- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-04
- Bylos Nr.
- e2VP-2052-445/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00562-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalis Žilionis
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Varėnos rajono savivaldybės administracija
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- R. J.
- Advokatai
- Gintaras Česnulevičius
nedalyvaujant pareiškėjui, ieškovo (suinteresuoto asmens pagal pareiškimą) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, trečiųjų asmenų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Varėnos rajono savivaldybės administracijos atstovams,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo (pareiškėjo) R. J. 2020-02-25 pareiškimą dėl sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-28-445/2015 įvykdymo atidėjimo pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui R. J. dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, tretieji asmenys: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau ir Nacionalinė žemės tarnyba arba NŽT), Varėnos rajono savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Atsakovas (pareiškėjas) R. J. teismo prašo pakeisti sprendimo vykdymo civilinėje byloje Nr. 2-28-445/2015 tvarką, pratęsiant terminą teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir sumokėjus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą (neypatingo statinio statybai ir rašytinį įgalioto valstybės tarnautojo pritarimą naujo nesudėtingo statinio statybai) - gyvenamojo namo, trijų ūkinių pastatų ir tvoros, esančių (duomenys neskelbtini), statybai įteisinti dvylikai (12) mėnesių.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad vykstant teismo procesui dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ir jam pasibaigus aš nenustojau siekti 2015-05-28 Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimo įgyvendinimo ir kreipiausi į suinteresuotas institucijas. Dar tebevykstant teisminiam nagrinėjimui su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos buvo pasirašyta taikos sutartis. 2019 m. liepos 4 d. sutartimi Nr. 4515 žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo perleistas mano nuosavybėn ir įregistruotas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre. Iškart po šių veiksmų jis nedelsiant kreipėsi į specialistą M. Š. dėl savavališkos statybos statinių įvertinimo ir įmokos už savavališkos statybos įteisinimą dydžio apskaičiavimo. M. Š. pateiktoje išvadoje buvo pateikti apskaičiavimai remiantis statybos metu, t.y. 2011 m. galiojusiomis kainomis ir tuo metu galiojusiu pridėtinės vertės mokesčiu (PVM). Gavęs įmokos apskaičiavimą 2019-09-16 raštu kreipiausi į Varėnos rajono savivaldybės administraciją dėl įmokos sumažinimo 50 procentų, kadangi procesą dėl statybos įteisinimo buvau pradėjęs dar iki savavališkos statybos akto surašymo. 2019-10-15 raštu Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktorius informavo pareiškėją, kad įmoka jam negali būti sumažinta. Taip pat kreipiausi į Varėnos rajono savivaldybės administraciją prašydamas nurodyti, kokie konkrečiai dokumentai turi būti pateikti siekiant įteisinti savavališką statybą. Dėl PVM mokėjimo kreipiausi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos. Paaiškėjus, kad turiu parengti geodezinį sklypo planą, atlikti geologinius bei geotechninius tyrimus, su atitinkamais specialistais sudariau sutartis ir užsakiau parengti sklypo geodezinį planą ir inžinerinių geologinių bei geotechninių tyrimų ataskaitą.
Tuo pačiu 2019 m. lapkričio 2 d. su projektuotoju pareiškėjas sudarė projektavimo sutartį, pagal kurią R. A. IĮ savininkas R. A. įsipareigojo iki 2020 m. vasario 15 d. pateikti projektą statybos leidimui gauti. Projektinės dokumentacijos rengimui taip pat buvo būtina gauti ankstesnio projekto rengėjo sutikimą. Šį sutikimą gavau tik 2020 m. sausio 24 d. Šiuo metu visi statybos įteisinimui būtini dokumentai jau yra paruošti, aš jau esu sumokėjęs visą LR Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, projektas yra derinamas su atsakingais savivaldybės administracijos darbuotojais. Šiems veiksmams atlikti yra reikalingas tam tikras laikotarpis.
Atsiliepimas
Atsakovas pareiškime nurodo, kad iš esmės jau yra įvykdęs visas man iškeltas sąlygas dėl savavališkos statybos įteisinimo ir šiuo metu procesas yra baigiamojoje stadijoje. Nepaisant mano per septynerių mėnesių teismo suteiktą laikotarpį atliktų aktyvių veiksmų, taip pat akivaizdu, jog įvairūs projekto derinimo, statybos leidimo išdavimo bei kiti su tuo susiję veiksmai įgaliotose institucijose užtrunka dėl nustatytų administracinių procedūrų. Teismui pateikiami įrodymai patvirtina, kad visi nuo mano valios priklausantys veiksmai jau yra atlikti- parengta projektinė dokumentacija, sumokėta už statybos leidimo išdavimą, įmokėta įmoka už savavališkos statybos įteisinimą. Atsakovas nurodo, kad atsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes, į tai, jog aktyviais veiksmais visą šį laikotarpį siekė įteisinti savavališka pripažintą statybą, terminas pratęstinas.
Ieškovas (suinteresuotas asmuo pagal prašymą) Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į atsakovo (pareiškėjo) prašymą teismo prašė skolininko R. J. pareiškimo pagrįstumą spręsti vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo, civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principais, pagal byloje esančius įrodymus, o nusprendus atidėti Teismo sprendimo vykdymą, jį atidėti pagrįstam terminui.
Nurodė, kad teismas 2019-07-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-3783-445/2019 skolininko prašymą tenkino iš dalies – Teismo sprendimo vykdymą „dalyje, kuria atsakovas buvo įpareigotas per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, teisės aktų nustatyta tvarka parengiant projektinę dokumentaciją ir sumokėjus Statybos įstatymo I priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą gauti statybą leidžiantį dokumentą, atidėti septynių (7) mėnesių terminui, skaičiuojant šį terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos“. Teismo sprendimą skolininkas turėjo įvykdyti iki 2020-03-02. Skolininkas penktą kartą Teismui pateikė prašymą, kuriuo prašo atidėti Teismo sprendimo įvykdymo terminą 12 mėnesių. Inspekcija mano, kad skolininkas, prašydamas Teismo sprendimo įvykdymą atidėti net 12 mėnesių terminui, visiškai nepagrindžia jo jokiomis aplinkybėmis – teisės aktų nuostatomis, numatančiomis leidimo išdavimo tvarką ir terminus. Nenurodžius teisės aktų nustatytos tvarkos ir terminų skolininko prašymas negali būti tenkinamas vien dėl to, kad skolininkas tiesiog to prašo. Teismas įpareigojo parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą (kas iš esmės jau padaryta (liko tik gauti statybą leidžiantį dokumentą – šios administracinės procedūros tvarka ir terminai nurodyti Statybos įstatymo 27 straipsnyje), tuo tarpu statinių įregistruoti nekilnojamojo turto registre Teismas neįpareigojo (šiuos veiksmus skolininkas galės atlikti jau po Teismo sprendimo įvykdymo ir Inspekcijos konstatavimo apie Teismo sprendimo įvykdymą).
Inspekcija mano, kad skolininko pareiškimas, jame nurodomos priežastys, kurios, skolininko manymu, sąlygoja Teismo sprendimo įvykdymo atidėjimą, tačiau, kurių trukmė iš esmės aiški, nagrinėjamu atveju nelaikytini pagrįstais.
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateiktu atsiliepimu į pareiškimą prašė Nacionalinės žemės tarnybos nelaikyti suinteresuotu asmeniu šioje byloje, todėl prašė ją pašalinti iš šios civilinės bylos. Dėl pareiškimo reikalavimų ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos dalyvavimo šioje civilinėje byloje pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 44 straipsnio 4 dalimi, 47 straipsnio 5 dalį prašome teismo pašalinti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos iš nagrinėjamos bylos suinteresuotų asmenų sąrašo, o šio prašymo netenkinus, civilinę bylą nagrinėti Nacionalinė žemės tarnybos atstovui nedalyvaujant bei sprendimą priimti teismo nuožiūra. Jeigu pareiškėjas teismui įrodys savo reikalavimų pagrįstumą, mes neprieštaraujame, kad teismo sprendimo vykdymas būtų atidėtas
NŽT atsiliepime nurodoma, kad 2019-04-29 taip Nacionalinės žemės tarnybos ir R. J. buvo pasirašyta taikos sutartis, kuri 2019-06-26 Lietuvos Vyriausiojo Administracinio teismo nutartimi buvo patvirtinta. Šios taikos sutarties pagrindu 2019-07-04 tarp Nacionalinės žemės tarnybos ir R. J. buvo pasirašyta mainų sutartis, kuria Pareiškėjui buvo perduotas asmeninėn nuosavybėn žemės sklypas (duomenys neskelbtini), o R. J. perdavė Lietuvos Respublikai nuosavybėn žemės sklypą, (duomenys neskelbtini). Šiuo metu žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame 2011-07-29 buvo užfiksuotos savavališkos statybos ir dėl to surašytas savavališkų statybų aktas Nr. SSA-10-11129-00072-(14.12.) yra R. J. valdomas asmeninės nuosavybės teisėmis.
Trečiasis asmuo Varėnos rajono savivaldybės administracija rašytinio atsiliepimo į pareiškėjo prašymą nepateikė. Varėnos rajono savivaldybės administracijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, jokiu kitu būdu savo pozicijos byloje nagrinėjamu klausimu neišreiškė.
Atsakovo (pareiškėjo) atstovas teismo posėdyje palaikė pareiškimą jame išdėstytais motyvais ir įrodymais, nurodė, kad jo atstovaujamasis bylos nagrinėjimo metu siekdamas įvykdyti 2015-05-28 teismo sprendimą atliko veiksmus, kuriais siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą, tačiau savivaldybė reikalauja privačiomis lėšomis koreguoti detalųjį planą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Prašymas tenkintinas iš dalies.
Šios bylos nagrinėjimo dalykas – atsakovo (pareiškėjo) prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo pagrįstumas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, turi būti atsižvelgta į 1) abiejų bylos šalių interesus, 2) į tai, ar, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, 3) ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015, 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-313/2016).
Kaip matyti iš atsakovo R. J. teismui papildomai 2020-06-01 pateikto prašymo ir jo priedų, jis 2020-02-06 kreipėsi į savivaldybę su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą, kuris 2020-02-12 buvo atmestas. Vėliau pareiškėjas kreipėsi su 2020-03-02 prašymu, kuris buvo atmestas bei buvo paaiškinta, kad savivaldybės Architektūros skyriaus specialistai įvertinę statinio projektą, kad dalis gyvenamosios paskirties ir pagalbinio ūkio paskirties projektuojamų statinių nepatenka į detaliuoju planu suprojektuotą statybos ribą, susisiekė su projektuotoju, aptarė, kad šiuo atveju reikalingas detaliojo plano koregavimas. Atsižvelgiant į aukščiau minėtų taisyklių 314 punktą, koreguojamas detalusis planas nesusijęs su viešuoju interesu, o yra fizinis asmuo, nuosavybes teise valdo žemės sklypą, finansavimas gali būti tik privačiomis lėšomis.
Įstatymo leidėjas nėra nustatęs konkretaus termino, kuriam suėjus, jau nebūtų galima spręsti dėl sprendimo vykdymo atidėjimo nagrinėjimo. Atsakovo teiktų prašymų, kuriais prašoma atidėti 2015-05-28 teismo sprendimo vykdymą, kiekis (dabar nagrinėjamas penktasis pareiškėjo prašymas dėl atidėjimo) nėra teisiškai reikšmingas kriterijus tenkinti ar atmesti pareiškėjo prašymą. Atsakovo prašymo pagrįstumas turėtų būti vertinamas ir ne pagal tai kiek laiko praėjo ar kiek laiko atsakovas turėjo dokumentų tvarkymui (kiek užtruko dokumentų tvarkymas), o pagal tai kiek ir kokių veiksmų (valios, pastangų) atsakovas ėmėsi realiai įgyvendindamas sprendimą. Pagal bylos aplinkybes nei atsakovas, nei ieškovas, nei kitas proceso dalyvis ar teismas tiksliai negali žinoti ir atsakyti kurią dieną bus baigtas projektinės dokumentacijos, reikalingos neteisėtos tvoros įteisinimui, rengimo procesas. Kol kas nėra kliūčių, kurioms esant šis procesas būtų galutinai sustabdytas. Anksčiau nustatyti ir dabar nustatomas terminas pirmiausiai turėtų būti suprantami kaip tam tikra atsakovo spaudimo priemonė jam nedelsiant, nevilkinant vykdyti neteisėtos statybos įteisinimo procedūras. Ieškovo manymu teisingiau būtų nustatyti ne per ilgą terminą. Teismo pareiga yra visapusiškai, teisingai ir protingai įvertinti bylos situaciją, atsižvelgti ne tik į vienos pusės argumentus, todėl pagal tai ir sprendžiamas konkretaus įvykdymo termino nustatymas.
Kaip matyti, atsakovas, siekdamas įgyvendinti teismo sprendimą, ėmėsi tinkamų veiksmų, tai yra žinoma ir ieškovui, jis šių faktinių aplinkybių, pagrįstų rašytiniais dokumentais, neginčijo. Pastebėtina ir tai, kad net ir šios bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas 2020-02-06 kreipėsi į savivaldybę su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą, kuris 2020-02-12 buvo atmestas. Vėliau pareiškėjas kreipėsi su 2020-03-02 prašymu, kuris buvo atmestas. Tai rodo, kad pareiškėjo R. J. 2020-02-25 prašymas dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo nėra savitikslis, juo siekiama realių teisinių pasekmių, realiai vykdyti sprendimą. Kaip paaiškėjo iš 2020-06-01 teismui pateiktų dokumentų, statybą leidžiantį dokumentą išduodančioje institucijoje įvertinus pareiškėjo statinio projektą nustatyta, kad dalis gyvenamosios paskirties ir pagalbinio ūkio paskirties projektuojamų statinių nepatenka į detaliuoju planu suprojektuotą statybos ribą, todėl šiuo atveju reikalingas detaliojo plano koregavimas. Tai ir yra pagrindinė priežastis ir kliūtis galutinai įvykdyti 2015-05-28 teismo sprendimą. Šiuo metu nėra žinoma kiek laiko užtruks šios teisinės procedūros. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad Inspekcijos pozicija, jog liko tik gauti statybą leidžiantį dokumentą – šios administracinės procedūros tvarka ir terminai nurodyti Statybos įstatymo 27 straipsnyje, kur numatyti 10 darbo dienų, 3 darbo dienų ir kiti terminai, nėra pagrįsta. Kaip matyti, šie terminai esamoje situacijoje negali būti realiai įgyvendinti, nes turi būti atsižvelgiama į Statybos įstatymo 27 straipsnio 8 dalyje numatytą atvejį, kad prašymas nepriimamas, jeigu pateikti ne visi statybą leidžiančiam dokumentui išduoti privalomi dokumentai ar prašantis išduoti statybą leidžiantį dokumentą asmuo negali įgyvendinti statytojo teisės pagal šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktų reikalavimus. Šiuo metu yra reikalinga koreguoti detalųjį planą, o tai užtrunka tam tikrą laiko tarpą. Teismų praktikoje nugriovimas yra laikoma kraštutine priemone.
Kaip jau nustatyta, atsakovas ėmėsi konkrečių aktyvių veiksmų, įskaitant ir veiksmus po 2019-07-25 nutarties priėmimo, tokiu būdu pateisindamas duotą 7 mėnesių, tačiau jau pasibaigusį terminą. Šie veiksmai susiję su savavališkos statybos padarinių šalinimu, tai atsakovo siekis parengti projektinę dokumentaciją ir įteisinti savavališką statybą.
Atsakovas prašo sprendimo vykdymą atidėti 1 metams. Šia nutartimi nustatomas terminas turėtų būti suprantamas kaip tam tikra atsakovo spaudimo priemonė jam nedelsiant, nevilkinant vykdyti neteisėtos statybos įteisinimo procedūras. Teismo vertinimu teisingumo ir protingumo kriterijus, o ir išieškotojos interesus atitinka pareiškimo tenkinimas iš dalies bei 10 mėnesių termino nustatymas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalyje numatyta turtinė abiejų šalių padėtis nevertinama, nes vykdomas teismo sprendimas yra neturtinio pobūdžio. Ši, viena iš teismo vertintinų aplinkybių šioje byloje esminės reikšmės neturi, o visos kitos esminės aplinkybės sprendžiant prašymo pagrįstumo klausimą, jau yra įvertintos.
Teismas nustatė, kad yra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas pagrindas teismo iniciatyva (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 5 dalis) grąžinti šioje byloje pareiškėjo sumokėtą žyminį mokestį, nes pareiškimai vykdymo proceso metu nėra apmokestinami žyminiu mokesčiu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 593 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, teismas
nutaria:
Atsakovo R. J. prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo tenkinti iš dalies.
Varėnos rajono apylinkės teismo 2015-05-28 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-28-445/2015 vykdymą dalyje, kuria atsakovas buvo įpareigotas per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, teisės aktų nustatyta tvarka parengiant projektinę dokumentaciją ir sumokėjus Statybos įstatymo I priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą gauti statybą leidžiantį dokumentą, atidėti dešimties (10) mėnesių terminui, skaičiuojant šį terminą nuo nutarties priėmimo dienos.
Grąžinti R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 75 Eur žyminio mokesčio. Tam, kad žyminis mokestis būtų grąžintas, pareiškėjas turi kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją. Faktiškai negrąžintas žyminis mokestis gali būti įskaitytas už naują procesinį dokumentą, kaip tai numato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 6 dalis.
Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.