Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Lozoraitytės, Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Egidijaus Tamašausko apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM apeliacinius skundus dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3-308/2014 pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui R. J. ir tretiesiems asmenims Varėnos rajono savivaldybės administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškinys grindžiamas aplinkybėmis, jog ieškovė, 2011 m. lapkričio 9 d. gavusi Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM pranešimą dėl neteisėto žemės sklypo valdymo ir savavališkų statybų, 2011 m. lapkričio 25 d. atliko patikrinimą vietoje ir surašė faktinių aplinkybių patikrinimo vietoje aktą. Patikrinimo metu nustatyta, kad mūrinis gyvenamasis namas, trys mediniai karkasiniai ūkiniai pastatai ir metalinė tvora, esantys valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini), šalia žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) pastatyti savavališkai, t.y. neturint statybą leidžiančio dokumento – rašytinio pritarimo statinių projektui; taip pat nustatė, kad pažeisti esminiai statinio (gyvenamojo namo) projekto sprendiniai. Surašytame Savavališkos statybos akte nurodytas reikalavimas nevykdyti statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniais skundais ieškovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ir trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškovo ieškinį tenkinti.

Apeliaciniai skundai grindžiami analogiškomis aplinkybėmis, juose nurodoma, kad:

2011-07-29 savavališkos statybos aktas ir 2011-12-15 reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra nepanaikinti ir galiojantys, t.y. atsakovas šių administracinių aktų neskundė, todėl juose išdėstyti faktai laikomi teisingais ir išsamiais. Tuo tarpu teismas, peržengė ieškinio ribas, iškreipė Nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenis ir detalųjį planą. Dar 2005 metais atsakovo iniciatyva rengtas detalusis planas neprieštarauja ir nepaneigia nekilnojamojo turto registre esančių duomenų.Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad detaliajame plane formuojamos valstybinės žemės, kurioje atsakovas savavališkai pastatė ginčo statinius, konfigūracija visiškai skiriasi nuo žemės sklypo konfigūracijos, kas paneigia teismo konstatuotą faktą, jog atsakovas pastatė statinius ant 2003 m. lapkričio 25 d. Nekilnojamojo turto registre, Nekilnojamojo turto kadastre (žemėlapyje) įrašyto žemės sklypo.Pažymėtina, kad teismas, kvestionuodamas Kauno apygardos administracinio teismo įsiteisėjusiu 2005 m. vasario 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-33-31-05 nustatytas aplinkybes, priimdamas ginčijamą sprendimą pažeidė procesinės teisės normas - CPK 182 straipsnio 2 dalį. Kauno apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. 1-33-31-05 pagal pareiškėjo R. J. skundą dėl statinio statybos sustabdymo akto panaikinimo, 2005 m. vasario 4 d. sprendime konstatavo, jog „<...> rašytiniai įrodymai, esantys byloje patvirtina tą faktą, kad pareiškėjo gyvenamasis namas statomas ne jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, o valstybinio fondo žemėje <...>“.Atsižvelgiant į tai, kad statyba yra tęstinis procesas, susidedantis iš tam tikrų etapų, pradedant teritorijų planavimu ir statinio projektavimu, baigiant statybos užbaigimu (anksčiau - statinio pripažinimu tinkamu naudoti), sprendžiant ginčus, kylančius iš šių santykių, svarbu nustatyti, kokie reikalavimai buvo keliami anksčiau konkretaus statinio statybai (pagal nustatytus duomenis, kada buvo statomas statinys), kokie - statybos nustatymo metu bei nustatyti taikytinus įstatymus, galiojančius savavališkos, neteisėtos statybos padarinių šalinimo metu. Pažymėtina, kad teismas neanalizuodamas Lietuvos Respublikos teisės normų, reglamentuojančių statybos santykius savavališkos statybos metu, o taip pat ir savavališkos statybos padarinių šalinimo metu, paliko neišspręstą klausimą dėl savavališkos statybos, pateisino neteisėtus atsakovo veiksmus, kitaip tariant, skundžiamu teismo sprendimu iš neteisės, atsirado teisė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad neteisėtos statybos padariniai turi būti šalinami taikant įstatymus, galiojančius šių padarinių konstatavimo ir šalinimo metu.Valstybinės žemės patikėtinis - Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos -sutikimo įteisinti ginčo statinius iki šiol nėra davusi (ir neketina to daryti), taip pat nesutinka parduoti savavališkai pastatytais statiniais užimtą valstybinę žemę. Konstatuotina, kad, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsakovas, atliko tam tikrus veiksmus (kartu su Varėnos rajono savivaldybės administracija rengė detalųjį planą, ketino atlikti valstybinės žemės ir Žemės sklypo mainų sutartį (nors, sprendžiant šį klausimą su tuometine Alytaus apskrities viršininko administracija, Žemės sklypą netrukus padovanojo savo mamai O. L. J.), teikė prašymus įsigyti valstybinę žemę, kurioje savavališkai pastatė ginčo statinius, dėl ginčo statinių įteisinimo, tačiau per beveik dešimt metų ginčo gyvenamasis namas, per šešerius metus trys ūkiniai pastatai ir tvora, nebuvo įteisinti.Be jokio pagrindo (pažeidžiant CPK 265 straipsnis, 266 straipsnis) teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog atsakovas žemės sklypu naudojasi panaudos teise, kadangi O. L. J. bylos nagrinėjimo metu nepareiškė jokių pretenzijų dėl atsakovo neteisėto naudojimosi jos žemės sklypu. Tačiau šioje civilinėje byloje trečiuoju asmeniu net nebuvo įtraukta Ona L. J., ji teismui neteikė jokių paaiškinimų. Kita vertus, ginčo dėl O. L. J. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo užėmimo (statinių statybos) šioje byloje nėra, ginčas vyksta su viešuoju interesu susijusiu šių santykių objektu - valstybine žeme ir joje įvykdytos savavališkos statybos.

R. J. 2003-11-28 pirkimo-pardavimo sutartimi, patvirtinta Alytaus m. 2-ojo notaro biuro notarės R. J. reg. Nr. 142661, iš R. M. įsigijo nuosavybėn 0,1350 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (sankirtoje), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Varėnos m. Žemės sklypo paskirtis - individualiems gyvenamiesiems namams ir jų priklausiniams statyti ir eksploatuoti. Prieš sudarant minėtą pirkimo-pardavimo sutartį sklypas abiejų šalių buvo apžiūrėtas vietoje. Dėl žemės sklypo ribų neaiškumų nepastebėta, kadangi žemės sklypas buvo konkrečiai apibrėžtoje vietovėje (gatvių sankirtoje) ir keturiuose kampuose atžymėtas riboženkliais (armatūros strypais).Gavus priešprojektinę gyvenamojo namo dokumentaciją, projektavimo darbus atliko projekto vadovas-rengėjas P. K. (atestato Nr. 1011 A). Projektuotojas ir projekto vadovas p. P. K. projektavimo metu lankėsi du kartus sklypo vietoje ir esminių nukrypimų dėl sklypo ribų neužfiksavo. Projekte numatė reikiamų inžinerinių tinklų pajungimus. Tai, kad tuo metu tiek Viržių gatvėje, tiek Ramiojoje gatvėje inžinerinės komunikacijos jau buvo nutiestos, patvirtina gyvenamojo kvartalo elektrifikavimo projektas, pagal kurį inžineriniai tinklai jau buvo nutiesti 2003 m., ką patvirtina teismui pateiktas projektas (objekto Nr. 02-02 paruoštas 2002-01-28 d.), suderintas su savivaldybe ir žemėtvarkos skyriumi. Šiame projekte, gatvių sankirtoje yra numatytas žemės sklypas, kuriame ir stovi ginčo gyv. Namas ir ūkiniai pastatai.Kadangi gyvenamas namas buvo suprojektuotas gatvių sankryžoje, nuo ko priklausė ir viso kvartalo užstatymas, tai namo nužymėjimą vietoje atliko specialistas - Varėnos rajono savivaldybės atstovas S. A., kuris atlikdamas nužymėjimus projektinėje dokumentacijoje ir vietovėje taip pat jokių nukrypimų dėl žemės sklypo ribų nepastebėjo. AB „Varėnos statyba“ darbų vadovas R. G. 2004-03-25 priėmė statybvietę. R. J. vadovaudamasis technine dokumentacija, kurioje nebuvo jokių išskirtinių nuorodų ir reikalavimų, rangos būdu pradėjo vykdyti statybos darbus.Pažymėtina, kad tik 2004 m birželio mėn. geodezininkams atliekant topografinę nuotrauką Viržių gatvėje Varėnos m., buvo pastebėta, kad R. J. statosi gyvenamąjį namą ne savo nuosavybės teise valdomame 0,1350 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini), bet šalia sklypo laisvoje valstybinėje žemėje. Tai nustačius, Varėnos rajono savivaldybės meras 2005-02-05 raštu Nr. PSD - 213(J) leido formuoti statomam namui žemės sklypą ir tuo pačiu įpareigodamas R. J. savo lėšomis atlikti kvartalo koregavimą tarp (duomenys neskelbtini). Varėnos rajono savivaldybės taryba pagal R. J. prašymą 2005-02-22 sprendimu Nr. T-U-525, leido formuoti laisvoje valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini) sankryžoje žemės sklypą gyvenamojo namo statybai. Alytaus apskrities viršininko administracija 2005-05-06 raštu Nr.(1.26)-3-613 leido rengti detalųjį planą. Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktorius p. A. M. ir R. J. 2005-03-02 sudarė sutartį Nr. S-30, kuria R. J. įsipareigojo atlikti visus projektavimo darbus susijusius su nauju žemės sklypo suformavimu. Projektavimo darbus apmokėjo R. J.. Abi sutarties šalys papildomų sąlygų ir reikalavimų viena antrai, tiek projektavimo eigoje, tie baigus darbus nenumatė ir nepareiškė. Suradęs projektuojančią organizaciją R. J. įvykdė visas užsakovo funkcijas. Varėnos rajono savivaldybės nuolatinė statybos komisija 2005-08-26 suderino gyvenamosios teritorijos (gyvenamojo namo ir jo priklausinių statybai) sklypo suformavimo laisvoje valstybinėje žemėje gatvių sankryžoje. Paruoštas detalusis planas 2005-05-26 suderintas su Varėnos rajono savivaldybės architektūros skyriaus vedėju G. S.. Detaliojo plano viešas svarstymas su visuomene atliktas 2005-07-29. Alytaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir valstybinės statybos priežiūros departamento vadovas R. D. ir vyr. insp. G. B. 2005-09-30 atliko dokumentų patikrinimą. Alytaus apskrities viršininko pavaduotojas A. J. patvirtino teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. 161. Derindami ir tvirtindami projektinę dokumentaciją visos institucijos žinojo, kad šiame sklype yra statomas R. J. gyvenamasis namas, kuris buvo atžymėtas plane. Lygiagrečiai su žemės sklypo projektavimu buvo vykdoma ir geodeziniai matavimai, kuriuos atliko UAB „Geomastas“.Įvykdžius visus Varėnos rajono savivaldybės administruojančių pareigūnų reikalavimus ir turint teisinius dokumentus buvo užbaigta gyvenamojo namo statybos. Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktorius A. M. 2005-07-13 įsakymu Nr. DV-356 „Dėl žemės sklypo įregistravimo“ prašė Alytaus apskrities viršininką įregistruoti naujai suformuotą žemės sklypą, nekilnojamo turto registre. 2007-07-17 R. J. kreipėsi i Alytaus apskrities administracijos viršininką dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo. R. J. gavo Alytaus apskrities viršininko E .P. 2007-08-17 atsakymą nr. 4-559-(l.28), kuriuo remdamasis 2007-09-27 kreipėsi į Varėnos rajono savivaldybės žemėtvarkos skyrių, pateikdamas turimą dokumentaciją, dėl žemės sklypo įsigijimo, tačiau Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktorius nepritarė žemės įsigijimui. Varėnos rajono savivaldybės žemėtvarkos skyrius 2007-11 -29 raštu Nr. (1-37) -118 prašymo netenkino.Akivaizdu, kad gyvenamasis namas yra pastatytas vietoje, numatytoje projektinėje dokumentacijoje. Iki statybos pradžios, statytojas (užsakovas) turėjo patvirtintą ir suderintą planą bei visą reikiamą statybinę dokumentaciją. Atsakovas R. J. neturėjo jokio tikslo savavališkai užimti valstybinio žemės sklypo. Statybas pradėjo turėdamas visą reikiamą ir būtiną statyboms vykdyti projektinę dokumentaciją, galiojantį statybos leidimą ir būdamas įsitikinęs, jog valstybės ir savivaldos įstaigos suderinti planai ir gyvenamojo namo projektas, išduotas statybos leidimas yra teisėti ir teisingi. Gyvenamasis namas buvo statomas plane pažymėtoje ir pagal planą kompetentingų specialistų atžymėtoje vietoje. R. J. gyvenamasis namas yra pastatytas nepažeidžiant viešo intereso, o skirtoje gyvenamai statybai teritorijoje. Gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais naudojasi R. J., B. J., O. L. J., kas patvirtina, kad atsakovas R. J. O. L. J. žemės sklypu naudojasi panaudos teise. Aukščiau išvardintų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo tvirtinti, kad R. J. būtų pažeidęs Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 p., t.y. statiniais būtų užstatęs valstybei priklausančią žemę, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovo ieškinį bei taikyti prašomą Statybos įstatymu numatytą griežčiausią priemonę - statinių nugriovimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinių skundų ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas R. J. 2003 m. lapkričio 28 d. iš R. M. įsigijo 0,1350 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis: individualiems namams/statiniams statyti ir eksploatuoti, esantį (duomenys neskelbtini), žemėtvarkos projekte pažymėtas Nr. 12. Prie pirkimo pardavimo sutarties atsakovui buvo perduotas ir žemės sklypo planas, iš kurio matyti, jog žemės sklypas yra suformuotas sankryžoje (1 t., b. l. 91). Šis žemės sklypas buvo suformuotas atliekant kadastrinius matavimus ir įregistruotas VĮ Registrų centre (1 t., b. l. 90–92, 2 t., b. l. 104).

Netrukus po žemės sklypo įsigijimo 2003 m. gruodžio 17 d. atsakovas kreipėsi į Varėnos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir kraštotvarkos skyrių su prašymu projektavimo sąlygų sąvadui gauti (1 t., b. l. 96). Projektavimo darbus atliko P. K. (1 t., b. l. 26–41). Iš projekto autoriaus aiškinamojo rašto matyti, jog prieš gaunant statybos leidimą, Varėnos rajono savivaldybės administracijai buvo pateikti visi reikiami dokumentai (1 t., b. l. 28–29), tame tarpe žemės sklypo planas M 1:500, 2001 m. gegužės 1 d. suderintas su Varėnos rajono žemėtvarkos skyriumi (1 t., b. l. 91).

2004 m. kovo 1 d. Varėnos rajono savivaldybės nuolatinė statybos komisija statinio patikrinimo protokole Nr. 08/04 nurodė, jog patikrino statinio projektą ir rekomenduoja savivaldybės merui išduoti statybos leidimą 91 t., b. l. 93). Tuo pagrindu 2014 m. kovo 2 d. atsakovui buvo išduotas statybos leidimas Nr. 12/04, kuriame nurodyta, jog statybos adresas (duomenys neskelbtini), kadastrinis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), projekto Nr. 7/19 (1 t., b. l. 26–27, 94) ir suderintas žemės sklypo planas su jame projektuojamu gyvenamuoju namu su visomis privalomomis derinti valstybinėmis institucijomis (1 t., b. l. 95). Visa gauta projektinė dokumentacija – statybos liudijimas, sklypo planas ir individualaus namo projektas 2004 m. kovo 25 d. Perdavimo – priėmimo aktu perduotas rangovui UAB „Varėnos statyba“ atstovui R. G. (1 t., b. l. 99). Pažymėtina, kad byloje esančiame gyvenamojo namo išdėstymo žemės sklypo projekte žemės sklypo taškų koordinatės nėra nurodytos (1 t., b. l. 30–31), tačiau prie projekto pridėtame aiškinamajame rašte yra nurodyta, kad sklypas Nr. 12, kuriame bus statomas pastatas yra sankryžoje, todėl formuos abiejų gatvių užstatymą. Projektuojamas gyvenamasis namas bus statomas 6,0 m atstumu nuo sklypo ribų, kurios lygiagrečios gatvėms. Įvažiavimas į garažą projektuojamas iš (duomenys neskelbtini), o važiavimas prie perspektyvoje projektuojamo ūkio pastato – iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Taigi, akivaizdu, kad gyvenamojo namo projektas buvo rengiamas žemės sklype, kuris yra sankryžoje tarp dviejų gatvių – (duomenys neskelbtini).

Kaip buvo nustatyta, atsakovas gyvenamojo namo statybą įsigytame žemės sklype (duomenys neskelbtini), pradėjo turėdamas visą reikiamą dokumentaciją. Jau įpusėjus statyboms, 2004 m. birželį geodezininkams atlikus topografinę nuotrauką (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 118), paaiškėjo, jog atsakovas gyvenamąjį namą stato valstybinėje žemėje. Dėl to Alytaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2004 m. birželio 16 d. priėmė statinio statybos sustabdymo aktą Nr. 1. Kuriuo atsakovas buvo įpareigotas sustabdyti statybas ir imtis priemonių savavališkos statybos padariniams pašalinti (2 t., b. l. 20). Kauno apygardos administracinis teismas 2005 m. vasario 4 d. atsakovo R. J. skundą dėl statinio statybos sustabdymo akto panaikinimo atmetė, konstatuodamas, kad R. J. gyvenamasis namas statomas ne jam nuosavybės teise priklausančiame sklype (duomenys neskelbtini), valstybino fondo žemėje (2 t., b. l. 21). Šis teismo sprendimas įsiteisėjęs. Taigi, neginčijamai nustatyta, jog atsakovas turėjo visus reikiamus suderintus ir patvirtintus dokumentus gyvenamojo namo statybai, tačiau tik vėliau paaiškėjo aplinkybė, kad gyvenamasis namas pradėtas statyti ne jam nuosavybės teise priklausančiame sklype, o gretimoje valstybinėje žemėje. Pagal Civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsitesėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinių skundų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino tos aplinkybės, jog yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriame jau konstatuota, kad atsakovo pastatyti statiniai yra savavališka statyba, kadangi jie pastatyti valstybinėje žemėje.

Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga, be kita ko, reiškiantys, kad savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymo, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės. Taigi pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Ribojant nuosavybės teises turi būti laikomasi šių sąlygų: ribojama remiantis įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus (inter alia aplinkos apsaugą); paisoma proporcingumo principo.

Proporcingumo principas reiškia, kad įstatymų leidėjo ir kitų valstybės institucijų veiksmai ir taikomos priemonės (ribojimų, draudimų įvedimas) turi būti proporcingi siekiamiems tikslams ir interesų pusiausvyrai užtikrinti. Europos Žmogaus Teisingumo Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad siekis nustatyti „teisingą pusiausvyrą“ tarp bendruomenės intereso ir individo pagrindinių teisių apsaugos lemia proporcingo pasirinktų priemonių ir siekiamo tikslo santykio poreikį (žr. pvz., Depalle v. France (GC), no. 34044/02, 29 March 2010; Kozacio?lu v. Turkey, no. 2334/03, 19 February 2009).

Vertinant teisės į nuosavybę apsaugą neteisėtos statybos kontekste taip pat būtina užtikrinti visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrą, todėl kai kuriais atvejais sprendimas statinį nugriauti gali būti laikomas tinkamu ir proporcingu padarytam teisės pažeidimui. Tokia priemonė ir Europos Žmogaus Teisių Teismo laikoma atitinkančia bendrąjį visuomenės interesą, t. y. turinčia teisėtą tikslą, jei šiomis priemonėmis siekiama atkurti teisės viršenybę (pašalinant neleistiną ir neteisėtą statinį), užtikrinti statybos normų laikymąsi, tvarkingą teritorijų planavimą, aplinkos apsaugą, ir jei nepažeidžiamas proporcingumo aspektas. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimai dažniausiai konstatuojami dėl ribojimo proporcingumo aspekto pažeidimo. Nuosavybės teisę ribojanti priemonė turėtų nustatyti teisingą visuomenės bendrųjų interesų poreikių ir reikalavimų, keliamų individo fundamentalių teisių apsaugai, pusiausvyrą, kuri nebus nustatyta, jei asmuo patirs individualią ir pernelyg didelę naštą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimą byloje Nr. 21861/03 Hamer v. Belgija).

Konstitucinis Teismas 2011 m. sausio 31 d. nutarime pažymėjo, kad sprendimas įpareigoti statytoją statomą statinį nugriauti ar jį reikiamai pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, jį perstatyti ir pan.) tais atvejais, kai atlikti statybos darbai toje vietoje yra apskritai negalimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti pašalinami tik nugriaunant ar perstatant statinį, yra proporcingas (adekvatus) padarytam pažeidimui ir atitinkantis siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus apginti pažeistas asmenų teises, išlaikyti teisingą visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrą, užtikrinti aplinkos, saugomų teritorijų ir vertingų vietovių, kitų gamtos objektų apsaugą, tinkamą, racionalų teritorijų naudojimą ir vertintinas kaip konstituciškai pagrįstas. Tame pačiame nutarime pažymėta, kad visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą; už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus; tarp siekiamo tikslo ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Taigi, jei neteisėtos statybos padarinius galima pašalinti statinio negriaunant, jo griovimas gali reikšti proporcingumo principo pažeidimą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog Varėnos rajono savivaldybė siekė sudaryti galimybę atsakovui įteisinti statomus pastatus. Varėnos rajono savivaldybės meras 2005 m. vasario 15 d. rašte (1 t., b. l. 100) nurodė, kad norint įteisinti savavališkas statybas valstybinėje žemėje, būtina pakoreguoti šio individualių gyvenamųjų namų kvartalo detalųjį planą, suformuojant naują sklypą savavališkai statomo gyvenamojo namo vietoje ir atlikti 0,135 ha sklypo, esančio Ramioji g. 5/Viržių g. 21, Varėnoje keitimą į naujai suformuotą sklypą arba suformuoto sklypo pirkimą, jeigu detalusis planas bus patvirtintas Varėnos rajono savivaldybės taryboje.

Remiantis šiuo raštu, atsakovas 2005 m. vasario 7 d. ir 2005 m. vasario 17 d. Varėnos rajono savivaldybei pateikė prašymus leisti savo lėšomis rengti anksčiau minėtos teritorijos detalųjį planą. 2005 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. T-V-525 Varėnos rajono savivaldybės meras leido rengti detalųjį planą dėl gyvenamosios teritorijos sklypo suformavimo (gyvenamojo namo ir jo priklausinių) laisvoje valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 101). Tam neprieštaravo tuo metu buvusi Alytaus apskrities viršininko administracija (1 t., b. l. 102). Gavęs leidimą rengti detalųjį planą, atsakovas su Varėnos rajono savivaldybės administracija 2005 m. kovo 2 d. sudarė Detaliojo plano darbų sutartį Nr. S30 )1 t., b. l. 103–104). 2005 m. lapkričio 26 d. Nuolatinė statybos komisija nutarė derinti anksčiau minėtą detalųjį planą (1 t, b. l. 105–107). Iš parengto Detaliojo plano matyti, kad buvo suformuotas naujas valstybinės žemės sklypas, plane pažymėtas Nr. 1, 1350 m² ploto, esantis greta atsakovo R. J. žemės sklypo (1 t., b. l. 108). Tuo pačiu metu UAB „Geomastas“ atliko ir valstybinio žemės sklypo kadastrinius matavimus (1 t., b. l. 111), kuris 2006 m. vasario 2 d. surašė Žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą (1 t., b. l. 112–114). Iš kadastrinių matavimų metu parengto žemės sklypo plano matyti, jog atsakovui priklausantis žemės sklypas yra greta laisvos valstybinės žemės, kurioje atsakovas pradėjo gyvenamojo namo statybą (1 t., b. l. 115).

2005 m. spalio 26 d. Varėnos rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. T-V-694, kuriuo buvo patvirtintas gyvenamosios teritorijos (gyvenamojo namo ir jo priklausinių statybai) sklypo suformavimo laisvojoje valstybinėje žemėje Ramiojoje gatvėje, Varėnos mieste detalusis planas, tuo pačiu sprendimu pakeistas Varėnos miesto bendrasis planas (1 t., b. l. 116).

2006 m. liepos 13 d. Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. DV-356 prašė Alytaus apskrities viršininką patvirtinti anksčiau minėto suformuoto 1350 kv. m. žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagrindinę tikslinę žemės sklypo naudojimo paskirtį – kitos paskirties žemė, gyvenamosios teritorijos, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, patvirtinti specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas ir įregistruoti žemės sklypą nekilnojamojo turto registre (1 t., b. l. 117).

2006 m. liepos 14 d. Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. DV-366 buvo patikslintas R. J. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo adresas, vietoje „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas adresas „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 123).

2006 m. liepos 17 d. Varėnos rajono savivaldybės administracija raštu Nr. PSD 1139-(3.23) kreipėsi į tuometinę Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamentą, kuriuo prašė, įregistravus naujai suformuotą valstybinį žemė sklypą nekilnojamojo turto registre, įpareigoti Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėją atlikti prieš tai minėto žemės sklypo mainus su tokio paties dydžio žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdomo R. J. (1 t., b. l. 118–120). Tokiu būdu buvo tikėtasi išspręsti atsakovo savavališkai statomo gyvenamojo namo statybos įteisinimą, projekto korektūrą ir patikslinti išduotą statybos leidimą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos Alytaus apskrities viršininko administracija nurodė, jog prieš tai minėtame rašte nurodytų sklypų mainų atlikti negalėjo, kadangi R. J. 2006 m. birželio 6 d. dovanojimo sutartimi Nr. 1992 M padovanojo jam priklausantį žemės sklypą O. L. J. (1 t., b. l. 136). Taigi, iš aptartų dokumentų matyti, jog Alytaus apskrities viršininko administracija 2006 m. liepos 17 d. gavusi Varėnos rajono savivaldybės administracijos raštą dėl žemės mainų, šio klausimo neišsprendė dėl vienintelės priežasties, jog ginčo žemės sklypas buvo padovanotas šeimos nariui O. L. J..

Teisėjų kolegijos vertinimu, 2006 metais teisės aktai nedraudė sudaryti žemės sklypo dovanojimo sutarties, taip pat tuo metu galiojęs Žemės įstatymas numatė galimybę mainyti valstybinę žemę su privačia. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos prokuratūros 2009 m. gegužė 5 d. nutarime, kuriuo atsisakyta kreiptis į teismą dėl viešo intereso gynimo, nurodyta, jog nėra jokių kliūčių Alytaus apskrities viršininko administracijai atlikti anksčiau minėtų žemės sklypų mainų, tik viena mainų sutarties šalis turėtų būti ne R. J., o dabartinė sklypo savininkė O. L. J. (1 t., b. l. 21). Taigi, nesuprantama tuometinės Alytaus apskrities viršininko administracijos pozicija, jog nebuvo galima sudaryti mainų sutarties, juo labiau, kad suformuoto valstybinio žemės sklypo plotas yra lygiai tokio paties dydžio, jo paskirtis vienoda, kaip ir atsakovui priklausančio žemės sklypo plotas. Tai reiškia, jog byloje nėra jokių duomenų, kad naujai suformuotame valstybiniame žemės sklype gyvenamųjų namų statyba nebūtų galima. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad iki pat savavališkos statybos akto surašymo, t.y. iki 2011 m. lapkričio 29 d. atsakovas buvo aktyvus, kreipėsi į įvairias institucijas dėl statinių įteisinimo, tačiau valstybinės institucijos šiuo atveju elgėsi pasyviai, ir neieškojo būdų, kaip galima būtų įteisinti gyvenamąjį namą su statiniais.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad neteisėtos statybos padariniai turi būti šalinami laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų; kurią iš įstatymo nurodytų priemonių taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kurioms esant padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių; savavališkų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma, nesant teisinės galimybės kitaip spręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. J. M., bylos Nr. 3K-3-58/2008, 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Č. ir kt. v. V. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-240/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. D. v. A. Z. D., bylos Nr. 3K-3-39/2011).

Šiuo metu galiojančiame CK 4.103 straipsnyje (2010 m. liepos 2 d. redakcija, įsigaliojusi 2011 m. sausio 1 d.) expressis verbis nereglamentuojama, kokį sprendimą gali priimti teismas, nagrinėjantis bylą dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinių teisinių padarinių; nurodyta, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.103 straipsnio 3 dalis). Statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, nugriovimo ir visos šios veiklos priežiūros tvarką, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, statinių savininkų (ar naudotojų) ir kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus ir atsakomybę reglamentuoja Statybos įstatymas (1 straipsnio 1 dalis), o konkrečiai savavališkos statybos padarinių šalinimą – šio įstatymo 28 straipsnis. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad CK 4.103 straipsnio normos, nustatančios statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinius teisinius padarinius, turi būti taikomos kartu su viešosios teisės normomis, reglamentuojančiomis savavališkos statybos padarinių šalinimą.

Atsakovui savavališkos statybos aktas surašytas 2011 m. lapkričio 29 d. (1 t., b. l. 42–45), reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius – 2011 m. gruodžio 15 d. (1 t., b. l. 67–68), nustatant įvykdymo terminą iki 2012 m. birželio 15 d.

2010 m. liepos 2 d. priimtas Statybos įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 12, 16, 20, 21, 23, 24, 27, 28, 33, 35, 40, 42, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 23¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 28¹ straipsniu, keturioliktuoju skirsniu ir 1 priedu įstatymas, kuris įsigaliojo 2010 m. spalio 1 d. (išskyrus įstatyme aptartas jo dalis). Šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalis nustato, kad įstatymo nuostatos dėl savavališkų statybų, išskyrus nuostatas, išdėstytas keturioliktajame skirsnyje „Juridinių asmenų atsakomybė už įstatymo pažeidimus“, ir dėl statybų pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus taikomos ir santykiams, atsiradusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo. Taigi dėl atsakovo taikytinas Statybos įstatymo 28 straipsnis, išdėstytas 2010 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija. Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad teismas savo sprendimu gali leisti statytojui teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviesiems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Dėl to teismas, nagrinėdamas bylą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, pirmiausia turėtų išsiaiškinti, ar tokių statinių statyba atitinkamoje teritorijoje iš viso galima, o jei galima – atsižvelgdamas į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo padarinius ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, spręsti dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo būdo (Statybos įstatymo 28 straipsnio 8 dalis), t. y. ar įpareigoti statytoją nugriauti statinį ar jo nenugriaunant leisti statybą įteisinti. Kaip jau buvo minėta, byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad gyvenamosios paskirties pastatų statyba valstybinės žemės teritorijoje, kurioje yra ginčo pastatai, apskritai neleidžiama. Tai reiškia, kad gali būti sprendžiamas savavališkai pastatytų statinių įteisinimo klausimas ir turi būti vertinamos Statybos įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje išdėstytos bei kitos reikšmingos aplinkybės.

Nagrinėjamoje byloje visos šios anksčiau nurodytos aplinkybės pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėjamos. Taip pat pažymėtina, kad tiek teismas, tiek ginčo šalys turi veikti pagal teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1, 4 dalys). Sutiktina su atsakovo atsiliepime į apeliacinius skundus nurodyta aplinkybe, jog anksčiau išvardintų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo tvirtinti, kad R. J. atžvilgiu būtinai turi būti taikoma prašoma Statybos įstatymu numatyta griežčiausia priemonė – statinių nugriovimas, neišanalizavus visų kitų statinių įteisinimo būdų.

Įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas faktiškai nesiaiškino savavališkai pastatytų statinių įteisinimo įgyvendinimo būdų, todėl neatskleidė bylos esmės. Šis proceso pažeidimas yra esminis ir jis negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme, todėl apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.