- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-08
- Bylos Nr.
- 2A-40-657/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00562-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Žibutė Budžienė, Aušra Baubienė
- Atsakovas
- R. J.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Deimintas Radzevičius
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Tamašausko,
Dalyvaujant atsakovo R. J., jo atstovams B. J., advokatui Deimintui Radzevičiui, trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei G. B., ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei O. G., Varėnos rajono savivaldybės atstovams I. M. ir G. S.,
Viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. J. ir trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2-28-445/2015 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui R. J. dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą prašydama įpareigoti atsakovą R. J. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytus statinius – gyvenamąjį namą, tris ūkinius pastatus ir tvorą, esančius valstybinėje žemėje, (duomenys neskelbtini), šalia žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę (T.1, b.l. 2-6). Nurodė, kad ieškovė 2011 m. lapkričio 25 d. atliko patikrinimą vietoje ir surašė faktinių aplinkybių patikrinimo vietoje aktą. Patikrinimo metu nustatyta, kad mūrinis gyvenamasis namas, trys mediniai karkasiniai ūkiniai pastatai ir metalinė tvora, esantys valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini), šalia žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pastatyti savavališkai – t.y. neturint statybą leidžiančio dokumento – rašytinio pritarimo statinių projektui; taip pat pažeisti esminiai statinio – gyvenamojo namo projekto sprendiniai – sprendiniai, nustatantys statinio vietą sklype, statinio laikančiąsias konstrukcijas ir jų išdėstymą, statinio išorės matmenis. Savavališkos statybos akte pareikalavo nevykdyti statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką. 2011 m. gruodžio 15 d. reikalavime pašalinti savavališkos statybos padarinius pareikalauta, kad statytojas R. J. iki 2012 m. birželio 15 d. savo lėšomis pašalintų savavališkos statybos padarinius – nugriautų savavališkai valstybinėje žemėje pastatytus statinius, be to, išaiškino teisę Statybos įstatymo nurodytais atvejais kreiptis dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 2012 m. birželio 20 d. ieškovės atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad reikalavimas nėra įvykdytas, prašymo pratęsti jo įvykdymo terminą atsakovas nepateikė. Statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis yra privalomas, draudžiama, todėl atsakovas, turi nugriauti savavališkai pastatytus statinius
Atsakovas R. J. su ieškiniu nesutiko (T.1, b.l. 83-88). Nurodė, kad gyvenamasis namas buvo pastatytas pagal Varėnos rajono savivaldybės 2005-02-22 sprendimą Nr. T-U-525, kuriuo buvo leista laisvoje valstybinėje žemėje ties (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža formuoti sklypą gyvenamojo namo statybai. Alytaus apskrities viršininko administracija 2005-05-06 raštu leido rengti detalųjį planą, kuris buvo patvirtintas Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2005-10-26 sprendimu Nr. T-V-694. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (sankryžoje) nuosavybės teise buvo įgytas 2003-11-28 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu iš R. M., žemės sklypo paskirtis buvo individualiems gyvenamiesiems namams ir jų priklausiniams statyti ir eksploatuoti. Prieš sudarant minėtą pirkimo – pardavimo sutartį sklypas abiejų šalių buvo apžiūrėtas, žemės sklypo ribų neaiškumų nebuvo pastebėta. Statybas atsakovas pradėjo turėdamas visą reikiamą ir būtiną statyboms vykdyti projektinę dokumentaciją, galiojantį statybos leidimą ir būdamas įsitikinęs, jog valstybės ir savivaldos įstaigos suderinti planai ir gyvenamojo namo projektas, išduotas statybos leidimas yra teisėti. Gyvenamasis namas yra pastatytas projektinėje dokumentacijoje numatytoje vietoje. Mediniai karkasiniai pastatai nėra kapitaliniai, o tik laikino tipo. Gyvenamojo namo statybos buvo užbaigtos įvykdžius visus Varėnos rajono savivaldybės pareigūnų reikalavimus ir turint teisinius dokumentus.
Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnyba prie ŽŪM su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti (T.2, b.l. 2-3). Nurodė, kad R. J. 2011-08-04 kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, prašydamas išnuomoti arba parduoti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), gyvenamajam namui įteisinti. Kadangi pareiškėjas kartu su prašymu pirkti ar nuomoti valstybinės žemės sklypą nebuvo pateikęs jame esančių pastatų teisinės registracijos dokumentų, buvo nuspręsta R. J. prašymo netenkinti. Nacionalinė žemės tarnyba, išnagrinėjusi R. J. skundą dėl atsisakymo parduoti ar nuomoti jam valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), informavo, kad R. J. nepateikus nuosavybės teises į minėtą statinį patvirtinančių dokumentų, nėra teisinio pagrindo parduoti (nuomoti) pastato eksploatacijai valstybinį žemės sklypą. Nustatė neteisėto valstybinės žemės valdymo, savavališko valstybinės žemės naudojimo faktą, apie tai informuota ieškovė.
Trečiasis asmuo Varėnos rajono savivaldybės administracija su ieškiniu sutiko, prašė ieškinį tenkinti (T.2, b.l. 23-25). Nurodė, kad Varėnos rajono savivaldybės administracija 2004 m. kovo 2 d. atsakovui išdavė statybos leidimą Nr. 12/04 gyvenamojo namo statybai adresu (duomenys neskelbtini), tačiau patikrinus faktinius duomenis vietoje nustatyta, jog gyvenamasis namas pagal 2004 m. kovo 2 d. statybos leidimą Nr. 12/04 yra pastatytas ne statybos leidime nurodytame žemės sklype, o valstybinės žemės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), plote. Atsakovas, neturėdamas teisinio pagrindo valdyti ar naudoti valstybinės žemės ploto, esančio (duomenys neskelbtini), bet jame pastatęs gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, pažeidė Statybos įstatymo nuostatas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Varėnos rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – įpareigojo atsakovą (statytoją) R. J. savo lėšomis per dvylika mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą (neypatingo statinio statybai ir rašytinį įgalioto valstybės tarnautojo pritarimą naujo nesudėtingo statinio statybai) – gyvenamojo namo, trijų ūkinių pastatų ir tvoros, esančių adresu (duomenys neskelbtini), statybai įteisinti; nustatė, kad jeigu per teismo sprendime nustatytą terminą reikalavimas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo neįvykdomas, įpareigoti atsakovą (statytoją) R. J. per tris mėnesius nuo teismo nustatyto termino savavališkos statybos padariniams pašalinti termino pasibaigimo (paskutinės nustatytos dienos įteisinti savavališką statybą pasibaigimo) nugriauti savavališkai pastatytus statinius – gyvenamąjį namą, tris ūkinius pastatus ir tvorą, esančius valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini), šalia žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę; nustatė, kad atsakovui R. J. neįvykdžius teismo sprendimo įpareigojimo per nustatytą terminą nugriauti savavališkai pastatytus statinius – gyvenamąjį namą, tris ūkinius pastatus ir tvorą, esančius valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini), šalia žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę, suteikti teisę atlikti visus šiuos veiksmus Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, išieškant iš atsakovo R. J. patirtas išlaidas; priteisė iš atsakovo R. J. Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos 31.36 Eur bylinėjimosi išlaidų bei valstybei 20,00 Eur žyminio mokesčio, 5,00 Eur išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo (T.4, b.l. 48-59). Teismas konstatavo, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos darbams atlikti atsakovas turėjo parengti statybos projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą – leidimą statyti naują statinį, o trijų ūkinių pastatų ir tvoros statybai reikalingas statybą leidžiantis dokumentas – rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas supaprastintam statinių projektui. Atsakovas, savavališkai statydamas statinius – gyvenamąjį namą, tris ūkinius pastatus ir tvorą valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini), pažeidė Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktus, 23 straipsnio 28 dalį. Teismas sprendė, kad atsakovas neturėjo statytojo teisės, nes jis nėra žemės sklypo, kuriame yra statiniai, savininkas ar kitas teisėtas valdytojas, naudotojas įstatymų nustatyta tvarka, o pats nustatydamas vietą, kur turi būti statomas gyvenamais namas, turi prisiimti kylančias pasekmes dėl savavališkos statybos padarinių. Varėnos rajono savivaldybės meras neprieštaravo dėl savavališkos statybos įteisinimo, patvirtinus detalųjį planą, jeigu atsakovas sutiks savo lėšomis atlikti plano koregavimą, atlikti suformuoto žemės sklypo geodezinius matavimus bei apmokėti kitas išlaidas, susijusias su galimu žemės sklypų mainų ar pirkimo vykdymu. Toks procesas dėl detaliųjų planų rengimo ir vyko. Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-07-13 įsakymu Nr. DV-356 buvo numatyta kreiptis į Alytaus apskrities viršininko administraciją dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), patvirtinimo kitos paskirties žeme – gyvenamosios teritorijos, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, įregistruojant žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2011-05-11 pateikė atsakymą, kad laisvoje valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini), atlikus pastatų teisinę registraciją, Varėnos žemėtvarkos skyrius rengs dokumentus dėl naudojamos namų valdos žemės sklypo įteisinimo. Teismas, įvertinęs ieškovo, trečiųjų asmenų, atsakovo byloje pateiktus argumentus, pripažino, kad atsakovas gali įteisinti savavališką statybą, kad ji atitiktų teisės aktų reikalavimus. Atsakovui priklausantis gyvenamasis namas pastatytas lygiagrečiai kitiems Viržių gatvėje pastatytiems namams, nesudaro esminių kliūčių kitų, gretimai esančių objektų naudojimui ir eksploatavimui. Teismo nuomone, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, atsakovui suteiktina galimybė pašalinti savavališkos statybos padarinius Statybos įstatymo nustatyta tvarka, todėl jam nustatytinas 12 mėnesių terminas savavališkos statybos padariniams pašalinti, laikant, kad tai pakankamas terminas atlikti žemės sklypo teisėto valdymo ar disponavimo juo procedūras, statinių projektinių dokumentų paruošimo, derinimo, leidimų ir sutikimų gavimo laiką. Kadangi ieškinio esmę sudaro savavališkos statybos padarinių pašalinimas, teismas sprendė, kad ieškovės kelionės išlaidos atlygintinos visiškai.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovas R. J. prašė panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti (T.4, b.l. 65-71). Apelianto nuomone, teismas netinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes ir netinkamai vertino bylos rašytinius įrodymus. Teismas nepagrįstai darė išvadą, kad atsakovo statiniai stovi valstybei priklausančiame žemės sklype. 2004 m. kovo 2 d. statybos leidimas, kita techninė dokumentacija, Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad atsakovas statinius yra pastatęs O. L. J. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Tik panaikinus registro duomenis su 2003 m. lapkričio 25 d. plano įregistravimu būtų pagrindas spręsti, ar ginčo statiniai turėjo būti kitoje vietoje ir ar O. L. J. yra įgijusi nuosavybės teises į kitą žemės sklypą, kadastro žemėlapyje nurodytą Nr. 90, esantį (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis namas yra pastatytas projektinėje dokumentacijoje numatytoje vietoje. Ieškovės įvardinti gyvenamojo namo projektinių ir natūrinių davinių nesutapimai neturi neigiamo poveikio nei viešu požiūriu, nei architektūrine prasme. Gyvenamojo namo išmatavimų nukrypimai nuo projektinių yra į mažesnę pusę, o tai leidžia statybos normos ir taisyklės, o kiti nurodomi pažeidimai laikyti mažareikšmiais. Mediniai karkasiniai pastatai nėra kapitaliniai, o tik laikino tipo. Atsakovas neturėjo jokio tikslo savavališkai užimti valstybinio žemės sklypo, statybas pradėjo turėdamas visą reikiamą ir būtiną statyboms vykdyti projektinę dokumentaciją, galiojantį statybos leidimą ir būdamas įsitikinęs, jog valstybės ir savivaldos įstaigos suderinti planai ir gyvenamojo namo projektas, išduotas statybos leidimas yra teisėti. Gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais naudojasi R. J., B. J., O. L. J., kas patvirtina, kad atsakovas O. L. J. žemės sklypu naudojasi panaudos teise. Todėl nėra pagrindo taikyti ieškovės prašomą Statybos įstatyme numatytą griežčiausią priemonę – statinių nugriovimą. Atsižvelgus į detaliojo planavimo dokumentų ir Nekilnojamojo turto registro duomenų neatitikimus, turėtų būti sprendžiamas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), registravimas Nekilnojamojo turto registre bei žemės sklypo (duomenys neskelbtini) registro duomenų pakeitimas, o tuo pačiu ir 2004-03-02 išduoto statybos leidimo duomenų dėl žemės sklypo, kuriame buvo leidžiama atsakovo statyba, koregavimas.
Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM prašė panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. sprendimo dalį, kuria teismas įpareigojo atsakovą (statytoją) R. J. savo lėšomis per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą gyvenamojo namo, trijų ūkinių pastatų ir tvoros, esančių (duomenys neskelbtini), statybai įteisinti (T.4, b.l. 72-78). Apeliantė teigia, kad teismas netinkamai vertino bylos įrodymus, tuo pažeisdamas CPK 185 straipsnio 1 dalies nuostatas, nevisapusiškai ištyrė faktines bylos aplinkybes ir netinkamai taikė materialinės teisės normas. Teismas skundžiamame sprendime nustatė, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos darbams atlikti atsakovas turėjo parengti statybos projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą - leidimą statyti naują statinį, o trijų ūkinių pastatų bei tvoros statybai reikalingas statybą leidžiantis dokumentas - rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas supaprastintam statinių projektui. Pagal šiuo metu galiojančias nuostatas atsakovas privalo gauti statybą leidžiantį dokumentą – žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytinį sutikimą (susitarimą). Siekdamas įteisinti savo atliktą savavališką statybą atsakovas nė vieno iš minėtų statybą leidžiančių dokumentų nėra gavęs iki šiol, tačiau teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas gali įteisinti savavališką statybą, kad ji atitiktų teisės aktų reikalavimus. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė, kad R. J., pasistatydamas statinius valstybinėje žemėje neturėdamas tam leidimo, pažeidė valstybės interesus. Tais atvejais, kai valstybinėje žemėje, kuri įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu nebuvo suteikta asmeniui naudotis, yra pastatomi nauji statiniai, šie atvejai laikytini savavališku valstybinės žemės užėmimu ir Nacionalinės žemės tarnybos pritarimas (neprieštaravimas) įteisinti šią savavališką statybą (rekonstrukciją) negali būti išduodamas, nes tai reikštų tokio statinio savininko teisės be jokio teisinio pagrindo įsigyti ne aukcione valstybinės žemės sklypą pripažinimą. Būtent Nacionalinė žemės tarnyba nagrinėjamu atveju turi teisę spręsti dėl teisės naudotis žemės plotu, esančiu (duomenys neskelbtini), suteikimo atsakovui, tačiau teismas visiškai nevertino Nacionalinės žemės tarnybos pozicijos minėtu klausimu ir skundžiamame sprendime dėl to nepasisakė. Be to, teismas nevertino atsakovo nesąžiningumo. Nors neteisėtos statybos faktas paaiškėjo dar 2004 metais, tačiau atsakovas tęsė statybos darbus, todėl turi prisiimti šių savo veiksmų pasekmes.
Atsiliepimas
Atsiliepimuose į atsakovo R. J. ir trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM apeliacinius skundus ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašė atsakovo apeliacinio skundo netenkinti, o Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra (T.4, b.l. 93-97, 108-113). Nurodė, kad ieškinys dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo yra iš esmės ieškinys dėl inspekcijos reikalavimo vykdymo. Nepaneigus ir nenuginčijus inspekcijos reikalavimo, nėra jokio teisinio pagrindo ieškinį atmesti, teismas turi tik diskrecijos teisę pritaikyti kitokį savavališkos statybos padarinių šalinimo būdą, nei inspekcija prašo. Gyvenamojo namo statybos atveju rengiamas statinio statybos projektas bei privalomas statybą leidžiantis dokumentas – leidimas statyti statinį. Žemės sklypo savininko rašytinis sutikimas (kai statinys statomas statytojo (užsakovo) nevaldomame nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise žemės sklype (teritorijoje)), tėra vienas iš privalomų pateikti dokumentų, kad gauti statybą leidžiantį dokumentą – leidimą statyti statinį, todėl Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta išimtis dėl gyvenamojo namo statybos įteisinimo negalimumo netaikytina. Trijų ūkinių pastatų ir tvoros, esančių (duomenys neskelbtini), statybos įteisinimui taikytina Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta išimtis, numatanti, kad teismas savo sprendimu gali leisti statytojui teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą teminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą.
Atsiliepimuose į atsakovo ir trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM apeliacinius skundus trečiasis asmuo Varėnos rajono savivaldybės administracija prašė atsakovo R. J. apeliacinį skundą atmesti, o Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinį skundą spręsti teismo nuožiūra (T.4, b.l. 125-127, 128-129). Nurodė, kad teismas sprendimą priėmė, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, suteikdamas atsakovui galimybę pašalinti savavališkos statybos padarinius Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai neatitinka realių aplinkybių, o faktas, kad atsakovo gyvenamasis namas pastatytas valstybinio fondo žemėje, o ne tame žemės sklype, kuriame statyti gyvenamąjį namą 2004 m. kovo 2 d. buvo išduotas statybos leidimas, yra nustatytas ir patvirtintas Kauno apygardos administracinio teismo 2005 m. vasario 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-33-31-05. Šis sprendimas yra įsiteisėjęs, jame nustatyti faktai nenuginčyti ir šioje byloje turi prejudicinę galią. Be to, atsakovas pats yra pripažinęs faktą, kad statyba buvo vykdoma valstybinio fondo žemėje. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo ir iš teismui pateikto Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio ištraukos matyti, kad O. L. J. vardu registruotame žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) jokių statinių nėra, o atsakovo statiniai savavališkai pastatyti šalia O. L. J. žemės sklypo dar nesuformuotoje valstybinėje žemėje. Atsakovas R. J., neturėdamas teisinio pagrindo valdyti ar naudoti valstybinės žemės plotą, esantį (duomenys neskelbtini), bet jame pastatęs gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais ir metaline tvora, pažeidė Statybos įstatymo nuostatas. Nacionalinės žemės tarnybos apeliaciniame skunde pateikta pozicija atitinka valstybės jai įgyvendinti pavestas funkcijas.
Kitų atsiliepimų įstatymo nustatyta tvarka nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai atmestini.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Byloje nustatyta, kad atsakovas R. J. 2003 m. lapkričio 28 d. iš R. M. įsigijo 0,1350 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) individualaus namo statybai (žemėtvarkos projekte pažymėtas Nr. 12). Kartu su pirkimo – pardavimo sutartimi atsakovui buvo perduotas ir žemės sklypo planas, iš kurio matyti, jog žemės sklypas yra suformuotas sankryžoje, atliekant kadastrinius matavimus ir įregistruotas VĮ Registrų centre (T.1, b.l. 90–92; T.2, b.l. 104). Atsakovas 2003 m. gruodžio 17 d. kreipėsi į Varėnos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir kraštotvarkos skyrių su prašymu projektavimo sąlygų sąvadui gauti (T.1, b.l. 96). Projektavimo darbus atliko P. K., prieš gaunant statybos leidimą, Varėnos rajono savivaldybės administracijai buvo pateikti visi reikiami dokumentai, tame tarpe ir žemės sklypo planas M 1:500, 2001 m. gegužės 1 d. suderintas su Varėnos rajono žemėtvarkos skyriumi (T.1, b.l. 26–41; 91).
Patikrinus statinio projektą, atsakovui 2004 m. kovo 2 d. buvo išduotas statybos leidimas Nr. 12/04 (T.1, b.l. 26–27, 93-95). Visa gauta projektinė dokumentacija – statybos liudijimas, sklypo planas ir individualaus namo projektas 2004 m. kovo 25 d. Perdavimo – priėmimo aktu perduoti rangovui UAB „Varėnos statyba“ (T.1, b.l. 99). Pažymėtina, kad byloje esančiame gyvenamojo namo išdėstymo žemės sklypo projekte žemės sklypo taškų koordinatės nėra nurodytos, tačiau prie projekto pridėtame aiškinamajame rašte yra nurodyta, kad sklypas Nr. 12, kuriame bus statomas pastatas yra sankryžoje, todėl formuos abiejų gatvių užstatymą (T.1, b.l. 30–31). Projektuojamas gyvenamasis namas bus statomas 6,0 m atstumu nuo sklypo ribų, kurios lygiagrečios gatvėms, įvažiavimas į garažą projektuojamas iš (duomenys neskelbtini) gatvės, o važiavimas prie perspektyvoje projektuojamo ūkio pastato – iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Taigi, akivaizdu, kad gyvenamojo namo projektas buvo rengiamas žemės sklype, kuris yra sankryžoje tarp dviejų gatvių – (duomenys neskelbtini), o atsakovas gyvenamojo namo statybą pradėjo turėdamas visą reikiamą dokumentaciją įsigytame žemės sklype (duomenys neskelbtini).
Geodezininkams 2004 m. birželio mėnesį padarius (duomenys neskelbtini) gatvės Varėnoje topografinę nuotrauką paaiškėjo, jog atsakovas gyvenamąjį namą stato valstybinėje žemėje (T.1, b.l. 118), todėl Alytaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2004 m. birželio 16 d. priėmė statinio statybos sustabdymo aktą Nr. 1, kuriuo atsakovas buvo įpareigotas sustabdyti statybas ir imtis priemonių savavališkos statybos padariniams pašalinti (T.2, b.l. 20). Kauno apygardos administracinis teismas 2005 m. vasario 4 d. atsakovo R. J. skundą dėl statinio statybos sustabdymo akto panaikinimo atmetė, konstatuodamas, kad R. J. gyvenamasis namas statomas ne jam nuosavybės teise priklausančiame sklype (duomenys neskelbtini), o valstybino fondo žemėje (T.2, b.l. 21).
Iš bylos dokumentų nustatyta, kad atsakovas, nors ir turėdamas visus reikiamus dokumentus gyvenamojo namo statybai, gyvenamąjį namą pradėjo statyti ne jam nuosavybės teise priklausančiame sklype, o valstybinės žemės sklype (2011-11-25 Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-4316-(14.31), T.1 b.l. 17-23), todėl 2011 m. lapkričio 29 d. buvo surašytas Savavališkos statybos aktas Nr. SSA-10-111129-00072-(14.12) (T.1, b.l. 42-49), o 2011 m. gruodžio 15 d. buvo surašytas reikalavimas Nr. REI-10-111215-00064-(14.29) pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. iki 2012 m. birželio 15 d. savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą statinius – gyvenamąjį namą, tris ūkio pastatus ir tvorą (T.1, b.l. 67-68). Atsakovas R. J. iki nurodyto termino neįvykdė Reikalavimų pašalinti savavališkos statybos padarinius (2012-06-20 Aktas Nr. RPA-10-120620-00034-(14.29), T.1, b.l. 69).
Pažymėtina, kad, sprendžiant dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, turi būti remiamasi Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarimu, bylos nagrinėjimo metu galiojančių Statybos įstatymo, STR redakcijų, CK 4.103 straipsnio nuostatomis.
CK 4.103 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad teismas teisės aktų reikalavimus pažeidžiančios statybos padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Aktualioje Statybos įstatymo 28¹ straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad teismas savo sprendimu gali leisti šios dalies 1 punkte nurodytam asmeniui per nustatytą terminą pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį, jeigu toks statinio perstatymas ar pertvarkymas yra galimas pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.
Statybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis numato, kad teisę būti statytoju Lietuvos Respublikoje turi Lietuvos bei užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys. Statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais (3 str. 2 d.1 p.). Statybos įstatymo 23 straipsnio 28 dalyje nustatyta, kad statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama.
Kaip matyti iš 2003 m. lapkričio 28 d. pirkimo pardavimo sutarties ir prie jos esančio plano R. J. iš R. M. įsigijo 0,1350 ha žemės sklypą (Nr. 90), esantį (duomenys neskelbtini) (T.1, b.l. 90-92). Atsakovas R. J. 2006 m. birželio 6 d. dovanojimo sutartimi Nr. 1992 M padovanojo jam priklausantį žemės sklypą O. L. J. (T.1, b.l. 136). Iš VĮ Registrų centro kadastro žemėlapio ištraukos, atspausdintos 2015 m. gegužės 18 d., matyti, jog statiniai stovi žemės sklype (duomenys neskelbtini), tuo tarpu žemės sklypas Nr. 90, esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantis O. L. J. yra neužstatytas (T.4, b.l. 37).
Pripažintina, jog byloje esantys planai, kurie buvo suderinti įstatymų nustatyta tvarka ir įregistruoti žemės kadastre, sklypo plano projektiniai sprendiniai projekto aiškinamajame rašte, elektros įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma, pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą ir pats 2011 m. lapkričio 29 d. savavališkos statybos aktas, kuriame nėra duomenų nekilnojamajam daiktui – žemės sklypui, kuriame yra minėti statiniai, identifikuoti, gali kelti tam tikrų abejonių dėl statinių vietos, tačiau Kauno apygardos administracinis teismas 2005 m. vasario 4 d. sprendime konstatavo, jog atsakovo R. J. gyvenamasis namas statomas ne jam nuosavybės teise priklausančiame sklype (duomenys neskelbtini), o valstybino fondo žemėje (T.2, b.l. 21). Šis teismo sprendimas įsiteisėjęs. Pagal Civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsitesėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo kitaip vertinti faktinių aplinkybių.
Atsakovas R. J. nepateikė teismui jokių įrodymų, jog jam nuosavybės teise ar kitu teisiniu pagrindu priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame stovi savavališkai pastatyti statiniai (CPK 178 str.). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovas R. J., savavališkai statydamas statinius – gyvenamąjį namą, tris ūkinius pastatus ir tvorą valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini), pažeidė Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų, 23 straipsnio 28 dalies nuostatas. Teisėjų kolegija su tokia teismo išvada sutinka.
Konstitucinis Teismas 2011 m. sausio 31 d. nutarime yra pažymėjęs, kad sprendimas įpareigoti statytoją statomą statinį nugriauti ar jį reikiamai pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, jį perstatyti ir pan.) tais atvejais, kai atlikti statybos darbai toje vietoje yra apskritai negalimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti pašalinami tik nugriaunant ar perstatant statinį, yra proporcingas (adekvatus) padarytam pažeidimui ir atitinkantis siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus apginti pažeistas asmenų teises, išlaikyti teisingą visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrą, užtikrinti aplinkos, saugomų teritorijų ir vertingų vietovių, kitų gamtos objektų apsaugą, tinkamą, racionalų teritorijų naudojimą, ir vertintinas kaip konstituciškai pagrįstas.
Byloje nėra ginčo dėl to, jog statyba šioje vietoje yra galima. Varėnos rajono savivaldybė, sudarydama galimybę atsakovui įteisinti statomus pastatus, leisdama atsakovui savo lėšomis rengti anksčiau minėtos teritorijos detalųjį planą, tam neprieštaravo Alytaus apskrities viršininko administracija, planas buvo parengtas ir patvirtintas įstatymų nustatyta tvarka (T.1, b.l. 100-117). Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. DV-366 patikslintas R. J. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo adresas, vietoje „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas adresas „(duomenys neskelbtini)“ (T.1, b.l. 123) ir Varėnos rajono savivaldybės administracija 2006 m. liepos 17 d. raštu Nr. PSD 1139-(3.23) kreipėsi į tuometinę Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamentą, kuriuo prašė, įregistravus naujai suformuotą valstybinį žemė sklypą nekilnojamojo turto registre, įpareigoti Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėją atlikti prieš tai minėto žemės sklypo mainus su tokio paties dydžio žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdomo R. J. (T.1, b.l. 118–120). Tokiu būdu buvo tikėtasi išspręsti atsakovo savavališkai statomo gyvenamojo namo statybos įteisinimą, projekto korektūrą ir patikslinti išduotą statybos leidimą, tačiau tai nebuvo padaryta, nes R. J. 2006 m. birželio 6 d. dovanojimo sutartimi Nr. 1992 M padovanojo jam priklausantį žemės sklypą O. L. J..
Apeliantas R. J. apeliaciniame skunde nurodė, jog pradėjo turėdamas visą reikiamą ir būtiną statyboms vykdyti projektinę dokumentaciją, galiojantį statybos leidimą ir būdamas įsitikinęs, jog valstybės ir savivaldos įstaigos suderinti planai ir gyvenamojo namo projektas, išduotas statybos leidimas yra teisėti. Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog Alytaus apskrities viršininko administracija 2006 metais be teisinio pagrindo neišsprendė žemės mainų klausimo dėl vienintelės priežasties, jog ginčo žemės sklypas buvo padovanotas šeimos nariui O. L. J., nors 2006 metais teisės aktai nedraudė sudaryti žemės sklypo dovanojimo sutarties, taip pat tuo metu galiojęs Žemės įstatymas numatė galimybę mainyti valstybinę žemę su privačia, o Vilniaus apygardos prokuratūros 2009 m. gegužė 5 d. nutarime, kuriuo atsisakyta kreiptis į teismą dėl viešo intereso gynimo, nurodyta, jog nėra jokių kliūčių Alytaus apskrities viršininko administracijai atlikti anksčiau minėtų žemės sklypų mainų, tik viena mainų sutarties šalis turėtų būti ne R. J., o dabartinė sklypo savininkė O. L. J. (T.1, b.l. 21).
Apeliantės Nacionalinės žemės tarnybos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog šiuo metu galiojančios Žemės įstatymo nuostatos nenumato valstybinės ir privačios žemės mainų galimybės.
Sutiktina su apeliantės Nacionalinės žemės tarnybos argumentais, jog šiuo metu įstatymai nenumato valstybinės žemės mainų į privačią žemę ir kitus nekilnojamuosius daiktus, tačiau teisėjų kolegija pastebi, jog, siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą, galimi ir kiti veiksmai, nei nurodė Nacionalinė žemės tarnybos atstovė, pavyzdžiui, perleidžiant valstybinę žemę, tikslinant ribas, apjungiant, perdalijant ir kt. (Žemės įstatymo 10, 30, 40, 45-47 str.; CK 4.45 str.), juolab, kad Žemės įstatymo 13 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvos valstybinės žemės fondo žemė perleidžiama nuosavybėn, perduodama naudotis ar išnuomojama, atlikus būtinus teritorijų planavimo, žemės tvarkymo darbus, nustačius žemės sklypų pagrindinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir suformuotus žemės sklypus įregistravus Nekilnojamojo turto registre Civilinio kodekso, šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Byloje nėra jokių duomenų, kad naujai suformuotame valstybiniame žemės sklype gyvenamųjų namų statyba nebūtų galima. Iki pat savavališkos statybos akto surašymo, t.y. iki 2011 m. lapkričio 29 d. atsakovas buvo aktyvus, kreipėsi į įvairias institucijas dėl statinių įteisinimo, tačiau valstybinės institucijos šiuo atveju elgėsi pasyviai, ir iš esmės laiku nesiėmė jų kompetencijai priskirtų veiksmų, neieškojo būdų, kaip galima būtų įteisinti gyvenamąjį namą su statiniais, kad būtų tinkamai apgintas atsakovo R. J. įgytas teisėtas lūkestis, savo lėšomis rengiant anksčiau minėtos teritorijos detalųjį planą, įteisinti savavališkai pastatytus statinius.
Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad dauguma teisinių santykių yra tęstiniai, todėl, nors teisinis santykis ir yra atsiradęs iki įsigaliojant konkrečiam įstatymui, teisėms, pareigoms ar faktams, atsirandantiems galiojant naujam įstatymui, turi būti taikomos tų teisių, pareigų ar faktų atsiradimo metu galiojančio įstatymo nuostatos. Įstatymų pasikeitimas suponuoja situaciją, kad tik įgyta teisė galėtų būti ginama teismine tvarka, tačiau asmeniui, nepradėjusiam tokios teisės įgyvendinti ankstesnio įstatymo galiojimo metu, įstatymo pakeitimas reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kada savavališka statyba pradėta, ji vis tiek lieka savavališka, t.y. neteisėta, ir jos padariniams šalinti taikytini įstatymai, galiojantys savavališkos statybos padarinių šalinimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008).
Pažymėtina, kad teisėtų lūkesčių apsaugos principas suponuoja valstybės, taip pat valstybės valdžią įgyvendinančių bei kitų valstybės institucijų pareigą laikytis valstybės prisiimtų įsipareigojimų. Šis principas taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t.y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos.
Statybos įstatymo 28 straipsnyje nurodoma, kad savavališkos statybos padariniai šalinami Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka.
Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad teismas savo sprendimu gali įpareigoti asmenį, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, šio asmens lėšomis per nustatytą terminą leisti teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams (1 p.).
Pabrėžtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą, teisės normas taiko pirmiausia atsižvelgdamas ir įvertindamas nustatytas konkrečios bylos faktines aplinkybes, todėl kiekvienas teismo pateiktas teisės normų aiškinimas gali ir turi būti suprantamas bei aiškinamas tik konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste, todėl teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas įpareigodamas atsakovą per 12 mėnesių parengti projektinę dokumentaciją, sumokėjus LR Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiančius dokumentus įstatymų reikalavimų nepažeidė.
Kiti apeliacinių skundų argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, kt.).
Remdamasi virš nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pagrįsto ir teisėto Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimo (CPK 326 str. 1 d. 1 p., CPK 328 str., 331 str.).
CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už Teisingumo ministro kartu su Finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 eurai. Atmetus apeliantų apeliacinį skundą, iš jų į valstybės biudžetą priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu po 3,02 Eur iš kiekvieno (CPK 92 str., 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, įmonės kodas 188704927, valstybei po 3,02 Eur (po tris eurus 2 ct) iš kiekvieno išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660; Mokėjimą patvirtinantį dokumentą pristatyti į Varėnos rajono apylinkės teismo raštinę (111 kab.)).
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.