Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens viešosios įstaigos Pajūrio Valdorfo bendruomenės ,,Klaipėdos Valdorfo mokykla“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-20619-991/2025 pagal suinteresuoto asmens viešosios įstaigos Pajūrio Valdorfo bendruomenės ,,Klaipėdos Valdorfo mokykla“ prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

11. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukta santuoka, sudaryta tarp D. J. (iki santuokos sudarymo – K.) ir P. J. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) abiejų sutuoktinių bendru sutikimu; po santuokos nutraukimo pareiškėjams paliktos pavardės: pareiškėjui P. J. palikta jo pavardė „J.“, pareiškėjai D. J. – „K.“; patvirtinta pareiškėjų 2024 m. lapkričio 22 d. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

12. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 7 punktu šalys susitarė dėl kreditorinių reikalavimų po santuokos nutraukimo padalijimo. Sutarties 7.3 punkte šalys nurodė, kad kreditorėms VšĮ „Klaipėdos licėjus“ skolą 1 265,20 Eur sumos ir VšĮ „Pajūrio Valdorfo bendruomenė“ Klaipėdos Gamtos mokyklai (dabar – VšĮ Pajūrio Valdorfo bendruomenė ,,Klaipėdos Valdorfo mokykla“) 2 861,50 Eur skolą įsipareigoja grąžinti P. J..

13. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimas įsiteisėjo (duomenys neskelbtini) (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

14. 2021 m. rugpjūčio 27 d. tarp VšĮ „Pajūrio Valdorfo bendruomenė“ Klaipėdos Gamtos mokykla (dabar – VšĮ Pajūrio Valdorfo bendruomenė ,,Klaipėdos Valdorfo mokykla“) ir D. J. buvo sudaryta Mokymosi sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), prie jos pridėtas sutarties priedas Nr. 1 (el. b. t. 1, b. l. 101-107).

Dėl skundžiamos nutarties motyvų pašalinimo

15. Atskiruoju skundu apeliantė prašė panaikinti skundžiamos nutarties motyvus, kuriais pasisakyta, kad prievolė kreditorei VšĮ Pajūrio Valdorfo bendruomenei ,,Klaipėdos Valdorfo mokykla“ pagal sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 7.3 punktą yra asmeninė P. J. prievolė. Nurodė, kad tokie teismo motyvai daro poveikį apeliantės teisėms, kadangi dėl nurodytų motyvų praranda teisę turimos pareiškėjų atžvilgiu solidarios prievolės reikalauti iš abiejų pareiškėjų.

16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama galimybė teikti kasacinį skundą dėl apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo motyvų tais atvejais, kai apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje padarytos išvados ir išdėstyti motyvai savarankiškai, t. y. nepriklausomai nuo teismo sprendimo rezoliucinės dalies konkrečioje byloje, daro poveikį byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ar pareigoms, jų teisiniam statusui ir gali jiems sukurti teisinius padarinius ateityje ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238-915/2015; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356-701/2016; 2024 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-107-943/2024). Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantės argumentams dėl teisės apeliacine tvarka skųsti pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų motyvus.

17. Nagrinėjamu atveju skundžiamos nutarties 8 punkte teismas nurodė: „Teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo dalis, kurioje patvirtintas sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 7 punktas, konstatuotas buvusių sutuoktinių D. J. ir P. J. prievolės kreditoriams pobūdis ir atsakomybės rūšis, atitinka teismo sprendimo dėl pripažinimo požymius. Nurodyto pripažinimo pagrindu nėra ginčo, kad P. J. prievolė kreditorei VšĮ Pajūrio Valdorfo bendruomenei ,,Klaipėdos Valdorfo mokykla“ pagal sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 7.3 punktą yra asmeninė, tačiau išieškojimui iš skolininko turto nepakanka vien prievolės fakto konstatavimo, nes skolos išieškojimas iš konkretaus asmens ar kelių konkrečių asmenų negalimas be teismo sprendimo priteisti išieškotiną skolą būtent iš to asmens. Todėl, teismui pripažinus ir patvirtintus tokią sutarties sąlygą, kad pareiškėjo prievolė kreditorei yra asmeninė ir jis įsipareigoja susidariusią skolą grąžinti kreditorei, ji turi būti vykdoma atsižvelgiant į šį pripažinimą, tačiau toks sprendimas nesudaro pagrindo išduoti vykdomąjį raštą kaip teismo sprendimo priverstinio vykdymo procedūros dokumentą išieškojimui iš pareiškėjo“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai dėl prievolės pripažinimo asmenine yra teisiškai nepagrįsti.

18. Bendro turto padalijimo klausimą, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, teismas turi išspręsti nepriklausomai nuo to, kokiu iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų nutraukiama santuoka (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Šis įstatymu nustatytas reikalavimas netaikomas tik tuo atveju, jeigu turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Bendro turto padalijimas turi būti išspręstas teismo priimtame procesiniame sprendime dėl santuokos nutraukimo (CPK 385 straipsnio 1 dalis). Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).

19. Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis).

20. Sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek tarpusavio sutuoktinių santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis (specialusis įstatymas) taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Bendroms sutuoktinių prievolėms, kurios turi būti vykdomos iš bendro turto pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, priskiriamos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais.

21. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai (CK 3.109 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

22. Šiuo aspektu pažymėtina, kad bylos duomenimis, pareiškėjų santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Mokymosi sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) tarp VšĮ „Pajūrio Valdorfo bendruomenė“ Klaipėdos Gamtos mokykla (dabar – VšĮ Pajūrio Valdorfo bendruomenė ,,Klaipėdos Valdorfo mokykla“) ir D. J. sudaryta 2021 m. rugpjūčio 27 d. Pareiškėjų santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų sprendimu. Įvertinus nurodytas aplinkybes daroma išvada, kad minėta sutartis buvo sudaryta šalims gyvenant santuokoje. Ir nepaisant aplinkybės, kad šią sutartį sudarė tik pareiškėja D. J., prievolė atlyginti skolą 2 861,50 Eur sumos pagal šią sutartį laikytina solidariąja, kadangi tokia sutartis buvo sudaryta šeimos interesais, t. y., užtikrinti vaikų auklėjimą ir švietimą (CK 3.109 straipsnio 2 dalis).

23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl solidariųjų sutuoktinių prievolių, yra išaiškinęs, kad nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai kreditoriaus atžvilgiu (išoriniuose santykiuose), o vidiniuose tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš sutuoktinių. Toks turto (aktyvo ir pasyvo) paskirstymas sutuoktiniams nereiškia, kad solidarioji prievolė padalyta ir kad paneigta kreditoriaus teisė reikalauti, jog tiek visą prievolę, tiek jos dalį įvykdytų abu sutuoktiniai bendrai ar bet kuris vienas jų (CK 6.6 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2012).

24. Atsižvelgus į kasacinėje byloje Nr. 3K-3-264/2012 pateiktą išaiškinimą, tai, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 7.3 punkte šalys susitarė, kad kreditorei VšĮ „Pajūrio Valdorfo bendruomenė“ Klaipėdos Gamtos mokyklai (dabar – VšĮ Pajūrio Valdorfo bendruomenė ,,Klaipėdos Valdorfo mokykla“) 2 861,50 Eur skolą įsipareigoja grąžinti P. J. nereiškia, kad prievolė buvo modifikuota ir tapo asmenine P. J. prievole. Šiuo atveju šalys susitarė, kad vidiniuose tarpusavio santykiuose prievolę kreditorei VšĮ „Pajūrio Valdorfo bendruomenė“ Klaipėdos Gamtos mokyklai (dabar – VšĮ Pajūrio Valdorfo bendruomenė ,,Klaipėdos Valdorfo mokykla“) 2 861,50 Eur sumos įsipareigoja sumokėti P. J. ir toks susitarimas nepaneigia prievolės solidarumo. Todėl yra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje (arba teismo sprendimu) sutuoktiniai gali tarpusavyje susitarti, kaip bus paskirstyta atsakomybė už bendras skolas – tai yra jų vidinis susitarimas (vidinis teisinis santykis). Toks susitarimas galioja tik tarp pačių sutuoktinių ir neturi įtakos kreditorės teisei reikalauti visos prievolės įvykdymo iš bet kurio jų.

25. Be to, kaip minėta, kai santuoka nutraukiama, solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Kadangi kreditorės VšĮ Pajūrio Valdorfo bendruomenė ,,Klaipėdos Valdorfo mokykla“ sutikimas dėl prievolės modifikavimo nebuvo gautas, prievolė grąžinti 2 861,50 Eur skolą išliko solidari net ir po santuokos nutraukimo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apeliantės argumentais, kad pareiškėjai santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi dėl apeliantės atžvilgiu turimos prievolės susitarė, kad vidiniame santykyje prievolę įvykdys P. J., tačiau išoriniame santykyje, t. y., santykyje tarp pareiškėjų ir kreditorės, prievolės pobūdis nebuvo pakeistas, jis nebuvo modifikuotas ir išliko solidarus.

26. Atsižvelgus į tai, skundžiamos nutarties 8 punkto motyvai, kuriuose pasisakyta, kad pareiškėjo P. J. prievolė kreditorei VšĮ Pajūrio Valdorfo bendruomenei ,,Klaipėdos Valdorfo mokykla“ pagal sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 7.3 punktą laikytina asmenine yra teisiškai nepagrįsti.

Dėl procesinės bylos baigties

27. Apeliacinės instancijos teismas apibendrindamas tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad pareiškėjo P. J. prievolė kreditorei VšĮ Pajūrio Valdorfo bendruomenei ,,Klaipėdos Valdorfo mokykla“ pagal sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 7.3 punktą laikytina asmenine. Todėl skundžiamos nutarties motyvai, kuriuose pasisakyta, kad pareiškėjo P. J. prievolė kreditorei VšĮ Pajūrio Valdorfo bendruomenei ,,Klaipėdos Valdorfo mokykla“ pagal sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 7.3 punktą laikytina asmenine iš skundžiamos nutarties šalintini. Pažymėtina, kad apeliantė atskirajame skunde nurodė sutinkanti su skundžiamos nutarties rezoliucine dalimi, kuria atsisakyta tenkinti prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl vykdomojo rašto išdavimo teisėtumo ir pagrįstumo nepasisako ir šio klausimo nevertina. Apeliacinės instancijos teismui tenkinus atskirąjį skundą dėl konkrečių pirmosios instancijos teismo motyvų, iš esmės teismo nutartis lieka nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Tenkinti atskirąjį skundą.

Pašalinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugpjūčio 19 d. teismo nutarties motyvus, kuriais pasisakyta, kad P. J. prievolė kreditorei VšĮ Pajūrio Valdorfo bendruomenei ,,Klaipėdos Valdorfo mokykla“ pagal sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 7.3 punktą laikytina asmenine.

Kitoje dalyje nutartis lieka nepakeista.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.