur, nes nauja kainuoja 610,00 Eur, aukšto slėgio plovimo įrenginio vertė turi būti nemažiau nei 100,00 Eur, didelė spintos vertė, įvertinus jos dydį, mažą susidvėjimą ne mažiau 300,00 Eur, už 65,00 Eur lovos nėra pasiūloje, todėl turi būti 100,00 Eur vertė, sofos lovos naujos kaina 200-350 Eur, todėl logiška dėsninga, kad reali dabartinė vertė bent 80,00 Eur, roletai 8 vnt. daryti pagal specialų užsakymą, todėl dabartinė reali vertė 400,00 Eur, kiliminė danga yra ne viena, o 2 vnt., vertė 100,00 Eur, gartraukio vertė negali būti 30,00 Eur, nes jis buvo pirktas už 240,00 Eur, todėl šiuo metu jo vertė 190,00 Eur, elektrinis virdulys negali būti 1,00 Eur, nes pasiūloje nėra daiktų už tokią kainą, vertė laikytina bent 15,00 Eur, televizorius geros būklės, nenusidevėjęs, nesugedęs ir jo dabartinė vertė bent 100,00 Eur, augalų purkštuvas yra didelis nenusidevėjęs ir vertė yra 20,00 Eur, oro kondicionieriaus naujo kaina 650,00 Eur, tačiau reali jo vertė 400,00 Eur, vandens šildymo boileris 90,00 Eur ir tai yra mažiau nei dabartinė vertė, oro kompresorius, mažiausia kaina 50,00 Eur, nes tai yra brangus prietaisas, betono maišyklės internetiniuose skelbimuose vertė net 100,00 Eur, todėl dalintina pagal ieškinyje nurodyta 80,00 Eur vertę, mašininis šaldytuvas yra brangus turtas ir geros būklės, todėl dalintina pagal ieškovės nurodytąją 80,00 Eur vertę, grandininis benzino pjūklas naujas kainuoja ne mažiau 600,00 Eur, todėl pasiūloje nėra net panaudoto pjūklo už 100,00 Eur, vonios spintelės pirktos už 410,00 Eur geros būklės, todėl reali vertė ne mažiau 200,00 Eur, kaitlentė nauja kainuoja apie 250-350,00 Eur, spausdintuvas net nenaudotas, veikiantys spausdintuvai ne mažiau 50,00 Eur, „Philips“ dulkių siurblys, yra geros būklės nenudėvėtas, veikiantis, vidutinė vertė yra 50,00 Eur, žoliapjovės vertė 40,00 Eur per maža, paskutiniu metu nėra tokių mažų kainų, trimeris naujas kainuoja apie 190,00 Eur, yra geros būklės nesusidevėjęs, reali vertė šiai dienai 80,00 Eur, antras oro kondicionierius vertas žymiai daugiau nei 150,00 Eur, prašoma dalinti 400,00 Eur verte, palečių vežimėlis, yra tikrai 80,00 Eur, stalų vertė logiškai ir dėsninga, kad ne 10,00 Eur, šildymo boileris yra vertingesnis nei 30,00 Eur, bent 80,00 Eur vertės, naujo kaina apie 300-400 Eur. Atsakovo siūloma 575,00 Eur kompensacija yra akivaizdžiai per maža ir neatitinkanti proporcingumo, logiškumo, sąžiningumo principų.

4.11. Išvadą teikianti institucija, pateiktoje išvadoje nurodė, kad ieškovės ieškinio reikalavimai dalyje dėl nepilnamečių dukrų G. M. ir G. M. gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo atitinka nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus (1 t., e. b. l. 70-72). Teismo posėdžio metu nurodė, jog prašo vadovautis išvadoje išdėstyta pozicija.

4. Parengiamojo ir teismo posėdžio metu ieškovės A. M. atstovė advokatė Kristina Česnauskienė palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus. Teismo posėdžio metu nurodė, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Atsakovas visiškai ignoravo jos interesus, buvo nepagarbus, nuolat įžeidinėdavo ieškovę, laikė ją žemesniu žmogumi, varė iš namų, laikė, kad tai yra ne jos namai. Įžeidinėjimai sugriovė santuoką, nors ieškovė kentėjo ir bandė taikytis, tačiau situacija buvo bloga. Ieškovė turėjo lūkestį nugyventi gyvenimą šeimoje, stengėsi išsaugoti šeimą, ne tik auginti vaikus ir dirbti, tačiau sugriuvo jos teisėti lūkesčiai. Jos išgyvenimai, nepatogumai, psichologinė būseną sunku įvertinti pinigais, tačiau mano, jog adekvatus minimalus atlygis būtų 2 000,00 Eur. Dėl vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo ginčo nėra, išlaikymas mokamas, bendravimas vyksta. Įsijungus piktiems atsakovo atstovams yra tik aštrinamas ginčas, dar didesnė priešprieša formuojama ir veikiama prieš greitą šalių ginčą išspręsti gera valia. Siūloma tik 10 000,00 Eur kompensacija. Gyvenant šeimoje, buvo sukurtos naujos gyvenamosios patalpos, jas pilnai įrengė. Po rekonstrukcijos jos buvo toliau plečiamos ir įrengta papildomai patalpos ir pertvarkyta virtuvė. M. apsigyveno pas atsakovo tėvus. Pirmas aukštas buvo įrengtas ir nebuvo naujai šeimai, kur apsigyventi.Prieš santuoką dar įregistruojant, atsakovo tėvai davė leidimą, įsirengti gyvenamojo namo mansardoje, sau gyvenamąsias patalpas. Abi šalys nusprendė, planą realizuoti, nes neturėjo kur kitur apsigyventi. Buvo paimtas atsakovo kreditas iš Kaišiadorių kredito unijos, namo rekonstrukcijai. Atsakovas įsivaizduoja, kad kreditas buvo skirtas tik jam ir ieškovė nieko nedarė. Po kredito paėmimo, buvo įregistruota santuoka, o pinigai grąžinami santuokos metu. Kreditas skirtas buvo ne rekonstrukcijai, o naujų patalpų kūrimui. Prieš tai buvo erdvė tarp stogo ir perdangos. Susitarimas, jog viską fiziškai darys N. M., tėvai niekuo nesirūpino. Jis tvarkėsi dokumentus, kadastrinius matavimus. Ober-Haus vertintoja negalėjo įvertinti naujai sukurto kambario ir WC patalpos, nes neatlikti kadastriniai matavimai. Teko samdyti statybos ekspertus, dar kartą važiuota į gyvenamąjį namą. Iš vaizdo nuotraukų, matyti, kad patalpos yra sukurtos (kambarys ir WC patalpa), tačiau atsakovų pusė nesuvokiamai ginčija byloje kadastrinius matavimus byloje, nors faktinėje tikrovėje yra tos patalpos. Ekspertas nustatė, kad sukurta ir WC patalpa ir kambarys, įvertino statybų kainą, tačiau dėl atsakovo gudrumo, neatlieka teisinio registravimo ir kadastrinių matavimų. Dėl naujų patalpų prašoma piniginė kompensacija. Ieškovė ketino atlikti kadastrinius matavimus, tačiau atsakovui tai yra nepalanku ir visapusiškai trukdo tai atlikti. Kompensacija paskaičiuota pagal statybos eksperto įvertinimus. Virtuvė kuri buvo šeimos padaryta, ji buvo iš dalies pakeista, jos išmatavimai, kadangi buvo sugalvotas dar vienas kambarys ir WC patalpa, tai nulėmė vidinių virtuvės išmatavimų pakeitimą. Nors dalis namo yra paveldėta, naujai sukurtas turtas nėra susijęs su paveldėjimu. Paveldėjimo metu namo gyvenamasis plotas fiksuojamas nuo pirminės statybos. Atsakovas paveldėjo namo dalį, kuri dar nebuvo sukurta.Visi nauji pakeitimai buvo užregistruoti po turto paveldėjimo. Šalys sukūrė namo gerbūvį, trinkeles, tvoras sutvarkė, pirko statybinę medieną. Pajamų pakako ne tik šeimai sukurti patalpas, tačiau turėjo pakankamai lėšų pirkti ir kitą nekilnojąjį turtą. Inžineriniai statiniai buvo pastatyti ir jie nebuvo menkaverčiai. Pasidarė sau darbo vietą, garažą, iš ko uždarbiauja. Bendroji jungtinė nuosavybė, turi būti pripažinta ½ dalis gyvenamojo namo ir kitų statinių ½ dalis. Sutuoktiniai sodo sklypuose norėjo turėti namelį, ir jie nusipirko žemės sklypus (duomenys neskelbtini), esančius vieną šalia kito. Statė namelį, žemės sklype padarytas gręžinys, buvo galvojama apie statybas. Vienas sklypas būtų paskirtas vienai šaliai, kitas kitai šaliai. Ieškovė pageidauja sklypo (duomenys neskelbtini), o ieškovė neturi su dukromis gyvenamo būsto. Ieškovė su vaikais buvo priversti išeiti iš namų ir nuomoti patalpas. (Duomenys neskelbtini) sklypas yra lūkestis su dukromis praleisti laisvalaikį, rekonstruoti namelį. (Duomenys neskelbtini) yra grėžinys, atskiras nekilnojamojo turto vienetas. Santuokos nutraukimo tikslas yra atskirumas. Atsakovo prašymas prieštarauja skyrybų tikslui ir verčia juos būti bendroje nuosavybėje ir nuolat ginčytis. Kadangi sklypai dalinami natūra, ginčo dėl vertės kaip ir nėra. Dėl kilnojamųjų daiktų yra didelis konfliktas, ginčijamasi dėl kiekvienos smulkmenos. Ginčas kilo dėl tam tikrų daiktų nuosavybės fakto ir tam tikrų daiktų vertės. Turto vertė vertinta pagal įsigijimo laiką, nusidevėjimą. Oro kondicionierių, dyzelinio generatoriaus, pastolių, statybinės medienos, kiliminės dangos, gartraukio, langų roletų, šviestuvų. Gartraukis 190,00 Eur, bet atsakovas įvertino 30,00 Eur. Roletai yra radikalus skirtumas, įvertino ieškovė 400,00 Eur, atsakovas įvertino 20,00 Eur. Tai yra ne vienas roletas, kad jį įvertinti 20,00 Eur. Roletai yra nauji ir yra brangus, todėl jų vertė 400,00 Eur. Metalo tekinimo staklės yra brangus įrenginys, jos kainuoja ir virš 1 000,00 Eur. Naujas kondicionierius pirktas už 650,00 Eur, tai ieškovė vertina 200,00 Eur. Atsakovas laiko šį daiktą 70,00 Eur suma. Orkaitė pirkta už 240,00 Eur, tačiau atsakovas galvoja, kad ji nudevėta daugiau nei 50 proc. ir jį vertina 70,00 Eur. Orkaitė ir spintelė turi būti įvertinta didesne verte. Ginčas kyla dėl automobilių. Prašoma pripažinti asmenine nuosavybe „Volvo S60“. Tuo metu, šeima nevedė bendro ūkio. Jei iki tol atsakovas rūpinosi šeima, tai ieškovė „Volvo S60“ nusprendė pirkti viena, nes nesugebėjo pasirūpinti visais reikalais, neturėdama kaip važinėti. Atsakovas nežinojo, nei kaip nei už kiek pirko ieškovė automobilį, tai buvo vienasmenis sprendimas, bendri reikalai nebuvo planuojami. Ieškovė prašo 900,00 Eur kompensaciją už automobilį, kadangi transporto priemonė buvo įsigyta santuokoje, pasiėmė pinigus, neatidavė ½ dalies. Dėl daiktų, pagal paskaičiavimą 4 250,00 Eur kompensacija, nes daiktai yra jo žinioje, daiktai buvo naudojami šeimos gerbūviui. Už naujai sukurtas patalpas, 6 000,00 Eur, paskaičiuota pagal papildomą S. K. išvadą, pagal nurodytus statybos metus, pagal medžiagas kokių tuo metu reikėjo. Į namo gerbūvį investuota daugiau, nevertinta buvo laidai, vamdžiai. Atsakovui lieka daug didesnės vertės turtas, kuriame įdėta daug daugiau pinigų. Dėl vidutinės rinkos vertės paskaičiavimo, buvo kilęs ginčas dėl naujų statinių vertės. VĮ „Registrų centras“ pateikė atsakymą dėl stoginės ir kitų inžinerinių statinių vertės, kad vertė yra 6 100,00 Eur. Teismo posėdžio metu, nurodė, kad santuokos nutraukimas yra dėl atsakovo kaltės, motyvai išdėstyti, pagrinde dėl psichologinio smurto, netolerancijos ir iš to išplaukia reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo – 2 000,00 Eur. Dėl vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo dydžio ginčo nekyla. Pagrindinis ginčas dėl turto, dėl kurio negalima sudaryti santuokos nutraukimo sutarties. Atsakovas kažkodėl nesutinka išmokėti kompensacijos net ir pagal grafiką. Gyvenamojo namo ir atitinkamai kitų pastatų ½ dalį prašoma pripažinti bendra jungtine nuosavybe. Bendra jungtine nuosavybe prašoma pripažinti dėl to, kad ištiesų šeima apsigyveno atsakovo tėvų namuose ir buvo susitarimas leidimas apsigyventi tame name, jog jie įsirengs mansardą. Nes ten nebuvo nei įvadų, buvo neapšildoma viena patalpa ir joje gyventi šeimai nebuvo galima. Santuoką įregistravus nuo 2003 m., mansardoje buvo atlikta rekonstrukcija, ko pasekoje, mansardoje buvo sukurtos gyvenamosios patalpos ir visos reikalingos patalpos šalių poreikiams. Tai patvirtina statybos deklaracijos, kad buvo daroma ne tik mansardoje naujų patalpų įrengimas, bet buvo pristatomas ir priestatas. Deklaracijos parodo, kokie veiksmai buvo atliekami. 2014 m. buvo užregistruotos daiktinės teisės, jų padidėjimas pagal statybos deklaracijas. Visos šeimos piniginės lėšos buvo investuojamos į šį turto kūrimą ir pagal 2002 m., 2003 m. atsakovo vardu paskolas, 2006 m. paskola grąžinta buvo iš šeimos lėšų. Gyvenamojo namo esminiai pakeitimai akivaizdūs, dėl to turi būti bendra jungtinė nuosavybė. Pagal turto vertinimą, įvertintas turtas tik įregistruoto ploto. Nors nustatyti pakeitimai ir sukurtas didesnis plotas, kadastriniai matavimai nebuvo atlikti, teko papildomai užsakyti eksperto, name neįregistruotų patalpų vertę ir prašoma priteisti 6 000,00 Eur kompensaciją. Iš ieškovės banko sąskaitų išrašų, matyti, kad šeima turėjo pakankamai lėšų, buvo pervedama ir į atsakovo sąskaitą lėšos, gyvenamojo namo rekonstrukcijos metu pagal ieškovės banko sąskaitos išrašą, buvo pervesta lėšų nuo 2013 m. iki 2019 m. – buvo pervesta 5 100,00 Eur, nuo 2006 m. iki 2016 m. – 2 770,00 Eur, įnešta grynais pinigais. Nors buvo auginti trys vaikai, lėšų turėjo ir šeimai dirbant buvo papildomų pajamų. Paveldėjimo teisių pirkimo – pardavimo sutartis duoda pagrindo pripažinti bendrąją jungtinę nuosvybę. Po tėvo mirties ieškovė su atsakovu nusipirko paveldėjimo teises iš atsakovo brolio ir sesers. Pinigai – 10 000,00 Eur netgi pervesti iš ieškovės sąskaitos, kiti pinigai tikėtina sumokėti grynaisiais. Šeima lėšomis disponavo, ir netgi įsigijo žemės sklypus. Šeima turėjo pinigų ir pirko automobilius. Šeima gyveno ne vargingai, ne skurdžiai, nuolat uždirbo abu, gerino gerbūvį, galėjo įsigyti kito nekilnojamojo turto. Nors paveldėjimo sandoris buvo sudarytas su anyta už 1 Eur, tačiau sandoris buvo atlygintinis. Visas tas turtas, kuris įsigytas paveldėjimo teisės pirkimo – pardavimo sutartimi, jo pagrindu, išduotas paveldėjimo teisės liudijimas ne tai, kad asmeninės nuosavybės teise, tačiau pirmiausiai buvo nusipirktos paveldėjimo teisės iš bendrų šeimos pajamų. Bendrų santuokinių lėšų prezumpcija, šioje byloje nepaneigta, jokiais rašytiniais įrodymais. Atsakovas pripažino, jog mansardoje buvusi virtuvė buvo pertvarkyta. Antras rekonstrukcijos etapas vyko nuo 2019-2020 m., pripažino, jog buvo pakeitimai. Iš tiesų, atsirado naujas plotas virš 40 kv. m., atliekant statybos darbus, pakeliant sienas, atsirado galimybė įrengti vieną kambarį, tualetą ir dušo kabiną, virtuvę. Šis turtas turėtų būti pripažintas bendra jungtine nuosavybe. Ieškovė prašo pripažinti ir ūkinius pastatus ir kitus statinius laikomais priklausiniais bendra jungtine nuosavybe. Jokie teisiniai argumentai nenurodyti, kodėl tik inžineriniai statiniai prašomi pripažinti bendra jungtine nuosavybe. Nors atsakovas savo procesiniuose dokumentuose, akcentuoja, kad statė, rekonstravo šeimai būstai, tačiau pripažįsta, jog rekonstravo ir ūkinį pastatą ir garažą. Tai rodo, atsakovo nenuoseklumą. Visi atlikti darbai buvo atlikti iš sutuoktinių lėšų. Ir garažas ir ūkinis pastatas, pastatyti tik sutuoktinių lėšomis. Dėl automobilių, prašoma priteisti iš atsakovo piniginę kompensaciją – 900,00 Eur už jam tekusias transporto priemones. Dėl transporto priemonės „Volvo“, nebuvo vestas bendras ūkis, pinigai buvo tvarkomi atskirai, pirkiniai planuojami atskirai. Automobilį „Volvo“ prašo pripažinti asmenine nuosavybe. Ginčas kyla ir dėl kilnojamojų daiktų vertės. Ieškovė pateikė, kai kurių daiktų įsigijimo dokumentus ir daugelio naujų daiktų analogiškas įsigijimo kainas. Negalima vadovautis atsakovo nurodyta verte, kadangi turtas pirktas brangiai ir jo kaip beverčio laikyti negalima. Kilimai yra penkiuose ar šešiuose kambariuose, negali būti verti 20,00 Eur. Oro kompresoriaus negalima vertinti, kad 50,00 Eur, ar, kad spausdintuvas yra visiškai bevertis, ar pripažinti, kad nėra tokio turto, kurį šeima turėjo ir turi. Atsakovas nepripažįsta, pastolių ar virboplokščių buvimą, tačiau nėra pagrindo tikėti, jog tai yra kitų asmenų turtas. Atsakovas nurodo, byloje neatitinkančias aplinkybes. Atsakovas nurodo, jog statybinė mediena yra jo motinos. Statybinė mediena, stovi sodininkų bendrijoje, žemės sklype, kuri buvo nusipirkta, kad toliau būtų galima vykdyti statybas. Pati liudytoja J. M., kad statybinė mediena yra jos, kuri yra prie (duomenys neskelbtini), tačiau nenurodė, kad jai priklauso mediena esanti (duomenys neskelbtini). Prašo tenkinti patikslintame ieškinyje nurodytus reikalavimus, už gyvenamąjį namą, prašoma priteisti kompensaciją, kuri nustatyta, pagal Ober-Haus vertinimą. Pagal atsakovo vertinimą buvo įvertintas 120 000,00 Eur. ½ gyvenamojo namo yra 40 000,00 Eur, o atitinkamai ieškovės dalis atitinkanti yra sąžiningumo ir protingumo kriterijus. Reikėtų įvertinti, kad ieškovė su dukromis nuomojasi gyvenamąjį būstą ir neturi kito turto, todėl pinigai labai reikalingi, kito turto įsigijimui. Nors atsakovas akcentuoja, kad ieškovė turi kur gyventi, kadangi ji paveldėjusi namą, tačiau gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), yra paveldėta tik 1/8 dalis, ji turi teisę į 12 kv.m., kambarį, tačiau name gyvena jos brolis, o gyventi 12 kv. m., su dukromis neįmanoma. Dėl žemės sklypų padalijimo, yra du žemės sklypai, prašoma priteisti (duomenys neskelbtini), kur yra daugiau gerbuvio sukurta, galbūt ten pavyks rekonstruoti ar pagerinti šeimai namelį. Kategoriškai nesutinkama su reikalavimu dalinti po ½ dalį, tai suponuoja naujus konfliktus, viena be kitos šalys negalės daryti, nes bus abiejų sklypų bendraturčiai, todėl toks padalijimas yra neracionalus ir netikslingas.

5. Parengiamojo ir teismo posėdžio metu ieškovė A. M. nurodė, kad bendro ūkio neveda pora metų, kartu negyvena nuo 2022 m. sausio mėn. Gyveno kartu, bet bendro ūkio nevedė. Šiuo metu nuomojasi butą. Tuo turtu dėl kurio kilo ginčas nesinaudoja. Laikinosios apsaugos priemonės dėl išlaikymo vykdomos. Mėnesinės pajamos sudaro virš 800,00 Eur, gauna vaiko pinigus iki rugpjūčio 20 d. virš 300,00 Eur, dabar gauna 80,00 Eur už vieną vaiką, yra du vaikai. Būsto nuoma kainuoja 300,00 Eur mėnesiui. Vaikai neturi specialiųjų poreikių. Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatyti nereikia, nes dukros nenori, bendrauti su vaikais atsakovui nekliudo. Tėvas su vaikais išvažiavus nebendravo, vasarą pradėjo bendrauti daugiau. Tai ką kurė kartu, vertina per pusę, nevertina atsakovės indėlio ir nenori dalintis. Ieškovė nenori būti su atsakovu dėl psichologinio smurto. Bandė derėtis dėl nekilnojamojo turto. Pinigai būtų skirti būsto įsigijimui. Santuokoje nesutarimai prasidėjo nuo pat pradžių. Dėl vertybių skirtumo, tarp sutuoktinių kaip žmonių. Atsakovas pareiškė, kad seksas yra svarbiausias dalykas santuokoje. Psichologinis smurtas buvo nuo pat pradžių, ieškovės pasiekimai nebuvo vertinami, žmogus neturi empatijos, užuojautos, išvaizda sumenkinta dėl krūtinės, po gimdymo paklausta buvo, kodėl pilvas nukaręs, prie žmonių. Buvo kritikuojamas atlyginimas. Gyveno santuokoje, nes buvo kvaila, neatpažino psichologinio smurto, mylėjo žmogų, viską glaistė. Vadinti žmogų buku būtų nepagarba. Nuo santuokos metu atsakovas nebuvo išvijęs iš namų. Atsakovas naudojosi jos pažeidžiamumu, buvo įdingai pasiskirstyta darbais šeimoje. Likdavo namuose, atsakovas išeidavo kur nori. Neturi tėvų, jai niekas nepadėjo, jos buitis buvo pilnai. Bandė spręsti dalykus, komunikavo, kad negerai, tačiau atsakovas nereagavo. Pas psichologą nebandė eiti, nežino kodėl. Kiekvienas gyveno atskirai, ieškovė sau, atsakovas sau. Patalpomis buvo nepaskirstyta, nebuvo leidžiama miegoti miegamajame. 2,5 metų ieškovė miegojo su mergaitėmis ant grindų. Buvo paprašyta kito kambario, buvo atsakyta, kad tai skirta ne tam, ne miegui. Komunalinius mokesčius mokėjo atsakovas. Maistą pirkdavo atsakovas sau, ieškovė sau. Ieškovė gamindavo. Dabartiniame darbe dirba nuo 2020 m. Santuokoje dirbo nuo 2000 iki 2003 (duomenys neskelbtini), nuo 2006 iki 2008 (duomenys neskelbtini). 2017-2020 buvo įdarbinta pas atsakovę darbe, kur neidavo į darbą. Nuomos atsakovui nemokėjo. Atsakovas darydavo vienus dalykus, ieškovė kitus. Jo indėlio į vaikų sveikatą, mokyklą, būrelius buvo nulinis. Paskutiniu metu vaikai nieko neveikė, o paskutiniu metu buvo COVID, sedėjo visi namuose. Ieškovė prižiūrėjo namus, viskuo rūpinosi pilnai, atsakovui nereikėjo niekuo rūpintis. G. 2018 m. nustatyta (duomenys neskelbtini), kuria sirgo tris metus. Kitokių pajamų be darbo užmokesčio neturėjo. Kiek ieškovė dirbo, tiek iš jos išlaikė irgi. Vien atsakovas šeimos neišlaikė. Atsakovas nenorėjo nuomotis būsto, dėl to apsigyveno pas atsakovo tėvus. Atsakovo tėvai niekada nežadėjo perleisti namą ar jo dalį. Automobilį Volvo pirko iš darbo santykių lėšų. Kai yra šeima viskas bendrai. Buvo naudojami pinigai iš ieškovės banko sąskaitos. Gaudavo pinigus išėjus motinystės atostogų. Dirbant (duomenys neskelbtini) buvo išmokamos paskolos. Buities tvarkymas buvo ieškovės darbas. Savo asmeninės nuosavybės teise valdomo turto neperleido, nes brolis nepirko. F. T. N. yra mokymosi draugas. Tai yra platoniški santykiai. Buvo susipažinta per (duomenys neskelbtini). Surastas būdas, kuriame galima bendrauti, norint išmokti kitą kalbą. Susipažino 2016 m. Dabar nebendrauja. Tikslas buvo mokytis. Jis gyvena Amerikoje. Buvo pas jį išvykusi 3 savaites. Tai buvo kelionė – atostogos. Butas (duomenys neskelbtini) priklauso F. T. N. Ieškovė organizuoja statybos darbus tame bute. Sodo namelyje vasarą gyventi galima, tai yra vasarnamis, žiema šalta. Pritaikyti gyvenimui žiemai, galima po rekonstrukcijos. (Duomenys neskelbtini), namelio nėra. Sklypai aptverti tvora ir ant ribos stovi laikini pastatai. Atsakovas pažinojo F. T., leido laiką bendrai. Atsakovas žinojo apie kelionę į Ameriką sutiko ir leido važiuoti. Teismo posėdžio metu, nurodė, jog abi advokatės tarėsi, norėjo sudaryti taikos sutartį, tačiau nesusitarė. Norėtų 21 000,00 Eur už (duomenys neskelbtini), dviejų sodų, automobilio. Santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės. Vaikai gyvena su manimi, atsakovas moka alimentus – 300,00 Eur, po 150,00 Eur kiekvienam, taip sutarėme, jis neprieštarauja. Namo rekonstrukcija prasidėjo 2003 m. Mansardoje buvo kambarys ir tada buvo pradėta plėstis į gilumą pastogės, buvo įsirengti kambariai gyvenimui. Sienas kėlė per du kartus 2008 m. ir 2019 m. Pinigai ieškovės sąskaitoje atsirado iš išmokų. Buvo parduotas sodai (duomenys neskelbtini). Pinigai už sodą buvo panaudoti namams įrengti. Pinigai buvo bendri šeimos. Nėra įrodymų patvirtinančių, kad atsakovas gaudavo pajamų iš automobilių remonto. Gyvena F. bute. F. gyvena su šeima Amerikoje.

6. Teismo posėdžių metu atsakovo atstovė Jūratė Normantė palaiko patikslintą priešieškinį pilna apimtimi, prašo jį tenkinti, su dalimi ieškovės patikslintu ieškinio sutinka, dėl vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo dydžio. Dėl sutuoktinių pavardžių sutinka, kad ieškovė pasiliktų tokią kokią nori. Sutinka dalyje su prašymu nenustatyti bendravimo tvarkos. Patikslintą ieškinį prašo tenkinti iš dalies, dėl kompensacijos ieškovei dydžio nustatymo, mano, kad kompensacija mažintina, prašo ieškinį atmesti dėl atsakovo pripažinimo kaltu dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo tvarkos bei atsakovo turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Prašo priešieškiniu nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės ir padalinti santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą sekančia tvarka, priteisiant atsakovui asmeninės nuosavybės teise po ½ dalį inžinerinių statinių- stoginės, po ½ dalį kitų inžinerinių statinių, kitų statinių, ½ dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ½ dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), priekabą Tauras ir automobilį „VW Sharan“, nurodytus kilnojamuosius daiktus, pagal nurodytas vertes. Taip pat, prašo priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise ½ dalį, žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ½ dalį, žėmės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), automobilį „Volvo“, nurodytus kilnojamuosius daiktus. Jei teismas nuspręstų, kad sklypai (duomenys neskelbtini), nepriteisti po ½ dalį, prašytų priteisti ieškovės pasiūlytą variantą, nes pripažino, kad jį laiko teisingu, priteisti atsakovui žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), ieškovei išmokant 250,00 Eur kompensaciją. Dėl atsakovo kaltės, byloje nėra pateikta jokių neginčijamų įrodymų, kad atsakovas smurtavo. Šiai dienai yra pateikti įrodymai, kad atsakovas neturi žalingų įpročių, visą laiką dirbo, nebuvo vaikų teisėse jokiuose sąrašuose, įskaitose ir pati ieškovė, nurodo, kad psichologinis smurtas pasireiškė netinkamu jos įvertinimu. Tuo pačiu į bylą yra teikiami ieškovės garso įrašai, kurių dalis buvo iškarpyti, kur tik ieškovei yra atsakovo pasakytas sakinys naudingas. Ieškovė, asmuo, kuris žino, kad atlieka garso įrašą, kokiais žodžiais plūsta atsakovą. Atsakovas, kuris nežino, kad yra įrašinėjamas garso įrašas, tik poroje įrašų, kažką piktai atsako. Ieškovės pateikti garso įrašai įrodo, kad pati ieškovė elgiasi nepagarbiai, nelojaliai, negarbingai elgiasi su sutuoktiniu, o jis užguitas porą žodžių atsako. Atsiradus trečiajam asmeniui F. T. N., tada jau ir nutiko, kad atsakovas yra negeras, netinkamas ir priekaištai atsirado. Atsiranda kelionės, po kurių matome atsiranda ir perkami butai ir remontuojami, ruošiantis greičiausiai gyventi. Tai parodo, kad santykiai ieškovės su minėtu asmeniu nėra jau tokie platoniški. Juokinga, kad yra perkami butai ir šiuo atveju atsakovas turėjo lūkestį šeimoje, kuris buvo neįgyvendintas, kadangi ieškovė mūsų nuomone susirado kitą vyrą, dėl to santuoka ir sugriuvo. Dėl automobilio „Volvo“. Ieškovė pripažino, kad įgyta iš darbo užmokesčio, įgyta santuokoje, vedant bendrą ūkį. Pirmą kartą lankantis vaikų teisių tarnybos specialistams, 2021 m. išvadoje, pati ieškovė nurodo, kad gyvena kartu su atsakovu ir veda bendrą ūkį. Atsirado ta mintis, kad automobilis nėra pirktas iš asmeninių lėšų, o santuokoje vedant bendrą ūkį. Nėra pagrindo jo pripažinti asmenine nuosavybe. Būtų neteisinga priteisti ieškovei jos prašymu namelį (duomenys neskelbtini), išmokant atsakovui kompensaciją, nes atsakovas laiko, kad tai yra neteisinga. Manoma, kad reikėtų dalinti po ½ dalį, nes sklypai nėra lygiaverčiai. Dėl namo rekonstrukcijų pasisakinėjo ieškovės atstovė. Nelabai suprantama, kuo netinkama pateikta nuotrauka, nes buvo nuolat akcentuojama, kad paveldėjo atsakovas mažo ploto namą. Paveldėjimo teisės liudijimas, kuris buvo išduotas 2012 m. liepos 25 d., jau tai data, puikiai įrodo vieši duomenys 2012 m. birželio mėnesį, iš esmės visa rekonstrukcija jau buvo padaryta. Pačių ieškovų pateikta į bylą medžiaga, vertinamo atskaitoje yra kadastrinių duomenų byla, kurioje irgi užfiksuota, kad pastato statybos pradžia yra 2009 m. Tai pilnai atitinka priešieškinyje nurodytus duomenis, tada kada gautas statybos leidimas, tada kai prasidėjo darbai, buvo 2009 m. ir faktiškai buvo užbaigti iki paveldėjimo teisės išdavimo. Masinis turto vertinimas skirtas mokestinės vertės nustatymui. Registro duomenys rodo, kad vidutinė rinkos vertė šiai dienai yra nepakitusi. Ieškovė pateikusi savo vertinimą, pagal kurį visas namas (duomenys neskelbtini) ir nuotraukose yra ta pati virtuvė, kuriai bandoma statybines išlaidas skaičiuoti. Atsakovų nuomone tai yra neteisinga. Pateikti į bylą ir vidutinės rinkos vertės ataskaitą ir dar atskirai pateikti statybos skaičiuojamosios vertės kainos ekspertizę ir sakyti, kad čia yra atskiri darbai. Ekspertas jų nepašalino iš rinkos vertės nustatymo. Šios ekspertizės dubliuojasi. Nėra jokių byloje duomenų, kad minėti darbai ekspertizėje atlikti nuo 2019 m. iki 2020 m., eksperto nurodyta, kad pagal pačios ieškovės pasakymą. Teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovo pusė palaiko ieškinio reikalavimus, dėl išlaikymo vaikams dydžio, dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir dėl sutuoktinių pavardžių palikimo, palaiko reikalavimą nenustatyti bendravimo tvarkos. Patikslintą ieškinį iš dalies pripažįsta dėl kompensacijos priteisimo, mano, jog suma mažintina iki 575,00 Eur, prašo atmesti ieškinį dalyje dėl atsakovo pripažinimo, kaltu dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo tvarkos, atsakovo turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe. Savarankiški priešieškinio reikalavimai: nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės, padalinti santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą sekančia tvarka, priteisiant atsakovui N. M. asmenine nuosavybe nurodytus kilnojamuosius daiktus, taip pat po ½ dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini), taip pat asmenine nuosavybe ½ inžinerinių statinių, stoginės, ½ inžinerinių statinių, kitų inžinerinių statinių, priekabą Tauras, automobilį „VW Sharan“, automobilį „Volvo“ priteisinat ieškovei, priteisti kompensaciją atsakovui. Namo nuosavybę atsakovas įgijo 2012 m., jau po pagrindinės rekonstrukcijos atlikimo. 2012 m. 1/8 dalį atsakovas pats paveldėjo, nors ieškovė prašo pripažinti bendrąją jungtinę nuosavybę į ½ dalį, tačiau jokių pagrįstų įrodymų nėra į paties ieškovo paveldėtą dalį. Kol kas buvo pateikti argumentai tik dėl pirktų paveldėjimo teisių, taip pat 1/8 dalį atsakovas įsigijo iš savo motinos. Motina patvirtino, kad jos siekis buvo padovanoti atsakovui šį turtą. Suma pati rodo, jog tai nebuvo motinos siekis gauti turtinę naudą, tačiau pati suma rodo, kad perleidimas buvo daugiau neatlygintinas. Atsakovo nuomonę jei teismas spręstų, kad reikia pripažinti nuosavybę bendrąją tai tas dydis būtų 2/8 dalys, tačiau priteisiant nuosavybę pagal įstatymą, ieškovė turi įrodyti, kad nuosavybė buvo pagerinta iš esmės, savo asmeninėmis lėšomis. Po 2012 m. turtas nebuvo pagerintas iš esmės, kadangi namo pagrindinis tūris jau buvo pasikeitęs 2012 m. birželio mėn. Iki paveldėjimo teisės susiformavimo buvo jau susidariusi pagrindinė turto masė. Iš bendrų lėšų nebuvo tai atlikta. Išrašai iš atsakovo sąskaitos matosi, jog sumos buvo nedidelės įsigytos. Abejotina, kad už 5 000,00 Eur galima atlikti rekonstrukciją. 2003 m. šalys tik įsirengė patalpas savo gyvenimui. Paskolos buvo panaudotos patalpų įsirengimui gyvenimui ir paskolos buvo grąžintos 2006 m. Jau po paskolų bendrų paėmimo, prasidėjo esminis pastato gerinimas. Byloje nėra jokių duomenų, kiek atsakovas būtų remontavęs automobilius ir kiek uždirbęs. Priteisti pagal Ober-Haus ir papildomai pagal statybos vertę yra nepagrįstas. Turtas yra priteisiamas pagal vidutinę rinkos vertę. Vidutinė rinkos vertė viso turto yra 80 000,00 Eur. Buvo vertintas visas turtas ne tik atsakovo dalį ir nenurodyta jokių aplinkybių, kurios mažintų turto vertę. Dėl automobilių nėra jokių aplinkybių, kad ieškovė su atsakovu gyventų atskirai prieš automobilio įsigijimą. Tiek vaiko teisių specialistės išvada ir pati ieškovė patvirtina, kad ieškovė gyveno kartu (duomenys neskelbtini). Pati ieškovė patviritno, kad mokesčių nemokėjo atskirai. Mediena prie namo yra mamos, o mediena sode, tai atsakovas nesutinka su šia mediena, ir ji gali būti priteisiama pačiai ieškovei, už ieškovės nurodytą sumą. Nei toks kiekis, nei pagrįstumas toks, nei medienos kokybės neaiškumas yra. Įrankiai priklausantys tretiesiems asmenims, negali būti dalijami. Dėl pastolių yra išsikeista atsakovo su vibroplokšte su pusbroliu. Jei ieškovė laiko, kad daiktų tokia vertė yra kokia ji nurodė, atsakovas sutinka, kad daiktai būtų priteistini ieškovei už nurodytą sumą. Analogiškus daiktus ieškovė sau vertina maža suma, o atsakovui vertina didesne suma. Šie abu sklypai suformuoti kaip vienas sklypas, neturi skirančios ribos, padalinti juos po ½ dalį, reikštų, kad šalys turėtų atskirti tuos sodus. (Duomenys neskelbtini) vertė yra didesnė nei (duomenys neskelbtini) vertė, dėl esančio namelio. Kadangi šis turtas nėra gyvenamasis būstas, kuris trukdytų šalims turėti bendrąją nuosavybe, būtų teisinga padalinti po ½ dalį, arba ieškovei laikant, jog vertė yra tik 250,00 Eur, tinka veidrodinis principas, priteisti atsakovui (duomenys neskelbtini), ieškovei išmokant 250,00 Eur kompensaciją ir jai sodą (duomenys neskelbtini). Atsakovas laiko, kad tai nėra teisinga vertė. Dyzelinis generatorius neegzistuoja jis yra išgalvotas. Vis kalbama apie gausias atsakovo pajamas, tačiau šalys namo rekonstrukciją vykdo ir niekaip namo išorė nėra užbaigta. Šalys neturėjo daug pinigų, negalėjo skirti namo rekonstrukcijai, namo rekonstrukcija atlikta iki 2012 m. už ieškovo tėvų lėšas, tėvai buvo leidę jiems ten gyventi, jokių pažadų, kad kažkas bus preleista, atiduota nebuvo. Byloje yra labai svarbu, kad ieškovė savo asmeninio turto nerealizavo ir neprisidėjo prie bendro turto gerinimo. Nėra pagrindo laikyti, kad buvo atsakovo kaltė santuokos nutraukimas, nes ieškovė pati negalėjo įvardinti kas yra psichologinis smurtas.

7. Teismo posėdžio metu atsakovas N. M., nurodė, jog bendro ūkio su ieškove neveda ir kartu negyvena nuo 2022 m. sausio mėn. Labai skirtingų gyvenimų negyveno, atsakovas rūpinosi mokesčiais ir būstu, ieškovė rūpinosi vaikais. Bendrą gerbūvį supranta dirbant, išlaikant šeimą ir rūpinantis ja. Ieškovė dešimt metų praktiškai niekur nedirbo, vaikų auginimas ir namų tvarkymas irgi yra darbas. Mano, kad ieškovė atlikdama tokį darbą, turi teisę į dalį sukurtos nuosavybės – į sodus, ir šiek tiek iš (duomenys neskelbtini). Rekonstrukcija (duomenys neskelbtini), vyko nuo 2009 m. iki 2012 m., gyvenant santuokoje ir auginant vaikus. Buvo įrengti kambariai, paruoštas geresnis gyvenimas visiems. Rekonstrukcija buvo daroma šeimos gerbūviui. Argumentas dėl ieškovės kaltės yra dėl to amerikiečio, jos draugo F. T. Dar prieš kelionę į Ameriką, ji su juo susitikdavo, net nesakydama. Sužinodavo tik iš vaikų, kad jis atvažiuodavo pas ją ir susitikdavo. Po kurio laiko, kai jau buvo nupirkti bilietai, ji paprašė ir paklausė tik dėl vaikų, ar merginas išleis su ja į Ameriką. Ji pasakė, kad nenori, kad atsakovas su ja skristų kartu, kadangi jis nepriėmė jos draugo. Grįžus ji pasakė, kad pasirinko jį. Gali būti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nepastebėjo 2020 m., kad vestų bendrą ūkį. Kad gyvena atskirai suprato nuo šių metų, kuomet išėjo. Konfliktų ir barnių nebuvo, nesmurtavo, ieškovės nemušė. Ieškovės niekada nežemino, jei ir būdavo kada pasakyta, tai tik juoko forma. Pas tėvus 2003 m. nusprendė gyventi, kadangi nebuvo lėšų nusipirkti ar išsinuomoti turtą. Tėvai leido įsikurti, tačiau niekada nežadėjo perleisti namo atsakovui. Visi įrengimai buvo daromi, siekiant pagerinti esamas gyvenimo sąlygas. Atsakovo motina padovanojo savo dalį, tačiau turėjo būti įrašytas 1 Eur. F. T. buvo nakvojęs pirmą kartą, kai jis buvo atvažiavęs į svečius. Vėliau jis nakvodavo viešbučiuose, o dar vėliau jis susitikinėdavo, atsakovui nežinant. 2018 m. ieškovė su dukromis skrido į Ameriką. Į metus du kartus tikrai susitikdavo. Nuo 2016 m. iki 2018 m. jis keturis kartus buvo. Prašo pripažinti ieškovę kaltą dėl neištikimybės, bet duomenų neturi. Pirtyje su F. T., buvo jam atvykus pirmą kartą. Nuo 2003 m. buvo paimta paskola ūkinio pastato rekonstrukcijai. Ūkinis pastate yra garažas, katilinė, sandėliukai, pirtis. Už paskolą buvo statomas ūkinis ir tvarkytas namo antras aukštas. 2003 m. santuokos sudarymo metu mansardoje buvo kambariukas, dydžio pasakyti negali. Mansardoje šiai dienai yra du sanitariniai mazgai ir penki kambariai. Ieškovė miegojo su dukromis kitame kambaryje, ji pati nepasirinko. Ji norėjo mane išgrūsti. Du su puse metų, ji nemiegojo kartu, nes pati atsisakė. Keturiuose kambariuose yra kiliminės dangos. Šešiuose kambariuose yra roletai „Diena – Naktis“. Visų 6 roletų vertė yra 20,00 Eur. Atsakovas organizavo roletų pirkimą. Dėvėtų roletų vertė realu, kad yra 20,00 Eur. Nurodė, jog turėjo ieškovės sutikimą perleisti automobilį „VW Sharan“. Pardavė už 800,00 Eur. Sandorio metu, ieškovės nebuvo. Su ieškove buvo atsiskaityta dar prieš parduodant. Ieškovė nežinojo apie pardavimą. Jai buvo sumokėta 200,00 Eur, tada ji atidavė raktelius ir technikinį pasą. Prieš teismą ieškovei buvo pasiūlyta 20 000,00 Eur, tačiau ieškovė atsisakė. Teismo posėdžio metu nurodė, kad santuoka iširo dėl neištikimybės, dėl jos kaltės. (Duomenys neskelbtini), gyvena nuo 2003 m. Namai nuosavybės teise priklausė atsakovo tėvui ir motinai. Statinių rekonstrukcija įvyko nuo 2003 m. iki 2020 m. Rekonstrukcija buvo reikalinga šeimos gyvenimui. Rekonstrukcija buvo vykdoma iš darbo užmokesčio ir gaunamų išmokų už vaikus. Remontavo automobilius pagal verslo liudijimą, 10 m. dirba suvirintoju. 2003 m. – 2010 m. dirbo pagal verslo liudijimą ir gyveno iš tų pajamų. Dyzelinis generatorius yra išgalvotas, du įrankiai yra pusbrolio ne atsakovo. Daiktai buvo įsigyti palaipsniui. Namo sienos buvo pakeltos 2008 m. 2003 m. buvo įrengta vonia, tualetas, pora kambariukų, buvo prisitaikyta gyvenimui. Tėvai prisidėjo prie rekonstrukcijos, buvo ir medienos parūpinta, duodavo pinigų. Dar kartą namo sienos buvo pakeltos 2019 m. (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini), gaudavo pajamas į sąskaitą. Dėl ieškovės turimo asmeninio turto, nežino, ką ieškovė gali susitarti su broliu. 2011 m. prekant žemės sklypą iš M., pripažįsta, jog ieškovė sumokėjo 6 000,00 Lt. 2012 m. pripažįsta, jog iš ieškovė sumokėjo/pervedė 10 000,00 Lt. Neatsimena, kas mokėjo pinigus už „VW Sharan“. Iš bendrų lėšų statė ir kitus pastatus, ūkinius, pirtį, gyvenamojo namo kambarius, virtuvę. Ieškovė nežinojo, jog vibroplokštė buvo iškeista.

8. Teismo posėdžio metu liudytoja J. M. parodė, kad atsakovas yra jos sūnus. Ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini), gyveno nuo 2003 m. Leido jiems gyventi, kadangi jie neturėjo kur gyventi, jiems trūko lėšų. Nežadėjo nieko perleisti šalims. Jie buvo įleisti į antrą aukštą, ten buvo vienas kambarys. Nurodė, jog dovanojo sūnui paveldėjimo teisę. Nurodė, jog jai priklauso mediena sukrauta prie namo, pirkta už jos lėšas. Sūnus niekada nemušė vaikų, kai ieškovė išvažiavo pas draugą su vaikais, po to kivirčai ir nesutarimai buvo. Atsakovas neturi žalingų įpročių. 2018 m. ieškovė su vaikais išvažiavo į Ameriką, jai grįžus jos elgesys pasikeitė. 2021 m. šalys kūčias dar valgė namie. Nesigilino, kur ieškovė ir atsakovas važinėjo, nesidomėjo, kaip jie gyveno. Jos nuomone sūnus neturi papildomų pajamų iš automobilių taisymo. Mediena buvo apdailai, ji yra (duomenys neskelbtini).

9. Teismo posėdžio metu liudytojas D. G. parodė, kad giminystės ryšys su proceso dalyviais nesieja. Nurodė, kad ieškovės nepažįsta, tik žino, kad yra atsakovo žmona, bendrauti nelabai ir bendrauja su ja, su atsakovu pažįstamas 8-10 metų. Atsakovą pažįsta per savo draugus. Pastebėjo, kad prieš 3-4 metus, kad santuokoje prasidėjo nesutarimai. Negirdėjo ir nematė, kad atsakovas būtų išvijęs ieškovę. Teko matyti, kad viskas buvo sklandžiai. Atsakovas bendraudavo su vaikais. Kiek pats matęs, nuo praeitų metų, nuo Kalėdų, kaip dingo, taip dingo. Iki 2021 m. Kalėdų, šalys kartu gyveno, būdavo užvažiuodavo į savaitę po kartą, po porą kartų, kaip kada. Atsakovas pasakojo, jog taip atsitiko, jog žmona susidėjo su amerikiečių, buvo išvažiavus ilgesniam laikui, nuo to laiko ir prasidėjo nesantaika. Nurodė, jog padėdavo atsakovui baldus surinkt, atsakovas padėdavo mašiną pataisyti. Savo garažo neturi, prašydavo, kad pas atsakovą garaže pataisytų savo mašiną. Visos šeimos bendraujant kartu nematydavo, dažniausiai vaikus ir atsakovą matydavo. Nematė, kad važiuotų kiti asmenys tvarkyti automobilių pas atsakovą.

10. Teismo posėdžio metu liudytojas K. A. parodė, kad ieškovę ir atsakovą pažįsta nuo savo vestuvių apie 31 metus. Atsakovas yra žmonos brolis. Ieškovės ir atsakovo santuokoje nesutarimai prasidėjo 2018 m. vasaros pabaigoje. Kiek suprato iš nuogirdų, o poto ir giminės pasakojo, kai atsirado, kažkoks ieškovės draugas, pas kurį ji buvo išvažiavusi. Giminės tai uošvienės brolis, žmona. Pats nematė. Iki 2018 m. nepastebėjo rimtų nesutarimų tarp šalių. Atsakovas su šeimos nariais elgėsi kaip normalus tėvas. Smurto atveju prieš šeimos narius, kad pasitaikytų, nežinoma. 2021 m. gruodžio 24 d. per Kūčias pas atsakovą buvo paklaustas, ar jis atvažiuos Kalėdų švesti pas juos, atsakovas atsakė, kad švęs Kalėdas namuose su žmona ir vaikais.

11. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovo ir atsakovės santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 33). Ieškovas su atsakove turi du nepilnamečius vaikus , kreditorių neturi, turi bendro dalintino turto. Šalims nepavykus pasiekti bendro konsensuso visais su santuokos nutraukimu susijusiais klausimais, ieškovė pareiškė patikslintą ieškinį, kuriame prašo nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės, priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, nustatyti jų gyvenamąją vietą, priteisti neturtinę žalą ir padalyti bendrąją jungtine nuosavybe šalių turimą turtą. Atsakovas nesutikdamas su patikslinto ieškinio reikalavimais pareiškė patikslintą priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, jų gyvenamosios vietos nustatymo ir klausimų susijusių su bendro turto padalijimu išsprendimo.

12. Iš (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisių pirkimo – pardavimo sutarties, matyti, kad G. M., L. A. ir J. M. parduoda visas paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises, likusias po J. M. mirties, (duomenys neskelbtini), atsakovui N. M.. Paveldėjimo teisės buvo parduotos už 20 001,00 Lt (5 792,69 Eur) (1 t., e. b. l. 15-16).

13. Iš pateiktos 2003 m. spalio 21 d. būsto paskolos (kreditavimo) sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad Kaišiadorių vyskupijos kredito unija, suteikė N. M. 22 700,00 Lt (6 574,37 Eur) kreditą ūkinio pastato statybai ir namo rekonstrukcijai, nurodoma, jog renovuojamas namas su priklausiniais ir žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 17-18).

14. Iš 2021 m. rugpjūčio 17 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties, matyti, kad N. M., pardavė automobilį „VW Sharan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), už 800,00 Eur sumą (1 t., e. b. l. 19).

15. Iš 2014 m. lapkričio 13 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą, matyti, kad užbaigta gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija. Statybą leidžiantis dokumentas išduotas 2009 m. rugsėjo 21 d., rekonstruotas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pristatant priestatą ir ūkinio pastato rekonstravimas, parengtas 2009 m. Statybos atliktos ūkio būdu, statybos vadovas N. M., statytoja J. M.. Statinio bendras plotas pagal kadastro duomenis – 159,12 kv.m. (1 t., e. b. l. 20-22).

16. Iš 2002 m. gegužės 6 d. Kaišiadorių vyskupijos kredito unijos laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad J. M. laiduodama, užtikrino 2002 m. gegužės 6 d. paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymą, pagal kurią N. M. gavo 8 000,00 Lt paskolą (1 t., e. b. l. 23-24).

17. Iš 2021 m. rugpjūčio 16 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra registruota ½ dalis pastato – gyvenamojo namo (vidutinė rinkos vertė 20 600,00 Eur), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstravimo pradžios metai 2009, pabaigos metai 2014, ½ dalis pastato – šiltnamio (vidutinė rinkos vertė 198,00 Eur), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstravimo pradžios metai 2009, pabaigos metai 2014, ½ dalis pastato – ūkinio pastato (vidutinė rinkos vertė 150 Eur), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai – 1963, ½ dalis pastato – ūkinio pastato (vidutinė rinkos vertė 78 Eur), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai – 1963, ½ dalis pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai – 1963, ½ dalis pastato – pirties (vidutinė rinkos vertė 738,00 Eur), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstravimo pradžios metai 2009, pabaigos metai 2014, ½ dalis pastato – ūkio pastato (vidutinė rinkos vertė 1 870,00 Eur), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstravimo pradžios metai 2009, pabaigos metai 2014, ½ dalis kitų inžinerinių statinių – stoginė (vidutinė rinkos vertė 680,00 Eur), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pradžios metai – 2009, statybos pabaigos metai 2009, ½ dalis kitų inžineriniai statinių – kiti statiniai (vidutinė rinkos vertė 858,00 Eur), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pradžios metai 2006, statybos pabaigos metai 2007, priklauso atsakovui N. M., kita dalis J. M. (1 t., e. b. l. 25-32).

18. Iš 2020 m. lapkričio 24 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, matyti, kad šalių vardu registruota bendroji jungtinė nuosavybė, žemės sklypui (vidutinė rinkos vertė 2 100,00 Eur), esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 34-35).

19. Iš 2020 m. lapkričio 24 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, matyti, kad N. M. vardu registruota bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, žemės sklypui (vidutinė rinkos vertė 3 012,00 Eur), esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 36-37).

20. Iš 2021 m. rugpjūčio 16 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, matyti, kad atsakovui priklauso ½ dalis žemės sklypo (vidutinė rinkos vertė 6 748,00 Eur), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Įgijimo pagrindas 2012 m. liepos 25 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. Kita sklypo dalis priklauso J. M. (1 t., e. b. l. 38-41).

21. Iš pateiktos 2021 m. rugpjūčio 3 d. UAB „Dinapolis“ pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, matyti, jog atsakovė nuo 2021 m. vasario 2 d., gavo 4 565,29 Eur darbo užmokesčio, minėtoje darbovietėje (1 t., e. b. l. 42).

22. Iš pateiktos 2021 m. spalio 21 d. konsultacinės nuomonės dėl galimo turto kainos rinkoje, matyti, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių – stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių – kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto – namų valdos dalies, esančios (duomenys neskelbtini), galima kaina rinkoje gali siekti 120 000,00 Eur (1 t., e. b. l. 44, 3 t., e. b. l. 3-61).

23. Iš pateikiamo VĮ „Regitra“ registracijos liudijimo ir VĮ „Regitra“ išrašo, matyti, kad ieškovės vardu registruota transporto priemonė „Volvo S60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 47-48, 59). Iš pateikiamo VĮ „Regitra“ išrašo, matyti, kad N. M. vardu, registruotos transporto priemonė – „VW Sharan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos data 2020 m. vasario 8 d., „VW Sharan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos data 2014 m. gegužės 13 d., priekaba „Tauras 700-02S“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 49).

24. Iš pateikiamo „Swedbank“, akcinės bendrovės, mobiliosios programėlės ekranvaizdžio, matyti, jog iš nenustatyto asmens sąskaitos 2012 m. kovo 21 d. G. M. buvo pervesta 10 000,00 Lt suma (1 t., e. b. l. 50-51).

25. Iš 2014 m. lapkričio 13 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad užbaigta šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stoginė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statyba adresu (duomenys neskelbtini), statytojai J. M., N. M. (1 t., e. b. l. 52-54).

26. Iš 2022 m. sausio mėnesio „Emprekis“ vidutinės transporto kainos Lietuvoje išrašo, matyti, kad automobilio „Volvo S60“ vidutinė rinkos vertė sudaro – 3 250,00 Eur (1 t., e. b. l. 100).

27. Iš 2021 m. gruodžio 20 d. (duomenys neskelbtini) charakteristikos matyti, kad N. M. vertinamas teigiamai (1 t., e. b. l. 103). Iš 2021 m. gruodžio 24 d. (duomenys neskelbtini) pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, matyti, kad atsakovui išmokėtas darbo užmokestis per laikotarpį nuo 2021 m. birželio mėn. iki 2021 m. lapkričio mėn. sudaro 5 796,88 Eur (1 t., e. b. l. 104).

28. Iš 2020 m. lapkričio 24 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, matyti, jog adresu (duomenys neskelbtini), A. M. vardu, registruota 1/8 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 dalis kitų inžinerinių pastatų – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytų (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu (1 t., e. b. l. 105-107). Iš 2020 m. lapkričio 24 d. nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, matyti, kad A. M. vardu registruotos 88/699 dalys, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įgijimo pagrindas (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 108).

29. Iš pateiktų fotonuotraukų, matyti, rekonstruotas gyvenamasis namas (1 t., e. b. l. 110-112).

30. Iš pateiktos 2021 m. kovo 12 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties, matyti, jog A. M., automobilį „Volvo S60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo už 2 400,00 Eur (1 t., e. b. l. 158).

31. Iš 2013 m. sausio 16 d. rašytinio pritarimo statinio projektui Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad vieno buto namo, (duomenys neskelbtini), statybos projektas parengtas 2012 m., rašytinis pritarimas N. M. suteikia teisę statyti naują statinį gyvenamąjį namą.

32. Iš Vytauto Didžiojo kredito unijos pateikto 2022 m. sausio 5 d. rašto dėl inforamcijos pateikimo, matyti, kad pagal su N. M. sudarytą 2022 m. gegužės 6 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išmokėta 2 896,20 Eur paskola, įsipareigojimai pilnai įvykdyti 2006 m. lapkričio 10 d. Laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 6 d. iki 2006 m. lapkričio 10 d. (įsipareigojimų pagal paskolos sutartį įvykdymo) N. M. pagal 2002 m. gegužės 6 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sumokėjo 0,21 Eur delspinigių, 897,31 Eur palūkanų ir grąžino 2 653,22 Eur paskolos (2 t., e. b. l. 12).

33. Iš byloje pateiktų A. M. „Swedbank“ akcinės bendrovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašų, matyti, kad 2011 m. M. M. buvo pervesta 6 000,00 Lt (1 737,72 Eur) suma, mokėjimo paskirti pagal pirkimo pardavimo sutartį Nr. 2-5539, 2012 m. G. M. 10 000,00 Lt (2896,20 Eur) suma, 2014 m. R. G. 4 000,00 Lt (1 158,48 Eur) suma, paskirtis – už automobilį (2 t., e. b. l. 24-47).

34. Iš Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad įvertinus turtą, esantį (duomenys neskelbtini), t. y. pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kitus statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertinamo turto rinkos vertė 2022 m. kovo 8 d. yra 95 000,00 Eur, tame tarpe žemės sklypo rinkos vertė yra 15 000,00 Eur (2 t., e. b. l. 77-165).

35. Iš pateiktų Regia duomenų ir nuotraukų, matyti, kad sklypai (duomenys neskelbtini), yra gretimi, besiribojantys, nuotraukose, matyti, sodo namelio vidus (3 t., e. b. l. 97-103). Iš ieškovės pateikto susirašinėjimo su vertintoja K. L., matyti, jog turto vertinimas dėl objekto esančio (duomenys neskelbtini), buvo atliktas įvertinant tik tą plotą, kuris įregistruotas Registrų centre, šiuo atveju 159,12 kv. m. Patalpos, kurios neįregistruotos yra nevertinamos, norint vertinti ir jas reikia atlikti naujus kadastrinius matavimus. Padidėjus bendram namo plotui, vertė būtų perskaičiuojama. Namo vertė grindžiama 1 kv. m., todėl padidėjus namo plotui, padidėtų ir namo vertė (3 t., e. b. l. 160).

36. Iš 2012 m. liepos 25 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, matyti, kad N. M., paveldėjo ½ dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kitų statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (3 t., e. b. l . 167-178).

37. Iš pateiktos nuotraukos matyti pastatas, ieškovės įvardijamas kaip sodo namelis (3 t. e. b. l. 181). Iš pateikto garantinio talono, matyti, kad už sieninį oro kondicionierių 2014 m. buvo įsigytas sieninis oro kondicionierius. Iš pateiktos garantinės priežiūros ir remonto kortelės, matyti, jog už 410,00 Eur 2018 m. balandžio 25 d. buvo įsigyta orkaitė. Iš garantinės priežiūros ir remonto kortelės, matyti, kad 2020 m. balandžio 23 d. už 240,00 Eur buvo įsigytas gartraukis. Iš pateikiamų skelbimų, matyti, kad naujo frezavimo įrankio kaina – 615,01 Eur. Naujų medžio pjovimo staklių kaina 299,00 Eur. Naujo plazminio pjovimo aparto kaina 610,00 Eur. Naujos įrankių spintelės ant ratukų kaina – 319,00 Eur. Naujo akumuliatorinio prailginamo reketinio rakto kaina -198,00 Eur. Naujo grąžto kaina - 249,00 Eur. Siaurapjūklio „Festool“ kaina 371,47 Eur. Dėvetos rusiškos tekinimo stakles – 2 000,00 Eur. Midea Blanc Oro kondicionieriaus kaina – 653,00 Eur (4 t., e. b. l. 8-19).

38. Iš pateikiamos 2021 m. liepos 9 d. PVM sąskaitos faktūros, matyti, kad akumuliatorinė prailginta terkšlė įsigyta už 175,00 Eur. Iš pateikiamos 2020 m. sausio 29 d. PVM sąskaitos faktūros, matyti, kad suktuvas – gręžtuvas įsigytas už 175,45 Eur su PVM, akumuliatorinis smūginis suktuvas, už 520,30 Eur su PVM. Iš pateikiamų „Skelbiu.lt“ skelbimų, matyti, kad naudotos bulvių tarkavimo mašinos vertė nuo 45 Eur iki 80 Eur, krūmapjovės nuo 35 Eur iki 135 Eur, lauko baldų komplekto vertė – nuo 160 Eur iki 590 Eur; virtuvinio komplekto vertė nuo 5 Eur iki 700,00 Eur, minkšto kampo nuo 40 Eur iki 550,00 Eur, elektrinio vandens šildytuvo (Boilerio) nuo 60 Eur iki 210 Eur, nešiojamos viryklės kaina nuo 23,99 Eur iki 45 Eur, lentynos nuo 12 Eur iki 110 Eur, įrankių vežimėlio kaina apie 70,00 Eur, 2 vnt. roletų diena-naktis kaina apie 25 Eur, siuvimo mašinos kaina nuo 25 Eur iki 110 Eur. Naujo hidraulinio keltuvo vertė nuo 29,04 Eur iki 166,83 Eur. Naujo lauko skėčio kaina, nuo 34,99 Eur iki 41,90 Eur (4 t., e. b. l. 40-55).

39. Iš 2022 m. birželio 15 d. teismo eksperto konsultacinės išvados dėl atliktų statybos darbų ir statybos darbų kainos nustatymo, matyti, kad statinio adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos metu objekte pastatytas koridorius, WC ir dušo patalpos, virtuvė, kambarys, pagalbinės patalpos, balkonas, virš minėtų patalpų įrengta perdanga, virš perdangos sumontuotas stogas, objekte atliktų statybos darbų kaina – 24 880,37 Eur (4 t. e. b. l. 105-118).

40. Ieškovė prašė nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovė nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, o būtent dėl atsakovo ypatingo charakterio, dėl psichologinio ir fizinio smurto vartojimo prieš sutuoktinę. Atsakovas teigė, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, dėl jos neištikimybės, o būtent, ieškovė buvo neištikima su kitu vyru, nevykdė santuokinių pareigų, pradėjo šiurkščiai elgtis su Atsakovu, emociškai smurtauti jo atžvilgiu – šaipytis iš jo, žeminti, vadinti įvairiais žeminančiais epitetais, sakyti, kad gyvenimą toliau kurs su kitu asmeniu ir t.t.

41. CK 3.63 straipsnyje nustatyta, kad abiejų sutuoktinių prašymu teismas, nutraukdamas santuoką, sprendime nenurodo konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, o tik konstatuoja, kad santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės. Tačiau nagrinėjamu atveju šalių nurodyti argumentai, negali suponuoti išvados, jog dėl santuokos nutraukimo kaltas išskirtinai vienas iš sutuoktinių.

42. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoką - sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Aiškindamas ir taikydamas CK normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

44. Teismas įvertinęs šalių paaiškinimus, byloje esančius įrodymus, tarp jų ir ieškovės darytus garso įrašus, konstatuoja, kad sutuoktinių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovė įrodinėja, kad atsakovas žemino ją, varė iš namų, tačiau iš tų pačių garso įrašų, galima susidaryti įspūdį, kad ieškovė pati rodė nepagarbą savo sutuoktiniui, jį vadindama negražiais epitetais, rodė nenorą stengtis, kad šeima būtų išsaugota, buvo neigiamai nusiteikusi prieš atsakovą. Tuo pačiu byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė buvo neištikima atsakovui, vien faktas, jog ieškovė bendravo su kitu asmeniu, nepagrindžia neištikimybės fakto, tačiau kaip. Nors atsakovas teismo posėdyje nurodė, jog mano, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, tačiau parengiamajame posėdyje, tuo pačiu pripažino, kad santuoka galėjo iširti ir dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog šalių santykiai paskutiniais metais buvo konfliktiški, šalys pykdavosi, atsirasdavo barnių. Šios aplinkybės ir ginčo šalių elgesys bylos nagrinėjimo metu (nepagarba vienas kito atžvilgiu) rodo, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog abu sutuoktiniai vienas kito atžvilgiu nebuvo pakankamai lojalūs, dėmesingi, daug konfliktavo ir nesiėmė jokių veiksmų išsaugoti šeimą. Abu sutuoktiniai iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, t. y. lojalumo, savitarpio pagalbos ir supratimo, moralinės bei materialios paramos, tarpusavio pagarbos ir supratimo, visapusiško ir pastovaus rūpinimosi šeima bei kt., ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Taigi konstatuotina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir į tai atsižvelgiant šalių (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta santuoka nutrauktina būten šiuo pagrindu (CK 3.61 staipsnio 2 dalis).

45. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti jai iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą, patirtą neturtinę žalą įvertindama 2 000 Eur. Teismas, nustatęs, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, šio ieškinio reikalavimo netenkina.

46. Ieškovė, pareiškė prašymą nustatyti nepilnamečių dukrų - G. M. ir G. M. gyvenamąją vietą su motina A. M.. Atsakovas šiam ieškovės reikalavimui neprieštaravo, o ieškovė tinkamai rūpinasi nepilnametėmis dukromis, tokiam gyvenamosios vietos nustatymui pritaria ir išvadą duodanti institucija, todėl ieškinio ir priešieškinio reikalavimai yra tenkintini ir G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su A. M..

47. Byloje taip pat, nėra ginčo ir dėl išlaikymo nepilnametėms dukroms priteisimo. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą periodinėmis mėnesinėmis išmokomis po 150,00 Eur kiekvienai dukrai, t. y. G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iki jų pilnametystės, paskiriant ieškovę A. M. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

48. CK 3.67 straipsnyje reglamentuojama santuokos nutraukimo įtaka sutuoktinių turtinėms teisėms. Pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Toks teisinis reglamentavimas siejamas su galimybe išvengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 straipsnio 1 dalis).

49. Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl disponavimo bendrąja jungtine nuosavybe esančiu turtu ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą. Taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai gali išvengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo. Prašymą taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalį pareiškiantis sutuoktinis paprastai siekia turtinės naudos (išvengti jo įgyto turto dalijimo ir (arba) kito sutuoktinio prisiimtų prievolių bendrumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).

50. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodė, kad bendro ūkio su atsakovu neveda pora metų. Pažymėjo kartu negyvena nuo 2022 m. sausio mėn. ir nors gyveno kartu, bet bendro ūkio nevedė. Ieškovės atstovė nurodė, jog pinigai jau buvo tvarkomi atskirai, pirkiniai planuojami atskirai. Pati ieškovė parengiamojo posėdžio metu nurodė, kad maistą pirkdavo atsakovas sau, ieškovė sau, tačiau ieškovė gamindavo. Atsakovas nurodė, jog laiko, kad šalys bendro ūkio nebeveda nuo 2022 m. sausio mėn., kuomet ieškovė išsikraustė iš (duomenys neskelbtini), esančių namų. Aplinkybes, kad dar 2021 m. gruodžio mėnesį kartu buvo švenčiamos Kūčios, patvirtino ir byloje apklausti liudytojai – J. M. ir K. A. Posėdžio metu atsakovas nurodė, kad labai skirtingų gyvenimų negyveno, atsakovas rūpinosi mokesčiais ir būstu, ieškovė rūpinosi vaikais. Bendrą gerbūvį supranta dirbant, išlaikant šeimą ir rūpinantis ja.

57. CK 3.90 straipsnio 1 dalyje yra reglamentuota, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita).

59. Nustatyta, kad ieškovas ginčo namą paveldėjo 2012 m. liepos 25 d. paveldėjimo pagal įstatymą pagrindu mirus ieškovo tėvui J. M. paveldėjo ½ dalį ginčo turto, esančio (duomenys neskelbtini). Tiek ieškovė, tiek atsakovas nurodė, jog namo rekonstrukcija prasidėjo 2003 m. Šalys pripažįsta, jog mansardoje tuo metu buvo tik kambariukas. Tais pačiais 2003 m. buvo paimta paskola ūkinio pastato ir namo rekonstrukcijai, ką patvirtina 2003 m. spalio 21 d. būsto paskolos (kreditavimo) sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad Kaišiadorių vyskupijos kredito unija suteikė atsakovui N. M. 22 700,00 Lt kreditą ūkinio pastato statybai ir namo rekonstrukcijai. Minėtoje sutartyje nurodoma, jog renovuojamas namas su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini). Tiek ieškovė, tiek atsakovas pripažino, jog buvo renovuojamas antrasis aukštas, renovacija tęsėsi iki pat 2020 m. Atsakovo paaiškinimais už paskolą buvo statomas ūkinis pastatas ir tvarkytas namo antras aukštas. Tiek ieškovė, tiek atsakovas nurodė, jog rekonstrukcija buvo reikalinga šeimos gyvenimui, vykdoma iš šalių darbo užmokesčio ir gaunamų išmokų už vaikus. Atsakovas nurodė, jog 2003 m. – 2010 m. dirbo pagal verslo liudijimą ir gyveno iš tų pajamų, vėliau jau 10 metų dirba (duomenys neskelbtini). Ieškovės darbo laikotarpiai nebuvo pastovūs, tačiau per šį laikotarpį, šeimoje gimė trys vaikai, ieškovė ne kartą ėjo motinystės atostogų, vėliau prižiūrėjo mažamečius vaikus namuose. Šalių teigimu, dar kartą, namo sienos buvo pakeltos 2019 m. Pažymėtina ir tai, jog byloje esantys įrodymai, patvirtina, kad paskola būsto renovacijai pilnai buvo išmokėta dar 2006 m., tačiau tiek šalių paaiškinimai, tiek byloje esantys kiti rašytiniai įrodymai, 2014 m. lapkričio 13 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 1 ir Nr. 2, fotonuotraukos, įrodo, kad namo rekonstrukcija buvo vykdoma nuolat santuokos metu, o esminis statinio tūrio ir ploto pasikeitimas registruotas 2014 m.

67. Nagrinėjamu atveju, konstatavus, jog turtas buvo iš esmės pagerintas, taip pat nustatyta jo vertė, ieškovės pateikta Ober-Haus Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, kyla klausimas dėl kito ieškovės reikalavimo priteisti 6 000,00 Eur už sukurtas kitas patalpas. Ieškovė šias aplinkybes taip pat, įrodinėjo ir foto nuotraukomis, tuo pačiu ir susirašinėjimą su vertintoja K. L., kuri nurodė, jog turto vertinimas dėl objekto esančio (duomenys neskelbtini), buvo atliktas įvertinant tik tą plotą, kuris įregistruotas Registrų centre, šiuo atveju 159,12 kv. m. Patalpos, kurios neįregistruotos yra nevertinamos, norint vertinti ir jas reikia atlikti naujus kadastrinius matavimus. Padidėjus bendram namo plotui, vertė būtų perskaičiuojama. Namo vertė grindžiama 1 kv. m., todėl padidėjus namo plotui, padidėtų ir namo vertė. Tačiau kompleksiškai vertinant visus šiuos įrodymus, tiek šalių paaiškinimus, jog dar buvo atliekami darbai ir 2019 m., teismas daro išvada, jog nėra galimybės atriboti, ir nustatyti, ar minėti darbai kurie fiksuoti konsultacinėje išvadoje, nėra jau įvertinti turto vertinimo ataskaitoje. Akte konstatuota, jog atliktų darbų vertinimas buvo nurodytas pačios ieškovės, todėl šio įrodymo pagrindu nustatyta atliktų darbų vertės įkainojimas, vertintinas kritiškai. Pažymėtina ir tai, jog visos namų valdos vertė su kitais statiniais yra 80 000,00 Eur, kai tuo tarpu, vien atliktų darbų nurodomų šioje konsultacinėje išvadoje, sudaro 24 880,37 Eur, kas būtų daugiau nei ketvirtadalis visos namų valdos esančios (duomenys neskelbtini) vertės. Teismas vertindamas šiuos rašytinius įrodymus, kitų įrodymų kontekste, tuo pačiu lygindamas byloje esančias nuotraukas, ieškovų paaiškinimu, daro išvada, jog šiuo atveju nėra pagrindo priteisti minėtą 6 000,00 Eur sumą, už atliktus ieškovės nurodytus darbus palėpėje 2019-2020 m. laikotarpiu, kadangi nėra galimybių atriboti, jų nuo anksčiau atliktų darbų, kurie jau buvo įvertinti Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje, todėl konstatuotina, kad šis ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas.

71. Nagrinėjamu atveju, nustačius, kad viename iš ginčo sklypų yra sodo namelis, darytina išvada, kad (duomenys neskelbtini), sklypas yra ženkliai vertingesnis, pranokstantis VĮ Registrų centro nustatytas vidutinę rinkos vertę. Remiantis protingumo kriterijas, nerealu, jog ginčo sklypų vertė skirtųsi 250,00 Eur suma, kuomet viename iš sklypų nėra jokių statinių. Iš fotonuotraukų matyti, kad sodo namelis yra kur kas vertingesnis nei 250,00 Eur sumą, todėl turto padalijimas dalinant sklypus po vieną kiekvienai šaliai yra neracionalus, pažeidžiantis bendraturčių interesų pusiausvyrą.

73. Pasisakant dėl sutuoktiniams priklausiusių transporto priemonių, matyti, jog ieškovės vardu registruota transporto priemonė „Volvo S60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį ji įsigijo už 2 400,00 Eur (1 t., e. b. l. 158). Atsakovo vardu registruota priekaba TAURAS 700-02S, VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertė 200 Eur ir automobilis VW SHARAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertė 1 000 Eur. Taip pat, santuokos metu atsakovas pardavė automobilį „VW Sharan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), už 800,00 Eur sumą. Atsakovas taip pat, pateikė 2022 m. sausio mėnesio „Emprekis“ vidutinės transporto kainos Lietuvoje išrašą, iš kurio matyti, kad automobilio „Volvo S60“ vidutinė rinkos vertė sudaro – 3 250,00 Eur (1 t., e. b. l. 100).

· stalą (50,00 Eur);

· televizoriaus spintelę (20,00 Eur);

· televizorių (150,00 Eur);

· drabužių džiovyklę (150,00 Eur);

· bulvių tarkavimo mašiną (20,00 Eur);

· siuvimo mašiną (15,00 Eur);

· mezgimo mašiną (100,00 Eur);

· vandens laistymo žarną (10,00 Eur);

· kaitlentę (25,00 Eur);

· lauko skėtį nuo saulės (10,00 Eur);

· du kilimus (60,00 Eur);

Atsakovui ieškovė prašė priteisti:

· suvirinimo įrenginius 2 vnt (400,00 Eur);

· metalo tekinimo stakles (150,00 Eur);

· drėlę perforatorių (90,00 Eur);

· du suktukus (50,00 Eur);

· metalo pjovimo įrenginį (450,00 Eur);

· aukšto slėgio plovimo įrenginį „Karcher“ (100,00 Eur);

· stalą, kėdes virtuvėje (75,00 Eur);

· kiliminę dangą (100,00 Eur);

· gartraukį (190,00 Eur);

· televizorių (100,00 Eur);

· vandens šildymo boilerį (90,00 Eur);

· oro kompresorių (50,00 Eur);

· betono maišyklę (80,00 Eur);

· „Festool“ dulkių siurblį (80,00 Eur);

· grandininį benzininį pjūklą (150,00 Eur);

· vonios spinteles (100,00 Eur);

· orkaitę (200,00 Eur);

· kaitlentę (200,00 Eur);

· kompiuterį (150,00 Eur);

· dulkių siurblį „Philips“ (50,00 Eur);

· žoliapjovę (50,00 Eur);

· trimerį (80,00 Eur);

· oro kondicionierių (400,00 Eur);

· drabužių kabyklą (20,00 Eur);

· skalbyklę (40,00 Eur);

· dyzelinį elektros generatorių (100,00 Eur);

· 2 vnt., stalų darbo kambaryje (40,00 Eur);

· šildymo boilerį (80,00 Eur);

· antrą kompiuterį (100,00 Eur);

· pastolius (80,00 Eur);

· rankinę plazmą metalui pjauti (450,00 Eur);

· spinteles garaže (150,00 Eur);

· vyrišką dviratį (200,00 Eur);

· metalines kopečias (2 vnt.) – 50,00 Eur;

· nešiojamą dujinę viryklę (20,00 Eur);

· spinteles duše (130,00 Eur);

· spinteles, pakabinamą lentyną darbo kambaryje (150,00 Eur);

· pastatoma ir pakabinamą lentyną tamsiajame kambaryje (150,00 Eur);

· smūginį veržliaraktį (120,00 Eur);

· akvariumą su įrangą (50,00 Eur), viso daiktų už 9 100,00 Eur.

76. Atsakovas didžiąja dalimi sutiko su daiktų padalijimu, tačiau kilo ginčas dėl kai kurių daiktų priklausomybės sutuoktiniams ir jų egzistavimo, bei turto verčių. Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašė priteisti ieškovei: svetainės minkštų baldų komplektą – kampą (vertė 200,00 Eur), spintą (200,00 Eur), stalą (50,00 Eur), televizoriaus spintelę (20,00 Eur), televizorių (200,00 Eur), drabužių džiovyklę (150,00 Eur), siurblį „Karcher“ (100,00 Eur), bulvių tarkavimo mašiną (20,00 Eur), siuvimo mašiną (30,00 Eur), mezgimo mašiną (200,00 Eur), krūmapjovę (50,00 Eur), vandens laistymo žarną (20,00 Eur), lauko baldų komplektą (100,00 Eur), purkštuvą piktžolėms (10,00 Eur), šaldytuvą (100,00 Eur), virtuvinį komplektą (200,00 Eur), orkaitę (100,00 Eur), kaitlentę (50,00 Eur), lauko skėtį nuo saulės (20,00 Eur) vandens šildytuvą (50,00 Eur), du kilimus (100,00 Eur), užuolaidos 3 vnt. (40,00 Eur), šviestuvus 2 vnt. (20,00 Eur), minkštus baldus – kampą (sodo namelyje – 80,00 Eur), komodą (40,00 Eur), spintą (sodo namelyje – 50,00 Eur).

Atsakovas prašė priteisti jam:

· suvirinimo įrenginius 2 vnt (400,00 Eur);

· metalo tekinimo stakles (100,00 Eur);

· drėlę perforatorių (50,00 Eur);

· du suktukus (50,00 Eur);

· metalo pjovimo įrenginį (50,00 Eur);

· aukšto slėgio plovimo įrenginį „Karcher“ (50,00 Eur);

· hidraulinį presą (100,00 Eur);

· kėdes virtuvėje (75,00 Eur);

· kiliminę dangą (70,00 Eur);

· gartraukį (30,00 Eur);

· virdulį (1,00 Eur);

· televizorių (80,00 Eur);

· augalų purkštuvą didelį (15,00 Eur);

· oro kondicionierius (70,00 Eur);

· vandens šildymo boilerį (80,00 Eur);

· oro kompresorių (40,00 Eur);

· betono maišyklę (50,00 Eur);

· „Festool“ dulkių siurblį (80,00 Eur);

· grandininį benzininį pjūklą (100,00 Eur);

· vonios spinteles (70,00 Eur);

· orkaitę (100,00 Eur);

· kaitlentę (50,00 Eur);

· kompiuterį (150,00 Eur);

· dulkių siurblį „Philips“ (40,00 Eur);

· žoliapjovę (40,00 Eur);

· trimerį (70,00 Eur);

· oro kondicionierių (150,00 Eur);

· drabužių kabyklą (20,00 Eur);

· skalbyklę (40,00 Eur);

· 2 vnt., stalų darbo kambaryje (20,00 Eur);

· šildymo boilerį (30,00 Eur);

· antrą kompiuterį (100,00 Eur);

· pastolius (80,00 Eur), iš viso 3 836,00 Eur.

77. Atsakovas, kaip ieškovei, o ne atsakovui priteistiną turtą įtraukė užuolaidas (3 vnt.) ir šviestuvus (2 vnt.). Taip pat, nenurodė dalintino turto masėje, vibroplokštės, dyzelinio generatoriaus, statybinės medienos 5 m2 (1 750,00 Eur), motyvuodamas, kad dyzelinio generatoriaus šalys neturėjo, vibroplokštę iškeitė į pastolius, o statybinė mediena priklausė atsakovo motinai. Taip pat, nenurodė, virtuvinio kombaino (60,00 Eur), trintuvo (30,00 Eur), rankinės plazmos metalui pjauti (450,00 Eur), spinteles garaže (150,00 Eur), kompiuterio stalo garaže (20,00 Eur), vyriško dviračio (200,00 Eur), metalinių kopečių (2 vnt.) – 50,00 Eur, nešiojamos dujinės viryklės (20,00 Eur), spintelių duše (130,00 Eur), garso kolonėlių „Jamo“ (70,00 Eur), spintelių, pakabinamos lentynos darbo kambaryje (150,00 Eur), pastatomos ir pakabinamos lentyną tamsiajame kambaryje (150,00 Eur, įrankių vežimėlio (400,00 Eur), tiesinio veržliarakčio (80,00 Eur), smūginio veržliarakčio (120,00 Eur), elektrinio siaurapjūklio „Festool“ (270,00 Eur), kasimo, kirtimo įrankių (30,00 Eur); elektrinio siaurapjūklio „Metabo“ (40,00 Eur), akvariumo su įranga (50,00 Eur), neargumentuodamas tokio nenurodymo priežasčių.

80. Atsižvelgiant į tai, ieškovei priteistinas kilnojamasis turtas - svetainės minkštų baldų komplektą – kampas, spinta, stalas, televizoriaus spintelė, televizorius, drabužių džiovyklė siurblys „Karcher“, bulvių tarkavimo mašina, siuvimo mašina, mezgimo mašina, krūmapjovė, vandens laistymo žarna, lauko baldų komplektas, purkštuvas piktžolėms, šaldytuvas, virtuvinis komplektas, orkaitė, kaitlentė, lauko skėtis nuo saulės, vandens šildytuvas, du kilimai, užuolaidos 3 vnt., minkštus baldus – kampą (sodo namelyje), komodą, spintą (sodo namelyje). Atsakovui priteistinas kilnojamasis turtas: suvirinimo įrenginiai 2 vnt; metalo tekinimo stakles; medienos pjaustymo stakles; freza; mašinos keltuvas, drėlę perforatorių; du suktukus; metalo pjovimo įrenginį; aukšto slėgio plovimo įrenginį „Karcher“; hidraulinį presą; gręžimo stakles; virtuvės baldų komplektą namo 2 aukšte; didelę spintą, stalą; kėdes virtuvėje; lovą; sofą lovą; roletus 8 vnt „diena naktis“; kiliminę dangą; gartraukį; didelį šaldytuvą; įrankius garaže; virdulį; televizorių; augalų purkštuvą didelį; oro kondicionierių; vandens šildymo boilerį; oro kompresorių; betono maišyklę; mašininį šaldytuvą; „Festool“ dulkių siurblį; grandininį benzininį pjūklą; šaldiklį; vonios spinteles; orkaitę; kaitlentę; kompiuterį; spausdintuvą; dulkių siurblį „Philips“; žoliapjovę; trimerį; oro kondicionierių; sieninę drabužių spintą; batų lentyną; drabužių kabyklą; palečių vežimėlį; skalbyklę; akvariumo spintelę; 2 vnt., stalų darbo kambaryje; didelį stalą garaže; šildymo boilerį; antrą kompiuterį; pastolius.