Alytaus apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant atsakovui (pareiškėjui) R. J., jo atstovams B. J., advokatui Gintarui Česnulevičiui,

dalyvaujant ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Odetai Gruodienei,

trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Tomui Baranauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. J. pareiškimą dėl sprendimo civilinėje byloje Nr.2-28-445/2017 tvarkos pakeitimo pagal ieškovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui R. J. dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Bylą išnagrinėjęs Varėnos rajono apylinkės teismas nustatė, jog pagal 2003-11-28 žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį R. M. pardavė, o R. J. nupirko 0,1350 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotą Nekilnojamojo turto registre, registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis - individualių namų statyba, o žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Nuosavybės teises į šį sklypą patvirtino ir VĮ Registrų centro Alytaus filialo 2003-11-26 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovui 2004-03-02 buvo išduotas statybos leidimas, leidžiantis statybą šiame žemės sklype. Tik 2006-07-17 Varėnos rajono savivaldybės administracijos prašyme Alytaus apskrities viršininko administracijai nurodyta, kad 2004 m birželio mėn. geodezininkams atliekant topografinę nuotrauką buvo pastebėta, kad R. J. statosi gyvenamąjį namą ne savo nuosavybės teise valdomame 0,1350 ha žemės sklype, bet šalia sklypo laisvoje valstybinėje žemėje. Taip pat, kad 2005 m parengtas gyvenamosios teritorijos sklypo suformavimo (gyvenamojo namo ir jo priklausinių statybai) laisvoje valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini) gatvėje detalusis planas, kurį patvirtino savivaldybės Taryba 2005-10-26 sprendimu Nr.T-V-694, bei prašoma įregistruoti žemės sklypą nekilnojamojo turto registre.

2006-07-14 Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus A. M. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovo J. J. 1350 m² žemės sklypui, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu susidarė paradoksali situacija, kad kampiniu buvęs sklypas tapo esančiu nebe (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, o šalia šio sklypo, o kampiniame (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje esančiame sklype vykdyta gyvenamojo namo bei kitų statinių statyba tapo nelegalia. Šią susidariusią situaciją buvo bandoma išspręsti, tačiau iki šiol to padaryti nepavyko.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, jog Varėnos rajono savivaldybės meras neprieštaravo dėl savavališkos statybos įteisinimo, patvirtinus detalųjį planą, jeigu atsakovas sutiks savo lėšomis atlikti plano koregavimą, atlikti suformuoto žemės sklypo geodezinius matavimus bei apmokėti kitas išlaidas, susijusias su galimu žemės sklypų mainų ar pirkimo vykdymu. Toks procesas dėl detaliųjų planų rengimo ir vyko. 2006-07-13 Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo numatyta kreiptis į Alytaus apskrities viršininko administraciją dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), patvirtinimo kitos paskirties žeme – gyvenamosios teritorijos, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, įregistruojant žemės sklypą nekilnojamojo turto registre.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2011-05-11 pateikė atsakymą, kad laisvoje valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini), atlikus pastatų teisinę registraciją, Varėnos žemėtvarkos skyrius rengs dokumentus dėl naudojamos namų valdos žemės sklypo įteisinimo.Todėl civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį išnagrinėjęs Varėnos rajono apylinkės teismas konstatavo, kad įvertinus ieškovo, trečiųjų asmenų bei mano byloje pateiktus motyvus ir argumentus dėl pareikšto ieškinio, atsakovas R. J. gali įteisinti savavališką statybą, kad ji atitiktų teisės aktų reikalavimus.

Įsiteisėjus teismo sprendimui kreipėsi į Varėnos rajono savivaldybės merą, Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktorių, Nacionalinę žemės tarnybą, tačiau iš visų institucijų sulaukė tik formalių atsakymų. Varėnos rajono savivaldybės administracija nurodė, jog negali išduoti statybą leidžiančio dokumento, nes neturi duomenų, jog žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), būtų suteiktas R. J. naudotis.Tuo tarpu Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodo, jog nei žemės sklypas, nei jame esantis gyvenamasis namas su priklausiniais Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruoti, todėl tarnyba negalinti suteikti sutikimo įteisinti savavališką statybą užimtame valstybinės žemės sklype.

Dėl institucijų nenoro bendradarbiauti bei vykdyti 2015 m. gegužės 28 d. Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2-28-445/2015, per teismo nustatytą laiką neturėjo galimybės teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir sumokėjus LR Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą gauti statybą leidžiantį dokumentą (neypatingo statinio statybai ir rašytinį įgalioto valstybės tarnautojo pritarimą naujo nesudėtingo statinio statybai) - gyvenamojo namo, trijų ūkinių pastatų ir tvoros, esančių (duomenys neskelbtini). Yra parengęs Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylą, tačiau šių duomenų kol kas nepakanka, kad nekilnojamąjį daiktą būtų galima įregistruoti viešajame registre. Name, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena kartu su savo tėvais B. J. ir O. L. J.. Jokio kito gyvenamojo būsto arba galimybės įsigyti naują būstą nei vienas neturi. Per sprendime nustatytą laikotarpį teismo įpareigojimo įvykdyti negalėjo dėl ne nuo atsakovo valios nepriklausančių priežasčių.

Žemės sklype, kuriame nustatyta savavališka statyba, gyvenamosios paskirties statinio statyba yra galima, taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, todėl mano kad, atsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes, į tai, jog aktyviais veiksmais siekė įteisinti savavališka pripažintą statybą, terminas savavališkos statybos padariniams šalinti pratęstinas.

Ieškovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pateiktų atsiliepimu į pareiškimą prašė atsakovo prašymo netenkinti. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nenurodė jokių svarbių priežasčių, kurios sąlygojo sprendimo įvykdymo atidėjimą. Ieškovės nuomone sprendimo vykdymo atidėjimas negali būti grindžiamas institucijų nenoru bendradarbiauti bei vykdyti 2015-05-28 sprendimą. Atsakovas neskundė priimtų individualių aktų teismui. Atsakovas neatliko kokių nors naujų veiksmų, siekiant pašalinti savavališkos statybos padarinius. Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad skolininkas negalės įteisinti savavališkos statybos, o privalės nugriauti savavališkai valstybinėje žemės pastatytus statinius.

Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškimą prašė atsakovo prašymo netenkinti. Tretysis asmuo nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ir jį atidėjus, svarbu įvertinti ar nebūtų iš esmės paneigtas pats sprendimas ir teisėti šalies lūkesčiai, kurios naudai priimtas sprendimas, paties sprendimo privalomumo principas. Atsakovas į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos kreipėsi du kartus ir buvo informuotas, kad nėra galimybės įteisinti savavališkai pastatytą namą ir ūkio pastatus. Atsakovas neatliko jokių realių veiksmų, siekiant įteisinti atsakovo atliktą savavališką statybą. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus neturi galimybės išduoti sutikimą, kad būtų įteisinta savavališkai užimatame valstybės žemės sklype (plote) atlikta savavališka statyba. Todėl reikia įvertinti ar atsakovas turi realią galimybę įvykdyti teismo sprendimą – parengti projektinę dokumentaciją ir teisės aktų nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą.

Atsakovas ir jo atstovai pareiškimą palaikė ir prašė tenkinti pareiškime nurodytais pagrindais ir motyvais.

Ieškovo atstovė prašė pareiškimą atmesti, kaip nepagrįstą. Ji nurodė, kad atsakovas neparengė projektinės dokumentacijos statybai įteisinti, negavęs leidimo (pritarimo) teisėtai disponuoti žemės sklypu (plotu), kuriame yra savavališkai pastatyti statiniai.

Trečiojo asmens atstovas prašė pareiškimą atmesti. Jis nurodė, kad nėra realios galimybės atsakovui teisės aktų nustatyta tvarka suteikti disponuoti žemės sklypu (plotu), kuriam savavališkai pastatyti statiniai. Savivaldybės kompetencijoje formuoti žemės sklypus, atkuriant nuosavybės teises.

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkintinas iš dalies.

2015-05-28 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-28-445/2015 teismas įpareigojo atsakovą (statytoją) R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) savo lėšomis per dvylika (12) mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir sumokėjus LR Statybos įstatymi 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą (neypatingo statinio statybai ir rašytinį įgalioto valstybės tarnautojo pritarimą naujo nesudėtingo statinio statybai) - gyvenamojo namo, trijų ūkinių pastatų ir tvoros, esančių adresu - (duomenys neskelbtini), statybai įteisinti. Taip pat nustatė, kad jeigu per teismo sprendime nustatytą terminą reikalavimas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo neįvykdomas, įpareigoti atsakovą (statytoją) R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) per tris (3) mėnesius nuo teismo nustatyto termino savavališkos statybos padariniams pašalinti termino pasibaigimo (paskutinės nustatytos dienos įteisinti savavališką statybą pasibaigimo) nugriauti savavališkai pastatytus statinius – gyvenamąjį namą, tris ūkinius pastatus ir tvorą, esančius valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę. To neatlikus, nustatė, kad atsakovui (statytojui) R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) neįvykdžius teismo sprendimo įpareigojimo per nustatytą terminą nugriauti savavališkai pastatytus statinius – gyvenamąjį namą, tris ūkinius pastatus ir tvorą, esančius valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini) bei sutvarkyti statybvietę, suteikti teisę atlikti visus šiuos veiksmus Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (A. Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, į. k. 288600210, AB ,,Swedbank“, b. k. 73000, a. s. (duomenys neskelbtini)), išieškant iš atsakovo (statytojo) R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) patirtas išlaidas.

2017-03-03 teisme gautu ir nagrinėjamu atsakovo R. J. pareiškimu faktiškai prašoma atidėti 2015-05-28 priimto sprendimo vykdymą penkiolikai mėnesių, o ne pakeisti pačią sprendimo vykdymo tvarką.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, yra visiems privalomas ir vykdytinas (CPK 18 straipsnis, 279 straipsnio 4 dalis), skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, – gali būti vykdomas priverstinai.

Asmenų materialiosios teisės ir pareigos vieni kitų atžvilgiu gali būti nustatomos užtikrinant jiems galimybę pasinaudoti visomis įstatymų įtvirtintomis procesinėmis teisinėmis garantijomis.

Teismas, spręsdamas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, yra saistomas sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstyto patenkinto reikalavimo turinio ir negali keisti sprendimo esmės.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau.

CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą yra aktualūs šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į pareiškėjo (atsakovo), bet ir į išieškotojo (ieškovo) interesus.

Kaip matyti 2015-05-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-28-445/2015 atsakovas įpareigotas per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2011 m. liepos 29 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-10-111129-00072-(14.12), kuriame nurodyta, jog mūrinis gyvenamasis namas, trys mediniai karkasiniai ūkiniai pastatai ir metalinė tvora (toliau visi kartu – statiniai), esantys valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini) šalia žemės sklypo, pastatyti savavališkai. Trys mediniai karkasiniai ūkiniai pastatai ir metalinė tvora pastatyti neturint statybą leidžiančio dokumento – rašytinio pritarimo statinių projektui; taip pat pažeisti esminiai statinio (gyvenamojo namo) projekto sprendiniai: gyvenamasis namas pastatytas ne statybos leidime ir statinio projekte nurodytame žemės sklype, o šalia jo 6,4 m atstumu už sklypo ribos, valstybinėje žemėje; statinio stogo konstrukcija neatitinka projekto sprendinių – fasade 1-6 numatytas stogelis virš mansardoje esančios patalpos neįrengtas, jo vietoje įrengtas projekte nenumatytas stoglangis, fasado A-D mansardoje įrengta niša ir padarytas dengtas balkonas; statinio išorės matmenys neatitinka statinio projekto: faktiškai 13,52 m x 10,78 m, o projekte numatyta 17,67 m x 10,74 m dydis, fasade 6-1 įrengta projekte nenumatyta terasa su stogu 8,88 m² užstatymo ploto. Statybos rūšis – nauja statyba. Statinių kategorija: gyvenamasis namas – neypatingas statinys, trys ūkiniai pastatai ir tvora – I grupės nesudėtingi statiniai.

Įvertinus įpareigojimų pobūdį matyti, jog atsakovas buvo įpareigotas per teismo nustatytą terminą gauti statybą leidžiantį dokumentą, o tik neįvykdžius šio reikalavimo, atsakovas įpareigotas nugriauti savavališkai pastatytą gyvenamąjį namą ir ūkio statinius bei kiemo įrenginį. Pažymėtina, kad atsakovui gavus statybą leidžiančius dokumentus, pagrindo nugriauti savavališkai pastatytą namą, ūkio statinius ir kiemo įrenginį, nebeliktų.

Atsakovas per teismo nustatytą terminą įpareigojimo parengti projektinę dokumentaciją ir sumokėjus Statybos įstatymi 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, neįvykdė. Šių veiksmų neatlikimą atsakovas grindžia nurodytomis aplinkybėmis, ir jas pagrindžiant pateikė rašytinius įrodymus:

2016-09-10 Varėnos rajono savivaldybės administracija atsakyme Nr.PSD-465-(3.29) nurodyta, kad savivaldybė siekė sudaryti galimybę įteisinti statomus pastatus ir atliko reikiamus veiksmus, tačiau negalėjo išspręsti šio klausimo dėl vienintelės priežasties, jog ginčo žemės sklypas buvo padovanotas šeimos nariui O. L. J. ( b.l. 51);

2016-11-28 Varėnos rajono savivaldybės administracija atsakyme Nr.PSD-4581-(7.6) nurodė, kad savivaldybės administracija neturi duomenų, įrodančių, kad žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini), yra suteiktas naudotis R. J., todėl jis negali būti statytoju šiame žemės sklype ( b.l. 47-48);

2017-02-23 Varėnos rajono savivaldybės administracijos atsakyme Nr.PSD-782(7.6) nurodoma, kad detalusis planas dėl sklypų formavimo (duomenys neskelbtini) yra patvirtintas Varėnos rajono savivaldybės tarybos ir kitos paskirties žemės sklypo formavimo ir įregistravimo klausimai (duomenys neskelbtini), nebus sprendžiami ( b.l. 46);

2016-08-23 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsakyme Nr.1SS-2621-(8.5). nurodyta, kad tenkinti atsakovo prašymą dėl nurodomo žemės sklypo nuomos ar pardavimo tenkinti negali dėl imperatyvių įstatymų draudimų atlikti tokius veiksmus, kai nurodomas žemės sklypas nebuvo suteiktas (b.l. 49-50);

2016-09-23 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsakyme Nr.1SS-2895-(8.5) atsakyme nurodyta, galiojantys teisės aktai Nacionalinei žemės tarnybai nesuteikia jokios galimybės išduoti sutikimą (neprieštaravimą), kad būtų įteisinta savavališkai užimtame valstybinės žemės sklype (plote) atlikta savavališka statyba (b.l. 52-53).

Įvertinus šias aplinkybes, pripažintina, kad atsakovas teismo nustatytu terminu pašalinti savavališkos statybos padarinius ėmėsi aktyvių veiksmų, jog gautų statybą pagrindžiantį leidimą, tačiau šio statybą pagrindžiančio leidimo gavimas apima eilę procedūrų, kurių įgyvendinimas nepriklauso vien tik nuo atsakovo valios, kas sudarė pagrindą savavališkos statybos padarinių šalinimui sprendime nustatytu terminu.

Tai, kad atsakovas neskundė kompetetingų institucijų priimtų sprendimų dėl teisėto disponavimo žemės sklypu teismui, nesudaro pagrindo teigti ir daryti išvadas, kad jis nebuvo aktyvus. Atsakovas nėra įgijęs teisinio išsilavinimo ir susidariusią situaciję sprendžia tiesiogiai kreipdamasis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, Varėnos rajono savivaldybės administraciją, t.y. tiesiogiai kreipdamasis į subjektus, kuriems pavesta spręsti klausimus, susijusius su teritorijų planavimu ir žemės sklypų formavimu, naudojimu ir pan. (CPK 178 straipsnis).

2016-03-08 Kauno apygardos teismo Civilinių bylų kolegijos nutartyje, nagrinėjant atsakovo R. J. ir trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus konstatavo, jog šiuo metu įstatymai nenumato valstybinės žemės mainų į privačią žemę ir kitus nekilnojamuosius daiktus, tačiau teisėjų kolegija pastebi, jog, siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą, galimi ir kiti veiksmai, nei nurodė Nacionalinė žemės tarnybos atstovė, pavyzdžiui, perleidžiant valstybinę žemę, tikslinant ribas, apjungiant, perdalijant ir kt. (Žemės įstatymo 10, 30, 40, 45-47 str.; Civilinio kodekso 4.45 str.), juolab, kad Žemės įstatymo 13 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvos valstybinės žemės fondo žemė perleidžiama nuosavybėn, perduodama naudotis ar išnuomojama, atlikus būtinus teritorijų planavimo, žemės tvarkymo darbus, nustačius žemės sklypų pagrindinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir suformuotus žemės sklypus įregistravus Nekilnojamojo turto registre Civilinio kodekso, šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Byloje nėra jokių duomenų, kad naujai suformuotame valstybiniame žemės sklype gyvenamųjų namų statyba nebūtų galima (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr.2A-40-657/2016).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad dauguma teisinių santykių yra tęstiniai, todėl, nors teisinis santykis ir yra atsiradęs iki įsigaliojant konkrečiam įstatymui, teisėms, pareigoms ar faktams, atsirandantiems galiojant naujam įstatymui, turi būti taikomos tų teisių, pareigų ar faktų atsiradimo metu galiojančio įstatymo nuostatos. Įstatymų pasikeitimas suponuoja situaciją, kad tik įgyta teisė galėtų būti ginama teismine tvarka, tačiau asmeniui, nepradėjusiam tokios teisės įgyvendinti ankstesnio įstatymo galiojimo metu, įstatymo pakeitimas reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kada savavališka statyba pradėta, ji vis tiek lieka savavališka, t.y. neteisėta, ir jos padariniams šalinti taikytini įstatymai, galiojantys savavališkos statybos padarinių šalinimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008).

Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo prioritetas yra statybą leidžiančio dokumento gavimas, o ne pastatų nugriovimas, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas ieško būdų gauti savavališką statybą leidžiantį dokumentą, darytina išvada, kad yra pagrindas atsakovo prašymą tenkinti iš dalies, 2015-05-28 teismo sprendimą civilinėje byloje Nr.2-28-445/2015 vykdymą dalyje, kuria atsakovas įpareigotas per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2011 m. liepos 29 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-10-111129-00072-(14.12), parengiant projektinę dokumentaciją, sumokant nustatyto dydžio mokestį ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą, atidėti 5 mėnesiams nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos laikotarpiui. Toks terminas nustatytinas atsižvelgiant į reikalingų atsakovui atlikti veiksmų apimtį: parengti reikalingą projektinę dokumentaciją, gauti sutikimą (neprieštaravimą) dėl žemės sklypo naudojimo ar disponavimo, šalinant savavališkos statybos padarinius.

Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

Šiuo aspektu, kaip nurodo ieškovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, kad gyvenamasis namas daugiau kaip per dvylika metų, o trys ūkiniai pastatai ir tvora per devynerius metus, nebuvo ir nėra įteisinti, akivaizdu, kad ir nebus įteisinti, šiuo metu negalima laikyti pagrįstu teigimu. Visų pirma, savavališkos statybos aktas buvo surašytas 2011 m. liepos 29 d., taigi savavališkos statybos padarinių šalinimasbuvo pradėtas nuo šio momento.Antra, ieškovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, 2011-12-15 reikalavimu pašalinti savavališkos statybos padarinius nurodė, kad statytojas turi teisę kreiptis Statybos įstatymo nustatyta tvarka į subjektus, išduodančius statybą leidžiančius dokumentus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovas R. J. turėtą žemės sklypą yra padovanojęs šeimos nariui O. L. J. su kuria kartu gyvena, todėl turi realią galimybę šį sklypą įgyti atgal savo nuosavybėn, tuo labiau, kai atsakovas ir jo šeimos nariai neturi kito būsto.

Teismų praktikoje akcentuojama, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidėtas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį ar kai susidaro nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Išimtinės aplinkybės ir nustatytos, kad atsakovas neturi kito būsto, ir savavališka statyba nebuvo atlikta absoliučiai nesilaikant statybos santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (turėjo leidimą gyvenamojo namo statybai). Pažymėtina, jog visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Jeigu kuris nors šio proceso dalyvių pažeidžia šiuos reikalavimus, jis pagrįstai gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius. Sprendimo įvykdymo termino savavališkos statybos padariniams pašalinti pratęsimas penkiems mėnesiams, mažiau negu buvo sprendimu nustatyto termino pusės laikui, nereiškia pažeidimo nepašalinimą ilgą laiką, jo toleravimą bei ieškovo ir trečiųjų asmenų teisėtų interesų ir lūkesčių pažeidimą.

Konstitucinis Teismas 2011 m. sausio 31 d. nutarime pažymėjo, kad sprendimas įpareigoti statytoją statomą statinį nugriauti ar jį reikiamai pertvarkyti tais atvejais, kai atlikti statybos darbai toje vietoje yra apskritai negalimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti pašalinami tik nugriaunant ar perstatant statinį, yra proporcingas (adekvatus) padarytam pažeidimui ir atitinkantis siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus apginti pažeistas asmenų teises, išlaikyti teisingą visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrą, užtikrinti aplinkos, saugomų teritorijų ir vertingų vietovių, kitų gamtos objektų apsaugą, tinkamą, racionalų teritorijų naudojimą, ir vertintinas kaip konstituciškai pagrįstas. Tame pačiame nutarime pažymėta, kad visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą; už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus; tarp siekiamo tikslo ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Taigi, jei neteisėtos statybos padarinius galima pašalinti statinio negriaunant, jo griovimas gali reikšti proporcingumo principo pažeidimą, o tokią išvadą suponuoja 2015-05-28 priimtas sprendimas atsakovo R. J. atžvilgiu.

Europos Žmogaus Teisių Teismas proporcingumo principo esmė yra kaip pasirinktos priemonės tinkamumas užsibrėžtam tikslui pasiekti, ar pagal nacionalinę teisę buvo galima įteisinti neteisėtą statinį, ar pareiškėjo teises buvo galima suvaržyti švelnesne nei pastato nugriovimas priemone, ar pastato nugriovimas buvo pateisinamas tokia kraštutinio ekonominio poveikio taikymo priemone.

Statybos įstatymo 28 ¹ straipsnio 3 dalyje ( Statybos įstatymo 2015 m. sausio 1 d. redakcija) nurodyta, kad teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją nugriauti statinį, atsižvelgia į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įsigijusių asmenų sąžiningumą. Šiuo atveju galima abejoti atsakovo R. J. sąžiningumu, kai jis perleido nuosavybės teises į turėtą žemės sklypą, tačiau šis žemės sklypas perleistas šeimos nariui su kuriuo jis nuolatos gyvena. Atsakovas turėtų vertinti tokį savo elgesį ir veiksmus, kurie įtakoja 2015-05-28 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr.21-28-445/2015, įvykdymui.

Civilinio kodekso 4.103 straipsnio normos, nustatančios statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinius teisinius padarinius, turi būti taikomos kartu su viešosios teisės normomis, reglamentuojančiomis savavališkos statybos padarinių šalinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos v. M. R. , bylos Nr. 3K-3-148/2013).

Atsakovo ginčo pusiausvyra su kitomis šalimis, kaip trečiojo asmens Varėnos rajono savivaldybės administracijos pozicija, jog ji neturi duomenų įrodančių apie atsakovo R. J. nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), yra reikšmingi faktiniai duomenys, nurodantys į aplinkybes, kad savavališkos statybos padariniai gali būti pašalinti ir netaikant kraštutinės priemonės – statinių nugriovimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1, 2, 3 dalimis

nutaria:

atsakovo R. J. prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo tenkinti iš dalies.

Varėnos rajono apylinkės teismo 2015-05-28 sprendimo civilinėje byloje Nr.2-28-445/2015 vykdymą dalyje, kuria atsakovas įpareigotas per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, teisės aktų nustatyta tvarka parengiant projektinę dokumentaciją ir sumokėjus Statybos įstatymo I priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, atidėti penkių (5) mėnesių nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos laikotarpiui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Varėnos rajono apylinkės teismą.