Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Daivos Jankauskienės ir Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. ir Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Eglės Privenienės apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismo) 2019 m. sausio 31 d. nuosprendžio, kuriuo

M. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams; pagal BK 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams; pagal BK 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje bei 215 straipsnio 1 dalyje, subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, ši subendrinta bausmė ir bausmė, paskirtą už nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, subendrintos, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė iš dalies pridėta prie 2010 m. balandžio 16 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies (9 metų 2 mėnesių 15 dienų) ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) metų 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Ž. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams; pagal BK 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams; pagal BK 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje bei 215 straipsnio 1 dalyje, subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, ši subendrinta bausmė ir bausmė, paskirta už nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, subendrintos, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

R. K. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams; pagal BK 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams; pagal BK 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje bei 215 straipsnio 1 dalyje, subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, ši subendrinta bausmė ir bausmė, paskirta už nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, subendrintos, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti ar registruotis darbo biržoje, neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, bei nebendrauti su Ž. P..

I. P., A. V. išteisinti dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, padarymo, neįrodžius, kad kaltinamieji dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.

Nukentėjusiojo ir civilinių ieškovų A. B., A. B. įmonės, UAB „A.“ civilinio ieškinio reikalavimai dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai (duomenys neskelbtini) pataisos namų ir (duomenys neskelbtini) pataisos namų, išskirti į atskirą bylą ir išskirta byla perduota nagrinėti pagal rūšinį teismingumą Regionų administracinio teismo Kauno rūmams.

Nukentėjusiajam ir civiliniams ieškovams A. B., A. B. įmonei, UAB „A.“ pripažinta teisė į civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo iš nuteistųjų Ž. P., R. K., M. K. patenkinimą, ieškinio dydžio klausimą perduota nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Civilinio ieškovo UAB „A.“ patirtos 1100 Eur išlaidos už advokato atstovavimą teisme pripažintos proceso išlaidomis ir nuspręsta jas išieškoti lygiomis dalimis po 366,67 Eur iš Ž. P., R. K., M. K. UAB „A.“ naudai;

bei pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Lino Frančiako apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. išteisinta dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, padarymo, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

4. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. gegužės 16 d. nuosprendyje padarė išvadą, kad byloje nėra pakankamai duomenų, kurie leistų neabejotinai konstatuoti, jog V. M. padarė veiksmus, atitinkančius jai inkriminuotų nusikaltimų požymius. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų V. M. suvokimą dalyvaujant nusikalstamuose veiksmuose. Tik pinigų perdavimas kitam asmeniui, nesuvokiant, jog jie įgyti nusikalstamu būdu, nelaikytinas nusikalstamu veiksmu.

- I. P. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams; pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams; pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, bei 215 straipsnio 1 dalyje, subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, šią subendrintą bausmę ir bausmę, paskirtą už nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, subendrinti, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskirti galutinę subendrintą bausmę -laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) bausmės vykdymą atidėti 1 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

- A. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams; A. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams; A. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, bei 215 straipsnio 1 dalyje, subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, šią subendrintą bausmę ir bausmę, paskirtą už nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, subendrinti, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.

- Ž. P., pripažintam kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, paskirti bausmę - laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams, Ž. P., pripažintam kaltu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, paskirti bausmę - laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams, Ž. P., pripažintam kaltu pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, paskirti bausmę - laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, bei 215 straipsnio 1 dalyje, subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, šią subendrintą bausmę ir bausmę, paskirtą už nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, subendrinti, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams.

R. K., Ž. P., M. K., I. P., A. V. ir asmenys, kurių baudžiamoji byla išskirta, veikdami organizuotoje grupėje, kurią sukčiavimui daryti subūrė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, kai kiekvienas grupės narys atlieka tam tikrą užduotį, ir turėdami tikslą apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, veikdami organizuotoje grupėje, pasiskirstę vaidmenimis, sukčiavo.

6.5. I. P., A. V. kaltinami sunkaus bei dviejų apysunkių nusikaltimų padarymu. Jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe A. V. pripažintina tai, kad veiką jis padarė būdamas recidyvistu. I. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Individualizuojant bausmės dydį, atsižvelgtina, jog visų kaltinamųjų veika organizuotoje grupėje buvo antraeilė. A. V. teistas 8 kartus, inkriminuotos nusikalstamos veikos momentu buvo neseniai grįžęs iš įkalinimo vietos, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Charakterizuojamas neigiamai. Anksčiau už tokio pobūdžio veikas neteistas. I. P. neteista, augina vaiką, charakterizuojama teigiamai. Įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavus nusikaltimus bei juos įvykdžiusius asmenis, darytina išvada, kad A. V. skirtina sankcijoje numatyta vienintelė ir griežčiausia bausmės rūšis - terminuotas laisvės atėmimas, ją atliekant pataisos namuose. Bausmės dydis skirtinas artimas sankcijos vidurkiui. I. P. skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kaip vienintelė numatyta BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje, įvertinus jos asmenybę - žemesnė nei sankcijos vidurkis. Be to, yra pagrindo manyti, kad I. P., kaip teisiamą pirmą kartą, dar galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, todėl jos atžvilgiu taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos - laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, paskiriant įpareigojimus.

6.6. Skunde teigiama, kad teismas Ž. P. paskyrė aiškiai per švelnią bausmę, kadangi veikas jis padarė veikdamas organizuotoje grupėje. Be to, Ž. P. nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo momentu buvo teistas 14 kartų, ne kartą už tokio pačio pobūdžio veikas, inkriminuotas nusikalstamas veikas įvykdė terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu pataisos namuose, charakterizuojamas neigiamai.

6.7. Skunde nurodoma, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas privalo būti taikytas visam nuteistojo Ž. P. turtui siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, nėra jokio pagrindo įrodinėti, ar daiktai yra įgyti nusikalstamu būdu ar ne. Pirmosios instancijos teismas, šiurkščiai pažeisdamas BPK reikalavimus bei visiškai ignoruodamas civilinio ieškovo interesus, panaikino laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą į nuteistajam Ž. P. priklausančius daiktus.

7.2. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nors ir nenustatytas organizuotą grupę sunkaus nusikaltimo padarymui subūręs asmuo, tačiau nustatytos objektyvios nusikalstamos veikos aplinkybės (skirtingose įkalinimo vietose atliekantys bausmę nuteistieji sąskaitų turėtojai, pinigų išgrynintojai, išvežiotojai ir paskirstytojai, gyvenantys skirtingose šalies vietose, veika padaryta per ypatingai trumpą laiko tarpą ir t.t.) leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nusikaltimo padarymo mechanizmas buvo iš anksto suplanuotas ir pasireiškė veiksmais, kurie nurodyti 6.1. punkte. Įvertinus teismo ištirtų įrodymų visumą, pagrįstai galima daryti išvadą, jog nustatyti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji kaltinamųjų bendrininkavimo organizuotoje grupėje požymiai: atitinkamas dalyvių skaičius, susitarimas daryti vieną sunkų nusikaltimą, veiklos organizuotumo lygis, aptartų vaidmenų pasiskirstymas, kiekvieno bendrininko dalyvavimo nusikalstamoje veikoje būdas.

7.8. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas netinkamai vertino V. M. veiksmus, kurie idealiai atitinka klasikinį organizuotos grupės dalyvio modelį - suaugęs, pakaltinamas, turintis supratimą apie pinigus, turėjo suvokti, kad už atlygį įsitraukiamas į neaiškios kilmės, didelės pinigų sumos išgryninimo ir paskirstymo procesą, nurodant jai atlikti labai konkrečius veiksmus, ir tokiu būdu suvokiant, kad dalyvauja bendrame organizuotos grupės sukčiavime ir siekia šių nusikalstamų tikslų. Iš V. M. parodymų seka, jog ji sąmoningai nesidomėjo, kieno tie pinigai, kodėl juos reikia paimti, nugabenti, išdalinti konkretiems asmenims ir pan., tačiau toks elgesys neteisėtai, apgaule įgyjamo svetimo turto dalyvaujant organizuotoje grupėje atveju negali būti vertinamas nei kaip asmenų, dalyvavusių sukčiaujant organizuotoje grupėje, baudžiamąją atsakomybę šalinanti, nei kaip kaltę paneigianti aplinkybė. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-75-648/2017). V. M. tai atliko, siekdama nusikalstamų tikslų, ji savo valia tapo šios nusikalstamos veikos dalyve, suprato, kad ji atlieka dalį veiksmų, būtinų šiam nusikalstamam sumanymui įgyvendinti, suvokė, jog vykdo bendrą organizuotą susitarimą sukčiauti, ir to siekė.

9. Apeliacinio skundo nagrinėjimo bendrosios nuostatos įtvirtintos BPK 320 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio 3 dalimi teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai, tačiau ne daugiau, negu to prašoma skunduose (BPK 320 straipsnio 4 dalis). Šioje byloje apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. nuosprendžio padavė prokurorė ir nuteistasis M. K., o dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d. nuosprendžio – prokuroras. Visuose apeliaciniuose skunduose yra ginčijamas įrodymų vertinimas, nuteistojo M. K. apeliaciniame skunde, nors ir prašoma sumažinti bausmę, tačiau iš skundo argumentų matyti, kad nesutinkama ir su jo pripažinimu kaltu padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tuo tarpu prokurorų apeliaciniuose skunduose prašoma panaikinti išteisintųjų atžvilgiu priimtą nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį, taip pat pripažinti, kad nusikalstamos veikos įvykdytos veikiant organizuota grupe. Atsižvelgdama į paminėta, teisėjų kolegija bylą patikrina skundų ribose.

10. Įrodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. To paties reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu ,,in dubio pro reo“ (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis.

11. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nenustačius bent vieno nusikalstamos veikos sudėties požymio, asmuo negali būti pripažįstamas kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos.

12. Įvertinus byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus. Skundžiamuose nuosprendžiuose teismo išvados dėl I. P., V. M., A. V. išteisinimo bei M. K. nuteisimo išsamiai motyvuotos, todėl prokurorų ir nuteistojo M. K. apeliaciniuose skunduose nepagrįstai teigiama, kad vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnyje numatytas įrodymų vertinimo taisykles. Priešingai, būtent prokurorų apeliaciniuose skunduose išdėstytas įrodymų vertinimas yra paremtas prielaidomis. Tai, kad teismas įrodymus įvertino kitaip, negu tikėjosi prokurorai ar nuteistasis M. K., nereiškia, jog buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai. Šioje byloje, net ir po apeliacinės instancijos teisme atlikto dalinio įrodymų tyrimo, nepavykus pašalinti abejonių dėl I. P., V. M. ir A. V. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, pripažįstama, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog neįrodyta, kad išteisintieji dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, o įrodymų, kad įvykdant BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas dalyvavo ir M. K., yra pakankamai.

Dėl I. P., V. M. ir A. V. išteisinimo

13. Prokurorė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl I. P. išteisinimo pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, apeliaciniame skunde akcentavo tai, jog teismas netinkamai įvertino bylose esančio užfiksuoto I. P. pokalbio aplinkybes, nesutiko su apylinkės teismo išvada, kad išteisintoji nesuvokė dalyvaujanti nusikalstamoje veikoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie apeliantės argumentai nepagrįsti. Įvertinus bylos medžiagą, apeliacinį skundą, o taip pat apeliacinės instancijos teisme dalinio įrodymų tyrimo metu ištirtus duomenis, konstatuotina, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, duomenis pripažindamas įrodymais ir juos vertindamas teismas esminių BPK pažeidimų nepadarė.

14. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, išteisintoji I. P. viso proceso metu neneigė, kad nurodytomis aplinkybėmis bankomate ir banke išgrynino pinigus ir paskui juos perdavė kitiems asmenims, tačiau tvirtino, kad nežinojo, jog grynino pinigines lėšas, kurios iš kito asmens buvo gautos apgaulės būdu. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose išteisintoji I. P. nurodė, kad jai paskambino jos vaiko tėvo draugas, su kuriuo pastarasis anksčiau pataisos įstaigoje kartu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, ir išsiaiškinęs, kad ji naudojasi (duomenys neskelbtini) banko sąskaita, paprašė pagalbos – duoti savo banko sąskaitos numerį, kad būtų pervesti už parduotą automobilį gauti pinigai. Išteisintoji paaiškino, kad ji tuo metu nežinojo, kur randasi M. K., kadangi jis buvo jos vaiko tėvo pažįstamas, juo pasitikėjo. I. P. nurodė, kad M. K. ją labai skubino, aiškino, kad reikia greitai atiduoti pinigus, tik bevažiuojant prie „A.“ ji sužinojo, kad buvo pervesti 8 000 Eur. Pinigai nuo pirmojo M. K. skambučio į jos sąskaitą buvo pervesti už pusvalandžio ar valandos. M. K. jai paaiškino, kad atvažiuos moteris, kuriai ir reikės paduoti išgrynintus pinigus. Todėl ji paskambino V. M. ir nurodė, kad jau važiuoja prie „(duomenys neskelbtini)“, klausė pastarosios, kada ir ji atvyks. I. P. nurodė, kad didžiąją dalį pinigų M. K. nurodymu prie „(duomenys neskelbtini)“ atidavė V. M., po to kitiems šio nurodytiems nepažįstamiems asmenims. Be to, M. K. paprašė jos nupirkti telefono papildymų, ir galiausiai vakare likusius pinigus atiduoti pastarojo žmonai, ką ji ir padarė susitikusi prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“. Kad I. P. apie aptariamos dienos įvykius davė teisingus parodymus, teisėjų kolegija sprendžia, atsižvelgusi į tai, kad jos parodymai viso proceso metu iš esmės buvo nuoseklūs. Iš pareikšto pirminio įtarimo turinio matyti, kad tuo metu dar nebuvo nustatyti nei I. P. nurodymus davęs asmuo, nei asmuo, kuriam ji perdavė išgrynintus pinigus, tačiau apklausiama įtariamąja I. P. nuoširdžiai nurodė, kad jai skambino būtent M. K., kurį ji pažinojo, kadangi jos draugas A. B. atlikinėjo su juo kartu laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, ir prašė pagalbos dėl pinigų pervedimo bei perdavimo jo draugei. Jos apklausų metu nurodytos aplinkybės dėl telefoninių pokalbių su M. K. ir V. M. laiko atitinka telefono numerių (duomenys neskelbtini) (I. P. telefono Nr.), (duomenys neskelbtini)(telefono Nr., kuriuo nusikaltimų darymo metu (duomenys neskelbtini) pataisos namuose naudojosi M. K.), (duomenys neskelbtini)(V. M. naudotas telefono Nr.) išklotinių duomenis. 2016 m. rugsėjo 15 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėjus telefono numerio (duomenys neskelbtini), priklausančio I. P., išklotinę, nustatyta, jog įvykio dieną fiksuoti 52 sujungimai su telefono Nr. (duomenys neskelbtini)(M. K.), 9 sujungimai su telefono Nr. (duomenys neskelbtini)(V. M.). Pirmas telefono Nr. (duomenys neskelbtini)skambutis fiksuotas 2016 m. rugsėjo 4 d. 16.13 val., bendrauta 170 sekundžių. (2 t., b. l. 16). Pinigai į I. P. sąskaitą pervesti 16.27 val. ir 16.30 val. 2017 m. sausio 17 d. kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad pirmasis I. P. ir V. M. telefoninis kontaktas buvo 17:09:05 val. (2 t., b. l. 129). Nors tarp I. P. ir V. M. telefonų numerių įvykio vakarą fiksuoti 9 sujungimai, tačiau realiai tarp jų įvyko trys pokalbiai: 17:09:50 val. pokalbis trukęs 30 sekundžių; 20:40:07 val. pokalbis trukęs 62 sekundes ir 20:50:39 val. pokalbis trukęs 1 sekundę (2 t., b. l. 1-15), kas, priešingai nei kad bando įrodyti prokurorė, patvirtina I. P. ir V. M. parodymus, kad tarp jų nebuvo daug skambučių, o taip pat ir I. P. parodymus dėl to, kada ji susisiekė su V. M.. I. P. nurodė, kad intensyviai buvo skambintasi su M. K., ir tai yra visiškai suprantama. I. P. nebuvo pažįstama nei su vienu, išskyrus M. K., nors ir pastarąjį žinojo ne itin gerai, piniginių lėšų įgijime apgaule dalyvavusiu asmeniu. Į jos sąskaitą buvo pervesta didelė pinigų suma, tad natūralu, jog siekiant, kad šiomis piniginėmis lėšomis būtų disponuojama pagal nuteistųjų ir kitų nenustatytų nusikaltimo padaryme dalyvavusių asmenų pageidavimus, buvo būtina nuolatinė šiuos pinigus turinčio asmens kontrolė. Pastebėtina, kad ir A. K., kuris šioje byloje yra liudytoju, buvo nuolat kontroliuojamas Ž. P.. Jis paaiškino, kad nuo pinigų pervedimo į jo sąskaitą apie valandą laiko tęsėsi iš esmės nenutrūkstamas pokalbis su Ž. P.. Kaip matyti iš telefonų išklotinių duomenų, paskutinis tarp M. K. ir I. P. buvęs telefoninis kontaktas užfiksuotas 20:52:14 val. (užklausos laikotarpis buvo nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. 00:00:01 val. iki 2016 m. rugsėjo 7 d. 23:59:59 val.). Po to, kai ji V. M. atidavė paskutinius išgrynintus pinigus, jokių kontaktų nebefiksuota. O štai, pavyzdžiui R. K., kuriai buvo suprantama apie daromas nusikalstamas veikas, su Ž. P. ir toliau intensyviai bendravo, ieškojo banko sąskaitų ir pan. Kad I. P. nežinojo apie tai, jog jai pervesti pinigai yra gauti nusikalstamu būdu, galima spręsti ir iš Ž. P. apeliacinės instancijos teisme duotų parodymų. Šis asmuo, būdamas pataisos namuose, sistemingai užsiiminėja telefoniniais sukčiavimais. Pasakodamas apie tokių nusikaltimų įvykdymo detales, apeliacinės instancijos teisme jis nurodė, kad buvo apgaudinėjami ne tik tie žmonės, iš kurių išviliojami pinigai, bet ir tie, iš kurių būdavo imamos sąskaitos. Tiems asmenims, iš kurių būdavo imamos sąskaitos, niekas teisybės nesakydavo, kadangi tokiu atveju kiltų rizika, jog šis asmuo pinigų neišgrynintų arba net kreiptųsi į teisėsaugos institucijas. Šiuos jo parodymus sugretinus su byloje esančiu užfiksuotu I. P. telefoniniu pokalbiu su savo drauge, galima spręsti, kad ji atlikdama jai inkriminuotus veiksmus, nesuprato, jog dalyvauja nusikalstamoje veikoje. Nors prokurorė I. P. kaltę grindė būtent šiuo pokalbiu, tačiau pastebėtina, kad prokurorė nevertino viso jo turinio, o tik kelias iš konteksto paimtas frazes apie aplinkybes, kurių išteisintoji negalėjo sužinoti per apklausą, tačiau liko neįvertinta, kokioje aplinkoje I. P. gyvena ir koks ratas žmonių ją supa, ir kad aplinkybes apie pinigų sumas ir nusikaltime dalyvavusių asmenų skaičių ji galėjo sužinoti iš savo draugo, kas būtent ir atsispindi prokurorės nurodytame I. P. telefoniniame pokalbyje. Iš viso šio pokalbio, vykusio 2016 m. rugsėjo 15 d., t. y., praėjus savaitei po I. P. apklausos policijos įstaigoje, matyti, kad išteisintoji jai paskambinusiai draugei papasakojo apie tai, kad policijos pareigūnai užblokavo jos sąskaitą, kad ji buvo iškviesta į policijos komisariatą ir „viską nu papasakojau aš“. Šio pokalbio metu I. P. draugei pasipasakojo, kad apie tai sužinojo Aurimas (A. B., su kuriuo M. K. anksčiau atlikinėjo bausmę) ir dėl to įsiuto. Kaip galima suprasti iš pokalbio, jis „draugeliam paskambino“ ir išsiaiškino visą situaciją. Draugė I. P. teiravosi „Tai, tipo čia tau ne jisai, nu pervedė tas babkes, kaip sakė.“, iš ko galima suprasti, kad išteisintoji visgi buvo apgauta. Tolimesnis pokalbio turinys leidžia suprasti, jog būtent A. B. su kitais įkalinimo vietoje esančiais asmenimis išsiaiškino, kas išties atliko nusikalstamus veiksmus. I. P. draugei pasakoja, jog „ten žodžiu, karoče jie trise kiek supratau.“, „jisai (iš viso pokalbio konteksto galima suprasti, kad kalba eina apie M. K.) buvo atsakingas tiktai už tai, kad gautų sąskaitas ir už tai gavo tris šimtus“; „ir žodžiu, bet jį jau , su, normaliai jam į kaulus davė, supyzdino“, „nes Aurimas, ...draugeliam paskambino“, „kitam draugeliui, o tas kitas kur pagrindinis, jisai dabar sėdi „triume“. O, kai išeis, irgi gaus į kaulus“. Kaip galima suprasti iš šio pokalbio, aplinkybes apie nusikaltime dalyvavusių asmenų ratą, vaidmenų pasiskirstymą, gautą atlygį I. P. sužinojo padedama savo vaiko tėvo A. B., todėl nėra pagrindo manyti, kad jai šios aplinkybės buvo žinomos iš anksto. Juolab, kad iš išteisintosios pašnekovės klausimo dėl to, kas pervedė pinigus, galima suprasti, kad I. P., kaip beje ir A. K., kuris Ž. P. prašymu išgrynino jam pervestus pinigus, šioje byloje yra tik liudytojas, buvo naudojamasi, kad būtų galima kaip įmanoma greičiau išgryninti apgaule gautas pinigines lėšas ir jas išdalinti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad I. P. nesuprato dalyvavusi padarant nusikalstamą veiką, todėl jos atžvilgiu pagrįstai priimtas išteisinamasis nuosprendis.

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nesurinkta įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų ir V. M. bei A. V. kaltę padarius BK 182 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Jų kaltės nepatvirtina ir prokurorų apeliaciniuose skunduose nurodytos aplinkybės.

16. Kaltinimas V. M. padarius jai inkriminuotus nusikalstamus veiksmus iš esmės grindžiamas nusikaltimo dieną vykusių skambučių intensyvumu ir tuo, kad V. M. iš I. P. paimtus pinigus vežė į Panevėžį, pašto perlaidomis siuntė kitiems asmenims ir už juos pirko telefonų papildymus. V. M. viso proceso neneigė, kad atliko paminėtus veiksmus, tačiau tikino, kad ji nežinojusi, jog pinigai yra gauti nusikalstamu būdu, o paminėtus veiksmus ji atliko įkalbėta savo tuomečio sutuoktinio M. K. ir kartu su juo kalėjusio pastarojo draugo M. B.. V. M. viso proceso metu tvirtino, kad įvykio dieną jai paskambino tuo metu dar buvęs sutuoktiniu M. K. ir pasiteiravo, ar ji galinti padėti jo draugui. Paklausus, ką reikia daryti, jis pasakė, kad draugas pardavė mašiną, reikia paimti pinigus ir nuvežti į Panevėžį, kadangi tie pinigai reikalingi pastarojo sergančiam vaikui. Toliau ji bendravo su M. B., kuris jos maldavo pinigus nuvežti jo žmonai E., nurodė, kad pinigai reikalingi vaiko antrai plastinei operacijai, o taip pat reikėjo atiduoti skolas už pirmąją operaciją. M. K. jai pasakė, kad pinigus reikės paimti iš jo pažįstamos prie prekybos ir pramogų centro „A.“ Vilniuje. Jis atsiuntė jai I. P., kuri turėjo perduoti pinigus, telefono numerį. Susitikimo prie „(duomenys neskelbtini)“ metu I. P. jai padavė surūšiuotus pinigus, jų neskaičiavo, nes buvo daug žmonių. Dar matė, kaip prie I. P. priėjo vyras, kuriam ji taip pat padavė pinigus. Tada paskambino M. B. ir teiravosi, ar ji jau išvažiuoja. Pakeliui jai parašė tikslų adresą. Visą kelią jai skambino tai M. K., tai M. B.. Nuvykus nurodytu adresu, išėjo šviesiaplaukė moteris vardu E. ant rankų nešina vaiku, kurio kojytės buvo apibintuotos. Pastaroji paaiškino, kad taip būna, kai vaikas apsiplikina verdančiu vandeniu. Šiai moteriai ji padavė vieną paketėlį su pinigais ir išvažiavo atgal į Vilnių. Jai skambino M. B., klausė, ar viską padavė. Jai buvo nurodyta, ką perduoti, o ką paskui pervesti. Bevažiuojant atgal, susisiekė su I. P., kuri teiravosi, kur ji yra, paprašė privažiuoti prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, kadangi jai liepė atiduoti likusius 100 eurų. Paėmusi pinigus, ji M. B. prašymu pirko telefonų papildymus ir jam sudiktavo numerius. Sekančią dieną darė keturis pavedimus iš „Pay post“. Darant pavedimus jai dar pritrūko pinigų, todėl iš savų pridėjo 17 eurų. V. M. tikino, kad tai buvo vienintelis kartas, kai M. K. jos paprašė padėti draugui. Sutiko, kadangi M. B. ją įtikino, kad pinigai reikalingi vaiko operacijai, jai pagailo vaiko. Jokių įtarimų nekilo, kadangi M. K. nebuvo teistas už tokio pobūdžio nusikaltimus. Be to, jis nurodė, kad pinigus paduos draugė. Byloje jokių objektyvių įrodymų, kurie paneigtų minėtus išteisintosios paaiškinimus, nėra, o kaltinimas padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, grindžiamas tik prielaidomis. Duomenų, kad V. M. būtų galėjusi numanyti, jog sutuoktinis laisvės atėmimo vietoje užsiima telefoniniu sukčiavimu ir pinigai, kuriuos jos prašė paimti ir perduoti kitiems asmenims, yra gauti apgaule, o ji, perduodama ir pervesdama šiuos pinigus kitiems nepažįstamiems asmenims, taip pat dalyvauja nusikalstamoje veikoje, nėra. Jokio atlygio ir naudos iš nusikalstamos veikos ji tvirtino negavusi, atliekant pavedimą netgi pritrūko jai perduotų pinigų, tad apmokėjo už savus. Tad abejoti jos nuoširdumu, jog ji nesuprato, kad dalyvauja nusikaltime, tikėjo vyru ir jo draugu, ir vykdydama jų nurodymus bei perveždama ir pervesdama pinigus tik siekė padėti kalinčiam sutuoktinio draugui, jokios tikslo, siekio pakenkti kitiems, pasisavinti svetimus pinigus neturėjo, nėra jokio pagrindo.

17. Prokuroro nuomone, aplinkybę, kad V. M. suvokė dalyvaujanti nusikalstamoje veikoje ir kad atlieka jai priskirtą rolę šioje veikoje, patvirtina intensyvus telefoninis bendravimas su sukčiavimą vykdančiais asmenimis. Byloje esančiame 2017 m. sausio 17 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad per užklausos laikotarpį (laikotarpis protokole nenurodytas, o iš prašymo dėl duomenų apie elektroninių ryšių srauto įvykius ir jų dalyvius gavimo galima suprasti, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 3 d. iki 2016 m. rugsėjo 5 d.) telefono Nr. (duomenys neskelbtini)išklotinėje užfiksuoti 544 sujungimai su įvairiais telefonų numeriais. Telefono Nr. (duomenys neskelbtini)(M. K. naudotas telefono Nr.) išklotinėje nustatyta, kad per užklausos laikotarpį fiksuoti 98 sujungimai su telefono Nr. (duomenys neskelbtini)

18. , priklausančiu V. K.. Pirmas sujungimas – išeinantis praleistas skambutis 2016 m. rugsėjo 4 d. 11:51:49 val. (2 t., b. l. 129-130). Pastebėtina, kad detalios minėtų telefonų numerių išklotinės byloje nėra. Todėl nėra aišku, kada tiksliai M. K. susisiekė su V. M. prašydamas, kad ji nuvažiuotų paimti I. P. pervestus pinigus. Pirmas sujungimas nurodytas 11:51:49 val., bet tai yra tik praleistas skambutis, o realaus pokalbio laikas nežinomas. Tad lieka neaišku, ar iš anksto, ar tik po to, kai jau iš A. M. buvo apgaule išvilioti prisijungimo duomenys ir į kitų asmenų sąskaitas pervesti pinigai, buvo susitarta su V. M. dėl pinigų paėmimo ir pervežimo. Jau anksčiau aptarti duomenys patvirtina, kad priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, 2016 m. rugsėjo 4 d. intensyvaus bendravimo tarp I. P. ir V. M. nebuvo (prokuroras apeliaciniame skunde mini 98 telefoninius sujungimus, tačiau pastebėtina, kad toks skaičius sujungimų buvo fiksuotas su telefono numeriu, kuriuo naudojosi M. K.). Tad nėra jokio pagrindo manyti, kad I. P. bei V. M. tarpusavyje derino savo veiksmus, priešingai, leidžia tikėti jų parodymais, kad jos tik vykdė M. K. ir kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų nurodymus. Prokuroro apeliaciniame skunde nurodyti duomenys tik sudaro prielaidą manyti, kad V. M., paimdama iš I. P. pinigus, juos veždama į Panevėžį M. B. žmonai, darydama perlaidas per „Pay post“ terminalą, galėjo atlikti kaltinime nurodytus veiksmus, tačiau prielaidomis grįsti apkaltinamąjį nuosprendį negalima – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, jog V. M. veiksmai buvo kryptingi, kad pastaroji, atlikdama šiuos veiksmus, suvokė kartu su kitais asmenimis dalyvaujanti nusikalstamoje veikoje ir norėjo taip veikti. Esant visumai išdėstytų aplinkybių konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išteisino V. M. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad pastaroji dalyvavo padarant nusikalstamas veikas. Kaip minėta, BPK normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, taip pat nesant pakankamai neabejotinų kaltės įrodymų byloje, o šiuo atveju tokių įrodymų byloje nėra.

19. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, konstatuojama, jog V. M. pagrįstai išteisinta dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo, nenustačius jos veikoje būtinojo šių nusikalstamų veikų sudėties požymio – tiesioginės tyčios. Teismo išvados pagrįstos išsamia surinktų ir teisiamajame posėdyje laikantis įstatymo reikalavimų ištirtų įrodymų analize. Prokuroro skunde nurodyti argumentai nesuteikia pagrindo daryti priešingų išvadų. Tas pats pasakytina ir apie A. V. išteisinimą.

20. Kad A. V. padarė jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus, pasak prokurorės, patvirtina faktas, jog 2016 m. rugsėjo 5 d. V. M. jam pervedė 30 eurų, ir kad jis už nusikalstamu būdu įgytus pinigus įgijo ir 2016 m. rugsėjo 30 d. perdavė televizorių, 2016 m. spalio 7 d. magnetolą nuteistajam Ž. P., atliekančiam bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, taip pat, kad Ž. P. 2016 m. rugsėjo 28 d. AB „Lietuvos paštas“ perlaida persiuntė 95 Eur, 2016 m. spalio 7 d. persiuntė 300 eurų. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad neįrodyta, jog A. V. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Iš byloje esančių duomenų galima spręsti, kad A. V. buvo pervesta tik 30 eurų iš visos 14 100 eurų nusikaltimus padariusių asmenų neteisėtai užvaldytos sumos. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad A. V. suprato, jog jam pervesti būtent iš sukčiavimo A. B., A. B. valdomos A. B. įmonės, UAB „A.“ atžvilgiu įgyti pinigai. Ž. P. jis perdavė daiktus, kurių vertė yra didesnė nei jam pervesta pinigų suma, be to, jie perduoti praėjus beveik mėnesiui laiko po jam V. M. atlikto pavedimo. Be to, jis Ž. P. AB „Lietuvos paštas“ perlaida per du kartus (2016 m. rugsėjo 28 d. ir spalio 7 d.) persiuntė 395 eurus, t. y., ženkliai didesnę sumą nei jam persiuntė V. M.. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Ž. P. bausmės atlikimo metu sistemingai užsiiminėja telefoniniais sukčiavimais. A. V. taip pat yra pervedamos didelės pinigų sumos. Tad galima daryti prielaidą, kad jis taip pat užsiima nusikalstamų veikų darymu. Tačiau konkrečių duomenų, kad jis prisijungė ir prie nusikalstamų veikų, įvykdytų būtent prieš šios bylos nukentėjusiuosius, nėra. Visas kaltinamas yra pagrįstas vien tik prielaidomis. Todėl daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas išteisinti A. V. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį yra teisėtas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad prokuroro pareiga yra įrodyti inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymių buvimą kaltinamojo veikoje ir pareiga įrodinėti baudžiamojoje byloje tenka valstybės institucijoms ir pareigūnams, kurie privalo siekti, kad būtų išsiaiškintos visos reikšmingos aplinkybės byloje. Jeigu pareigą įrodinėti turintys valstybės pareigūnai ir institucijos nesurenka neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, byloje surinkti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra prieštaringi, neišsamūs, neleidžia daryti patikimų išvadų dėl svarbių bylos aplinkybių, ir yra išnaudotos visos galimybės pašalinti abejones dėl kaltinamojo kaltumo, kaltinamasis teismo proceso metu turi būti išteisintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2017).

Dėl organizuotos grupės požymio

22. Prokurorai apeliaciniuose skunduose ginčijo pirmosios instancijos teismo sprendimą pašalinti veiką kvalifikuojantį požymį – organizuotą grupę iš kaltinamiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje. Apeliaciniuose skunduose organizuotos grupės požymio buvimas veikoje grindžiamas tuo, kad nusikaltimo padarymo mechanizmas buvo iš anksto suplanuotas, visi kaltinamieji suprato savo veiksmų neteisėtumą ir tai, kad veikoje dalyvauja atlikdami tam tikras užduotis ar vaidmenis kartu su kitais asmenimis, jų grupės narių veiksmai buvo aptarti, suderinti. Be visų šių organizuotos grupės narių pastangų ir indėlio į bendrą nusikalstamą sumanymą, nebūtų įgyvendintas nusikalstamas sumanymas, kiekvieno jų veiksmai buvo būtini, kad būtų apgaule įgyjamos svetimos piniginės lėšos. Teisėjų kolegijos vertinimu, prokurorų apeliacinių skundų argumentai nagrinėjamoje byloje neduoda pagrindo išvadai dėl organizuotos grupės požymio konstatavimo sukčiavimo nusikaltime.

23. BK 25 straipsnyje įtvirtintos tokios bendrininkavimo formos: bendrininkų grupė, organizuota grupė, nusikalstamas susivienijimas. Kiekviena jų skiriasi savo pavojingumu, kurį žymi organizuotumo pobūdis. Organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Organizuota grupė pasižymi grupės narių ryšių pastovumu, bendrais tikslais, pasiskirstymu pareigomis ir kt. Organizuotai grupei būdingas išankstinis susitarimas, tačiau jis turi pasižymėti nelaikinumu, negali būti vienkartinio pobūdžio, taip pat turi būti nustatytas pastovumas, pasireiškiantis grupės nusikalstamų ryšių ilgalaikiškumu ir tvirtumu, tuo tarpu paprasto bendrininkavimo atveju susitarimas gali įvykti bet kuriuo metu. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad, sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo. Organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria būtent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas, kuriam būdingas nevienlaikiškumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-942/2015). Taigi organizuotos grupės nariai iš anksto aptaria, suderina svarbiausius bendros nusikalstamos veikos momentus: parengiamas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo planas, numatomas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo (ir slėpimo) mechanizmas, bendrininkams nurodomos užduotys, paskirstomi vaidmenys, susitariama dėl nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo būdo, vietos, laiko ir pan. Toks išankstinis susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos suformuoja tarp bendrininkų tvirtus, netrumpalaikius ryšius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200-1073/2019, 2K-90-895/2020).

24. Organizuotumo lygis ir asmens, dalyvaujančio nusikaltime, suvokimas priklausant grupei, turinčiai tikslą daryti nusikaltimus, taip pat svarbus aspektas vertinant šį veiką kvalifikuojantį požymį. Svarbu, kad asmuo suvoktų priklausąs tokiai grupei, o šiuo atveju nėra tokių duomenų, kad nuteistieji ir kaltinamieji tapatintųsi su dalyvavimu organizuotos grupės veikloje. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie nuolatinius ryšius su tam tikrais tapačiais asmenimis, kurie koordinuotų nuteistųjų ir išteisintųjų veiklą. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie šios nusikalstamos grupės struktūrą, pastovumą, bendravimo intensyvumą, organizuotumo lygį, nusikalstamų ryšių ilgalaikiškumą ir tvirtumą. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje nėra nustatytas asmuo, kuris galėtų būti organizatoriumi, nėra aišku, kas koordinavo grupės narių veiksmus. Nėra duomenų, kad nusikaltimas būtų iš anksto suplanuotas, kad tie patys asmenys būtų susitarę daryti ne vieną, o daugiau nusikalstamų veiksmų. Nors nuteistieji suprato savo veiksmų neteisėtumą ir kiekvienas vykdė tam tikras užduotis, tačiau, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistieji veikė pakankamai spontaniškai, neturėjo jokio išankstinio aptarto ir suderinto plano, o vykdė momentinius nurodymus. I. P. ir A. K. banko sąskaitos buvo gautos tik nusikalstamų veiksmų atlikimo eigoje, jau po to, kai į A. B. banko sąskaitą buvo pervesti pinigai iš A. B. valdomos A. B. įmonės sąskaitos. Pirmas I. P. ir M. K. telefoninis kontaktas užfiksuotas 16.13 val. Kaip matyti iš I. P. ir M. K. parodymų, būtent šio pokalbio metu M. K., sužinojęs, kad I. P. naudojasi (duomenys neskelbtini) banko sąskaita (būtent šiame banke buvo nukentėjusių asmenų banko sąskaitos, tad tam, kad greičiau būtų atliekami pavedimai, buvo reikalingi būtent šio banko sąskaitomis besinaudojantys asmenys), jos paprašė, kad ji duotų savo banko sąskaitos numerį tam, kad būtų pervesti neva už parduotą automobilį gauti pinigai. Ž. P. į R. K. nurodytą A. K. su prašymu pasinaudoti jo banko sąskaita kreipėsi 17.26 val. ir netrukus po šio pokalbio į jo sąskaitą buvo pervesti pinigai iš A. B. UAB „A.“ banko sąskaitos. I. P. aiškino, kad M. K. nuomonė, ką daryti su išgrynintais pinigais, vis keitėsi, jis sakė tai pasilaikyti pinigus, tai atiduoti. Pirmiausia sakė visus išgrynintus pinigus atiduoti V. M.. Joms susitikus, paskambinęs sakė atiduoti 7000 Eur ar daugiau. Kitus pinigus M. K. nurodymu atiduodavo kitiems asmenims. Be to, bevažiuojant namo, M. K. dar kartą paskambinęs prašė nupirkti telefono papildymų, o galiausiai sekė nurodymas likusius pinigus atiduoti V. M.. Iš to galima spręsti, kad jokio iš anksto suderinto ir aptarto plano, ką daryti su išgrynintais pinigais, nebuvo. Suradus asmenis, kurie gali išgryninti jiems pervestus pinigus, buvo sprendžiama, ką toliau su jais daryti. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti duomenys patvirtina, kad nuteistieji šiuo atveju veikė ne organizuota, o bendrininkų grupe, ką pagrįstai pripažino ir pirmosios instancijos teismas.

25. Nepagrįstas prokurorės apeliacinio skundo teiginys, kad šios bylos sprendimas panaikinti kvalifikuojamąjį požymį prieštarauja kasacinei teismų praktikai. Skunde nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35/2013. Cituojamoje byloje asmenys buvo nuteisti už sukčiavimą, padarytą veikiant organizuota grupe, kasacinės instancijos teismas atmetė kasacinį nuteistojo skundą, kuriame jis prašė šį požymį panaikinti. Pažymėtina, kad nors situacijos yra panašios tuo aspektu, kad asmenys veikė tiek pataisos namuose, tiek laisvėje, buvo skambinama nukentėjusiesiems telefonu apsimetant policijos pareigūnais, asmenys buvo teisiami už vieno sukčiavimo padarymą, ne visi veikoje dalyvavę asmenys buvo nustatyti, vis dėlto pažymėtina, kad šių bylų esminis skirtumas buvo duomenų pakankamumas vertinant kvalifikuojamojo požymio buvimą veikoje. Konstatuotina, kad prokuroro nurodomoje byloje remiantis bylos duomenimis buvo labiau atskleistas ryšys tarp įkalinimo įstaigoje ir laisvėje veikusių asmenų tariantis dėl nusikalstamų veikų darymo, nustatytas jų susitarimas, planai dėl kitų veikų darymo, be to, nors byla buvo tik dėl vieno sukčiavimo, tačiau nutartyje nurodyta, kad ši byla buvo atskirta iš kitos bylos, kurioje kaltininkų ryšiai, patvirtinantys organizuotą grupę, buvo siejami su tapačiais asmenimis, o nusikalstamų veikų darymas kildinamas iš jų bendro susitarimo. Taigi darytina išvada, kad, nepaisant tam tikrų nusikalstamos veikos darymo faktinių aplinkybių sutapimo, nagrinėjamoje ir prokurorės nurodytoje byloje vertinant organizuotos grupės požymį duomenų kiekis ir pobūdis yra skirtingas, todėl nagrinėjamos bylos apeliacinės instancijos teismo išvados, priešingai negu teigia prokurorė, nenukrypsta nuo teismų praktikos. Tas pats pasakytina ir apie apeliaciniame skunde minimą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-75-648/2018. Šioje byloje nuteistieji vėlgi buvo susitarę vykdyti neapibrėžtą skaičių nusikalstamų veikų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje nutartyje taip pat pažymėta, jog asmenys, objektyviai tam tikrais veiksmais prisidėję prie organizuotos grupės padarytos nusikalstamos veikos, bet subjektyviai nesuvokę kitų asmenų vaidmens ir aukštesnio organizuotumo lygio, būdingo šiai bendrininkavimo formai, nėra organizuotos grupės nariai.

26. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančių įrodymų nepakanka konstatuoti, kad I. P., V. M. ar A. V. padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Ž. P. vienintelis iš šioje byloje nuteistų asmenų sistemingai užsiiminėja sukčiavimu iš pataisos namų. Jo įkalbėta prie nusikalstamų veiksmų atlikimo prisijungė ir R. K., tačiau pastebėtina, kad ji nuteista yra tik šioje byloje. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis daugiau jos atžvilgiu priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių ir jos atžvilgiu teisme nagrinėjamų bylų taip pat nėra. M. K. nusikalstama veika pasireiškė tik vienkartiniu sąskaitos nusikalstamu būdu gautų piniginių lėšų pervedimui suradimu ir šių piniginių lėšų išgryninimo bei paskirstymo kitiems asmenims organizavimu, daugiau jokių neteisėtų veiksmų jis neatliko, nėra duomenų apie jo kitus kontaktus su prokurorės nurodomais organizuotos grupės nariais, kitų nusikalstamų veikų darymą.

27. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apibendrinant darytina išvada, kad byloje nėra nustatytos aplinkybių visumos, kuri atitiktų visas BK 25 straipsnio 3 dalyje keliamas sąlygas organizuotos grupės požymiui. Todėl konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas įstatymo taikymo klaidų nepadarė ir teisingai pašalino organizuotos grupės požymį.

Dėl nuteistojo M. K. apeliacinio skundo

28. Nors nuteistasis apeliaciniu skundu prašo tik sušvelninti jam paskirtą bausmę, tačiau iš apeliacinio skundo turtinio matyti, kad jame dėstomi argumentai, kuriais M. K. nesutinka ir su teismo atliktu įrodymu vertinimu, mano, kad teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, vadovavosi tik jį kaltinančiais įrodymais ir visiškai nevertino jį teisinančių įrodymų, buvo šališkas ir todėl priėmė nepagrįstą nuosprendį.

29. Nuteistasis M. K., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu padarytomis išvadomis dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotus nusikaltimus, tvirtina, kad nuosprendį priėmė šališkas teismas, jis jokių nusikalstamų veiksmų neatliko, o tik kito asmens prašymu gavo banko sąskaitą, į kurią būtų galima pervesti už automobilio pardavimą gautus pinigus, susitarė su savo buvusia žmona, kad ši pagelbėtų kitam nuteistajam nuveždama šio prašymu pinigus pastarojo sugyventinei. Jis tikina, kad nežinojo, jog pinigai gauti sukčiaujant. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių įrodymų pakanka pripažinti, kad M. K. dalyvavo padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas skundžiamame nuosprendyje nustatytu laiku ir aplinkybėmis.

30. Visų pirma, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog M. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo padarytos veikiant bendrininkų grupe. Pastebėtina, kad nusikalstamos veikos buvo daromos net iš dviejų pataisos namų (su A. M. kontaktavo asmuo, esantis (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, o M. K., būdamas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, surado I. P. ir V. M., kad jos išgrynintų ir perduotų pinigus reikiamiems asmenims).

31. BK 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Nusikalstamos veikos bendrininkais pagal BK 24 straipsnio 2 dalį laikomi vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas. Bendrininkavimą apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Pagal šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, M. K. nusikaltimus darė kartu su kitais nustatytais ir nenustatytais bendrininkais, t. y. veikė kaip vykdytojas (bendravykdytojas). Vykdytoju gali būti pripažintas nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius tiesiogiai realizavęs asmuo (tiesioginis vykdytojas); taip pat asmuo, realizavęs tik dalį sudėties požymių (kai likusią dalį požymių realizuoja kitas vykdytojas); vykdytoju gali būti pripažintas ir asmuo, kuris nors tiesiogiai nerealizuoja nusikalstamos veikos sudėties požymių, bet būdamas nusikalstamos veikos darymo vietoje kitiems bendrininkams suteikia būtinąją pagalbą; vykdytojas taip pat gali veikti per tarpininką, t. y. asmenį, kuris nėra kaltas dėl nusikalstamos veikos, yra nepakaltinamas ar nesulaukęs įstatymo numatyto amžiaus ir kita. Taigi, vykdytojo, kaip bendrininko, baudžiamosios atsakomybės ypatumas yra tas, kad jis atsako ne tik už savo paties betarpiškai atliktus veiksmus, kuriais realizuojami objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Svarbiausia bendrininkavimo instituto funkcija baudžiamojoje teisėje yra užtikrinti, kad už nusikalstamą veiką atsakytų ne vien tas, kuris tiesiogiai realizavo visus jos objektyviuosius požymius (vykdytojas), bet ir tie, kurie organizavo, sukurstė, padėjo padaryti šią nusikalstamą veiką arba kartu su vykdytoju bent iš dalies realizavo jos požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-8-1073/2020). Kaip minėta, tokie asmenys atsako už vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia (BK 26 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, nuteistojo skundo argumentai, kad jis pats asmeniškai visų objektyviųjų inkriminuotų nusikaltimų sudėties požymių nerealizavo, esminės reikšmės jo veiksmų teisiniam vertinimui neturi ir baudžiamosios atsakomybės nešalina.

32. Byloje neginčytinai nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 4 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo mobilaus ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), kurio veikimo zona tuo metu buvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mstl., paskambinęs nukentėjusiojo A. B. sugyventinei A. M. į mobilaus ryšio telefoną ir melagingai prisistatęs policijos pareigūnu bei apgaulės būdu sužinojęs A. B. (duomenys neskelbtini), AB asmeninės banko sąskaitos, UAB „A.“ banko sąskaitos bei A. B. valdomos A. B. banko sąskaitos duomenis, banko išduotus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai pasinaudojus apgaule išgautais duomenimis, iš minėtų sąskaitų į kitų asmenų sąskaitas pervedė viso 14 100 Eur, kuriuos vėliau I. P., asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta, A. K. išgrynino ir perdavė nenustatytiems asmenims, o I. P. V. M., kuri juos perdavė ir persiuntė kitiems asmenims.

33. Nors nuteistasis M. K. neigia padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tikina, kad pats buvo suklaidintas kito kartu su juo laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad M. K. kaltei dėl šių nusikalstamų veikų padarymo pagrįsti baudžiamojoje byloje įrodymų surinkta pakankamai.

34. Kad M. K. puikiai suprato dalyvaujantis nusikalstamoje veikoje, galima spręsti iš byloje esančio I. P. telefoninio pokalbio su drauge. Minėto pokalbio turinys ir aplinkybės, kurioms esant jis įvyko, aptartos 14 punkte. Iš šio pokalbio galima suprasti, kad I. P. suklaidinęs asmuo, t. y., M. K., buvo atsakingas už sąskaitų suradimą. I. P. paaiškino, kad nurodymus dėl to, ką daryti su pinigais, jai teikė M. K.. Kad M. K. buvo aktyvus šių nusikalstamų veikų dalyvis patvirtina ir itin didelis skaičius skambučių tiek I. P., tiek V. M.. Iš I. P. parodymų matyti, kad M. K. ją skubino greičiau važiuoti išgryninti pinigus, tad visiškai nelogiška, jog asmuo, manantis, kad pinigai pervesti už sąžiningai parduotą automobilį, primygtinai ragintų asmenį, į kurio sąskaitą šie pinigai pervesti, kuo greičiau juos išgryninti. Neabejotina, kad visa ši skuba buvo reikalinga tam, kad nukentėjusiesiems supratus, kad yra apgauti, nebūtų sustabdytos bankinės operacijos ir pinigai nebegalėtų būtų išgryninti. Be to, būtent M. K. nurodė I. P. kam ir kokią dalį pinigų atiduoti, nupirkti telefonų sąskaitų papildymus. Nors V. M. apeliacinės instancijos teisme aiškino, kad dėl pinigų ji bendravo tik su M. B., tačiau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme visgi pripažino, kad važiuojant į Panevėžį jai skambino tai M. K., tai M. B. ir domėjosi, kur ji randasi, jie abu jai rašė perskaičiuoti pinigus. Tad nuteistojo teiginiai, kad jis tik kito asmens prašymu paprašė, kad I. P. išgrynintų jai už parduotą automobilį pervestus pinigus, o V. M. juos nuvežtų reikiamu adresu, kad pats jokių nusikaltimų neįvykdė, vertinami kaip nuteistojo pasirinkta gynybinė versija, kurią pirmosios instancijos teismo ištirti ir šiame nuosprendyje dar kartą aptarti įrodymai patikimai paneigia. Nuteistojo M. K. atliktų veiksmų pobūdis, suponuoja pagrįstą ir abejonių nekeliančią išvadą, kad jam nusikalstamas atliekamų veiksmų aspektas buvo suprantamas, apie daromus nusikaltimus ir šių nusikaltimų tikslą buvo žinoma, jis, veikdamas kartu su nustatytais ir nenustatytais bendrininkais, turėjo bendrą tikslą apgaule įgyti svetimą turtą pasinaudojant svetimais duomenimis, pakankamais finansinėms operacijoms inicijuoti. Taigi, subjektyvusis šioje byloje vertinamų nusikaltimų sudėties požymis – tiesioginė tyčia, nagrinėjamu atveju taip pat įrodytas. Tai, kad M. K. ne pats asmeniškai atliko visus veiksmus, nukreiptus bendram tikslui pasiekti, kaip minėta, jo atsakomybės nešalina, kadangi veikos padarytos veikiant bendrininkų grupėje, o bendrininkavimo atveju visi vykdytojai atsako bendrai už veiksmus, kuriuos apėmė jų tyčia.

35. Nuteistojo M. K. apeliaciniame skunde taip pat keliamas bausmės individualizavimo klausimas. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės skyrimui reikšmės turinčių aplinkybių, paskyrė bausmę, kuri viršija sankcijos vidurkį.

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad bendrosios bausmių skyrimo nuostatos įtvirtintos BK 54 straipsnyje. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

37. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas M. K. už jo padarytus nusikaltimus visais atvejais skyrė laisvės atėmimo bausmes. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad su nuteistojo padarytų nusikaltimų pobūdžiu ir pavojingumu, jų padarymo aplinkybėmis susiję duomenys buvo įvertinti netinkamai. Teismas atsižvelgė į tai, kad padaryti tyčiniai sunkus ir apysunkiai nusikaltimai, M. K. nusikalto atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ir anksčiau jau ne kartą būdamas teistas už tyčinius nusikaltimus, už kuriuos ne kartą skirta laisvės atėmimo bausmė, būdamas pripažintas pavojingu recidyvistu. Atsižvelgta ir į tai, kad M. K. savo kaltės dėl padarytų nusikaltimų nepripažino, jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės šioje byloje nenustatytos. Vertindamas nuteistojo asmenybės pavojingumą teismas pažymėjo, kad M. K. ne kartą teistas ir pripažintas pavojingu recidyvistu. Tad akivaizdu, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis, yra nulemtas jau susiformavusios neigiamos vertybinės orientacijos. Be to, net ir atsižvelgęs į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas M. K. už kiekvieną jo padarytą nusikaltimą paskyrė mažesnę nei sankcijos vidurkis bausmę (apeliantas neteisus tvirtindamas, kad paskirta griežtesnė nei sankcijos vidurkis bausmė), nors įprastai pavojingam recidyvistui turi būti skiriama griežtesnė negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmė. Esant šių aplinkybių visumai konstatuotina, kad už atskiras nusikalstamas veikas M. K. paskirtos bausmės nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra akivaizdžiai per griežtos, atitinka teisingumo, proporcingumo principų reikalavimus ir yra būtinos BK 41 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti. Be to, bendrindamas paskirtas bausmes, teismas parinko nuteistajam palankesnį bausmių bendrinimo būdą ir bausmes bendrino iš dalies sudėdamas, todėl ir galutinę subendrintą bausmę laikyti aiškiai per griežta nėra pagrindo.

38. Apeliantas skunde taip pat kelia klausimą dėl teismo šališkumo, kuris pasireiškė tuo, kad nuosprendį priėmusi teisėja iš esmės vadovavosi tik jį kaltinančiais įrodymais ir nevertino teisinančių. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, kaip jau minėta, nenustatė pirmosios instancijos teismo klaidų vertinant įrodymus, taip pat nenustatė, jog nuteistajam būtų netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme vyko laikantis rungimosi principo ir kaltinamajam buvo užtikrintos įstatymo jam garantuojamos procesinės teisės. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, patikrino duomenis dėl apeliantui inkriminuotų nusikalstamų veikų požymių buvimo, ištyrė byloje esančius įrodymus ir motyvuotai jais grindė apkaltinamąjį nuosprendį. Vien ta aplinkybė, kad teismas įvertino įrodymus kitaip, nei to pageidavo nuteistasis, neduoda pagrindo teigti, jog skundžiamą nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas.

Dėl nuteistajam Ž. P. paskirtos bausmės

39. Prokurorės apeliaciniame skunde nesutinkama su nuteistajam Ž. P. paskirta bausme, teigiama, kad atsižvelgiant į tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė veikdamas organizuotoje grupėje bei tai, kad nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo metu jis buvo teistas jau 14 kartų, jam paskirta aiškiai per švelni bausmė.

40. Pažymėtina, kad bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

41. Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirdamas bausmę už padarytas nusikalstamas veikas Ž. P., apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), atsižvelgė į padarytų veikų sunkumo ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą bei rūšį, į nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir sunkinančią aplinkybę, kad nusikaltimą padarė recidyvistas. Nors prokurorė prašė pripažinti, kad Ž. P. sukčiavimą padarė veikdamas organizuota grupe ir iš esmės būtent dėl to griežtinti jam paskirtą bausmę, tačiau pastebėtina, kad ši aplinkybė nepasitvirtino. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir prokurorės akcentuojamus Ž. P. teistumus, už kiekvieną jo padarytą nusikaltimą paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kurių dydžius nustatė artimus sankcijų vidurkiams. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, nepripažinus, kad Ž. P. nusikalstamas veikas padarė veikdamas organizuota grupe, nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo Ž. P. už kiekvieną nusikaltimą paskirtos bausmės, tiek galutinė subendrinta bausmė, yra aiškiai per švelnios.

Dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo Ž. P. daiktams

42. Ikiteisminio tyrimo metu laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo paskirtas Ž. P. turtui, siekiant užtikrinti civilinį ieškinį. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad nėra įrodyta, jog Ž. P. perduoti daiktai: televizorius „TV Star“, žaidimų konsolė „Sony Playstation 3“, garso grotuvas „Sony“ buvo įgyti iš šioje byloje nukentėjusiųjų užgrobtų lėšų, nusprendė laikiną nuosavybės teisės apribojimą šiems daiktams panaikinti, ir palikti galioti laikiną nuosavybės teisės apribojimą Ž. P. banko sąskaitai. Prokurorė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į televizorių „TV Star“, žaidimų konsolę „Sony Playstation 3“, garso grotuvą „Sony“, tvirtindama, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas turi būti taikomas be išimties visam Ž. P. turtui siekiant užtikrinti civilinių ieškinių atlyginimą. Iš dalies su tokiais prokurorės apeliacinio skundo argumentais sutiktina. Išties siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, būtina imtis priemonių surasti kaltininko turimą turtą ir taikyti šio turto atžvilgiu laikiną nuosavybės teisės apribojimą. Tačiau šiuo atveju visgi reikia atsižvelgti ir į tai, kad daiktai, kuriems prašoma ir toliau taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą, yra naudoti, jų vertė nedidelė ir laikui einant dar labiau mažėja. Tad jų realizavimo išlaidos vykdymo procese gali būti net didesnės nei pati šių daiktų vertė. Tad laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiems daiktams jau neatliktų savo paskirties ir šia procesine prievartos priemone nebūtų pasiektas jos tikslas – užtikrinti civilinį ieškinį. Atsižvelgus į šiuos argumentus, Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 20 d. nutartimi Ž. P. grąžintas televizorius „TV Star“. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo taikyti laikino nuosavybės teisės apribojimo ir žaidimų konsolei bei garso grotuvui.

43. Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai I. P., A. V. ir V. M. atžvilgiu priėmė išteisinamąjį nuosprendį, o M. K. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, nėra pagrindo keisti ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų pareikšto civilinio ieškinio išsprendimo. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, laikydamasis teismų praktikoje suformuotų nuostatų (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-406-397/2018) pagrįstai nusprendė nukentėjusiojo ir civilinių ieškovų A. B., A. B. įmonės, UAB „A.“ civilinio ieškinio reikalavimus dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai (duomenys neskelbtini) pataisos namų ir (duomenys neskelbtini) pataisos namų, išskirti į atskirą bylą ir išskirtą bylą perduoti nagrinėti pagal rūšinį teismingumą Regionų administracinio teismo Kauno rūmams, ir atsižvelgus į tai, taip pat pagrįstai nukentėjusiajam ir civiliniams ieškovams A. B., A. B. įmonei, UAB „A.“ pripažino teisę į civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimą iš nuteistųjų Ž. P., R. K., M. K. patenkinimą, ieškinio dydžio klausimą perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

44. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo priimti nuosprendžiai I. P., A. V., R. K., Ž. P., M. K. ir V. M. atžvilgiu yra teisėti ir pagrįsti. Apylinkės teismas šių asmenų atžvilgiu skundžiamuose nuosprendžiuose esminių baudžiamojo proceso reikalavimų nepažeidė, priėmė teisėtus ir pagrįstus nuosprendžius, kurių keisti skundų motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. K., Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Eglės Privenienės, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Lino Frančiako apeliacinius skundus atmesti.