Kauno apygardos teismo nutartis, e2S-712-775/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-05-14
Bylos Nr.: e2S-712-775/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-08187-2023-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Edita Šliumpienė
Atsakovas: J. R. S.
Ieškovas: A. S.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2S-712-775/2024Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08187-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 3.1.18.2.13; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Edita Šliumpienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. R. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui J. R. S. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo bei atsakovo J. R. S. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo bei bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė A. S. (toliau – ieškovė) ieškiniu atsakovui J. R. S. (toliau – atsakovas) pareiškė reikalavimus dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo. Atsakovas priešieškiniu ieškovei pareiškė reikalavimus dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo bei bendravimo tvarkos nustatymo.

Žemesnės instancijos teismas

2. Teismas 2023 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi tenkinęs ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nustatė laikiną nepilnamečių C. I. M. S., gimusios (duomenys neskelbtini), ir F. A. I. S., gimusios (duomenys neskelbtini) (toliau – nepilnamečiai vaikai/dukros), gyvenamąją vietą su ieškove iki galutinio teismo procesinio sprendimo priėmimo dienos bei iš atsakovo priteisė laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnametėms po 250 Eur nuo ieškinio pateikimo dienos – 2023 m. liepos 26 d. – iki galutinio teismo procesinio sprendimo civilinėje byloje priėmimo dienos.

3. Atsakovas 2024 m. sausio 10 d. byloje pateikė prašymą nustatyti laikinąsias apsaugos priemones, pagal kurias: 1) atsakovas bendrauja su mažametėmis dukromis visą 2024 m. Šventų Velykų laikotarpį, t. y. nuo 2024 m. kovo 30 d. iki 2024 m. balandžio 7 d., dukras pasiimant 2024 m. kovo 30 d. 10 val. ir grąžinant vaikų motinai 2024 m. balandžio 7 d. 20 val. Dukrų ir tėvo buvimo vieta nėra ribojama Lietuvos Respublikos teritorija. Perleidžiant dukras bendravimui su tėvu ieškovė turi perduoti atsakovui galiojančius vaikų pasus ir kitus būtinus daiktus bendravimui; 2) atsakovas bendrauja su mažametėmis dukromis 8-ias nepertraukiamas dienas per kiekvieną 2 mėnesių laikotarpį, skaičiuojant nuo 2024 metų pradžios, dukras pasiimant 10 val. pirmąją bendravimo dieną ir grąžinant vaikų motinai 20 val. paskutinę bendravimo dieną. Dukrų ir tėvo buvimo vieta nėra ribojama Lietuvos Respublikos teritorija. Perleidžiant dukras bendravimui su tėvu ieškovė turi perduoti atsakovui galiojančius vaikų pasus ir kitus būtinus daiktus bendravimui; 3) atsakovas bendrauja su mažametėmis dukromis pusę mokyklinių (priešmokyklinių) vasaros atostogų laikotarpio nepertraukiamai, t. y. birželio 12 d. – rugpjūčio 31 d. laikotarpiu ne trumpiau kaip 5,5 savaitės. Konkrečias bendravimo datas atsakovas suderina su ieškove prieš mėnesį laiko iki dukrų pasiėmimo. Dukrų ir tėvo buvimo vieta nėra ribojama Lietuvos Respublikos teritorija. Šalims bendro sutarimo dėl konkrečių datų neradus, atsakovas su dukromis bendrauja nuo liepos 1 dienos iki rugpjūčio 8 dienos; 4) kiekvienu atveju bendravimo datas atsakovas suderina prieš mėnesį laiko iki dukrų pasiėmimo. Apie konkretų laiką, kada atsakovas tiksliai atvyksta į Lietuvos Respubliką pasimatyti su dukromis, taip pat apie numatomą gyvenamąją vietą buvimo metu jis informuoja ieškovę likus 14 dienų iki atvykimo dienos. Dukrų ir tėvo buvimo vieta nėra ribojama Lietuvos Respublikos teritorija, visais atvejais ieškovė turi perduoti atsakovui galiojančius vaikų pasus ir kitus būtinus daiktus bendravimui; 5) atsakovui radus prancūzų kalbos mokytoją dukroms ir raštu informavus ieškovę apie konkretų prancūzų kalbos mokytoją ir galimus laikus prancūzų kalbos pamokoms, ieškovė privalo užtikrinti mažamečių dukrų prancūzų kalbos pamokų lankymą.

Atsiliepimas

4. Atsakovas nurodė, kad jo bendravimas su mažametėmis dukromis priklauso tik nuo ieškovės valios. Atsakovui 2023 m. vasarą du kartus apsilankius Kaune, ieškovė jam neleido matytis su dukromis. Darbo dienomis jis su dukromis galėjo matytis tik dvi valandas po ieškovės darbo, o kartais ieškovė apskritai atsisakydavo leisti atsakovui pasimatyti su vaikais. Šiuo metu atsakovas su dukromis kasdien bendrauja tik vaizdo skambučiais, ieškovei suteikus tokią galimybę. Todėl siekdamas apsaugoti ir užtikrinti savo mažamečių dukrų interesus, atsakovas teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, įpareigojant ieškovę netrukdyti jam tiesiogiai be pašalinių žmonių bendrauti ir leisti laiką nepertraukiamai su mažametėmis dukromis. Atsakovas taip pat prašė nustatyti, kad jo ir dukrų susitikimai turi ir gali vykti ne vien viešose vietose, kuriose vaikai iš esmės žaidžia savarankiškai, o ne bendrauja su tėvu ir be kita ko pervargsta, bet ir kitose tėvo pasirinktose ramesnėse vietose, tuo pačiu ir viešbutyje, kuriame atsakovas bus apsistojęs, kad vaikai turėtų galimybę pailsėti ir kokybiškai pabendrauti. Atsakovas nurodė, kad atvykęs pasimatyti su dukromis, jis pasirūpins tinkamu būstu, kurį išsinuomos per „Booking.com“ ar „AirBnB.com“ platformas, ten vaikai turės visas sąlygas ir patogumus tinkamam tėvo ir dukrų laiko praleidimui. Taip pat jis užtikrins mergaičių dalyvavimą būreliuose. Pažymėjo, kad mergaitėms lankant ikimokyklinio ugdymo įstaigą, visa pagrindinė vaikų veikla vyksta iki pietų, po pietų miego yra vaikų žaidimų laikas, todėl jokios grėsmės vaikų lavinimui nėra ir negali būti. Atsakovo vertinimu, joks vaikų darželis negali būti prioritetu prieš mergaičių buvimą su tėvu. Atsakovas be kita ko, yra įgijęs prestižinius išsilavinimus geriausiuose pasaulio universitetuose, tad jo praleidžiamas laikas su dukromis bus naudingas mergaitėms ir ugdymo prasme, kuomet jis jas sudomina ir moko itin svarbių gyvenimiškų dalykų bei stengiasi jas padaryti eruditėmis. Atsakovas taip pat mano, kad jam 2024 metais turi būti suteikta teisė su dukromis išvykti atostogų į Sakartvelą ir Prancūzijos Respubliką, aplankyti draugus bei ten gyvenančius jų šeimos narius, mergaičių prancūzes seneles. Atsakovas su dukromis nori vykti į Prancūzijos Respubliką vasaros atostogų laikotarpiu. Konkretų dukrų pasiėmimo laiką ginčo laikotarpiu atsakovas su ieškove galėtų suderinti prieš mėnesį laiko. Atsakovas ketina surasti prancūzų kalbos mokytoją Kaune ir prašo teismo įpareigoti dukras lankyti prancūzų kalbos pamokas iki 2 užsiėmimų po 90 minučių per savaitę. Jei šis prašymas bus patenkintas, atsakovas sutinka visiškai apmokėti šias pamokas. Nors ieškovė teikia teismui melagingus įrodymus ir bando kaip įmanoma labiau suklaidinti teismą, taip norėdama atsakovą charakterizuoti kaip smurtaujantį asmenį, tačiau nėra jokių priežasčių dėl ko būtų galima dvejoti mergaičių ir tėvo bendravimo ribojimo reikalingumu. Tarp atsakovo ir dukrų yra susiformavęs itin stiprus emocinis ryšys, dukros noriai bendrauja su tėčiu, esant realiam pasimatymui, būdami drauge jie mėgaujasi vienas kito draugija, vaikai tuo metu į mamą nekreipia dėmesio, o pasibaigus susitikimo laikui mergaitės buvo liūdnos, nes turi atsisveikinti su tėčiu.

Šalies argumentai

5. Ieškovė su atsakovo prašymu sutiko iš dalies. Nurodė, kad ji daugybę kartų siūlė atsakovui atvykti į Lietuvą aplankyti vaikų, siūlė jam išsinuomoti būstą tame pačiame name, kur jos gyvena, ir matyti vaikus kasdien, tačiau atsakovas atsisakė. Taip pat ji siūlė įvairius kompromisinius variantus atsakovui, kaip atvykus bendrauti su vaikais, tačiau jis pageidavo, kad būtų paisomas vien jo noras būti su vaikais ir nebūtų paisoma vaikų režimo, privalomo ugdymo ir ieškovės darbotvarkės. Ieškovė deda visas pastangas, kad atsakovas kasdien galėtų bendrauti su mergaitėmis prancūzų kalba, todėl kaltinimai ieškovei, kad ji neva skatina mergaites ignoruoti tėvą, yra niekuo nepagrįsti. Be to, ieškovė ketina leisti mergaites į prancūzų mokyklą, jeigu tik atsakovas sutiktų apmokėti mokyklos išlaidas. Ieškovė niekada neribojo, neriboja ir nėra linkusi ateityje riboti ieškovo bendravimo su mergaitėmis, jeigu nebus pažeidžiami jų interesai. Ieškovė nurodė, kad atsakovui nėra ribojama galimybė bendrauti su dukromis nuotolinio ryšio priemonėmis ir atsakovas bei mergaitės tokiu būdu bendrauja kasdien. Tačiau dėl paties atsakovo nenoro ilgą laiką atvykti į Lietuvą aplankyti vaikų, šiuo metu atsakovo ryšys su vaikais yra susilpnėjęs. Ieškovės vertinimu, negalima taikyti tokių laikinųjų apsaugos priemonių, kokių pageidauja atsakovas, kadangi tai pažeistų nepilnamečių vaikų interesus. Mergaitės, būdamos vienos su tėvu, jaustųsi nesaugiai, kiltų grėsmė, kad atsakovas nesuvaldys savo emocijų, kaip tai buvo daugybę kartų atsitikę. Be to, mergaitės nemoka prancūzų kalba apibūdinti savo emocijų, poreikių, o atsakovas neturi visiškai jokių įgūdžių vienas rūpintis tokio amžiaus mergaitėmis, jis net negeba valdyti savo emocijų prie vaikų. Taip pat negali būti leista atsakovui be ieškovės išsivežti mergaites į Gruziją ar kitą valstybę, kur be motinos apsaugos mergaitės jausis nesaugiai ir paklius į netoleruotiną situaciją bei kils reali grėsmė jų fiziniam ir emociniam saugumui. Ieškovė viena nuo pat gimimo nepertraukiamai rūpinosi mergaitėmis, o atsakovo vaidmuo mergaičių gyvenime buvo tik epizodinis, per dieną atsakovas joms skirdavo vos po keliolika minučių dėmesio, kai pats to panorėdavo. Atsakovas neturi įgūdžių vienas rūpintis dviem mažametėm mergaitėm, todėl leidimas jam be ieškovės išsivežti mergaites į užsienį sukeltų grėsmę jų saugumui. Ieškovės teigimu, ji neketina riboti atsakovo susitikimų su vaikais jam atvykus į Lietuvą, tačiau tėvo ir vaikų bendravimo tvarka turėtų neprieštarauti geriausiems vaikų interesams, t.y. netrukdyti jų kasdienio įprasto rėžimo, jų neblaškyti ir per daug nevarginti, kad būtų tinkamai subalansuotas vaikų užimtumo ir poilsio režimas, užtikrintas vaikų emocinis ir psichologinis saugumas ir ieškovės buvimas šalia. Taip pat turėtų būti atsižvelgta į faktą, kad ieškovė turi darbą ir įtemptą darbo grafiką, ji dirba tam, kad mergaitėms nieko netrūktų, kadangi atsakovas tik minimaliai prisideda prie vaikų išlaikymo. Mergaitės ir ieškovė norėtų, kad atsakovas aplankytų jas namuose, vaikai nori parodyti tėčiui savo žaislus, pažaisti su juo, o ne kad tėtis jas vedžiotųsi po viešas vietas, kai siaučia virusai, slidu ir atšiaurios oro sąlygos. Dėl atsakovo prašomo nustatyti bendravimo su mergaitėmis šv. Velykų laikotarpiu – ieškovė prašė atsakovo prašymą šioje dalyje atmesti, kadangi ji yra iš anksto suplanavusi šv. Velykų atostogas su mergaitėmis, vykstant į Jungtinę Karalystę aplankyti draugės. Ieškovė iš santaupų nupirko lėktuvo bilietus ir ketina su dukromis aplankyti Londono muziejus, kitas edukacines vietas, tokiu būdu praturtinti mergaičių žinias ir patirtį, jas lavinti. Taip pat ieškovė nurodė, kad atsakovo prašymas leisti jam bendrauti su mergaitėmis išsivežant jas į Gruziją, neturėtų būti tenkinamas dar ir dėl to, kad Gruzijoje nėra stabili politinė situacija, yra karinių konfliktų grėsmė, todėl leidžiant atsakovui vežtis mergaites į Gruziją joms gali būti padaryta ir fizinė žala. Be to, leidus atsakovui išvežti mergaites iš Lietuvos, kyla grėsmė, kad atsakovas jų apskritai negrąžins ieškovei. Ieškovė taip pat prašė atmesti atsakovo prašymą leisti jam bendrauti su nepilnametėmis dukromis 8 nepertraukiamas dienas kiekvieną mėnesį, kadangi toks bendravimas nėra įmanomas dėl mergaičių ugdymo. Be to, atsakovo pageidaujamas bendravimo būdas prieštarauja vaikų interesams, kadangi kaip jau minėta, atsakovas negeba suvaldyti savo emocijų, yra ne kartą psichologiškai smurtavęs prieš vaikus, todėl būtina užtikrinti, kad kiekvieną kartą atsakovui bendraujant su vaikais jų susitikime dalyvautų ir ieškovė, kuri moka mergaites nuraminti, taip pat yra pasirengusi reaguoti į galimus atsakovo smurto protrūkius. Mergaitės yra nedidelio amžiaus ir nepasirengę vienos be mamos bendrauti su atsakovu ir juo labiau tik su atsakovu vykti į užsienio valstybes. Ieškovė prašė atsakovo reikalavimą leisti bendrauti su vaikais 8 nepertraukiamas dienas kiekvieną mėnesį atmesti ir nustatyti, kad atsakovas turi teisę bendrauti su dukromis kiekvieną mėnesio trečią savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį) nuo 12 val. iki 18.30 val. mergaičių gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant ieškovei. Apie tokį ketinimą pasinaudoti bendravimo teise atsakovas turi ne vėliau kaip prieš 14 dienų raštu (elektroniniu paštu) informuoti ieškovę. Taip pat ieškovė prašė atmesti ir atsakovo prašymą leisti jam bendrauti su dukromis vasaros laikotarpiu, kadangi šioje proceso stadijoje nėra jokio poreikio tokį prašymą spręsti dėl 2024 m. vasaros atostogų, kurios bus dar už pusmečio, nes tikėtina, kad iki 2024 m. vasaros byloje bus priimtas galutinis sprendimas, kuriuo bus išspręsti visi klausimai. Be to, mergaitės yra nedidelio amžiaus, labai prisirišusios prie mamos ir nepasirengusios vienos su atsakovu išvykti į užsienio valstybę. Vaikai gerai nesupranta prancūzų kalbos, jos nevaldo pakankamai, kad išsakytų savo poreikius atsakovui, o pastarasis gali jų nesuprasti (pvz., mergaitėms sunegalavus ar pan.) ir neatliepti. Ieškovė neprieštaravo leisti vaikus į prancūzų kalbos pamokas, tačiau nesutiko, kad teismas tenkintų atsakovo reikalavimą dėl įpareigojimo jai užtikrinti, kad mergaitės lankytų prancūzų kalbos pamokas, kadangi šis klausimas turėtų būti sprendžiamas byloje ne laikinųjų apsaugos priemonių pagalba, o šalių sutarimu.

6. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – skyrius) nurodė, kad nustatant laikiną atsakovo ir nepilnamečių šalių vaikų bendravimo tvarką, svarbu įvertinti ir atsižvelgti į vaikų amžių, susiformavusį, nusistovėjusį dienos režimą ir ritmą, mitybos ir miego įpročius, tėvo gebėjimus, turimas žinias tinkamai atliepti vaikų poreikius, taip pat esamą tėvo ir vaikų emocinį ryšį. Išvadoje pažymima, kad abi mergaitės 2023 m. kovo 26 d. Lietuvoje gyvena tik su vienu iš tėvų, t. y. motina, su tėvu vaikai bendrauja tik vaizdo skambučiais bei vasarą buvo susitikę du kartus ir galėjo bendrauti dvi valandas, todėl natūralu, kad per šį laikotarpį tėvo ir vaikų ryšys nutolo. Per laikotarpį, kai vaikai gyvena Lietuvoje, šalys nepraktikavo tėvo ir vaikų bendravimo su nakvynėmis, todėl išvadą teikianti institucija nerekomenduoja to daryti ir atsakovui pradėjus bendrauti su vaikais. Pradėjus atsakovui bendrauti su vaikais turi būti atkurtas toks ryšys, kad vaikai nejaustų jokio nerimo, baimės pasiliekant be mamos. Skyriaus nuomone, reikalingas pereinamasis laikotarpis, kai pradžioje tėvo ir dukrų susitikimuose dalyvauja mama, o vieno susitikimo trukmė galėtų būti 3-4 valandos. Po pereinamojo laikotarpio, atsižvelgiant į vaikų amžių, jų emocijas, atkurtą tėvo ir vaikų ryšį, atsakovas su dukromis galėtų bendrauti ir nedalyvaujant mamai, tačiau be nakvynių, rekomenduotina taip pat bent du kartus per savaitę, bendravimo trukmė galėtų būti nustatyta iki 5–6 val. per kartą ir tik po to rekomenduotinas bendravimas su nakvynėmis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Kauno apylinkės teismas 2024 m. vasario 8 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkino iš dalies.

8. Teismas nustatė laikinąją atsakovo bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarką nuo šios nutarties priėmimo iki galutinio teismo procesinio sprendimo priėmimo, pagal kurią: 1) atsakovas prieš 14 dienų iki savo planuojamo atvykimo į Lietuvos Respubliką, informuoja ieškovę apie jo vizito laiką ir trukmę, vietą, kurioje jis bus apsistojęs ir visą buvimo Lietuvoje laiką bendrauja su nepilnametėmis dukromis dalyvaujant jų motinai, neutralioje šalių pasirinktoje vietoje, neribojant bendravimo laiko, tačiau be nakvynių ir tiek, kiek tai nepažeidžia nepilnamečių vaikų interesų, atsižvelgiant į vaikų ugdymo programą, vaikų užimtumą, dienos režimą, sveikatos būklę ir pan.; 2) teismas paliko šalims teisę susitarti dėl tėvo ir nepilnamečių dukrų bendravimo tvarkos švenčių ir atostogų metu, o joms nesusitarus, laikyti, kad atsakovas turi teisę švenčių ir vaikų atostogų metu su nepilnametėmis dukromis bendrauti 1 punkte nustatyta tvarka, t. y. atsakovui atvykus į Lietuvą, dalyvaujant vaikų motinai, neutralioje šalių pasirinktoje vietoje, neribojant bendravimo laiko, tačiau be nakvynių ir tiek, kiek tai nepažeidžia nepilnamečių vaikų interesų, atsižvelgiant į vaikų ugdymo programą, vaikų užimtumą, dienos režimą, sveikatos būklę ir pan.

9. Teismas pripažino, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški, todėl būtina bylos nagrinėjimo metu laikinai sureguliuoti šalių ginčą ir nustatyti tėvo ir dukterų bendravimo tvarką. Teismas pažymėjo, kad byloje esanti informacija šioje bylos nagrinėjimo stadijoje neleidžia spręsti apie šalių nepilnamečių vaikų teisėtų interesų pažeidimą jiems bendraujant su tėvu, tačiau teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

10. Teismas pažymėjo, kad vaikų bendravimas su skyriumi gyvenančiu tėvu šiuo metu yra apsunkintas dėl nutolusių šalių dabartinių gyvenamųjų vietų. Kita vertus, teismas, įvertinęs šalių vaikų amžių (6 ir 4 metai), sprendė, kad šiuo konkrečiu atveju prioritetas teiktinas saugaus, tiesioginio ir pastovaus ryšio su atskirai gyvenančiu tėvu palaikymui. Atsakovas prašė nustatyti laikiną jo ir dukrų bendravimo tvarką, pagal kurią jis su mergaitėmis bendrautų 8-ias nepertraukiamas dienas per kiekvieną 2 mėnesių laikotarpį, skaičiuojant nuo 2024 metų pradžios, dukras pasiimant 10 val. pirmąją bendravimo dieną ir grąžinant vaikų motinai 20 val. paskutinę bendravimo dieną. Dukrų ir tėvo buvimo vieta neturėtų būti ribojama Lietuvos Respublikos teritorija. Tačiau pats atsakovas pripažįsta, kad šiuo metu jo bendravimas su dukromis iš esmės vyksta tik nuotolinėmis ryšio priemonėmis, net atsakovui atvykus į Lietuvą, dukros nei karto nebuvo paliktos su juo su nakvyne. Lietuvoje atsakovas neturi pastovios gyvenamosios vietos, todėl teismas net neturi galimybių patikrinti, kokios gyvenimo sąlygos būtų užtikrintos nepilnamečiams vaikams jų bendravimo su tėvu metu. Be to, nuo 2023 m. kovo 26 d. šalių nepilnametės dukros Lietuvoje gyvena tik su mama, kuri visą šį laiką rūpinosi visais mergaičių poreikiais, jos nei karto ilgesniam laikui nebuvo paliktos vienos su tėvu.

11. Vadovaujantis nurodytu teismas sprendė, kad galimybė atsakovui nepilnametes dukras, kurios yra vos 4 m. ir 6 m. amžiaus (kas sąlygoja būtinumą tokio amžiaus vaikams laikytis nusistovėjusio ir įprasto dienos režimo) pasiimti ilgesniam laikui, su nakvyne, nėra priimtina. Tuo labiau, atsakovui dukras išsivežant iš Lietuvos be motinos. Teismo vertinimu, tai sukeltų vaikams stresą, baimę ir tikrai neužtikrintų geriausių vaikų interesų. Tačiau teismas pripažino, kad atsakovui atvykus į Lietuvą, jis privalo matytis ir betarpiškai bendrauti su dukromis, nes tai būtina tėvo ir dukrų santykių tinkamam susiformavimui, iš esmės stengiantis šio laiko nepagrįstai neapriboti.

12. Atsižvelgdamas į šalių išsakytas pozicijas, jų pateiktus rašytinius įrodymus, išvadą teikiančios institucijos byloje pateiktą išvadą, į šalių nepilnamečių vaikų amžių, jų socialinę brandą, tėvo ir vaikų ryšį, teismas sprendė, kad bylos nagrinėjimo metu, iki kol šalių ginčas bus iš esmės išnagrinėtas, tikslinga nustatyti atsakovo ir jo nepilnamečių dukrų bendravimo tvarką (žr. 8 punktą).

13. Atsakovas taip pat prašė nustatyti jo bei nepilnamečių dukrų bendravimo tvarką Šv. Velykų bei vasaros atostogų metu. Teismas pažymėjo, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra galimybių nustatyti, kada konkrečiai atsakovas atvyks į Lietuvą, be to, ieškovė nurodo, kad ji yra pasirengusi ir linkusi geranoriškai išspręsti tėvo ir vaikų bendravimo tvarkos klausimus, todėl šiuo atveju, teismas paliko šalims teisę geruoju susitarti dėl tėvo ir vaikų bendravimo švenčių ir atostogų metu, o joms nesusitarus, laikytis teismo nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos, pagal kurią atsakovo ir vaikų bendravimas jo viešnagės Lietuvoje metu yra neribojamas.

14. Teismas pažymėjo, kad klausimas dėl nuolatinės atsakovo bendravimo su šalių nepilnametėmis dukromis tvarkos patvirtinimo bus išspręstas teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus teismo sprendimą. Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaikų interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15. Atskiruoju skundu atsakovas J. R. S. (toliau – ir apeliantas) prašo pakeisti 2024 m. vasario 8 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pritaikant atsakovo prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Apelianto kategoriškai nesutinka su teismo nutarties motyvacija ir padarytomis išvadomis ir mano, kad nutartis yra nepagrįsta ir dėl to neteisėta. Nutartimi nepagrįstai apribotos jo galimybės matytis ir bendrauti su nepilnametėmis dukromis taip nukrypstant nuo kasacinio teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuotų bendravimo su nepilnamečiais vaikais kriterijų. Teismas šiuo atveju, viršijo savo įgaliojimus ir pareikšto prašymo ribas – iš dalies tenkindamas atsakovo prašymą teismas nenustatė atsakovo ir jo nepilnamečių dukrų bendravimo tvarkos ir šį klausimą paliko neišspręstą. Teismas nustatė tokią atsakovo ir jo nepilnamečių dukrų bendravimo tvarką kokia ir vyksta jam atvykus aplankyti savo nepilnamečių dukrų į Kauną.

15.2. Apeliantas pripažino ir neneigė, kad svarbu išlaikyti stabilią aplinką savo nepilnametėms dukroms, įskaitant jų ugdymo programos, kasdienės rutinos, bendros gerovės užtikrinimą bei jos laikymąsi. Tačiau jo įsitikinimu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ne tik, kad nesureguliavo šalių ginčo ir iš esmės nieko neišsprendė, tačiau tokie nustatyti nakvynių ir bendravimo ribojimai trukdys apeliantui užmegzti tvirtą, prasmingą ir tiesioginį tėvo ir dukterų ryšį. Nustatyta bendravimo tvarka yra nepagrįstai ir neteisėtai ribojanti jo kaip tėvo valdžią. Teismo sprendimas leisti atsakovui bendrauti su nepilnametėmis dukromis tik dalyvaujant vaikų motinai neutralioje šalių pasirinktoje vietoje kels nereikalingą įtampą ir diskomfortą visiems dalyviams.

15.3. Apeliantas įsitikinęs, kad labai svarbu puoselėti aplinką, kurioje kiekvienas iš tėvų galėtų bendrauti su vaikais taip, kad būtų skatinamas abipusis pasitikėjimas ir pagarba, o tai galiausiai būtų naudinga mergaičių emociniam ir psichologiniam vystymuisi. Nustatydamas laikiną bendravimo tvarką, teismas pirmiausia, visiškai neatsižvelgė į vaikų interesus, taip nebuvo užtikrintas prasmingas ir betarpiškas atsakovo ir jo dukterų bendravimas. Laikina bendravimo tvarka turi pasitarnauti nepilnamečių vaikų gerovei ir prisidėti prie jų sveiko vystymosi. Apeliantas įsitikinęs, jog negali būti paneigta jo teisė pagal Jungtinių tautų vaikų teisių konvencijos 8 straipsnį susitikti su vaikais, siekiant užmegzti ryšį be „itin didelių sunkumų“.

15.4. Apelianto vertinimu, teismas vadovavosi ir vertino tik ieškovės pateiktus įrodymus ir taip pažeidė lygiateisiškumo principą, absoliučiai neatsižvelgdamas į, tai, jog byloje ieškovė nėra pateikusi nuginčijamų įrodymų. Vertindamas ieškovės pateiktus įrodymus teismas, visiškai neatsižvelgė į atsakovo pateiktus prieštaravimus, taip pažeisdamas jo teisę į teisingą bylos nagrinėjimą.

15.5. Teismo pritaikytos laikinąsias apsaugos priemones dėl bendravimo su vaikais nėra konkrečios, neaišku kaip turėtų būti įgyvendinamos, nėra nustatytas konkretus laikas ir pan., taip pat svarbu paminėti, kad pateikus tokią nutartį antstoliui, jos vykdymas praktiškai būtų neįmanomas.

15.6. Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės tolygu kardomosioms priemonėms, nors absoliučiai jokia grėsmė vaikų atžvilgiu nėra įrodyta. Nepaisant to, kad teismas pripažino, jog šalių santykiai yra konfliktiški, tačiau nurodė, kad bendravimo su vaikais metu kartu turi dalyvauti ir vaikų motina, kas reiškia, jog santykių konfliktiškumas ir priešiškumas vienas kitam tik gilės.

15.7. Apeliantas pažymėjo, kad iki 2023 m. kovo 26 d., kai ieškovė vienasmeniškai ir savavališkai nusprendė su mergaitėmis pasilikti gyventi Kaune ir negrįžti į šeimos namus Tbilisyje, atsakovas su nepilnametėmis dukromis gyveno nepertraukiamai, rūpinosi jų poreikiais. Į šią aplinkybę teismas neatsižvelgė ir nepagrįstai sprendė, jog mergaitės nei karto ilgesniam laikui nebuvo paliktos vienos su tėvu. Be to, 2023 m. kovo viduryje šalys susitarė dėl 3 savaičių trukmės ieškovės ir vaikų kelionės pas ieškovės motiną į Lietuvą, į butą, kuris buvo per mažas, kad jame galėtų apsistoti ir atsakovas. Bilietai į abi puses buvo nupirkti iš anksto ir bendru sutarimu pakeisti balandžio 14 d., nustatant naują grįžimo datą – gegužės 7 d. Tačiau ieškovė teismu nenurodė aplinkybės, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama byla dėl vaikų pagrobimo, kurioje atsakovas siekė dukras grąžinti į Sakartvelą, todėl ieškovė teismui nepagrįstai teigia, kad dukrų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Kaune.

15.8. Priimdamas nutartį, teismas nekėlė klausimo, kaip nepilnametės mergaitės jautėsi joms nepažįstamuose namuose Kaune. Mergaitės pateko į visiškai kitą, naują socialinę erdvę, staiga neteko mylimo tėvo, nuo jo ieškovė jas savavališkai atskyrė. Svarbu akcentuoti, kad jos staiga ėmė lankyti ugdymo įstaigą, todėl nepilnamečių mergaičių pasilikimas su itin mylinčiu, atsidavusiu tėčiu, kurios jį taip pat besąlygiškai myli, niekaip negali būti lyginamas su ieškovės iškeltais naujais socialiniais, emociniais ir psichologiniais iššūkiais ir apelianto vertinimu, niekaip labiau emociškai nesutrikdys mergaičių. Be to, pati C. I. M. tėvo vizito pabaigos Kaune metu 2024 m. sausio 28 d., nurodė, kad norėtų atvykti pas tėtį aplankyti jį Tbilisyje. Tą patį C. I. M. pakartojo ir 2024 m. vasario 17 d. vaizdo skambučio metu.

15.9. Teismas vertinimu, vaikų išvykimas pas tėvą jiems sukeltų stresą, baimę ir tikrai neužtikrintų geriausių vaikų interesų, tačiau kaip minėta ieškovė dukras išvežė iš jų gyvenamosios vietos nors iš pradžių ir šalių susitarimu, tačiau Lietuvoje galiausiai liko prieš atsakovo valią. Teismas taip pat nekėlė klausimo ar ieškovės sprendimas dukroms pasilikti gyventi Lietuvoje be tėvo nesukėlė streso, baimės ir ar būtent tai užtikrino geriausius vaikų interesus. Taip pat neįvertino klastingo ieškovės poelgio, kuomet ji, atsakovui pateikus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame jis prašė leisti jam Šv. Velykų laikotarpį praleisti su dukromis, neribojant jo buvimo vietos Lietuvos Respublika, nusipirko bilietus su dukromis į Londoną, kad turėtų svarų įrodymą, kad jos ir dukrų laikas „iš anksto“ suplanuotas.

15.10. Teismas taikė dvigubus standartus, visiškai ir absoliučiai diskriminuodamas atsakovą kaip tėvą, kuris turi lygiai tokias pačias teises ir pareigas, kaip ieškovė bei neatsižvelgė į geriausius vaikų interesus, jų norą vykti pas tėvą. Atsakovo, kaip tėvo teisės nėra paneigtos, tačiau teismas, apribodamas tėvo teises, nuspręsdamas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios kaip jau minėta iš esmės nesureguliuoja situacijos, jas paneigia, visiškai, net nesivadovaudamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

15.11. Byloje pateikti duomenys apie I. Ž. (ieškovės motinos) sveikatos būklę dėl demencijos nustatymo, todėl apeliantui visiškai nesuprantama, kodėl teismas nesigilino į faktą, kad ieškovė, ribodama atsakovo buvimo laiką su vaikais ir neleisdama be jos atsakovui vienam praleisti laiko su nepilnametėmis dukromis, drąsiai palieka dukras su sunkiai sergančia savo motina. Nuogąstaudamas, jog neturi galimybių patikrinti, kokios gyvenimo sąlygos būtų užtikrintos nepilnamečiams vaikams jų bendravimo su tėvu metu, teismas visiškai neatsakingai nevertino atsakovo teiktų įrodymų bei paaiškinimų apie tai, kokiomis gyvenimo sąlygomis mergaitės gyvena šiuo metu. Be to, atvykęs pasimatyti su dukromis apeliantas viešnagės metu laikinai išsinuomotų butą, kuriame iš tiesų būtų sudarytos geresnės gyvenimo sąlygos nei tos, kurias dukroms šiuo metu yra suteikusi ieškovė.

15.12. Tiek ieškovei, tiek šalių dukroms atsakovas nekelia jokios grėsmės, ieškovė noriai leidžia laiką su mergaitėmis ir atsakovu ne viešoje vietoje. Todėl ieškovės nurodyti duomenys, kad atsakovas yra smurtautojas ir dukroms vienoms su juo yra nesaugu, toks buvimas kenktų vaikų interesams, nėra pagrįsti. Pati ieškovė mergaites nuolat baugina, kai jokios realios grėsmės nėra, sukelia konfliktines situacijas. Apeliantas pažymėjo, kad jo atžvilgiu išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis Kauno apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 29 d. panaikintas, todėl teikdama teismui paaiškinimus ieškovė vadovaujasi nepagrįstai. Ieškovės teiginiai apie atsakovo psichologinį smurtą taip pat niekuo nepagrįsti ir neįrodyti. Ieškovės pateikti garso ir vaizdo įrašai paimti iš konteksto ir visa tai yra manipuliacija. Ir priešingai nei atsakovas, jo teigimu, ieškovė visada buvo labai agresyvi asmenybė.

15.13. Nors ieškovė teigia, kad ji atsakovui siūlė įvairius kompromisinius variantus dėl bendravimo su vaikais, tačiau atsakovo vertinimu, tai iš esmės yra bekompromisiai nurodymai, būtent dėl kurių atsakovas teismo ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjamoje byloje.

15.14. Ieškovės manymas, kad jos pačios dalyvavimas atsakovui bendraujant su vaikais gali užtikrinti tinkamą vaikų saugumą nuo atsakovo agresijos priepuolių yra neatitinkantis realybės ir niekuo nepagrįstas, tai tik jos iškreiptas įsitikinimas, kad jos vaikų tėvas kelia pavojų jos pačios vaikų saugumui.

15.15. Ieškovė vienašaliu sprendimu, nepasitarusi su atsakovu nuo 2023 m. birželio pabaigoje nutraukė ir atsakovo žiniomis iki 2024 m. vasario mėnesio neatnaujino prancūzų kalbos pamokų. Atsakovas mano, kad ieškovė tendencingai tokiais savo veiksmus per tam tikrą laiką siekia eliminuoti atsakovą iš vaikų gyvenimo.

15.16. Ieškovės teismui melagingai nurodo, kad neva šiuo metu mergaičių psichologinė būsena yra pagerėjusi, nes jos ilgą laiką nepatyrė atsakovo psichologinio smurto. Mergaites konsultavusi psichologė nerekomendavo jų atskirti nuo motinos ir juo labiau leisti jas išsivežti į užsienio valstybę. Tačiau gyvendama Tbilisyje ieškovė niekada nesikonsultavo su vaikų psichologu, o pas vaikų psichologą Kaune nuvyko tik 2023 m. liepos 10 d. prieš Vilniaus apygardos teisme nagrinėtą atsakovo prašymą. Be to, pati nesilaikydama UAB „Neuromeda“ vaikų psichologo pažymoje nurodytų rekomendacijų, dar iki pažymos surašymo buvo išvykusi į komandiruotę, todėl pati ieškovė minėtomis rekomendacijomis nesivadovauja. UAB „Neuromeda“ pažymoje nurodyta, jog konfliktai kyla tarp atsakovo ir ieškovės, todėl jokia grėsmė vaikams absoliučiai nekyla. Apeliantas mano, kad ieškovė yra įteigusi vaikams neigiamą tėvo paveikslą, kurį C. I. M. nurodė ir psichologei, tačiau atsakovas byloje pateikė nemažai įrodymų, patvirtinančių jo stiprų ryšį su vaikais Tbilisyje ir mergaičių norų bendravimą jam atvykusi jų aplankyti į Kauną.

15.17. Apelianto vertinimu, ieškovės teismui nuolat pateikiami vienas kitam prieštaraujantys įrodymai, turėtų būti vertintini kritiškai. Visi įrodymai turi būti vertinami vaikų interesų naudai, o nesant vienareikšmiškų ir neginčijamų įrodymų, kad tėvo bendravimas su vaikais nedalyvaujant motinai galėtų kažkaip kenkti vaikų interesams, tėvo bendravimas su dukromis negali būti ribojamas. Apeliantas mano, kad teismo nustatytas motinos dalyvavimas tėčio ir dukrų susitikimuose neleis jam praleisti su vaikais laiko kokybiškai, mama kišis į bendravimą, kalbės su vaikais lietuviškai, tuo tarpu atsakovas neturės galimybės suprasti, ką motina sako vaikams. Be to, mama bendravimui renkasi tokias vietas, kuriose vaikai nebūtų su tėčiu, pavyzdžiui kavines šalia kurių yra vaiko žaidimų aikštelės, o tai ypač kenkia tėvo ir dukrų santykiams, kuriems gali būti padaryta neatitaisoma žala. Ieškovė byloje nepateikė nė vieno įrodymo, rodančio tėvo ir vaikų priešiškumą, todėl nėra absoliučiai jokios priežasties neleisti atsakovui ir vaikams leisti laiko kartu be motinos.

Atsiliepimas

16. Ieškovė A. S. atsiliepimu į atskirąjį skundą jį prašė atmesti, 2024 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Priteisti ieškovei iš atsakovo išlaidas už teisinę advokato pagalbą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

16.1. Teismo nutartimi atsakovo teisės nėra ribojamos ir pažeidžiamos. Kai 2024 m. vasario 18-25 dienomis atsakovas viešėjo Kaune, jam buvo sudarytos visos galimybės maksimaliai bendrauti su mergaitėmis. Mergaitėms buvo vaikų atostogos ir ieškovė dėjo maksimalias pastangas, derindama savo darbo laiką prie atsakovo poreikių, kad jis kuo daugiau laiko galėtų praleisti su mergaitėmis. Tačiau atsakovui, ieškovės teigimu, pasireiškė agresijos proveržiai, jis užsipuolė ieškovę, net grasino ją nužudyti, dėl ko ieškovę ištiko panikos priepolis.

Šalies argumentai

16.2. Ieškovės teigimu, kaskart kaip tėvas turi galimybę akimirkai pabūti su mergaitėmis vienas, iškart po to C. verkia ir tampa emociškai pažeista. Toks manipuliavimas vaikais itin neigiamai veikia jų emocinį vystymąsi, sukelia įtampą ir nerimą.

16.3. Nors atsakovas teigia, kad vaiko raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad vaikams abiem tėvams yra vienodai svarbus, tačiau jokių pastangų, kad sukurtų tinkamą ryšį su vaikais atsakovas nededa. Ieškovė visomis išgalėmis stengiasi padėti atsakovui sukurti tėvišką ryšį su mergaitėmis, kurio jis nesukūrė šalims gyvenant kartu. Tačiau galiausiai dėl to vis tiek nukenčia pati ieškovė ir vaikai, nes atsakovas tuoj pat susierzina, pradeda rėkti, šaukti, tampa agresyvus.

16.4. Nors atsakovas teigia, kad gyvendamas Tbilisyje rūpinosi mergaičių poreikiais, tačiau iš tikrųjų jo įgūdžiai rūpintis vaikais yra itin riboti. Ieškovės teigimu, po to, kai ji palikusi vaikus atsakovui sugrįždavo namo, vaikus ji rasdavo nevalgiusius, įsitempusius ir nervingus. Vaikų tėvas niekada nenorėjo rūpinti dukromis. Todėl ieškovės vertinimu, jis visiškai negali pasirūpinti vaikais ilgesnį laiką nei kelias valandas, o dabar esant vaikų dideliam nepasitikėjimui juo, be ieškovės apskritai to negalėtų padaryti.

16.5. Dėl bendravimo nuotolinio ryšio priemonėmis, ieškovės teigimu, daugeliu atveju tiek C., tiek F. išreiškia tik labai trumpą poreikį bendrauti tokiu būdu, nes joms vakare sunku išlaikyti dėmesį, jos būna pavargusios. Be to, tėvo noras versti vaikus priverstinai ilgai bendrauti telefonu arba video skambučius, gali neigiamai atsiliepti vaikų vystymuisi.

Atsiliepimas

16.6. Atsakovas melagingai teigia teismui, kad ieškovė neva iš anksto suplanavo likti Lietuvoje. Ieškovei tik grįžus į Lietuvą paaiškėjo, kad serga jos mama, todėl atsakovas buvo informuotas, kad ieškovė jos negali palikti vienos. Nors ieškovė daug kartų prašė atsakovo atvykti į Lietuvą, pabūti su mergaitėmis atsakovas kategoriškai atsisakė atvykti ir padėti ieškovei su vaikais bei jos sergančiai mamai.

16.7. Nors atsakovas teigia, kad vaikams ieškovės motina buvo naujas asmuo ir neva kėlė joms stresą, tačiau mergaitės jau anksčiau turėjo susikūrusios artimą ryšį su močiute, su ja bendravo kiekvieną dieną ir net po kelis kartus video skambučiais. Močiutė mokė mergaites skaičiuoti, skaitė pasakėles ir mergaitės labai noriai jos klausydavosi ir laukdavo to laiko, kada su močiute galėtų pabendrauti.

16.8. Atsakovas nuolat manipuliuoja vaikais, todėl jam negalima leisti vienam bendrauti su mergaitėmis. Atsakovas nuolat siekia vaikams įteigti, kad tai ieškovė kalta, kad jos atvyko gyventi į Lietuvą. Tėvas taip pat manipuliuoja vaikų emocijomis, bandydamas įteigti, kad joms reiktų atvykti pas jį į Tbilisį, prižada, kad ten bus smagu, nauji žaisliukai ir panašiai. Tokios manipuliacijos vaikais yra visiškai netoleruotinos ir neatitinka geriausių vaikų interesų.

16.9. Skunde atsakovas nepagrįstai teigia, kad vaikai laiką leidžia su demensija sergančia močiute. Tačiau šie teiginiai niekuo nepagrįsti, kadangi šiuo metu ieškovė gyvena atskirame nuomojamame bute su vaikais. Vaikus į ugdymo įstaigas ieškovė nuveža pati. Pirmadieniais ir trečiadieniais vaikus iš ugdymo įstaigų paima auklė ir nuveža į (duomenys neskelbtini), iš kurio vaikus paima ieškovė. Antradienį ieškovė iš darbo išeina anksčiau, kad spėtų vaikus paimti iš mokyklos pati, o paprastai ketvirtadieniais ir visuomet penktadieniais ieškovė dirba nuotoliniu būdu iš Kauno, todėl vaikus paima iš ugdymo įtaigų pati. Labai retais atvejais, reikalui esant vaikų auklė, kuri gyvena toje pačioje namo laiptinėje, tame pačiame nuomojamo buto aukšte, gali vaikus prižiūrėti ir su jais užsiimti.

16.10. Atsakovas skunde teigia, kad tariamai jis gali pasirūpinti dukromis dienos metu po pietų, nes po pietų neva ugdymo įstaigose yra tik žaidimų laikas. Tai yra netiesa, nes F. darželyje miega pietų miego, po pietų miego keliasi apie 15 val., valgo pavakarius apie 16 val. Tuo tarpu C. mokykloje pavakarius valgo nuo 16 val., o iki to laiko vyksta pamokos bei popamokinė veikla ruošiant namų darbus. Ugdymo įstaigų durys nėra atviros, vaikus galima paimti ne anksčiau 16-17 val., nes ugdymo įstaigos atsako už vaikų saugumą ugdymo proceso metu.

16.11. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas prie mergaičių nesivaldo, ką koneveikia, vadina necenzūriniais žodžiais. Tai vaikus blogai veikia emociškai ir sukuria nesaugumo jausmą. Atsakovas mėgina sukurti blogos mamos paveikslą prieš teismą ir vaikus. Mergaitės, matydamos, kaip tėvas elgiasi su mama gali susikurti klaidingą šeimos modelį. Atsakovas visada sugalvoja bet kokią priežastį išlieti pyktį ant ieškovės. Net prie vaikų ir viešose vietose atsakovas ieškovę koneveikia.

16.12. Atsakovas bando nuteikti mergaites prieš mamą, kas prieštaraujanti geriausiems vaikų interesams, kai tuo tarpu, ieškovė niekada blogai nekalbu apie tėvą ir vaikų nenuteikinėja. Ieškovė visada stengėsi ir tebesistengia, kad tėvas sukurtų ryšį su mergaitėmis, net geranoriškai leisdama apsistoti jam savo išsinuomotame bute.

16.13. Dėl atsakovo teiginių apie mergaičių vedimą pas psichologą ieškovė nurodė, kad mergaitės gyvendamos Tbilisyje neišmoko vietinės kalbos, o atsakovas jų neišmokė prancūzų kalbos. Rasti lietuviškai kalbantį psichiatrą ar psichologą buvo neįmanoma, kadangi atsakovas finansiškai neprisideda prie vaikų gerovės, todėl tik įsidarbinusi ieškovė pati galėjo apmokėti vaikų psichologo paslaugas.

Šalies argumentai

16.14. Ieškovė pažymėjo, kad komandiruotės yra jos darbo dalis, tačiau jos prašymu, darbdavys ją į komandiruotes siunčia itin retai, per metus jos buvo vos kelios. Vaikų interesai ieškovės komandiruočių laikotarpiu nenukenčia, kadangi jos yra prižiūrimos auklės, o ieškovė su jomis visuomet palaiko video ryšį.

16.15. Nors atsakovas teigia, kad neva ieškovė nutraukė privačias prancūzų kalbos pamokas, tačiau ieškovė iš savo lėšų leido mergaites į prancūzų kalbos pamokas, o nutarė nutraukti todėl, kad atsakovas visiškai atsisakė prisidėti prie mokėjimo už pamokas. Atsakovas būdamas labai turtingas vengia prisidėti prie dukrų lavinimo ir teikia joms gerokai mažesnį nei minimalus išlaikymą, todėl ieškovei teko paskirstyti finansus gyvybiškai svarbesniems poreikiams – maistui, vitaminams, drabužėliams, vaistams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

18. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

19. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikinos bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

20. Šalys apeliacinės instancijos teismui su savo procesiniais dokumentais (atskiruoju skundu/ atsiliepimu į atskirąjį skundą) pateikė šiuos papildomus įrodymus – apeliantas: 2024 m. vasario 17 d. vaizdo skambučio įrašą ir 2024 m. vasario 17 d. vaizdo skambučio įrašo stenogramą; buto nuotraukas nuomai; jo ir dukters nuotrauką 2024 m. sausio 25 d.; šalių susirašinėjimą pavadinimu „Ieškovė ištrynė vaizdo įrašą iš šalių susirašinėjimo iš WhatsApp“; apelianto ir mergaičių nuotraukas gyvenant Tbilisyje; vaizdo įrašą pavadinimu „F. glaustosi prie tėčio“. Ieškovė: 2024 m. kovo 5 d. medicinos dokumentų išrašą siuntimą apie jai diagnozuotą emocinio šoko ir streso būseną (R45.7); savo nuotraukas bei du vaizdo įrašus „Priedas 2-20240223_000028-tevas vercia vaikus miegoti su juo ir vaikai traumuoti“ ir „Priedas 3-20240223_151025-F. prisislapino i kelnes“.

21. 2024 m. gegužės 6 d. atsakovas pateikė teismui atsiliepimą/nuomonę, kuriuo iš esmės nesutiko su ieškovės atsiliepimu į atskirąjį skundą, nurodė, kad atsiliepime ieškovė suformulavo daug abstrakčių ir klaidingų teiginių apie šalių santykius joms gyvenant kartu, apie apelianto nesugebėjimą pasirūpinti šalių nepilnamečiais vaikais. Apelianto vertinimu, ieškovė pateikė klaidinančius įrodymus, jos pateiktas 2024 m. kovo 5 d. medicinos dokumentų išrašas neatspindi ieškovės nurodytų aplinkybių, kadangi pažyma gauta praėjus daugiau nei vienuolika dienų nuo 2024 m. vasario 18–25 dienomis vykusio šalių ir jų nepilnamečių vaikų susitikimo. Apelianto nuomone, ieškovės atsiliepime nurodytos aplinkybės ir jos pateikti įrodymai neatspindi tikrosios situacijos, kadangi paskutinio vizito, vykusio 2024 m. balandžio 22–28 d. metu, ieškovė sutiko ir leido atsakovui pačiam pasiimti vaikus iš darželio (nuo antradienio) ir atsakovas vienas leido laiką su vaikais, juos maitino bei rūpinosi, viskas vyko sklandžiai. Kartu su nuomone/atsiliepimu apeliantas pateikė šiuos įrodymus: šalių susirašinėjimą 2024 m. balandžio 23–24 d. dienomis bei vaizdo įrašą pavadinimu „vaizdo skambučio įrašas, kuomet vaikai laiką leidžia su aukle“.

22. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

Žemesnės instancijos teismas

23. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas apelianto papildomų įrodymų prijungimo klausimą, vertina tai, kad jo pateiktas įrodymas „buto nuotraukos nuomai“ nagrinėjamu klausimu neturi jokios įrodomosios vertės, kadangi yra tik bendrinio pobūdžio informacija, todėl nepriimtinas. Apelianto pateiktas šalių susirašinėjimas pavadinimu „Ieškovė ištrynė vaizdo įrašą iš šalių susirašinėjimo iš WhatsApp“ nėra išverstas į lietuvių kalbą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismui teikiami procesiniai dokumentai ir jų priedai (rašytiniai įrodymai) turi būti teikiami valstybine kalba (CPK 113 straipsnio 3 dalis). Jeigu dokumentai teikiami užsienio kalba, atitinkamai turi būti teikiami jų vertimai, todėl apelianto pateiktą šalių susirašinėjimą, kuris nėra išverstas į lietuvių kalbą, atsisakytina priimti. Tuo tarpu ieškovės pateikti įrodymai – medicininių duomenų išrašas, jos nuotraukos ir vaizdo įrašai, kurių fiksavimo aplinkybės nėra aiškios, laikytini neturinčiais esminės reikšmės, nagrinėjant skundą dėl ginčijamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Ieškovės pateikti duomenys iš esmės tik patvirtina, kad šalių tarpusavio santykiai yra įtempti ir šalys konfliktuoja, o ši aplinkybė yra akivaizdi iš kitų byloje esančių įrodymų ir yra reikšminga sprendžiant šalių ginčą iš esmės, todėl apeliacinės instancijos teismas ieškovės pateiktus įrodymus atsisako priimti, kaip nesusijusius su nagrinėjamu klausimu.

24. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas kitus apelianto teikiamus įrodymus, įskaitant ir jo 2024 m. gegužės 6 d. atsiliepimą/nuomonę (t. y. vaizdo skambučio įrašą ir jo stenogramą, nuotraukas, vaizdo įrašus ir šalių susirašinėjimą laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 23–24 d.) atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręstas šalių nepilnamečių vaikų laikinos bendravimo tvarkos nustatymo klausimas, sprendžia, jog šie papildomi įrodymai yra reikšmingi nagrinėjant skundą, todėl nutaria juos priimti.

25. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti. Atkreiptinas dėmesys, kad visi šalių į bylą pateikti įrodymai bus įvertinti tik bylą nagrinėjant iš esmės, o šio apeliacinio proceso metu yra sprendžiamas tik šalių nepilnamečių vaikų laikinos bendravimo tvarkos nustatymo klausimas, kurio sprendimo metu teismas išsamaus visų byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo neatlieka.

Dėl nutarties (ne)teisėtumo

26. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Todėl nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.

27. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Jis yra būtinas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais (CK 3.161 straipsnis). Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium, kadangi vaikas, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis).

28. Nagrinėjamu atveju, teismas iš dalies tenkinęs atsakovo prašymą byloje taikė laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo nustatė laikiną apelianto ir jo nepilnamečių dukrų bendravimo tvarką (žr. 3 punktą). Su nustatyta laikina bendravimo tvarka apeliantas nesutinka, motyvuodamas tuo, kad nutartimi nepagrįstai apribotos jo galimybės matytis ir bendrauti su nepilnametėmis dukromis. Apelianto nuomone, teismas iš esmės neišsprendė klausimo, kadangi nustatė tokią bendravimo tvarką, kuri iki šiol ir vyko apeliantui atvykus į Lietuvą pasimatyti su savo nepilnametėmis dukromis. Be to, teismo sprendimas leisti atsakovui bendrauti su nepilnametėmis dukromis tik dalyvaujant vaikų motinai, neutralioje šalių pasirinktoje vietoje,, kelia, nereikalingą įtampą ir diskomfortą tiek šalims, tiek jų nepilnametėms dukroms, kadangi šiuo metu šalių tarpusavio santykiai yra itin konfliktiški ir įtempti.

29. Ieškovės vertinimu, apeliantas neturi įgūdžių rūpintis šalių nepilnamečiais vaikais, yra smurtavęs jos atžvilgiu, todėl esamos bendravimo tvarkos pakeitimas pažeistų šalių nepilnamečių vaikų interesus.

Žemesnės instancijos teismas

30. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių nepilnametės dukros nuo 2023 m. kovo 26 d. kartu su ieškove gyvena Lietuvoje, iki tol šalys bei jų nepilnamečiai vaikai nuo 2021 m. rugpjūčio gyveno Sakartvele, Tbilisyje. Teismo 2024 m. balandžio 11 d. nutartimi nepilnamečių vaikų laikina gyvenamoji vieta iki sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo nustatyta su ieškove.

31. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės skirtos ne tėvų interesų patenkinimui, o vaikų interesų užtikrinimui, jų teisei bendrauti su abiem tėvais. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

32. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis).

33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005). Taigi minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tačiau pabrėžtina, jog tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

34. Byloje pateikti duomenys, t. y. šalių susirašinėjimas, vaizdo įrašai, taip pat šalių procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės patvirtina, kad tarp šalių ya susiklostę konfliktiniai santykiai. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad yra poreikis šioje byloje nustatyti laikiną apelianto bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarką. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir šalių argumentus, sprendžia, kad skundžiama teismo nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka šiuo atveju yra itin siaura ir nepagrįstai ribojanti šalių nepilnamečių vaikų teisėtus interesus bendrauti su jų tėvu, kuris, be kita ko, gyvena užsienyje, kas ir taip sukelia papildomas kliūtis vykti tiesioginiam ir nuolatiniam vaikų ir tėvo bendravimui.

35. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad apelianto bendravimas su nepilnametėmis dukromis darytų žalą ar kenktų jų interesams. Apelianto, kaip tėvo, teisės nėra paneigtos. Bylos medžiaga patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. liepos 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eN2-2403-661/2023 spręsdamas apelianto prašymą dėl nepilnamečių vaikų grąžinimo, nustatė, kad nėra duomenų, jog tėvas įstatymo suteiktomis vaikų globos teisėmis vaikų išvežimo į Lietuvą metu, nesinaudotų ar šios teisės jam būtų apribotos galiojančiu teismo sprendimu. Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad byloje neįrodyta, jog pareiškėjas (apeliantas) turi psichologinių problemų, piktnaudžiauja alkoholiu, yra sudėtingo charakterio asmenybė, naudojo psichologinį smurtą prieš suinteresuotą asmenį, o iš pateiktų suinteresuoto asmens garso ir vaizdo įrašų ir jų fragmentų negalima daryti išvadų dėl tėvų konfliktinių situacijų priežasčių ir pasekmių. Aplinkybė, kad pareiškėjo ir suinteresuoto asmens santykiai iki suinteresuoto asmens išvykimo į Lietuvą buvo konfliktiški ir dėl to, suinteresuoto asmens teigimu, vaikų aplinka nebuvo saugi, nepatvirtina, kad bendravimas su tėvu vaikams gali daryti žalą ar kelti grėsmę, kadangi pareiškėjo ir suinteresuoto asmens santykiai nutrūko ir jie nebeturi intereso gyventi kartu. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių pareiškėjo netoleruotiną elgesį su vaikais, vaikų akivaizdoje demonstruojamus žalingus įpročius, kitokį pareiškėjo veikimą (neveikimą), reikšmingai neigiamai paveikusį jų vystymąsi, sukūrusį itin netinkamas ir nesaugias gyvenimo sąlygas vaikams, sukėlusį jiems žalą (didelę žalos atsiradimo riziką). Teismas nustatė, kad pareiškėjas turi nuolatinį darbą, pakankamas pajamas ir gyvenamąją vietą, nėra duomenų apie jo žalingus ar kenksmingus įpročius. Suinteresuoto asmens (t. y. ieškovės) pateikiama pareiškėjo charakteristika yra subjektyvaus pobūdžio, nurodomi psichologiniai išgyvenimai iš esmės nulemti jos ir pareiškėjo tarpusavio santykių, konfliktų, tačiau tai nepagrindžia, kad pareiškėjas gali daryti žalą, būti pavojingas savo vaikams. Nurodytas aplinkybes paneigiančių duomenų nenustatė ir Lietuvos apeliacinis teismas (2023 m. rugpjūčio 29 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e2-886-567/2023) (el. b. 5 t., b. l. 13 – 39).

36. Apelianto su atskiruoju skundu ir nuomone/atsiliepimu pateikti vaizdo įrašai taip pat patvirtina, kad mergaitės noriai bendrauja su savo tėvu ir išreiškia teigiamas emocijas ir norą su juo matytis. Tai, kad mergaitės šiuo metu, bendraudamos nuotoliu būdu, noriai bendrauja su tėvu, patvirtino ir pati ieškovė, teikdama savo paaiškinimus skyriaus specialistams (2023 m. birželio 30 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas Nr. 2ŠTA-144, el. b. 5 t., b. l. 9-11). Pažymėtina, kad šalys iki 2023 m. kovo 26 d., kuomet ieškovė su dukromis pradėjo gyventi Lietuvoje, nepertraukiamai gyveno kartu ir bendrai rūpinosi nepilnametėmis dukromis, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, per sąlyginai trumpą vienerių metų laikotarpį tėvo ir jo vaikų santykis iš esmės kardinaliai negalėjo pasikeisti, ką patvirtina ir apelianto byloje pateikta vaizdo medžiaga. Be to, apelianto pateiktas susirašinėjimas 2024 m. balandžio 23–24 d. dienomis patvirtina, kad paskutinio apelianto vizito metu, vykusio 2024 m. balandžio 22–28 d., pati ieškovė sutiko ir leido apeliantui savarankiškai pasiimti vaikus iš ugdymo įstaigų, su jais leisti laiką, ir dėl to jokių pretenzijų pagal pateiktą susirašinėjimą apeliantui ieškovė nereiškė.

37. Bylos medžiaga patvirtina, jog šiuo metu šalių santykiai yra itin konfliktiški ir įtempti, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad teismo patvirtinta bendravimo tvarka, kuomet apelianto ir jo nepilnamečių dukrų susitikimo metu privalo dalyvauti ir ieškovė, toliau sudaro sąlygas vaikų akivaizdoje kilti šalių konfliktams. Aplinkybę, kad konfliktai kyla būtent tarp šalių, o ne tarp apelianto ir jo nepilnamečių vaikų, savo atsiliepime į skundą patvirtino ir pati ieškovė. Darytina išvada, kad teismas į tėvo bendravimą su dukromis įtraukdamas ir ieškovę, su kuria apelianto santykiai yra itin įtempti ir konfliktiški, iš esmės nesureguliavo ginčo situacijos. Nustatytas bendravimas neužtikrina ramaus, kokybiško ir pilnaverčio vaikų ir tėvo bendravimo.

38. Nurodytų duomenų visuma apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti išvadą, kad priešingai nei teigia ieškovė, apelianto elgesys nėra žalingas ar priešingas vaikų interesams, jis geba tinkamai pasirūpinti šalių nepilnamečiais vaikais, todėl šiuo atveju apriboti bendravimą, nustatant būtiną motinos dalyvavimą, nėra būtina ir reikalinga. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti teismo nutartimi nustatytą laikiną apelianto ir jo nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, eliminuojant šiuo metu nutartimi nustatytą sąlygą, kad visą buvimo Lietuvoje laiką bendrauja su nepilnametėmis dukromis dalyvaujant jų motinai, neutralioje šalių pasirinktoje vietoje.

39. Apeliantas prašė pakeitus teismo nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, nustatyti jo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytą bendravimo tvarką (žr. 3 punktą), tačiau su tokiu prašymu sutiktina iš dalies.

40. Pagal apelianto prašomos nustatyti bendravimo tvarkos 1 punktą apeliantas teismo prašė nustatyti jo bendravimą šventiniu laikotarpiu, t. y. nuo 2024 m. kovo 30 d. iki 2024 m. balandžio 7 d., kuris atskirojo skundo nagrinėjimo momentu jau nebėra aktualus.

Žemesnės instancijos teismas

41. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos 1 punkto sąlyga, kad atsakovas prieš 14 dienų iki savo planuojamo atvykimo į Lietuvos Respubliką, informuoja ieškovę apie jo vizito laiką ir trukmę, vietą, kurioje jis bus apsistojęs, todėl ši sąlyga paliktina nepakeista. Pažymėtina, kad analogišką terminą, per kurį apeliantas privalo informuoti ieškovę apie planuojamą atvykimą, jis buvo nurodęs ir teismui savo pasiūlytos bendravimo tvarkos 4 punkte.

42. Apeliantas taip pat prašė nustatyti, kad jo bendravimas su nepilnametėmis dukromis vyksta 8 dienas nepertraukiamai per kiekvieną 2 mėnesių laikotarpį (šios nutarties 3 punktas). Su šia sąlyga apeliacinės instancijos teismas sutinka iš dalies. Kaip nutartyje konstatavo pirmosios instancijos teismas bei proceso metu pripažino pats apeliantas, šiuo metu jo bendravimas su dukromis iš esmės vyksta tik nuotolinėmis ryšio priemonėmis. Nuo 2024 metų pradžios apeliantas tiesiogiai su dukromis bendravo vos keletą kartų, ganėtinai trumpais laikotarpiais jam atvykus į Lietuvą. Pažymėtina, kad byloje pateiktoje UAB „Neuromeda“ medicinos psichologės M. L. 2023 m. liepos 21 d. pažymoje akcentuojamas stiprus ryšys su motina, be to, mergaitės išimtinai nuo 2023 m. kovo 26 d. gyvena tik su ieškove, todėl siekiant užtikrinti stabilumą ir šiuo metu mergaičių nusistovėjusią, joms įprastą kasdieninę rutiną, sutiktina su teismo nustatyta sąlyga, kad šiuo metu nepilnamečių vaikų bendravimas su tėvu vyksta be nakvynių.

43. Apeliantas taip pat prašė nustatyti, kad jis bendrauja su mažametėmis dukromis 8-ias nepertraukiamas dienas per kiekvieną 2 mėnesių laikotarpį, skaičiuojant nuo 2024 metų pradžios, dukras pasiimant 10 val. pirmąją bendravimo dieną ir grąžinant vaikų motinai 20 val. paskutinę bendravimo dieną. Vadovaujantis nutarties 35–36 punktuose išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ši apelianto nurodyta sąlyga koreguotina, nustatant, kad apeliantas atvykęs į Lietuvą, bendrauja su nepilnametėmis dukromis nepertraukiamai 8-ias dienas per kiekvieną 2 mėnesių laikotarpį, skaičiuojant nuo 2024 metų pradžios, dukras pasiimant iš motinos 10 val. (ar kitu šalių sutartu laiku) ar ugdymo įstaigos 16 val. (ar kitu šalių sutartu laiku) ir grąžinant vaikus motinai kiekvieną dieną iki 19 val.

44. Įvertinus į tai, kad apeliantas į Lietuvą ketina atvykti kas du mėnesius, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo laikotarpiu prioritetas turėtų būti skiriamas išimtinai nepilnamečių vaikų bendravimui su tėvu, todėl atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų norą, šiuo laikotarpiu nepilnamečiai vaikai gali pasirinkti ar jiems eiti į ugdymo įstaigą ar bendrauti su tėvu visą dieną. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dėl nurodytos aplinkybės vaikų interesai šiuo atveju nenukentės, kadangi minėti laikotarpiai nėra dažni, tėvo atvykimo metu bendravimas vyksta vos savaitę laiko, todėl šis laikas turėtų būti skiriamas išimtinai tėvo ir vaikų bendravimui, jų emocinio ryšio palaikymui ir stiprinimui, nes būtent tokia ir yra laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis.

45. Apeliantas 3 punktu prašė nustatyti, kad jis bendrauja su mažametėmis dukromis pusę mokyklinių (priešmokyklinių) vasaros atostogų laikotarpio nepertraukiamai, t. y. birželio 12 d. – rugpjūčio 31 d. laikotarpiu ne trumpiau kaip 5,5 savaitės. Konkrečias bendravimo datas atsakovas suderina su ieškove prieš mėnesį laiko iki dukrų pasiėmimo. Su šia apelianto sąlyga apeliacinės instancijos teismas sutinka iš dalies, kadangi šiuo metu yra sprendžiama tik laikina apelianto ir jo nepilnamečių dukrų bendravimo tvarka iki procesinio sprendimo priėmimo, todėl šiuo laikotarpiu siekiant išlaikyti kuo stabilesnę nepilnamečių šalių vaikų rutiną, šalims paliekama teisė susitarti dėl tėvo ir nepilnamečių dukrų bendravimo tvarkos švenčių ir atostogų metu, o joms nesusitarus, su vaikais bendraujama įprastine 43 punkte nustatyta tvarka.

46. Apeliantas taip pat įpareigojamas atvykimo į Lietuvą laikotarpiui užtikrinti nuolatinę gyvenamąją (apsistojimo) vietą, kurią privalo nurodyti ieškovei ir kurioje būtų tinkamos sąlygos būti nepilnamečiams vaikams ir užtikrinti jų poreikius ir interesus, tačiau bendravimas su dukromis nėra ribojamas šia vieta. Atsakovas gali leisti laiką, pramogauti su dukromis ir kitose vietose.

47. Pažymėtina, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra laikino pobūdžio situacijos sureguliavimas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatyta bendravimo tvarka skirta užtikrinti atsakovo bendravimą su vaiku iki bus išnagrinėtas ginčas iš esmės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia apelianto ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka labiausiai atitiktų vaikų interesus, todėl kitos apelianto prašomos bendravimo tvarkos sąlygos dėl dukrų ir tėvo buvimo vietos (teritroijos) ribojimų, prancūzų kalbos pamokų ir kt., jo nurodomi argumentai ir įrodymai galės būti įvertinti ir nustatyti tik išnagrinėjus civilinę bylą iš esmės, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių apelianto prašomų nustatyti sąlygų plačiau nepasisako ir sprendžia, jog ši dalis prašymo atmesta pagrįstai.

48. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios, kadangi santykiai dėl bendravimo su vaiku yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir panašiai, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl laikinosios bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo (CPK 144 straipsnio 2 dalis, 148 straipsnis).

49. Kiti atskirojo skundo argumentai, kurie neaptarti šios nutarties motyvuojamojoje dalyje, neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

50. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė iš apelianto priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas už teisinę advokato pagalbą.

51. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstomos teismo procesiniu sprendimu, kuriuo byla išnagrinėjama iš esmės arba užbaigiama, nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės (CPK 93, 94, 96 straipsniai). Kadangi šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi civilinė byla nėra užbaigiama, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išspręs pirmosios instancijos teismas, priimdamas galutinį procesinį sprendimą.

Dėl bylos baigties

52. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, atskirojo skundo argumentus ir nustatytus faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatytą laikinąją bendravimo tvarką – pašalinant sąlygą dėl ieškovės dalyvavimo apeliantui bendraujant su nepilnametėmis dukromis bei tam tikrus punktus patikslinant (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniai, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartį ir laikiną atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką išdėstyti taip:

1. Atsakovas J. R. S. prieš 14 dienų iki savo planuojamo atvykimo į Lietuvos Respubliką informuoja ieškovę A. S. apie jo vizito laiką, trukmę ir vietą, kurioje jis bus apsistojęs.

2. Atsakovas J. R. S., atvykęs į Lietuvą, bendrauja su dukromis nepertraukiamai 8-ias dienas per kiekvieną 2 mėnesių laikotarpį, skaičiuojant nuo 2024 metų pradžios, dukras pasiimdamas iš motinos 10 val. (kitu šalių sutartu laiku) ar iš ugdymo įstaigos 16 val. ( kitu šalių sutartu laiku) ir grąžindamas motinai kiekvieną dieną iki 19 val.

3. Palikti šalims teisę susitarti dėl tėvo ir nepilnamečių dukrų bendravimo tvarkos švenčių ir atostogų metu, o joms nesusitarus, atsakovas J. R. S. švenčių ir vaikų atostogų metu su nepilnametėmis dukromis bendrauja 2-ame punkte nustatyta tvarka.

4. Įpareigoti atsakovą J. R. S. atvykimo į Lietuvą laikotarpiu užtikrinti nuolatinę gyvenamąją (apsistojimo) vietą, kurioje būtų tinkamos sąlygos nepilnamečiams vaikams užtikrinti jų poreikius ir interesus.

Kitą Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 8 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Edita Šliumpienė