- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-11-05
- Bylos Nr.
- eI2-15889-811/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05095-2024-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jovita Einikienė, Violeta Petkevičienė, Saulius Jakaitis
- Pareiškėjas
- N. S.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Valstybės saugumo departamentas
- Advokatai
- Remigijus Rinkevičius
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Sauliaus Jakaičio ir Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės saugumo departamentas, dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja N. S. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu ir prašo: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2024 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. 24S203366 dėl atsisakymo pakeisti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – Sprendimas 1); 2) panaikinti Migracijos departamento 2024 m. rugsėjo 11 d. sprendimą dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei duomenų įrašymo į SIS (toliau – Sprendimas 2) (toliau – Sprendimai); 3) priteisti iš Migracijos departamento patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios bus patikslintos teisminio nagrinėjimo metu.
Nurodo, kad Migracijos departamentas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėja kelia grėsmę valstybės saugumui, kadangi priimtus Sprendimus iš esmės grindė tik Valstybės saugumo departamento (toliau – VSD) pateikta 2024 m. liepos 31 d. išvada Nr. 18-7069 (toliau – Išvada) bei vieninteliu argumentu, t. y. pareiškėjos 2016-2021 m. darbu Baltarusijos Respublikos valstybinėje televizijos ir radijo transliavimo tarnyboje „Belteleradiokompanija“ (toliau – „Belteleradiokompanija“) ir dėl to sprendė, kad ji neva tai automatiškai privalėjo būti lojali Baltarusijos Respublikai ir palaikyti jos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, dėl ko priėmė neobjektyvius ir nepagrįstus Sprendimus.
Teigia, kad jau trečią kartą teikė Migracijos departamentui prašymą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo šeimos susijungimo pagrindu ir nuo pat pradžių neslėpė jokių duomenų apie savo darbovietę bei darbo funkcijas. Taigi Migracijos departamentas nuo pat pradžių turėjo ir disponavo visa informacija apie visas pareiškėjos darbovietes, įskaitant ir apie jos skyriaus vedėjos pareigas ir esant šiems duomenims apie pareiškėjos 2016-2021 m. darbą „Belteleradiokompanija“, Migracijos departamentas pakeitė jai leidimą laikinai gyventi nuo 2022 m. rugpjūčio 25 d. iki 2024 m. rugpjūčio 19 d. ir nenustatė jokios grėsmės valstybės saugumui.
Laiko nepagrįstu Migracijos departamento argumentą, jog pareiškėja 2024 m. gegužės 15 d. pildydama klausimyną pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. nenurodė ir bandė nuslėpti informaciją, jog nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. užėmė vadovaujančias pareigas, kadangi jokių faktų pareiškėja niekada neslėpė ir neketino slėpti. Pildydama paskutinį prašymą Nr. 2405-LLGK-1949 dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, pareiškėja punkte dėl darboviečių nurodymo („Nurodykite savo dabartinę (-es) ir buvusią (-ias) paskutinę (-es) darbovietę (-es) (ne daugiau trijų), darbo joje (jose) laikotarpį ir pareigas“), nurodė tik paskutinę savo darbovietę – užsienio ribotos atsakomybės bendrovė „Aidies Boržomi Bel“, nuo 2023 m. gegužės 2 d. iki 2024 m. balandžio 3 d., logistas (332304), kadangi jos nebuvo prašoma nurodyti visų jos buvusių darboviečių, kurias ji jau buvo nurodžiusi ankstesniuose prašymuose.
Teigia, kad pareiškėja 2016 m. įsidarbino „Belteleradiokompanija“ fondinių medžiagų direkcijos skaitmeninių medžiagų sistematizacijos grupės redaktorės pareigose, tačiau nebuvo susijusi su televizijos programų kūrimu, o archyvavo ir sistemino skaitmeninę medžiagą. „Belteleradiokompanija“ pareiškėja įsidarbino dėl pasiūlyto didesnio darbo užmokesčio bei naujų funkcijų, tačiau niekada nebuvo lojali Baltarusijos valdžiai. Nors pareiškėja nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. buvo perkelta į skyriaus vedėjos pareigas, tačiau jos funkcijos išliko techninio pobūdžio ir ji nebuvo įstaigos ar jos skyriaus vadove.
Pažymi, kad pareiškėja paaiškino, kad 2023-2024 m. laikotarpiu ji dažnai vyko į Baltarusiją, kadangi jos nepilnametis sūnus U. S. Baltarusijoje baiginėjo vidurinę mokyklą, todėl pareiškėjai teko važinėti pas savo sūnų. Pareiškėja pridėjo Migracijos departamentui sūnaus U. S. mokyklos baigimo atestatą (išduotas 2024 m. birželio 11 d.). Pareiškėja pridūrė, kad norėjo, kad sūnus baigtų mokyklą Lietuvoje, tačiau perėjus per kelias Vilniuje esančias mokyklas, jų atstovai paaiškino pareiškėjai, kad jos sūnui bus labai sunku išlaikyti lietuvių kalbos egzaminą bei kad per metus jis tikrai nespės išmokti lietuvių kalbos iki tokio lygio, kad išlaikytų egzaminą, todėl buvo didėlė rizika, kad sūnus liks be atestato.
Atkreipia dėmesį, kad nors Migracijos departamentas nurodo, jog neva tai pareiškėja, turėdama išduotą leidimą laikinai gyventi iki šiol Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš viso kirto 42 kartus, tačiau 42 kartus pareiškėja kirto sieną į abi puses, kas reiškia, jog į Baltarusiją pas sūnų ji važiavo iš viso 21 kartą, t. y. vidutiniškai po vieną kartą per mėnesį.
Teigia, kad priimdamas skundžiamus Sprendimus, Migracijos departamentas nevertino bei visiškai neatsižvelgė į tą faktą, jog pareiškėją 2021 m. gruodžio 31 d. atleido iš darbo ,,Belteleradiokompanija“ dėl politinių priežasčių, t. y. dėl to, kad pareiškėja prezidento rinkimuose balsavo ne už Lukašenką, o už kitą asmenį (Viktorą Babaryką), ir po to pareiškėja buvo įspėta apie tai, kad pasibaigus jos darbo sutarties terminui, su ja darbo santykiai pratęsti nebus ir ji bus atleista. Nors darbo knygelėje nurodyta, kad pareiškėja buvo atleista dėl kontrakto galiojimo pabaigos, tačiau pagal faktą, valdžios atstovai jau žinojo bei savo sistemose buvo pažymėję, kad ji nebalsavo už Lukašenką ir buvo ją įtraukę į taip vadinamą ,,juodąjį sąrašą“, dėl ko pareiškėjai daugiau nepavyko įsidarbinti jokioje valstybinėje institucijoje, nes ten, kur ji kandidatavo, tikrino jos asmens anketą ir pranešdavo jai, kad ji yra netinkama kandidatė, nenurodydami jokių priežasčių, dėl ko ji yra netinkama. Po pareiškėjos atleidimo iš darbo ,,Belteleradiokompaija“ dėl politinių priežasčių, jai pavyko įsidarbinti tik privačiame sektoriuje, nes privačios bendrovės nemato, ar asmuo turi žymą dėl atleidimo iš darbo dėl savo nelojalumo valdžiai.
Pažymi, kad pareiškėjos akivaizdų nelojalumą Baltarusijos valdžiai įrodo jos aktyvūs veiksmai, nes pareiškėja dalyvavo visuose protestuose prieš Lukašenkos valdžią, nešė plakatus ir buvo apsirengusi raudonai-baltais drabužiais.
Nurodo, kad pareiškėja 2024 m. birželio 30 d. gavo Tautinių bendrijų namų pažymėjimą Nr. 644, patvirtinantį lietuvių kalbos mokėjimą A1 lygiu. Pareiškėja norėtų ir toliau mokytis lietuvių kalbos, tačiau dabar ji nežino, kas jos laukia ir dėl to labai išgyvena, nes Lietuvoje liko ne tik jos sutuoktinis D. S., bet ir jos vienintelis sūnus U. S., kuris nenori grįžti į Baltarusiją.
Teigia, kad pareiškėjos sutuoktinis D. S. dalyvauja visuose Lietuvos valstybinio orkestro organizuojamuose pasirodymuose ir prisideda prie Lietuvos valstybės garsinimo tarptautiniu lygiu ir daugumą savo pasirodymų pradeda, grodamas Lietuvos ir Ukrainos valstybių himnus.
Pažymi, kad pasisakant apie pareiškėjos paskutinį darbą ,,Aidies Boržomi Bel“, šioje privačioje bendrovėje pareiškėja turėjo galimybę dirbti nuotoliniu būdu, todėl Migracijos departamentas nepagrįstai teigia, jog pareiškėjos darbas neva tai patvirtina, kad ją su Baltarusija sieja aktyvūs socialiniai ryšiai. Be to ,,Aidies Boržomi Bel“ yra užsienio ribotos atsakomybės bendrovė (Sakartvelo), o ne Baltarusijos, todėl objektyvu teigti, kad pareiškėja dirbo ne Baltarusijos, o Sakartvelo bendrovėje.
Nurodo, kad logiška, kad pareiškėja negali visam gyvenimui atsisakyti išvykų į kilmės valstybę ir daugiau niekada gyvenime ten nevažiuoti, kad ir kaip pati to norėtų, kadangi Baltarusijoje liko gyventi jos senyvo amžiaus motina ir reikia būti visiškai bejausmiam, kad nesuprasti, jog pareiškėja nori, kad ir retkarčiais aplankyti savo motiną (pareiškėjos tėvas yra miręs).
Pažymi, kad Migracijos departamentas nepagrįstai nevertino to fakto, kad pareiškėja, pildydama klausimyną aiškiai nurodė, kad ji nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje bei Krymas priklauso Ukrainai, kas tik patvirtina faktą, kad pareiškėja nebuvo ir nėra lojali Baltarusijos valdžiai.
Vadovaujasi Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – Taisyklės), Europos Sąjungos teisės aktais, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) aktualiomis praktikomis, ir teigia, kad Migracijos departamento Sprendimas 1 atsisakyti pareiškėjai pakeisti leidimą laikinai gyventi, vien dėl to, kad ji dirbo ,,Belteleradiokompanija“, neišsiaiškinus pareiškėjos ir jos šeimos individualios situacijos ir neįvertinus įrodymų viseto, yra akivaizdžiai neproporcingas, nesąžiningas ir neteisingas. Be to, Migracijos departamento Sprendimas 2 dėl duomenų įvedimo į SIS yra nemotyvuotas, neadekvatus ir akivaizdžiais pažeidžiantis proporcingumo principą, kadangi Migracijos departamentas taikė šį draudimą automatiškai, visiškai neatsižvelgdamas į pareiškėjos individualią situaciją.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo su pareiškėjos skundu nesutinkantis ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad Migracijos departamento Sprendimai buvo priimti atsižvelgiant į Išvadą, kurioje nurodyta, jog pareiškėjai išdavus leidimą gyventi Lietuvoje ji gali būti išnaudota Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.
Nurodo, kad aplinkybė, kad pareiškėjai anksčiau buvo išduoti leidimai gyventi, nereiškia, jog ji turėjo ir teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, kad jai šis leidimas visą laiką ateityje turės būti pakeistas ar negalės būti panaikintas Lietuvos Respublikos įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) įtvirtintais pagrindais. Lietuvos Respublika neturi pareigos leisti nuolat gyventi joje, jeigu toks leidimas neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Keičiantis geopolitinei situacijai, gali kisti ir su pareiškėjo susijusių aplinkybių vertinimas. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nei leidimo laikinai gyventi panaikinimas, nei atsisakymas išduoti leidimą nuolat gyventi šioje byloje nėra skundžiami.
Teigia, jog tai, kad pareiškėja ankščiau buvo nurodžiusi, jog dirba skyriaus vedėja, nepakeičia fakto, kad to klausimyne nenurodė ir bandė nuslėpti, jog nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. ji užėmė vadovaujančias pareigas. Remiasi LVAT praktika ir nurodo, kad nėra reikšminga, kokiose pareigose pareiškėja dirbo.
Daro išvadą, kad pareiškėją su Baltarusija sieja aktyvūs socialiniai ryšiai. Šią aplinkybę patvirtinta tai, jog iki 2024 m. vidurio pareiškėja periodiškai vykdavo į Baltarusiją, kur mokėsi jos nepilnametis sūnus, be to, pareiškėja, turėdama nuo 2022 m. balandžio 27 d. teisę Lietuvoje gyventi suteikiantį dokumentą, nuo 2022 m. iki 2024 m. dirbo Baltarusijos įmonėse „Dianafarm“ ir ,,Aidies Boržomi Bel“. Taigi, nepaisant to, jog pareiškėja nuo 2022 m. balandžio 27 d. iki 2024 m. rugpjūčio 19 d. turėjo išduotus leidimus laikinai gyventi, iš tikrųjų pareiškėja gyveno ir dirbo Baltarusijoje bei į Lietuvos Respubliką atvykdavo tik retkarčiais, todėl ilgalaikių ir nepertraukiamų socialinių ryšių nepalaikė. Migracijos departamentui atsisakius pakeisti pareiškėjos leidimą laikinai gyventi, teisė į šeimos susijungimą gali būti išsaugota asmenims apsigyvenus Baltarusijoje, kurioje, remiantis asmenų išvykomis, yra lokalizuotas jų interesų centras.
Vadovaujasi LVAT praktika ir nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad jos dalyvavimas protestuose pakeičia VSD išvadas. Mano, kad pareiškėjos išreikštos pažiūros į geopolitinę situaciją ir pateikti įrodymai apie dalyvavimą protesto akcijose ir mitinguose nesudaro pagrindo paneigti jos nustatytų ryšių bei egzistavusio lojalumo Baltarusijos valdžiai, kurį ji privalėjo demonstruoti, dirbdama „Belteleradiokompanija“. Pareiškėjos pildomame klausimyne išreikštas pritarimas Lietuvos Respublikos nuostatoms karo Ukrainoje klausimu taip pat nesudaro pagrindo pripažinti Sprendimų neteisėtais.
Pažymi, kad pareiškėjos atsakymai į kitus klausimyno klausimus nedaro įtakos ir nepaneigia keliamos grėsmės valstybės saugumui, nustatytos remiantis jos buvusiais darbo santykiais „Belteleradiokompanija“. Pažymėtina, jog remiantis pareiškėjos darbo knygelės duomenimis, pareiškėja 2016 m. gegužės 2 d. buvo priimta į darbą ,, Belteleradiokompanija” redaktorės pareigoms atlikti, o 2019 m. balandžio 1 d. pareiškėja buvo paaukštinta pareigose, t. y. jai suteikta antroji redaktorės kvalifikacinė kategorija. Atkreiptinas dėmesys, jog 2020 m. sausio 1 d. pareiškėja buvo perkelta į vieno iš „Belteleradiokompanija“ skyriaus vedėjos pareigas. Tai reiškia, jog pareiškėja buvo nuolanki ir lojali „Belteleradiokompanija“ darbuotoja, kuri 2 metus užėmė vadovaujančias pareigas, o tai reiškia, jog pareiškėja turėjo palaikyti ryšius „Belteleradiokompanija“ su įdarbintais aukštas pareigas užimančiais asmenimis.
Nesutinka, kad ginčijami Sprendimai yra paremti spėjimais, įtarimais ar asmeninėmis simpatijomis, antipatijomis. Išvada apie pareiškėjos keliamą grėsmę yra pagrįsta jos darbu Baltarusijos institucijoms, t. y. remiantis asmeniškai su pareiškėja susijusiomis ir nuo jos priklausiusiomis aplinkybėmis (jos darbinė veikla). Mano, kad pareiškėjos grėsmę valstybės saugumui patvirtina tiek darbo laikotarpis (6 metai), tiek aktualumas (nutraukti darbo santykiai vos prieš 3 metus).
Pažymi, kad vien tai, jog pareiškėja turėjo leidimą laikinai gyventi, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ankstesnių pareiškėjos darbinių ryšių yra išnykusi. Dar daugiau, pareiškėja net ir nebedirbdama „Belteleradiokompanija“ gali ir toliau palaikyti ryšius su Baltarusija ar kitose žvalgybos tarnybose dirbančiais ar tarnaujančiais lojaliais asmenimis ir tai, Migracijos departamento vertinimu, yra pakankamas pagrindas išvadai, kad toks ryšių palaikymas gali būti laikomas aplinkybe, suponuojančia pareiškėjos pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.
Pabrėžia, kad šioje situacijoje pareiškėja teikdama tikrovės neatitinkančius duomenis apie leidimo laikinai gyventi gavimo tikslą bandė apeiti nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją, todėl jai teisėtai uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, nes pareiškėja ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti gauti leidimą laikinai gyventi, atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje.
Remiasi Įstatymu, Europos Sąjungos teisės aktais, ESTT, EŽTT ir LVAT praktikomis, ir teigia, kad Migracijos departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstus ir teisėtus Sprendimus.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime nurodo su pareiškėjo skundu nesutinkantis ir prašo jį atmesti.
Mano, kad skundžiami Sprendimai priimti pagal kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra proporcingi ir atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus.
Nurodo, kad VSD, vadovaudamasis Įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi, įpareigojančia VSD atlikti užsieniečių keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, 2024 m. liepos 30 d. raštu Nr. 18-7069 „Dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje neišdavimo (panaikinimo)“ Migracijos Departamentui pateikė vertinimą, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
Pažymi, jog Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės įmonėse (institucijose, įstaigose, strateginės reikšmės sektoriuose). Gyvendami užsienio valstybėse ir integravęsi į tų šalių visuomenes, šių tarnybų pasitelkti užsienio piliečiai įgyja geresnes galimybes rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politinius ir ekonominius procesus, strateginės civilinės ir karinės infrastruktūros objektus ar vykdyti kitas žvalgybos tarnybų užduotis. Šie užsienio piliečiai gali būti išnaudoti specialioms, karinę agresiją remiančioms operacijoms – propagandos ir dezinformacijos platinimui, diversijų prieš strateginės ir karinės infrastruktūros objektus vykdymui.
Atkreipia dėmesį, kad nors pareiškėja teigia, jog niekada nepalaikė Baltarusijos valdžios ir niekada nebuvo jai lojali, dalyvavo protestuose, rinkimuose balsavo prieš Lukašenką, tačiau dirbdama „Belteleradiokompanija“ buvo paaukštinta, o iš pareigų atleista praėjus daugiau kaip metams po rinkimų ir Baltarusijoje vykusių demonstracijų. Viešieji informaciniai šaltiniai ne kartą nurodė, kad demonstracijose dalyvavę asmenys buvo sulaikomi, mušami, turėjo bėgti iš šalies, todėl pareiškėjos į bylą pateiktos nuotraukas neatskleidžia tikrojo jos dalyvavimo tikslo ir priežasties bei nepaneigia jos lojalumo Baltarusijos valdžiai. Šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pareiškėja be jokių apribojimų vyksta ir būna savo kilmės šalyje.
VSD vertinimu, priimant Migracijos departamento Sprendimus, nebuvo pažeisti Lietuvos įstatymai ar kiti teisės aktai, viešojo administravimo subjektas Migracijos departamentas neviršijo kompetencijos. Kadangi pareiškėja VSD pripažinta kaip kelianti grėsmę valstybės saugumui, jos asmeniniai interesai negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo. Migracijos departamento Sprendimai priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jų naikinti, vadovaujantis pareiškėjos nurodomais motyvais, nėra teisinio pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas palaikė skundą iš esmės jame išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovo atstovas prašė pareiškėjo skundą atmesti atsiliepime nurodytų argumentų pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimų, kuriais nuspręsta pareiškėjai atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus) ir įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metams).
Nagrinėjant bylą nustatyta, kad pareiškėja yra Baltarusijos pilietė, gimusi (duomenys neskelbtini). Pareiškėja 2016 m. gegužės 2 d. priimta į įmonės „Belteleradiokompanija“ Generalinio prodiuserio centro Fondo medžiagų direkcijos Skaitmeninių medžiagų sisteminimo grupės redaktorės pareigas. „Belteleradiokompanija“ – tai Baltarusijos Respublikos Vyriausybei pavaldi valstybinė televizijos ir radijo transliavimo tarnyba. Pareiškėjai 2019 m. balandžio 1 d., buvo suteikta antroji redaktorės kvalifikacinė kategorija, o 2020 m. sausio 1 d. pareiškėja perkelta į vadovaujančias pareigas, t. y. į Generalinio prodiuserio centro Vyriausiosios fondo medžiagų direkcijos Fondo medžiagų formavimo skyriaus vedėjos pareigas. Pareiškėja iš „Belteleradiokompanija“ atleista 2021 m. gruodžio 31. Pagal pareiškėjos į bylą pateiktą Baltarusijoje išduotą darbo knygelę, darbo santykiai pasibaigė pagal Baltarusijos Darbo kodekso 35 straipsnio 2 dalies 2 punktą, t. y. pasibaigus kontraktui.
Pareiškėja 2022 m. vasario 21 d. priimta dirbti pardavimo vadybininke į Baltarusijos ribotos atsakomybės bendrovę „Dianafarm“, su kuria jos darbo santykiai baigėsi 2022 m. kovo 30 d. Pareiškėja 2023 m. gegužės 5 d. įsidarbino užsienio ribotos atsakomybės bendrovėje „Aidies Boržomi Bel“ logistikos valdybos logistikos specialistės pareigose. Pareiškėjos darbo santykiai su „Aidies Boržomi Bel“ nutrūko 2024 m. balandžio 3 d. Byloje nėra informacijos apie pareiškėjos darbą Lietuvos Respublikoje.
Pareiškėjai 2022 m. išduota Lietuvos Respublikos nacionalinė viza, taip pat ji turėjo 2 išduotus leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojusius nuo 2022 m. balandžio 27 d. iki 2022 m. spalio 6 d. bei nuo 2022 m. rugpjūčio 25 d. iki 2024 m. rugpjūčio 19 d. Viza ir laikini leidimai gyventi pareiškėjai buvo išduoti šeimos susijungimo tikslu, nes Lietuvoje gyvena ir dirba pareiškėjos sutuoktinis Baltarusijos pilietis D. S., kurio leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galioja iki 2026 m. rugpjūčio 9 d. D. S. 2017 m. rugpjūčio 17 d. pradėjo dirbti koncertinėje įstaigoje „Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras“ (toliau – VSO) aukščiausios kategorijos artistu (mušamųjų grupėje). Be to, jis laikotarpyje nuo 2023 m. sausio 31 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. dirbo Šalčininkų Stanislavo Moniuškos menų mokykloje mušamųjų instrumentų mokytoju. VSO orkestro vadovo S. P. Migracijos departamentui 2024 m. rugsėjo 17 d. pateiktame tarpininkavimo rašte nurodyta, jog D. S. gali rekomenduoti, kaip lojalų Lietuvai asmenį, kuris niekada nėra išreiškęs palaikymo Baltarusijos Respublikos valdžiai. Pareiškėjos ir D. S. sūnus U. S., Baltarusijos pilietis, irgi turi leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį iki 2026 m. rugpjūčio 9 d.
Pareiškėja 2024 m. gegužės 15 d. pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi tuo pačiu šeimos susijungimo pagrindu.
VSD 2024 m. liepos 31 d. Išvadoje nurodyta, jog pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, nes pareiškėja, dirbdama „Belteleradiokompanija“, privalėjo būti lojali Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui. VSD vertinimu, pareiškėjai išdavus leidimą gyventi Lietuvoje ji gali būti išnaudota Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.
Migracijos departamentas 2024 m. rugpjūčio 1 d. per MIGRIS komunikaciją pareiškėjai išsiuntė pranešimą, kuriame ne vėliau kaip iki 2024 m. rugpjūčio 12 d. buvo prašoma pateikti išsamų paaiškinimą apie tai, kokias funkcijas pareiškėja 2016–2021 m. vykdė ,,Belteleradiokompanija“, taip pat paaiškinti priežastis, dėl kurių pareiškėja nusprendė dirbti ,,Belteleradiokompanija“ bei nurodyti aplinkybes, lėmusias darbo santykių nutraukimą. Kartu buvo prašoma pateikti motyvuotą paaiškinimą, kodėl pareiškėja, turėdama išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, pastaruoju metu periodiškai vyko į Baltarusiją (42 kartus).
Pareiškėja 2024 m. rugpjūčio 3 d. pateiktame paaiškinime nurodė, jog ji buvo įdarbinta Fondo medžiagų direkcijos Skaitmeninių medžiagų sisteminimo grupės redaktore, nebuvo susijusi su televizijos programų kūrimu – archyvavo ir sistemino skaitmeninę medžiagą. Pareiškėja paaiškino, jog „Belteleradiokompanija“ įsidarbino dėl pasiūlyto didesnio darbo užmokesčio bei naujų funkcijų. Vadovybė 2020 m. įspėjo pareiškėją, jog dėl politinių pažiūrų (ji nebalsavo už dabartinį šalies prezidentą) su ja darbo santykiai pratęsiami nebus. Pareiškėjos teigimu, 2023–2024 m. laikotarpiu ji dažnai vyko į Baltarusiją, kadangi nepilnametis sūnus Baltarusijoje baigė pagrindinę mokyklą. Pareiškėja taip pat nurodė, jog minėtu laikotarpiu ji internetu mokėsi lietuvių kalbos, kadangi su sutuoktiniu planuoja nuolat gyventi Lietuvoje. Pareiškėja patikino, jog šiuo metu sūnus yra gavęs pagrindinės mokyklos baigimo atestatą, todėl nebeplanuoja tokių dažnų išvykų į Baltarusiją. Prie pateikto paaiškinimo pareiškėja pridėjo sūnaus pagrindinės mokyklos baigimo atestato skaitmeninę kopiją, darbo knygelės fragmentą, patvirtinantį priėmimą į ,,Belteleradiokompanija“ bei A1 lygio lietuvių kalbos kursų išklausymo pažymėjimą. Pareiškėja 2024 m. rugpjūčio 13 d. Migracijos departamento prašymu pateikė visą darbo knygelę kartu su vertimu į lietuvių kalbą.
Migracijos departamentas 2024 m. rugsėjo 5 d. priėmė Sprendimą 1, kuriuo nusprendė atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, taip pat dėl to, kad duomenys, kuriuos pareiškėja pateikė, norėdama gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės.
Migracijos departamentas 2024 m. rugsėjo 11 d. priėmė Sprendimą 2, kuriuo nusprendė uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), ir įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metams).
Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reguliuoja Įstatymas, nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką, įskaitant leidimų laikinai gyventi išdavimo, pakeitimo, panaikinimo pagrindus ir tvarką.
Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.
Valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visuomenei. LVAT 2020 m. gruodžio 9 d. nutartyje byloje Nr. eAS-846-756/2020 yra akcentavęs, kad nacionalinio saugumo užtikrinimas yra aukščiausias bet kurios valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslas. Pagrindinis nacionalinio saugumo tikslas ir pagrindinė vertybė yra valstybės sugebėjimas išsaugoti nepriklausomą identitetą prieš valstybes, kurios laikomos priešiškomis. LVAT taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (LVAT 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-2720/2014). EŽTT praktikoje taip pat ne kartą pasisakyta, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – Konvencija) neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės (EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimas byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99). Be to, EŽTT teisės atvykti į šalį ar išsiuntimo iš šalies ribojimus nagrinėja proporcingumo aspektu vertindamas pusiausvyrą kitų fundamentalių Konvencijoje įtvirtintų teisių atžvilgiu (pavyzdžiui, teisės į privatumą, šeimą, kt.), t. y. ieško pusiausvyros tarp valstybės teisės neįleisti asmens ir jo fundamentalių interesų.
Nei Įstatymo, nei kituose teisės aktuose neapibrėžta sąvoka „gali grėsti“. Taigi, jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A- 858- 1810/2010 ir kt.). LVAT savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Todėl siekiant tinkamai pritaikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina įvertinti ir tai, kokio leidimo ir kokiu pagrindu prašoma, taip pat individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-1810/2010; LVAT 2016 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016). EŽTT šiuo aspektu taip pat yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui, tačiau nacionalinė teisinė sistema turi suteikti galimybę asmeniui ginčyti institucijos vertinimą apie tai, kad situacija liečia nacionalinį saugumą, t. y. nepriklausoma institucija ar teismas turi turėti galimybę reaguoti, jeigu nacionalinio saugumo koncepcija panaudota be racionalaus pagrindo (EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimas byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Tai reiškia, kad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Kaip matyti iš aptartų nuostatų, šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę.
Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą 1, vadovavosi VSD Išvadoje pateikta informacija apie pareiškėjos darbą Baltarusijos Respublikos įmonėje „Belteleradiokompanija“, jos galimą lojalumą Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms bei tikimybę būti išnaudotai Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti.
Atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad Migracijos departamentas, gavęs VSD Išvadą apie tai, kad pareiškėjos buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, privalėjo atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes būtent VSD yra institucija, įgaliota atlikti žvalgybos veiksmus ir vertinti valstybei kylančias grėsmes. Pareiškėja savo teises, susijusias su jam nepalankiu Sprendimu 1, gali ginti teisme, kuriame yra įvertinami tiek procedūriniai sprendimo priėmimo aspektai, tiek Sprendimo 1 turinys. Migracijos departamentui nėra suteikta teisė kvestionuoti VSD išvadų.
Migracijos departamentas vadovavosi VSD pateikta Išvada, kurioje nurodyta, kad pareiškėja, dirbdama „Belteleradiokompanija“, privalėjo būti lojali Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės įmonėse (institucijose, įstaigose, strateginės reikšmės sektoriuose) dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose įmonėse (institucijose, įstaigose, strateginės reikšmės sektoriuose) nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Taigi VSD paprašė Migracijos departamentą įrašyti pareiškėją į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą 5 metų laikotarpiui (šiuo atveju Įstatymo 133 straipsnio 10 dalyje nurodytų galimų informacijos neteikimo pareiškėjai aplinkybių nėra), jeigu Migracijos departamentas priims sprendimą pareiškėjai neišduoti leidimo gyventi Lietuvoje ar jį panaikinti.
Teismo vertinimu, VSD surinkti duomenys leidžia teigti, kad Migracijos departamentas iš esmės turėjo pakankamą pagrindą priimti ginčijamą Sprendimą 1, nes VSD Išvadoje nurodyta informacija yra pakankama spręsti, kad pareiškėjos gyvenimas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokia išvada darytina įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD atliktą vertinimą, todėl sutiktina, kad surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjos asmeninis interesas likti gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu, nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Šiuo aspektu, be kita ko, aktualus Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimas byloje Nr. 19-A/2021, kuriame Konstitucinis Teismas nurodė, jog asmens ryšiai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą, taigi kartu galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Pažymėtina, kad vien faktas, jog pareiškėja, kaip ji pati teigia, turi opozicines politines pažiūras prieš dabartinę Baltarusijos valdžią, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ryšių su Baltarusijos valdžios institucijomis ar tarnybomis yra išnykusi. Be to, pareiškėja negali patvirtinti tas politines pažiūras rašytiniais įrodymais. Pirma, pačios pareiškėjos į bylą pateiktos darbo knygelės, išduotos Baltarusijoje, duomenimis, pareiškėja buvo atleista iš „Belteleradiokompanija“ pagal Baltarusijos Darbo kodekso 35 straipsnio 2 dalies 2 punktą, t. y. dėl kontrakto galiojimo pabaigos. Tai leidžia suabejoti pareiškėjos teiginių tikrumu, kad ji buvo atleista dėl to, kad Baltarusijos prezidento rinkimuose balsavo ne už Lukašenką, o už kitą asmenį. Jeigu taip būtų, Baltarusijos valdžios atstovai greičiausiai būtų buvę įrašyti šią aplinkybę į pareiškėjos darbo knygelę, kad ji ateityje negalėtų įsidarbinti valstybinėse institucijose ir kad pažymėti, jog pareiškėja iš esmės yra nepageidaujamas asmuo Baltarusijoje. Priešingai, byloje nustatyta, kad pareiškėja, turėdama teisėtą pagrindą gyventi ir dirti Lietuvoje, kirto sieną 42 kartus. Kyla klausimas, kaip Baltarusijos valdžios institucijos galėjo pareiškėjai leisti tai daryti, jeigu ji viešai demonstravo savo opozicines politines pažiūras. Antra, pareiškėjos pateiktos nuotraukos į bylą niekaip taip pat neįrodo jos opozicines politines pažiūras. Pagal nuotraukas negalima nustatyti nei laiko, kada jos buvo padarytos, nei kas per mitingas jose užfiksuotas. Be to, lozungai ant plakatų yra labai bendro pobūdžio ir neįrodo nelojalumo Baltarusijos valdžiai. Kaip teisingai pastebėjo VSD atsiliepime į pareiškėjos skundą, pareiškėja dirbdama „Belteleradiokompanija“ buvo paaukštinta, o iš pareigų atleista praėjus daugiau kaip metams po rinkimų ir Baltarusijoje vykusių demonstracijų. Viešieji informaciniai šaltiniai ne kartą nurodė, kad demonstracijose dalyvavę asmenys buvo sulaikomi, mušami, turėjo bėgti iš šalies, todėl pareiškėjos į bylą pateiktos nuotraukos neatskleidžia tikrojo jos dalyvavimo tikslo ir priežasties bei nepaneigia jos lojalumo Baltarusijos valdžiai. Šiame kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad pareiškėjos sutuoktinio politinės pažiūros taip pat yra nesvarbios, kadangi byla yra nagrinėjama dėl pareiškėjos, o ne dėl pareiškėjos sutuoktinio draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir atsisakymo pratęsti leidimą gyventi. Taigi pareiškėjos argumentas, jog ji turi opozicines politines pažiūras prieš Baltarusijos valdžią, turi būti atmestas. Be to, kaip teisingai pastebėjo Migracijos departamentas, jeigu pareiškėja ir būtų įrodžiusi savo opozicines politines pažiūras, tai nereiškia, kad VSD Išvada turi būti paneigta pagal aktualią LVAT praktiką. Vertindama pareiškėjos argumentus, kad nebuvo atsižvelgta į jos nurodytus argumentus ir pateiktus įrodymus, susijusius su jos opozicinėmis pažiūromis, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjos išreikštas pažiūros į geopolitinę situaciją, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismams išsakyti argumentai ir pateikti rodymai apie dalyvavimą protesto akcijose ir mitinguose (iš jų ir nuotraukos, pateiktos apeliacinės instancijos teismui, kurios, pareiškėjos teigimu, patvirtina jos opozicines pažiūras Baltarusijos Respublikos režimo atžvilgiu), nesudaro pagrindo paneigti jos nustatytų ryšių bei egzistavusio lojalumo Baltarusijos Respublikos valdžiai, kurį ji privalėjo demonstruoti, dirbdama Baltarusijos Respublikos karo akademijoje (šiuo aspektu žr., pvz., LVAT 2024 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1149-968/2024; kt.). Pareiškėjos pildomame klausimyne išreikštas pritarimas Lietuvos Respublikos nuostatoms karo Ukrainoje klausimu taip pat nesudaro pagrindo pripažinti Sprendimų neteisėtais (šiuo aspektu žr. pvz. LVAT 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2065-552/2023). Taigi, jeigu pareiškėja ir būtų įrodžiusi savo opozicines politines pažiūras, tai negali paneigti nustatytų ryšių bei egzistavusio lojalumo Baltarusijos Respublikos valdžiai, kurį ji privalėjo demonstruoti, dirbdama „Belteleradiokompanija“.
Kaip jau buvo minėta, pareiškėjos asmeninis interesas likti Lietuvoje, nes čia teisėtai gyvena jos sutuoktinis bei sūnus, kurie irgi yra Baltarusijos piliečiai, nėra aukštesnis už Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimą. Tačiau abejotina, kad pareiškėja iš tikrųjų nori likti Lietuvoje, nes 42 kartus važiavo į Baltarusiją ir atgal į Lietuvą, turėdama teisėtą pagrindą gyventi ir dirbti Lietuvoje. Kaip teisingai pastebėjo Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą, tai parodo, kad Baltarusija yra jos lokalizuotas interesų centras. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja skunde teigia, jog 2023-2024 m. laikotarpiu ji dažnai vyko į Baltarusiją pas sūnų U. S., kuris, būdamas nepilnametis, baiginėjo vidurinę mokyklą. Pareiškėja pridūrė, kad norėjo, kad sūnus baigtų mokyklą Lietuvoje, tačiau, apsilankius keliose Vilniuje esančiose mokyklose, pareiškėjai buvo paaiškinta, kad jos sūnui bus labai sunku išlaikyti lietuvių kalbos egzaminą, todėl buvo didėlė rizika sūnui likti be atestato. Pažymėtina tai, kad nei ši aplinkybė, nei pareiškėjos į bylą pateikta Studijų kokybės vertinimo centro 2018 m. sausio 4 d. pažyma dėl kvalifikacijos akademinio pripažinimo Nr. KV2-18, nei Tautinių bendrijų namų 2024 m. birželio 30 d. pažymėjimas Nr. 644 negali paneigti VSD Išvados, kad jos gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.
Migracijos departamentas atsiliepime į skundą teigia, kad pareiškėja, turėdama teisėtą pagrindą gyventi ir dirti Lietuvoje, kirto sieną 42 kartus. Pareiškėja skunde paaiškina, kad 42 kartus pareiškėja kirto sieną į abi puses, kas reiškia, jog į Baltarusiją pas sūnų ji važiavo iš viso 21 kartą, t. y. vidutiniškai po vieną kartą per mėnesį. Tačiau tas faktas irgi nepateisina tokių dažnų išvykų į Baltarusiją dėl anksčiau minėtų argumentų. Pareiškėja skunde taip pat teigia negalinti visam gyvenimui atsisakyti išvykų į kilmės valstybę ir daugiau niekada gyvenime ten nevažiuoti, kad ir kaip pati to norėtų, kadangi Baltarusijoje liko gyventi jos senyvo amžiaus motina ir reikia būti visiškai bejausmiam, kad nesuprasti, jog pareiškėja nori, kad ir retkarčiais aplankyti savo motiną (pareiškėjos tėvas yra miręs). Pastebėtina, kad pareiškėja nepateikė teismui įrodymų apie savo motinos sveikatos būklę ir kad motinai reikalinga nuolatinė priežiūra, todėl šis pareiškėjos argumentas atmestinas. Pareiškėja tuo pačiu nepateikė įrodymų apie tai, kad turėjo galimybę užsienio ribotos atsakomybės bendrovėje ,,Aidies Boržomi Bel“ dirbti nuotoliniu būdu. Pareiškėja, turėdama legalų pagrindą gyventi Lietuvoje, čia niekada nedirbo. Taigi pareiškėja nesugebėjo pateisinti savo dažnų išvykų į Baltarusiją.
Atmestinas pareiškėjos teiginys, kad aplinkybė, jog ji dirbo „Belteleradiokompanija“, anksčiau nekėlė jokios grėsmės valstybės saugumui. Aplinkybė, kad pareiškėjai anksčiau buvo išduota viza ir leidimai laikinai gyventi negali paneigti VSD Išvados, kuri yra orientuota į ateitį. Šiame kontekste verta pažymėti, kad tuo metu, kai pareiškėja turėjo teisėtą pagrindą gyventi Lietuvoje, VSD Išvada nebuvo priimta, o ankstesnės VSD išvados dėl pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui šioje byloje nėra nagrinėjamos. Be to, LVAT praktikoje nuosekliai yra laikomasi pozicijos, kad Migracijos departamentui siekiant priimti grėsme valstybės saugumui pagrįstą sprendimą dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje, nebūtina konstatuoti konkrečių užsieniečio neteisėtų veiksmų. Tokiais Migracijos departamento sprendimais asmeniui nėra taikomos kokios nors sankcijos ir jis nėra pripažįstamas padaręs kokią nors teisei priešingą veiką (žr., pvz., LVAT 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2049-463/2023). Atsisakymas išduoti leidimą gyventi, leidimo panaikinimas užsieniečiui negali būti prilyginamas asmens nubaudimui baudžiamosios teisės prasme, atitinkamai taikant baudžiamosios teisės nuostatas ir principus. Jeigu kompetentingos valstybės institucijos turėtų įrodymų apie asmens atliekamus, planuojamus atlikti arba realiai galimai atliktus valstybės nacionaliniam saugumui grėsmingus veiksmus, tuomet būtų sprendžiama dėl visiškai kitokio pobūdžio teisinių pasekmių – baudžiamosios atsakomybės taikymo (šiuo aspektu žr. pvz. LVAT 2024 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1950-575/2024).
Pareiškėja skunde taip pat teigia, kad jos darbas „Belteleradiokompanija“ buvo techninio pobūdžio, t. y. nebuvo susijęs su televizijos programų kūrimu – pareiškėja archyvavo ir sistemino skaitmeninę medžiagą. Tačiau, kaip pagrįstai nurodė Migracijos departamentas atsiliepime į skundą, nuosekliai formuojamoje ir dominuojančioje LVAT praktikoje yra konstatuota, kad lojalumo Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas asmenims, dirbantiems/tarnaujantiems Baltarusijos valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos paprastai pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (žr., pvz., LVAT 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2103-415/2023, 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimą byloje Nr. eA-2117-1188/2023, 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį byloje Nr. eA-2023-415/2023, 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį byloje Nr. eA-2156-629/2023, 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį byloje Nr. eA-2006-520/2023, 2023 m. birželio 28 d. nutartį byloje Nr. eA-1949-815/2023 ir kt.). Taigi nepriklausomai nuo atliktų darbo funkcijų „Belteleradiokompanija“ pareiškėja turėjo būti lojali Baltarusijos valdžiai.
Pareiškėjai Sprendimu 1 leidimą laikinai gyventi atsisakyta pakeisti ir pagrindu, kad pareiškėjos pateikti duomenys, kuriuos ji pateikė, norėdama gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės.
Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė.
Pareiškėja Klausimyne privalėjo nurodyti visas darbovietes (įskaitant tarnybą (pvz. karinę) pagal sutartį ar kontraktą), kuriose dirbo ir dirba šiuo metu (valstybė, laikotarpis, darbovietės pavadinimas, pareigos). Pareiškėja, be kita ko, nurodė, kad laikotarpyje nuo 2016 iki 2021 m. dirbo Baltarusijos Respublikos įmonėje „Belteleradiokompanija“ redaktore, tačiau iš darbo knygelėje esančio įrašo matyti, kad pareiškėja 2020 m. sausio 1 d. perkelta į Generalinio prodiuserio centro Vyriausiosios fondo medžiagų direkcijos Fondo medžiagų formavimo skyriaus vedėjos pareigas. Taigi pareiškėjos pareigomis siekiant, kad jos leidimas laikinai gyventi būtų pakeistas pateikti duomenys, susiję su jos Baltarusijos Respublikos įmonėje „Belteleradiokompanija“ eitomis pareigomis, neatitiko tikrovės, todėl Sprendimas 1 laikytinas teisėtu ir pagrįstu taip pat ir šiuo aspektu.
Sprendime 2 nuspręsta pareiškėjai uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus) ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metams) dėl to, kad pareiškėja gali kelti grėsmę valstybės saugumui.
Įstatymo 133 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.
Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – Tvarka) 5 punkte įtvirtinta, kad tais atvejais, kai įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir aplinkybių visumą nustatoma, kad užsienietis neatitinka Tvarkoje nurodytų kriterijų, sprendimai dėl draudimo atvykti gali būti nepriimami arba juose gali būti nustatomi draudimo atvykti laikotarpiai, proporcingi užsieniečio padarytam teisės pažeidimui. Kai užsienietis atitinka Tvarkoje nurodytus kriterijus, kitokie nei Tvarkoje nustatyti draudimo laikotarpiai jam gali būti nustatomi, jeigu, įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir atsižvelgus į Tvarkoje nurodytas aplinkybes, tai būtų protinga ir proporcinga.
Migracijos departamentas Sprendime 2 vadovavosi Tvarkos 37, 38.3 ir 39 punktais ir 5 metų draudimo atvykti terminą motyvavo VSD Išvada, kur nustatyta, kad pareiškėja gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į VSD siūlomą draudimo atvykti laikotarpį, taip pat į pareiškėjos šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.
Pagal Tvarkos 38.3 punktą šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui, nustatomas 10 metų draudimo atvykti laikotarpis. Tvarkos 39 punkte nustatyta, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis turinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui, nustatomas perpus trumpesnis laikotarpis, nei nurodyta Tvarkos 38.3 punkte. Pažymėtina, kad VSD Išvadoje nurodyta, kad pareiškėja gali kelti grėsmę valstybės saugumui, todėl pagrįstai šiuo atveju nustatytas 5 metų draudimo atvykti laikotarpis.
Pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (OL 2006 L 381, p. 4) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861 (OL 2018 L 314, p. 14), (toliau – SIS II reglamentas) 24 straipsnio 1 dalį, valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai tenkinama viena iš šių sąlygų: a) valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi arba b) valstybė narė trečiosios šalies piliečio atžvilgiu yra paskelbusi draudimą atvykti, taikydama procedūras, kurios atitinka Direktyvą 2008/115/EB. Šiuo atveju Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą 2, vadovavosi SIS II reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktu. Pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 2 dalies c punktą, situacijos, kurioms taikomas 1 dalies a punktas, susidaro, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje.
Teismas sprendžia, kad atsakovas pagrįstai Sprendimu 1 atsisakė pakeisti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi. Motyvuotai (tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek teisės normomis) buvo priimtas Sprendimas 2 uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką, įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi.
Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad Migracijos departamentas detaliai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjos bylos medžiagą, įvertino visus surinktus duomenis, tinkamai pritaikė teisės normas, todėl skundžiami Sprendimas 1 ir Sprendimas 2 laikytini teisėtais ir pagrįstais ir nėra pagrindo jų naikinti. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, teismas
nusprendžia:
pareiškėjos N. S. skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.