Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Laurai Kančiauskei, dalyvaujant

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovui L. J., institucijai, duodančiai byloje išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Faktinės bylos aplinkybės

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

9. Tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnis reglamentuoja nepilnamečio vaiko išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo pagrindus, kai priteistas išlaikymas gali būti keičiamas esant svarbioms aplinkybėms, patvirtinančioms tėvų turtinės padėties pagerėjimą ar pablogėjimą, arba vaiko poreikių pasikeitimą.

10. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nepilnamečiams vaikams U. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. J., gim. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo – padidinimo, motyvuodama, jog dėl vaikų amžiaus, dėl to, kad sūnus pradėjo lankyti mokyklą, abu vaikai perėjo mokytis į aukštesnę klasę, padidėjo vaikų poreikiai. Ieškovė dirba UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 19, 121-134), darbo užmokestis per mėnesį sudaro apie 1600,00 Eur neatskaičius mokesčių, jai mokama išmoka abiem vaikams po 140 Eur per mėnesį, 2020 m. liepos mėnesį jai išmokėta 240 Eur vienkartinė išmoka vaikams, skirta COVID – 19 pandemijos padariniams mažinti. Jai asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas: 32/100 dalys gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalis pastato – garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalis pastato – ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalis pastato – garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalis pastato – ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 32/100 dalys kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)),- esantis (duomenys neskelbtini), Šiauliai (b. l. 16-18, 159-166) ir registruotinas kilnojamasis turtas - automobilis Volvo V60, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2014-01-10 pirma registracija (b. l. 181-182). Ieškovė turi kreditorių: Swedbank, AB moka būsto paskolą ir vartojimo kreditą (b. l. 49-50, 51), UAB „SB lizingas“ moka vartojimo kreditą skalbimo mašinai įsigyti (b. l. 52), AB „Lietuvos draudimas“ moka įmokas už savo ir vaikų draudimą nuo nelaimingų atsitikimų (b. l. 53-55), Swedbank, AB moka įmokas būsto draudimui (b. l. 56), Tele2 moka įmokas už savo telefoną, įsigytą išsimokėtinai (b. l. 57-58). Šiuo metu šalių sūnus yra 8 metų amžiaus, mokosi 2 klasėje Šiaulių (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, dukra yra 11 metų amžiaus, mokosi 4 klasėje Šiaulių (duomenys neskelbtini)progimnazijoje. Vaikai sveiki, peršalimo ligomis serga retai. Tačiau ieškovė nurodė, jog dukrai reikia odontologo paslaugų dėl dantų tiesinimo, ji kreipėsi į privatų odontologą, konsultacija kainavo 20,00 Eur, dukrai gali reikėti kapų, briketų ar kabių, nežino, ko reikės dukrai, įdėjimas kainuos daugiau kaip 100,00 Eur, keisti reikės kas pusė metų, paslaugos kainuos kažkur apie 2000,00 Eur. Sūnui taip pat vėliau reikės minėtų odontologo paslaugų. Kreipėsi į valstybinę įstaigą, teikiančią odontologijos paslaugas, tačiau ten didelės eilės, todėl nusprendė naudotis privačiomis odontologijos paslaugomis. Dukra šiuo metu būrelių nelanko, nes ne sezonas irklavimui, tačiau pasibaigus karantinui ir sušilus orams, lankys irklavimą, dar ketina lankyti baseiną. Sūnus anksčiau lankė futbolo būrelį, dėl karantino jis nevyko, tačiau jau antra savaitė treniruotės vyksta, todėl nuolat reikia pirkti sportinę aprangą, skirtą atskiriems sezonams - sportui lauke ir patalpose, dukrai reikia termo aprangos. Ji pati sveika ir darbinga.

11. Ieškovė pateikė detalų vaikų būtinųjų poreikių paskaičiavimą (b. l. 14-15), kuriame nurodė, kad abiejų vaikų mėnesio būtinieji poreikiai sudaro 789 Eur, t. y., vieno vaiko – 394,50 Eur. Teismo posėdyje ieškovė detaliai žodžiu nurodė, jog kiekvienam vaikui mėnesio būtiniesiems poreikiams reikia apie 400 Eur: maistui – 133 Eur, mokykloje pietūs nemokami abiem vaikams, kol karantinas ir vaikai mokosi nuotoliniu būdu, ji gauna nemokamus maisto produktų davinius iš mokyklos kas dvi savaitės už minėtą sumą; aprangai, avalynei – 33 Eur; komunaliniams mokesčiams – 30 Eur; higienos priemonėms – 15 Eur; vaistams ir vitaminams – 15 Eur; mokymo, ugdymo, lavinimo priemonėms – 20 Eur; laisvalaikiui, pramogoms, atostogoms – 40 Eur, kol nebuvo karantino, vaikai su klase 2-3 kartus per metus vyko į ekskursijas, taip pat nuolat eina į pažintines ekskursijas; transporto išlaidoms – 20 Eur, mokykla šalia namų, bet vaikai važiuoja į būrelius; kitoms išlaidoms – kirpimo paslaugoms – 15 Eur, išlaidoms telefonams: sūnui – 7 Eur, dukrai – 7,50 Eur; sportinė apranga mėnesiui kainuoja 6,50 Eur, sportbačiai – 11 Eur, sūnus greitai nudėvi rūbus ir avalynę, reikia tuoj pat naują pirkti, dukrai irklavimui reikalinga termo apranga; vaikų draudimas nuo nelaimingų atsitikimų kainuoja 8,50 Eur; arbatpinigiai – 30 Eur, patalynė, asmeninio pobūdžio daiktai – 12 Eur; vaikiška technika (dviračiai, paspirtukai, išlaidos jiems įsigyti ir remontuoti) – 10 Eur, sūnui nupirktas kompiuteris, dukrai – planšetė, ausinės (b. l. 20-48, 59-67, 109-112). Mano, jog atsakovas turi pakankamai pajamų, kad galėtų mokėti vaikams jos prašomo dydžio išlaikymą – po 200 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį, kas sudaro mažiau, kaip pusė minimalios mėnesinės algos.

12. Atsakovas L. J. su ieškiniu sutiko iš dalies, nurodė, kad sutinka kiekvienam vaikui mokėti išlaikymą po 140 Eur per mėnesį. Mano, jog ieškovė nepagrįstai padidino vaikų poreikius ir išlaidas jiems. Ji padidino išlaidas laisvalaikiui, atostogoms, nes ji pati su draugu eina į kiną, vyksta atostogų, vaikų kartu nesiveža, vaikai būna pas jos tėvus Panevėžyje. Mano, kad maisto papildai nėra reikalingi, vaikai sveiki. Praeitus metus vaikai mokyklą dėl karantino baigė nelankydami būrelių, tai išlaidų būreliams nebuvo, vasarą praleido pas jos tėvus Panevėžyje, tai didelių išlaidų taip pat nebuvo. Į būrelius vaikus ir jis vežiojo, ir jis mokėjo už vaikų būrelius ar kitas paslaugas. Paskolas iš banko ieškovė yra paėmusi pirčių statymui ir trinkelių dėjimui, tai nėra išlaidos vaikams. Be to, ieškovė gyvena ne tik su vaikais, bet ir su draugu, jie gyvena keturiese ir nuolat. Ji, kaip vieniša mama, iš mokyklos gali gauti vaikams nemokamus pusryčius ir pietus, bet kreipėsi tik dėl nemokamų pietų vaikams skyrimo. Kirpyklos išlaidos negali būti skaičiuojamos atskirai, jos yra skaičiuojamos prie higienos priemonių. Kam reikalingi vaikams dienpinigiai, jeigu jie niekur neišeina šiuo metu iš namų. Per didelės išlaidos vaikų apatiniam trikotažui (140 Eur), mano, jog tokio dydžio suma nėra reikalinga, yra aiškiai per didelė. Jis vaikus sveikina gimtadienių ir kitų švenčių proga, dovanoja dovanas. Per Šv. Kalėdas padovanojo sūnui jo prašomą žaidimą, o dukrai – dėlionę. Jis yra sveikas ir darbingas. Su vaikais jis susitinka du kartus per mėnesį, duoda kiekvienam po 20 Eur, kuriuos vaikai išleidžia savo nuožiūra. Vaikus nakvynei buvo pasiėmęs kartą, vaikai nakvojo pas jo tėvus, nes jis neturi kur vaikų apgyvendinti - neturi savo gyvenamojo būsto, gyvena pas tėvus ar draugę. Yra vaikus nusivedęs į kavinę, kai dar veikė maitinimo įstaigos. Vaikams išlaikymą moka po 130 Eur su indeksavimu nuo 2020-02-01 kiekvienam vaikui. Jis yra sveikas ir darbingas. Turėjo automechaniko specialybę, remontavo garaže automobilius, tačiau prasidėjus karantinui neteko darbo, nes beveik niekas nesikreipia į jį dėl automobilių remonto, anksčiau dirbo pagal verslo liudijimą, o dabar ieško darbo, baigė mokslus suvirintojo specialybei įsigyti, tik dar neišlaikė baigiamųjų egzaminų.

13. Byloje nustatyta, kad atsakovas niekur nedirba (b. l. 135-154). Registruotas užimtumo tarnyboje prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kaip ieškantis darbo, penkis kartus: 2009-04-28 – 2011-11-07, registracija nutraukta už pažeidimus be teisės registruotis 6 mėnesius; 2012-05-07 – 2015-11-30, registracija nutraukta įsidarbinus; 2016-11-28 – 2018-12-17, registracija nutraukta pradėjus savo verslą; 2019-02-19 – 2019-08-31, registracija nutraukta atsakovo prašymu jam pradėjus mokytis (duomenys neskelbtini) mokymo centre; penktą kartą įsiregistravo 2020-12-07, suteiktas bedarbio statusas, darbo paieška tęsiama darbo paieškos išmoka nutraukta nuo 2020-12-31 (b. l. 171-172). Jokių pajamų negauna, jį, jo teigimu, išlaiko mama ir draugė, turi šiek tiek susitaupęs. Iki 2021-01-31 mokėsi (duomenys neskelbtini) mokymo centre suvirintojo specialybės (b. l. 97). Jis yra sveikas ir darbingas. Kreditorių neturi. Kitų išlaikytinių taip pat neturi (b. l. 167). Nekilnojamojo turto ir registruotino kilnojamojo turto taip pat neturi (b. l. 157, 158).

14. Įstatyme numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje formuojamos naujos nuostatos, kad, siekiant, jog vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma ir jo dydis negali būti ribojami vien nepilnamečio vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, tuo pačiu teismas turi spręsti kiekvienoje byloje vaiko poreikių užtikrinimą individualiai. Teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius (CK 3.198 straipsnio 1 dalis).

15. Atsižvelgiant į tai, kad per tam tikrą laikotarpį tėvų galimybės teikti išlaikymą ir (ar) vaikų poreikiai gali pakisti, įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą), nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CK 3.201 straipsnis, CPK 279 straipsnio 5 dalis). Pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties arba vaiko poreikių pasikeitimai; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nedidelis pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005, 2006 m. gegužės 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; kt.).

16. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų, kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kt.) (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.).

17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013, pažymėjo, kad CK 3.201 straipsnio nuostatoms dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo taikyti teisiškai reikšmingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išlaikymo dydžiui nustatyti, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Be to, net ir nustačius esminį tokių aplinkybių pasikeitimą, tai dar savaime nelemia išlaikymo dydžio pakeitimo, nes tiek tėvų turtinės padėties, tiek vaikų poreikių pasikeitimą teismas turi įvertinti pirmiau nurodyto tėvų prievolių išlaikyti nepilnamečius vaikus reglamentavimo kontekste, atsižvelgdamas į vaiko teisių apsaugos prioriteto, tėvų ir vaikų teisių bei interesų pusiausvyros, tėvų valdžios lygybės principus.

18. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl kasatorius turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet nelemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011; kt.).

19. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014; kt.). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.).

20. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodė, jog nepilnamečių vaikų U. J. ir E. J. būtinieji poreikiai per mėnesį sudaro 394,50-400,00 Eur (b. l. 14-15), pusė minėtos sumos – 200 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui per mėnesį, jos nuomone, privalo teikti vaikams jų tėvas, t. y. atsakovas. Teismas, vertindamas ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus – sąskaitos išrašus, prekių įsigijimo kvitą iš vaistinės, bilietus, elektroninių susirašinėjimų išrašus (b. l. 20-41, 42-48, 59-66, 67, 109, 110, 111-112), nepasisakydamas dėl konkretaus pirkinių dokumentų turinio, pažymi, kad šie rašytiniai įrodymai patvirtina vidutinio aštuonerių – vienuolikos metų vaiko (berniuko/mergaitės), augančio vidutinėje šeimoje, išlaidas. Tačiau iš minėtų sąskaitos išrašų (b. l. 20-41, 42-48) matyti tik tai, kad ieškovė patyrė išlaidas, kam ir kokio dydžio sumą sumokėjo, tačiau visiškai neaišku, kas buvo įgyta, net neaišku, ar prekė/paslauga buvo įgyta vaikų poreikių tenkinimui, minėti išrašai visai neinformatyvūs. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuo 2017-10-24 teismo sprendimo priėmimo iki ieškovės kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (2020-11-24) praėjo nedidelis laiko tarpas – treji metai ir mėnuo, E. J. priimant šį sprendimą yra 8 metų amžiaus, U. J. – 11 metų amžiaus, taigi, vaikai yra paaugę, berniukas pradėjo lankyti mokyklą, vaikai perėjo į aukštesnę klasę, atitinkamai padidėjo jų poreikiai. Vaikai neturi sveikatos sutrikimų ar problemų. Nors ieškovė nurodė, jog dukrai reikia odontologo paslaugų, o sūnui - ateityje reikės, nes reikia tiesinti dantis, kreipėsi į privatų odontologą, kurio paslaugos kainuos apie 2000,00 Eur, tačiau minėtų aplinkybių niekaip nepagrindė, nepateikė jokių dokumentų, jog minėtos paslaugos abiem vaikams yra reikalingos. Kadangi šalyje paskelbtas karantinas ir vaikai mokosi nuotoliniu būdu, todėl ir išlaidų rūbams, avalynei, transporto bei kitų yra mažiau arba visai nėra.

21. Be to, vaikų poreikių paskaičiavime (b. l. 14-15) ir teisme ieškovė nurodė, kad maitinimo išlaidos kiekvienam vaikui per mėnesį sudaro apie 133 Eur. Tačiau teismo posėdžio metu ji taip pat nurodė, kad ugdymo įstaigoje vaikams yra skiriami nemokami pietūs, o karantino metu ji gauna atitinkamo dydžio davinius iš valstybės, todėl, akivaizdu, minėtų išlaidų dalies ji nepatiria, tačiau tai paskaičiavime nenurodė ir minėtų išlaidų neišminusavo. Taip pat šiuo metu dukra nelanko būrelių (irklavimo, baseino), o sūnus tik dabar pradėjo lankyti futbolo treniruotes, todėl minėtų išlaidų taip pat ieškovė nepatyrė, tačiau, pasak ieškovės, pasibaigus karantinui vaikai norės lankyti irklavimo, futbolo būrelius, baseiną, todėl minėtos išlaidos bus, tačiau jų dydis šiai dienai nežinomas ir laikomas neįrodytu. Taip pat pažymėtina ir tai, kad, kaip teismo posėdyje pripažino pati ieškovė, mergaitė lanko irklavimo būrelį, tačiau jam būdingas sezoniškumas, šiuo metu minėtas būrelis nėra lankomas, nes jis neveikia, todėl ir išlaidų už minėtą būrelį (mokesčio, aprangos, avalynės ir t. t. išlaidų) ji nepatiria. Tačiau pažymėtina ir tai, kad už vaiko būrelius kartais sumoka ir atsakovas, jis nuveža vaikus į būrelius, todėl minėtos išlaidos tenka ne vien tik ieškovei. Nors atsakovas tvirtino, kad su ieškove ir vaikais dar gyvena jos draugas, todėl komunalinės išlaidos turi būti dalinamos į keturias dalis, tačiau to neįrodė, o ieškovė minėtą aplinkybę neigė, nurodydama, kad ji su vaikais gyvena trise, jos draugas nuolat negyvena, todėl komunalines išlaidas dalino į tris dalis, dėl ko teismas atmeta minėtą atsakovo argumentą, kaip neįrodytą. Kaip kad ir atmeta ieškovės argumentą, kad atsakovas toliau dirba – garaže remontuoja automobilius, kaip neįrodytą, nes atsakovas tai neigė, o ji neįrodinėjo minėtos aplinkybės. Atsakovas taip pat nesutinka su išlaidomis laisvalaikiui, atostogoms, nurodydamas, kad ji su draugu atostogavo, o vaikai vasarą buvo pas jos tėvus Panevėžyje, todėl minėtų išlaidų ieškovė neturėjo. Iš dalies sutiktina su atsakovu, nes ieškovė minėtų išlaidų neįrodė, o atsakovas savo argumentų taip pat nepagrindė, tačiau, atsižvelgiant į situaciją šalyje, į suvaržymus dėl karantino, manytina, jog ieškovė minėtų išlaidų nepatyrė arba patyrė jas žymiai mažesnes, todėl jos nėra įrodytos, tačiau pasibaigus karantinui, minėtas išlaidas ieškovė vis tiek patirs. Atsakovas mano, kad maisto papildai vaikams nėra reikalingi, vaikai sveiki, tačiau nesutiktina su atsakovu, nes vaikai auga ir jiems reikalinga ne tik visavertė mityba, bet ir papildomos medžiagos, vitaminai, kurie nėra pilnai gaunami/įsisavinami su maistu, todėl minėtas jo argumentas atmestinas, kaip nepagrįstas.

22. Taip pat atsakovas nesutiko su tuo, kad į vaikų išlaikymo išlaidas yra įskaičiuotos ieškovės kredito įstaigoms mokamos kredito įmokos. Jis nurodė, jog paskolas iš banko ieškovė yra paėmusi pirčių statymui ir trinkelių dėjimui, tai nėra išlaidos vaikams. Nors to atsakovas neįrodė, tačiau iš ieškovės pateiktų kredito sutarčių kopijų (b. l. 49-52, 57-58) matyti, kad tik viena paskola paimta būstui įsigyti, kiti kreditai yra vartojamieji ir daugumos jų paskirtis nėra nurodyta, todėl net nežinoma, kam jie buvo imti ieškovės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nurodyta, kad kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, nes asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2006; kt.). Kasacinio teismo pažymėta ir tai, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; kt.). Vadinasi, ieškovė, prisiimdama paskolų ir mokėdama jose nurodytas įmokas kreditoriams, gerina savo turtinę padėtį, be to, įrodo, jog gauna pakankamai pajamų, kad galėtų kreditus išmokėti. Sutiktina su atsakovo argumentais, jog paskolų mokėjimas nėra vaikų išlaidos. Tačiau manytina, jog vaikai turi būti apdrausti draudimu nuo nelaimingų atsitikimų, jeigu tai leidžia tėvų turtinė padėtis, kaip šiuo atveju, nes abu vaikai lanko sporto būrelius, todėl yra ir traumų tikimybė, todėl minėtos išlaidos laikytinos pagrįstomis ir priskirtinos prie išlaidų, reikalingų vaikams. Sutiktina su atsakovu, kad išlaidos kirpyklai atskirai neskaičiuotinos, jos priskirtinos prie išlaidų higienos priemonėms, tačiau vaikams kirpyklos paslaugų reikia ir ieškovė jas patiria. Nors atsakovas nurodo, kad vaikams nereikalingi dienpinigiai, nes jie niekur neišeina šiuo metu iš namų, tačiau nesutiktina, nes vaikai gali įsigyti maisto ar kitas prekes šiuo metu dirbančiose parduotuvėse, o pasibaigus karantinui, tokias išlaidas ieškovė tikrai patirs. Atsakovas nesutinka su 140 Eur, kuriuos ieškovė nurodo vien už vaikų apatinį trikotažą, mano, jog tokio dydžio suma nėra reikalinga, yra aiškiai per didelė, tačiau minėta suma paskaičiavime (b. l. 14-15) nurodyta abiem vaikams per metus, vienam vaikui per metus jis sudaro 70 Eur, atitinkamai - per mėnesį ji yra dar mažesnė, todėl nelaikytina per didele.

23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors vaikams augant, jų poreikiai didėja, tačiau tai nereiškia, kad konkrečioje byloje neturi būti įrodinėjami pasikeitę vaiko poreikiai vien dėl to, kad vaikai paaugo. Vaiko individualūs poreikiai priklauso nuo daug įvairių aplinkybių (vaiko sveikata, jam reikalinga priežiūra, ugdymas ir t. t.), todėl vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013). Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, manytina, kad ieškovė iš esmės pagrindė vaikų poreikių pasikeitimą per trejų metų laikotarpį nuo išlaikymo priteisimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo padidinimo, vaikų poreikiai tikrai padidėjo ir pokytis yra esminis.

24. Sutiktina su ieškove, jog šalių nepilnamečiai vaikai paaugo, sūnus pradėjo lankyti mokyklą, abu vaikai perėjo į aukštesnę klasę, dėl ko padidėjo išlaikymo išlaidos. Tačiau šiuo metu vaikai lanko valstybinę mokymo įstaigą, kurioje mokslas yra nemokamas. Vaikai neužsiima papildoma užklasine veikla, kuri brangiai kainuoja, nėra duomenų, jog vaikai yra gabūs ar talentingi, kad minėtas jų savybes reikėtų papildomai materialiai skatinti bei vystyti, nėra duomenų, kad jie dalyvautų tarptautiniuose konkursuose, varžybose, už kuriuos reikėtų mokėti, kad reikėtų pirkti itin brangią aprangą ar scenos rūbus, taip pat nėra duomenų, jog vaikai turi didelių sveikatos problemų. Vaikai sveiki, nėra neįgalūs, neturi jokių lėtinių susirgimų, jiems nereikalingas kažkoks ypatingas maitinimas ir jų poreikiai nėra didesni, nei daugelio tokio amžiaus vaikų, nors ieškovė ir mano kitaip. Be to, odontologijos paslaugų reikalingumo ji neįrodė. Nesutiktina su ieškove, jog ji vaikų išlaikymui per mėnesį gali prašyti pusė minimalios mėnesio algos, nes tai, pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, tik orientacinis kriterijus, o kiekvienoje konkrečioje byloje teismas individualiai turi vertinti aplinkybes ir nustatyti kiekvieno vaiko poreikius, nes ji tokio dydžio poreikių ir neįrodė. Taip pat pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju sprendžiama dėl išlaikymo dydžio pakeitimo dviem nepilnamečiams vaikams, tai ieškovės nuomone, atsakovas per mėnesį vaikų išlaikymui turėtų mokėti mažiausiai 1 MMA, kas nelogiška ir atmestina, kaip nepagrįsta. Tačiau pripažintina ir tai, kad prie vaikų išlaikymo didesne suma turi prisidėti ir atsakovas. Tačiau 2017-10-24 sprendimu nustatytas išlaikymas 125 Eur vienam vaikui šiai dienai jau neatitinka vaikų poreikių, su kuo sutinka ir pats atsakovas.

25. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Tiek ieškovė, tiek atsakovas abu yra sveiki, darbingi. Ieškovė dirba pagrindinį ir papildomą darbą toje pačioje darbovietėje, jos darbo užmokestis – apie 1600,00 Eur neatskaičius mokesčių per mėnesį. Atsakovas niekur nedirba, užimtumo tarnyboje, kaip ieškantis darbo, penktą kartą registruotas tik nuo 2020-12-07, t. y., tik gavęs iš teismo procesinius dokumentus dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, kas rodo, jog anksčiau registruotis užimtumo tarnyboje jam nebuvo jokio poreikio, nedarbo draudimo išmokos negauna, beje, jis registruotas kelis kartus tam tikrais laikotarpiais, tačiau registracija buvo nutraukta arba už pažeidimus, arba atsakovo prašymu, jam pradėjus dirbti pagal verslo liudijimą, arba pradėjus mokytis (b. l. 171-172). Atsakovas, turėdamas pakankamai paklausią automechaniko specialybę, pagal kurią dirbti nebuvo draudžiama ir karantino laikotarpiu, nurodė, jog nedirbo, nes nebuvo darbo, kas neatitinka tikrovės. Be to, neseniai jis įgijo suvirintojo specialybę, tačiau ir toliau nedirba, nurodydamas, jog negauna darbo, kas laikytina vengimu dirbti ir uždirbti bei gauti pakankamas pajamas vaikams išlaikyti. Atsakovas privalo imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti, turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti, nes netoleruotina situacija, kai vaikų mama dirba pagrindinį ir papildomą darbą, kad tik vaikus išlaikytų, o jų tėvas – atsakovas, būdamas sveikas ir darbingas, niekur nedirba ir negauna jokių pajamų, jo teigimu, yra išlaikomas kitų asmenų (motinos ir draugės). Ieškovė turi nekilnojamojo turto ir automobilį, atsakovas neturi nei nekilnojamojo turto, nei automobilio. Ieškovė turi kreditorių, kas pagal kasacinio teismo išaiškinimą yra laikoma turtinės padėties gerinimu, atsakovas jų neturi, taip pat abu neturi kitų išlaikytinių. Šios nustatytos aplinkybės suteikia pagrindo daryti išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis nėra geresnė negu ieškovės, tačiau dėl susidariusios situacijos yra kaltas jis pats, kaip jau paminėta aukščiau, tokia situacija netoleruotina, atsakovas privalo imtis priemonių savo turtinei padėčiai pagerinti ir teikti vaikams reikalingą išlaikymą. Taip pat pažymėtina ir tai, kad atsakovas teisme siekė ginčą išspręsti taikiai, tačiau ieškovė nesutiko tartis.

26. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus turi abu tėvai (CK 3.156, 3.192 straipsniai), sprendžia, jog byloje nustatytas vaikų poreikių padidėjimas, nes vaikai paaugo, šalių sūnus pradėjo lankyti mokyklą, abu vaikai perėjo į aukštesnę klasę, pakilo prekių ir paslaugų kainos. Atsakovas pagal savo dabartinę turtinę padėtį ir finansines galimybes turi prisidėti vaikų išlaikymo prievolėje didesne suma, nei buvo nustatyta 2017-10-24 sprendimu, ir teikti vaikams didesnį išlaikymą. Augančiam vaikui reikalinga visavertė ir įvairiapusė mityba, kaip ir reikalingos pakankamos išlaidos aprangai, higienos prekėms, laisvalaikiui, ryšio paslaugoms bei kitoms nenumatytoms išlaidoms.

27. Kasacinis teismas šiuo klausimu yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma gali skirtis priklausomai nuo tėvų finansinių pajėgumų (turimo turto, pajamų, turimų išlaikytinių skaičiaus, sveikatos ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikių (sveikatos, gabumų, kurie turi būti lavinami, ir pan.).

28. Kasacinis teismas taip pat suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020; 2020 m. balandžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020; 2020 m. spalio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020; kt.).

29. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, formuojamą teismų praktiką, įvertinus vaikų amžių, laikotarpį nuo išlaikymo priteisimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (3 metus 1 mėnesį), atsakovo turtinę padėtį ir finansines galimybes, jo specialybes ir galimybes įsidarbinti, į tai, kad jis yra sveikas ir darbingas asmuo, jis turi prisidėti vaikų išlaikymo prievolėje didesne suma, nei buvo nustatyta 2017-10-24 sprendimu, ir teikti vaikams didesnį išlaikymą. Kadangi vaikų poreikiai išaugo, nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog jie sudaro apie 400 Eur, nes pagal tėvų galimybes vaikų poreikiai turi būti tenkinami ne tik būtinieji. Tačiau nagrinėjamoje byloje yra du vaikai, be to, ieškovė nurodo, jog kiekvieno vaiko poreikiai per mėnesį nesudaro minimalios mėnesio algos (nuo 2020-01-01 minimali mėnesio alga - 607 Eur „iki mokesčių“, apie 430 Eur „į rankas“, nuo 2021-01-01 minimali mėnesio alga – 642 Eur „iki mokesčių“, apie 460 Eur „į rankas“), ji prašo mažiau, nors didesnių poreikių ji neįrodinėjo ir nepagrindė, todėl nagrinėjamoje byloje nustatytą 400 Eur išlaikymo dydį sumažinus pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokama vaikui išmoka (nuo 2021-01-01 – 70 Eur), jis sudaro 330 Eur. Nors ieškovės turtinė padėtis geresnė, bet atsakovas nesistengia gauti jo amžių ir išsilavinimą atitinkančias pajamas ir gerinti savo buitį, apie tai teismas jau pasisakė 25 sprendimo punkte, todėl manytina, kad kiekviena iš šalių vaikų išlaikymo prievolėje turi prisidėti po lygiai, dėl ko ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies, 2017-10-24 sprendimas dalyje dėl išlaikymo keistinas, išlaikymas vaikams iš atsakovo priteistinas po 165,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2020-11-24) iki vaikų pilnametystės, kitoje dalyje ieškovės reikalavimas netenkintinas.

30. Žymiai pasikeitus šalių turtinei padėčiai, iš esmės išaugus (sumažėjus) vaikų poreikiams ar iš esmės pagerėjus (pablogėjus) šalių turtinei padėčiai, ieškovė ar atsakovas turės teisę vėl kreiptis dėl didesnio (mažesnio) išlaikymo vaikams priteisimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė už turtinį reikalavimą - dėl išlaikymo dydžio pakeitimo yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl žyminis mokestis už šį reikalavimą valstybei turėtų būti priteisiamas iš atsakovo. Tačiau atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2020-12-21 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) suteikta antrinė teisinė pagalba ir jis 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (b. l. 100-101). Todėl bylinėjimosi išlaidos – žyminis mokestis valstybei iš šalių nepriteistinas, nes abi šalys atleistos nuo jo mokėjimo, jis apmokamas iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis). Iš atsakovo valstybei taip pat nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos - išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir išlaidos už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, nes jis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2020-12-21 sprendimu Nr. (8.4)TP-20-T-3417-13948 nuo jų mokėjimo atleistas (CPK 96 straipsnio 3 dalis, 4 dalis).

32. Ieškovė prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovei byloje atstovavo advokatė, ieškovės prašymas dėl 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateiktas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, pagrįstas rašytiniais įrodymais (b. l. 179-180), advokatės atstovavimo išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo įtvirtintus užmokesčio už advokato pagalbą dydžius. Ieškinį tenkinus iš dalies (46,66 proc.), iš atsakovo ieškovei priteistinos 233,30 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurios atitinka suteiktos teisinės pagalbos mastą, taip pat byloje spręstų klausimų faktinį ir teisinį sudėtingumą, rekomendacijų leistinus dydžius bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei yra pagrįstos rašytiniais įrodymais (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96¹ straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

33. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius pateikė 2021-03-05 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią išlaidos už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 405,00 Eur (b. l. 174-176). Todėl ieškinį patenkinus iš dalies (46,66 proc.), iš ieškovės valstybei proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai priteisina 216,03 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (CPK 96 straipsnio 3 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

34. Teismas turėjo 5,11 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Atsižvelgiant į atmestų ir patenkintų ieškinio reikalavimų apimtį, iš ieškovės valstybei turėtų būti priteisiama 2,72 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, tačiau jos nepriteistinos, kadangi šių bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2, nustatytą minimalią (5 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 6 dalis, LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-268 straipsniais, 269 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimu civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 7 punktą – iš atsakovo L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams U. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir jį padidinti: priteisti iš atsakovo L. J., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams U. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) po 165,00 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt penkis eurus, 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2020-11-24) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ieškovę R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) paliekant priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 233,30 Eur (dviejų šimtų trisdešimt trijų eurų, 30 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 216,03 Eur (dviejų šimtų šešiolikos eurų, 03 ct) bylinėjimosi išlaidas, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.