Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1224-435/2025, pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ferum LT“, atstovaujamos nemokumo administratorės A. J., ieškinį atsakovei A. V. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

I. Apeliacinio skundų ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Apeliacinis skundas atmetamas.

11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas taip pat nėra, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl byloje nustatytų esminių faktinių aplinkybių

12. Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-751-587/2023 UAB „Ferum LT“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta A. J.. Nutartimi teismas nustatė, kad įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos privalo perduoti bankroto administratorei juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jos veikla. Minėta nutartis įsiteisėjo 2023 m. balandžio 8 d.

13. UAB „Ferum LT“ vadovės pareigas iki bankroto bylos iškėlimo ėjo bendrovės vienintelė akcininkė atsakovė A. V.. Atsakovė neįvykdė pareigos perduoti nemokumo administratorei įmonės visus dokumentus ir turtą. Už šios pareigos neįvykdymą Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi jai paskirta 500 Eur bauda.

14. Iš UAB „Ferum LT“ VĮ Registrų centrui pateikto balanso už 2019 m. sausio 1 d. – 2019 m. gruodžio 31 d. laikotarpį (paskutinis pateiktas balansas) matyti, kad 2019 m. gruodžio 31 d. bendrovėje pinigų ir jų ekvivalentų buvo 14 227 Eur.

15. Iš byloje esančio 2021 m. gruodžio 31 d. balanso (atsakovės sudarytas 2023 m. lapkričio 23 d. ir pateiktas nemokumo administratorei) matyti, kad UAB „Ferum LT“ pinigų ir pinigų ekvivalentų buvo 14 665 Eur (b. l. 58).

16. Iš byloje pateiktų UAB „Ferum LT“ bandomųjų balansų, sudarytų tiek už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. (b. l. 58–60), tiek už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d., bendrovės kasoje (sąskaitų plano kodas 2721) yra 14 665,23 Eur suma (b. l. 9–10).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir liudytojo apklausos

17. CPK 321 straipsnio 1dalyje įtvirtinta bendroji apeliacinių skundų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas. Teismų praktikoje įstatymu nustatyta teismo teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka aiškinama tokiu būdu, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).

18. Nagrinėjamu atveju apeliantė (atsakovė), teikdama prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, jį grindė tuo, kad byloje tikslinga apklausti liudytoją V. K., kuris gali pakomentuoti pateiktus dokumentus, kiekvienos sąskaitos atitinkamą judėjimą, pateiktas deklaracijas, nurodant fizinius ir juridinius asmenis, kuriems šie pinigai buvo išmokėti.

19. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, juo labiau, kad apeliantė iš esmės nepagrindė būtinumo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Kaip matyti apeliantė žodinio nagrinėjimo būtinumą sieja su liudytojo apklausa, tačiau apeliantė nenurodė, kokias bylai reikšmingas aplinkybes, kurios galėtų pagrįsti teismo sprendimo neteisėtumą, paaiškins šis liudytojas. Pažymėtina, kad šioje byloje esminę reikšmę turi rašytiniai bylos įrodymai, o ne liudytojų parodymai. Liudytojas gali būti apklausimas (tikslinga tai daryti), kai jis gali paliudyti reikšmingas bylai aplinkybes, bet ne dėl to, kad pateiktų savo nuomonę dėl pateiktų rašytinių įrodymų. Įrodymų vertinimas yra teismo kompetencija (CPK 185 straipsnis). Taigi, prašymas apklausti liudytoją laikytinas nepagrįstu ir nesavalaikiu (nebuvo prašoma apklausti liudytoją pirmosios instancijos teisme).

20. Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylai reikšmingų esminių aplinkybių įvertinimas yra galimas rašytinio apeliacinio proceso tvarka.

Dėl ieškinio tapatumo

21. Apeliantė nurodo, kad analogiškas ieškinys jau buvo nagrinėjamas du kartus, t. y. 1) civilinėje byloje Nr. eL2-8719-674/2023; 2) civilinėje byloje Nr. e2-3098-1192/2024.

22. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus laiko visiškai nepagrįstais.

23. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu civilinė byla gali būti nutraukta tik konstatavus ieškinių tapatumą; ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą; ieškinių tapatumui konstatuoti būtinas šių kriterijų visetas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-469/2024).

24. Ieškinio dalykas – tai ieškovo reikalavimas, kuriuo jis siekia apginti pažeistas ar ginčijamas civilines teises (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. CK 1.138 straipsnyje įtvirtintas nebaigtinis sąrašas civilinių teisių gynimo būdų, kuriuos įstatymų nustatyta tvarka taiko teismas (pvz., pripažindamas ginčijamas teises, atkurdamas iki pažeidimo buvusią padėtį, priteisdamas įvykdyti pareigą natūra, kt.); civilinės teisės gali būti ginamos ir kitais įstatymų nustatytais būdais. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020 23 punktas).

25. CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad į teismą besikreipiantis asmuo privalo ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu grindžia savo reikalavimą, – faktinį ieškinio pagrindą. Tačiau pagal CPK nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Vis dėlto ieškinio pagrindą sudaro ne bet kokios, bet teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės, juridiniai faktai, kuriems pasitvirtinus ginčui taikytino įstatymo pagrindu kyla ieškovo reikalavimo teisė. Nustatymas, koks įstatymas reglamentuoja ginčo santykius ir yra taikytinas byloje (ginčo santykių teisinis kvalifikavimas), – bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (CPK 265 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-378/2024, 33 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-469/2024, 22 punktas). Teismų praktikoje teisinis ginčo santykių kvalifikavimas vadinamas teisiniu ieškinio pagrindu.

26. Nustatyta, kad: 1) civilinėje byloje Nr. eL2-8719-674/2023 buvo išspręstas ginčas dėl bendrovės paskolos, kurią atsakovė persivedė į savo sąskaitą (12 765,00 Eur) ir negrąžino bendrovei, priteisimo; 2) civilinėje byloje Nr. e2-3098-1192/2024 (šiuo metu bylos Nr. e2-2545-1192/2025) sprendžiamas ginčas dėl 17 276,20 Eur padarytos žalos, kurią sudaro bendrovės bankroto byloje visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų 22 764,10 Eur suma ir 6 870 Eur bankroto administravimo išlaidų suma (29 634,10 Eur), atėmus iš atsakovės jau priteistą UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ kreditorinio reikalavimo 12 357,90 Eur sumą (civilinė byla Nr. eL2-8719-674/2023). Tuo tarpu šioje byloje yra sprendžiamas ginčas dėl bendrovės kasoje buvusių pinigų 14 665,23 Eur priteisimo iš apeliantės (atsakovės). Taigi, šiose bylose sutampa tik ginčo šalys (bendrovė ir jos vadovė), tačiau tiek ieškinio dalykas (priteisti 14 665,23 Eur), tiek ieškinio pagrindas (neperduoti bendrovės kasoje buvę pinigai nemokumo administratorei) skiriasi nuo apeliantės nurodomų bylų, todėl nutraukti bylą nėra jokio pagrindo.

Dėl ginčo esmės

27. Pirmosios instancijos teismas priteisė 14 665,23 Eur iš atsakovės, remdamasis CK 6.237 straipsniu (nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas). Byloje nėra ginčo dėl šalių ginčo santykių kvalifikavimo, tačiau būtent teismui tenka pareiga pritaikyti tinkamą įstatymą ginčo teisiniams santykiams. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo šalių ginčo teisinius santykius, tačiau pagrįstai priteisė 14 665,23 Eur iš atsakovės.

28. Bylos esmė, - ar UAB „Ferum LT“ kasoje buvo (turėjo būti) pinigai (14 665,23 Eur), jai iškeliant bankroto bylą (2023 m. balandžio 8 d.), kurių apeliantė neperdavė nemokumo administratorei.

30. Taigi, byloje yra kilęs ginčas dėl žalos UAB „Ferum LT“ padarymo, atsakovei, kaip bendrovės vadovei, neperduodant bendrovei turto (pinigų).

31. Juridinio asmens valdymo organų civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis), todėl būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų sąlygų būtent ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis), o nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018).

32. Siekiant taikyti civilinę atsakomybę bendrovės valdymo organams ar jų nariams, pirmiausia būtina nustatyti, kokius neteisėtus veiksmus jie atliko. Bendrovės valdymo organų ar jų narių veiksmų neteisėtumas gali pasireikšti ne tik fiduciarinių pareigų bendrovei, nurodytų CK 2.87 straipsnyje, pažeidimu, bet ir įstatymuose įtvirtintų imperatyvių pareigų nevykdymu.

33. Ypač svarbios imperatyvios pareigos bendrovės valdymo organams yra nustatytos, kai bendrovė tampa nemoki. JANĮ 57 straipsnio 1 dalis nustato, kad iškėlus bankroto bylą įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai privalo per teismo nustatytą terminą perduoti nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis bei visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla.

34. Nagrinėjamu atveju bendrovei iškėlus bankroto bylą (2023 m. balandžio 8 d.) jos vadove buvo atsakovė. Kauno apygardos teismas 2023 m. sausio 26 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. eB2-751-587/2023, priėmė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ferum LT“ ir įpareigoti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ferum LT“ atsakovę (vadovę A. V.) per 5 dienas nuo nutarties gavimo dienos pateikti teismui: <...>; 2) uždarosios akcinės bendrovės „Ferum LT“ finansinių ataskaitų rinkinį už laikotarpį nuo ataskaitinių finansinių metų pradžios iki pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimo dienos (2022 m. sausio 26 d.) ir praėjusių finansinių metų finansinių ataskaitų rinkinį; <...>. 2023 m. kovo 29 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. eB2-751-587/2023, įpareigojo bendrovės valdymo organus ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratorei juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jos veikla. Atsakovė nei finansinių ataskaitų rinkinių už nurodytus laikotarpius, nei turto, nei dokumentų per nustatytą laiką nemokumo administratorei neperdavė. Už šių pareigų nevykdymą Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi atsakovei buvo paskirta bauda. Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 11 d. nutartyje (civilinė byla Nr. eB2-306-587/2025), kuria bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu, konstatuota, kad „Įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą teismas sprendžia, kad bendrovės vadovė A. V. nevykdė teisės aktais nustatytos pareigos teikti Juridinių asmenų registrui finansinių atskaitomybių rinkinius, todėl yra pagrindas pripažinti UAB „Ferum LT“ bankrotą tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 4 punkto pagrindu. Teismas taip pat sprendžia, kad visų dokumentų neperdavimas nemokumo administratorei reiškia netinkamą bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą ir tokie veiksmai laikytini sąmoningu siekimu neatskleisti bendrovės tikrosios finansinės padėties, buvusios iki bankroto bylos iškėlimo, taip pažeidžiant kreditorių interesus. Įvertinęs neperduotų dokumentų visumą teismas daro išvadą, kad šiuo atveju buhalterinės apskaitos dokumentų dalies neperdavimas nemokumo administratorei neleido nustatyti tikrųjų įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatų, turto sudėties, identifikuoti su tuo susijusių operacijų ar patikrinti (patvirtinti) įmonės atliktų ūkinių operacijų ir veiksmų teisėtumo. Nurodytos aplinkybės pagrindžia esant byloje nustatytą JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje bei 2 dalies 4 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto požymį dėl įmonės buhalterinės apskaitos netinkamo tvarkymo, dėl kurio negalima nustatyti įmonės veiklos rezultatų ar jos nemokumą lėmusių priežasčių.“ Taigi, nagrinėjamoje byloje yra nustatyti neteisėti atsakovės veiksmai, jai neįvykdžius imperatyvios pareigos, įtvirtintos JANĮ 57 straipsnio 1 dalyje, reikalaujančios perduoti nemokumo administratorei visus bendrovės dokumentus ir turtą.

35. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad bendrovės vadovo ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja, vien įmonės vadovo neteisėtos veikos nepakanka jo civilinei atsakomybei. Taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę yra pagrindas tada, kai ieškovas įrodymais pagrindžia žalos (nuostolių) faktą ir dydį. Kitu atveju laikytina, kad ieškovas neįrodė savo teisės pažeidimo, todėl neturi teisės į teisminę gynybą ir ieškinio patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-823/2022 34 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

36. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala gali būti padaryta turto netekimu, todėl ir žala bendrovei gali būti padaryta dėl turto, kuris buvo bendrovės vadovo žinioje, netekimo. Šis faktas turi būti patvirtinamas įrodymais, kad turtas įmonėje buvo, bet jo neliko, taip pat nėra to turto ekvivalento, jeigu pagal aplinkybes jis turėtų būti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013).

37. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad įmonės patvirtintame balanse esantys duomenys gali būti tinkama ir leistina įrodinėjimo priemonė žalos dydžiui ir faktui įrodyti (CPK 177 straipsnis). Tačiau, vertinant jame esančius duomenis, reikia vadovautis įrodymų visumos taisykle – patvirtinto balanso finansiniai duomenys turi būti vertinami kartu su kitais įrodymais ir iš jų visumos turi būti sprendžiama, ar pasirašytame balanse esantys duomenys patvirtina įmonei padarytos žalos faktą ir jos dydį (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-823/2022).

38. Tuo atveju, kai atsakovas pagal įstatymą yra atsakingas už įmonės turto apskaitos organizavimą, turto ir dokumentų išsaugojimą ir perdavimą, ieškovui pateikus visus jam objektyviai prieinamus įrodymus ir tinkamai įvykdžius įrodinėjimo pareigą, būtent atsakovui tenka procesinė pareiga pateikti paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius turto struktūrą ir jo kiekvieno vieneto vertę. Pats turto bei jo apskaitos dokumentų neišsaugojimo faktas, atsakovui nepateikiant įrodymų, jog turtas (jo dalis) kam nors perleistas teisėtai ar jo realiai ir nebuvo, lemia išvadą, kad pareiga juos išsaugoti buvo pažeista, tai leidžia konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2016, 40 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-823/2022, 37 punktas).

39. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nemokumo administratorei neperduotas ieškovės balansas, sudarytas nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Ieškovė pateikė teismui jos turimus duomenis apie bendrovės turtą, iš kurių matyti, kad: 1) pagal UAB „Ferum LT“ VĮ Registrų centrui pateiktą balansą už 2019 m. sausio 1 d. – 2019 m. gruodžio 31 d. laikotarpį (paskutinis VĮ Registrų centrui pateiktas balansas) 2019 m. gruodžio 31 d. bendrovėje pinigų ir pinigų ekvivalentų buvo 14 227 Eur; 2) pagal 2021 m. gruodžio 31 d. balansą (atsakovės sudarytas 2023 m. lapkričio 23 d. ir pateiktas nemokumo administratorei) UAB „Ferum LT“ pinigų ir pinigų ekvivalentų buvo 14 665 Eur; 3) pagal pateiktus UAB „Ferum LT“ bandomuosius balansus, sudarytus tiek už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., tiek už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d., bendrovės kasoje (sąskaitų plano kodas 2721) yra 14 665,23 Eur suma. Be to, civilinėje byloje Nr. eB2-306-587/2025, atsakovė su 2024 m. vasario 3 d. atsiliepimu pateikė bendrovės kasos (2721 Kasa) sąskaitos detalią ataskaitą (kurios nepateikė į šią bylą), iš kurios matyti, kad 2020 m. sausio 2 d. kasos likutis buvo 13 478,30 Eur, o 2021 m. spalio 31 d. - 14 665,23 Eur. Taigi, byloje yra pakankamai įrodymų, kad bendrovės kasoje bankroto bylos iškėlimo dienai turėjo būti 14 665,23 Eur, juo labiau, kai bendrovė 2022 m. - 2023 m. veiklos jau nevykdė (negalėjo išleisti esamų pinigų).

40. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas savaime nesukelia žalos, kadangi turtas, nors ir tinkamai neįtrauktas į apskaitą, gali būti panaudotas įmonės veikloje ar išsaugotas. Tačiau visais atvejais netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas apsunkina galimybes nustatyti įmonės turto sudėtį ir kiekį, jo panaudojimo teisėtumą, taip pat ir galimos žalos įmonei padarymą, jei turtas neišsaugotas ar panaudotas ne įmonės tikslais. Dėl to pagal kasacinio teismo praktiką tokiais atvejais įmonės vadovas neturėtų būti atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos ir ši neturėtų būti perkeliama įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-125-687/2019, 67 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

41. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius įrodymus apie pinigų buvimą bendrovės kasoje (39 punktas), į tai, kad bendrovėje nebuvo tinkamai vedama buhalterinė apskaita (konstatuota civilinėje byloje Nr. eB2-306-587/2025; šios nutarties 34 punktas), nebuvo sudaromi ir pateikiami VĮ Registrų centrui 2020 m. ir vėlesnių finansinių metų finansinės atskaitomybės dokumentai, o bendrovės dokumentai, pažeidžiant JANĮ 57 straipsnio 1 dalies nuostatas, nebuvo perduoti nemokumo administratorei, sprendžia, kad įrodinėjimo našta pagrįsti, jog bankroto bylos iškėlimo dienai bendrovės kasoje nebuvo 14 665,23 Eur (iki to laiko jie buvo panaudoti bendrovės veikloje), teko apeliantei, atsakingai už minėtų įstatymuose nustatytų pareigų pažeidimą. Apeliantė tokių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis).

42. Apeliantė savo skunde nurodo - „BUAB „Ferum LT“ direktorė byloje pateikė UAB „Inveritus“ direktorės, vykdžiusios UAB „Ferum LT“ apskaitą, I. B. 2024 m. sausio 15 d. pažymą su priedais, iš kurių matyti, visi veiksmai UAB „Ferum LT“ buhalterinės apskaitos dokumentuose, dėl kurių yra reiškiamos pretenzijos. Buvo pateikti: 2710 sąskaita Swedbank judėjimas 2020-202; 2721 Kasa judėjimas 2020-2023; 4490 sąskaita A. V. 2020-2021; 2730 sąskaita metalo supirkimui 2020; A. V. asmeninės banko sąskaitos išklotinė 14 lapų ir visi buhalterinės apskaitos dokumentų originalai (Popieriniai dokumentai).“ Taip pat nurodo – „2024 m. birželio 11 d. išduota pažyma, kurioje nurodyta, kad buhalterinės apskaitos duomenimis UAB „Ferum LT“ lieka skolinga A. V. 26,51 Eur sumą pagal savo avanso apyskaitą.“ Teisėjų kolegija šiuos argumentus laiko nepagrįstais, nes: 1) kaip jau minėta, kasos (2721 Kasa) sąskaitos detali ataskaita (kurią mini apeliantė - 2721 Kasa judėjimas 2020-2023), kaip ir kiti bylos dokumentai, patvirtina, kad 2021 m. spalio 31 d. bendrovės kasoje buvo - 14 665,23 Eur; 2) 26,51 Eur skola atsakovei yra pagal 4490 sąskaitą A. V., t. y. pačios atsakovės sąskaitą (tas atsispinti sąskaitos 4490 detalioje ataskaitoje ir bandomuosiuose balansuose), bet ne pagal kasos sąskaitą 2721; 3) 2024 m. birželio 11 d. UAB „Inveritus“ pažyma neįrodo, kad bendrovės kasoje pinigų nebuvo ar, kad, jie panaudoti bendrovės veikloje; 4) 2024 m. sausio 15 d. UAB „Inveritus“ pažyma yra susijusi tik su 12 765,00 Eur paskolos sumos panaudojimu, bet ne su bendrovės kasoje buvusiais pinigais ir jų panaudojimu.

Dėl procesinės bylos baigties

43. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl išsamiau dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-781/2023).

44. Apibendrinant kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir netinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, tačiau priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo priimti kitokį sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.