Kauno apygardos teismo nutartis, e2S-183-1043/2025

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-01-28
Bylos Nr.: e2S-183-1043/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-08187-2023-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Anita Sereikienė
Atsakovas: J. R. S.
Ieškovas: A. S.

Kategorijos

3.1.18.2.13pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2S-183-1043/2025Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08187-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.13.; 3.1.18.8.; 3.3.2.5.; 3.3.2.6.1.

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Anita Sereikienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. R. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui J. R. S. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei atsakovo J. R. S. priešieškinį ieškovei A. S. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo bei bendravimo tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės A. S. (toliau – ieškovė) ieškinį atsakovui J. R. S. (toliau – atsakovas) dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo bei bendravimo tvarkos nustatymo.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismas 2024 m. vasario 8 d. nutartimi iš dalies patenkino atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir nustatė laikinąją atsakovo bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarką nuo šios nutarties priėmimo iki galutinio teismo procesinio sprendimo priėmimo, pagal kurią: 1) atsakovas prieš 14 dienų iki savo planuojamo atvykimo į Lietuvos Respubliką, informuoja ieškovę apie jo vizito laiką ir trukmę, vietą, kurioje jis bus apsistojęs ir visą buvimo Lietuvoje laiką bendrauja su nepilnametėmis dukromis dalyvaujant jų motinai, neutralioje šalių pasirinktoje vietoje, neribojant bendravimo laiko, tačiau be nakvynių ir tiek, kiek tai nepažeidžia nepilnamečių vaikų interesų, atsižvelgiant į vaikų ugdymo programą, vaikų užimtumą, dienos režimą, sveikatos būklę ir pan.; 2) teismas paliko šalims teisę susitarti dėl tėvo ir nepilnamečių dukrų bendravimo tvarkos švenčių ir atostogų metu, o joms nesusitarus, laikyti, kad atsakovas turi teisę švenčių ir vaikų atostogų metu su nepilnametėmis dukromis bendrauti 1 punkte nustatyta tvarka, t. y. atsakovui atvykus į Lietuvą, dalyvaujant vaikų motinai, neutralioje šalių pasirinktoje vietoje, neribojant bendravimo laiko, tačiau be nakvynių ir tiek, kiek tai nepažeidžia nepilnamečių vaikų interesų, atsižvelgiant į vaikų ugdymo programą, vaikų užimtumą, dienos režimą, sveikatos būklę ir pan.

Šalies argumentai

3. Kauno apygardos teismas 2024 m. gegužės 14 d. nutartimi išnagrinėjęs atsakovo pateiktą atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 8 d. nutarties, pakeitė šią nutartį ir nustatė tokią laikiną atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką: 1) atsakovas prieš 14 dienų iki savo planuojamo atvykimo į Lietuvos Respubliką informuoja ieškovę apie jo vizito laiką, trukmę ir vietą, kurioje jis bus apsistojęs; 2) atsakovas atvykęs į Lietuvą, bendrauja su dukromis nepertraukiamai 8-ias dienas per kiekvieną 2 mėnesių laikotarpį, skaičiuojant nuo 2024 metų pradžios, dukras pasiimdamas iš motinos 10 val. (kitu šalių sutartu laiku) ar iš ugdymo įstaigos 16 val. (kitu šalių sutartu laiku) ir grąžindamas motinai kiekvieną dieną iki 19 val.; 3) palikti šalims teisę susitarti dėl tėvo ir nepilnamečių dukrų bendravimo tvarkos švenčių ir atostogų metu, o joms nesusitarus, atsakovas švenčių ir vaikų atostogų metu su nepilnametėmis dukromis bendrauja 2-ame punkte nustatyta tvarka; 4) įpareigoti atsakovą atvykimo į Lietuvą laikotarpiu užtikrinti nuolatinę gyvenamąją (apsistojimo) vietą, kurioje būtų tinkamos sąlygos nepilnamečiams vaikams užtikrinti jų poreikius ir interesus. Kitą Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 8 d. nutarties dalį paliko nepakeistą.

4. 2024 m. rugsėjo 5 d. atsakovas pateikė prašymą dėl laikinų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriuo prašė pakeisti nustatytą laikiną jo ir nepilnamečių dukrų bendravimo tvarką ir išdėstyti ją taip:

1) atsakovas bendrauja su nepilnametėmis dukromis laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 7 d. iki 2024 m. rugsėjo 14 d. nepertraukiamai, pasiimant vaikus iš ugdymų įstaigų 2024 m. rugsėjo 6 d. 16 val. ir grąžinant jas 2024 m. rugsėjo 14 d. 20 val. ieškovei, įpareigojant ieškovę nedalyvauti jokia forma atsakovui pasiimant vaikus;

2) atsakovas bendrauja su nepilnametėmis dukromis 9-ias dienas per kiekvieną 2 mėnesių laikotarpį, skaičiuojant nuo 2024 metų rudens, dukras darbo dienomis pasiimant iš ugdymo įstaigų 16 val. ir grąžinant vaikų motinai 20 val., o penktadienį pasiimant dukras iš ugdymo įstaigų 16 val. ir grąžinant vaikus motinai sekmadienį 20 val. Vaikams nelankant ugdymo įstaigos, jie perduodami tik trečiųjų asmenų (advokato, advokato padėjėjo, antstolio ir kt.) pagalba neutralioje viešoje vietoje 10 val. ir grąžinami vaikų motinai 20 val.;

3) kiekvienu atveju bendravimo datas atsakovas suderina prieš 14 dienų laiko iki dukrų pasiėmimo. Apie konkretų laiką, kada atsakovas tiksliai atvyksta į Lietuvos Respubliką pasimatyti su dukromis, taip pat apie numatomą gyvenamąją vietą buvimo metu jis informuoja ieškovę likus 14 dienų iki atvykimo dienos. Dukrų ir tėvo buvimo vieta nėra ribojama Lietuvos Respublikos teritorija, visais atvejais ieškovė turi perduoti atsakovui galiojančius vaikų pasus ir kitus būtinus daiktus bendravimui;

4) kiekvienu atveju apie savo komandiruotes į užsienį prieš 21 dieną laiko ieškovė informuoja atsakovą raštu (elektroniniu paštu ir / ar Whatsapp programėlėje žinute) konkrečiai nurodant išvykimo kryptį, datas. Ieškovės komandiruočių metu bendravimu su dukromis, jų priežiūra bei ugdymo įstaigos lankymu pasirūpina tėvas;

5) nepilnametėmis dukromis ligos atveju, jų slauga bei priežiūra, jeigu dėl ligos jos yra mobilios, pasirūpina atsakovas ir šalys laikosi 1-5 punktuose numatytos tvarkos;

6) ieškovė įsipareigoja nedelsiant, atsiradus artimiausiai galimybei, bet ne vėliau nei tą pačią dieną po informacijos gavimo, informuoti atsakovą apie esminius vaikų sveikatą (susirgimai, gydytojų nustatytos diagnozės, gydymo planai, reabilitacija, medikamentai ir ypatingai duomenis apie psichinę/psichologinę sveikatą), ugdymą (raida, poreikiai, gaunami įvertinimai ir pedagogų ar kitų asmenų nuomonė ugdymo, užklasinės veiklos ar kitais su tuo susijusiais klausimais), asmeninį gyvenimą (socialiniai ryšiai, pasiekimai, problemos ir pan.) liečiančius klausimus, kurie atsakovui negali būti prieinami / sužinomi pačiam per atitinkamas sistemas;

7) įpareigoti ieškovę nedelsiant pateikti atsakovui duomenimis apie nepilnamečių dukrų sveikatą bei pateikti asmens sveikatos istoriją ar nuorašus iš e.sveikata.lt (susirgimai, gydytojų nustatytos diagnozės, gydymo planai, reabilitacija, medikamentai ir pan.) ir bet kokius dokumentus, kurie susiję su nepilnamečių dukrų psichine / psichologine sveikata;

8) sprendimai dėl vaikų visais esminiais klausimais (įskaitant, bet neapsiribojant, ugdymo įstaigos parinkimu, gydymu bei kitais svarbiais vaikams klausimais) gali būti priimami geriausiais vaikų interesais tik tarpusavio tėvų sutarimu, vadovaujantis protingumo principu.

Atsiliepimas

5. Atsakovas nurodė, kad šiuo metu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės negali būti įgyvendintos dėl nuolatinio ieškovės piktybiško elgesio, bandymo visais būdais „demonizuoti“ atsakovą, kištis į jo ir vaikų bendravimą ir jį riboti. Ieškovė leidžia sau vienasmeniškai spręsti dėl vaikų pasiėmimo galimumo, sudaro fizinį bei psichologinį barjerą tarp tėvo ir vaikų, dėl ko atsakovui tapo neįmanoma pasiimti vaikų be trečiųjų asmenų pagalbos ir įsikišimo. Ieškovė visais įmanomais būdais siekia išvengti dukrų perdavimo bendravimui ir pageidauja pati dalyvauti bei nepalikti atsakovo vieno su dukromis. Atsakovas yra įsitikinęs, kad ir toliau išliekant tokiems šalių santykiams, joks tėvo ir dukrų bendravimas dalyvaujant motinai kategoriškai negali vykti, nes taip gali kilti didelė rizika vaikų psichinei sveikatai. Ieškovė provokuoja šalių ginčus, kišasi ir kontroliuoja tėvo bendravimą su vaikais, todėl tokiu būdu neįmanoma tėvui išlaikyti ir kurti jokio artimo santykio su savo dukromis, o ir ieškovės dalyvavimui susitikimuose nėra jokio objektyvaus pagrindo. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovė yra užsiėmusi savo karjera, keliauja po visą pasaulį, labai mažai praleidžia laiko su vaikais bei atsisako, kad vaikai matytųsi su atsakovu, todėl dėl tokio ieškovės elgesio vaikai didžiąją laiko dalį nebendrauja nei su vienu iš tėvų. Ieškovė nori silpninti tėvo ir vaikų ryšį. Pagrįstų ir objektyvių įrodymų, kad atsakovas keltų grėsmę savo vaikams ar nesugebėtų jais tinkamai pasirūpinti, byloje nėra. Šiuo metu atsakovui nėra sudaryta galimybė su vaikais praleisti nei vienos nakties, atsakovas neturi teisės kokybiškai praleisti nei vieno savaitgalio. Atsakovas pabrėžė, kad ieškovė atsakovui atvykus į (duomenys neskelbtini) pasimatyti su dukromis, ribojo atsakovo ir dukrų bendravimą, nesudarė jam normalios galimybės praleisti ir matytis ilgesnį laiką su mergaitėmis. Atsakovas nurodė, kad nepilnametės mergaitės bendraudamos su tėčiu jaučiasi ramiai, saugiai, o minimalus bendravimas ir be nakvynių yra nepilnavertiškas ir absoliučiai riboja tėvo ir dukrų teises bendrauti ir kurti emocinį ryšį. Atsakovas pažymėjo ir tai, kad kaip ir ieškovė, taip ir atsakovas turi teisę nekliudomai bendrauti su dukromis, tame tarpe vykti su jomis atostogų į kitas užsienio valstybes ir tam įstatymas nenumato jokio amžiaus ribos, o apribojus atsakovo ir dukrų bendravimo galimybes vien tik Lietuvos Respublikos teritorijoje būtų grubiai pažeisti atsakovo ir vaikų teisės bei teisėti interesai.

6. Ieškovė pateikė atsiliepimą, kuriame prašė atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmesti. Ieškovė nurodė, kad laikinoji tėvo ir vaikų bendravimo tvarka yra nustatyta atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, t. y. vėlesnis vaikų grąžinimas (20 val.) neišvengiamai prieštarautų vaikų interesams, kadangi prasidėjus mokslo metams 20:30 vaikai jau turi būti guldomi miegoti, o iki tol ieškovė dar turi spėti juos pamaitinti, išmaudyti, padėti atlikti namų darbus. Be kita ko, į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovas nuolat nepaiso laikinosios bendravimo tvarkos ir grąžina vaikus gerokai vėliau nei 19 val., todėl nustačius jam galimybę grąžinti 20 val., jis, tikėtina, dar labiau piktnaudžiautų šia galimybe ir grąžintų vaikus dar vėliau. Ieškovė nesutinka su atsakovo prašymu dėl galimybės išsivežti vaikus į užsienį, kadangi tai grubiai pažeistų vaikų interesus, prieštarautų siekiui užtikrinti vaikams saugias sąlygas ir sudarytų prielaidas atsakovui išvežti vaikus į užsienio valstybę bei iš ten jų negrąžinti ieškovei, prisidengiant skrydžių nebuvimu, vaikų ligomis arba kitomis aplinkybėmis, tuo labiau toks prašymas turėtų būti sprendžiamas nagrinėjant bylą iš esmės. Ieškovė pažymi, kad yra prasidėję mokslo metai ir vaikai neturi jokių galimybių vykti į užsienį su tėvu. Be to, ieškovei išvykus į komandiruotę užsienyje ir geranoriškai leidus atsakovui bendrauti su vaikais nuo 2024 m. rugsėjo 15 d. iki 2024 m. rugsėjo 21 d. vakarais grąžinant vaikus į jų namus, juos prižiūrinčiai auklei, atsakovas nesilaikė duoto žodžio, neatsakingu elgesiu grubiai pažeidė vaikų interesus, sukėlė konfliktą, kadangi auklė buvo priversta iškviesti policijos pareigūnus, kad šie išsiaiškintų kur yra vaikai. Ieškovė atsiliepime pažymėjo, kad atsakovas negeba tinkamai rūpintis vaikais su nakvyne ir užtikrinti jiems saugias sąlygas, tinkamą jų maitinimą, pažymėjo, kad 2024 m. rugsėjo 12 d. C. S. grįžusi iš pasibuvimo su tėvu, naktį pradėjo vemti ir labai blogai pasijuto, todėl ieškovei teko kviesti vaikui greitąją pagalbą, vaiką apžiūrėję gydytojai įtarė apsinuodijimą maistu. Ieškovė nurodė, kad atsakovas vėluoja pristatyti vaikus į ugdymo įstaigas. C. S. nuo 2024 m. rugsėjo 2 d. pradėjo eiti į pirmą klasę ir jos dienos grafikas smarkiai pasikeitė, tačiau atsakovas kategoriškai atsisako prisitaikyti prie vaiko pasikeitusio grafiko, visiškai neatsižvelgia į dukros poreikius. Ieškovė dėl atsakovo prašymo ieškovės komandiruočių laikotarpiu pasirūpinti vaikais neprieštarauja, tačiau pažymi, kad tam nereikia atskiros teismo nutarties, nes ieškovė geranoriškai leido (pati pasiūlė) atsakovui pasirūpinti vaikais pastarosios komandiruotės metu, tačiau atsakovas neparvežė vaikų į namus laiku. Ieškovė nesutinka, su atsakovo reikalavimu informuoti atsakovą apie komandiruotes prieš 21 dieną, kadangi darbe būna visokių aplinkybių, o ir išvykimo datos galimai gali būti planuojamos likus trumpesniam laikui. Ieškovė nesutinka su reikalavimu nurodyti konkrečiai kryptį, nes tai visiškai nesusiję su vaikų priežiūra. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovo prašyme 5-8 punktuose nurodyti reikalavimai nereikalauja skubaus teismo įsikišimo, todėl ieškovė prašo juos spręsti priimant galutinį sprendimą.

7. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba, Skyrius) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad po teismo nutarties, kuria buvo nustatyta laikina atsakovo ir nepilnamečių dukrų bendravimo tvarka, priėmimo praėjo tik 4 mėnesiai, per šį laikotarpį teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka vykdoma netinkamai, t. y. šalių konfliktiški santykiai išlikę. Skyriaus nuomone, nėra nustatyta faktinių aplinkybių, kurios iš esmės būtų pasikeitusios po teismo nutarties priėmimo, dėl kurių nustatyta bendravimo tvarka būtų keistina.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8. Kauno apylinkės teismas Kauno rūmai 2024 m. spalio 10 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmetė.

9. Teismas pažymėjo, kad byloje yra nustatyta laikina atsakovo ir šalių nepilnamečių dukrų bendravimo tvarka, kuri yra peržiūrėta ir pakoreguota apeliacinės instancijos teismo, bendravimo tvarka nustatyta, atsižvelgiant į geriausius vaikų interesus. Teismas nenustatė, kad iš esmės būtų pasikeitusios aplinkybės, dėl kurių taptų būtina pakeisti bendravimo tvarką, prie kurios vaikai jau yra įpratę. Teismas pažymėjo, kad esant situacijai, kuomet ginčo šalys konfliktuoja tiek esminiais (pavyzdžiui, bendravimo tvarkos, vaiko paėmimo, grąžinimo), tiek kasdieniniais klausimais, laikinosios apsaugos priemonės tikėtinai neužtikrins, kad tarp šalių nekiltų konfliktinės situacijos, kadangi tai didžiąja dalimi priklauso nuo pačių ginčo šalių sąmoningumo ir siekio veikti geriausiais vaikų interesais, išvengiant tokių situacijų ir siekiant nepakenkti vaikų psichologinei būklei. Kaip pagrįstai byloje pažymėjo Skyrius, nustatyta laikina atsakovo ir nepilnamečių dukrų bendravimo tvarka galioja tik 4 mėnesius, tačiau, kaip matyti, pačios šalys šią tvarką vykdo ne vaikų interesais, o siekdamos patenkinti savo poreikius. Skyrius pažymėjo, kad nėra nustatyta faktinių aplinkybių, kurios iš esmės būtų pasikeitusios po teismo nutarties priėmimo, dėl kurių nustatyta bendravimo tvarka būtų keistina. Teismas atsižvelgdamas į tai, jog iš esmės bendravimo tvarka galimai nėra tinkamai vykdoma dėl pačių šalių elgesio, o byloje pateikti įrodymai nepatvirtina dabar galiojančios bendravimo tvarkos ydingumo, priešingai, užtikrina nepilnamečių vaikų interesus, todėl teismas atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo netenkino.

10. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra laikino pobūdžio situacijos sureguliavimas. Teismas pažymėjo, kad konfliktiškų šeimos santykių bylose, pabrėžtas bendrasis principas, kad tam, jog tėvai galėtų peržengti emocines kliūtis ir atkurti brandų tarpusavio ryšį, orientuotą į geriausius vaiko interesus, turi praeiti šiek tiek laiko; tokiose delikačiose situacijose ryšių su vaiku atkūrimas gali reikalauti ilgalaikių visų suinteresuotų asmenų pastangų (žr. 2012 m. sausio 10 d. sprendimą byloje Cristescu prie Rumuniją, peticijos Nr. 13589/07), todėl nustatant bendravimo tvarką siekiama tik sudaryti sąlygas skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) dalyvauti auklėjant vaiką, jiems susitikti ir bendrauti.

11. Teismas vertino, kad galiojanti nustatyta laikina atsakovo bendravimo su vaikais tvarka, jos intensyvumas, atsižvelgiant į vaikų amžių ir laikiną bendravimo tvarkos pobūdį, yra pagrįsta ir pakankamai užtikrinanti vaikų interesus bei atsakovo teisę bendrauti su dukromis, dalyvauti jų auklėjime ir ugdyme, todėl atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Atskiruoju skundu atsakovas (apeliantas) prašo pakeisti 2024 m. spalio 10 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartį, pritaikant atsakovo prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Pirmosios instancijos teismas nors ir nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, tačiau teismo palikta galioti laikina bendravimo tvarka absoliučiai neatitinka vaikų interesų ir yra ribojanti prasmingą atsakovo ir nepilnamečių dukrų santykių vystymąsi.

1.2. Atsakovas neneigia, kad svarbu išlaikyti stabilią aplinką nepilnametėms dukroms, įskaitant jų ugdymo programos, kasdienės rutinos, bendros gerovės užtikrinimą bei jos laikymąsi, tačiau kaip parodė atsakovo viešnagių metu vykęs vaikų perdavimas bei bendravimas su jomis, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ne tik, kad nesureguliavo šalių ginčo ir iš esmės nieko neišsprendė, tačiau tokie nustatyti nakvynių ir bendravimo ribojimai trukdo atsakovui užmegzti tvirtą, prasmingą ir tiesioginį tėvo ir dukterų ryšį.

1.3. Pirmosios instancijos teismas, palikdamas galioti laikiną bendravimo tvarką, pirmiausia, visiškai neatsižvelgė į vaikų interesus, pačių mergaičių išsakytus pageidavimus bei baimes, taip, pirmiausia, pažeidžiant vaikų teises bei jų teisėtus interesus, o antra, nebuvo užtikrintas prasmingas ir betarpiškas atsakovo ir jo dukterų bendravimas, nors laikina bendravimo tvarka turi pasitarnauti nepilnamečių vaikų gerovei ir prisidėti prie jų sveiko vystymosi.

1.4. Apeliantas pažymėjo, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės iš esmės užtikrina tik vieno iš tėvų (motinos) teisę į absoliučią kontrolę, o tėvo galimybės bendrauti su vaikais yra griežtai ir nepagrįstai ribojamos.

1.5. Teismas turėjo sudaryti sąlygas tėvui bendrauti su vaikais tiesiogiai ir be apribojimų, o ne palikti tokią bendravimo tvarką, kuomet motina turi itin daug vietos manipuliacijoms, bei nepagrįstai dalyvauja beveik kiekviename bendravimo epizode, kadangi tokia palikta laikina bendravimo tvarka ne tik neskatina vaikų ryšio su tėvu, bet ir faktiškai apsunkina galimybę vaikams formuoti artimus santykius su tėvu.

1.6. Apeliantas pabrėžė, kad nuolatinis motinos kišimasis tėvui bandant pasiimti mergaites ne tik iš ieškovės namų, tačiau ir iš mergaičių ugdymo įstaigų ne tik skatina konfliktines situacijas tarp šalių, tačiau neleidžia vaikams jaustis laisvai bendraujant su tėvu, keliamas lojalumo konfliktas, bei daromos itin milžiniškas psichologinis spaudimas vaikams.

1.7. Apeliantas pažymėjo, kad 2024 m. gegužės 14 d. Kauno apygardos teismo nutartyje iš esmės buvo numatyta, kad vaikai matytis su tėvu turi nuo 16 val. iki 19 val., kai yra mokykla, nebent vaikai pasirinktų kitaip, ir nuo 10 val. iki 19 val., kai nėra mokyklos, tačiau ieškovė rugpjūčio mėnesį užregistravo vaikus į naują ikimokyklinę įstaigą ir neleido atsakovui matytis su vaikais iki 16 val., kurį visi paprastai laiko mokyklinėmis atostogomis, todėl atsakovas mano, kad ieškovė gali vėl taip padaryti jeigu 2024 m. gegužės 14 d. Kauno apygardos teismo nutartis nebus pakeista.

1.8. Apeliantas nurodė, kad ieškovė 2024 m. rugsėjo 15-21 d. praleido (duomenys neskelbtini), JAV, tuo metu vaikai visą savaitę nakvojo pas tėvą, o paskutinę dieną (2024 m. rugsėjo 21 d.), paklausti, ar norėtų pratęsti šią patirtį, vaikai atsakė teigiamai, todėl teismas neturi pagrindo nerimauti dėl vaikų gerovės ir saugumo jiems nakvojant pas tėvą.

1.9. Pirmosios instancijos teismas absoliučiai neapdairiai bei be pagrindo nesivadovavo atsakovo pateiktomis 2024 m. rugsėjo 20 d. Vaiko situacijos vertinimo anketomis Nr. 2VSV-3079, Nr. 2VSV-3080, kuriose įvardinti rizikos veiksniai susiję būtent su vaikų bauginimu iš motinos pusės.

1.10. Pirmosios instancijos teismas privalėjo priimti nutartį, kuri būtų orientuota į visišką vaikų interesų apsaugą, o ne minimaliai „pakankamą“, ypač atsižvelgiant į tėvų konfliktiškus santykius ir būtinybę užtikrinti ilgalaikę vaikų psichologinę gerovę.

1.11. Apeliantas pažymėjo, jog ieškovė nuolat kreipiasi į gydymo įstaigas dėl problemų, kurias pati sukūrė, vaikų nerimas yra taip pat tik ieškovės žodžiais apibūdinama būsena, kurią ji lygiai taip pat pati sukūrė. Ieškovė 2024 m. rugsėjo 4 d. į bylą pateikė du gydytojo išrašus apie mergaites, iš kurių matyti, jog buvo kreiptasi į šeimos gydytoją, tačiau šeimos gydytojo konsultacija ir pažymos neturi prasmės, nes abi mergaitės lankėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ pas vaikų psichologą iki 2024 m. vasario 1 d., todėl kreipimasis į šeimos gydytoją, o ne psichologą dėl streso nėra logiškai paaiškinamas. Apeliantui nėra suprantama kur dingsta vaikų psichologė, kai jos tikrai reikia, ir vietoj to vaikai tampomi pas visiškai kitus gydytojus.

1.12. Apeliantas nurodė, kad nuo 2024 m. rugsėjo 2 d. iki 2024 m. rugsėjo 6 d., su C. S. galėjo praleisti tik 7,5 valandas, o su F. S. – 5,5 valandas. 2024 m. rugsėjo 7 d. atsakovas praleido tik su C. S. 2024 m. rugsėjo 11 d. ieškovė informavo atsakovą, kad turi beveik savaitei išvykti iš Lietuvos, todėl siūlė jam pasilikti ir bendrauti su vaikais nutartyje nustatytomis valandomis, pažymėdama, kad mergaites prižiūrės „profesionali auklė“ apie ką su atsakovu iš anksto nebuvo kalbėjusi, kaip ir nebuvo kalbėjusi apie savo komandiruotę.

1.13. Apeliantas dėl 2024 m. rugsėjo 15 d. pažymėjo, kad apeliantui atvykus pasiimti vaikų iš juos prižiūrinčios auklės, nebuvo apsieita be šou elementų, kadangi auklė filmavo tėvą, jis filmavo auklę, buvo bandoma neatiduoti vaikų manipuliuojant jų noru, tačiau atsakovui pavyko vaikus pasiimti. Apeliantas praleidęs visą dieną su dukromis, nusprendė, kad mergaitės, jų mamai nesant Lietuvoje, liks su tėčiu, tačiau joms pergyvenant, kad viskas vyksta ne pagal tą planą, kurį buvo nurodžiusi mama ir kad dėl to joms gali grėsti kažkokios pasekmės, apeliantas susitarė, kad jis prisiims visą kaltę prieš mamą ir vaikus nuramino. Tą pačią dieną nuo 21 val. iki 23 val. į apelianto namus atvyko policijos pareigūnai, vaiko teisių atstovai, vertėja, telefonu dalyvavo ir atsakovo atstovė advokatė, tačiau galiausiai buvo įsitikinta, kad vaikams su tėčiu būti saugu, mergaitės neišreiškė jokio noro palikti tėčio namus ir vaikai iki 2024 m. rugsėjo 21 d. liko gyventi su tėčiu. Mergaičių gyvenimas tomis dienomis buvo visiškai normalus, o jas trikdė tik mamos skambučiai.

1.14. Apeliantas pabrėžė, jog jam nėra niekaip apribotos jo tėvystės teisės, vaikai jį myli, jis joms nėra svetimas ir joks vaikų pripratimas ar ieškovės primygtinai siūloma pagalba yra absoliučiai nereikalinga, o savo nuolatiniu kišimusi, dalyvavimu ieškovė siunčia klaidingą žinutę vaikams ir daro tai tyčia.

Atsiliepimas

13. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 10 d. nutartį palikti galioti nepakeistą, prijungti prie civilinės bylose Nr. (duomenys neskelbtini) teikiamus rašytinius paaiškinimus bei priteisi ieškovės naudai iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Atsakovas grubiai pažeidinėja dabartinę galiojančią laikiną bendravimo tvarką, jos nesilaiko, kadangi praėjo beveik 2 mėnesiai nuo paskutinio tėvo apsilankymo, kuomet 2024 m. rugsėjo 22 d. jis išvyko iš Lietuvos Respublikos.

Šalies argumentai

2.2. Ieškovė 2024 m. spalio – lapkričio mėn. laikotarpiu prašė, kad atsakovas atvyktų į Lietuvą ir susitiktų su dukromis, tačiau pastarasis paaiškino, kad „visiškai neturi laiko“, todėl toks atsakovo elgesys tik įrodo aplinkybes, kad jam trūksta tiek motyvacijos, noro, tiek ir nuoširdaus tėviško rūpestingumo.

2.3. Atsakovas nesilaikydamas nustatytos laikinos bendravimo tvarkos laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 15 d. iki rugsėjo 21 d. neteisėtai nepilnamečių vaikų negrąžino į jų gyvenamąją vietą, tokiu būdu atsakovas parodė, kad jam nerūpi vaikų geriausi interesai, saugumas, sveikata ir jų emocinė būsena.

2.4. Atsakovas nesirūpino dukromis jokia forma nuo pat jų gimimo, dėl to iki šiol nežino bei nemoka rūpintis dukrų elementariais poreikiais, sveikata, mityba, švara ir higiena, be to dažnai po atsakovo susitikimų su dukromis, dukros rimtai susirgdavo. Laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 15 d. iki rugsėjo 21 d., kuomet atsakovas neteisėtai buvo pasiėmęs dukras, vartojo alkoholį šalia esant vaikams, taip pat, nesirūpino dukrų saugumu, sveikata, higiena ir švara, kadangi mergaitės tuo metu nebuvo maudytos, vaikščiojo su neplautais plaukais, o F. S. susirgo, todėl šios aplinkybės įrodo, kad atsakovas neturi ir iki šiol nėra įgijęs įgūdžių bei žinių kaip tinkamai reikia rūpintis nepilnametėmis mergaitėmis.

2.5. Atsakovas taip pat nesilaikė teismo nutartyje nustatytos laikinos bendravimo tvarkos, vaikus grąžindavo namo nepamaitintus ir itin vėlai, kas sutrikdydavo nepilnamečių vaikų dienos režimą. Vyresnioji dukra C. S. būdavo neparuošusi mokykloje užduotų namų darbų, kadangi atsakovas nemokėdamas lietuvių kalbos, vaikui padėti negali, o dukra (duomenys neskelbtini) susišneka sunkiai, todėl atsakovo prašymas nepilnamečius vaikus grąžinti 20 val., tik parodo jog atsakovas nesupranta vaikų dienos režimo.

2.6. Ieškovė pažymėjo, kad laikosi dabartinės bendravimo tvarkos, siekdama užtikrinti dukrų saugumą ir stabilumą. Priešingai, būtent atsakovo neadekvatus elgesys ir bandymai greitu būdu priversti nepilnamečius vaikus bendrauti, kelia jiems stresą ir baimę.

2.7. Ieškovė nurodė, kad vaikų psichologė teismo prašė priimti atitinkamą sprendimą, kuris dukroms užtikrintų geresnę psichoemocinę būseną, tai pavyzdžiui papildomų asmenų įtraukimas, kaip socialinis darbuotojas, kuris kartu su atsakovu ir dukromis dalyvautų susitikimuose, fiksuotų susitikimų medžiagą, pateiktų ją atitinkamiems asmenims, taip siekiant užtikrinti stabilesnę psichologinę būseną ir siekiant išvengti psichologinio smurto pobūdžio informacijos dukrų atžvilgiu.

2.8. Ieškovė pažymėjo, kad jos pateikti įrodymai patvirtina, kad dukroms bendravimas su atsakovu kelia stresą ir baimę dėl jo netinkamo elgesio ir negebėjimo užtikrinti stabilios aplinkos, o dabartinė bendravimo tvarka kaip tik apsaugo vaikus nuo papildomų neigiamų patirčių.

2.9. Ieškovė nurodė, kad vyresnioji dukra (duomenys neskelbtini) kalbą šiek tiek supranta, tačiau jaunesnioji žino vos kelis žodžius, todėl ieškovė siekia padėti atsakovui pažinti dukras, suprasti jų poreikius ir pomėgius, tačiau atsakovas atsisako priimti bet kokią pagalbą ir tyčia sukelia konfliktines situacijas. Atsakovas stengiasi apkaltinti ieškovę, teigdamas, kad ji jam draudžia / trukdo bendrauti su vaikais, jog teismo priimta nutartis skatina konfliktines situacijas tarp šalių, nors iš tiesų atsakovas pats piktybiškai, specialiai ir tyčia prisideda prie konfliktų kūrimo.

Atsiliepimas

2.10. Atsakovas klaidingai teigia, kad ieškovė rugpjūčio mėnesį užregistravo vaikus į naują ikimokyklinę įstaigą ir neleido jam matytis su vaikais iki 16 val. per mokyklines atostogas, nes ikimokyklinio ugdymo paslaugų sutartis su vaikų ugdymo institucija uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašyta 2024 m. liepos 10 d., kadangi ieškovė turi darbinius įsipareigojimus ir turėjo grįžti į darbą, todėl mergaitės buvo užrašytos į šią įstaigą.

2.11. Atsakovas nuolat kartoja tas pačias frazes, kol mergaitės jas įsimena, pavyzdžiui: „aš žinau, kad mama taip pasakė“ arba „mama liepė tau taip sakyti“, todėl tai tampa priežastimi, kodėl dukros pakartoja šiuos teiginius.

2.12. Ieškovė atsižvelgdama į vaikų emocinę būseną, kad jie nestresuotų, bet kada pasirengusi priimti kompromisus, todėl kai vaikai nenori eiti su atsakovu, ieškovė visuomet atsakovui siūlo užeiti į namus, į svetainę ir ramiai su dukromis pabūti, susidraugauti, pažinti jas, neribojant laiko, būti tiek, kiek tik jis panorės leisti laiko su savo dukromis, o kuomet dukros suserga, tuomet ieškovė laikosi gydytojo rekomendacijų, nes dukros yra neskiepytos ir dėl to visada imamasi didesnių atsargumo priemonių, todėl dėl šių priežasčių atsakovui visada siūloma likti pas vaikus, ir su jais leisti laiką, nekeliant vaikam psichologinio streso bei sveikatos pavojaus, tačiau atsakovas tyčia ir kategoriškai atsisako likti pas vaikus jų namuose.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

15. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų

16. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė 2024 m. spalio 10 d. ir 2024 m. spalio 17 d. vaizdo skambučius su mergaitėmis bei 2024 m. spalio 10 d. ir 2024 m. spalio 17 d. vaizdo skambučių su mergaitėmis stenogramas.

17. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą pateikė 2024 m. lapkričio 13 d. vaizdo įrašą, 2024 m. lapkričio 3 d. mokytojos J. Š. atsakymą; 2024 m. lapkričio 11 d. vaizdo įrašą, 2024 m. lapkričio 4 d. vaizdo įrašą, 2024 m. lapkričio 29 d. ieškovės siųstą informaciją, 2024 m. liepos 10 d. terminuotas priešmokyklinio ugdymo paslaugų sutartis Nr. V-03 ir Nr. V-04, 2024 m. spalio 28 d. el. laiškus, 2024 m. spalio 13 d. vaizdo įrašus.

18. Kauno apygardos teisme 2024 m. sausio 17 d. buvo gauti apelianto rašytiniai paaiškinimai bei kartu su jais nauji įrodymai – 2024 m. gruodžio 28 d. vaizdo įrašas bei vaizdo įrašo stenograma, G. M. liudijimas, 2024 m. gruodžio 28 d. mergaičių ir policijos pareigūnų pokalbis, 2024 m. gruodžio 28 d. šalių susirašinėjimas, atsakovo ieškovei siųsti elektroniniai laiškai, fotonuotraukos, 2025 m. sausio 10 d. vakaro pasaka ir pasakos skaitymo stenograma, nepilnametės mergaitės F. ketvirtadienio pokalbis bei pokalbio stenograma, 2025 m. sausio 1 d. atsakovo pokalbis su vaikais bei pokalbio stenograma, vaiko situacijos vertinimo sprendimai, ieškovės telefoniniai pokalbiai su vaikais, nepilnamečių mergaičių vaizdo įrašai žaidimų kambaryje, 2024 m. gruodžio 15 d. šalių susirašinėjimas, Tarnybos išvada Nr. 2SD-370.

19. Spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą teismas pažymi, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan. Be to, įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, byloje dalyvaujantys asmenys skatinami veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, t. y. bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis dar pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

20. Nagrinėjamu atveju su atskiruoju skundu ir atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktuose įrodymuose, t. y. 2024 m. spalio 10 d. ir 2024 m. spalio 17 d. vaizdo skambučiuose su mergaitėmis bei jų stenogramose, 2024 m. lapkričio 13 d. vaizdo įraše, 2024 m. lapkričio 3 d. mokytojos J. Š. atsakyme; 2024 m. lapkričio 11 d. vaizdo įraše, 2024 m. lapkričio 4 d. vaizdo įraše, 2024 m. lapkričio 29 d. ieškovės siųstoje informacijoje, 2024 m. spalio 28 d. el. laiškuose, 2024 m. spalio 13 d. vaizdo įrašuose yra užfiksuoti įvykiai, įvyko po skundžiamos nutarties priėmimo, todėl jie nebuvo (negalėjo būti) žinomi bei nagrinėjami pirmosios instancijos teismo priimant skundžiamą nutartį. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nesprendžia klausimo, ar naujai užfiksuota padėtis reiškia tinkamą teismo sprendimo įvykdymą, todėl atsižvelgiant į tai kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas, atsisako priimti minėtus įrodymus kaip neatitinkančius sąsajumo reikalavimo (CPK 180 straipsnis). Ieškovės pateikti įrodymai, t. y. 2024 m. liepos 10 d. terminuotos priešmokyklinio ugdymo paslaugų sutartys Nr. V-03 ir Nr. V-04, atsižvelgiant į tai, kad šie rašytiniai įrodymai gali turėti įtakos sprendžiant klausimą dėl apelianto atskirojo skundo argumentų, apeliacinės instancijos teismas šiuos ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus įrodymus priima ir vertins juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 314 straipsnis).

21. Pasisakant dėl apelianto pateiktų rašytinių paaiškinimų bei prie jų pridėtų įrodymų, pažymėtina, kad CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-273-450/2022). Pagal CPK 323 straipsnį, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Atsižvelgiant į CPK 17 straipsnyje įtvirtintą šalių procesinio lygiateisiškumo principą, pasibaigus atsiliepimo į apeliacinį skundą padavimo terminui, jį keisti (papildyti) taip pat yra draudžiama (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-645-467/2022). CPK 323 straipsnio nuostatos lemia aiškinimą, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, ar kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį arba atskirąjį skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-237-464/2022). Atsižvelgiant į tai atsakovo 2025 m. sausio 17 d. pateiktus rašytinius paaiškinimus bei kartu su jais pateiktus naujus įrodymus atsisakoma priimti.

Dėl nutarties (ne)teisėtumo

22. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės.

23. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2024 m. vasario 8 d. Kauno apylinkės teismas iš dalies tenkino atsakovo prašymą ir nustatė laikiną atsakovo bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarką, pagal kurią – 1) atsakovas prieš 14 dienų iki savo planuojamo atvykimo į Lietuvos Respubliką, informuoja ieškovę apie jo vizito laiką ir trukmę, vietą, kurioje jis bus apsistojęs ir visą buvimo Lietuvoje laiką bendrauja su nepilnametėmis dukromis dalyvaujant jų motinai, neutralioje šalių pasirinktoje vietoje, neribojant bendravimo laiko, tačiau be nakvynių ir tiek, kiek tai nepažeidžia nepilnamečių vaikų interesų, atsižvelgiant į vaikų ugdymo programą, vaikų užimtumą, dienos režimą, sveikatos būklę ir pan.; 2) teismas paliko šalims teisę susitarti dėl tėvo ir nepilnamečių dukrų bendravimo tvarkos švenčių ir atostogų metu, o joms nesusitarus, laikyti, kad atsakovas turi teisę švenčių ir vaikų atostogų metu su nepilnametėmis dukromis bendrauti 1 punkte nustatyta tvarka, t. y. atsakovui atvykus į Lietuvą, dalyvaujant vaikų motinai, neutralioje šalių pasirinktoje vietoje, neribojant bendravimo laiko, tačiau be nakvynių ir tiek, kiek tai nepažeidžia nepilnamečių vaikų interesų, atsižvelgiant į vaikų ugdymo programą, vaikų užimtumą, dienos režimą, sveikatos būklę ir pan. Kauno apygardos teismas 2024 m. gegužės 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-712-775/2024 pakeitė Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartį ir nustatė tokią laikiną atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką – 1) atsakovas prieš 14 dienų iki savo planuojamo atvykimo į Lietuvos Respubliką informuoja ieškovę apie jo vizito laiką, trukmę ir vietą, kurioje jis bus apsistojęs; 2) atsakovas atvykęs į Lietuvą, bendrauja su dukromis nepertraukiamai 8-ias dienas per kiekvieną 2 mėnesių laikotarpį, skaičiuojant nuo 2024 metų pradžios, dukras pasiimdamas iš motinos 10 val. (kitu šalių sutartu laiku) ar iš ugdymo įstaigos 16 val. (kitu šalių sutartu laiku) ir grąžindamas motinai kiekvieną dieną iki 19 val.; 3) palikti šalims teisę susitarti dėl tėvo ir nepilnamečių dukrų bendravimo tvarkos švenčių ir atostogų metu, o joms nesusitarus, atsakovas švenčių ir vaikų atostogų metu su nepilnametėmis dukromis bendrauja 2-ame punkte nustatyta tvarka; 4) įpareigoti atsakovą atvykimo į Lietuvą laikotarpiu užtikrinti nuolatinę gyvenamąją (apsistojimo) vietą, kurioje būtų tinkamos sąlygos nepilnamečiams vaikams užtikrinti jų poreikius ir interesus. Kitą Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 8 d. nutarties dalį paliko nepakeistą.

24. 2024 m. rugsėjo 5 d. atsakovas pateikė prašymą pakeisti Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 14 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nustatant – 1) atsakovas bendrauja su nepilnametėmis dukromis laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 7 d. iki 2024 m. rugsėjo 14 d. nepertraukiamai, pasiimant vaikus iš ugdymų įstaigų 2024 m. rugsėjo 6 d. 16 val. ir grąžinant jas 2024 m. rugsėjo 14 d. 20 val. ieškovei, įpareigojant ieškovę nedalyvauti jokia forma atsakovui pasiimant vaikus; 2) atsakovas bendrauja su nepilnametėmis dukromis 9-ias dienas per kiekvieną 2 mėnesių laikotarpį, skaičiuojant nuo 2024 metų rudens, dukras darbo dienomis pasiimant iš ugdymo įstaigų 16 val. ir grąžinant vaikų motinai 20 val., o penktadienį pasiimant dukras iš ugdymo įstaigų 16 val. ir grąžinant vaikus motinai sekmadienį 20 val. Vaikams nelankant ugdymo įstaigos, jie perduodami tik trečiųjų asmenų (advokato, advokato padėjėjo, antstolio ir kt.) pagalba neutralioje viešoje vietoje 10 val. ir grąžinami vaikų motinai 20 val.; 3) kiekvienu atveju bendravimo datas atsakovas suderina prieš 14 dienų laiko iki dukrų pasiėmimo. Apie konkretų laiką, kada atsakovas tiksliai atvyksta į Lietuvos Respubliką pasimatyti su dukromis, taip pat apie numatomą gyvenamąją vietą buvimo metu jis informuoja ieškovę likus 14 dienų iki atvykimo dienos. Dukrų ir tėvo buvimo vieta nėra ribojama Lietuvos Respublikos teritorija, visais atvejais ieškovė turi perduoti atsakovui galiojančius vaikų pasus ir kitus būtinus daiktus bendravimui; 4) kiekvienu atveju apie savo komandiruotes į užsienį prieš 21 dieną laiko ieškovė informuoja atsakovą raštu (elektroniniu paštu ir / ar Whatsapp programėlėje žinute) konkrečiai nurodant išvykimo kryptį, datas. Ieškovės komandiruočių metu bendravimu su dukromis, jų priežiūra bei ugdymo įstaigos lankymu pasirūpina tėvas; 5) nepilnamečių dukrų ligos atveju, jų slauga bei priežiūra, jeigu dėl ligos jos yra mobilios, pasirūpina atsakovas ir šalys laikosi 1-5 punktuose numatytos tvarkos; 6) ieškovė įsipareigoja nedelsiant, atsiradus artimiausiai galimybei, bet ne vėliau nei tą pačią dieną po informacijos gavimo, informuoti atsakovą apie esminius vaikų sveikatą (susirgimai, gydytojų nustatytos diagnozės, gydymo planai, reabilitacija, medikamentai ir ypatingai duomenis apie psichinę/psichologinę sveikatą), ugdymą (raida, poreikiai, gaunami įvertinimai ir pedagogų ar kitų asmenų nuomonė ugdymo, užklasinės veiklos ar kitais su tuo susijusiais klausimais), asmeninį gyvenimą (socialiniai ryšiai, pasiekimai, problemos ir pan.) liečiančius klausimus, kurie tėvui atsakovui negali būti prieinami / sužinomi pačiam per atitinkamas sistemas; 7) įpareigoti ieškovę nedelsiant pateikti atsakovui duomenimis apie nepilnamečių dukrų sveikatą bei pateikti asmens sveikatos istoriją ar nuorašus iš e.sveikata.lt (susirgimai, gydytojų nustatytos diagnozės, gydymo planai, reabilitacija, medikamentai ir pan.) ir bet kokius dokumentus, kurie susiję su nepilnamečių dukrų psichine / psichologine sveikata; 8) sprendimai dėl vaikų visais esminiais klausimais (įskaitant, bet neapsiribojant, ugdymo įstaigos parinkimu, gydymu bei kitais svarbiais vaikams klausimais) gali būti priimami geriausiais vaikų interesais tik tarpusavio tėvų sutarimu, vadovaujantis protingumo principu. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. spalio 10 d. nutartimi atsakovo prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, kad pagal šalių pateiktus įrodymus, teismas nenustatė, kad iš esmės būtų pasikeitusios aplinkybės, dėl kurių taptų būtina pakeisti bendravimo tvarką, prie kurios vaikai jau yra įpratę bei, kad galiojanti nustatyta laikina atsakovo bendravimo su vaikais tvarka, jos intensyvumas, atsižvelgiant į vaikų amžių ir laikiną bendravimo tvarkos pobūdį, yra pagrįsta ir pakankamai užtikrinanti vaikų interesus bei atsakovo teisę bendrauti su dukromis, dalyvauti jų auklėjime ir ugdyme.

25. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą iš esmės argumentuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į vaikų interesus bei neužtikrino prasmingo ir tiesioginio atsakovo ir jo dukterų bendravimo.

26. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.165 straipsnyje nustatytas tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinys, t. y., kad abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu; tėvai, atlikdami šias pareigas, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (1 dalis). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas (3 dalis). Vadovaujantis CK 3.170 straipsniu, tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios; tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

27. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad skyrium gyvenančio tėvo bendravimo teisę užtikrina įstatymas, o teismas tik nustato naudojimosi ja tvarką, jei šalys negali susitarti pačios. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku. Pareiga reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

28. Apeliantas pirmosios instancijos teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo pirmuoju reikalavimu prašė nustatyti, kad atsakovas bendrauja su nepilnametėmis dukromis laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 7 d. iki 2024 m. rugsėjo 14 d. nepertraukiamai, pasiimant vaikus iš ugdymų įstaigų 2024 m. rugsėjo 6 d. 16 val. ir grąžinant jas 2024 m. rugsėjo 14 d. 20 val. ieškovei, įpareigojant ieškovę nedalyvauti jokia forma atsakovui pasiimant vaikus.

29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atskirojo skundo nagrinėjimo momentu, laikotarpis nuo 2024 m. rugsėjo 7 d. iki 2024 m. rugsėjo 14 d. jau yra pasibaigęs, todėl ši atsakovo prašymo dalis yra nebeaktuali, kadangi net jeigu ir būtų patenkintas toks prašymas, jo įgyvendinti nebūtų įmanoma, todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl šios prašymo dalies.

30. Antruoju 2024 m. rugsėjo 5 d. prašymo reikalavimu, apeliantas prašė nustatyti, kad jis bendrauja su nepilnametėmis dukromis 9-ias dienas per kiekvieną 2 mėnesių laikotarpį, skaičiuojant nuo 2024 metų rudens, dukras darbo dienomis pasiimant iš ugdymo įstaigų 16 val. ir grąžinant vaikų motinai 20 val., o penktadienį pasiimant dukras iš ugdymo įstaigų 16 val. ir grąžinant vaikus motinai sekmadienį 20 val. Vaikams nelankant ugdymo įstaigos, jie perduodami tik trečiųjų asmenų (advokato, advokato padėjėjo, antstolio ir kt.) pagalba neutralioje viešoje vietoje 10 val. ir grąžinami vaikų motinai 20 val.

31. Apeliantas atskirajame skunde iš dalies nepagrindžia prašymo dalies, kuria laikinoji bendravimo tvarka iš 8 dienų turėtų būti keičiama į 9 dienas, o prašymo dalį dėl dukrų pasiėmimo iš ugdymo įstaigos darbo dienomis 16 val. ir grąžinant vaikų motinai 20 val., argumentuoja tuo, kad ieškovė rugpjūčio mėnesį užregistravo vaikus į naują ikimokyklinę įstaigą ir neleido atsakovui matytis su vaikais iki 16 val., kurį visi paprastai laiko mokyklinėmis atostogomis, todėl atsakovas mano, kad ieškovė gali ir vėl, siekdama neleisti atsakovui prasmingai praleisti laiko su vaikais, taip padaryti, jeigu 2024 m. gegužės 14 d. apeliacinio teismo nutartis nebus pakeista.

32. Šiuo atveju pabrėžtina, kad apeliantas su nepilnametėmis mergaitėmis bendrauja 8-ias dienas per kiekvieną 2 mėnesių laikotarpį, o visu kitu laiku nepilnametėmis mergaitėmis rūpinasi ieškovė, kuri yra dirbantis asmuo, ir kaip nurodė atsiliepime į atskirąjį skundą turėjo grįžti į darbą, todėl mergaitės ir buvo užrašytos į ikimokyklinę įstaigą. Natūralu, kad ieškovei siekiant užtikrinti saugią aplinką nepilnamečiams vaikams ieškovės darbo metu, mergaitės buvo užrašytos į ikimokyklinę įstaigą bei kaip iš ieškovės kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktų įrodymų, t. y. 2024 m. liepos 10 d. terminuotas priešmokyklinio ugdymo paslaugų sutarčių Nr. V-03 ir Nr. V-04, matyti sutartys dėl mergaičių lankymo ikimokyklinio ugdymo įstaigą UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 1 d., sudarytos 2024 m. liepos 10 d., o kaip matyti iš atsakovo 2024 m. rugsėjo 5 d. prašyme nurodytų argumentų, atsakovas apie numatomą 2024 m. rugpjūčio 25 d. – 2024 m. rugsėjo 1 d. vizitą ieškovei pranešė prieš 14 dienų, kaip nurodyta teismo nutartyje. Taigi, šiuo atveju ieškovė sudarydama minėtas sutartis, net nežinojo apie atsakovo planuojamą vizitą, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu toks apelianto argumentas ne tik nepagrindžia jo reikalavimo dalies prailginti bendravimo su nepilnametėmis dukromis laiką iki 20 val., tačiau ir paneigia, atsakovo argumentus, kad ieškovė užrašė mergaites į ugdymo įstaigą turėdama ketinimą neleisti atsakovui prasmingai praleisti laiko su vaikais. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad mergaitės yra 4 ir 7 metų amžiaus, joms reikalingas pastovus dienos ir poilsio režimas, o kaip nurodė ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą, tokiu metu mergaitės yra ruošiamos miegoti. Apelianto prašymas vaikus grąžinti 20.00 val. jau buvo vertintas apeliacinės instancijos teismo ir nuspręsta, kad vaikai turėtų būti grąžinami 19.00 val., jokių naujų teisiškai reikšmingų aplinkybių, sudarančių poreikį pageidaujamai korekcijai, nenurodyta. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju atsakovas nepagrindė būtinybės pakeisti laikiną bendravimo tvarką numatant, kad jis su nepilnametėmis dukromis bendrauja 9-ias dienas per kiekvieną 2 mėnesių laikotarpį, skaičiuojant nuo 2024 metų rudens, dukras darbo dienomis pasiimant iš ugdymo įstaigų 16 val. ir grąžinant vaikų motinai 20 val.

33. Reikalavimo dalį dėl laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo numatant, kad apeliantas penktadienį dukras iš ugdymo įstaigų pasiima 16 val. ir grąžinant vaikus motinai sekmadienį 20 val. motyvuoja tuo, kad nustatyti nakvynių ir bendravimo ribojimai trukdo atsakovui užmegzti tvirtą, prasmingą ir tiesioginį tėvo ir dukterų ryšį, tačiau kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, kad nors vaikai ir mielai bendrauja su tėčiu, tačiau mergaitės yra labai prisirišusios prie mamos, o pats atsakovas nepateikia jokių pagrįstų įrodymų, kurie leistų daryti išvadą apie iš esmės pasikeitusią faktinę situaciją, dėl ko Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 14 d. nutartį, kuria buvo pakeista Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartimi pritaikyta laikinoji bendravimo tvarka šiuo metu reikėtų pakeisti. Ir nors atsakovas į bylą teikė didelį kiekį įrodymų, kuriais siekė įrodyti, kad nepilnametės mergaitės su tėvu bendrauja noriai ir dėl to turėtų būti pakeista bendravimo tvarka, kuri suteiktų galimybę nepilnametėms mergaitėms likti pas atsakovą su nakvynėmis, tačiau iš esmės tiek atsakovo tiek ieškovės pateikti įrodymai tik patvirtina, kad šalių santykiai yra konfliktiški, tačiau niekaip neįrodo, kad egzistuoja naujos aplinkybės dėl kurių turėtų būti keičiama nustatyta bendravimo tvarka.

34. Apeliantas reikalavimo dalį, kurioje prašo nustatyti, kad vaikams nelankant ugdymo įstaigos, jie perduodami tik trečiųjų asmenų (advokato, advokato padėjėjo, antstolio ir kt.) pagalba neutralioje viešoje vietoje 10 val. ir grąžinami vaikų motinai 20 val. grindžia tuo, kad ieškovės nuolatinis kišimasis tėvui bandant pasiimti mergaites ne tik iš ieškovės namų, tačiau ir iš mergaičių ugdymo įstaigų ne tik skatina konfliktines situacijas tarp šalių, tačiau neleidžia vaikams jaustis laisvai bendraujant su tėvu, keliamas lojalumo konfliktas, bei daromos itin milžiniškas psichologinis spaudimas vaikams.

35. Šiuo atveju pažymėtina, kad vaikų perdavimas per trečiuosius asmenims tik sukeltų papildomus išgyvenimus ir stresą nepilnamečiams vaikams, o ne užtikrintų geriausių nepilnamečių vaikų interesų. Tuo labiau, viename iš atsakovo kartu su 2024 m. rugsėjo 5 d. prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo pateikto 2024 m. birželio 22 d. vaizdo įrašo ir pateiktos stenogramos matyti, kad atsakovas ieškovei sakė, kad dėl laikinosios bendravimo tvarkos pažeidimo ketino kviesti antstolį, tačiau to nepadarė, kadangi pagalvojo nešvaistyti lėšų ir netraumuoti vaikų. Taigi iš esmės pats apeliantas supranta, kad nustatant tokias priemones, kuriomis bus pasitelkti tretieji asmenys, tokie kaip antstoliai, bus traumuojami vaikai.

36. Apeliantas taip pat prašė nustatyti, kad kiekvienu atveju bendravimo datas atsakovas suderina prieš 14 dienų laiko iki dukrų pasiėmimo. Apie konkretų laiką, kada atsakovas tiksliai atvyksta į Lietuvos Respubliką pasimatyti su dukromis, taip pat apie numatomą gyvenamąją vietą buvimo metu jis informuoja ieškovę likus 14 dienų iki atvykimo dienos. Dukrų ir tėvo buvimo vieta nėra ribojama Lietuvos Respublikos teritorija, visais atvejais ieškovė turi perduoti atsakovui galiojančius vaikų pasus ir kitus būtinus daiktus bendravimui.

37. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokį atsakovo reikalavimą apeliacine tvarka yra išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas 2024 m. gegužės 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-712-775/2024, kurioje pagal atsakovo atskirąjį skundą, buvo tikrinama 2024 m. vasario 8 d. pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria iš dalies buvo tenkintas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame atsakovas buvo pareiškęs vieną iš prašymų nustatyti, kad dukrų ir tėvo buvimo vieta nebūtų ribojama Lietuvos Respublikos teritorijoje, tačiau Kauno apygardos teismas minėtoje nutartyje nurodė kad visi atsakovo argumentai ir įrodymai dėl dukrų ir tėvo buvimo vietos (teritorijos) ribojimų galės būti įvertinti ir nustatyti tik išnagrinėjus civilinę bylą, todėl Kauno apygardos teismas dėl jų nepasisakė bei vertino, kad ši dalis pirmosios instancijos teismo buvo atmesta pagrįstai, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra laikino pobūdžio situacijos sureguliavimas, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia apelianto ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka labiausiai atitiktų vaikų interesus.

38. Nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė jokių naujų aplinkybių dėl šio prašymo dalies, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti kitaip nei, kad Kauno apygardos teismas 2024 m. gegužės 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-712-755/2024 t. y., kad dėl dukrų ir tėvo buvimo vietos (teritorijos) ribojimai bus įvertinti priimant galutinį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad apelianto 2024 m. rugsėjo 5 d. prašyme dėl laikinų apsaugos priemonių pakeitimo nurodomas reikalavimas, kuriuo prašoma nustatyti, kad kiekvienu atveju apie savo komandiruotes į užsienį prieš 21 dieną laiko ieškovė informuoja atsakovą raštu (elektroniniu paštu ir / ar Whatsapp programėlėje žinute) konkrečiai nurodant išvykimo kryptį, datas bei ieškovės komandiruočių metu bendravimu su dukromis, jų priežiūra bei ugdymo įstaigos lankymu pasirūpina tėvas, taip pat turėtų būti sprendžiamas priimant galutinį sprendimą, kadangi laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją.

39. Apeliantas taip pat prašė nustatyti, kad nepilnamečių dukrų ligos atveju, jų slauga bei priežiūra, jeigu dėl ligos jos yra mobilios, pasirūpina atsakovas ir šalys laikosi 1-5 punktuose numatytos tvarkos, tačiau pateikdamas atskirąjį skundą apeliantas nenurodė jokių argumentų kodėl skundžiama nutartis dėl padarytos išvados vertinant šį reikalavimą yra nepagrįsta ar neteisėta. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad nepilnamečių vaikų ligos atveju ieškovė nebūtų leidusi atsakovui susitikti su nepilnamečiai vaikais jų gyvenamojoje vietoje, tuo labiau iš byloje esančių įrodymų, o būtent iš atsakovo kartu su 2024 m. rugsėjo 5 d. prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo pateiktų 2024 m. birželio 22 d. vaizdo įrašų ir stenogramų matyti, kad ieškovė atsakovo, vienos iš nepilnametės mergaitės ligos atveju, prašė atsakovo pasilikti vaikų gyvenamojoje vietoje, tačiau atsakovas pats atsisakė likti nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas būtinybės nustatyti ieškovo prašomą laikiną bendravimo tvarką nepilnamečių vaikų ligos atžvilgiu, nemato, tuo labiau, kad ieškovė nedraudžia atsakovui bendrauti su nepilnamečiais vaikais ligos atveju nepilnamečių vaikų gyvenamoje vietoje. Pabrėžtina, kad nepilnamečių vaikų vežiojimas iš vienų namų į kitus namus jiems sergant, neatitiktų geriausių vaiko interesų.

40. Apeliantas 2024 m. rugsėjo 5 d. prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo 6 reikalavimu prašė nustatyti, kad ieškovė įsipareigoja nedelsiant, atsiradus artimiausiai galimybei, bet ne vėliau nei tą pačią dieną po informacijos gavimo, informuoti atsakovą apie esminius vaikų sveikatą (susirgimai, gydytojų nustatytos diagnozės, gydymo planai, reabilitacija, medikamentai ir ypatingai duomenis apie psichinę/psichologinę sveikatą), ugdymą (raida, poreikiai, gaunami įvertinimai ir pedagogų ar kitų asmenų nuomonė ugdymo, užklasinės veiklos ar kitais su tuo susijusiais klausimais), asmeninį gyvenimą (socialiniai ryšiai, pasiekimai, problemos ir pan.) liečiančius klausimus, kurie tėvui atsakovui negali būti prieinami / sužinomi pačiam per atitinkamas sistemas bei 7 reikalavimu prašė įpareigoti ieškovę nedelsiant pateikti atsakovui duomenimis apie nepilnamečių dukrų sveikatą bei pateikti asmens sveikatos istoriją ar nuorašus iš e.sveikata.lt (susirgimai, gydytojų nustatytos diagnozės, gydymo planai, reabilitacija, medikamentai ir pan.) ir bet kokius dokumentus, kurie susiję su nepilnamečių dukrų psichine / psichologine sveikata.

41. Visų pirma apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas nėra pateikęs į bylą jokių įrodymų, jog būtų prašęs ieškovės tokius duomenis jam pateikti bei nėra pateikęs įrodymų, kad ieškovė būtų atsisakiusi tokius duomenis pateikti. Pabrėžtina ir tai, kad apeliantas taip pat turi galimybę naudotis portalu e.sveikata.lt ir sužinoti prašomą informaciją pats.

42. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pabrėžia, kad atsakovo prašyme numatytas reikalavimas nustatyti, jog sprendimai dėl vaikų visais esminiais klausimais (įskaitant, bet neapsiribojant, ugdymo įstaigos parinkimu, gydymu bei kitais svarbiais vaikams klausimais) gali būti priimami geriausiais vaikų interesais tik tarpusavio tėvų sutarimu, vadovaujantis protingumo principu yra visiškai elementarus ir nereikalaujantis taikyti laikinųjų apsaugos priemonių reikalavimas. Kaip teisingai nurodė ieškovė atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, teisės aktai įpareigoja tiek abu tėvus, tiek ir kitas institucijas veikti geriausių vaikų interesų labui. Tuo labiau, nustatant tokias perteklines laikinąsias apsaugos priemones, tarp šalių kils tik papildomi konfliktai, kadangi šalys gali skirtingai vertinti esminius klausimus susijusiais su nepilnamečiais vaikais.

43. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad teismas priimdamas sprendimus turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; kt.). Apelianto atskirajame skunde nurodyti argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Tarnybos 2024 m. rugsėjo 20 d. Vaiko situacijos vertinimo anketomis Nr. 2VSV-3079 ir 2VSV-3080, taip pat nevertino atsakovo nurodytų įvykių, kurie apelianto nuomone įrodo pasikeitusias aplinkybes dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, vertintini kaip nepagrįsti.

44. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo įvertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

45. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstomos teismo procesiniu sprendimu, kuriuo byla išnagrinėjama iš esmės arba užbaigiama, nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės (CPK 93, 94, 96 straipsniai). Kadangi šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi civilinė byla nėra užbaigiama, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išspręs pirmosios instancijos teismas, priimdamas galutinį procesinį sprendimą.

Dėl procesinės bylos baigties

46. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsnis,

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Anita Sereikienė