- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-03
- Bylos Nr.
- e2A-1838-264/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Lozoraitytė, Aušra Baubienė, Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „VipTransit“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Cargo Caravan“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Hegelmann transporte“, uždaroji akcinė bendrovė „Vikeda“, AAS „BTA Baltic Insurance Company“
- Kategorijos
- 2.6.10.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Virginijos Gudynienės ir Virginijos Lozoraitytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „VipTransit“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-797-959/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Cargo Caravan“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „VipTransit“ dėl nuostolių atlyginimo; tretieji asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „Hegelmann transporte“, uždaroji akcinė bendrovė „Vikeda“, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės: 3 002,88 Eur nuostolių, patirtų atsakovei pažeidus krovinio vežimo sutartį, bei sugadinus dalį gabenamo krovinio; 130 Eur skolos išieškojimo ne teismine tvarka išlaidas; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad trečiasis asmuo UAB „Hegelmann Transporte“ 2017 m. rugpjūčio 17 d. sudarė Krovinio pervežimo užsakymą - sutartį su užsakovu General Tank Ltd. & CO, tuo tarpu UAB „Hegelmann Transporte“, veikdamas kaip susitariantysis vežėjas, 2017 m. rugpjūčio 23 d. pateikė ieškovei užsakymą Nr. 2017331326 dėl ledų krovinio pervežimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Ieškovė pati krovinio negabeno, o su atsakove sudarė Krovinio pervežimo užsakymą-sutartį Nr. 14202/2, pagal kurią atsakovė įsipareigojo suteikti ieškovei jos pageidaujamas transportavimo ir kitas logistikos paslaugas, o ieškovė įsipareigojo sumokėti už suteiktas paslaugas. Atsakovė šiuo atveju buvo faktinė krovinio vežėja pagal pervežimo užsakymą. Iškraunant krovinį buvo nustatyta, kad dalies krovinio – 544 ledų dėžių – temperatūra neatitinka tokio pobūdžio kroviniams taikomų transportavimo ir temperatūros, nurodytos užsakyme-sutartyje, sąlygų. Dėl temperatūros režimo pažeidimų dalis krovinio buvo sugadinta ir tapo netinkama naudoti, dėl ko buvo utilizuota. Ieškovė kompensavo trečiojo asmens UAB „Hegelmann Transporte“ dėl dalies krovinio sugadinimo patirtus nuostolius ir įgijo regreso teisę į nuostolių atlyginimą iš atsakovės (e. b. 1 tomas, b. l. 1-8).
Atsiliepimas
2. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė, reikšdama regresinį reikalavimą, neįrodė savo reikalavimo teisės, t.y. neįrodė, kad ieškovė ir trečiasis asmuo UAB „Hegelman Transporte“ žalą atlygino ją patyrusiam asmeniui. Taip pat teigė, kad ieškovė nepateikė ir jokių patikimų įrodymų, kad dalis krovinio buvo sugadinta dėl temperatūrinio režimo pažeidimo, dėl to turėjo būti ar faktiškai buvo utilizuota (e. b. 1 tomas, b. l. 65-68).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. liepos 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės UAB „VipTransit“ ieškovei UAB „Cargo Caravan“ 3 002,88 Eur nuostolių atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. spalio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 1 360,03 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitos ieškinio dalies netenkino.
4. Dėl teisinių santykių kvalifikavimo. Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, sprendė, jog nagrinėjamu atveju taikytina CMR konvencija.
5. Teismas darė išvadą, jog vežėjų tarpusavio santykiai kvalifikuojami kaip siuntėjo ir vežėjo, todėl pagal šalių sudarytą Sutartį ieškovė atsakovės atžvilgiu laikytina siuntėja, o atsakovė ieškovės atžvilgiu – vežėja.
6. Dėl neteisėtų veiksmų. Teismas, atsižvelgęs į Kasacinio teismo išaiškinimus, esant neatitikimui tarp važtaraštyje ir šalių sudarytoje Sutartyje nurodytos krovinio temperatūros, sprendė, kad atsakovė privalėjo vadovautis sutarties sąlygomis ir gabenti krovinį, atšaldytą iki -22-25°C temperatūros.
7. Teismas padarė išvadą, jog atsakovė dalį krovinio gabeno pažeisdama šalių Sutartimi, CMR važtaraščiu bei ATP Susitarimo nustatytas gabenimo sąlygas, todėl veikė neteisėtai.
8. Dėl žalos. Teismas nustatęs, kad atsakovė į iškrovimo vietą pristatė 544 dėžes ledų, kurių temperatūra buvo aukštesnė nei -20°C, remiantis ATP Susitarimo 4 straipsnio 2 dalies a punkto nuostata, sprendė, kad ši dalis krovinio buvo netinkama realizavimui, sugadinta, todėl turėjo būti utilizuota, kas ir buvo padaryta. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų krovinio gavėjas Dovgan GmbH patyrė žalos.
9. Teismas taip pat nustatęs, kad iš byloje esančios sąskaitos EKS 00014826 matyti, kad sugadintos krovinio dalies (544 ledų dėžių) vertė krovinio priėmimo vežti metu buvo 3 002,88 Eur (544 x 6 x 0,92), konstatavo, kad dėl krovinio dalies sugadinimo buvo padaryti 3 002,88 Eur dydžio tiesioginiai nuostoliai.
10. Sprendė, kad 130 Eur skolos išieškojimo ne teismine tvarka išlaidos nėra su vežimu susiję nuostoliai, todėl jie ieškovei negali būti priteisiami.
11. Dėl priežastinio ryšio. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad jei atsakovė nebūtų pažeidusi krovinio gabenimo temperatūrinio režimo, krovinys nebūtų sugadintas ir žalos nebūtų atsiradę, todėl tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos (nuostolių) egzistuoja priežastinis ryšys.
12. Dėl kaltės. Teismas konstatavo atsakovės kaltę nurodydamas, jog ji neįrodė jos atsakomybę šalinančių aplinkybių, nurodytų CMR 17 straipsnio 2 dalyje.
13. Dėl regreso. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad ieškovė įgijo regresinio reikalavimo teisę į atsakovę, nes pagal šalių Sutartį ieškovė laikoma siuntėja, o atsakovė – vežėja, o dėl dalies krovinio sugadinimo atsiradusius nuostolius (3 002,88 Eur) ieškovė atlygino trečiajam asmeniui UAB „Hegelmann Transporte“.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
14. Atsakovė UAB „VipTransit“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-797-959/2019 ir priimti naują sprendimą - ieškovės UAB „Cargo Caravan“ ieškinį atmesti. Taip pat prašo patenkinus apeliacinį skundą, priteisti iš ieškovės UAB „Cargo Caravan” atsakovės UAB „VipTransit“ naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Priešingai negu savo sprendime konstatavo pirmosios instancijos teismas, jokių įrodymų apie tai, kad Dovgan GmbH krovinio pervežimui pasitelkė vežėją General Tank Ltd. & Co šioje byloje nėra. Šioje byloje apskritai nepateikti įrodymai, kokie teisiniai santykiai siejo šias byloje nedalyvaujančias bendroves, ir ar nuostoliai tarp jų faktiškai buvo atlyginti, nėra pateikti įrodymai apie visas pervežime dalyvavusias įmones siejusius teisinius santykius ir tuo pačiu neįrodytas žalos atlyginimo faktas visoje pervežimo santykio dalyvių grandinėje.
14.2. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl aplinkybių; 1) duomenų apie tai, kad yra „nepataisomai sugadinta 544 dėžės krovinio“ važtaraštyje nėra; 2) į bylą nepateikti krovinio defektavimo aktai, perpakavimo dokumentai ir pan., kuriuose būtų užfiksuotos aplinkybės dėl tikslaus sugadinto krovinio kiekio, pažeidimo pobūdžio ir priežasčių; 3) iš pateiktų fotonuotraukų neaišku, koks krovinys ir kokiu metu buvo fotografuotas, nėra jokių duomenų, kas tai atliko, kokioje transporto priemonėje; 4) iš fotonuotraukose užfiksuotų termometrų vaizdo neaišku, kokie tai prietaisai, ką ir kokiomis sąlygomis jie fiksavo; 5) fotonuotraukose užfiksuotų termometrų rodmenys neatitinka CMR važtaraštyje įrašytoje pastaboje esančių duomenų, t.y. nuotraukose užfiksuota kitokia temperatūra, nei CMR važtaraštyje nurodytoje pastaboje; 6) į bylą nepateikta jokių objektyvių krovinio būtinumo utilizuoti ir utilizavimo įrodymų.
14.3. Teismo išvados ir ieškovės pateikti įrodymai visiškai nepaaiškina, kodėl dėl nežymaus pusvalandžio trukmės temperatūrinio režimo pažeidimo, kuris yra užfiksuotas termogramoje, tapo nepataisomai sugadintos ir netinkamos vartoti tik 544 dėžės ledų, nors iš viso buvo gabentos 2706 dėžės (CMR važtaraščio 7 skiltis).
14.4. Teismas, spręsdamas dėl ieškovės ieškinio reikalavimų, neteisingai aiškino ir taikė materialines ir procesines teisės normas, reglamentuojančias ieškovės pareigą įrodyti nuostolių faktą, kilmę ir dydį.
Atsiliepimas
15. Ieškovė UAB „Cargo Caravan“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliantės UAB „VipTransit” apeliacinį skundą dėl 2019 m. liepos 8 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-797-959/2019 atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti ieškovės UAB „Cargo Caravan” naudai iš apeliantės UAB „VipTransit” visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:
Šalies argumentai
15.1. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad vien Sutartyje nustatytų Krovinio vežimo sąlygų nesilaikymas savaime nereiškia Krovinio sugadinimo ir (ar) negalimumo naudoti jo pagal paskirtį, o ieškovės pateikti įrodymai nėra pakankami išvadai, jog apeliantė padarė ieškovei (ar pirminiam užsakovui) žalą, daryti.
15.2. Apeliantė tik apeliuoja į ieškovės nurodytas faktines aplinkybes, susijusias su Krovinio iškrovimo metu užfiksuota temperatūra, pati nepateikdama priešingų ieškovės poziciją paneigiančių aplinkybių, nors apeliantei tenka pareiga įrodyti, kad toks temperatūros režimo nesilaikymas nesukelia rizikos sveikatai ir ginčo maisto produktus galima saugiai vartoti visą to produkto tinkamumo vartoti terminą (galiojimo terminą), t. y. kad ginčo maisto produktai nesugedo.
15.3. Apeliantės nurodoma aplinkybė, kad ieškovės pateiktose nuotraukose užfiksuota vienokia temperatūra, o CMR važtaraštyje - kitokia, niekaip nepaneigia to fakto, kad Krovinio gabenimo temperatūra neatitiko nei gamintojo, nei Sutartyje nurodyto temperatūrinio režimo.
15.4. Apeliaciniame skunde apeliantė pati pripažįsta, kad buvo fiksuojamas nežymus, pusvalandžio trukmės temperatūrinio režimo pažeidimas, kuris matyti apeliantės į bylą pateiktoje termogramoje (e.bylos 3 tomas, b.l. 33, 30 punktas).
15.5. Apeliantės argumentas, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kas buvo Krovinio savininkas, yra visiškai nepagrįstas, nes ieškovė yra pateikusi visus įrodymus, patvirtinančius, kad Krovinio savininkas yra „Dovgan GmbH”, t. y. tiekimo sutarties Nr. V-D 010 sąskaita EKS 00014826 (e.bylos 2 tomas, b.l.88), bei važtaraštis Nr. VIKV0000358.
15.6. Apeliantė neteisingai interpretuoja šalių, t. y. atsakovės ir ieškovės sudarytą Sutartį. Šiuo atveju, Siuntėju krovinio vežimo sutartyje laikomas asmuo, savo vardu sudaręs sutartį su vežėju ir toks asmuo nebūtinai turi būti Krovinio savininkas, tuo tarpu vežėju laikomas asmuo, kuris savo vardu įsipareigoja vežti Krovinį, prisiimdamas atsakomybę už jį. Byloje buvo tinkamai nustatyti visi su Krovinio pervežimu susiję dalyviai, todėl apeliantės argumentas šiuo aspektu yra nepagrįstas ir neįrodytas.
15.7. Apeliantės nesutikimas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu nėra pagrindas teigti, kad teismas pažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias teisės normas, ar nukrypo nuo šias teisės normas aiškinančios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
15.8. Apeliantės teiginys, jog byloje nėra įrodytas žalos atlyginimo faktas visoje susitariančioje vežėjų grandinėje yra paneigtas byloje esančiais įrodymais.
Atsiliepimas
16. Trečiasis asmuo UAB „Hegelmann transporte“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 8 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-797-959/2019, nepakeistą, o atsakovės UAB „VipTransit“ apeliacinį skundą atmesti. Taip pat prašo prijungti kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą teikiamus dokumentus, bei priteisti UAB „Hegelmann Transporte“ patirtas 625 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:
16.1. Atsakovės UAB „VipTransit“ apeliacinio skundo argumentas dėl siuntėjo/užsakovo statuso yra nepagrįstas ir teisine prasme netikslus, todėl UAB „Cargo caravan“, sudaręs pervežimo sutartį su UAB „VipTransit“ turi reikalavimo teisę į UAB „VipTransit“ dėl pažeisto krovinio kaip siuntėjas UAB „VipTransit“ atžvilgiu pagal CMR Konvencijos 17 straipsnio nuostatas.
16.2. Apeliantė nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje UAB „Balthana“ v. UAB „Baltcargo“, bylos Nr. 3K-3-213/2009, bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. spalio 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2009, išaiškinimais, nes skiriasi nurodytų ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės ir ratio decidendi.
16.3. Apeliantės keliami nepagrįsti reikalavimai byloje dėl žalos fakto ir dydžio yra paneigti leistinais rašytiniais įrodymais, kurie įrodo žalos faktą bei dydį (e. b. 1 tomas, b. 1. 18-19, 32-33, 37, 42, 44, 45, 49-51, 100, 102; 2 t., b. 1. 88, 191-192), o būtent pats krovinio gavėjas (krovinio savininkas) Dovgan GmbH patvirtino žalos faktą (krovinio sugadinimą), ko pasėkoje nuo susitariančiojo vežėjo General Tank Ltd buvo nuskaičiuota 3 002,88 Eur nuostolių suma (e.b. 2 tomas, b.l. 191-192), t.y. pagrindinis subjektas, kuriam yra aktualiausias krovinys kaip komercinės prekės, o žala atlyginta visoje grandinėje (e. b. 1 tomas, b. 1. 11, 40,100,108, e.b. 2 tomas, b. 1. 191-192).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Apeliacinis skundas atmestinas.
17. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3dalys).
Dėl naujų įrodymų prijungimo
18. Trečiasis asmuo UAB „Hegelmann transporte“ kartu su atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus-2 dokumentus, kuriuos prašo priimti, argumentuodama tuo, kad per 2019-04-11 teismo posėdį UAB „Hegelmann transporte“ pateikė teismui 2 dokumentus, dėl kurių nebuvimo atsakovei iškilo procesiniai klausimai: General Tank Ltd. & CoKg Transporto užsakymas v.17.08.2017, kuris patvirtina, kad General Tank Ltd užsakė pervežti ginčo krovinį UAB „Hegelmann transporte“ bei 2017-08-25 važtaraštį Nr. VIKV0000358, kuris yra nurodytas CMR važtaraščio 5 punkte, tačiau elektroninėje byloje minėtų dokumentų nėra, todėl jie teikiami kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą tikslu pašalinti procesinio pobūdžio klausimus dėl dokumentų nebuvimo el. byloje (e. b. 3 t. b. l. 51-70, 75-98).
19. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kaip minėta, trečiasis asmuo pateikė 2 dokumentus: General Tank Ltd. & CoKg Transporto užsakymo v.17.08.2017 (su vertimu į lietuvių kalbą) bei 2017-08-25 važtaraščio Nr. VIKV0000358 kopijas, kuriuos prašo priimti į bylą. Teisėjų kolegija, susipažinusi su UAB „Hegelmann transporte“ pateiktų dokumentų turiniu, sprendžia, kad trečiojo asmens nurodyti argumentai dėl šių dokumentų pateikimo būtinybės po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, pagrįsti, dokumentai buvo pateikti teismui (popierinės bylos 1 t. b. l. 96-97), tačiau per klaidą nebuvo suskaitmeninti el. byloje, atsakovė juos yra gavusi, susipažinusi, todėl priimtini.
20. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
21. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės regreso teise pareikštas krovinio faktiniam vežėjui (atsakovei) reikalavimas dėl 3 002,88 Eur nuostolių atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo, patikrinimas.
22. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 28 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Krovinio pervežimo sutartį Nr. 14202/2, kuria atsakovė, kaip faktinis vežėjas, įsipareigojo pervežti Krovinį tarptautiniu maršrutu Lietuvos Respublika - (duomenys neskelbtini). Šalys Sutartimi sulygo, jog Krovinio gabenimo temperatūra refrižeratoriuje pervežimo metu privalo būti tarp -22/-25° C temperatūros (Sutarties 1 punktas). Iš byloje atsakovės pateiktų termogramo duomenų nustatyta, kad refrižeratorius viso Krovinio pervežimo metu palaikė automatinį -20° C laipsnių režimą. 2017 m. rugpjūčio 26 d. atgabenus Krovinį į iškrovimo vietą adresu (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad dalis Krovinio, t. y. 544 ledų dėžės sugadintos ir yra netinkamos vartoti. Ieškovei kompensavus tiesioginius trečiojo asmens UAB “Hegelmann Transporte” nuostolius, ieškovė regreso teise pareiškė reikalavimą dėl nuostolių priteisimo iš atsakovės, kurį pirmosios instancijos teismas tenkino.
23. Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia atsakovė, esminiai apeliacinio skundo argumentai grindžiami tais motyvais, jog teismas netinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, dėl ko bylą išsprendė neteisingai (CPK 176, 185 straipsniai).
24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apeliantės apeliaciniame skunde nėra argumentų, kuriais remiantis reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, apeliantė naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų nebekartoja, o, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.
Dėl įrodymų vertinimo
25. Pažymėtina, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
26. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, tam tikrą faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.
27. Įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį, nagrinėjamų teisinių santykių esmę ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005). Bylą nagrinėjančio teismo vidinis įsitikinimas turi būti formuojamas, nepaneigiant bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008, 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008, kt.).
28. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad iš ieškovo į bylą pateikto CMR važtaraščio akivaizdžiai matyti, kad trečiasis asmuo UAB „Hegelmann Transporte“ nėra nei krovinio siuntėjas, nei jo gavėjas, o esant vežėjų daugetui, pirmiausia turi būti nustatyti visi su krovinio pervežimu susiję dalyviai bei juos sieję teisiniai santykiai, o taip pat įrodytas žalos atlyginimo faktas visoje susitariančioje vežėjų grandinėje. Atsakovės teigimu, priešingai negu savo sprendime konstatavo pirmosios instancijos teismas, jokių įrodymų apie tai, kad Dovgan GmbH krovinio pervežimui pasitelkė vežėją General Tank Ltd. & Co, kokie teisiniai santykiai siejo šias byloje nedalyvaujančias bendroves, ir ar nuostoliai tarp jų faktiškai buvo atlyginti, nėra pateikta byloje. Teisėjų kolegija šiuos argumentus laiko nepagrįstais.
29. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Krovinio savininkas yra “Dovgan GmbH” (Tiekimo sutarties Nr. V-D 010 sąskaita EKS 00014826 (e. bylos 2 tomas b.l. 88) bei važtaraštis Nr. VIKV0000358, kuris iš gamintojo UAB “Vikeda” (pardavėjo) įsigijo ledų Krovinį pagal Incoterms EXW sąlygas (e. bylos 2 tomas, b.l. 172). Iš Trečiojo asmens UAB “Hegelmann Transporte” procesinių dokumentų, atsiliepimo į apeliacinį skundą turinio, matyti visa grandinė su krovinio pervežimu susijusių dalyvių, ir tai, kad įmonė “Dovgan GmbH” Krovinio pervežimui pasitelkė vežėją “General Tank Ltd. & CO.KG”, kuris pasamdė UAB “Hegelmann Transporte”, o pastarasis pateikė užsakymą UAB “Cargo Caravan”, kuri sudarė Krovinio pervežimo sutartį su atsakove.
30. Apeliaciniame skunde teigiama, kad byloje nėra įrodytas žalos atlyginimo faktas visoje susitariančioje vežėjų grandinėje. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigia apeliantė byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Krovinio savininkas “Dovgan GmbH” patyrė 3 000,88 Eur nuostolius (e. bylos 1 tomas, b.l. 42), kuriuos jam atlygino Susitariantysis (pirmasis) vežėjas “General Tank Ltd. & CO.KG” (e.bylos 2 tomas, b.l.194-195). Susitariančiajam (pirmajam) vežėjui “General Tank Ltd. & CO.KG” nuostolius atlygino Susitariantysis (antrasis) vežėjas UAB “Hegelmann Transporte” tarpusavio skolų įskaitymo būdu (e. bylos 1 tomas, b.l.40). Susitariantysis (antrasis) vežėjas “Hegelmann Transporte” įskaitė savo nuostolius į Susitariančiajam (trečiajam) vežėjui UAB “Cargo Caravan” mokėtinas sumas už kitus pervežimus, ką patvirtina byloje esantis 2018 m. rugsėjo 27 d. Tarpusavio užskaitymo aktas (e. bylos 2 t., b.l. 35). Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo esant ieškovės regreso teisę į faktinį Krovinio vežėją UAB “VipTransit”.
31. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo ginčo teisinius santykius ir pagrįstai rėmėsi CMR konvencijos 17 straipsniu. Šio straipsnio pirmajame punkte nustatyta, kad vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies Krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai Krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šioje konvencijos normoje įtvirtinta griežtoji (objektyvioji) vežėjo sutartinė atsakomybė: vežėjas toje nustatytais pagrindais atsako visais atvejais, jeigu neįrodo jo atsakomybę šalinančių aplinkybių, nurodytų 17 straipsnio 2 punkte (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-97/2013). Jeigu vežėjo atsakomybei taikomas CMR konvencijos 17 straipsnio 1 punktas, tai jo civilinės atsakomybės prievolei atsirasti pakanka dviejų reikšmingų aplinkybių - byloje turi būti nustatytas žalos faktas ir nuostolių dydis.
32. Apeliaciniame skunde atsakovė laikosi iš esmės tos pačios pozicijos ir apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais kaip ir pirmosios instancijos teisme, teigdama, kad ieškovė neįrodė žalos fakto (dėl krovinio sugadinimo) bei nuostolių dydžio (sugadinto Krovinio vertės). Apeliantės nuomone, vien Sutartyje nustatytų Krovinio vežimo sąlygų nesilaikymas savaime nereiškia Krovinio sugadinimo, o ieškovės pateikti įrodymai nėra pakankami išvadai, jog atsakovė padarė nuostolius ieškovei. Teisėjų kolegija šiuos argumentus laiko nepakankamais ir nepaneigiančiais pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakovė dalį krovinio gabeno pažeisdama šalių Sutartimi, CMR važtaraščiu bei ATP Susitarimo nustatytas gabenimo sąlygas, todėl veikė neteisėtai. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai nustatė, kad atsakovė į iškrovimo vietą pristatė 544 dėžes ledų, kurių temperatūra buvo aukštesnė nei -20°C, remiantis ATP Susitarimo 4 straipsnio 2 dalies a punkto nuostata, padarė teisingą išvadą, kad ši dalis krovinio buvo netinkama realizavimui, sugadinta, todėl turėjo būti utilizuota, kas ir buvo padaryta, todėl dėl atsakovės neteisėtų veiksmų krovinio gavėjas Dovgan GmbH patyrė žalos. Bylos duomenys apie Krovinio gabenimo temperatūrinio režimo pakitimus buvo užfiksuoti važtaraštyje (e.bylos 1 tomas b.l. 33), termogramos duomenimis Krovinio gabenimo metu buvo fiksuojami ženklūs temperatūriniai neatitikimai, t. y. 2017-08-26 08:19 — 12,4° C, 2017-08-26 08:34 - -6,7° C, 2017-08-26 08:49 - -16,9° C (e. bylos 2 tomas, b.l. 99); 2017-08-29 10:49 - -14,9°C, 2017-08-29 11:04 - -13,6° C, 2017-08-29 11:19 - -12,9° C (e. bylos 2 tomas, b. l. 103-104). 1970 m. Ženevos susitarime “Dėl greitai gendančių maisto produktų tarptautinio gabenimo ir tokiam gabenimui naudojamų specialių transporto priemonių (ATP)” 2 priede, be kita ko, nustatyta, kad ledų, kaip greitai gendančių maisto produktų, laikymo ir gabenimo temperatūra turi būti ne aukštesnė kaip -20° C. To pačio priedo 4 punkte taip pat aiškiai nurodyta, jog “<...> yra leidžiamas trumpas maisto produktų paviršiaus temperatūros pakilimas, bet ne daugiau kaip -3° C”. Kad sugadinta Krovinio dalis netinkama tolimesniam vartojimui (iš viso 544 dėžės), buvo sunaikinta (utilizuota) bendradarbiaujant įmonėms, t. y. “Maass Logistik Rostock GmbH” bei “Veolia Umweltservice Nord GmbH” (e. bylos 1 tomas, b.l. 35, 37). Iš byloje esančios sąskaitos EKS 00014826 matyti, kad sugadintos krovinio dalies (544 ledų dėžių) vertė krovinio priėmimo vežti metu buvo 3002,88 Eur (544 x 6 x 0,92) (e. b. t. 2, b. l. 88). Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad dėl krovinio dalies sugadinimo buvo padaryti 3002,88 Eur dydžio tiesioginiai nuostoliai. Atsakovė nepateikė jokių priešingų visa tai paneigiančių objektyvių įrodymų (CPK 178 str.).
33. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas byloje priimdamas sprendimą, pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą. Iš skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo turinio matyti, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė visas svarbias bylai faktines aplinkybes, jas tinkamai įvertino, skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime detaliai nurodė, kokie įrodymai pagrindžia teismo padarytas išvadas ir kuriais įrodymais vadovaujantis, teismas atmeta atsakovės argumentus dėl įrodymų nepakankamumo, ieškovės regreso teisės nebuvimo ir kt.
34. Plačiau dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų nepasisakoma, nes teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010).
35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialiosios ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, o apeliantės argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1dalies 1punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme
36. CPK 93 straipsnio 1dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Netenkinus apeliantės (atsakovės) apeliacinio skundo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos (sumokėtas 68 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą) nepriteisiamos.
37. Ieškovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo iš apeliantės priteisti 780 Eur advokato pagalbos išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius rašytinius įrodymus: 2019 m. rugpjūčio 26 d. sąskaitos faktūros APRN Nr.00242 už teisines paslaugas bei jos apmokėjimą patvirtinančio dokumento kopijas (e. bylos 3 tomas b.l. 39-48, 49-50). Ieškovės prašomos priteisti išlaidos neviršija maksimalios LR Teisingumo ministro įsakymu patvirtintose Rekomendacijose nurodytos sumos. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato, darbo ir laiko sąnaudas, darytina išvada, kad šiuo atveju šių išlaidų dydis atitinka ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus principus, todėl priteistinos iš apeliantės (atsakovės) ieškovei.
38. Trečiasis asmuo UAB „Hegelmann transporte“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo iš apeliantės priteisti 625 Eur advokato padėjėjo pagalbos išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius rašytinius įrodymus: 2019 m. rugpjūčio 27 d. sąskaitos už teisines paslaugas Nr.2019/08-02 bei jos apmokėjimą patvirtinančio dokumento kopijas (e. bylos 3 tomas b.l. 51-67, 71-72). Pagal Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalį advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose, o rengimas procesinių dokumentų, teikiamų apeliacinės instancijos teismui, nors juos pasirašo ir teismui pateikia atstovaujamasis, o ne advokato padėjėjas, reiškia atstovaujamojo vardu atliekamus procesinius veiksmus, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Taigi įstatymas draudžia advokato padėjėjui atstovauti byloje dalyvaujančiam asmeniui apeliacinės instancijos teisme, todėl konstatuotina, kad advokato padėjėjas neturi teisės atstovaujamojo vardu apeliaciniame procese atlikti jokio procesinio veiksmo, už kurį turėtų būti atlyginama pagal CPK 98 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-969/2016, 73 p.).Todėl trečiojo asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkintinas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės UAB „Viptransit“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei UAB „Cargo Caravan“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 780 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.