Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 23 000 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad jis atsakovui V. S. suteikė 23 000 Eur paskolą. Šalys buvo pažįstamos, todėl atsakovas žodžiu paprašė ieškovo suteikti paskolą konkrečiam laikotarpiui. Iš pradžių buvo susitarta dėl 20 000 Eur sumos iki 2022-02-28. Vėliau, atsakovas paprašė dar 3000 Eur, kurių grąžinimas buvo sulygtas iki 2022-01-20. Paskolos atsakovui reikėjo statybiniams projektams užbaigti. Ieškovas žinojo, kad atsakovas užsiima statybomis, todėl sutiko suteikti tikslinę paskolą būtent šiam tikslui. Paskola buvo suteikta į asmeninę atsakovo banko sąskaitą dviem bankiniais mokėjimo pavedimais: 1) 2021-12-19 – 20 000 Eur (paskirtis – Paskola iki 2022-02-28.); 2) 2022-01-14 – 3000 Eur (paskirtis – Paskola iki 2022-01-20.). Paskola buvo suteikta, dėl to jokių ginčų nebuvo ir nėra. Paskola jokia dalimi nėra grąžinta. Ieškovas daug kartų bandė susisiekti su atsakovu dėl paskolos grąžinimo, tačiau atsakovas slapstosi, ignoruoja ieškovą. Ieškovas, mokėjimo pavedimu pervesdamas atsakovui lėšas, nurodė paskirtį – „Paskola iki 2022 vasario 28 d.“ bei „Paskola iki 2022 sausio 20 d.“. Atsakovas, gavęs šias lėšas, jokių aktyvių veiksmų neatliko.

2. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Pripažino, kad ieškovas suteikė 23 000 Eur paskolą pervedant lėšas. Nurodė, jog šalys nebuvo sudarę rašytinės paskolos sutarties, o kartu nesusitarė ir dėl paskolos grąžinimo sąlygų. Žodžiu ieškovui buvo nurodęs ketinąs grąžinti paskolintas lėšas 2022 m. pradžioje, tačiau dėl tikslių datų nebuvo bendro sutarimo. Aplinkybė, kad ieškovas banko pavedimuose nurodė pageidaujamą paskolos grąžinimo datą, nepagrindžia tokio susitarimo su atsakovu, nes jokia forma atsakovas tokių paskolos grąžinimo terminų nepatvirtino. Nesant abiejų paskolos sutarties šalių bendro susitarimo dėl paskolos lėšų grąžinimo termino, ieškovas privalėjo lakytis paskolos lėšų grąžinimo tvarkos, taikomos tais atvejais, kai nėra nustatyto paskolos lėšų grąžinimo termino. CK 6.873 str. 2 d. įtvirtinta taisyklė, kad jeigu paskolos sumos grąžinimo terminas sutartyje nenustatytas arba paskola turi būti grąžinta pagal pareikalavimą, tai paskolos sumą paskolos gavėjas privalo grąžinti per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį, jeigu sutartis nenustato ko kita. Todėl ieškovas privalėjo visų pirma pareikšti reikalavimą grąžinti paskolos lėšas per 30 dienų. Tik tuo atveju, jeigu atsakovas negrąžintu paskolos per 30 dienų, ieškovas įgytų teisę reikšti ieškinį dėl paskolos priteisimo. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad ieškovas būtų pareiškęs reikalavimą dėl paskolos grąžinimo, bei kad atsakovas būtų negrąžinęs pasiskolintų lėšų praėjus 30 dienų terminui po ieškovo reikalavimo gavimo. Ieškovas šiuo atveju pripažintinas nesilaikęs privalomos išankstinės neteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos. CPK 293 str. 1 d. 2 p. įtvirtinta taisyklė, jog teismai privalo nutraukti civilinę bylą, jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, yra nesilaikę tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti. Kadangi ieškovas nėra įvykdęs CK 6.873 str. 2 d. įtvirtinto reikalavimo, t. y. nėra pareiškęs rašytinio reikalavimo atsakovui grąžinti paskolos lėšas per 30 dienų terminą – ieškovas laikytinas neturintis teisės reikšti ieškinio teisme, ir nagrinėjama civilinė byla turi būti nutraukta.

7. Atsakovas V. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 18 d. sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Skundžiamu sprendimu padaryta esminiai neteisinga išvada, kad tarp ginčo šalių buvo sudaryta terminuota paskolos sutartis pagal bankinio mokėjimo pavedimuose ieškovo įrašytą pavedimo paskirtį. Aplinkybė, kad ieškovas banko pavedimuose nurodė pageidaujamą paskolos grąžinimo datą, nepagrindžia tokio įpareigojimo apeliantui grąžinti paskolą iki nurodyto banko pavedime termino, nes jokia forma apeliantas tokių paskolos grąžinimo terminų nepatvirtino.

7.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė CK 6.873 str. 2 d. įtvirtintos taisyklės dėl paskolos davėjo pareigos pareikalauti grąžinti paskolą iš paskolos gavėjo, jeigu šalys nėra patvirtinę paskolos sutarties sąlygų. CK 6.873 str. 2 d. įtvirtinta taisyklė, kad jeigu paskolos sumos grąžinimo terminas sutartyje nenustatytas arba paskola turi būti grąžinta pagal pareikalavimą, tai paskolos sumą paskolos gavėjas privalo grąžinti per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį, jeigu sutartis nenustato ko kita.

7.3. Byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad ieškovas būtų pareiškęs reikalavimą apeliantui dėl paskolos lėšų grąžinimo, bei kad apeliantas būtų negrąžinęs pasiskolintų lėšų praėjus 30 dienų terminui po tokio ieškovo reikalavimo gavimo. Ieškovas šiuo atveju pripažintinas nesilaikęs privalomos išankstinės neteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos.

7.4. CPK 293 str. 1 d. 2 p. įtvirtinta taisyklė, jog teismai privalo nutraukti civilinę bylą, jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, yra nesilaikę tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti. Kadangi ieškovas nebuvo įvykdęs CK 6.873 str. 2 d. įtvirtinto reikalavimo, t. y. nebuvo pareiškęs rašytinio reikalavimo apeliantui grąžinti paskolos lėšas per 30 dienų terminą – ieškovas turėjo būti pripažintas neturintis teisės reikšti ieškinio teisme, ir nagrinėjama civilinė byla turėjo būti nutraukta.