- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-11
- Bylos Nr.
- eB2-306-587/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00046-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Žemaitienė
- Suinteresuotas asmuo
- A. V., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, SIA Citadele Leasing Lietuvos filialas, uždaroji akcinė bendrovė INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Vaidotas Sviderskis
- Kategorijos
- 3.4.3.11Kiti su bankroto procesu susiję klausimai
dalyvaujant pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Ferum LT“ atstovei Alai Jefimovai, suinteresuotam asmeniui A. V. ir jos atstovui advokatui Vaidotui Sviderskiui,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Ferum LT“ nemokumo administratorės Alos Jefimovos prašymą dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Ferum LT“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys A. V., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, SIA Citadele Leasing Lietuvos filialas, uždaroji akcinė bendrovė INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, antstolė Svajonė Žukaitienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir LUAB) „Ferum LT“ nemokumo administratorė Ala Jefimova (toliau – ir nemokumo administratorė) teismo prašo pripažinti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Ferum LT“ bankrotą tyčiniu; pripažinti, kad UAB „Ferum LT“ tyčinį bankrotą sukėlė A. V. veiksmai (neveikimas).
Šalies argumentai
2. Prašyme nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Nemokumo administratorė nustatė, kad tarp paskolos davėjo UAB INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS ir paskolos gavėjos UAB „Ferum LT“ 2020 m. liepos 16 d. buvo sudaryta Paskolos sutartis Nr. 20-027213-FK (toliau – ir Paskolos sutartis) dėl 12 729 Eur dydžio paskolos suteikimo. Paskolos davėjas 2020 m. liepos 16 d. pervedė 12 729 Eur paskolos sumą į UAB „Ferum LT“ sąskaitą. Laikotarpiu nuo paskolos gavimo dienos iki 2020 m. liepos 27 d. iš sąskaitos buvo išgryninta ir pervesta į bendrovės vadovės A. V. (toliau – ir bendrovės vadovė) sąskaitą 12 765 Eur suma. Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. birželio 21 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4264-802/2022 priteisė ieškovės naudai iš atsakovės UAB „Ferum LT“ 11 174,09 Eur skolą, 23,79 Eur palūkanas, 502,61 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kadangi pagal šį preliminarų sprendimą iki UAB „Ferum LT“ bankroto bylos iškėlimo (2023-04-08) bendrovė nėra atlikusi jokių mokėjimų UAB INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS atsakovės bankroto byloje patvirtintas šios kreditorės 12 357,90 Eur finansinis reikalavimas. Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. birželio 12 d. įsakymu iš skolininkės A. V. kreditorės UAB „Ferum LT“ naudai išieškota 12 357,90 Eur skola, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (12 357,90 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023-06-12) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo. Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 6 d. nutartimi bendrovės bankroto byloje patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai sudaro 22 764,10 Eur, iš jų: 12 357,90 Eur UAB INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS; 5 528,57 Eur Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI); 2 369,32 Eur SIA „Citadele Leasing“ Lietuvos filialo; 1 442,55 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Kauno skyriaus; 765,76 Eur antstolės Svajonės Žukaitienės finansinis reikalavimas; 300 Eur Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Aplinkso apsaugos departamento) finansiniai reikalavimai.
3. Nemokumo administratorė taip pat nurodė, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas 2023 m. kovo 29 d. nutartimi konstatavo, kad viešajam registrui UAB „Ferum LT“ finansinės ataskaitos pateiktos tik už 2019 metų laikotarpį. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas 2023 m. sausio 26 d. nutartimi įpareigojo bendrovės vadovę A. V. pateikti trūkstamus duomenis bei dokumentus, reikšmingus bankroto bylos (ne)iškėlimo klausimui išspręsti, ši nutartis bendrovės vadovei įteikta asmeniškai 2023 m. vasario 15 d., tačiau direktorė duomenų ir dokumentų apie bendrovės finansinę, turtinę padėtį teismui nepateikė, dėl ko teismas neturėjo galimybės nustatyti realios bendrovės turtinės padėties, įvertinti, ar įmonė vis dar disponuoja 2019 m. balanse nurodytu turtu. Teismas 2023 m. kovo 29 d. nutartimi įpareigojo UAB „Ferum LT“ valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratorei bendrovės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. A. V. neįvykdė nustatytos pareigos, už šios pareigos nevykdymą teismo 2023 m. rugpjūčio 9 d. neskundžiama nutartimi A. V. paskirta 500 Eur bauda. Net ir po baudos paskyrimo nei dokumentai nei turtas nemokumo administratorei iki šio nėra perduoti. UAB „Ferum LT“ privesta prie nemokumo būsenos tyčiniais veiksmais/neveikimu, už UAB „Ferum LT“ tyčinį bankrotą atsakinga bendrovės vienintelė akcininkė ir buvusi vadovė A. V., nes būtent ji 2020 m. liepos mėnesį perėmė pagal Paskolos sutartį bendrovei paskolintą finansinį turtą, nesirūpino, kad bendrovė tinkamai vykdytų Paskolos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, dėl ko įsiteisėjusiu teismo sprendimu iš bendrovės priteista skola. Bendrovės direktorė, 2021 m. žinodama apie augančius bendrovės įsiskolinimus valstybės biudžetams, kitiems kreditoriams, nesiėmė jokių veiksmų mažinti skolas, apsaugoti kreditorių interesus; 2022 m., kuomet prasidėjo priverstinis skolų išieškojimams, neinicijavo bendrovės bankroto bylos iškėlimo, leisdama augti skoloms, kurios didėjo dėl skaičiuojamų palūkanų, antstolės skaičiuojamų vykdymo išlaidų; nevykdė pareigos pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinius už 2020-2022 metus; 2023 m. sužinojusi apie bendrovei keliamą bankroto bylą, nepateikė teismui finansinės apskaitos dokumentų, reikšmingų bankroto bylos (ne)iškėlimui; neįvykdė pareigos perduoti nemokumo administratorei bendrovės turtą, pagal balansą, sudarytą bankroto bylos dienai, visus apskaitos registrus ir tokiais veiksmais netinkamai organizavo bendrovės finansinės apyskaitos tvarkymą. Nemokumo administratorės nuomone, 2021 m. rugpjūčio 5 d., kuomet UAB „Ferum LT“ įsiskolinimai kreditoriams sudarė 1 668,65 Eur, bendrovė jau nebuvo pajėgi atsiskaityti su kreditoriais, dėl ko bendrovės vadovė turėjo imtis priemonių apsaugoti kreditorių interesus, imtis veiksmų mažinti įsiskolinimus arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau šių veiksmų neatliko, įmonė ir toliau nevykdė veiklos, o skolos kreditoriams augo. Nuo 2021 m. rugpjūčio 5 d., kuomet UAB „Ferum LT“ įsiskolinimai kreditoriams sudarė 1 668,65 Eur, iki 2022 m rugsėjo 3 d. bendrovės įsiskolinimai padidėjo 19 411,09 Eur (5 341,28 Eur skola VMI, 2 369,32 Eur skola SIA „Citadele Leasing“ Lietuvos filialui, 11 700,49 Eur skola UAB INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS) ir iš viso sudarė 21 079,74 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Ferum LT“ vadovė neįvykdė pareigos pateikti VĮ Registrų centrui įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus (balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą, aiškinamąjį raštą už 2020-2022 m., nepateikė bankroto bylą nagrinėjančiam teismui bankroto bylos iškėlimui reikšmingus duomenis apie bendrovės finansinę būklę, neperdavė nemokumo administratorei bendrovės finansinės apskaitos dokumentų, nėra galimybės nustatyti bendrovės įsipareigojimų ir turto santykį, buvusi 2020-2022 m.
4. Palaikydama prašyme išdėstytus argumentus nemokumo administratorė 2024 m. kovo 18 d., 2025 m. kovo 5 d. teismo posėdžiuose papildomai nurodė, kad nemokumo administratorės žiniomis netrukus po to, kai paskolos davėjas 2020 m. liepos 16 d. pervedė 12 729 Eur paskolos sumą į atsakovės sąskaitą, o buvusi bendrovės vadovė iš bendrovės sąskaitos išgrynino ir pervedė į savo sąskaitą 12 765 Eur suma, pastaroji sudarė nekilnojamojo turto pirkimo sandorį ir pervedė pardavėjui tokio dydžio pradinį įnašą.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo A. V. su pareiškimu dėl UAB „Ferum Lt“ bankroto pripažinimo tyčiniu nesutiko, prašė jį atmesti, skirti pareiškėjai Alai Jefimovai CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatytą baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
6. Atsiliepime nurodė, kad nemokumo administratorė piktnaudžiauja procesine teise, ji neorganizavo ir neperėmė bankrutuojančios UAB Ferum LT turto ir dokumentų. Administratorė nebuvo atvykusi į įmonės registracijos ar veiklos vykdymo vietas. Administratorė perėmė tik banko sąskaitos valdymą, bet pirminių įmonės dokumentų neperėmė. Nemokumo administratorė pareikalavo, kad buvusi bendrovės direktorė atvyktų pas administratorę į Vilnių ir pristatytų įmonės turtą bei dokumentus. Tokiu būdu pareiškėja viršijo savo įgaliojimus ir pradėjo A. V. atžvilgiu veiksmus, kuriuos ji vertina kaip psichologinį smurtą. A. V. pradėjo gauti pasiūlymus o vėliau ir reikalavimus parduoti savo namą (asmeninį turtą, nesusijusį su UAB „Ferum LT“) ir „susimokėti“ administratorei. Po 2023m. balandžio 26 d. susitikimo nemokumo administratorė pradėjo neteisėtus veiksmus, pradėjo reikšti ieškinius teisme, prieštaraujančius faktinėms bankroto bylos aplinkybėms, atsisako priimti dokumentus, kurių pati reikalauja, nes dokumentai įrodo, kad bendrovės vadovė nepažeidė įstatymų ir administratorės reiškiami ieškiniai ir pretenzijos neturi teisinio pagrindo. Buvusi bendrovės direktorė negali perduoti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų iki šiol, nes administratorė nenurodo savo juridinio adreso. Kiekvienam asmeniui vykdančiam veiklą Lietuvos Respublikos teritorijoje yra privaloma nurodyti adresą, kuriuo asmuo turi gauti paštą, o šiuo konkrečiu atveju bankrutuojančios įmonės dokumentus. Kadangi nemokumo administratorė bankrutavusios bendrovės dokumentų neperėmė, tai buvusi bendrovės vadovė bandė dokumentus perduoti per antstolį, tačiau dokumentų perdavimas per antstolį taip pat galimas tik nurodžius dokumentų įteikimo adresatą. Antstolis Vytautas Mitkus nurodė, kad nemokumo administratorė atsisakė priimti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus. Buvusi bendrovės direktorė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nepadarė žalos įmonei. Iš UAB „Inveritus“ direktorės I. B., vykdžiusios UAB „Ferum LT“ apskaitą, pažymos (su priedais) matyti, kad pareiškėjos prašymas yra nepagrįstas. UAB „Ferum LT“ vykdė veiklą iki 2022 m.
7. Palaikydami atsiliepime išdėstytus argumentus, buvusi bendrovės vadovė ir jos atstovas advokatas Vaidotas Sviderskis 2025 m. sausio 8 d. teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad buvusi bendrovės vadovė dokumentus nemokumo administratorei bandė perduoti per antstolį, kai to nepavyko padaryti geranoriškai, tačiau ir per antstolį dokumentų perduoti nepavyko. Dokumentai buvo perduoti tik per advokatą. Finansinės ataskaitos Juridinių asmenų registrui pateiktos už 2019 metus, už 2020-2021 m. finansinės ataskaitos nebuvo pateiktos per klaidą. Šios ataskaitos buvo paruoštos, kuomet bendrovė dar turėjo finansininkę ir liudytojas V. K. turėjo prisijungimo duomenis prie Rivilės apskaitos bazės. Atsakovė mažoji bendrija yra vieno asmens mikro įmonė ir pagal mikro įmonės supaprastintas taisykles ji vedė buhalterinę apskaitą. Buvo perkamas metalas, išrašomos žmonėms kasos pajamų išlaidų orderiai, atsiskaitoma su juodąjį metalą pristačiusiais asmenimis ir vėliau kasa grąžinama į įmonę. Įmonė iki Covid pandemijos paskelbimo vykdė juodojo, spalvotų metalų supirkimo iš fizinių asmenų veiklą, vėliau metalą parduodavo didmeniniams pirkėjams. Tai buvo vienintelė įmonės veikla. Paskelbus Covid pandemiją buvo uždraustas kontaktinis bendravimas, dėl to įmonė buvo priversta stabdyti veiklą. Tuo metu bendrovė pasinaudojo ir gavo paramą, ši suma buvo skirta įmonės „išgyvenimui“. Po Covid pandemijos daugelis metalo supirkimo įmonių bankrutavo, Covid parama nepadėjo. Atsakovė toliau supirkinėjo metalą. Gavusi paramą buvusi bendrovės vadovė persivedė į savo korespondentinę sąskaitą ar išsigrynino pinigus, kadangi su metalą pridavusiais asmenimis atsiskaitoma grynaisiais pinigais, kasos kvitai įtraukiami į buhalterinę apskaitą. Tiesiog neatliekamas bankinis pinigų gryninimas, kas kainuoja pinigus, o sugrąžinami kasos pajamų išlaidų orderiai, kurie yra byloje. Įmonė veiklą vykdė iki 2020 m. spalio 13 d.
8. Atsiliepime į prašymą VMI nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2023 m. kovo 29 d. nutartimi iškėlė bendrovei nemokumo (bankroto) bylą, nutartis įsiteisėjo 2023 m. balandžio 8 d. Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 6 d. nutartimi VMI įtraukta į bendrovės kreditorių sąrašą su 5 528,57 Eur finansiniu reikalavimu. Kontrolės veiksmai bendrovės atžvilgiu nebuvo vykdomi. Įrodžius prašyme nurodytas faktines aplinkybes bei teisinius argumentus, taip pat atsižvelgus į teismų formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, VMI neprieštaraus jog prašymas pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu būtų patenkintas.
Motyvuojamoji dalis
Nemokumo administratorės prašymas tenkintinas. Uždarosios akcinės bendrovės „Ferum LT“ bankrotas pripažintinas tyčiniu.
9. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO (Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. eB2-128-587/2025, teisminio proceso Nr. 2-56-3-00046-2023-3, Marijampolės apylinkės teisme nagrinėta civilinė byla Nr. e2-4264-802/2022, teisminio proceso Nr. 2-28-3-01507-2022-4, Šiaulių apylinkės teisme nagrinėta civilinė byla Nr. eL2-8719-674/2023, teisminio proceso Nr. 2-36-3-00902-2023-2), šios bylos ir Juridinių asmenų registrų duomenų nustatyta, kad:
9.1. UAB „Ferum LT“ įregistruota 2011 m. gegužės 16 d.; ją įsteigė akcininkė A. V., kuri nuo (duomenys neskelbtini) (paskyrimo (išrinkimo) data) iki bankroto bylos iškėlimo taip pat buvo ir bendrovės direktore;
9.2. Paskutinį kartą bendrovė Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentai pateikti 2020 m. liepos 15 d. už 2019 m.;
9.3. Kreditorė VMI 2023 m. sausio 23 d. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos UAB „Ferum LT“ iškėlimo. Pareiškime nurodė, kad atsakovės mokestinė nepriemoka 2023 m. sausio 20 d. buvo 5 528,56 Eur. Mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2020 m. nevykdant mokestinių prievolių pagal atsakovės pateiktas ir mokesčių administratoriaus suformuotas deklaracijas. Buvo pateikti nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos. Atsakovė nuo 2020 m. vasario 18 d. nesugebėjo atsiskaityti su kreditore VMI, priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos nepavyko. Viešųjų registrų duomenimis atsakovė nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi. Viešai skelbiamais duomenimis, atsakovės įmonėje nėra darbuotojų. Paskutiniame Juridinių asmenų registrui pateiktame balanse už 2019 metus turto vertė nurodyta 29 454 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 26 308 Eur.
9.4. Kauno apygardos teismas 2023 m. kovo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-751-587/2023 (teisminio proceso Nr. 2-56-3-00046-2023-3) iškėlė UAB „Ferum LT“ bankroto bylą, paskyrė nemokumo administratore Alą Jefimovą; nustatė, kad įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos privalo perduoti bankroto administratorei juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jos veikla. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. balandžio 8 d.
9.5. Kauno apygardos teismas 2023 m. birželio 6 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančios UAB „Ferum LT“ kreditorių finansinius reikalavimus: pirmos eilės kreditorės VSDFV Kauno skyriaus 1 442,55 Eur; antros eilės kreditorių UAB INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS 12 357,90 Eur; VMI 5 528,57 Eur, SIA „Citadele Leasing“ Lietuvos filialo 2 369,32 Eur, antstolės Svajonės Žukaitienės 765,76 Eur, Aplinkos apsaugos departamento 300 Eur finansinius reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
9.6. Kauno apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi skyrė A. V. 500 Eur baudą. Teismas sprendė, kad įmonės vadovę informavus apie įmonei iškeltą bankroto bylą, tačiau jai nevykdant įstatymu nustatytos pareigos bei nesant duomenų apie priežastis, dėl kurių įmonės vadovė nevykdo jai tenkančių pareigų, yra pagrindas daryti išvadą, kad vadovė vengia arba atsisako vykdyti įstatyme jai nustatytą pareigą perduoti dokumentus ir įmonės turtą nemokumo administratoriui. A. V. nevykdė įstatymu ir teismo nutartimi jai nustatytos pareigos perduoti administratorei įmonės turtą bei dokumentus.
9.7. Kauno apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartimi UAB „Ferum LT“ likvidavo dėl bankroto; likviduojant UAB „Ferum LT“ tenkino šiuos kreditorių reikalavimus: pirmos eilės kreditorės VSDFV Kauno skyriaus 1 442,55 Eur; antros eilės kreditorių UAB INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS 12 357,90 Eur, VMI 5 528,57 Eur, SIA „Citadele Leasing“ Lietuvos filialo 2 369,32 Eur, antstolės Svajonės Žukaitienės 765,76 Eur, Aplinkos apsaugos departamento 300 Eur finansinius reikalavimus.
9.8. Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. birželio 21 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4264-802/2022 (teisminio proceso Nr. 2-28-3-01507-2022-4) priteista ieškovės UAB INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS naudai iš atsakovės UAB „Ferum LT“ 11 174,09 Eur skola, 23,79 Eur paskolos palūkanos, 502,61 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. birželio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
9.9. Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. birželio 12 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-8719-674/2023 (teisminio proceso Nr. 2-36-3-00902-2023-2) be kita ko išieškota iš skolininkės A. V. kreditorės UAB "Ferum LT" naudai 12 357,90 Eur skola, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (12 357,90 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. birželio 12 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo. Teismo įsakymas įsiteisėjo 2023 m. rugpjūčio 25 d.
Dėl tyčinio bankroto požymių
10. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 70 straipsnio 1 dalį, teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, jog jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.
11. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalį, teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šioje dalyje nurodytus požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi, pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.
12. JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Taigi vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-612-407/2024, 32 punktas).
13. JANĮ 70 straipsnyje įtvirtintas tyčinio bankroto teisinis reglamentavimas iš esmės atitinka šio instituto teisinį reglamentavimą galiojusiame Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme ir jį aiškinančią kasacinio teismo praktiką, todėl apeliacinis teismas nagrinėjamoje byloje vadovaujasi ir anksčiau pateiktais kasacinio teismo išaiškinimais.
14. Kasacinio teismo yra nurodyta, kad aiškinantis, ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia visų bylos aplinkybių kontekste nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o nustačius aplinkybę, jog įmonė faktiškai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą. Kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai taip pat gali būti vertinami tokie atvejai, kai sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2016; 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019 ir kt.).
15. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki įmonė negali dar kartą būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau bloginama. Dėl to, net jeigu įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai, tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį, gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu taip pat laikomi ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 29 punktas).
16. Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorės prašymas pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu grindžiamas tuo, kad buvusi bendrovės vadovė A. V.: 1) 2020 m. liepos mėnesį perėmė pagal Paskolos sutartį bendrovei paskolintą finansinį turtą, nesirūpino, kad bendrovė tinkamai vykdytų paskolos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, dėl ko įsiteisėjusiu teismo sprendimu iš bendrovės priteista skola; 2) 2021 m. žinodama apie augančius bendrovės įsiskolinimus valstybės biudžetams, kitiems kreditoriams, nesiėmė jokių veiksmų mažinti skolas, apsaugoti kreditorių interesus; 3) 2022 m., kuomet prasidėjo priverstinis skolų išieškojimas, neinicijavo bendrovės bankroto bylos iškėlimo, leisdama augti skoloms, kurios didėjo dėl skaičiuojamų palūkanų, antstolės skaičiuojamų vykdymo išlaidų (JANĮ 6 straipsnis 2 dalies 2 punktas); 4) nevykdė pareigos pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinius už 2020-2022 metus; 5) 2023 m. sužinojusi apie bendrovei keliamą bankroto bylą, nepateikė teismui finansinės apskaitos dokumentų, reikšmingų bankroto bylos (ne)iškėlimui; 6) neįvykdė pareigos perduoti nemokumo administratorei bendrovės turtą, pagal balansą, sudarytą bankroto bylos dienai, visus apskaitos registrus ir tokiais veiksmais netinkamai organizavo bendrovės finansinės apskaitos tvarkymą. Nemokumo administratorės teigimu, egzistuoja tyčinio bankroto požymiai, nurodyti JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 1 punkte bei 4 punkte.
Dėl bendrovės nemokumo momento
17. Pripažįstant bankrotą tyčiniu, ypač svarbus bendrovės nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius tokį faktą, galima analizuoti buvusio bendrovės vadovo veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp įmonės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar bendrovės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1167-910/2022; 2024 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-584-407/2024).
18. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
19. Nemokumo administratorė nurodė, kad UAB „Ferum LT“ vadovė neįvykdė pareigos pateikti Registrų centrui įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus (balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą, aiškinamąjį raštą už 2020-2022 m., nepateikė bankroto bylą nagrinėjančiam teismui bankroto bylos iškėlimui reikšmingus duomenis apie bendrovės finansinę būklę, neperdavė nemokumo administratorei bendrovės finansinės apskaitos dokumentų, dėl to nėra galimybės nustatyti bendrovės įsipareigojimų ir turto santykį, buvusi 2020-2022 m. Nemokumo administratorės nuomone, 2021 m. rugpjūčio 5 d., kuomet UAB „Ferum LT“ įsiskolinimai kreditoriams sudarė 1 668,65 Eur (300 Eur skola Aplinkos apsaugos departamentui, VSDFV bendrovės sąskaitoje rezervuota 1 368,65 Eur įmokų skola), bendrovė jau nebuvo pajėgi atsiskaityti su kreditoriais, dėl ko bendrovės vadovė turėjo imtis priemonių apsaugoti kreditorių interesus, imtis veiksmų mažinti įsiskolinimus arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau šių veiksmų neatliko, įmonė ir toliau nevykdė veiklos, o skolos kreditoriams augo. Nuo 2021 m. rugpjūčio 5 d., kuomet UAB „Ferum LT“ įsiskolinimai kreditoriams sudarė 1 668,65 Eur, iki 2022 m rugsėjo 3 d. bendrovės įsiskolinimai padidėjo 19 411,09 Eur (5 341,28 Eur skola VMI, 2 369,32 Eur skola SIA „Citadele Leasing“ Lietuvos filialui, 11 700,49 Eur skola UAB INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS) ir iš viso sudarė 21 079,74 Eur. Augant UAB „Ferum LT‘ įsipareigojimams, bendrovės vadovė A. V. nesiėmė veiksmų mažinti skolas, nesikreipė į teismą dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo.
20. Sprendžiant dėl bendrovės nemokumo momento, visų pirma pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje yra apsunkinta galimybė nustatyti tikslų bendrovės nemokumo momentą, nes iš bendrovės bankroto byloje ir nagrinėjamoje byloje esančių duomenų negalima nustatyti bendrovės turto sudėties, identifikuoti visų bendrovės vykdytų finansinių operacijų, nustatyti tikrųjų bendrovės ūkinės ir finansinės būklės rezultatų, nėra sudarytas ir pateiktas balansas bankroto bylos iškėlimo dienai. Paskutinis įmonės balansas Juridinių asmenų registrui teiktas tik už 2019 metus (primintina, kad kreditorė VMI į teismą dėl bankroto bylos UAB „Ferum LT“ iškėlimo kreipėsi 2023 m. sausio 23 d., bankroto byla buvo iškelta teismo 2023 m. kovo 29 d. nutartimi). Bankroto bylą nagrinėjantis teismas 2023 m. sausio 26 d. nutartimi įpareigojo bendrovės vadovę A. V. be kita ko pateikti UAB „Ferum LT“ kreditorių ir skolininkų sąrašus, finansinių ataskaitų rinkinį už laikotarpį nuo ataskaitinių finansinių metų pradžios iki pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimo dienos (2023 m. sausio 26 d.) ir praėjusių finansinių metų finansinių ataskaitų rinkinį, duomenis apie įmonės turimą turtą, nurodant turimo turto rūšis, jo įsigijimo kainą, įsigijimo datą, likutinę vertę ir taikomą nusidėvėjimo skaičiavimo metodą. Teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartis A. V. įteikta asmeniškai 2023 m. vasario 15 d., tačiau buvusi vadovė duomenų ir dokumentų apie bendrovės finansinę, turtinę padėtį teismui nepateikė.
21. Iš Registrų centrui pateiktos 2019 m. sausio 1 d. – 2019 m. gruodžio 31 d. finansinės atskaitomybės duomenų matyti, kad ataskaitinio laikotarpio pabaigoje bendrovė iš viso turto turėjo už 29 454 Eur, o jos trumpalaikiai įsipareigojimai ataskaitinio laikotarpio pabaigoje sudarė 26 308 Eur. Visgi šie duomenys nesudaro pagrindo teismui daryti išvadą, kad finansinėje ataskaitoje pateikti duomenys ataskaitiniu laikotarpiu atitiko realią bendrovės padėtį, kadangi Juridinių asmenų registrui pateiktame aiškinamajame rašte nurodyta, kad įmonės materialų turtą sudaro transporto priemonės, kita įranga, kitas materialus turtas, o bankroto bylą nagrinėjantis teismas 2023 m. kovo 29 d. nutartyje konstatavo, kad patikrinus duomenis apie atsakovės vardu registruotas transporto priemones, nustatyta, kad transporto priemonių atsakovės vardu nebuvo registruota. Teismo išvadą dar sustiprina aplinkybė, kad Aplinkos apsaugos departamento Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. balandžio 2 d. nutarimu Nr. J2-48/J30-3 atsakovei paskirta galutinė ekonominė sankcija 300 Eur bauda. Iš šio nutarimo matyti, kad 2021 m. vasario 25 d. juridinio asmens padaryto aplinkos apsauga ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolu Nr. J30-3 buvo konstatuota, jog 2020 m. gruodžio 9 d. atlikus planinį patikrinimą UAB „Ferum LT“, nustatyti šie aplinkosauginiai pažeidimai: 1) 2019 m. ir 2020 m. Atlieku tvarkymo apskaitos žurnalai Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (toliau – GPAIS) pildomi netinkamai, t. y. 2019 m. atlieku tvarkymo apskaitos žurnalo duomenimis, I ketvirčio pabaigoje vario, bronzos, žalvario atlieku likučiai buvo mažesni už „0“. 2020 m. II ketvirčio pabaigoje geležies ir plieno atlieku likutis buvo mažesnis už „0“; 2) 2019 m. II-IV ketvirčių ir 2020 m. I ir II ketvirčių atlieku tvarkymo apskaitos ketvirčiu suvestinės suformuotos vėliau nei per 15 kalendoriniu dienų ir nepatvirtintos. 2020 m. III ketvirčio suvestinė nesuformuota ir nepatvirtinta; 3) Atliekų tvarkymo apskaitos ataskaita už 2019 metus, naudojantis GPAIS Aplinkos apsaugos agentūrai nepateikta. 2020 m. gruodžio 16 d. juridiniam asmeniui surašytas įspėjimas Nr. J30-39 ir nustatytas terminas iki 2021 m. sausio 14 d. gera valia pašalinti pažeidimus. Paskutinę termino darbo diena įmonė pateikė motyvuota prašymą pratęsti pažeidimu pašalinimo terminą, kuris buvo pratęstas iki 2021 m. sausio 29 d. 2021 m. vasario 23-26 d. atlikus neplanini patikrinimą (Patikrinimo aktas Nr. PA44-12") nustatyta, kad įmonė iki 2021 m. sausio 29 d. pažeidimu nepašalino, t. y. 2019 m. ir 2020 m. atliekų tvarkymo apskaitoje nustatyti trūkumai nepašalinti, atliekų tvarkymo apskaitos ataskaita už 2019 m. Aplinkos apsaugos agentūrai nepateikta.
22. Iš kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo VMI pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovės mokesčio už aplinkos teršimą skola susidarė nuo 2021 m. vasario 12 d. bendrovei pateikus mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių deklaracijas už 2020 m.; gyventojų pajamų mokesčio skola susidarė nuo 2020 m. kovo 3 d. pateikus gyventojų pajamų mokesčio deklaracijas už 2019 m. gruodžio mėn., 2020 m. vasario mėn., kovo mėn., balandžio mėn., gegužės mėn., birželio mėn., liepos mėn., rugpjūčio mėn., rugsėjo mėn., spalio mėn., lapkričio mėn., gruodžio mėn., 2021 m. sausio mėn., vasario mėn., kovo mėn., balandžio mėn., gegužės mėn., birželio mėn., liepos mėn., nekilnojamojo turto mokesčio skola susidarė nuo 2021 m. vasario 14 d. pateikus nekilnojamojo turto mokesčio deklaraciją už 2020 m., pridėtinės vertės mokesčio skola susidarė 2020 m. liepos 6 d., Bendrovei pateikus patikslintas pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas už 2018 m. spalio mėn., lapkričio mėn., gruodžio mėn., 2019 m. liepos mėn. Kaip matyti iš VMI bankroto byloje pateiktos Prievolių ataskaitos (elektroninės bylos 1 tomas, 16-18 lapai), atsakovės mokestinės nepriemokos atsirado 2018 m. gruodžio 14 d., tiesa, tuo metu buvo nežymi delspinigių suma (0,01 Eur), tačiau atsakovei paskaičiuotų delspinigių suma nuosekliai didėjo, o nuo 2020 m. kovo 2 d. jau susidarė gyventojų pajamų mokesčio skola, vėliau ir PVM mokesčio nepriemoka. 2021 m. rugpjūčio 15 d. mokesčių nepriemoka iš viso sudarė 5253,01 Eur. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad 2021 m. rugpjūčio 5 d. bendrovės sąskaitoje buvo rezervuota VSDFV 1 368,65 Eur įmokų skola. Be to, kaip jau buvo minėta, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. balandžio 2 d. nutarimu Nr. J2-48/J30-3 bendrovei paskirta 300 Eur bauda. Ši bauda turėjo būti sumokėta ne vėliau kaip iki 2021 m. rugpjūčio 2 d., tačiau bendrovė šios baudos taip pat nesumokėjo.
23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
24. Apibendrinęs nurodytų duomenų visumą, teismas sprendžia, kad likvidumo testo aspektu UAB „Ferum LT“ vėliausiai 2021 m. rugpjūčio 15 d. tapo nemoki, nes jau sistemiškai nevykdė savo mokestinių prievolių VMI, VSDFV, nesumokėjo Aplinkos apsaugos departamento paskirtos baudos, nevykdė Paskolos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, dėl ko Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. birželio 21 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4264-802/2022 ieškovės UAB INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS ieškinys patenkintas visiškai ir priteista šios ieškovės naudai iš atsakovės UAB „Ferum LT“ 11 174,09 Eur skola, 23,79 Eur paskolos palūkanos, 502,61 Eur delspinigiai, 5 procentų dydžio metines palūkanos, skaičiuojamos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal šį preliminarų sprendimą iki UAB „Ferum LT“ bankroto bylos iškėlimo (2023-04-08) bendrovė neatliko jokių mokėjimų UAB INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS, dėl to atsakovės bankroto byloje patvirtintas šios kreditorės 12 357,90 Eur finansinis reikalavimas.
25. Byloje nėra pateikta vėlesnių nei 2019 m. finansinės atskaitomybės dokumentų. Teismas pažymi, kad bendrovės vadovės pateiktos 2020-2021 m. finansinės atskaitomybės dokumentai neatitinka Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatymo (įstatymo, galiojusio 2020-2021 m. finansinių ataskaitų rengimo metu) 25 straipsnio 1 dalies reikalavimų, t. y. jos nepasirašytos bendrovės vadovo ir šias ataskaitas parengusio asmens. Be to, jos sudarytos tik 2023 m. lapkričio 23 d., t. y., jau po bankroto bylos bendrovei iškėlimo, todėl teismas turi pagrindo abejoti ir juose pateiktų duomenų teisingumu. Objektyvių duomenų, paneigiančių teismo nustatytą bendrovės nemokumo momentą (2021 m. rugpjūčio 15 d.), suinteresuotas asmuo A. V. nepateikė.
Dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu ir atsakingo už bendrovės tyčinio bankroto sukėlimą asmens
26. Jau nurodyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (JANĮ 70 straipsnio 1 dalis). Esminis tyčinio bankroto elementas – bendrovės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais (JANĮ 70 straipsnio 1 dalis), todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo bendrovės valdymo ir bendrovės nemokumo.
27. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad juridinio asmens vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad juridinis asmuo veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Vadovą ir jo vadovaujamą juridinį asmenį sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Juridinio asmens vadovas (vienasmenis ar kolegialus) privalo rūpintis, kad juridinis asmuo laikytųsi įstatymų, nustatytų jo veiklos apribojimų ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-98-684/2019).
28. Be to, kasacinio teismo yra išaiškinta ir tai, kad, juridiniam asmeniui veikiant įprastai, vadovas neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams. Šiuo laikotarpiu pagrindinė vadovo pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo tiekėjų – juridinio asmens dalyvių – interesus. Tačiau, kai juridinio asmens būklė prastėja, jis turi daugiau skolų, didėja skolinto kapitalo tiekėjų – kreditorių – interesų reikšmė. Tai lemia, kad, suprastėjus juridinio asmens finansinei būklei, atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Kai juridinio asmens finansinė padėtis tampa ypač sunki ar net kritinė, t. y. kai pasiekiama nemokumo riba, kreditorių interesai ima vyrauti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018).
29. Iš bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO (civilinė byla Nr. e2-4264-802/2022) duomenų nustatyta, kad Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija 2020 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 4-229 patvirtino Skatinamosios finansinės priemonės „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“ schemą, kuria pavedė UAB INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS (toliau – ir INVEGA) įgyvendinti paskolų teikimo priemonę. INVEGA įgyvendindama paskolų teikimo priemonę pagal schemą atliko finansų tarpininkų atranką ir susitarė dėl paskolų teikimo pagal schemą su finansų tarpininku – AB „Swedbank“ (toliau – Paskolos davėjas) ir jam suteikė finansinių lėšų paskolų teikimui. Paskolos davėjas ir atsakovė 2020 m. liepos 16 d. sudarė Paskolos sutartį Nr. 20-027213-FK dėl 12 729 Eur paskolos suteikimo, paskolos davėjas 2020 m. liepos 16 d. pervedė į UAB „Ferum LT“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) visą paskolos sumą.
30. Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad buvusi bendrovės vadovė laikotarpiu nuo paskolos gavimo dienos (2020 m. liepos 16 d.) iki 2020 m. liepos 27 d., iš bendrovės sąskaitos išgrynino ir pervedė į savo asmeninę sąskaitą 12 765 Eur. Buvusios bendrovės vadovės teigimu, šios lėšos buvo panaudotos bendrovės vykdytai veiklai, t. y., metalo supirkimui iš fizinių asmenų, kadangi pagal susiklosčiusią praktiką atsiskaitymas už priduotą metalą buvo vykdomas grynaisiais pinigais. Bendrovės vadovės teigimu, tai patvirtina UAB „Inveritus“ direktorės I. B. 2024 m. sausio 15 d. išduota pažyma dėl UAB „Ferum LT“ apskaitos, kurioje nurodyta, kad visa suma A. V., kaip atskaitingo asmens, buvo panaudota UAB „Ferum LT“ reikmėms ir tai atsispindi apskaitos dokumentuose.
31. Visgi, teismas, įvertinęs šioje pažymoje ir prie šios pažymos pridėtuose duomenyse pateiktą informaciją, daro išvadą, kad šie duomenys nepagrindžia bendrovės vadovės teiginių, kad visos iš bendrovės sąskaitos išgrynintos ar pervestos į asmeninę sąskaitą lėšos (12 765 Eur) buvo panaudotos bendrovės vykdomai veiklai. Tokią išvadą teismas daro, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 3 straipsnio 2 ir 3 dalimis, kuriose nurodyta, kad visos ūkinės operacijos turi būti užregistruotos apskaitos registruose; ūkinės operacijos turi būti užregistruojamos ūkinės operacijos dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip iki ataskaitų parengimo dienos, o grynaisiais pinigais atliekamos ūkinės operacijos ne vėliau kaip paskutinę einamojo mėnesio dieną. Iš bylos duomenų (Didžiosios knygos sąskaitos 2730 „Metalo supirkimui 2020“ duomenų nustatyta, kad laikotarpiu nuo paskolos gavimo dienos (2020 m. liepos 16 d.) iki 2020 m. spalio 12 d. (ši data sutampa su vadovės nurodyta veiklos baigimo data) fiziniams asmenims už supirktą metalą iš viso išmokėta 5 306,71 Eur suma (neįskaitant ir 2020 m. spalio 31 d. pačiai A. V. išmokėtų 584,82 Eur). Iš šios sąskaitos duomenų taip pat matyti, kad A. V. tik 2020 m. liepos 27 d. metalo supirkimui įnešė 1000 Eur. Loginio pagrįstumo dėl į savo sąskaitą pervestų ar išgrynintų lėšų ekonominės naudos (bendrovės vadovė teigė, kad išgryninant pinigus iš jos asmeninės sąskaitos nepatiriamos papildomos sąnaudos) stokoja ir teismo nustatytos aplinkybės, kad pvz. iš asmeninės vadovės sąskaitos (elektroninės bylos 3 tomas, 42 lapas) 2020 m. liepos 16 d. į UAB „Ferum LT“ sąskaitą pervesta 250 Eur, tačiau tą pačią dieną iš UAB „Ferum LT“ į vadovės asmeninę sąskaitą atgal pervesta 100 Eur, 2020 m. liepos 17 d. iš bendrovės sąskaitos į vadovės asmeninę sąskaitą 4 atskirais pavedimais pervesta atitinkamai 100 Eur, 15 Eur, 200 Eur, 50 Eur, 2020 m. liepos 18 d. iš bendrovės sąskaitos į vadovės asmeninę sąskaitą pervesta 200 Eur, 2020 m. liepos 20 d. iš asmeninės vadovės sąskaitos į bendrovės sąskaitą pervesta 115 Eur, tuomet tą pačią dieną iš bendrovės sąskaitos į vadovės asmeninę sąskaitą pervesta 500 Eur, 2020 m. liepos 27 d. 3 pavedimais iš bendrovės sąskaitos į vadovės asmeninę sąskaitą atitinkamai 60 Eur, 30 Eur, 50 Eur ir pan. Bendrovės vadovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad pinigus išgryninant iš bendrovės sąskaitos būtų patiriamos didesnės išlaidos, nei šias lėšas pervedant į asmeninę jos sąskaitą ir šias lėšas išgryninant. Jei buvusios vadovės teigimu, į savo sąskaitą pervestos ar iš bendrovės sąskaitos išgrynintos lėšos ir buvo reikalingos atsiskaitymui grynaisiais su fiziniais asmenimis, tai kyla pagrįstų abejonių, kodėl finansiškai naudingiau buvo dalį pinigų išgryninti iš bendrovės sąskaitos, kitą dalį pervesti į savo asmeninę sąskaitą, kodėl piniginės operacijos buvo „išsmulkintos“ atskiromis sąlyginai mažomis sumomis, pervedant jas po keletą kartą per dieną, kodėl tą pačią dieną buvo atliekamos piniginės operacijos iš bendrovės sąskaitos į asmeninę vadovės sąskaitą ir atvirkščiai. Abejonių dėl nurodytų vadovės teiginių dėl ekonominės naudos taip pat kelia ir teismo nustatyti duomenys, kad pvz. iš bendrovės vadovės asmeninės sąskaitos fiziniams asmenims buvo mokama ir už bendrovės vardu nupirktą metalo laužą (elektroninės bylos 3 tomas, 47 lapas), pvz., 2020 m. kovo 16 d. fiziniam asmeniui už metalo laužą pervesta 520 Eur, 2020 m. balandžio 1 d. 2 fiziniams asmenimis atitinkamai 40,33 Eur ir 31,79 Eur, 2020 m. balandžio 9 d. 163,12 Eur, 2020 m. gegužės 5 d. atitinkamai 28 Eur ir 22 Eur ir pan.
32. Kritiškai vertintinas buvusios bendrovės vadovės argumentas, nurodytas 2024 m. birželio 11 d. rašytiniuose paaiškinimuose, kad jos asmeninė banko sąskaita buvo naudojama įmonėje kaip korespondentinė. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.87 straipsnio 4 dalyje imperatyviai įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu.
33. Teismas, įvertinęs nurodytus duomenis, daro išvadą, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad A. V., būdama bendrovės vadove, bendrovės vardu prisiėmė finansinių įsipareigojimų, kurie iš esmės nebuvo vykdomi (įvykdyta tik maža dalis), iš bendrovės sąskaitos grynino ir pervedinėjo į savo sąskaitą pinigines lėšas, kurių panaudojimo bendrovės interesais nepagrindė. Bendrovės vadovė nepateikė įrodymų, kurie galėtų pagrįsti nurodytų piniginių lėšų panaudojimą bendrovės naudai, vykdant konkrečią veiklą, apsiribojo tik abstrakčiu teiginiu, kad visi lėšų judėjimai atsispindi teismui pateiktuose Didžiosios knygos duomenyse (CPK 12, 178 straipsniai). Byloje nėra duomenų, kad iš bendrovės gautos lėšos buvo įneštos į bendrovės kasą (nėra pateikta kasos pajamų orderių ir pan.). Tokie A. V. veiksmai atitinka JANĮ 70 straipsnio 1 dalies ir 70 straipsnio 2 dalies 1 punkto požymius, kadangi bendrovė buvo sąmoningai blogai valdoma, Paskolos sutartimi gautos lėšos buvo naudojamos ne bendrovės veiklos tikslais, todėl yra savarankiškas pagrindas UAB „Ferum LT“ bankrotą pripažinti tyčiniu.
34. Nemokumo administratorė nurodė, kad buvusi bendrovės vadovė nevykdė pareigos pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinius už 2020-2022 metus, neįvykdė pareigos perduoti nemokumo administratorei bendrovės turtą, pagal balansą, sudarytą bankroto bylos dienai, visus apskaitos registrus ir tokiais veiksmais netinkamai organizavo bendrovės finansinės apskaitos tvarkymą.
35. Teismo vertinimu, pareiškėja pagrįstai prašo UAB „Ferum LT“ bankrotą pripažinti tyčiniu remiantis ir šiuo pagrindu.
Žemesnės instancijos teismas
36. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, ar juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas.
37. CK 2.82 straipsnio 3 dalyje tarp įmonės vadovo pareigų nurodytas juridinio asmens veiklos organizavimas. Tiek Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 58 straipsnio 3 dalis, tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimo Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ 123 punktas nustato, kad metinių finansinių ataskaitų rinkinys juridinių asmenų registrui turi būti pateiktas per 30 dienų nuo momento, kai yra patvirtinamas įstatymų ir juridinio asmens steigimo dokumentų nustatyta tvarka. Už šios pareigos vykdymą yra atsakingas įmonės vadovas. Kadangi eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos (ABĮ 24 straipsnio 1 dalis), todėl bendrovei tenka pareiga vėliausiai iki einamųjų metų gegužės 31 d. pateikti metinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui už praėjusius mokestinius metus.
38. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB „Ferum LT“ Juridinių asmenų registrui paskutinį kartą savo finansinės atskaitomybės dokumentus pateikė 2019 metais. Šis faktas patvirtina, kad įmonės vadovė nevykdė jai teisės aktais nustatytos pareigos teikti Juridinių asmenų registrui bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus už 2020-2022 metus. Teismo posėdžio metu bendrovės vadovės atstovas pripažino, kad finansinės atskaitomybės dokumentai Juridinių asmenų registrui nebuvo pateikti per klaidą. Tačiau jau minėta, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ir šiuo metu nemokumo administratorei nėra pateikti tinkamai patvirtinti finansinių ataskaitų rinkiniai, kadangi į bylą bendrovės vadovės atstovas pateikė 2020-2021 m. finansinių ataskaitų rinkinį, nepasirašytą nei bendrovės vadovės, nei buhalterinę apskaitą tvarkančio asmens. Jau minėta, kad šios finansinės ataskaitos sudarytos tik 2023 m. lapkričio 23 d., t. y., jau po bankroto bylos iškėlimo atsakovei. Pažymėtina, kad bendrovės vadovės atstovas advokatas 2020-2021 m. balansus, pelno nuostolio ataskaitas, aiškinamuosius raštus teismui pateikė tik 2025 m. sausio 7 d. (registracijos Nr. DOK-532), kartu nurodydamas, kad pateikiami dokumentai nebuvo pasirašyti ir pateikti Registrų centrui pasirašyti, kadangi jų sugeneravimo dieną jau buvo iškelta bankroto byla ir juos turėjo pateikti nemokumo administratorė, tačiau to nepadarė. Visgi, teisės aktai imperatyviai nustato ne nemokumo administratorės pareigą Juridinių asmenų registrui pateikti finansinių ataskaitų rinkinį, o būtent bendrovės vadovui (nutarties 36 punkte nurodyti teisės aktai). Taigi, įvertinus nurodytus duomenis, teigtina, kad Juridinių asmenų registrui 2020-2022 m. finansinės atskaitomybės rinkiniai buvo nepateikti ne per klaidą, kaip nurodė bendrovės vadovė, o dėl to, kad jie teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo parengti.
39. Viena iš bendrovės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo (toliau – ir FAĮ) 11-14 straipsniai)). Pagal šiame įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis siekiant užtikrinti finansinės apskaitos informacijos tinkamumą ataskaitoms parengti ir subjekto ar informacijos vartotojų ekonominiams sprendimams priimti. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Teismų praktikoje pažymėta, kad bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).
40. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas. Netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai įmonės apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugomi buhalterinės apskaitos dokumentai. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam įmonės nemokumo administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų. Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas įmonės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-710-370/2017).
41. Tuo atveju, kai nėra galimybės visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, tampa neįmanoma ar itin sudėtinga įvertinti įmonės nemokumo priežastis – ar šis nemokumas buvo sukeltas sąmoningais veiksmais, ar jau nemokios įmonės padėtis sąmoningai buvo dar esmingai pabloginta. Tokių veiksmų egzistavimui ir priežastiniam ryšiui su nemokumu nustatyti būtina tirti įmonės finansinius dokumentus, jos valdymo organų sprendimus, sudarytus sandorius ir pan., tačiau šių aplinkybių neįmanoma ištirti, kai trūksta atitinkamų duomenų, nes nemokumo administratoriui nebuvo perduoti reikalingi įmonės apskaitos dokumentai arba buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai. Dėl šios priežasties, esant aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neišsaugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, siekiant pripažinti bankrotą tyčiniu, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Priešingas aiškinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitą arba neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas būtų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą bei neatitiktų principo, jog niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018).
42. Sprendžiant klausimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, taikant JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą tyčinio bankroto požymį, privalu nustatyti ne tik šiame punkte nurodytos aplinkybės egzistavimą, bet ir tai, ar minėtoje normoje numatyti veiksmai ir (ar) neveikimas buvo sąmoningi, siekiant blogo juridinio asmens valdymo, be kita ko, siekiant nuslėpti blogą bendrovės valdymą, kadangi JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti tyčinio bankroto požymiai gali būti taikomi tik neatsiejamai nuo JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje numatytų tyčinio bankroto sąlygų.
43. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad buvusi bendrovės vadovė A. V. net ir šiuo metu nėra pilnai įvykdžiusi savo pareigą perduoti nemokumo administratorei JANĮ 57 straipsnio 1 dalyje išvardintą turtą, dokumentus ir informaciją.
44. Bendrovės vadovė nurodė, kad negalėjo perduoti nemokumo administratorei dokumentų, kadangi nemokumo administratorė nebuvo atvykusi į įmonės registracijos ar veiklos vykdymo vietas, ji pareikalavo, kad buvusi bendrovės direktorė atvyktų pas ją į Vilnių ir pristatytų įmonės turtą bei dokumentus, nemokumo administratorė nenurodė savo adreso, kuris yra privalomas kiekvienam asmeniui, vykdančiam veiklą Lietuvos Respublikos teritorijoje. Bendrovės vadovė taip pat teigė, kad ji bandė dokumentus perduoti per antstolį, tačiau antstolis Vytautas Mitkus nurodė, kad nemokumo administratorė atsisakė priimti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus.
45. Bendrovės vadovė neginčija, kad apie iškeltą bankroto bylą jai buvo žinoma. Nemokumo administratorė 2023 m. balandžio 12 d. elektroniniu paštu informavo bendrovės vadovę apie iškeltą bendrovei bankroto bylą, taip pat apie jos pareigą perduoti pranešime nurodytus dokumentus. Bendrovės vadovė elektroniniu paštu patvirtino, kad nemokumo administratorės prašymą gavo, taip pat nurodė, kad susiskambino su buhaltere, dokumentus paruoš gegužės mėnesį. Buvusi vadovė 2023 m. balandžio 24 d. elektroniniu laišku informavo nemokumo administratorę, kad atvyks į Vilnių balandžio 26 d. 16 val. Taigi, šie bylos duomenys patvirtina, kad aplinkybė, jog nemokumo administratorė nenurodė savo buveinės adreso, o tik nurodė savo elektroninio pašto adresą ir telefono Nr., nesudaro pagrindo teismui daryti išvadą, kad tai sutrukdė perduoti nemokumo administratorei teisės aktuose nurodytus dokumentus, turtą ir informaciją. Iš tiesų, teisės aktai nenustato, kokioje vietoje turi būti perduodami dokumentai (nereglamentuoja, kad dokumentai ir turtas turi būti perduoti veiklos vykdymo/buveinės adresu ar administratorės veiklos vykdymo adresu), todėl šiuo atveju vadovautinasi protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Kaip jau minėta, pati vadovė elektroniniu paštu patvirtino administratorei, kad ji atvyks į Vilnių balandžio 26 d., be to, ji ir antstoliui pateikė perduotinus dokumentus (49 bylas) Vilniuje, dėl to atmestinas kaip nepagrįstas vadovės argumentas, kad nemokumo administratorė privalėjo priimti dokumentus ir turtą Kazlų Rūdoje.
46. Jau minėta, kad bendrovės vadovė 2024 m. sausio 23 d. perdavė antstoliui Vytautui Mitkui bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus (49 bylas), kad šis perduotų nemokumo administratorei. Antstolio padėjėjo atžyma patvirtina, kad nurodyti dokumentai nemokumo administratorei nebuvo perduoti, gavėjui atsisakius juos priimti. Tačiau nemokumo administratorė paaiškino (registracijos Nr. DOK-3319), kad 2024 m. sausio 24 d. ji gavo antstolio V. Mitkaus padėjėjos elektroninį laišką, kuriame buvo nurodyta, kad UAB „Ferum Lt“ direktorė A. V. kreipėsi su prašymų įteikti nemokumo administratorei 5 dėžės įmonės dokumentacijos, pridedamas perduodamų bylų 4 lapų sąrašas. Antstolio padėjėja šiuo elektroniniu laišku prašė informuoti apie dokumentų įteikimo galimybes. Nemokumo administratorė 2024 m. sausio 24 d. elektroniniu laišku informavo antstolio padėjėją, kad pagal Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos parengtas Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir kitos apskaitai tvarkyti reikalingos informacijos perdavimo akto, kai keičiasi apskaitą tvarkantis asmuo arba subjekto vadovas, pavyzdinės formos rekomendacijas, dokumentų perdavime turi dalyvauti tiek dokumentus perduodantis, tiek dokumentus perimantis asmuo, kad galima būti įsitikinti, ar dokumentų perdavimo–priėmimo akte yra nurodyti visi perduodami dokumentai, ar nurodytos teisingos dokumentų chronologinės ribos, ar perduodami dokumentų originalai, ar kopijos. Dokumentų perdavimo priėmimo aktą turi pasirašyti dokumentus perdavęs ir dokumentus priėmęs asmuo. Nemokumo administratorė taip pat nurodė, kad toks BUAB „Ferum LT“ dokumentų perdavimas galimas, jei antstolis ar jo įgaliotas asmuo sutiks pasirašyti dokumentų perdavimo priėmimo akte kaip A. V. įgaliotas atstovas, be to, perduodamų dokumentų sutikrinimui reikalingas laikas. Jei bus suteikta galimybė antstolio kontoroje patikrinti perduodamus dokumentus, tuomet galima būtų suderinti dieną ir laiką, kada nemokumo administratorė galėtų atvykti į antstolio kontorą. Nemokumo administratorė 2024 m. sausio 25 d. gavo antstolio V. Mitkaus padėjėjos elektroninį laišką, kuriame buvo nurodyta, kad vadovaujantis Teisingumo ministro patvirtinta Dokumentų įteikimo ir perdavimo tvarka, antstolis negali tikrinti prašomų įteikti dokumentų turinio ir už jį neatsako; antstolis negali veikti kaip paslaugos užsakovo atstovas ir pasirašyti dokumentų perdavimo-priėmimo akto. Antstolio padėjėja taip pat nurodė, kad informuos užsakovą, kad dokumentai turi būti perduoti kaip numato nemokumo procesą reglamentuojantys teisės aktai. Taigi, įvertinus šiuos duomenis, nėra pagrindo teigti, kad nemokumo administratorė nepagrįstai atsisakė priimti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus.
47. Po to, kai pareiškėja 2023 m. sausio 23 d. kreipėsi į teismą dėl UAB „Ferum LT“ bankroto pripažinimo tyčiniu, dalį įmonės dokumentų nemokumo administratorei bendrovės vadovė 2024 m. balandžio 9 d. perdavė per savo atstovą (advokatą). Nemokumo administratorė 2024 m. balandžio 12 d. išsiuntė buvusios bendrovės vadovės advokatui Vaidotui Sviderskiui elektroninį laišką su prašymu pateikti Didžiosios knygos sąskaitas. Advokatas 2024 m. balandžio 13 d. elektroniniu paštu informavo, kad advokatas yra išvykęs ir padėti galės tik sugrįžęs po 2024 m. gegužės 5 d. Nemokumo administratorė 2024 m. gegužės 15 d. išsiuntė pakartotinį elektroninį laišką tiek A. V., tiek jos advokatui, su priminimu perduoti Didžiąją knygą. Trečią laišką su priminimu perduoti didžiąją knygą ir finansinę atskaitomybę už 2020-2022 m. bei bankroto bylos iškėlimo datai (2023-04-08), nemokumo administratorė išsiuntė tiek A. V., tiek jos advokatui 2024 m. gegužės 22 d. Tačiau nemokumo administratorės teigimu, nei A. V., nei jos advokatas neatsakė į nemokumo administratorės laiškus, teismo posėdyje nenurodė priežasčių, kodėl nebuvo pateikti nemokumo administratorės duomenys. Jau minėta, kad bendrovės direktorės atstovas tik 2025 m. sausio 7 d. teismui pateikė 2020-2021 m. finansinės atskaitomybės rinkinius, nepasirašytus nei bendrovės vadovės, nei už apskaitos tvarkymą atsakingo asmens.
48. Nemokumo administratorė taip pat teigia, kad buvusi bendrovės vadovė A. V. neperdavė nemokumo administratorei 14 665,23 Eur, kurie nurodyti UAB „Ferum LT“ 2023 m. bandomajame balanse kaip kasoje esanti suma ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. 2023 m. bandomajame balanse nurodyta, kad bendrovės kasoje (sąskaitų plano kodas 2721) ataskaitinio laikotarpio pabaigoje buvo nemokumo administratorės nurodyta 14 665,23 Eur suma. Tačiau Kauno apygardos teismas 2024 m. lapkričio 27 d. nutartimi, spręsdamas dėl baudos skyrimo bendrovės vadovei dėl to, kad ji neperdavė nemokumo administratorei bendrovės turto, kurį sudaro piniginės lėšos (14 665,23 Eur), esančios bendrovės kasoje, iš Lietuvos informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad 2024 m. rugsėjo 17 d. atsakovė yra pateikusi ieškinį dėl 14 665,23 Eur sumos priteisimo civilinėje byloje Nr. e2-24184-435/2024, nagrinėjamoje Kauno apylinkės teisme. Ieškinyje nurodoma, jog remiantis UAB „Ferum LT“ bandomojo balanso, sudaryto už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 31 d., bendrovės kasoje (sąskaitų plano kodas 2721) yra 14 665,23 Eur suma ir šios sumos atsakovė A. V. negrąžino bendrovei. Taigi, civilinėje byloje bus sprendžiama ar yra pagrindas (ne)priteisti 14 665,23 Eur sumą ieškovei LUAB „Ferum LT“ iš A. V., sprendimas byloje nėra priimtas. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad šiuo atveju nėra teisinės atsakomybės sąlygų viseto – įmonės vadovės neteisėtų veiksmų ar neveikimo bei kaltės, todėl nėra pagrindo tenkinti nemokumo administratorės prašymą dėl baudos skyrimo LUAB „Ferum LT“ buvusiai vadovei A. V..
49. Įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą teismas sprendžia, kad bendrovės vadovė A. V. nevykdė teisės aktais nustatytos pareigos teikti Juridinių asmenų registrui finansinių atskaitomybių rinkinius, todėl yra pagrindas pripažinti UAB „Ferum LT“ bankrotą tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 4 punkto pagrindu. Teismas taip pat sprendžia, kad visų dokumentų neperdavimas nemokumo administratorei reiškia netinkamą bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą ir tokie veiksmai laikytini sąmoningu siekimu neatskleisti bendrovės tikrosios finansinės padėties, buvusios iki bankroto bylos iškėlimo, taip pažeidžiant kreditorių interesus. Įvertinęs neperduotų dokumentų visumą teismas daro išvadą, kad šiuo atveju buhalterinės apskaitos dokumentų dalies neperdavimas nemokumo administratorei neleido nustatyti tikrųjų įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatų, turto sudėties, identifikuoti su tuo susijusių operacijų ar patikrinti (patvirtinti) įmonės atliktų ūkinių operacijų ir veiksmų teisėtumo. Nurodytos aplinkybės pagrindžia esant byloje nustatytą JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje bei 2 dalies 4 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto požymį dėl įmonės buhalterinės apskaitos netinkamo tvarkymo, dėl kurio negalima nustatyti įmonės veiklos rezultatų ar jos nemokumą lėmusių priežasčių.
50. Šios bylos kontekste teismas reikšminga laiko ir aplinkybę, kad A. V., būdama UAB „Ferum LT“ vadove bei vienintele akcininke neinicijavo UAB „Ferum LT“ nemokumo proceso, kaip tai reglamentuoja JANĮ 5 straipsnio 1 punkto, 6 straipsnio nuostatos, nors, kaip šioje byloje nustatyta, bendrovė buvo nemoki vėliausiai 2021 m. rugpjūčio 15 d. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad bendrovės skolos kreditoriams nuolat didėjo (dėl skaičiuojamų mokėjimo palūkanų, delspinigių, antstolės skaičiuojamų vykdymo išlaidų). Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartimi patvirtinti finansiniai reikalavimai iš viso sudaro 22 764,1 Eur sumą. Dėl atsakovės bankroto bylos į teismą 2023 m. sausio 23 d. kreipėsi kreditorė VMI.
Teismo išvados
51. Atsižvelgiant į byloje pateiktus teisinius išaiškinimus bei nustatytas faktines aplinkybes konstatuotina, kad UAB „Ferum LT“ bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai veiksmai. Byloje nustatytos aplinkybės suteikia pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog bendrovės vadovės sąmoningi veiksmai, 2020 m. sudarant Paskolos sutartį, teismui nenustačius, kad pasiskolintos lėšos buvo panaudotos bendrovės veiklai, priežastiniu ryšiu yra susiję su tuo, jog bendrovė vėliausiai 2021 m. rugpjūčio 15 d. atsidūrė nemokumo situacijoje, ir, vadovaujantis JANĮ 70 straipsnio 1 dalimi, patvirtina, jog bendrovės bankrotas buvo tyčinis (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Taigi yra nustatytas priežastinis ryšys tarp bendrovės vadovės veiksmų, sąmoningai blogai valdant bendrovę, eikvojant jos lėšas, nepagrindžiant jų panaudojimo bendrovės interesais, ir bendrovės nemokumo.
52. JANĮ 70 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą. Atsižvelgiant į tai, jog įmonės vadove ir akcininke iki bankroto bylos „Ferum LT“ iškėlimo buvo A. V., laikytina, kad būtent ji atsakinga už tyčinį šios bendrovės bankrotą. Bendrovės vadovė, veikdama geriausiais bendrovės interesais, turėjo suvokti, kad kiekvienas ūkinę veiklą vykdantis juridinis asmuo turi pareigą tinkamai ir laiku vykdyti prievoles valstybės ir VSDFV biudžetams, kitiems kreditoriams. Bendrovės vadovė, pagal Paskolos sutartį gavusi tikslines paskolos lėšas ir jas persivedusi į savo sąskaitą ar išgryninusi, turėjo pareigą perduoti šias lėšas bendrovei, kad ši galėtų laiku atsiskaityti su kreditoriais, tęsti veiklą ir vykdyti kitas prievoles. Byloje tokių duomenų nėra. Aptartos aplinkybės suteikia pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad būtent bendrovės vadovė netinkamai valdė bendrovę, nevykdė imperatyvios įstatymo (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo, nuo 2022 m. gegužės 1 d. – Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo) nustatytos pareigos užtikrinti tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje, Juridinių asmenų registrui teikti metinių finansinių ataskaitų rinkinį (ABĮ 58 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
53. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo bei laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, patvirtinti užmokesčio dydžiai (toliau – Rekomendacijos).
54. Nemokumo administratorė nepateikė duomenų apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl nespręstinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Dėl kitų klausimų
55. Bendrovės vadovė atsiliepimu į nemokumo administratorės prašymą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu prašo skirti pareiškėjai (nemokumo administratorei) CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatytą baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
56. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes nustatantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 95 straipsnis numato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Kai pareiškiamas šio straipsnio 1 dalyje numatytas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, dalyvaujančio byloje asmens naudai paskirta baudos dalis įskaitoma į priteistiną nuostolių sumą (2 dalis).
57. Teismui pripažinus UAB „Ferum LT“ bankrotą tyčiniu ir nustačius, kad tyčinis bankrotas yra sukeltas bendrovės vadovės A. V. veiksmais, byloje nenustačius duomenų, kad nemokumo administratorė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis (teikė nepagrįstus procesinius dokumentus ar sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą), nėra pagrindo daryti išvados, kad nemokumo administratorė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Dėl to atmestinas prašymas dėl baudos skyrimo pareiškėjai.
58. Suinteresuotas asmuo A. V. 2024 m. birželio 11 d. rašytiniuose paaiškinimuose (registracijos Nr. DOK-14358) prašo teismo pripažinti A. V. UAB „Ferum LT“ kreditore bankroto byloje su 26, 51 Eur finansiniu reikalavimu.
59. Pažymėtina, kad JANĮ 41 straipsnyje įtvirtinta kreditorių reikalavimų pateikimo tvarka. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo (JANĮ 42 straipsnio 2 dalis). Teismas turi teisę priimti iki nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus nustatytą terminą šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka, ir po nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus nustatytą terminą šio straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis (JANĮ 42 straipsnio 4 dalis). Jeigu kreditorius nepateikia reikalavimo per nustatytą terminą, jo reikalavimo teisė pasibaigia, išskyrus šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytus atvejus (JANĮ 42 straipsnio 6 dalis).
60. Taigi, klausimas dėl kreditorių finansinių reikalavimų (ne)tvirtinimo sprendžiamas bankroto byloje. Nagrinėjamoje byloje buvo spręstas klausimas dėl bendrovės bankroto (ne)pripažinimo tyčiniu, todėl klausimas dėl buvusios bendrovės vadovės prašymo pripažinimo kreditore UAB „Ferum LT“ bankroto byloje nespręstinas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 13, 70-71 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
uždarosios akcinės bendrovės „Ferum LT“, juridinio asmens kodas 302627093, bankrotą pripažinti tyčiniu.
Nustatyti, kad tyčinis bankrotas yra sukeltas A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) veiksmais.
Nutarties kopiją išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.
Įpareigoti nemokumo administratorę su nutartimi supažindinti kreditorius.
Nutarčiai įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nutarties kopiją pateikti prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Dėl nutarties per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.