- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-12
- Bylos Nr.
- e2S-1653-340/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02484-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- T. J.
- Atsakovas
- E. K.
- Kategorijos
- 3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo (apelianto) T. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo T. J. ieškinį atsakovui E. K. dėl servitutų nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas T. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui E. K.. Ieškiniu prašė atsakovo žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti atlygintinius servitutus: 19 kv. m. kelio servitutą ir 130 kv. m. statinio servitutą, kurie parengtame 2020 m. liepos 10 d. servitutų plane pažymėti S1, S3, bei 8 kv. m. elektros tinklų neatlygintiną servitutą, kuris 2020 m. liepos 10 d. parengtame servitutų plane pažymėtas S2. Be kita ko, prašė priteisti iš ieškovo T. J. atsakovo E. K. naudai 536,40 EUR vienkartinę kompensaciją už servituto nustatymus; priteisti iš atsakovo ieškovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovui neatvykus į teismo posėdį, nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį, o taip pat nepateikus paruošiamųjų procesinių dokumentų, ieškovas prašė priimti sprendimą už akių.
2. Ieškinyje ieškovas tuo pačiu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo priėmimo dienos įpareigoti atsakovą leisti ieškovui naudotis atsakovui priklausančia žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalimi, pažymėta 2020 m. liepos 10 d. matininko parengtame servitutų išdėstymo plane: 1) indeksu „S1”, sudarančia 19 kv. m plotą, siekiant transporto priemonėmis ir pėsčiomis patekti prie ieškovui priklausančio pastato – poilsio namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); indeksu „S2”, sudarančiu 8 kv. m plotą, siekiant ieškovui patekti prie pastato – poilsio namo elektros skydinės; 3) indeksu „S3”, sudarančia 130 kv. m plotą, siekiant ieškovui naudotis, eksploatuoti pastatą – poilsio namelį, atlikti jo remonto darbus ir kt. Be to, ieškovas taip pat prašė įpareigoti atsakovą pašalinti suverstas žemes, statybines medžiagas bei kitą atsakovui priklausantį turtą, esantį 2,75 m atstumu (spinduliu) aplink ieškovui nuosavybės teise priklausantį pastatą – poilsio namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
3. Ieškovo vertinimu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas laikinai sureguliuotų šalių santykius, užtikrintų šalių lygiateisiškumą, nebūtų pažeidžiamos ieškovo nuosavybės teisės. Ieškovas paaiškino, kad atsakovas neleidžia ir visokeriopai trukdo ieškovui patekti, naudotis bei eksploatuoti įgytą pastatą, ko rezultate ieškovas neturi galimybių eksploatuoti, naudotis jam priklausančiu pastatu bei tinkamai vykdyti su pastato eksploatavimu susijusius įsipareigojimus. Pažymėjo, jog kito būdo patekti prie pastato, kaip tik parengtame servitutų plane pažymėtu kelio servitutu S1, nėra, kadangi žemės sklypas atsakovo iniciatyva yra aptvertas tvora. Nurodė, kad atsakovas sąmoningai prie pat ieškovui priklausančio pastato yra privertęs žemių bei kitų statybinių medžiagų, kurios riboja ieškovo patekimą į pastatą bei jo eksploataciją, gadina fasadą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
5. Teismas konstatavo, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones pirmiausia būtina nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovui palankus sprendimas. Teismas taip pat pažymėjo, kad proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino, kad ieškovas neįrodė, jog nepritaikius ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
6. Taikant laikinąsias apsaugos priemones byla negali būti išnagrinėta iš esmės, nes tokių priemonių tikslas yra ne ginčo išsprendimas ir teisinės taikos atkūrimas tarp šalių, o siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios galėtų turėti neigiamą įtaką būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Teismas sprendė, kad laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, bet ne sutapti su pareikštais reikalavimais. Pritaikius ieškovo prašomas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones būtų išspręstas ieškinio reikalavimas, būtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, kadangi, neišsprendus šalių ginčo iš esmės, ieškovui būtų sudaryta galimybė į jam priklausantį pastatą patekti per atsakovui nuosavybės teise priklausiantį žemės sklypą.
7. Teismo sprendimas priimamas tik bylą išnagrinėjus iš esmės, todėl nutartimi, kuria taikomos laikinosios apsaugos priemonės, negali būti apribota atsakovo nuosavybės teisė. CK 4.39 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimu.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Ieškovas (apeliantas) T. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti.
9. Atskirasis skundas grindžiamas šiaip argumentais:
9.1. Viena laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirčių - laikinas ginčo sureguliavimas. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, nėra tapačios ieškinio reikalavimams. Šiuo atveju prašomomis pritaikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis nesiekiama apriboti atsakovo teisės naudotis jam priklausančia nuosavybės dalimi, tačiau prašoma įpareigoti atsakovą susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų, t. y. netrukdyti ieškovui naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu pastatu. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą.
9.2. Laikinosios apsaugos priemonės visada yra laikino pobūdžio suvaržymai atsakovui, jų taikymas yra ribotas laiko atžvilgiu ir jos galioja iki galutinio ginčo išsprendimo, o vėliau gali būti panaikinamos - išnykus būtinumui jas taikyti ar kitaip pasikeitus aplinkybėms, laikinąsias apsaugos priemones bet kada gali panaikinti tiek aukštesnės instancijos teismas, tiek ir pats jas pritaikęs teismas.
9.3. Prašymas teismui taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo pateiktas todėl, kad ieškovas neturi kitų būdų patekti į sau nuosavybės teise priklausančius pastatus. Negalėdamas to padaryti, ieškovas kartu negali pasiimti ir jam priklausančiame pastate esančių daiktų, pastatą tvarkyti, remontuoti, taip siekiant išvengti galimos žalos nuosavybei ar pastate esančiam turtui.
9.4. Teismo teiginiai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis negali būti apribota atsakovo nuosavybės teisė, yra nepagrįsti, nes CK 4.39 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų ar teismo sprendimu.
Apeliacinės instancijos teismas
kontatuoja:
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirųjų skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).
11. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
12. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl teismas atskirojo skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
13. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
14. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti/pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1020-798/2019).
15. Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl ieškovo pareikšto ieškinio preliminaraus pagrįstumo, todėl dėl šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Byloje kyla ginčas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos nustatymo – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo.
16. Taigi sprendžiant dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimo, pažymėtina, jog teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Tai reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2-1718-943/2016). Teismų praktikoje išaiškinta, kad laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ginčijamo materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma. Tiesiogiai su pareikštu reikalavimu ir būsimo teismo sprendimo įvykdymu nesusijusių bei įtakos teismo sprendimo įvykdymui nedarančių apribojimų dėl atsakovo taikymas pažeidžia ekonomiškumo principą, todėl yra neteisėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008).
17. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo priėmimo dienos įpareigoti atsakovą leisti ieškovui naudotis atsakovui priklausančia žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalimi, pažymėta 2020 m. liepos 10 d. matininko parengtame servitutų išdėstymo plane: 1) indeksu „S1”, sudarančia 19 kv. m plotą, siekiant transporto priemonėmis ir pėsčiomis patekti prie ieškovui priklausančio pastato – poilsio namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); indeksu „S2”, sudarančiu 8 kv. m plotą, siekiant ieškovui patekti prie pastato – poilsio namo elektros skydinės; 3) indeksu „S3”, sudarančia 130 kv. m plotą, siekiant ieškovui naudotis, eksploatuoti pastatą – poilsio namelį, atlikti jo remonto darbus ir kt. Be to, ieškovas taip pat prašė įpareigoti atsakovą pašalinti suverstas žemes, statybines medžiagas bei kitą atsakovui priklausantį turtą, esantį 2,75 m atstumu (spinduliu) aplink ieškovui nuosavybės teise priklausantį pastatą – poilsio namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
18. Įvertinus bylos medžiagą, iš esmės sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nebuvimo. Apeliantas nepagrindė, kodėl, teismui nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nagrinėjamu atveju galėtų pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, t. y. kodėl nebūtų galima nustatyti servitutų atsakovui priklausančiame žemės sklype jau išnagrinėjus bylą iš esmės ir patenkinus ieškovo ieškinį. Taigi pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nesant grėsmės, jog ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, yra negalimas.
19. Pažymėtina, kad apeliantas prašymą tenkinti laikinąsias apsaugos priemones grindė išimtinai asmeninio pobūdžio argumentais, nurodydamas, kad atsakovas neleidžia ir visokeriopai trukdo ieškovui patekti, naudotis bei eksploatuoti įgytą pastatą, ko rezultate ieškovas neturi galimybių eksploatuoti, naudotis jam priklausančiu pastatu bei tinkamai vykdyti su pastato eksploatavimu susijusius įsipareigojimus. Nagrinėjamu atveju sutinktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog taikant laikinąsias apsaugos priemones byla negali būti išnagrinėta iš esmės, nes laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra ne ginčo išsprendimas ir teisinės taikos atkūrimas tarp šalių, o siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų turėti įtakos būsimo teismo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį, tinkamam įvykdymui, kas leistų ieškovui, priėmus jam palankų sprendimą, tikėtis, jog sprendimas bus realiai įvykdytas.
20. Taigi laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu ieškinys būtų patenkintas, bet nesutapti su pareikštais reikalavimais ar užtikrinti visai kitus šalių interesus (o ne būsimo teismo sprendimo įvykdymą). Priešingu atveju, patenkinus prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, šalis, prašiusi laikinąsias apsaugos priemones pritaikyti, savo materialines teises galėtų įgyvendinti dar iki galutinio teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo, be to, galėtų kiltų grėsmė proceso ekonomiškumui ir koncentracijai, nes šalis, kurios naudai pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, prarastų suinteresuotumą skatinti procesą ir siekti, kad byla būtų kuo greičiau išnagrinėta iš esmės, ko rezultate nepagrįstai nukentėtų kitos šalies interesai. Be to, pastebėtina, kad ieškovas, patyręs žalos dėl galimai nepagrįstų atsakovo veiksmų (trukdymo patekti į ieškovui priklausantį pastatą, trukdymo juo naudotis ar jį eksploatuoti), galėtų reikšti atsakovui reikalavimą dėl žalos atlyginimo, tačiau, kaip jau minėta, laikini valdymo, naudojimo ir disponavimo nuosavybės teisės objektu klausimai nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į ieškinio dalyką ir kitas bylos aplinkybes, negali būti išspręsti taikant laikinųjų apsaugos priemonių institutą.
21. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos bylos procesinei baigčiai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06- 01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl bylos procesinės baigties
22. Atsižvelgiant į anksčiau minėtas aplinkybes ir argumentus, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl apelianto T. J. atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Apelianto T. J. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.