Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2-886-567/2023

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-08-29
Bylos Nr.: e2-886-567/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00695-2023-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vilija Mikuckienė, Neringa Švedienė, Žilvinas Terebeiza
Suinteresuotas asmuo: (duomenys neskelbtini)
Pareiškėjas: (duomenys neskelbtini)

Kategorijos

2.3.4.4.5Kiti ginčai dėl vaikų
3.3.1.11Naujų įrodymų ir motyvų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimai
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.4.5.20Bylų dėl teismo leidimų išdavimo, faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitų bylų, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtinos supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjimas

Civilinė byla Nr. e2-886-567/2023Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00695-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.5; 3.3.1.11; 3.3.1.14; 3.4.5.20 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugpjūčio 29 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Žilvino Terebeizos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 27 d. nutarties patenkinti pareiškėjo (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl teismo leidimo grąžinti nepilnamečius vaikus į jų gyvenamosios vietos valstybę išdavimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą, prašydamas grąžinti jo nepilnametes dukteris (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

2. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su (duomenys neskelbtini), vėliau jiems gimė dukterys. Nuo (duomenys neskelbtini) šeima gyvena pareiškėjui priklausančiame būste (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) sutuoktiniai susitarė, kad suinteresuotas asmuo su vaikais 3 savaitėms atvyks į Lietuvą pas suinteresuoto asmens motiną (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) sutuoktiniai susitarė pratęsti suinteresuoto asmens ir vaikų buvimą Lietuvoje iki (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo informavo, kad jos motinai bus atliekami medicininiai tyrimai dėl (duomenys neskelbtini), o po kelių savaičių ar mėnesio galimai bus atlikta operacija. Pareiškėjas pasiūlė suinteresuotam asmeniui su vaikais grįžti į (duomenys neskelbtini), kaip buvo planuota, o vėliau, kai suinteresuoto asmens motinai bus atliekama operacija, vėl grįžti į Lietuvą. Suinteresuotas asmuo atsisakė grįžti į (duomenys neskelbtini) ir nenurodė konkrečios grįžimo datos, siekdama dukteris pasilikti Lietuvoje, kad jos prisitaikytų prie gyvenimo Lietuvoje ir nebūtų galimybės jų grąžinti į nuolatinę gyvenamąją vietą. Tokie dukterų motinos neteisėti veiksmai pažeidžia pareiškėjo, kaip vaikų tėvo, teises.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) su pareiškėjo pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad pareiškėjas pats pageidavo pailsėti nuo šeimos, nupirko vaikams bilietus ir leido jai su vaikais atskristi į Lietuvą 3 savaitėms, vėliau terminą bendru sutarimu pratęsiant iki (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pabaigoje suinteresuoto asmens motinai buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini) liga, o vėliau atlikta operacija. Pareiškėjas nesutiko atvykti į Lietuvą ir padėti prižiūrėti vaikus, nors suinteresuotam asmeniui reikėjo padėti sunkiai sergančiai motinai, ją prižiūrėti. Pareiškėjas iš pradžių apkaltino suinteresuotą asmenį vaikų pagrobimu, tačiau vėliau pasiūlė taikiai išsiskirti, leidžiant vaikams pasilikti gyventi Lietuvoje. Suinteresuotas asmuo sutiko su skyrybomis ir kreipėsi dėl privalomosios mediacijos vykdymo dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių klausimų išsprendimo, tačiau pareiškėjas pakeitė savo poziciją ir kreipėsi į teismą dėl vaikų grąžinimo. Taigi, nėra pagrindo grąžinti vaikus į (duomenys neskelbtini), nes pareiškėjas turi psichologinių problemų ir žalingų įpročių, daro blogą įtaką vaikams, smurtauja prieš sutuoktinę, neišlaiko šeimos, sutuoktinių bendras gyvenimas yra neįmanomas. Suinteresuotas asmuo negali ir nenori grįžti į (duomenys neskelbtini), pati gali materialiai aprūpinti dukteris, suteikti joms būstą ir užtikrinti visas kitas būtinas sąlygas. Vaikai Lietuvoje jau prisitaikė, kalba lietuviškai, lanko darželį, susirado draugų, turi artimą ryšį su senele, mokosi prancūzų kalbos. Pareiškėjo teisė bendrauti su dukterimis nėra pažeidžiama, nes jam kasdien sudaroma galimybė kalbėtis su dukterimis, jis pats nenori atvykti į Lietuvą.

4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad nėra duomenų, jog vaikų tėvas nesinaudotų įstatymo suteiktomis vaikų globos teisėmis vaikų išvežimo į Lietuvą metu, ar šios teisės būtų apribotos galiojančiu teismo sprendimu, ar suteiktos kitiems asmenims. Nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų sutikęs su tuo, jog vaikai liktų nuolat gyventi Lietuvoje po (duomenys neskelbtini), todėl vaikų laikymas Lietuvoje pripažintinas neteisėtu. Nėra pagrindo daryti išvadą, kad vaikų grąžinimas į (duomenys neskelbtini) galėtų būti žalingas vaikams, keltų jiems grėsmę ar neatitiktų vaikų interesų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. liepos 27 d. nutartimi nutarė grąžinti pareiškėjo (duomenys neskelbtini) dukteris (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) bei priteisti pareiškėjui (duomenys neskelbtini) iš suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas.

6. Teismas nustatė, kad iki sutuoktinių nepilnamečių vaikų atvykimo į Lietuvą abi mergaitės nuolat gyveno (duomenys neskelbtini), todėl abiem vaikų tėvams turint jiems pagal įstatymą suteiktą tėvų atsakomybę (globos teises) vaikų atžvilgiu, teisėtam vaikų išvykimui ir pasilikimui nuolatiniam gyvenimui kitoje negu vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybė šalyje, yra būtinas abiejų vaikų tėvų susitarimas dėl vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo.

7. Nenustatyta, kad vaikų tėvas nesinaudotų įstatymo suteiktomis vaikų globos teisėmis vaikų išvežimo į Lietuvą metu, ar šios teisės būtų apribotos galiojančiu teismo sprendimu, ar suteiktos kitiems asmenims. Neįrodyta, kad pareiškėjas būtų sutikęs su tuo, jog vaikai liktų nuolat gyventi Lietuvoje po (duomenys neskelbtini). Teismas konstatavo, kad nurodytos aplinkybės atitinka neteisėto vaikų laikymo Lietuvoje aplinkybes 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvencijoje dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (toliau – Hagos konvencija) numatyta prasme, todėl vaikų laikymas Lietuvoje yra neteisėtas.

8. Teismas nurodė, kad neįrodyta, jog pareiškėjas turi psichologinių problemų, piktnaudžiauja alkoholiu, yra sudėtingo charakterio asmenybė, naudojo psichologinį smurtą prieš suinteresuotą asmenį, o iš pateiktų suinteresuoto asmens garso ir vaizdo įrašų ir jų fragmentų negalima darytį išvadų dėl tėvų konfliktinių situacijų priežasčių ir pasekmių.

9. Aplinkybė, kad pareiškėjo ir suinteresuoto asmens santykiai iki suinteresuoto asmens išvykimo į Lietuvą buvo konfliktiški ir dėl to, suinteresuoto asmens teigimu, vaikų aplinka nebuvo saugi, nepatvirtina, kad bendravimas su tėvu vaikams gali daryti žalą ar kelti grėsmę, kadangi pareiškėjo ir suinteresuoto asmens santykiai nutrūko ir jie nebeturi intereso gyventi kartu. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių pareiškėjo netoleruotiną elgesį su vaikais, vaikų akivaizdoje demonstruojamus žalingus įpročius, kitokį pareiškėjo veikimą (neveikimą), reikšmingai neigiamai paveikusį jų vystymąsi, sukūrusį itin netinkamas ir nesaugias gyvenimo sąlygas vaikams, sukėlusį jiems žalą (didelę žalos atsiradimo riziką).

10. Pareiškėjas turi nuolatinį darbą, pakankamas pajamas ir gyvenamąją vietą, nėra duomenų apie jo žalingus ar kenksmingus įpročius. Suinteresuoto asmens pateikiama pareiškėjo charakteristika yra subjektyvaus pobūdžio, nurodomi psichologiniai išgyvenimai iš esmės nulemti jos ir pareiškėjo tarpusavio santykių, konfliktų, tačiau tai nepagrindžia, kad pareiškėjas gali daryti žalą, būti pavojingas savo vaikams.

11. Nuo dukterų išvežimo į Lietuvą ir sužinojimo, kad suinteresuotas asmuo nesiruošia dukterų grąžinti į (duomenys neskelbtini), nėra praėję vieneri metai. Nenustatyta rizikos dėl fizinės ar psichinės žalos, grąžinant pareiškėjo dukteris į gyvenamąją vietą ir savo namus. Pareiškėjas turi geras gyvenimo sąlygas dukterims gyventi (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas turi visas sąlygas prižiūrėti dukteris, leisti jas į vaikų darželius, vyresniąją dukterį nuo rugsėjo mėnesio į (duomenys neskelbtini) mokyklą ir papildomai priežiūrai joms pasamdyti patikimą auklę, todėl nėra jokių sąlygų negrąžinti dukterų į jų gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) tėvo globai.

12. Teismas nurodė, kad suinteresuotas asmuo iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą atvyko (duomenys neskelbtini), t. y. Lietuvoje vienas iš tėvų su vaikais gyvena apie keturis mėnesius, todėl tai nelaikytina reikšmingu laiko tarpu emociškai ir fiziškai prisitaikyti prie naujos aplinkos, ypač įvertinant mergaičių amžių. Teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad prieš daugiau nei tris mėnesius į Lietuvą atvežtos (duomenys neskelbtini) amžiaus mergaitės savo įprasta gyvenamąja aplinka suvokia būtent gyvenimą Lietuvoje. Tokio amžiaus vaikai paprastai dar neturi stiprių socialinių ryšių, susijusių su konkrečia gyvenamąja vieta, jiems svarbiausi artimiausi šeimos nariai, kurie patenkina būtinus kasdienius poreikius ir suteikia fizinio bei emocinio saugumo jausmą.

13. Neįrodyta, kad vaikai, būdami kartu su tėvais (duomenys neskelbtini), jautėsi blogai, patyrė negatyvius išgyvenimus, todėl sugrąžinti į buvusią aplinką jie neturėtų patirti neigiamų pasekmių. Vaikai neprisitaikė prie naujos aplinkos, nes neįrodyta, kad vaikus su nauja aplinka Lietuvoje sieja tokio intensyvumo stiprus nuolatinis fizinis ir emocinis ryšys, kurį nutraukus ir grąžinus vaikus į ankstesnę aplinką, būtų pažeisti jų interesai, todėl teismas tenkino pareiškimą dėl vaikų grąžinimo į nuolatinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini).

14. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos specialistai (duomenys neskelbtini) ir vaikų gyvenamojoje vietoje Lietuvoje išklausė (duomenys neskelbtini) nuomones. Atsižvelgus į tai, kad (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, specialistai su mergaite nebendravo, tačiau pažymėjo, kad mergaitė aprengta švariais rūbais, buvo prisiglaudusi prie motinos ir buvo nedrąsi. Su (duomenys neskelbtini) bendrauta, dalyvaujant motinai, kadangi mergaitė prie jos prisirišusi. Mergaitė pasakojo, kad gyvena gerai ir eina į darželį, yra susiradusi draugių. Prieš atvykstant į Lietuvą gyveno (duomenys neskelbtini), kur jai nepatiko, nes ten tėvai pykdavosi, nenori, kad tėvas atvažiuotų į Lietuvą, nes jis rėkia ant motinos.

15. Teismas netenkino suinteresuoto asmens prašymo išklausyti vaikų nuomonę, skiriant teismo psichologinę ekspertizę, nes šalys procesiniuose dokumentuose aiškiai ir išsamiai suformulavo savo pozicijas, tokio pobūdžio bylose prioritetas taikomas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams, vaikai yra mažamečiai, vienos iš mergaičių (vyresnės) – nuomonė jau buvo išklausyta Tarnybos specialistų, vaikai negalės objektyviai išreikšti nuomonės, jų nuomonė, įvertinant jų amžių, gali būti nepastovi, o taip pat jų nuomonę gali nulemti vienas iš tėvų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) prašo:

16.1. panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjo prašymą dėl vaikų grąžinimo į (duomenys neskelbtini) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas;

16.2. panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui bei priteisti bylinėjimosi išlaidas;

16.3. bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka;

16.4. priimti naujus įrodymus – (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašą ir (duomenys neskelbtini) garso įrašą;

16.5. į teismo posėdį kviesti ir apklausti liudytojas (duomenys neskelbtini);

16.6. į teismo posėdį kviesti ir specialiste apklausti vaiką (duomenys neskelbtini) konsultuojančią (duomenys neskelbtini) psichologę (duomenys neskelbtini);

16.7. skirti vaikams teismo psichologinę–psichiatrinę ekspertizę;

16.8. skirti visos šeimos teismo psichologinę–psichiatrinę ekspertizę;

16.9. nustatyti šalims terminą suformuluoti ekspertams siūlomus užduoti klausimus ir pasisakyti dėl ekspertų kandidatūrų.

Žemesnės instancijos teismas

17. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

17.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas nebuvo sutikęs su tuo, jog vaikai liktų nuolat gyventi Lietuvoje po (duomenys neskelbtini). Byloje esantys pareiškėjo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) elektroniniai laiškai patvirtina, kad pareiškėjas sutiko, jog vaikai liktų gyventi ir mokytis Lietuvoje, o jis prisidės materialiai prie vaikų išlaikymo, bendraus su vaikais kasdieniais skambučiais ir lankys juos Lietuvoje iki 30 dienų per metus.

17.2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad neįrodytas pareiškėjo netoleruotinas, žalingas elgesys prieš vaikus, suinteresuotą asmenį, paties pareiškėjo motiną. Byloje yra daug įrodymų (garso ir vaizdo įrašai, dokumentai), patvirtinančių pareiškėjo psichologinį smurtą prieš vaikus ir vaikų motiną jų akivaizdoje. Dalies įrodymų (vaizdo ir garso įrašo), patvirtinančių pareiškėjo psichologinį smurtą, teismas nepriėmė, todėl juos prašoma priimti apeliacinės instancijos teisme. Teismas visiškai neatsižvelgė į suinteresuoto asmens paaiškinimus apie šeimos gyvenimo aplinkybes (duomenys neskelbtini), neįvertino garso įrašo, kuriame pareiškėjas nurodė, kad jam nerūpi, jog jo keliami sutuoktinių tarpusavio konfliktai emociškai traumuoja vaikus.

17.3. Teismas neatsižvelgė, kad suinteresuotas asmuo neturi galimybių grįžti į (duomenys neskelbtini), nes įsidarbino Lietuvoje, jos motina sunkiai serga, ją reikia prižiūrėti, kitų artimų giminaičių nėra. Vaikų atskyrimas nuo motinos gali mažamečiams vaikams sukelti ypač didelę emocinę traumą ir psichologinę žalą, nes vaikai yra labai prisirišę prie motinos. Jei šalia nebus jų motinos, pareiškėjas gali išlieti neigiamas emocijas vaikams, niekas negalės užtikrinti vaikų saugumo. (duomenys neskelbtini) psichologės (duomenys neskelbtini) pažyma patvirtina, kad vaikų negalima atskirti nuo jų motinos, vyresnei mergaitei, kalbant apie tėvą, stebėta stipri nerimo, įtampos išraiška, padidėjusi baimė. (duomenys neskelbtini) vaiko teisių specialistų išklausyta vyresniosios dukters nuomonė taip pat patvirtina, kad dukteriai Lietuvoje yra geriau. Netekus artimiausio ir brangiausio žmogaus, vaikai neteks saugumo ir stabilumo, praras ryšį su vaikams pagal kilmę artimiausia valstybe Lietuva, patirs emocinę, psichinę traumą, stiprų stresą. Vaikai kalba lietuviškai, susirado draugų, lanko ugdymo įstaigas. Vaikai nekalba (duomenys neskelbtini), vyresnioji duktė nori mokytis lietuvių kalbos.

17.4. Teismas neatsižvelgė, kad (duomenys neskelbtini) vaikais rūpinosi ir prižiūrėjo išimtinai tik jų motina, vaikai darželio beveik nelankė, vaikai su tėvu mažai bendraudavo, nes jis buvo visiškai atsiribojęs nuo vaikų priežiūros, neturi jokių įgūdžių prižiūrėti vaikus, juos maitinti ir pan. Pareiškėjas pats nurodė, kad vaikams grįžus – pasamdys auklę, nors surasti lietuviškai ar (duomenys neskelbtini) kalbančią auklę (duomenys neskelbtini) yra neįmanoma, todėl pareiškėjo siekis grąžinti vaikus prieštarauja geriausiems mergaičių interesams ir pažeidžia jų teisę į šeimos ryšius.

17.5. Teismas nepagrįstai atsisakė apklausti liudytojas, kurios būtų galėjusios teismui patvirtinti, kad, grąžinus mergaites į (duomenys neskelbtini), joms bus padaryta didelė emocinė ir psichologinė žala, jos paklius į netoleruotiną situaciją. Taip pat nepagrįstai atmestas prašymas apklausti (duomenys neskelbtini) psichologę (duomenys neskelbtini), kuri, betarpiškai bendraudama su vyresniąja dukterimi, atkreipė dėmesį į jos neigiamas emocijas tėvui ir rekomendavo neatskirti jos nuo motinos.

17.6. Teismas bylą išnagrinėjo formaliai, nors turėjo atlikti išsamų visos šeimos padėties ir daugelio veiksnių tyrimą ir, atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, skirti vaikams ir visiems šeimos nariams psichiatrinę ekspertizę, siekiant nustatyti, ar vaikų grąžinimas nepadarys jiems nepataisomos psichinės žalos ir atitiks geriausius jų interesus.

17.7. Teismas neatsižvelgė, kad pareiškėjui niekada nebuvo apribota teisė bendrauti su vaikais tiek elektroninėmis priemonėmis, tiek betarpiškai, pareiškėjui atvykus į Lietuvą. Nors apeliantė dėjo maksimalias pastangas, pasitelkdama visą kantrybę išklausyti įvairiausius pareiškėjo priekaištus ir leido jam bendrauti su vaikais, siekdama išsaugoti tėvo ir dukterų ryšį, tačiau pareiškėjas skundėsi, jog pavargo nuo bendravimo. Jei vaikai nebus grąžinti, tai apeliantė sudarys visas sąlygas, kad pareiškėjas galėtų bendrauti su vaikais tiek nuotoliniu būdu, tiek atvykęs į Lietuvą, pasiimti jas atostogų. Apeliantė negali grįžti kartu su vaikais, nes privalo dirbti, išlaikyti vaikus (pareiškėjas nuo (duomenys neskelbtini) neteikia jokios materialinės paramos), prižiūrėti sunkiai sergančią motiną.

17.8. Teismas nepagrįstai nurodė, kad vaikai nespėjo emociškai ir fiziškai prisitaikyti prie naujos aplinkos Lietuvoje. Vaikai yra labai jauno amžiaus, todėl jų fizinė ir socialinė aplinka sutampa su motinos aplinka, su kuria vaikai praleidžia didžiąją laiko dalį ir yra prie jos prisirišę, todėl vaikai nepatyrė streso dėl gyvenamosios vietos pakeitimo ir lengvai bei greitai prisitaikė Lietuvoje, kur joms yra palankiausia kalbinė aplinka (geriausiai kalba lietuviškai), socialiniai ryšiai (motina, senelė, draugai, darželis, prancūzų kalbos mokymasis), jos čia jaučiausi saugiai, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Vaikų ryšys su tėvu yra netvirtas, todėl vaikų prisitaikymas tėvo aplinkoje be motinos būtų sudėtingas ir neatitinkantis geriausių vaikų interesų.

Atsiliepimas

18. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas (duomenys neskelbtini) prašo atskirąjį skundą atmesti, priimti naujus įrodymus ir priteisti 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

18.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė grąžinti vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą. Pareiškėjas apeliantės nurodytuose elektroniniuose laiškuose iš tiesų sutiko, kad vaikai liktų gyventi Lietuvoje su motina, tačiau šį sutikimą pareiškėjas davė nežinodamas savo teisių, manė, jog pagal Lietuvos teismų sprendimus vaikai visada paliekami gyventi su motinomis, siekė priartinti dukteris prie savęs, bandė tartis taikiai dėl skyrybų. Pasitaręs su teisininkais, (duomenys neskelbtini) atšaukė savo laiškus dėl skyrybų ir dukterų gyvenimo Lietuvoje, todėl laikytina, kad motina vaikus laiko Lietuvoje neteisėtai.

18.2. Apeliantės akcentuojami vaizdo ir garso įrašai nepatvirtina pareiškėjo netinkamo elgesio, psichologinio smurto, nes juose nėra aiškus ginčų iniciatorius, jie yra nepilni, buvo daryti specialiai ir slapta, apeliantei ruošiantis skyryboms, motina įrašuose nuteikinėjo vaikus prieš tėvą, vaidino ir dramatizavo. Ginčai kildavo dėl apeliantės veiksmų, tinkamai neprižiūrint, nelavinant vaikų, keliant nepagrįstus ginčus, neprižiūrint tvarkos bute, tačiau įrašuose vaikai niekada nebijodavo pareiškėjo, smurtas prieš jas nebuvo naudojamas. Pareiškėjo teismui pateikti vaizdo įrašai, fotonuotraukos patvirtina, kad šeima leisdavo laiką taikiai ir smagiai, dukterys jautėsi laimingos, būdamos Lietuvoje, prašė tėvą atvykti pas jas. Pareiškėjui atvykus į Lietuvą, jis kasdien bendraudavo su vaikais, vyresnioji duktė norėjo pasilikti nakvoti su tėvu. Apeliantė pati yra nesivaldanti, agresyvi ir konfliktiška asmenybė, tačiau savo elgesio nefiksuodavo.

Šalies argumentai

18.3. Apeliantė nepagrįstai nurodė, kad dukterys nekalba (duomenys neskelbtini) kalbomis, prastai kalba (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pažyma patvirtina, kad dukteriai (duomenys neskelbtini) yra suplanuotas mokymasis (duomenys neskelbtini) mokykloje, duktė (duomenys neskelbtini) turės galimybę šioje mokykloje lankyti ikimokyklinę grupę. Dukterys su tėvu bendrauja (duomenys neskelbtini) kalba. Apeliantė pati nurodė, kad dukterys Lietuvoje bus lavinamos (duomenys neskelbtini) mokykloje, todėl nėra jokios netoleruotinos situacijos, jei vaikai (duomenys neskelbtini) būtų lavinami (duomenys neskelbtini) kalba, vaikai lankys lietuvių kalbos pamokėles šeštadieninėje mokykloje.

18.4. Apeliantės, kuri Lietuvoje negyvena nuo (duomenys neskelbtini), argumentai, kad ji negali grįžti į (duomenys neskelbtini), yra nepagrįsti, nes ji turi visas sąlygas grįžti, moka anglų kalbą, gali dirbti, turi pakankamai santaupų, gali parduoti jai priklausantį butą (duomenys neskelbtini), įsigyti ar išsinuomoti būstą (duomenys neskelbtini), jei nenori gyventi kartu su pareiškėju. Apeliantės motinos liga negali būti priežastimi palikti dukteris Lietuvoje, nes apeliantė susirado darbą (duomenys neskelbtini) ir nori ten persikelti, nori, kad pareiškėjas išlaikytų dukteris, todėl motinos priežiūra nėra tokia aktuali, kaip deklaruoja apeliantė. Motinos atsisakymas grįžti į šeimos gyvenamąją vietą, nėra kliūtis grąžinti kitoje šalyje neteisėtai laikomus vaikus.

18.5. Apeliantės argumentai, kad dukterų atskyrimas nuo motinos gali sukelti joms didelę emocinę ir psichologinę traumą, yra nepagrįsti, nes neįrodyta, jog pareiškėjas elgėsi netinkamai, prieš ją ar vaikus naudojo psichologinį smurtą. Ryšys tarp tėvo ir vaikų nėra nutrūkęs. Apeliantė bando sumenkinti pareiškėjo galimybes prižiūrėti vaikus (padėtų jo motina, pasamdytų auklę), nors pati neturi laiko jų prižiūrėti, nes kasdien važinėja dirbti iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), prižiūri sergančią motiną, vaikai būna darželyje. Dukterų atskyrimas nuo motinos, jeigu ji paisydama savo asmeninių interesų atsisako grįžti su dukterimis į (duomenys neskelbtini), nėra rimtos rizikos elementas, kurio pagrindu būtų galima negrąžinti vaikų.

18.6. Teismas pagrįstai nesivadovavo (duomenys neskelbtini) psichologės (duomenys neskelbtini) pažyma, nes ji nepatvirtina, jog vaikai yra nusistatę prieš tėvą ir prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Vyresnioji duktė pas psichologę buvo nuvesta tik po pusketvirto mėnesio nuo vaikų buvimo Lietuvoje, kilus ginčui dėl vaikų grąžinimo. Pažymoje nenurodytas lankomumo grafikas, pažyma tik rekomendacinio pobūdžio, neįvertinta, kad būtent motina vaikus nuteikinėja prieš tėvą ir stengiasi įkalbėti dukteris likti gyventi Lietuvoje su motina. Prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pridedamos nuotraukos, kuriose užfiksuotas pareiškėjas su vaikais, papildomai paneigia pažymoje pateiktą išvadą. Psichologės pastebėta vaiko baimė, jeigu iš tiesų ji buvo pastebėta, kalbant apie tėvą motinos akivaizdoje, tik patvirtina, kad dukteriai galėjo būti nedrąsu kalbėti apie tėvą teigiamai motinos akivaizdoje. Byloje daugiau nėra duomenų, kad vyresnioji duktė dar kartą lankėsi pas psichologę, todėl tai patvirtina, jog apeliantė specialiai siekė gauti pažymą su jos siekiamu dukters nusiteikimu prieš tėvą. Motina turi vykti su dukterimis į (duomenys neskelbtini), pirmenybę teikiant ne savo, o dukterų interesams, kad dukterys turėtų galimybę betarpiškai bendrauti ir būti auklėjamos abiejų tėvų.

18.7. Teismas pagrįstai netaikė Hagos konvencijos 12 straipsnio 2 dalyje numatytos išimties dėl dukterų prisitaikymo prie naujos aplinkos, nes apeliantės nurodytas prisitaikymas yra organizuotas ir kuriamas motinos pastangomis, neteisėtai laikant dukteris Lietuvoje be tėvo sutikimo. Apeliantė atskirajame skunde nurodytą teismų praktiką ir teisės normas aiškina globos priskyrimo motinai aspektu, nors šios bylos dalykas yra vaikų grąžinimo į nuolatinę gyvenamąją vietą klausimas, faktinės aplinkybės nesutampa.

18.8. Apeliantė nepagrįstai siekia skirti byloje psichologinę–psichiatrinę ekspertizę, nes dukterims nebuvo diagnozuoti psichikos sutrikimai, o vaikų nuomonės ištyrimas ir vertinimas nėra susijęs su psichikos pažeidimais. Dukterys jau buvo išklausytos Tarnybos specialistų, dukterų santykis su tėvu aiškiai įrodytas kitais byloje esančiais įrodymais. Apeliantės elgesys pirmosios instancijos teisme (prašymai atidėti teismo posėdžius), tiek prašymas skirti ekspertizę, tiek kiti procesiniai prašymai, kurie yra pertekliniai ir nereikalingi, nes byloje yra pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, kad apeliantė siekia užvilkinti bylos nagrinėjimą.

18.9. Apeliantė neįrodė, kad dukterų gyvenimas (duomenys neskelbtini) visiškai prieštarautų dukterų interesams. Tik pradėjus dukterų grąžinimo procesą apeliantė pradėjo leisti dukteris į darželį, užregistravo pas vaikų gydytoją, įsidarbino (duomenys neskelbtini), nuvedė vyresniąją dukterį pas psichologą, t. y. apeliantė dėjo visas pastangas sukurti situaciją, pateisinančią dukterų neteisėtą laikymą. Apeliantė nelaiko, kad tėvų globos teisės yra lygios, nes Lietuvoje pareiškėjui leido bendrauti su vaikais tik labai trumpai. Apeliantė neįrodė, kad, grįžus į (duomenys neskelbtini), dukterys pateks į netoleruotiną aplinką ar dukterims bus padaryta psichinė ar fizinė žala, nes dėl motinos planuojamo santuokos nutraukimo tėvai kartu negyvens. Pareiškėjas neprieštarauja, kad grįžus į (duomenys neskelbtini) tėvai taikiai susitartų dėl dukterų globos teisių paskirstymo, gyvenant skyrium.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacijos ribų

19. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo prašymas leisti grąžinti vaikus į nuolatinę gyvenamąją vietą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl atskirojo skundo (ne)nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir liudytojų apklausos

20. Apeliantė (duomenys neskelbtini) prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, siekiant liudytojomis apklausti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) psichologę (duomenys neskelbtini).

21. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis), tačiau atskirasis skundas gali būti nagrinėjamas ir žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322, 338 straipsniai).

22. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad atskirojo skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl žodinio proceso ribojama, nes toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013). Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka nulemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta pačiam teismui. Dalyvaujančių byloje asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-611/2018).

23. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė išimtinių aplinkybių, dėl kurių atskirasis skundas turėtų būti nagrinėjamas teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, apklausiant apeliantės nurodytus asmenis. Bylai reikšmingais klausimais proceso dalyviai išsamiai ir detaliai pasisakė procesiniuose dokumentuose. Apeliantė nenurodė, kokias svarbiais aplinkybes, susijusias su vaikų (ne)grąžinimu, galėtų nurodyti prašomos apklausti liudytojos ar psichologė. Byloje esanti psichologės pažyma, kaip rašytinis įrodymas, vertintina su kitais byloje esančiais įrodymais, todėl papildomai apklausti psichologę dėl pažymoje nurodytų išvadų nėra pagrindo. Vien formalaus pobūdžio apeliantės prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, apklausiant liudytojas ir psichologę, nepatvirtina, kad byloje reikalinga būtent žodinė atskirojo skundo nagrinėjimo forma, todėl apeliantės prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir apklausti liudytojas ir medicinos psichologę atmetamas.

Dėl paaiškinimų ir naujų įrodymų (ne)priėmimo

24. Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašą ir (duomenys neskelbtini) garso įrašą.

25. Pareiškėjas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus: 1) pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliantei adresuotą elektroninį laišką; 2) (duomenys neskelbtini) pareiškėjo nuotraukas su vaikais; 3) pareiškėjo motinos (duomenys neskelbtini) raštą; 4) apeliantės (duomenys neskelbtini) pareiškėjui adresuotą elektroninį laišką; 5) pažymas ir nuotraukas apie apeliantės turimas aukso santaupas; 6) pareiškėjo susirašinėjimą su apeliante.

26. 2023 m. rugpjūčio 29 d. Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gautas apeliantės prašymas priimti naujus įrodymus: 1) (duomenys neskelbtini) apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį pareiškėjui; 2) (duomenys neskelbtini) psichologės (duomenys neskelbtini) pažymą; 3) (duomenys neskelbtini) išrašą dėl apeliantės motinos sveikatos būklės; 4) (duomenys neskelbtini) apeliantės motinos priėmimų pas gydytojus talonai.

27. 2023 m. rugpjūčio 29 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pareiškėjas pateikė naujus rašytinius paaiškinimus ir prašymą priimti naujus įrodymus: 1) (duomenys neskelbtini) pareiškėjo paaiškinimą policijai; 2) (duomenys neskelbtini) apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį pareiškėjui.

28. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314, 338 straipsniai). Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu.

29. Nagrinėjamu atveju dalis apeliantės ir pareiškėjo pateiktų naujų įrodymų buvo sudaryti iki skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, t. y. galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam pareiškėjo prašymą dėl vaikų grąžinimo, todėl apeliacinės instancijos teismas šių įrodymų nepriima ir nevertina. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje esantys duomenys yra pakankami teisingam bylos pagal apeliantės atskirąjį skundą išnagrinėjimui, todėl kiti apeliantės ir pareiškėjo pateikti nauji įrodymai, nors ir buvo sudaryti po skundžiamos nutarties priėmimo, taip pat nepriimami ir nevertinami. Pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikra apeliacinės instancijos teisme atliekama pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai duomenų savo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar tinkamai ištyrė ir teisingai įvertino į bylą pateiktus įrodymus. Nėra jokių objektyvių duomenų, kad prašomų priimti naujų įrodymų apeliantė ir pareiškėjas neturėjo galimybės gauti ir (arba) pateikti į bylą anksčiau, todėl atitinkamai nėra ir sąlygų išimties dėl įrodymų priėmimo draudimo apeliacinės instancijos teisme taikymui.

30. CPK 323, 338 straipsniuose įtvirtinta, kad, pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) atskirąjį skundą draudžiama. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagal CPK 17 straipsnyje įtvirtintą šalių procesinio lygiateisiškumo principą, pasibaigus atsiliepimo į atskirąjį skundą padavimo terminui, jį keisti (papildyti) taip pat draudžiama (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-511-467/2022, 2022 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-290-330/2022).

Žemesnės instancijos teismas

31. Apeliacinės instancijos teismas dėl pareiškėjo rašytinių paaiškinimų prieina išvadą, kad jais siekiama papildyti atsiliepimą į atskirąjį skundą naujomis faktinėmis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad bylos apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Taigi, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti pareiškėjo rašytinius paaiškinimus, kaip atsiliepimo į atskirąjį skundą papildymą.

Dėl mediacijos ir psichologinės–psichiatrinės ekspertizės (ne)skyrimo

32. Apeliantė atskirajame skunde prašo vaikams ir visai šeimai skirti teismo psichologinę–psichiatrinę ekspertizę.

33. 2023 m. rugpjūčio 29 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas apeliantės prašymas: 1) nustatyti terminą pareiškėjui išreikšti nuomonę dėl teisminės mediacijos byloje skyrimo bei pasisakyti dėl mediatoriaus kandidatūros; 2) esant (duomenys neskelbtini) sutikimui, skirti teisminę mediaciją. Apeliantė (duomenys neskelbtini) pageidauja, kad (duomenys neskelbtini) sutinkant, mediatoriumi būtų paskirtas (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo taip pat neprieštarautų, jeigu mediatoriumi būtų paskirtas ir kitas teisėjas mediatorius iš teismo mediatorių sąrašo, kuris padėtų šalims taikiu būdu išspręsti kilusį ginčą.

34. Pagal CPK 212 straipsnio 1 dalį teismas gali skirti ekspertizę esant poreikiui išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialiųjų mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių. Ekspertizės skyrimas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismas turi diskreciją nuspręsti, ar konkrečiu atveju egzistuoja teismo ekspertizės poreikis.

35. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad tokio pobūdžio bylose teisminis procesas vyksta tarp vaikų globėjų, t. y. jų tėvų. Vaikai šio proceso dalimi turėtų būti tik tada, kai tai yra absoliučiai būtina, o įstatymas (be kita ko, ir CPK 380 straipsnis) tokiu atveju numato griežtą procedūrą, kaip vaikas turėtų dalyvauti procese ir kokiu būdu išreikšti nuomonę (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-173-553/2021).

36. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad teismas neturėtų būti įpareigotas visada išklausyti vaiką teismo posėdyje ir turėtų turėti diskreciją įvertinti poreikį išklausyti, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes bei atitinkamo vaiko amžių ir brandos lygį (Europos Žmogaus Teisių Teismo (Didžiosios kolegijos) 2003 m. liepos 8 d. sprendimas byloje Sahin prieš Vokietiją (peticijos Nr. 30943/9)). Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad sprendimą dėl vaiko grąžinimo turintis priimti teismas turi diskreciją spręsti dėl vaiko išklausymo. Vaiko teisė reikšti savo nuomonę nesukuria absoliučios teismo pareigos kiekvienoje grobimo byloje ją išklausyti (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimas J. A. A. Z. prieš S. P., C 491/10 PPU, EU:C:2010:828.).

37. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalys procesiniuose dokumentuose aiškiai ir išsamiai suformulavo pozicijas byloje sprendžiamu klausimu, į pagrindinį Hagos konvencijos tikslą – kuo greičiau išspręsti ginčą dėl neteisėtai išvežtų vaikų grąžinimo, dėl ko tokio pobūdžio bylose prioritetas taikomas proceso koncentracijos, ekonomiškumo, taip pat geriausių vaiko interesų principams, bei į tai, kad sutuoktinių vyresnioji duktė jau buvo išklausyta Tarnybos specialistų, neįžvelgia būtinybės nustatyti terminą pareiškėjui išreikšti nuomonę dėl teisminės mediacijos byloje skyrimo bei pasisakyti dėl mediatoriaus kandidatūros bei skirti teisminę mediaciją ir (arba) skirti vaikams ir visai šeimai teismo psichologinę–psichiatrinę ekspertizę, siekiant išklausyti vaiko nuomonę dar kartą ar apklausti jaunesniąją (duomenys neskelbtini) dukterį, ar įsitikinti tėvų poveikiu vaikams ir jų interesams.

Dėl esminių faktinių aplinkybių

38. Pareiškėjas sudarė santuoką su (duomenys neskelbtini).

39. Šeima nuo (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini).

40. Abi mergaitės turi dvigubą Lietuvos ir (duomenys neskelbtini) pilietybę.

41. Vaikų tėvas ir vaikų motina sutarė, kad mergaitės su motina nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gyvens Lietuvoje, t. y. aplankys suinteresuoto asmens motiną (vaikų senelę) ir (duomenys neskelbtini).

42. Suinteresuotam asmeniui būnant Lietuvoje, bendru tėvų sutarimu nuspręsta viešnagę Lietuvoje pratęsti iki (duomenys neskelbtini).

43. (duomenys neskelbtini) pareiškėją informavo, kad jos motinai diagnozuota (duomenys neskelbtini), dėl to suinteresuotas asmuo negali su vaikais grįžti į (duomenys neskelbtini) ir privalo likti Lietuvoje, kad galėtų pasirūpinti sergančia motina (duomenys neskelbtini).

44. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui adresuotuose laiškuose, kuriuose tarp vaikų tėvų buvo svarstoma taikių skyrybų galimybė, nurodė, kad sutinka, jog po skyrybų vaikai liktų su motina gyventi Lietuvoje, o pareiškėjas prisidės prie vaikų išlaikymo, lankys vaikus.

45. Gavęs teisinę konsultaciją, pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pateikė pareiškimą teismui dėl leidimo grąžinti abu nepilnamečius vaikus į (duomenys neskelbtini).

Dėl vaikų (ne)grąžinimo į jų gyvenamąją vietą

46. Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos dėl neteisėtai išvežto ar kitoje, negu jis nuolat gyveno, Europos Sąjungos valstybėje narėje arba susitariančiojoje valstybėje pagal Hagos konvenciją laikomo vaiko grąžinimo nagrinėjamos CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka tiek, kiek 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (toliau – Reglamentas), Hagos konvencija ir šis įstatymas nenustato kitaip.

47. Pagal Hagos konvencijos 3 straipsnio 1 dalį vaiko išvežimas ar laikymas kitoje, nei yra jo nuolatinė gyvenamoji vieta, valstybėje, pripažįstamas neteisėtu, jei: a) pažeidžiamos globos teisės, suteiktos asmeniui, institucijai ar kitai organizacijai atskirai ar kartu, pagal valstybės, kurioje vaikas nuolat gyveno prieš pat jį išvežant ar laikant, įstatymus; b) jei išvežimo ar laikymo metu tomis teisėmis buvo kartu ar atskirai naudojamasi arba būtų buvę naudojamasi, jei vaikas nebūtų išvežtas ar laikomas.

48. Vaiko neteisėto išvežimo ir (arba) negrąžinimo pasekmės yra tos, kad pažeidžiamos globos teisės. Asmuo, turintis vaiko globos teisę, netenka galimybės šią teisę realizuoti vaiko gyvenamojoje vietoje, o vaikas netenka asmens globos, kurią turėjo savo gyvenamojoje vietoje iki neteisėto išvežimo ar laikymo. Tai yra žalingi padariniai, kurie atsiranda tiek asmeniui, turinčiam globos teisę vaikui, tiek vaikui, jį neteisėtai išvežus iš gyvenamosios vietos ar neteisėtai negrąžinant.

49. Hagos konvencijos 1 straipsnis, 12 straipsnio 1 dalis nustato bendrąją taisyklę, kad vaikas visada turi būti grąžintas į valstybę, iš kurios jis buvo neteisėtai išvežtas ar į kurią negrąžintas. Vaiko grąžinimu siekiama kuo greičiau atkurti buvusiąją padėtį, kad būtų išvengta faktiškai dėl neteisėtų vieno iš tėvų veiksmų susiklosčiusios situacijos įteisinimo, paliekant vaiko globos ir tėvų valdžios įgyvendinimo klausimą spręsti jurisdikciją dėl šio klausimo išsprendimo turinčiam teismui (Hagos konvencijos 19 straipsnis).

50. Hagos konvencijoje apibrėžiant valstybių narių įsipareigojimus dėl vaiko grąžinimo, yra įtvirtinta keletas išimčių, paremtų objektyviu konkretaus vaiko ir jo aplinkos įvertinimu (Hagos konvencijos 12, 13, 20 straipsniai). Būtent bylą nagrinėjančiam teismui kiekvienu konkrečiu atveju yra palikta teisė priimti sprendimą dėl įpareigojimo grąžinti vaiką ar atsisakyti jį grąžinti. Teismai, vykdydami aptartų teisės aktų jiems suteiktus įgaliojimus, šios kategorijos bylose, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp Hagos konvencijos tikslo, reikalaujančio užtikrinti neteisėtai išvežto ir laikomo vaiko grąžinimą, bei jį įgyvendinančių nuostatų (iš vieno pusės) ir vaiko interesų (iš kitos pusės), o vaiką atsisakyti grąžinti tik išimtiniais atvejais, kai byloje nustatyti faktai aiškiai patvirtina, jog to reikia, siekiant tinkamai apsaugoti vaiko interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-686-881/2023).

51. Hagos konvencijoje įtvirtintų nuostatų tikslas yra užkirsti kelią neteisėtam vaiko išvežimui, iki minimumo sumažinant vaiko negrąžinimo atvejus, todėl teismas, spręsdamas dėl vaiko negrąžinimo šiuo pagrindu, turi pasiekti tokį įsitikinimo lygį, kuris pateisintų vaiko negrąžinimą šiuo išimtiniu atveju (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2132-236/2016).

52. Hagos konvencijoje numatytos šios išimtys, kurias gali taikyti valstybės, į kurią neteisėtai išvežtas vaikas, teismai ir kurių bent vienos pakanka, kad būtų atsisakyta grąžinti vaiką į valstybę, iš kurios ar į kurią jis buvo neteisėtai išvežtas ar negrąžintas: 1) asmuo, įstaiga ar kita organizacija, kuri rūpinosi vaiku, vaiko išvežimo ar laikymo metu iš tiesų nesinaudojo globos teisėmis (Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies a) punktas) arba; 2) asmuo, įstaiga ar kita organizacija, kuri rūpinosi vaiku, vaiko išvežimo ar laikymo metu neprieštaravo ar vėliau sutiko, kad vaikas būtų išvežtas ar laikomas (Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies a) punktas) arba; 3) yra didelė rizika, kad vaiką grąžinus jam būtų padaryta fizinė ar psichinė žala arba kad vaikas paklius į kitą netoleruotiną situaciją (Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies b) punktas) arba; 4) vaikas prieštarauja grąžinimui ir jau yra sulaukęs tokio amžiaus ir brandos, kai tikslinga atsižvelgti į jo nuomonę (Hagos konvencijos 13 straipsnio 2 dalis) arba; 5) procesas buvo pradėtas praėjus vienerių metų terminui nuo tos dienos, kai vaikas buvo neteisėtai išvežtas ar laikomas, ir įrodoma, kad vaikas jau prisitaikė prie naujos aplinkos (Hagos konvencijos 12 straipsnio 2 dalis).

53. Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo, kad iki vaikų išvykimo į Lietuvą vaikų tėvai (pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo) naudojosi vaikų globos teisėmis. Iki apeliantės išvykimo su dukterimis į Lietuvą šeimos nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Apeliantės teigimu, vaikų išvykimas ir laikymas Lietuvoje negali būti pripažįstamas neteisėtu, kadangi vaikų tėvas tam neprieštaravo. Pareiškėjas nurodė, kad apeliantė nuo (duomenys neskelbtini) vaikus Lietuvoje laiko neteisėtai, be pareiškėjo sutikimo, o tai sudaro pagrindą grąžinti vaikus į jų gyvenamosios vietos valstybę pagal Hagos konvenciją. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju vaikų buvimas Lietuvoje laikomas pažeidžiančiu vaikų tėvo globos teises, todėl yra neteisėtas.

54. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neteisėtas vaiko išvežimas ir laikymas pagal Hagos konvencijos nuostatas suprantamas, kaip situacija, kai vienas iš vaiko tėvų išsiveža vaiką iš įprastinės vaiko gyvenamosios vietos valstybės į kitą valstybę be kito tėvo sutikimo (neteisėtas išvežimas) arba pasilieka užsienio valstybėje ilgesniam laikui negu kitas iš tėvų buvo sutikęs (neteisėtas laikymas).

55. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą dėl neteisėto vaikų laikymo Lietuvoje, netinkamai taikė ir aiškino Hagos konvencijos nuostatas. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) vaikams, kurių amžius (duomenys neskelbtini) metai, su motina išvyko į Lietuvą, kai vaikų tėvas tam neprieštaravo, pats nupirko vaikams lėktuvo bilietus, sutiko, jog vaikai Lietuvoje būtų tris savaites. Vėliau pareiškėjas sutiko pratęsti vaikų buvimą Lietuvoje dar trims savaitėms iki (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apeliantei adresuotuose laiškuose, kuriuose tarp vaikų tėvų buvo svarstoma taikių skyrybų galimybė, nurodė, kad sutinka, jog po skyrybų vaikai liktų su motina gyventi Lietuvoje, o pareiškėjas prisidės prie vaikų išlaikymo, lankys vaikus. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui iki prašymo grąžinti vaikus pateikimo (duomenys neskelbtini) ir vėliau apeliantė nesudarė kliūčių bendrauti elektroninėmis priemonėmis ar betarpiškai pareiškėjui atvykus į Lietuvą.

56. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neteisėto vaikų išvežimo ir laikymo klausimas negali būti siejamas su vieno iš tėvų, kurio globos teisės galimai yra pažeidžiamos, nuomonės dėl vaikų išvežimo ir laikymo pasikeitimu dėl formalių, nekonkrečių ir (ar) neobjektyvių priežasčių, ar teisinių konsultacijų gavimo, o turi būti sprendžiamas, vertinant vaikų ir jo tėvų santykius su buvusia vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybe, naudojimąsi vaikų globos teisėmis, vaikų tėvų santykius, keičiant vaikų gyvenamosios vietos valstybę.

57. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad sprendimą negrįžti į vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) apeliantė nepriėmė spontaniškai ar vienašališkai, o turėdama tam pareiškėjo sutikimą. Prie apeliantės sprendimo su vaikais likti Lietuvoje esmingai prisidėjo ne tik tai, kad tarp šalių susiklostė konfliktiniai santykiai, lėmę sutuoktinių norą nutraukti santuoką, bet ir aplinkybė, jog apeliantei su vaikais atvykus į Lietuvą, netrukus (duomenys neskelbtini) paaiškėjo, jog apeliantės motinai diagnozuota (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismui pateikti apeliantės motinos duomenys apie sveikatos priežiūros paslaugų teikimą patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) apeliantės motinai atlikta (duomenys neskelbtini) operacija, po operacijos išliko (duomenys neskelbtini). Visuotinai žinoma ir suprantama aplinkybė, kad kiekvieno žmogaus motinos sunki liga, pooperacinės būklės laikotarpis iki sveikatos būklės pagerėjimo gali paveikti žmogaus, galinčio pasirūpinti sergančia motina, įprastą gyvenimo režimą, sukelti tam tikrų išgyvenimų, papildomų rūpesčių, įskaitant pareigą rūpintis ne tik nepilnamečiais vaikais, bet ir sergančia motina (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Pareiškėjas neginčijo apeliantės nurodytų argumentų, kad apeliantė neturi kitų artimųjų giminaičių, kurie galėtų rūpintis ir prižiūrėti sergančią apeliantės motiną, todėl susiklosčiusioje situacijoje vaikų negrąžinimą lėmė objektyvios priežastys, t. y. tiek pareiškėjo duotas sutikimas leisti vaikams pasilikti su vaikų motina, tiek apeliantės pareiga rūpintis sergančia motina, atsižvelgiant į mažamečių mergaičių geriausius interesus gyventi kartu su jų motina, su kuria sieja glaudus ryšys, ir bendrauti su sergančia senele.

58. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant vaiko grąžinimo į valstybę, iš kurios jis buvo neteisėtai išvežtas ir į kurią nėra grąžinamas, klausimą, turi būti siekiama užtikrinti tinkamą vaiko ir jo tėvų (globėjų) interesų balansą, tačiau vaiko interesams tokiu atveju visgi teiktinas pagrindinis dėmesys, nes vaikas neabejotinai yra socialiai jautresnis, pažeidžiamesnis, nei jį globojantys suaugę asmenys. Prioritetas vaiko interesų apsaugai teiktinas, atsižvelgiant į tai, kad valstybės įvairių tarptautinių organizacijų lygmeniu yra išreiškusios valią, jog imantis bet kokių su vaiku susijusių veiksmų (nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai), svarbiausia – vaiko interesai (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 24 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis). Toks aiškinimas atitinka ir Hagos konvencijos preambulėje įtvirtintą nuostatą, kad sprendžiant klausimus, susijusius su vaikų globa, svarbiausi yra vaikų interesai (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-362-910/2022). Šiems interesams teiktinas prioritetas prieš teisėtus vaiko tėvų (globėjų) interesus (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2008 m. liepos 11 d. sprendimas byloje C-195/08 PPU 51 p.; Monako apeliacinio teismo 2001 m. rugsėjo 20 d. sprendimas atsisakyti grąžinti vaiką į Ispaniją Hagos konvencijos 12 straipsnio 2 dalies pagrindu byloje Nr. HC/E/MC 510 ir kt.).

59. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Tarnybos specialistai apeliantės ir vaikų gyvenamojoje vietoje Lietuvoje išklausė vaikų nuomonę. Atsižvelgus į tai, kad (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, specialistai su mergaite nebendravo, tačiau pažymėjo, kad mergaitė aprengta švariais rūbais, buvo prisiglaudusi prie motinos ir buvo nedrąsi. Su (duomenys neskelbtini) bendrauta dalyvaujant motinai, kadangi mergaitė prie jos prisirišusi. Mergaitė pasakojo, kad gyvena gerai ir eina į darželį. Darželyje yra susiradusi draugių. Prieš atvykstant į Lietuvą gyveno (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mergaitei nepatiko, nes ten tėvai pykdavosi. Mergaitė nurodė, kad nenori, jog tėtis atvažiuotų į Lietuvą, nes jis rėkia ant motinos.

60. (duomenys neskelbtini) psichologės (duomenys neskelbtini) pažymoje nurodyta, kad, atsižvelgiant į mergaitės emocinę būseną individualių konsultacijų metu stebimas stiprus teigiamas santykis su motina bei jaunesne seserimi, taip pat išreiškiamas neigiamas santykis su tėvu, mergaitei kalbant apie tėvą stebima stipri nerimo, įtampos išraiška, padidėjusi baimė. Rekomenduotina mergaitei užtikrinti emocinės šilumos poreikį neatskiriant mergaitės nuo motinos dėl stipraus teigiamo santykio, tęsti psichologo / psichoterapeuto konsultacijas darbui su padidėjusiu nerimu, įtampa, baime.

61. Byloje nekilo ginčo, kad mažamečiais vaikais jų motina rūpinasi nepertraukiamai nuo jų gimimo, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas vaikų grąžinimo klausimą, privalėjo atsižvelgti į medicinos psichologės išvadą, kuri iš esmės patvirtina, jog šiuo metu mažamečių vaikų gyvenimas su jų motina atitinka geriausius abiejų vaikų interesus. Mažamečių vaikų fizinė ir socialinė aplinka, atsižvelgiant į jų amžių (duomenys neskelbtini), sutampa su jų motinos aplinka, su kuria jie per visą savo gyvenimą yra praleidę daugiausiai laiko, abu vaikai yra prisirišę prie motinos, todėl abiejų vaikų grąžinimas į (duomenys neskelbtini), motinai nepageidaujant grįžti į (duomenys neskelbtini) tiek dėl konfliktinių santykių ir siekio nutraukti santuoką su pareiškėju, tiek dėl pareigos prižiūrėti sergančią motiną Lietuvoje, neabejotinai sukels vaikams stresą ir neigiamas emocijas dėl fizinės ir socialinės aplinkos pasikeitimo ir glaudaus ryšio su mergaičių motina nutraukimo. Taigi, abiejų vaikų grąžinimas į jų gyvenamosios vietos valstybę prieštarauja geriausiems mergaičių interesams ir gali pažeisti jų artimus ryšius su motina ir galimybę bendrauti su sergančia senele. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad apeliantė pažeidžia pareiškėjo galimybę bendrauti su dukterimis ir teisę dalyvauti jų auklėjime.

62. Aplinkybė, kad apeliantė su vaikais ir motina gyvena (duomenys neskelbtini), kur vaikai nuo (duomenys neskelbtini) lanko darželį, o apeliantė darbą susirado (duomenys neskelbtini), neįrodo, jog apeliantė vaikų negrąžina į nuolatinę gyvenamąją vietą tyčia ar iš savanaudiškų paskatų. Pareiškėjas neginčijo apeliantės argumentų, kad jis nuo apeliantės išvykimo į Lietuvą su vaikais (duomenys neskelbtini) neprisideda prie vaikų išlaikymo, todėl apeliantės pastangos užsidirbti, siekiant išlaikyti du mažamečius vaikus ir rūpinti (duomenys neskelbtini) sergančia motina, atitinka geriausius abiejų vaikų interesus. Taigi, rūpestis abiejų mergaičių geriausiais interesais ir užtikrinti tinkamą vaikų ir jų tėvų interesų balansą, todėl abiejų vaikų geriausiems interesams teiktinas prioritetas.

63. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (duomenys neskelbtini) priimtas (duomenys neskelbtini) ieškinys atsakovui (duomenys neskelbtini) dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo kartu su apeliante Lietuvoje ir išlaikymo vaikams iš pareiškėjo priteisimo bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) nutarė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies ir nustatyti laikinąją nepilnamečių (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su motina (duomenys neskelbtini) iki galutinio teismo procesinio sprendimo civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) priėmimo dienos bei priteisti iš atsakovo (duomenys neskelbtini) laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnametėms dukterims po (duomenys neskelbtini) nuo ieškinio pateikimo (duomenys neskelbtini) iki galutinio teismo procesinio sprendimo civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) priėmimo dienos. Ši nutartis įsigaliojo nuo jos priėmimo momento, tačiau per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos, atskiruoju skundu gali būti skundžiama (duomenys neskelbtini). Minėta nutartis atskiruoju skundu nebuvo apskųsta, taigi, šiuo metu byloje dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis vaikų laikinoji gyvenamoji vieta yra nustatyta su apeliante iki galutinio procesinio sprendimo nurodytoje byloje priėmimo (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

64. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje susiklosčiusi vaikų negrąžinimo į jų nuolatinę gyvenamąją vietą situacija negali būti prilyginama neteisėtam vaikų išvežimui ir laikymui bei negali sukelti Hagos konvencijoje numatytų teisinių pasekmių, t. y. vaikų grąžinimo į jų buvusios nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę. Šios išvados nepaneigia pareiškėjo argumentai, kad po jo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) elektroniniuose laiškuose duoto sutikimo leisti vaikams pasilikti ir gyventi Lietuvoje jis pakeitė nuomonę, nes pasitarė su teisininkais dėl santuokos nutraukimo ir susijusių klausimų galimybių. Pareiškėjas nenurodė konkrečių svarbių priežasčių, lėmusių jo nuomonės pasikeitimą dėl vaikų gyvenimo Lietuvoje po pasitarimo su teisininkais, t. y. kokios konkrečios priežastys lėmė jo nuomonės pasikeitimą dėl vaikų pasilikimo ir gyvenimo Lietuvoje kartu su vaikų motina, nors savo elektroniniuose laiškuose pareiškėjas aiškiai nurodė, jog vaikams yra geriausia likti su jų motina.

65. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Tarnybos išvadoje nurodytas vaikų gyvenimo sąlygas, kuriose jie gyvena Lietuvoje, vaikų glaudžius emocinius ryšius su motina, kuri jais rūpinosi ir prižiūrėjo nuo gimimo, vaikų tėvo nuomonės dėl vaikų gyvenamosios vietos keitimą, sprendžia, jog vaikų grąžinimas į (duomenys neskelbtini) galėtų būti įmanomas tik kartu su motina, nes priešingu atveju vaikai gali patirti psichinę žalą, jei bus atskirti nuo motinos. Bylos duomenimis vaikai su motina grįžti į buvusią jų gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) negali, nes tarp jos ir vaikų tėvo yra konfliktiški santykiai, apeliantė privalo rūpintis sunkiai sergančia motina, todėl jų gyvenimas su vaikų tėvu gali daryti neigiamą įtaką vaikams. Byloje nėra duomenų, kad vaikų tėvas, kuris savo procesiniuose dokumentuose akcentavo, jog motinos pareiga buvo rūpintis vaikais, o jo pareiga daug dirbti, prisidėti finansiškai, turi įgūdžių ir žinių nuolat rūpintis mažais vaikais. Byloje nėra duomenų, kad vaikai (duomenys neskelbtini) buvo paliekami auklei, ar pareiškėjo motina, gyvenanti (duomenys neskelbtini), gali vaikus prižiūrėti ilgesnį laiką, o ne kelias savaites. Svarbiausias ir esminis vaikų interesas yra augti sveikoje, saugioje ir ramioje aplinkoje, kurioje vaikas nepatiria psichologinės įtampos, baimės ar nuolatinių konfliktinių situacijų. Taigi, nagrinėjamu atveju mažamečių vaikų atskyrimas nuo juos nuo gimimo prižiūrėjusios motinos ir jų perdavimas iš esmės išimtinei (apeliantė dėl objektyvių priežasčių šiuo metu neketina ir negali grįžti į (duomenys neskelbtini)) tėvo globai (be kita ko, šiuo metu galiojančiomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis vaikų laikinoji gyvenamoji vieta nustatyta su jų motina), neatitiktų geriausių abiejų vaikų interesų.

66. Pripažinus, kad mažamečių vaikų fizinė ir socialinė aplinka, atsižvelgiant į jų amžių (duomenys neskelbtini), sutampa su jų motinos aplinka, su kuria jie per visą savo gyvenimą yra praleidę daugiausiai laiko, abiejų vaikų geriausių interesų neatitiktų grąžinimas į (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į prasidėjusį nuolatinės vaikų gyvenamosios vietos nustatymo procesą pagal apeliantės ieškinį (duomenys neskelbtini), teisėjų kolegija prieina išvadą, kad dabartinės situacijos (abiejų vaikų gyvenimo kartu su jų su motina) išsaugojimas nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekste atitinka geriausius abiejų vaikų interesus.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

67. Apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra visų būtinųjų sąlygų, kurios numatytos Hagos konvencijoje, jog būtų pagrindas konstatuoti neteisėto vaikų išvežimo ir laikymo faktą. Šios išvados pakanka teisiniam pagrindui dėl abiejų vaikų negrąžinimo į jų gyvenamosios vietos valstybę (Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies a punktas). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartis panaikinama dėl netinkamo teisės normų taikymo ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atsisakoma grąžinti pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) pareiškimą (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), siekiant užtikrinti geriausius vaikų interesus.

68. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

69. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą maksimalius dydžius, kurie apskaičiuojami, taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 punktas).

70. Apeliantė prašo priteisti iš pareiškėjo patirtas 2 000 Eur išlaidas teisinei pagalbai apmokėti, susijusias su atsiliepimo į pareiškėjo pareiškimą parengimu ir atstovavimu teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teisme, taip pat 800 Eur išlaidas teisinei pagalbai apmokėti, susijusias su atskirojo skundo parengimu.

71. Atsižvelgiant į tai, kad išlaidos už advokato pagalbą pirmosios instancijos teismo buvo patirtos 2023 m. rugpjūčio mėn. (III ketvirtį), todėl pagal Rekomendacijų 7 punktą taikytinas 2023 m. I ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 1 959,90 Eur. Maksimali priteistina suma už atsiliepimą į pareiškimą sudaro 783,96 Eur (0,4 x 1 959,90 Eur) (Rekomendacijų 7, 8.16 punktai). (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) teismo posėdžiai žodinio proceso tvarka vyko po 4 valandas, todėl maksimali priteistina suma už pasirengimą (viso 8 val.) ir dalyvavimą teismo posėdžiuose (viso 8 val.) sudaro 3 135,84 Eur (1 959,9 x 0,1 x16) (Rekomendacijų 7, 8.19, 9 punktai). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad prašomų priteisti 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų dydis nėra mažinamas, nes jis neviršija Rekomendacijose nustatytos maksimalaus dydžio. Taigi, apeliantei iš pareiškėjo priteisiamos 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme.

72. Išlaidos už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teismo buvo patirtos 2023 m. rugpjūčio mėn. (III ketvirtį), todėl pagal Rekomendacijų 7 punktą taikytinas 2023 m. I ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 1 959,90 Eur. Maksimali priteistina suma už atskirąjį skundą sudaro 783,96 Eur (0,4 x 1 959,90 Eur) (Rekomendacijų 7, 8.15 punktai). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad prašomų priteisti 800 Eur bylinėjimosi išlaidų dydis nemažinamas, nes jis iš esmės atitinka Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį (783,96 Eur), atsižvelgiant į tai, kad pats pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas. Apeliantei iš pareiškėjo priteisiamos 800 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

73. Patenkinus apeliantės atskirąjį skundą ir panaikinus skundžiamą nutartį, išsprendžiant klausimą iš esmės, pareiškėjui nėra atlyginamos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Atsisakyti grąžinti pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) pareiškimą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš pareiškėjo (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui (duomenys neskelbtini) 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Neringa ŠvedienėVilija MikuckienėŽilvinas Terebeiza