Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos (nuotoliniu)/mišriu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. A. patikslintą ieškinį atsakovui V. S. dėl 23 000,00 Eur skolos, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir, –

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalys buvo tarpusavyje pažįstamos, todėl atsakovas paprašė ieškovo suteikti Paskolą konkrečiam laikotarpiui. Prašymas buvo pateiktas žodžiu, rašytinių dokumentų dėl to nebuvo sudaryta. Iš pradžių buvo susitarta dėl 20 000,00 Eur sumos iki 2022-02-28.

Kiek vėliau, atsakovas paprašė, o ieškovas sutiko pervesti dar papildomai 3000,00 Eur sumą, kurios grąžinimas buvo sulygtas iki 2022-01-20.

Paskolos atsakovui reikėjo statybiniams projektams užbaigti. Ieškovas žinojo, kad atsakovas užsiima statybomis, todėl sutiko suteikti tikslinę paskolą būtent šiam tikslui.

Paskola buvo suteikta į asmeninę atsakovo banko sąskaitą dviem bankiniais mokėjimo pavedimais: 1) 2021-12-19 – 20 000,00 Eur (paskirtis – Paskola iki 2022-02-28.); 2) 2022-01-14 – 3000,00 Eur (paskirtis – Paskola iki 2022-01-20.).

Atsakovas, gavęs šias lėšas, jokių aktyvių veiksmų neatliko (negrąžino ieškovui sumų, nesiteiravo už ką pinigai ir pan.). Tai suponuoja išvadą, jog Paskola buvo suteikta, o dėl to jokių ginčų nebuvo / nėra.

Nei iki aukščiau mokėjimo pavedimų paskirtyje nurodytų datų, nei šio ieškinio pateikimo dienai Paskola jokia dalimi nėra grąžinta.

Ieškovas daug kartų bandė susisiekti su atsakovu dėl Paskolos grąžinimo, tačiau atsakovas slapstosi, ignoruoja ieškovą, nesuteikia pastarajam jokios informacijos.

Šiuo atveju ieškovas, mokėjimo pavedimu pervesdamas atsakovui lėšas, nurodė paskirtį – „Paskola iki 2022 vasario 28 d.“ bei „Paskola iki 2022 sausio 20 d.“. Atsakovas, gavęs šias lėšas, jokių aktyvių veiksmų neatliko.

Mokėjimo pavedimo paskirtis įrodo paskolos sutarties sudarymo faktą ir patvirtina, kad šie pinigai buvo paskolos sutarties dalykas. Dėl to, kad užfiksuotas būtent paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas, yra pagrindas konstatuoti, kad esminių paskolos sutarties sąlygų egzistavimas – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn – laikytinas įrodytu.

Atsakovas V. S. pripažįsta ir patvirtina aplinkybes, jog su ieškovu P. A. buvo žodžiu susitarę dėl paskolos suteikimo. Atitinkamai, ieškovas P. A. suteikė 23 000,00 Eur paskolą atsakovui V. S., pervedant lėšas atsakovo naudai.

Šalys nebuvo sudarę rašytinės paskolos sutarties, o kartu nesusitarė ir dėl paskolos grąžinimo sąlygų. Atsakovas V. S. pripažįsta, jog žodžiu ieškovui P. A. buvo nurodęs ketinąs grąžinti paskolintas lėšas 2022 m. pradžioje, tačiau dėl tikslių datų nebuvo bendro sutarimo.

Aplinkybė, kad ieškovas P. A. banko pavedimuose nurodė pageidaujamą paskolos grąžinimo datą, nepagrindžia tokio susitarimo su atsakovu V. S. sudarymo, nes jokia forma atsakovas tokių paskolos grąžinimo terminų nepatvirtino.

Nesant abiejų paskolos sutarties šalių bendro susitarimo dėl paskolos lėšų grąžinimo termino, ieškovas P. A. privalėjo lakytis paskolos lėšų grąžinimo tvarkos, taikomos tais atvejais, kai nėra nustatyto paskolos lėšų grąžinimo termino.

CK 6.873 str. 2 d. įtvirtinta taisyklė, kad jeigu paskolos sumos grąžinimo terminas sutartyje nenustatytas arba paskola turi būti grąžinta pagal pareikalavimą, tai paskolos sumą paskolos gavėjas privalo grąžinti per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį, jeigu sutartis nenustato ko kita.

Akivaizdu, kad pagal CK 6.873 str. 2 d. nuostatas, Ieškovas privalėjo visų pirma pareikšti reikalavimą atsakovui V. S. grąžinti paskolos lėšas per 30 dienų. Tik tuo atveju, jeigu atsakovas V. S. negrąžintu paskolos lėšų per 30 dienų terminą – ieškovas P. A. įgytų teisę reikšti ieškinį teisme dėl paskolos lėšų priteisimo.

Šiai dienai civilinėje byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad ieškovas P. A. būtų pareiškęs reikalavimą atsakovui V. S. dėl paskolos lėšų grąžinimo, bei kad atsakovas būtų negrąžinęs pasiskolintų lėšų praėjus 30 dienų terminui po tokio Ieškovo reikalavimo gavimo. Ieškovas šiuo atveju pripažintinas nesilaikęs privalomos išankstinės neteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas P. A. dviem bankiniais mokėjimo pavedimais į asmeninę atsakovo V. S. banko sąskaitą 2021-12-19 d. pervedė 20 000,00 Eur, nurodant paskirtį – „Paskola iki 2022 vasario 28 d.“ bei 2022-01-14 d. pervedė 3000,00 Eur, nurodant paskirtį – „Paskola iki 2022 sausio 20 d.“ Tokiu būdu, ieškovas suteikė atsakovui 23000,00 Eur paskolą. Ginčo dėl šių faktinių bylos aplinkybių nėra.

Atsakovas atsisakė grąžinti suteiktą 23000 Eur paskolą, atsisakymą motyvuojant tuo, kad šalys nesitarė dėl paskolų gražinimo termino, todėl ieškovas raštu CK 6.873 str. 2 d. pagrindu turėjo nustatyti atsakovui 30 d. terminą paskolą grąžinti, tačiau to nepadarė. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nesilaikė nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir šia tvarka galima pasinaudoti, civilinė byla turi būti nutraukta CPK 293 str. 1 d. 2 p. pagrindu.

Tokiu būdu tarp šalių kilo ginčas dėl paskolos grąžinimo termino ir tvarkos.

Teisinis bylos aplinkybių įvertinimas.

Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba kitus rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 str. 1 d.). Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 str. 1 d.) (Vilniaus apygardos teismo 2021-02-23 d. nutartis civ. byloje Nr. e2A-378-467/2021).

Teismų praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant ar skolos dokumentas atitinka CK 6.871 str. 3 d. reikalavimus turi būti vertinama: 1) ar toks dokumentas gali būti laikomas paskolos gavėjo pasirašytu paskolos rašteliu; 2) ar šio dokumento turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (LAT 2020-06-12 d. nutartis civ. Nr. e3K-3-201-378/2020). Paskolos sutartis yra realinis sandoris, t. y. toks sandoris laikomas sudarytu tik nuo pinigų perdavimo momento (CK 6.870 str. 2 d.), (Lietuvos apeliacinio teismo 2021-02-11 d. sprendimas civ. Nr. e2A-96-330/2021).

Pagal CK 6.870 str. 2 d. paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento, kas reiškia, kad paskolos sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui. Todėl nors viena šalis išreiškia sutikimą kitai skolinti pinigus arba daiktą, o kita, atitinkamai, sutinka priimti pinigus arba daiktą ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grąžinti pinigus ar daiktą, paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas arba paskolos gavėjo priimtas (LAT 2018-05-10 d. nutartis civ. byloje Nr. e3K-3-184-378/2018).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl paskolos sutarties sudarymo fakto įrodinėjimo yra pakankamai gausi ir išplėtota. Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.).

Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles, t. y. įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja (LAT 2016-07-07 d. nutartis civ. byloje Nr. e3K-3-361-378/2016).

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2021-02-25 d. nutartis civ.byloje Nr. e2A-509-241/2021).

Nagrinėjamoje byloje teismas konstatuoja, kad tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, to neneigia ir šalys, o 23000 Eur (20000 Eur + 3000 Eur) pinigų perdavimo paskolos gavėjui faktą įrodo ieškovo mokėjimo pavedimai, t. y. jų turinys patvirtina paskolos teisinių santykių egzistavimą.

Atsakovas teigia, kad šalys nesusitarė dėl paskolos grąžinimo termino, todėl paskola turi būti grąžinta pagal ieškovo pareikalavimą, laikantis CK 6.873 str. 2 d. numatytos tvarkos, t. y. jeigu paskolos sumos grąžinimo terminas sutartyje nenustatytas arba paskola turi būti grąžinta pagal pareikalavimą, tai paskolos sumą paskolos gavėjas privalo grąžinti per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį, jeigu sutartis nenustato ko kita.

Teismas nesutinka su šiais atsakovo argumentais.

Kaip matyti iš 2021-12-19 d. ieškovo mokėjimo pavedimo dėl 20 000,00 Eur, jame nurodyta šio mokėjimo pervedimo paskirtis- „Paskola iki 2022 vasario 28 d.“, taip pat 2022-01-14 d. ieškovo mokėjimo pavedime dėl 3000,00 Eur nuodyta šio mokėjimo pervedimo paskirtis – „Paskola iki 2022 sausio 20 d.“

Tokiu būdu, 2021-12-19 d. ieškovas, pervesdamas 20000,00 Eur paskolą atsakovui, nurodė ją grąžinti iki 2022-02-28 d., o 2022-01-14 d. pervesdamas atsakovui 3000,00 Eur paskolą, nurodė ją grąžinti iki 2022-01-20 d. Atsakovas jokių prieštaravimų dėl nurodytų paskolų grąžinimo terminų ieškovui niekada nereiškė ir neginčijo.

Šios faktinės bylos aplinkybės įrodo, kad šalys aiškiai susitarė dėl konkrečių paskolų grąžinimo terminų, todėl ieškovui nėra jokio teisinio pagrindo dar kartą atsakovui nustatyti 30 d. paskolos grąžinimo terminą, numatytą CK 6.873 str. 2 d., o teismui civilinę bylą nutraukti CPK 293 str. 1 d. 2 p. pagrindu.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. (Lietuvos apeliacinio teismo 2021-02-11 d. sprendimas civ. byloje Nr. e2A-96-330/2021). Šis apeliacinio teismo išaiškinimas visiškai atitinka ir teisinį reglamentavimą, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 str. 1 d., 3 d.). Nagrinėjamoje byloje paskolų grąžinimo terminai buvo nustatyti nurodytuose ieškovo mokėjimo pavedimuose ir paskolos grąžinimo terminai šiuo metu yra pasibaigę (2022-01-20 bei 2022-02-28 d.).

Pažymėtina ir tai, kad šalis siejo draugiški santykiai, o byloje yra duomenų, kad ieškovas, pasibaigus paskolos grąžinimo galutiniam terminui (2022-02-28), prašė atsakovo grąžinti paskolą, vykstant susirašinėjimui Veber programele (b.l.22, dok-160171). Taigi, atsakovas apie ieškovo pareikalavimą grąžinti paskolą žinojo iki ieškinio pateikimo teismui.

Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę įrodymus, patvirtinančius tam tikrų įrodinėtinų aplinkybių egzistavimą, turi pateikti jas teigianti, o ne neigianti šalis (CPK 178 str.) (LAT 2015-02-18 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-52-313/2015). Teismo vertinimu, ieškovas įrodė savo ieškinio reikalavimą dėl paskolos suteikimo ir grąžinimo terminų pateiktais ir išdėstytais teismo sprendime įrodymais, o atsakovas atsikirtimo į ieškinį dėl paskolos grąžinimo terminų nebuvimo neįrodė, ieškovo argumentų nepaneigė( CPK 178 str.).

Dėl kitų atsakovo argumentų teismas nepasisako, nes jie neįtakoja sprendimo priėmimo byloje ir nepaneigia teismo nustatytų bylos aplinkybių bei argumentų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2008-03-14 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.).

Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (LAT 2012-12-20 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-585/2012).

Atsižvelgiant į teismo sprendime išdėstytus argumentus bei į tai, kad paskolos grąžinimo terminai yra pasibaigė, teismas ieškinio reikalavimus tenkina ir priteisia iš atsakovo 23000,00 Eur paskolos ieškovo naudai.

Dėl procesinių palūkanų

Pagal CK 6.37 str. 1 d. skolininkas privalo mokėti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo, todėl iš atsakovo priteistina 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos (23000 Eur) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2022-06-27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 1 d., 6.210 str. 1 d.,). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną (CPK 115 str. 3 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 518 Eur žyminio mokesčio už ieškinį bei 47 Eur už laikinųjų priemonių taikymą, 700 Eur advokato išlaidų (t. 2 b. l. 40).

Atsakovas bylinėjimosi išlaidų įrodymų teismui nepateikė.

Remiantis CPK 93 str. 1 d. – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

CPK 98 str. 2 d. numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteistinos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šalių advokatų išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintos Lietuvos advokatų Tarybos 2015-03-16 raštu Nr. 141 nutarimu bei LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), maksimalaus dydžio darbo užmokesčio advokatams ir advokato padėjėjams bei atitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus.

Svarstant šalių prašymą dėl advokatų išlaidų priteisimo, teismas atsižvelgia į tai, kad pagal kasacinio teismo praktiką teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos patirtos (CPK 88 str.); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 str.); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 str.). Bylinėjimosi išlaidų dydžio kontrolė yra vertinama kaip teismo pareiga įgalinanti jį veikti ex officio (LAT nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-533/2008). Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (pvz., LAT 2008-10-28 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2009-05-11 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-212/2009; 2011-02-07 d.. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-31/2011).

Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, bylos sudėtingumą, darbo laiko sąnaudas, teisinių paslaugų teikimo pobūdį, kad byla yra elektroninė, nesudėtinga, skolinė, 1 tomo, byloje buvo 1 teismo posėdis, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), padaro išvadą, kad ieškovui iš atsakovo priteistina 700 Eur advokato išlaidų.

Patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovo priteistina 518 Eur žyminio mokesčio (23000 Eur x 3 proc. x 75 proc.) ieškovo naudai, nes byla yra elektroninė, CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d. pagrindu.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-07-01 d. nutartimi ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu buvo atmestas, todėl ieškovo sumokėtas 47 Eur žyminis mokestis iš atsakovo nepriteistinas (b.l.10-12).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 8,96 Eur (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Patenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (8,96 Eur), į valstybės pajamas (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d. ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 424-428 str., 430 str. 6 d. 2 p., 7 d., 8 d., 270 str., teismas, –

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 23 000,00 Eur (dvidešimt tris tūkstančius Eur) skolą, 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (23000 Eur) nuo ieškinio pateikimo teismui (2022-06-27) bei visas bylinėjimosi išlaidas – 518 Eur (penkis šimtus aštuoniolika Eur) žyminio mokesčio, 700 Eur (septynis šimtus Eur) advokato išlaidų ieškovo P. A., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovo V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 8,96 Eur (aštuonis Eur 96 ct) dydžio išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (priteista suma mokėtina į vieną iš nurodytų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 (AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 (AB SEB bankas), Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 (AB Šiaulių bankas), Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas)), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius)), Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 (AB „Swedbank“), Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 (UAB Medicinos bankas), įmokos kodas 5662). Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.