Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė, veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės viešosios įstaigos Pajūrio Valdorfo bendruomenės ,,Klaipėdos Valdorfo mokykla“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal kreditorės viešosios įstaigos Pajūrio Valdorfo bendruomenės ,,Klaipėdos Valdorfo mokykla“ pareiškimą dėl teismo skolos išieškojimo solidariai iš skolininkų D. K. ir P. J..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra šio Kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

20. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas, nenustatė.

Dėl naujų įrodymo (ne)priėmimo

21. Kreditorė 2026 m. sausio 16 d. pateikė teismui naują įrodymą – Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gruodžio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2S-1606-440/2025.

23. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

24. Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas turi teisę gauti ir naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Todėl kreditoriaus pateiktą naują įrodymą atsisakoma priimti.

Dėl bylos aplinkybių ir atskirojo skundo argumentų

25. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą turi būti realizuojama įstatymų nustatyta tvarka. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009). Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų. Kai asmuo, pateikdamas teismui ieškinį, netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalyje nustatytais pagrindais.

26. Pažymėtina, jog teisę kreiptis į teismą suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą – ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. išdėstydamas aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Asmens teisės reikšti ieškinį ribojimas jau ieškinio priėmimo stadijoje turi būti paremtas akivaizdžiu proceso įstatyme įtvirtinto pagrindo, patvirtinančio netinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, buvimu. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje patikrinama, ar egzistuoja procesinio teisinio pobūdžio prielaidos ir teisės kreiptis į teismą sąlygos, tačiau į klausimą, ar ieškinys yra pagrįstas (materialinio teisinio pobūdžio prielaida) atsakoma tik išnagrinėjus bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023, 50 punktas).

27. Bylos duomenimis, kreditorė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo dėl 3 626,50 Eur skolos išieškojimo solidariai iš skolininkų. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. kovo 27 d. teismo įsakymu nutarė išieškoti solidariai iš skolininkų 3 626,50 Eur skolą, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 3 626,50 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2025 m. kovo 27 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis t. y., po 131 Eur bylinėjimosi išlaidas iš kiekvieno skolininko kreditorės naudai (toliau – Teismo įsakymas). Teismo įsakymas įsiteisėjo 2025 m. liepos 18 d. Klaipėdos apylinkės teisme 2025 m. rugpjūčio 4 d. gautas skolininkės prieštaravimas dėl Teismo įsakymo. Prieštaravime skolininkė nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-3528-991/2024 priimtu įsiteisėjusiu ir galutiniu teismo sprendimu buvo nuspręsta, kad įsiskolinimas kreditorei turi būti padengtas buvusio vyro – skolininko. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi teismas atnaujino skolininkei terminą prieštaravimams dėl teismo įsakymo pateikti ir priėmė skolininkės prieštaravimus.

28. Kreditorė pateikė teismui ieškinį skolininkams dėl skolos priteisimo, kuriuo prašo teismo priteisti solidariai iš skolininkų kreditorės naudai 3 626,50 Eur skolą (5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kreditorė nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 27 d. buvo sudaryta mokymosi sutartis Nr. M2021-66 tarp kreditorės, kaip mokyklos, ir skolininkės dėl skolininkės ir skolininko nepilnamečio vaiko priėmimo į mokyklą ir nepilnamečio vaiko mokymo/ugdymo. Sudarius mokymosi sutartį kreditorė teikė skolininkų nepilnamečiui vaikui mokymosi paslaugas, bet skolininkai tinkamai už kreditorės suteiktas paslaugas su kreditore neatsiskaitė ir yra skolingi 3 626,50 Eur.

29. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, konstatavęs, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3528-991/2024 jau patvirtinta šalių 2024 m. lapkričio 22 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 7.3 punktu skolininkas įsipareigojo grąžinti VšĮ „Klaipėdos licėjus“ 1 265,20 Eur ir kreditorei 2 861,50 Eur skolas.

30. Kreditorė nesutinka su teismo išvada, teigdama, kad santuokos nutraukimo byloje skola jos naudai nebuvo priteista ir skolos priteisimo klausimas apskritai nebuvo spręstas, todėl nepagrįstai konstatuota, jog ieškinys pareikštas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, nors kreditorė anksčiau tokio ieškinio nebuvo pareiškusi.

31. Nagrinėjamu atveju, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta, Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 29 d. buvo gautas skolininkės ieškinys skolininkui dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, jų išlaikymo, įsiskolinimo priteisimo, bendravimo su vaikais ir jų auklėjimo tvarkos nustatymo, turto ir kreditorinių reikalavimų padalijimo. Byloje trečiaisiais asmenimis buvo įtraukti VšĮ „Saulė ir mėnulis“, VšĮ „Klaipėdos licėjus“, kreditorė (buvęs pavadavimas – VšĮ „Pajūrio Valdorfo bendruomenė“ Klaipėdos Gamtos mokykla). Išvadą byloje teikė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

32. Kreditorė į bylą pateiktame atsiliepime patikslino, kad pagal 2021 m. rugpjūčio 27 d. sudarytos mokymosi sutarties Nr. M2021-66 4.26 punktą skola sudaro ne 2 861,50 Eur, o 3 626,50 Eur. Atsiliepimu kreditorė prašė netenkinti skolininkės reikalavimo dėl prievolės kreditorei pripažinimo asmenine skolininko prievole, prašė po santuokos nutraukimo kreditorinį reikalavimą padalinti taip: kreditorei 3 626,50 Eur skolą priteisti solidariai iš skolininko ir skolininkės.

33. Skolininkas ir skolininkė 2024 m. lapkričio 26 d. civilinėje byloje pateikė prašymas dėl jų santuokos nutraukimo bendru sutikimu bei sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo, kurios 7.3 punktu šalys sutarė, kad kreditorei VšĮ „Klaipėdos licėjus“ 1 265,20 Eur skolą ir kreditorės 2 861,50 Eur skolą įsipareigoja grąžinti skolininkas. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 17 d. sprendimu prašymą tenkino ir patvirtino skolininko ir skolininkės Sutartį, kurios 7.3. punktu šalys sutarė, kad kreditorei VšĮ „Klaipėdos licėjus“ 1 265,20 Eur skolą ir kreditorės 2 861,50 Eur skolą įsipareigoja grąžinti skolininkas.

34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal CPK 646 straipsnio 1 dalį, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, nevykdant teismo patvirtintos taikos sutarties, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, išnagrinėjęs CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka suinteresuotos šalies prašymą, priima sprendimą, ar tenkinti, ar atmesti prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Taigi CPK 646 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytos dvi skirtingos vykdomojo rašto išdavimo procedūros: viena – kai vykdomasis raštas išduodamas teismo sprendimo pagrindu, kita – kai vykdomasis raštas išduodamas teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, pagrindu.

35. Tais atvejais, kai santuoka nutraukiama abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, tam tikros teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos pagal savo turinį gali reikšti sprendimą dėl priteisimo. Santuokos nutraukimo byloje priimto teismo sprendimo dalis dėl priteisimo atitinka priverstinio teismo sprendimo vykdytinumo požymius ir dėl šios teismo sprendimo dalies gali būti išduodamas vykdomasis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-378/2017). Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų įtraukimas į teismo sprendimą ir jų tvirtinimas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje yra teismo sprendimo sudėtinė dalis, nekeičianti teismo procesinio dokumento pobūdžio bei esmės ir negali būti prilyginama situacijai, kai šalių sudaryta taikos sutartis tvirtinama teismo nutartimi (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1123-933/2020; 2019 m kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-442-794/2019; 2021 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1132-912/2021; 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1417-803/2023 ir kt.).

36. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys, jog nors Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3528-991/2024 patvirtino skolininkų sudarytą Sutartį, kurios 7.3. punktu šalys sutarė, kad kreditorei VšĮ „Klaipėdos licėjus“ 1 265,20 Eur skolą ir kreditorės 2 861,50 Eur skolą įsipareigoja grąžinti skolininkas, tačiau Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi atsisakydamas išduoti vykdomąjį raštą, pagrįstai nurodė, kad sprendimu buvo tik patvirtinta sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlyga dėl prievolės pobūdžio, bet nepriteista konkreti skola iš konkretaus asmens, t. y. iš skolininko.

37. Be kita ko, pabrėžtina, jog pagal 2021 m. rugpjūčio 27 d. sudarytos mokymosi sutarties Nr. M2021-66 4.26 punktą skola kreditorei sudaro ne 2 861,50 Eur kaip skolininkai nurodė Sutartyje, o 3 626,50 Eur. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 17 d. sprendimu patvirtindamas skolininkų Sutartį, kurios 7.3. punktu šalys sutarė, kad kreditorės 2 861,50 Eur skolą įsipareigoja grąžinti skolininkas, nemotyvuotai nurodė mažesnę skolos sumą.

38. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą, teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019; 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-969/2020). Įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu yra teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-421/2019 39 punktą). Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019, 35 punktas).

39. Sutiktina su kreditorės atskirajame skunde pateiktais argumentais, jog santuokos nutraukimo byloje skola jos naudai nebuvo priteista ir skolos priteisimo klausimas apskritai nebuvo spręstas, tą patvirtina ir aplinkybė, jog Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi atsisakė išduoti vykdomąjį raštą ir nurodė, kad sprendimu buvo tik patvirtinta sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlyga dėl prievolės pobūdžio, bet nepriteista konkreti skola iš konkretaus asmens. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškinys pareikštas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, kadangi kreditorė anksčiau tokio ieškinio nebuvo pareiškusi.

40. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, remdamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį.

41. Dėl nurodytų priežasčių skundžiama nutartis panaikinama, o ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti kreditorės viešosios įstaigos Pajūrio Valdorfo bendruomenės ,,Klaipėdos Valdorfo mokykla“ pareiškimo dėl teismo skolos priteisimo solidariai iš skolininkų D. K. ir P. J., priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.