Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andriaus Ignoto ir Jelenos Šiškinos, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo T. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. J. ieškinį atsakovui E. K. dėl servitutų nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Byloje sprendžiama dėl servituto nustatymą reglamentuojančių materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovas ieškiniu prašė atsakovo žemės sklype (duomenys neskelbtini), nustatyti atlygintinius servitutus: 19 kv. m. kelio servitutą ir 130 kv. m., statinio servitutą, kurie parengtame 2020-07-10 servitutų plane pažymėti S1, S3 bei 8 kv.m. elektros tinklų neatlygintiną servitutą, kuris 2020-07-10 parengtame servitutų plane pažymėtas S2; priteisti iš ieškovo T. J. atsakovo E. K. naudai 536,40 Eur vienkartinę kompensaciją už servituto nustatymus; priteisti iš atsakovo ieškovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Nurodė, kad atsakovui priklausančiame žemės sklype stovi ieškovui nuosavybės teise priklausantis pastatas. Atsakovas trukdo ieškovui patekti, naudotis bei eksploatuoti įgytą pastatą, todėl ieškovas neturi galimybių tinkamai vykdyti su pastato eksploatavimu susijusius įsipareigojimus. Ieškovas pažymėjo, jog kito būdo patekti prie pastato, nėra, kadangi žemės sklypas atsakovo iniciatyva yra aptvertas tvora, todėl turi būti nustatytas servitutas.

4. Atsakovas E. K. nesutiko su ieškiniu ir nurodė, jog ieškovo prašomas servitutas dėl savo dydžio, išdėstymo yra neproporcingai suvaržantis atsakovo nuosavybės teises, yra didesnis, nei reikalingas ieškovui naudotis pastatu. Teigė, jog nustačius servitutą, ieškovas turėtų mokėti periodinę kompensaciją, mažiausiai 500 Eur per metus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. liepos 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė atsakovo E. K. žemės sklype (duomenys neskelbtini) nustatyti atlygintinius servitutus: 82 kv. m statinio servitutą (S1), 12 kv. m kelio servitutą (S2), 3 kv. m kelio servitutą (S3) pagal UAB „Geobiuras“ parengtą planą; iš ieškovo T. J., atsakovui E. K. priteisti 310 (trijų šimtų dešimties) Eur vienkartinę kompensaciją už nustatytus servitutus.

6. Teismas nurodė, kad ieškovo argumentai, jog jam reikalingi didesnės apimties servitutai nei siūlo atsakovas, nes ieškovas (ar bet kuris kitas poilsio namelio savininkas ir jo šeimos nariai) negalės kokybiškai poilsiauti, remontuoti pastato, įrengti privažiavimo neįgaliesiems, naudotis elektros skydeliu, nesudaro pagrindo nustatyti ieškovo prašomo dydžio servitutų.

7. Teismas, vertindamas statinio servituto dydį, pažymėjo, kad ieškovo poilsio paskirties pastatas yra tik 28,57 m2 dydžio, o žemės sklypo poilsiui ieškovas neįsigijo. Taigi, ieškovas neturi turėti teisėtų lūkesčių atsakovo žemės sklypą naudoti poilsio reikmėms. Nustačius tokio dydžio servitutą, kokio prašo ieškovas, būtų pažeistos atsakovo, kaip savininko, teisės naudoti savo žemės sklypą pagal jo paties poreikius (nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų). Teismo vertinimu, 130 m2 dydžio statinio servitutas nėra objektyviai būtinas poilsio nameliui naudoti pagal jo paskirtį. Tokio dydžio servituto nustatymas neatitiktų minimalaus savininko teisių ribojimo principo.

8. Teismas atkreipė dėmesį, jog nors ieškovas nurodo, kad pagal atsakovo siūlomą planą, jis negalės remontuoti pastato, tačiau, iš atsakovo siūlomo plano matyti, kad atsakovo siūlomas servitutas statiniui aptarnauti (S1) yra 82 m2, kai ieškovo namas yra tik 28,57 m2. Iš atsakovo pateikto plano matyti, kad iš visų pusių poilsio namelis yra prieinamas. Be to, toks statinio servituto dydis (82 m2) yra pakankamas naudoti, prižiūrėti ir remontuoti ieškovui priklausantį poilsio namelį. Ieškovas neįrodė, kad 28,57 m2 ploto poilsio pastatui aptarnauti reikalingas 130 m2 servitutas.

9. Ieškiniu ieškovas prašo nustatyti 19 m2 ploto kelio servitutą, dėl kurio atsakovas iš esmės neprieštaravo, tačiau nesutiko dėl šio servituto ploto, vietos ir išdėstymo, dėl to pateikė savo siūlomą servituto planą, pagal kurį ieškovui būtų sudaryta galimybė turėti priėjimą prie pastato nustatant 12 m2 ploto kelio servitutą – teisė naudotis pėsčiųjų taku (S2).

10. Dėl ieškovo argumento, kad atsakovo siūlomas kelio servitutas (S2) neatitinka neįgaliųjų poreikių ir teisių, teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. lapkričio 4 d. Nr. įsakymą Nr. D1-653 Dėl statybos techninio reglamento STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“ patvirtinimo 7 punktą neįgaliųjų automobilių stovėjimo vietos įrengiamos arčiausiai įėjimų į pastatą ne didesniu kaip 50 m atstumu. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad ieškovo pastatas yra tik 5,79 m atstumu nuo pagrindinio kelio (gatvės). Tai reiškia, kad ieškovo pastatas neįgaliajam yra pasiekiamas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų pagal atsakovo siūlomą kelio servitutą – pėsčiųjų taką. Nors ieškovas įrodinėja, kad neįgaliųjų automobilių stovėjimo vietas reikėtų įrengti arčiau, tačiau tokia būtinybė byloje nenustatyta. Nustačius, kad poilsio namelis neįgaliajam yra pasiekiamas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų pagal atsakovo siūlomą kelio servitutą (S2), papildomų patogumų ir teisių viešpataujančio daikto savininkui suteikimas prieštarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikštų nepagrįstą tarnaujančiojo daikto (žemės sklypo) savininko teisių suvaržymą.

11. Teismas sutiko su atsakovo argumentu, kad jokio nuolatinio privažiavimo į patį ginčo sklypą poreikio siekiant naudoti pastatą pagal paskirtį, taip pat užtikrinti priešgaisrinės saugos reikalavimus ir pan., nėra. Privažiavimo teisė kitais tikslais, pvz. gaisro atveju, yra numatyta teisės aktuose, t. y. tam neturi būti nustatytas atskiras servitutas, neproporcingai apribojant atsakovo nuosavybės teisę.

12. Dėl vienkartinės kompensacijos pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas prašė atsakovui priteisti vienkartinę kompensaciją už jo prašomus nustatyti servitutus pažymėtus S1, S3 kurių bendras plotas 149 kv. m – 536,40 Eur, ir nustatyti neatlygintiną servitutą pažymėtą S2. Atsakovo manymu, nustačius servitutus, ieškovas turėtų mokėti periodinę kompensaciją, mažiausiai 500 Eur per metus. Atsakovas įrodymais nepagrindė 500 Eur per metus periodinės kompensacijos dydžio. Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus dėl žemės sklypo vertės, sprendė, jog 310 Eur vienkartinė kompensacija tarnaujančiojo daikto savininkui yra proporcinga jo patiriamiems suvaržymams.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

13. Ieškovas T. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 15 d. sprendimą dėl dalies, kurioje atsisakyta patenkinti ieškinį ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai. Apeliantas nurodo šiuos argumentus:

13.1. Nustatyto servituto apimtis yra nepagrįsta. Vien tai, kad Ieškovui priklausantis Pastatas nėra didelis - 28,57 m2 , neturi teisinės įtakos servituto apimties poreikiui, kadangi servituto būtinumas ir apimtis nustatomi pagal viešpataujančio daikto būtiną naudojimo paskirtį, o ne vien faktinį plotą. Taigi, teismas vertindamas Pastato servituto apimtį, nepagrįstai kaip vieną iš aplinkybių akcentavo ieškovo priklausančio Pastato plotą. Ieškovas neneigia, jog Žemės sklypo poilsiui neįsigijo. Tačiau, vien ši aplinkybė nepaneigia būtinumo nustatyti 130 m2 servitutą Žemės sklypui su tikslu Ieškovui naudotis Pastatą pagal jo paskirtį – poilsio. Teismas sprendime tik deklaratyviai nurodė, jog nustačius ieškovo prašomą 130 m2 statinio servitutą būtų pažeistos Atsakovo kaip savininko teisės naudoti savo Žemės sklypą pagal jo paties poreikius (nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų), kadangi nenurodyta kokius teisės aktų reikalavimus Atsakovas pažeistų nustačius Ieškovo prašomą Pastato servitutą - 130 m2 .

13.2. Ieškovas neneigia, kad pagal Atsakovo siūlomą statinio servitutą prie Pastato yra galimybė prieiti. Tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, jog Ieškovui yra sudaromos galimybės naudotis Pastatu pagal jo paskirtį. Teismas spręsdamas Pastato, kaip viešpataujančio daikto servituto apimtį, netinkamai įvertino ir byloje esančius įrodymus, nepagrįstai vadovavosi cituojama teismų praktika, o tai lėmė nepagrįsto Sprendimo priėmimą nustatant Pastato servitutą pagal Atsakovo siūlomą servituto planą. Pastato stogo projekcija iš šiaurinės, pietinės ir rytinės pusių nuo išorinių sienų yra 0,75 m. Atsakovas pagal pateiktą servitutų planą aplink Pastatą siūlo nustatyti 1,75 m. pločio servitutą, o tai nuo Pastato stogo projekcijos į žemę pabaigos yra 1 m. Tuo tarpu Ieškovas pateiktu servitutu planu prašo nustatyti 2,25 m pločio servitutą iš rytinės pusės, o šiaurinės ir pietinės pusių po 2 m, o tai nuo Pastato stogo projekcijos į žemę pabaigos yra 1,50 m. Taip pat Ieškovas pateiktu servituto planu iš vakarinės pusės, kur yra patekimas į Pastatą, prašo nustatyti didesnį plotą apimantį servitutą. Ieškovo prašomo Pastato servituto apimtis yra objektyviai būtina, siekiant naudoti Pastatą pagal paskirtį.

13.3. Pagal Atsakovo siūlomą Pastato servitutų planą, Ieškovas neturi galimybių tinkamai prižiūrėti Pastatą. Pagal Atsakovo siūlomą servitutų planą 1 m atstumas nuo Pastato stogo projekcijos nėra pakankamas ieškovui tinkamai prižiūrėti Pastatą.

13.4. Siekiant Pastatą naudoti pagal paskirtį ir atsižvelgiant į tai, kad jo šeimoje yra neįgalus asmuo – tėvas, kurį Ieškovas nuolatos prižiūri, yra būtinas didesnis Pastato servitutas iš pietinės pusės, kur yra įėjimas į pastatą, tam kad Ieškovas galėtų privažiuoti su automobiliu prie Pastato ir būtų galimybė iškelti (įkelti) iš automobilio neįgalų asmenį. Kitų tinkamų galimybių neįgaliam asmeniui patekti į Pastatą nėra.

13.5. Pastatas yra be patogumų – jame nėra vandens, tualeto. Ieškovas vykdamas poilsiauti, turi atsivežti nemažą kiekį vandens. Todėl atitinkamai Ieškovui yra būtinas privažiavimas prie Pastato, tam kad galėtų išsikrauti visus daiktus. Kadangi pastate nėra tualeto yra reikalinga pastatyti laikiną (kilnojamą) lauko tualetą, tačiau pagal atsakovo siūlomą servitutą, tai padaryti yra neįmanoma.

13.6. Ieškovui priklausantis Pastatas nuo pagrindinio kelio yra ne 5,79 m atstumu, o apie 120 m. Teismo sprendime nurodytas atstumas 5,79 m. yra nuo Ieškovo Pastato iki sodo keliuko, kuris ir ribojasi su Atsakovui priklausančiu Žemės sklypu. Šis sodo keliukas yra apie 2,5 m pločio, kuriame nėra galimybės įrengti automobilio stovėjimo vietos.

13.7. Atsakovo siūlomoje 12 kv. m. kelio servituto vietoje, įrengta Atsakovo Žemės sklypo ribas juosianti vientisa tvora. Be to, šalia tvoros auga Atsakovui priklausančios tujos. Atsakovo siūlomo servituto plane nurodyta 12 kv.m. kelio servituto vieta būtu galima tik tuo atveju, jeigu būtų pašalinta dalis tvoros bei želdinių. Nustačius kelio servitutą pagal Ieškovo siūlomą planą, Atsakovas jokių papildomų išlaidų, darbų, netekimų nepatirs, nereikės atsisakyti tujų. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog Ieškovo naudojimasis prašomu nustatyti kelio servitutu, kuriuo naudojasi ir jis pats, pažeis jo kaip savininko teises. Tuo tarpu, Ieškovas pagrindė, jog patekimas automobiliu prie Pastato per Žemės sklypą yra būtinas ir objektyviai reikalingas.

13.8. Teismas neteisingai nusprendė dėl elektros tinklams eksploatuoti reikalingo servituto. Teismas vadovavosi „ESO“ laišku, kuris susijęs su kitais Žemės sklypo ribose įrengtais elektros tinklais, o ne su tais, kurie nuosavybės teise priklauso Ieškovui, kuriems ir prašė nustatyti servitutą. Taigi, klausimas dėl elektros tinklams eksploatuoti reikalingo servituto iš esmės liko neišspręstas.

13.9. Nėra aišku, kokiais skaičiavimais remdamasis, teismas nustatė mokėtiną 310 Eur dydžio kompensaciją. Teismas nustatydamas kompensacijos dydį, turėjo aiškiai nurodyti kokias duomenimis vadovaujantis yra apskaičiuojamas kompensacijos dydis, taikytą apskaičiavimo metodiką. Šiuo atveju nežinoma ar nustatytam kompensacijos dydžiui turėjo reikšmę nustatomas bendras servituto dydis (plotas) atsižvelgiant į Žemės sklypo vertę ar ne.

13.10. Iš Atsakovo pateikto servitutų plano yra matyti, jog 82 kv. m statinio servitutas (S1 ir 12 kv. m kelio servitutas (S2) dalyje (ties taškais 16 ir 17) persidengia, t. y. Atsakovas į tą pačią Žemės sklypo dalį prašo nustatyti tiek statinio servitutą, tiek kelio servitutą. Taigi, Atsakovo prašomo nustatyti servitutų bendras plotas pagal UAB GEOBIURO parengtą planą yra ne 97 kv. m, o realiai apie 94 kv. m. Atitinkamai 82 kv. m statinio servitutas (S1) arba 12 kv. m kelio servitutas (S2) yra realiai mažesni savo plotu nei nurodyta UAB GEOBIURO parengtame servitutų plane. Todėl UAB GEOBIURO parengtas servitutų planas, pagal kurį teismas priėmė sprendimą yra neteisingas, nes neatitinka realių servitutų S1 ir/ar S2 plotų. Teismas šių aplinkybių neįvertino ir priėmė Sprendimą vadovaujantis UAB GEOBIURO parengtu servituto planu, kuris yra neteisingas bei klaidinantis.

14. Atsakovas E. K. pateikė atsiliepimu į apeliacinį skundą, su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

14.1. Ieškovas nesutinka su tuo, kad Sprendimu buvo nustatytas servitutas jo pastatui eksploatuoti pagal atsakovo pateiktą 2020 m. spalio 29 d. servitutų nustatymo planą. Iš esmės servituto dydį ir jo išdėstymą ieškovas grindžia poreikiu atlikti pastato remonto darbus. Atsakovo manymu, pastato remontas nėra pastato naudojimas pagal paskirtį, kadangi remontas yra laikino pobūdžio ūkinis poveikis pastatui, nesusijęs su naudojimosi teise ir pastato naudojimu pagal pagrindinę jo paskirtį.

14.2. Ieškovo prašomas nustatyti 2 m ir 2,25 m pločio servitutas nuo pastato sienos (1,50 m nuo stogo projekcijos) nereiškia, kad tokio pločio servitutu būtų užtikrinta galimybė atlikti remonto darbus, kadangi ir tokio ploto servituto gali neužtekti pastato remontui dėl darbų pobūdžio, naudojamos technikos ir medžiagų (pvz., naudojamo krano, ekskavatoriaus, stambių gabaritų įrenginių, statybinių medžiagų ir pan.).

14.3. Ieškovo minimas servitutas aplink pastatą jo paties pateiktame 2020 m. liepos 10 d. servitutų nustatymo plane pažymėtas „S3”, nurodant, kad „Servitutu, pažymėtu indeksu „S3” naudojasi statinio (...) savininkas T. J., atskirai”. Tai reiškia, kad šia atsakovo žemės sklypo dalimi siekia naudotis tik ieškovas, t. y. uždraudžiant atsakovui ja naudotis. Nustačius tokio dydžio ir naudojimo tvarkos servitutą, jį grindžiant pastato remonto ir priežiūros būtinybe, atsakovui, kaip žemės sklypo savininkui būtų visiškai apribota galimybė naudotis šia žemės sklypo dalimi dėl galimo laikino ieškovo poreikio remontuoti pastatą. Servitutas yra turtinė teisė ir seka paskui daiktą, todėl jis nustatomas turtui, o ne konkrečiam asmeniui, kas šiuo atveju nurodyta ieškovo pateiktame 2020 m. liepos 10 d. servitutu plane. Vien dėl šios aplinkybės servitutas negalėtu būti nustatytas pagal 2020 m. liepos 10 d. servitutu nustatymo planą.

14.4. Ieškovas savo skunde nurodo ir naują motyvą servituto dydžiui pagrįsti, t. y., kad didesnis servitutas jam reikalingas ir tam, kad jis galėtų pasistatyti lauko tualetą. Ieškovas anksčiau neprašė nustatyti tokios prievolės (CK 4.113 str. 3 d.). Be to, tai, kad ieškovas neturi tualeto pastato viduje, nereiškia, kad negali jo įsirengti ir dėl to atsakovas neturi patirti didesnių suvaržymų.

14.5. Ieškovas pagal Sprendimu nustatytą servitutą gali patekti prie jam priklausančio pastato ir juo naudotis pagal paskirtį, gali apeiti aplink pastatą ir panašiai, todėl didesnio ploto servitutas pastatui eksploatuoti pažeistų minimalaus servituto taisyklę.

14.6. STR reikalavimai nėra imperatyviai taikomi ieškovo pastatui, ieškovas bet kokiu atveju nepagrindžia kokiomis teisės normomis vadovaudamasis atskiria „pagrindinį kelią“ ir „keliuką“, bandydamas teigti, kad nuo kelio iki pastato yra 120 m atstumas, o ne 5,79 m. Bet kokiu atveju atstumas nuo sodo kelio skirto važiuoti transporto priemonėmis iki ieškovo pastato yra būtent 5,79 m, o ne 120 m, tai pagrindžia byloje esantys įrodymai. Kelių eismo taisyklės ir kiti teisės aktai nedraudžia tokiame kelyje sustoti transporto priemonėms ir išlaipinti keleivius, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad nenustačius automobilio stovėjimo vietos pagal ieškovo prašomą servitutą, ieškovo pastatas neįgaliajam būtų pasiekiamas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų pagal atsakovo siūlomą kelio servitutą – pėsčiųjų taką, kadangi nuo transporto priemonės sustojimo iki pastato yra tik 5,79 metrai.

14.7. Būtina įvertinti ir tai, kad atsakovo sklype nėra įrengta jokio tipo automobilių stovėjimo aikštelė, nėra įrengtas privažiavimas, o kelio servitutas nesuteikia pagrindo įrengti automobilių stovėjimo aikštelės, kadangi aikštelė nepatenka į kelio servituto turinį, todėl ieškovo argumentai dėl poreikio ją įrengti yra nepagrįsti.

14.8. Ieškovas teikia išvadą dėl panduso (rampos) įrengimo mediniame name, pabrėždamas neįgaliųjų teises, tačiau pats pripažįsta, kad jame net nėra įrengęs tualeto ir skunde mini tik lauko tualeto įrengimą, nors tai akivaizdžiai neatitiktų teisės aktų reikalavimų, protingumo ir sąžiningumo kriterijų siekiant, kad pastatu galėtų naudotis neįgalieji. Ieškovo namas yra 28,57 m² bendro ploto, be šildymo, jis stovi sodų bendrijos teritorijoje, jo paskirtis yra likusi nepakeista daugybę metų ir faktiškai neatitinka dabartinės sodų bendrijos teritorijos paskirties. Šiuo atveju ieškovas formaliu pagrindu - registre įrašyta pastato paskirtimi, o ne tuo, kad pastatas dėl savo dydžio, įrengimo ir kt. iš esmės nėra tinkamas naudotis neįgaliesiems, bando pagrįsti servitutų dydžio nustatymą apeliuodamas į neįgaliųjų poreikių užtikrinimą.

14.9. Aplinkybė, kad ieškovo tėvas yra neįgalus nėra pagrįsta jokiais įrodymais, kaip ir tai, kad jis naudosis pastatu, taip pat, servitutas nustatomas daiktui, o ne asmeniui, todėl tokie su asmeniu ir jo poreikiais susiję motyvai neturi jokios reikšmės sprendžiant dėl servituto nustatymo.

14.10. Dėl servituto elektros tinklams eksploatuoti apeliantas nurodė, kad pats ieškovas skunde nurodo, kad atsakovo žemės sklype nutiestiems inžineriniams tinklams taikoma apsaugos zona ir kiti ribojimai, nors nepaaiškina kaip jie susiję su servituto ploto nustatymu ir kitomis aplinkybėmis. Jeigu įstatymas numato ribojimus pačiam atsakovo žemės sklypo dėl elektros tinklų apsaugos ir pan., todėl nėra aišku ko ieškovas siekia prašomu nustatyti servitutu. Ieškovas nepagrindžia kaip 8 m² ploto servitutas vietoje nustatytų 3 m² geriau užtikrintų elektros tinklų eksploatavimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme.

16. Ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus ir prašo juos prijungti prie bylos. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, dėl tokio pobūdžio klausimų ieškovas galėjo kreiptis į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o ne tada kai byla jau buvo išnagrinėta, t. y. šie įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismo. Esant šioms aplinkybėms teismas atsisako priimti naujus įrodymus ir jais nesivadovauja (CPK 314 str.).

Dėl servitutų nustatymo

17. Nagrinėjamu atveju apeliantas (ieškovas) reikalauja nustatyti tris servitutus: statinio S3 (130 m²), kelio servitutą S1 (19 m²) ir servitutą, skirtą elektros tinklams eksploatuoti S2 (8 m²). Visų prašomų nustatyti servitutų plotų suma – 157 m². Pagal atsakovo siūlomą servitutų nustatymo planą siūlomi taip pat trys servitutai: statinio S1 (82 m²) bei kelių S2 (12 m²) ir S3 (3 m²). Taigi atsakovas siūlo nustatyti mažesnės apimties servitutus, t. y. iš viso 97 m² ploto.

18. Apeliantas didesnės apimties servituto poreikį įrodinėja tuo, kad jis (ar bet kuris kitas poilsio namelio savininkas ir jo šeimos nariai) negalės kokybiškai poilsiauti, remontuoti pastato, įrengti privažiavimo neįgaliesiems, naudotis elektros skydeliu, tačiau tai teismo vertinimu, nesudaro pagrindo nustatyti ieškovo prašomo dydžio servitutų.

19. Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Taigi, servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas.

20. CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Servitutas CK 4.126 straipsnio pagrindu nustatomas esant dviem sąlygoms: kai yra savininkų nesutarimas ir būtinybė nustatyti servitutą tam, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį.

21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pirmąją sąlygą servituto nustatymui teismo sprendimu – šalių nesutarimą – patvirtina byloje pateikti duomenys, o būtent tai, jog 2020 m. liepos 11 d. atsakovui buvo pateiktas servitutų nustatymo planas, kuriuo ieškovas siekė susitarti su atsakovu dėl servituto nustatymo į žemės sklypo dalį, reikalingą ieškovo pastato eksploatavimui ir tinkamam naudojimui, tačiau 2020 m. liepos 24 d. atsakovas pateikė atsakymą, kuriuo išreiškė nesutikimą su pasiūlytu servitutų nustatymo planu. Be to, bylos nagrinėjimo metu atsakovas pripažino, kad be teismo sprendimo neketino ieškovui sudaryti sąlygas patekti prie pastato per atsakovui priklausantį žemės sklypą. Antrąją sąlygą – servituto būtinumą – pagrindžia byloje nustatytos aplinkybės – kad ieškovas neturi kito būdo patekti prie jam priklausančio pastato, kaip tik per atsakovo nuosavybės teise valdomą žemės sklypą. Šios aplinkybės neginčijo ir atsakovas. Esminis šalių ginčas kilo dėl servituto apimties.

22. Servituto santykiai grindžiami bendraisiais civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo principais (CK 1.2 straipsnis), kurie, be kito, reiškia, kad nustatant servitutą turi būti užtikrinta teisinga viešpataujančiojo daikto ir daiktų, kuriuos prašoma nustatyti kaip tarnaujančiuosius, savininkų interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-2-1075/2019, 19 punktas).

23. Nuosekliai išplėtotoje kasacinio teismo praktikoje dėl servitutų nustatymo nurodoma, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau. Servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-415/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-916/2018, 23 punktas).

24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad servituto santykiai reglamentuojami laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo; servitutu gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios yra objektyviai būtinos viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal jo paskirtį. Viešpataujančiojo daikto savininkui negali būti suteikiamos teisės, neatitinkančios šių kriterijų, tokių teisių suteikimas prieštarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikštų nepagrįstą tarnaujančiojo daikto savininko teisių suvaržymą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-687/2019 18 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

25. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad proporcingumo ir interesų derinimo principai sprendžiant servituto nustatymo klausimą gali būti svarbūs ir kitu aspektu – kai esant keliems alternatyviems variantams reikia parinkti, kuriam iš tarnaujančiųjų daiktų nustatyti servitutą. Tokiu atveju teismas turi parinkti tokį servitutą, kuris mažiausiai suvaržo tarnaujančiojo daikto savininko teises; tos pačios taisyklės turi būti laikomasi ir tada, kai sprendžiama dėl skirtingiems savininkams priklausančių tarnaujančiųjų daiktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2010).

26. Pareiga įrodyti, kad nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti ieškovo daikto naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius ar kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sąnaudų, tenka servituto prašančiam asmeniui. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad ieškinio dėl servituto nustatymo pagrindą sudaro, be kitų, servituto dydžio ir vietos aplinkybės – jo matmenys, konfigūracija, išsidėstymas ir kiti duomenys. Jie atvaizduojami plane (schemoje), kuris yra būtinoji ieškinio dalis (priedas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-695/2017, 36–37 punktai). Atsižvelgiant į tai, kad servitutas, kaip nuosavybės suvaržymas, turi būti tikslus ir aiškus, tai jis nustatomas pagal pateiktą planą, kuris grafiškai atvaizduoja būtinų apribojimų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-695/2021, 33 punktas).

Dėl servituto aptarnauti pastatą

27. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad apeliantui (ieškovui) priklausantis pastatas (viešpataujantis daiktas) yra poilsio paskirties. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1 –713 patvirtinto Statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ numatyta, kad negyvenamieji pastatai pagal paskirtį skirstomi į pogrupius (7.1. punktas): (…) 7.13. Poilsio paskirties pastatai – pastatai skirti poilsiui (poilsio namai, turizmo centrai, kempingų pastatai, kaimo turizmo pastatai, vasarnamiai, medžioklės nameliai ir kiti poilsio pastatai). Kadangi ieškovo pastatas yra poilsio paskirties, todėl laikytinas negyvenamuoju. Taigi, šio pastato paskirtis nėra skirta nuolatiniam gyvenimui, o tik laikinam poilsiui.

28. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog nustačius tokio dydžio servitutą, kokio prašo ieškovas, būtų pažeistos atsakovo, kaip savininko, teisės naudoti savo žemės sklypą pagal jo paties poreikius (nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų). Apelianto prašomas 130 m2 dydžio statinio servitutas nėra objektyviai būtinas poilsio nameliui naudoti pagal jo paskirtį. Tokio dydžio servituto nustatymas neatitiktų minimalaus savininko teisių ribojimo principo. Apelianto (ieškovo) argumentas, kad pagal atsakovo siūlomą planą, jis negalės remontuoti pastato yra nepagrįstas.

29. Pagal atsakovo pateiktą alternatyvų planą taip pat siūlomi trys servitutai: statinio S1 (82 m²) bei kelių S2 (12 m²) ir S3 (3 m²). Taigi atsakovas siūlo nustatyti mažesnės apimties servitutus – iš viso 97 m² ploto. Iš atsakovo pateikto plano matyti, kad atsakovo siūlomas servitutas statiniui aptarnauti (S1) yra 82 m2, kai ieškovo namas yra tik 28,57 m2. Iš atsakovo pateikto plano matyti, kad iš visų pusių poilsio namelis yra prieinamas. Be to, toks statinio servituto dydis (82 m2), teismo vertinimu, yra pakankamas naudoti, prižiūrėti ir remontuoti ieškovui priklausantį poilsio namelį. Taigi ieškovas neįrodė, kad 28,57 m2 ploto poilsio pastatui aptarnauti reikalingas 130 m2 servitutas. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, vertindamas šio servituto apimtį, pagrįstai rėmėsi atsakovo pateiktu planu, kuris yra racionalesnis ir proporcingiau atitinka šalių interesus.

Dėl kelio servituto

30. Apeliantas prašo nustatyti kelio servitutą, dėl kurio atsakovas iš esmės neprieštaravo, tačiau nesutiko dėl šio servituto ploto, vietos ir išdėstymo, dėl to pateikė savo siūlomą servituto planą, pagal kurį ieškovui būtų sudaryta galimybė turėti priėjimą prie pastato nustatant 12 m2 ploto kelio servitutą – teisė naudotis pėsčiųjų taku (S2).

31. Ieškovas savo argumentus grindžia Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. lapkričio 4 d. Nr. įsakymu Nr. D1-653 Dėl statybos techninio reglamento STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“ patvirtinimo 7 punktu, kad neįgaliųjų automobilių stovėjimo vietos įrengiamos arčiausiai įėjimų į pastatą ne didesniu kaip 50 m atstumu. Šio STR 1 punkte nurodyta, kad jo reikalavimai taikomi tik rengiant jame nurodytų statinių statybos, rekonstravimo, pastatų atnaujinimo (modernizavimo), kapitalinio remonto, supaprastintą statybos, supaprastintą rekonstravimo projektus, kapitalinio remonto aprašą, paprastojo remonto projektą ar paprastojo remonto aprašą arba keičiant statinių paskirtį į nurodytą STR; Atnaujinant (modernizuojant), rekonstruojant ar remontuojant reglamento 1 priede nurodytus statinius, reglamento nuostatos taikomos tik atnaujinimo (modernizavimo), rekonstravimo ar remonto metu pertvarkomoms statinio dalims. Nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatyta aplinkybė, jog servitutas prašomas nustatyti tam, kad ieškovas vykdo pastatų kapitalinį remontą, atnaujinimą ir pan., ir būtent šiems darbams atlikti jam taikomos STR normos dėl neįgaliųjų automobilių stovėjimo vietų įrengimo, todėl minėto STR reikalavimai ieškovo pastatui šio ginčo kontekste nėra taikomi.

32. Minėto STR 7 punkte numatyta, jog neįgaliųjų automobilių stovėjimo vietos įrengiamos arčiausiai įėjimų į pastatą ne didesniu kaip 50 m atstumu. Kai to pasiekti negalima, ne didesniu kaip 30 m atstumu nuo įėjimų į objektą turi būti įrengtos ne siauresnės kaip 3 600 mm ir ne trumpesnės kaip 9 000 mm išlaipinimo aikštelės šalia gatvės ar privažiavimo važiuojamosios dalies su bortelio rampa. Taigi, teisės aktai nenumato, kad turi būti privalomai įrengiama automobilių stovėjimo vieta prie poilsio paskirties pastato, kad turi būti privažiavimas prie paties pastato. Todėl ieškovas nepagrįstai remiasi minėta STR nuostata.

33. Šiuo atveju atsakovo sklype nėra įrengta jokio tipo automobilių stovėjimo aikštelė, nėra įrengtas privažiavimas, o kelio servitutas nesuteikia teisės įrengti automobilių stovėjimo aikštelės, kadangi aikštelė nepatenka į kelio servituto turinį, todėl ieškovo argumentai dėl poreikio ją įrengti yra visiškai nepagrįsti.

34. Kolegija taip pat pažymi, kad apelianto nurodyta aplinkybė, jog jo tėvas yra neįgalus nėra pagrįsta jokiais įrodymais, kaip ir tai, kad jis naudosis pastatu. Be to, servitutas nustatomas daiktui, o ne asmeniui, todėl tokie su asmeniu ir jo poreikiais susiję motyvai neturi jokios reikšmės sprendžiant dėl servituto nustatymo.

35. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovo pastatas yra tik 5,79 m atstumu nuo pagrindinio kelio (gatvės). Tai reiškia, kad ieškovo pastatas neįgaliajam yra pasiekiamas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų pagal atsakovo siūlomą kelio servitutą – pėsčiųjų taką. Nors ieškovas įrodinėja, kad neįgaliųjų automobilių stovėjimo vietas reikėtų įrengti arčiau, tačiau tokia būtinybė byloje nenustatyta. Nustačius, kad poilsio namelis neįgaliajam yra pasiekiamas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų pagal atsakovo siūlomą kelio servitutą (S2), papildomų patogumų ir teisių viešpataujančio daikto savininkui suteikimas prieštarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikštų nepagrįstą tarnaujančiojo daikto (žemės sklypo) savininko teisių suvaržymą. Kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad jokio nuolatinio privažiavimo į patį ginčo sklypą poreikio siekiant naudoti pastatą pagal paskirtį, taip pat užtikrinti priešgaisrinės saugos reikalavimus ir pan., nėra. Privažiavimo teisė kitais tikslais, pvz. gaisro atveju, yra numatyta teisės aktuose, t. y. tam neturi būti nustatytas atskiras servitutas, neproporcingai apribojant atsakovo nuosavybės teisę.

Dėl servituto elektros tinklams eksploatuoti

36. Ieškovas prašo nustatyti 8 m2 ploto servitutą elektros tinklams eksploatuoti, motyvuodamas jo būtinumą tuo, kad jis negali nurašyti ir deklaruoti elektros skaitiklių duomenų, kurie yra prie atsakovo sklypo ribos esančios tvoros. Atsakovas pateikė siūlomą tokio servituto planą, pagal kurį priėjimas prie elektros skydinės būtų iš gatvės pusės (S3). Jis būtų 3 m2 ploto, taip mažiau ribojant atsakovo nuosavybę ir užtikrinant ieškovui teisę patekti prie elektros skydinės.

37. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo argumentus, kad didesnio ploto servitutas elektros tinklams eksploatuoti reikalingas, siekiant užtikrinti elektros tinklų saugą. Iš „ESO“ elektroninio laiško, adresuoto ieškovo atstovei, matyti, kad elektros tinklų servitutas yra nustatytas pagal įstatymą. Taigi teismo sprendimas dėl elektros tinklų servituto nėra reikalingas (CK 4.124 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju servitutas nustatytinas tik siekiant suteikti galimybę prieiti prie elektros skydinės. Atsižvelgiant į tai, pateiktas alternatyvus atsakovo siūlomas 3 m2 ploto kelio servitutas (S3) pagrįstai laikytinas atitinkančiu interesų derinimo ir proporcingumo principus.

38. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad nors atsakovo žemės sklypas yra aptvertas tvora ir varteliai neįrengti, o ieškovas negali prieiti prie pastato ir elektros skydinės, tačiau tai nesuteikia pagrindo nustatyti ieškovo prašomo dydžio servitutų. Atsakovas nurodė, jog teismui nustačius jo siūlomą servitutą, jis įrengs vartelius, kad ieškovas patektų į prie savo pastato ir elektros skydinės. Be to, atsakovas paaiškino, kad vartelių neįrengė, nes, kilus šalių ginčui, jis nežinojo, kurioje vietoje bus nustatytas servitutas.

39. Kolegijos nuomone, ieškovo siūlomi servitutai nors ir atitinka objektyvaus būtinumo reikalavimą, tačiau prašomi nustatyti atsižvelgiant į paties ieškovo patogumą, o ne į siekį ieškoti geriausio balanso tarp skirtingų nuosavybės turėtojų interesų.

40. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovo pateiktas servitutų nustatymo planas yra labiau racionalumo kriterijų atitinkanti alternatyva, nors ji ieškovui ir ne tokia patogi naudotis atsakovo turtu. Ieškovo prašomi nustatyti servitutai neužtikrintų skirtingų savininkų interesų pusiausvyros, proporcingumo principų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokia išvada atitinka tiek pirmiau aptartą servituto nustatymo teismo sprendimu teisinį reglamentavimą, tiek nuosekliai kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl ieškovo pareigos pagrįsti, kad jo prašomas servitutas yra vienintelė proporcingiausia galimybė naudotis daiktu, ir dėl savininkų intereso balanso sprendžiant dėl servituto nustatymo.

Dėl kompensacijos

41. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nors servituto nustatymas yra teisėtas veiksmas, jis gali sukelti tarnaujančiojo daikto savininkui turtinių ir neturtinių netekimų, suvaržymų ar nepatogumų, kurie turi būti kompensuojami. Ekonomine prasme tai žala. Žalos piniginė išraiška – nuostoliai. Teisėtais veiksmais padaryti nuostoliai įstatymo nustatytais atvejais yra atlyginami (CK 6.246 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.129 straipsnį turi būti atlyginami konkretūs nuostoliai, kurie turi būti įrodyti, taip pat kiti netekimai, kurie atsiranda dėl servituto nustatymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017 30 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

42. Teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; kitas svarbias aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61-469/2016, 31 punktas).

43. Teismai disponuoja diskrecija nustatyti kompensacijos dydį, įvertinę, be kitų, aplinkybes, susijusias su tarnaujančiojo daikto savininko suvaržymų pagal paskirtį naudoti sklypo (likusią) dalį, kuriai nenustatytas servitutas, apimtimi, jam, kaip savininkui, išliekančias pareigas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017, 36 punktas).

44. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė atsakovui priteisti vienkartinę kompensaciją už jo prašomus nustatyti servitutus pažymėtus S1, S3 kurių bendras plotas 149 kv. m – 536,40 Eur, ir nustatyti neatlygintiną servitutą pažymėtą S2. Atsakovo manymu, nustačius servitutus, ieškovas turėtų mokėti periodinę kompensaciją, mažiausiai 500 Eur per metus. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio atsižvelgė į ieškovo argumentą, kad atsakovas įrodymais nepagrindė 500 Eur per metus periodinės kompensacijos dydžio. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, disponuodamas diskrecija ir įvertinęs pateiktus įrodymus dėl žemės sklypo vertės, konstatavo, jog 310 Eur vienkartinė kompensacija tarnaujančiojo daikto savininkui yra proporcinga jo patiriamiems suvaržymams. Be to, apeliantas nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, jog toks kompensacijos dydis yra neproporcingai didelis, ar nepagrįstas.

Dėl bylos baigties

45. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

46. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

47. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas buvo atmestas, atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos iš ieškovo. Atsakovas pateikė įrodymus apie 665,50 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Šią sumą teismas laiko pagrįsta, todėl iš ieškovo priteisia atsakovui (CPK 93, 98 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo T. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo E. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 665 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.