Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas, I2-6852-644/2020

Teismas: Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-12-29
Bylos Nr.: I2-6852-644/2020
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-42022-2016-2
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.

Teisėjas: Audrius Grauželis (pirm.)
Pareiškėjas: A. B., Aritransportas
Atsakovas: Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
Trečiasis asmuo: Ž. P., M. K., Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos

Kategorijos

Administracinė byla Nr. I2-6852-644/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42022-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2; 55.1. (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 29 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Grauželis,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. B., A. B. įmonės ir UAB ,,Aritransportas“ skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų ir Marijampolės pataisos namų, su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis Kalėjimų departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Ž. P., M. K., dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai A. B., A. B. įmonė ir UAB ,,Aritransportas“ skundu (b. l. 83-89) kreipėsi į teismą, prašydami:

1) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, pareiškėjo A. B. naudai 56,25 Eur turtinės žalos ir 625 Eur neturtinės žalos bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (681,25 Eur), nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

2) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, pareiškėjui A. B. įmonei 1062,50 turtinės žalos ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1062,50 Eur), nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

3) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, pareiškėjui UAB ,,Aritransportas“ 643,75 Eur turtinės žalos ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (643,75 Eur) nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

4) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, pareiškėjo A. B. naudai 56,25 Eur turtinės žalos ir 625 Eur neturtinės žalos bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (681,25 Eur), nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

5) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, pareiškėjui A. B. įmonei 1062,50 turtinės žalos ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1062,50 Eur), nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

6) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, pareiškėjui UAB ,,Aritransportas“ 643,75 Eur turtinės žalos ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (643,75 Eur), nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

7) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, A. B. naudai 150 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl patikslinto skundo parengimo.

8) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų A. B. naudai 150 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl patikslinto skundo parengimo.

Pareiškėjai skunde nurodė, kad įsiteisėjusiu Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2019 m. sausio 31 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-7-876-2019 kaltinamieji M. K., Ž. P. ir R. K. buvo pripažinti kaltais, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėjai baudžiamojoje byloje buvo pripažinti nukentėjusiais asmenimis, nes minėti asmenys telefoninio sukčiavimo būdu iš pareiškėjų apgaule išviliojo iš viso 14100 Eur, t. y. iš A. B. – 450 Eur, iš A. B. įmonės – 8500 Eur, iš UAB ,,Aritransportas“ – 5150 Eur. Pažymėjo, kad šiuo atveju atsakomybė kyla ir Lietuvos valstybei, nes M. K. (nusikaltimo padarymo metu buvo laikomas Vilniaus pataisos namuose) ir Ž. P. (nusikaltimo padarymo metu buvo laikomas Marijampolės pataisos namuose) nusikalstamą veiką atliko naudodamiesi pataisos namuose neteisėtai įgytais mobiliausiaisiais telefonais. Lietuvos valstybei kyla pareiga atlyginti 1/4 dalį pareiškėjams nusikalstama veika padarytos žalos, t. y. A. B. - 112,50 Eur (450 Eur/4), A. B. įmonei - 2125 Eur (8500 Eur/4), UAB ,,Aritransportas“ - 1287,50 Eur (5150 Eur/4).

Pažymėjo, kad apgaulės būdu praradus didžiules pinigų sumas, A. B. patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, nemigą, baimę. Nepatogumai kilo dėl to, kad pareiškėjui teko kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas. Pareiškėjo šeima liko be lėšų ypatingai sunkiu momentu, kadangi pareiškėjo sugyventinei A. M. buvo reikalingas gydymas dėl diagnozuotos ligos. Dieną iki gydytojų konsiliumo paskambino telefoniniai sukčiai, kurie pasinaudodami A. M. psichologine nestabilia būsena, emociniu stresu, išviliojo iš jos visą informaciją, susijusią su prisijungimu prie bankininkystės. Nurodytos aplinkybės turėjo tiesioginę įtaką priimant emociškai sunkų sprendimą – nutraukti nėštumą. Dėl įmonės veiklos teko imtis skubotų ir finansiškai visiškai nepalankių sprendimų, kurie sukėlė įtampą. Pareiškėjas privalėjo pasiimti nemokamas atostogas, nes nebuvo lėšų sumokėti privalomus mokesčius, įmonėje buvo sustabdytas atlyginimų mokėjimas. Neturtinę žalą pareiškėjas A. B. vertina 1250 Eur suma, kurią privalo atlyginti atsakovo atstovai lygiomis dalimis.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas Marijampolės pataisos namai atsiliepimu (b. l. 100-105) su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad į Marijampolės pataisos namus patenkančių daiktų kontrolė yra griežta ir tinkamai užtikrinama. Siekiant užtikrinti, kad pas nuteistuosius nepatektų draudžiami daiktai, pataisos namuose atliekama eilė veiksmų: tikrinami į pasimatymus ateinantys asmenys, siuntiniai, laiškai ir pan. Siekiant užkardinti mobiliojo ryšio telefonų patekimą į pataisos namus, prie pataisos namų teritorijos veikia vaizdo stebėjimo kameros, rengiamos pasalos asmenims, vykdantiems permetimus, sulaikyti, nuteistųjų gyvenamosiose patalpose atliekamos kratos, gyvenamųjų patalpų apėjimai. Teiginys, kad Marijampolės pataisos namai savo neveikimu galėjo prisidėti prie galimos nusikalstamos veikos įvykdymo, neatitinka tikrovės. Marijampolės pataisos namai veikė taip, kaip pagal teisės aktus privalo veikti. Pareiškėjai neįrodė vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – pataisos namų neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju pareigūnų, valstybės tarnautojų neteistų veiksmų nenustatyta, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsakovo atstovas Vilniaus pataisos namai atsiliepimu (b. l. 119-128) su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad Vilniaus pataisos namų administracija ginčui aktualiu laikotarpiu dėjo dideles pastangas, skyrė žmogiškuosius išteklius, jog aptikti nuteistųjų neteisėtai turimas ryšio priemones. M. K. buvo du kartus baustas už disponavimą mobiliuoju telefonu. Vien 2016 metų II-jį pusmetį Vilniaus pataisos namai įvykdė 6 priemones, nukreiptas užkardyti neleidžiamų turėti nuteistiesiems daiktų patekimą į Vilniaus pataisos namus: organizuotos 5 bendrosios nuteistųjų kratos, organizuotas nuteistųjų asmeninių daiktų patikrinimas ir svėrimas, atlikta 10 tikslinių patikrinimų nuteistiesiems, kuriems suteikta teisė išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, įrengtas papildomas kontrolės ir praleidimo punktas, sutvarkytas neleidžiamų nuteistiesiems turėti daiktų permetimus užkardantis tinklas, įsigytos naujos vaizdo stebėjimo kameros. Vien 2016 metais nuteistųjų atžvilgiu buvo atlikta 26551 kratų. Per 2016 metus buvo paimtas 731 vnt. mobilaus ryšio telefonų ir 264 vnt. SIM kortelių. Vilniaus pataisos namai ėmėsi visų įmanomų, tinkamų, būtinų priemonių siekiant užtikrinti, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteisėtiesiems nepatektų mobilieji telefonai, jie jais nedisponuotų, nesinaudotų. Vilniaus pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atlikęs nuteistasis M. K. tiesiogiai su nukentėjusiais nebendravo (jiems neskambino). M. K. tik dalyvavo vėlesnėje nusikaltimo stadijoje, kuomet surado žmogų, į kurio sąskaitą būtų pervestos sukčiavimo būdu gautos piniginės lėšos. Vien tik pareiškėjų paaiškinimų apie patirtą žalą nepakanka. Paaiškinimai turi būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyvais įrodymais. Vilniaus pataisos namai jokių neteisėtų veiksmų neatliko ir ėmėsi visų įmanomų priemonių siekiant užtikrinti, jog laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems nepatektų mobilieji telefonai, kad visuomenė būti tinkamai apsaugota nuo nusikalstamų veiksmų, todėl nėra jokio pagrindo priteisti pareiškėjams žalos atlyginimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimu (b. l. 143-148) su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad tiek Marijampolės pataisos namai, tiek Vilniaus pataisos namai veikė tinkamai, todėl negali kilti deliktinė atsakomybė. Pataisos namuose organizuojami netikėti įeinančių (išeinančių) į pataisos namus asmenų ir daiktų patikrinimai, asmenų, einančių į pasimatymus, daiktai, drabužiai, avalynė, siuntiniai, paštas, vykdomas patruliavimas ir vietose, kur permetimų tikimybė didesnė, organizuojamos planinės ir neplaninės kratos, pasimatymų biurų laukiamuosiuose yra iškabinta informacija apie narkotikų, draudžiamųjų priemonių paėmimą ir atsakomybę nuteistiesiems, vykdoma išeinančių iš pasimatymų apžiūra, analizuojama draudžiamųjų daiktų (permetimų) patekimų vietos ir laikas bei taikomos prevencinės priemonės, vaizdo stebėjimo sistemos pagalba nuolat stebimos pataisos namų teritorijos, nuteistųjų judėjimas gyvenamosiose, gamybinėse ir uždarosiose zonose, taip pat įrengtos gaudyklės tose vietose, kur yra didesnė permetimų tikimybė bei įrengti priežiūros postai, mobiliojo ryšio slopinimo sistemos. Nei Marijampolės pataisos namų, nei Vilniaus pataisos namų veiksmai negalėjo padėti atsirasti ar padidėti pareiškėjų patirtai žalai. Nenustačius atsakovės atstovų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra pagrindo pareiškėjams priteisti žalos atlyginimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai jiems padarytą žalą kildina iš Marijampolės pataisos namų ir Vilniaus pataisos namų neteisėtų veiksmų, neužkardinus pataisos namuose laikomiems nuteistiesiems galimybės turėti mobiliuosius telefonus, ko pasėkoje pareiškėjams buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala.

Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato CK 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis aukščiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-213/2014). Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijos ar jos darbuotojų (pareigūnų) veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai (pareigūnai) privalėjo veikti.

Nagrinėjamu atveju tam, kad būtų konstatuotas atsakovo veiksmų neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog Marijampolės pataisos namai ir Vilniaus pataisos namai (pareigūnai) neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Byloje nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmai 2019 m. sausio 31 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-7-876/2019 pripažino, kad Ž. P. ir M. K. padarė nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje. Ž. P. ir M. K. padarytų nusikaltimų faktinės aplinkybės neginčijamai įrodytos įsiteisėjusiajame Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2019 m. sausio 31 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-7-876/2019.

Minėtais duomenimis nustatyta, kad Ž. P., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose ir M. K., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose, veikdami bendrininkų grupėje, kurią sukčiavimui daryti subūrė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, kai kiekvienas grupės narys atlieka tam tikrą užduotį, ir turėdami tikslą apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pasiskirstę vaidmenimis, sukčiavo, t. y. Ž. P. Marijampolės pataisos namuose neteisėtai turimu mobilaus ryšio telefono aparatu Nr. (duomenys neskelbtini), paprašius R. K. surasti asmenį, į kurio banko sąskaitą būtų persiųsti sukčiavimo būdu įgyti pinigai, A. K. melagingai nurodant, kad jai reikia pagalbos ir paprašius A. K. banko sąskaitos, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui susisiekus su Vilniaus pataisos namuose, įkalinimo bausmę atliekančiu M. K. ir paprašius, kad šis surastų asmenį į kurio banko sąskaitą būtų persiųsti sukčiavimo būdu įgyti pinigai, bei M. K. neteisėtai turimu telefono aparatu Nr. (duomenys neskelbtini) susisiekus su I. P. ir paprašius jos banko sąskaitos, bei vėliau su asmeniu, kurio užduotis buvo paimti iš I. P. nusikalstamu būdu įgytus pinigus bei juos toliau perduoti kitiems asmenims, 2016 m. rugsėjo 4 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, mobilaus ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai, apgaule ir piktnaudžiaujant pasitikėjimu, paskambinus nukentėjusiojo A. B. sugyventinei A. M. į mobilaus ryšio telefono aparatą, melagingai prisistačius policijos pareigūnu bei apgaulės būdu sužinojus A. B. asmeninės banko sąskaitos, UAB „Aritransportas“ banko sąskaitos bei A. B. valdomos A. B. įmonės banko sąskaitos duomenis, banko išduotus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, neteisėtai pasinaudojus apgaule išgautais duomenimis:

iš A. B. įmonės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į A. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. rugsėjo 4 d. per du kartus buvo pervesta 5000 Eur suma;

iš A. B. įmonės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į I. P. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. rugsėjo 4 d. buvo pervesta - 3500 Eur, iš UAB „Aritrasportas“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į I. P. sąskaitą – 4500 Eur;

iš A. B. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į A. K. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. rugsėjo 4 d. buvo pervesta – 450 Eur; iš UAB „Aritransportas“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į A. K. banko sąskaitą – 650 Eur suma.

Iš viso 2016 m. rugsėjo 4 d. iš A. B. įmonės, A. B. ir UAB „Aritransportas“ sąskaitų buvo pervesta 14100 Eur į I. P., A. K., A. B. sąskaitas.

Pataisos įstaigų režimą ir pagrindinius jo reikalavimus reglamentuojančio Bausmių vykdymo kodekso (toliau - ir BVK, akto redakcija, galiojusi nuo 2016-04-01 iki 2016-12-21) 112 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog nuteistiesiems, išskyrus šio Kodekso 91 ir 152 straipsniuose numatytus atvejus, leidžiama su savimi turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kurių sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (akto redakcija, galiojusi nuo 2016-07-05 iki 2017-01-01) 18 priedas, numato nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą, jo 4-4.18 punktuose (kiti daiktai ir reikmenys) nėra numatyta, kad nuteistiesiems leidžiama turėti telefonus (jų dalis ir priedus) ir kitas elektroninio ryšio priemones. Pagal aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą akivaizdu, kad nuteistieji neturi teisės su savimi turėti mobiliųjų telefonų ir jų priedų, o šio draudimo laikymąsi privalo užtikrinti pataisos namų pareigūnai.

Tiek Marijampolės pataisos namai, tiek Vilniaus pataisos namai atsiliepimuose nurodo, kad buvo dedamos didelės pastangas, skiriami žmogiškieji ištekliai, kad aptikti nuteistųjų neteisėtai turimas ryšio priemones. Pažymėjo, kad siekiant užtikrinti, jog pas pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančius nuteistuosius nepatektų draudžiami daiktai, buvo atliekama eilė veiksmų: tikrinami į pasimatymus ateinantys asmenys, siuntiniai, laiškai, vykdomas vaizdo stebėjimas, organizuojamos kratos ir pan. Tačiau, teismo vertinimu, nagrinėjamam ginčui yra reikšmingos įsiteisėjusiame Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2019 m. sausio 31 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-7-876/2019 nustatytos faktinės aplinkybės, kad tiek Ž. P., kuris ginčo laikotarpiu laisvės atėmimo bausmę atliko Marijampolės pataisos namuose, tiek M. K., kuris laisvės atėmimo bausmę atliko Vilniaus pataisos namuose, veikdami bendrininkų grupėje, neteisėtai įgijo svetimą turtą (pinigus) naudodamiesi pataisos namuose neteisėtai turimais mobilaus ryšio telefono aparatais. Taigi, nors administracinės bylos duomenys patvirtina Vilniaus pataisos namų ir Marijampolės pataisos namų pateiktus argumentus dėl įvairių užkardymo priemonių naudojimo, tačiau akivaizdu, kad minėtos priemonės ir atitinkami veiksmai, kurie buvo taikomi, siekiant užkirsti mobiliųjų telefonų patekimą nuteistiesiems, nebuvo pakankami, nes pataisos namuose laikomi asmenys (Ž. P. ir M. K.), veikdami bendrininkų grupėje, naudodamiesi neteisėtai turimais mobilaus ryšio telefonais įvykdė nusikalstamą veiką, todėl šiuo aspektu konstatuotinas atsakovės atstovų veiksmų neteisėtumas, kaip būtina sąlyga atsakovės deliktinei atsakomybei kilti.

Dėl turtinės žalos

Dėl turtinės žalos kaip civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygos elemento visų pirma pažymėtina, kad, pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Minėtoje nuostatoje taip pat nurodyta, kad piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

Pareiškėjai turtinės žalos atsiradimą sieja su finansiniais praradimais, kuriuos jie patyrė dėl to, kad nusikalstama veika iš pareiškėjų sąskaitų buvo išviliota 14100 Eur suma, t. y. iš A. B. - 450 Eur, iš A. B. įmonės – 8500 Eur, iš UAB ,,Aritransportas“ – 5150 Eur. Pažymėjo, kad Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2019 m. sausio 31 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-7-876/2019 kaltais buvo pripažinti trys asmenys - Ž. P., M. K. ir R. K., tačiau M. K. ir Ž. P. nusikalstamas veikas atliko kalėdami pataisos namuose, todėl pareiškėjų patirtą žalą privalo atlyginti ir Lietuvos valstybė. Pareiškėjai siekia prisiteisti iš Lietuvos valstybės 1/4 dalį jiems nusikalstama veika padarytos turtinės žalos, t. y. pareiškėjui A. B. - 112,50 Eur (450 Eur/4), A. B. įmonei - 2125 Eur (8500 Eur/4), UAB ,,Aritransportas“ - 1287,50 Eur (5150 Eur/4), kurią atsakovo atstovai privalo atlyginti lygiomis dalimis.

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmai 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4981-876/2020 pagal ieškovų A. B., A. B. įmonės ir UAB „Aritransportas“ ieškinį atsakovams R. K., Ž. P. ir M. K. dėl piniginių lėšų priteisimo, ieškinį tenkino visiškai, t. y., solidariai iš Ž. P., M. K. ir R. K. priteisė A. B. naudai 337,50 Eur turtinės žalos ir 3750 neturtinės žalos, A. B. įmonei - 6375 Eur turinės žalos ir UAB „Aritransportas“ - 3862,50 Eur turtinės žalos, iš viso buvo priteista 10575 Eur turtinės žalos ir 3750 Eur neturtinės žalos. Minėtas teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjų patirtus finansinius praradimus neginčijamai patvirtina įsiteisėjęs Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2019 m. sausio 31 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-7-876/2019. Kaip buvo minėta, turtinė žala pareiškėjams buvo padaryta dėl to, kad valstybės valdžiosios institucijos (Marijampolės pataisos namai ir Vilniaus pataisos namai) neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti, t. y. neužtikrino, jog pataisos namuose laikomi nuteistieji nesinaudotų mobilaus ryšio telefonais, ko pasėjoje iš pareiškėjų sąskaitų apgaulės būdu buvo išviliota iš viso 14100 Eur suma, iš t. y. iš A. B. - 450 Eur, iš A. B. įmonės – 8500 Eur, iš UAB ,,Aritransportas“ – 5150 Eur. Valstybei nesiėmus visų reikiamų priemonių užkirsti kelią, kad nuteistieji nesinaudotų draudžiamais daiktais (mobiliais telefonais), pareiškėjams buvo padaryta turtinė žala, kurią, teismo vertinimu, Lietuvos valstybė privalo atlyginti kartu su kitais nuteistais asmenimis (R. K., Ž. P., M. K.) atitinkamai ¼ dalimi, t. y. pareiškėjui A. B. - 112,50 Eur (450 Eur/4), A. B. įmonei - 2125 Eur (8500 Eur/4), UAB ,,Aritransportas“ - 1287,50 Eur (5150 Eur/4).

Administracinėje byloje konstatavus tiek neteisėtus Marijampolės pataisos namų, tiek Vilniaus pataisos namų (pareigūnų) veiksmus, teismas sprendžia, kad yra pagrindas turtinę žalą pareiškėjams atlyginti iš kiekvieno atsakovo atstovo lygiomis dalimis. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, pareiškėjo A. B. naudai priteisti 56,25 Eur (112,5 Eur/2) Eur turtinės žalos; A. B. įmonei - 1062,50 Eur (2125 Eur /2) turtinės žalos, UAB ,,Aritransportas“ - 643,75 Eur (1250 Eur/2) turtinės žalos; iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, pareiškėjo A. B. naudai priteisti 56,25 Eur (112,5 Eur/2) Eur turtinės žalos; A. B. įmonei - 1062,50 Eur (2125 Eur /2) turtinės žalos, UAB ,,Aritransportas“ - 643,75 Eur (1287,50 Eur/2) turtinės žalos.

Dėl neturtinės žalos

Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kita (CK 6.250 str. 1 d.). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas, arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pažeidimo padarymo ypatumus, ar jis iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgtina ir į tokias svarbias aplinkybes kaip bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, bendruosius teisės principus. Pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga kompensacija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija.

Pareiškėjas A. B. nurodė, kad apgaulės būdu praradus didžiules pinigų sumas, jis patyrė didžiulį stresą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, nemigą, baimę. Pažymėjo, kad patyrė nepatogumų kreipdamasis į ikiteisminio tyrimo institucijas, dėl įmonės veiklos ėmėsi skubotų ir finansiškai visiškai nepalankių sprendimų, kurie sukėlė įtampą. Pareiškėjo sugyventinei A. M. buvo reikalingas gydymas, pareiškėjo šeima negalėjo gyventi kokybiško gyvenimo. Pareiškėjas prašo iš kiekvieno atsakovo atstovo (Marijampolės pataisos namų ir Vilniaus pataisos namų) priteisti po 625 Eur neturtinės žalos, iš viso 1250 Eur.

Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas A. B. galėjo patirti neigiamų išgyvenimų ir nepatogumų dėl prarastų piniginių lėšų, vykdomų ikiteisminių tyrimų. Atsižvelgdamas į individualias bylų aplinkybes pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teismas vertina 300 Eur suma. Vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad vertinti pareiškėjo A. B. patirtą neturtinę žalą didesne pinigų suma, nei teismo nustatyta – 300 Eur, pareiškėjo patirtų nepatogumų ir dvasinių išgyvenimų kontekste, nėra pagrindo. Nustatydamas tokį neturtinės žalos dydį, teismas pažymi, jog byloje nėra duomenų, kad dėl byloje konstatuotų neteisėtų veiksmų, pareiškėjui būtų kilę kokie nors tiesioginiai sveikatos sutrikimai, o jo teisių pažeidimas neturėjo negrįžtamų pasekmių pareiškėjo teisėms. Nagrinėjamu atveju konstatavus tiek neteisėtus Marijampolės pataisos namų, tiek ir Vilniaus pataisos namų (pareigūnų) veiksmus, atitinkamai iš kiekvieno atsakovo atstovo pareiškėjo naudai priteistina po 150 Eur.

Dėl procesinių palūkanų

Pareiškėjai prašo priteisti 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki pilno sprendimo įvykdymo.

Pažymėtina, kad, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose, t. y. bylose dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.), 5 proc. dydžio metinės palūkanos priteisiamos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012, 2015 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-811-442/2015 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju aktuali CK 6.210 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų skaičiavimo termino pradžia nustatyta CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, kuri numato, kad prievolės skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kadangi administracinė byla Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose buvo iškelta 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartimi, todėl vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjams priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už prievolę atlyginti turtinę ir neturtinę žalą nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjas A. B. prašo priteisti 300 Eur išlaidų už skundo (patikslinto) parengimą, kurios grindžiamos 2020 m. rugpjūčio 20 d. sąskaita už teisines paslaugas ir 2020 m. rugpjūčio 21 d. mokėjimo nurodymu (b. l. 90-92).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas turi teisę reikalauti atlyginti ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundą patenkinus, jis turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, rekomenduojamas užmokesčio dydis (koeficientas) už skundo parengimą – 2,5. Skundas (patikslintas) teisme užregistruotas 2020 m. rugpjūčio 21 d., todėl šiuo atveju aktualus 2020 m. I ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis - 1381,0 Eur. Atitinkamai už skundą maksimali rekomenduojama priteisti suma – 2425,75 Eur (2,5 x 1381,0 Eur). Kadangi prašomos išlaidos neviršija rekomenduojamų dydžių, todėl prašymas tenkintinas, priteisiant iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, po 150 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjų A. B., A. B. įmonės ir UAB ,,Aritransportas“ skundą tenkinti iš dalies:

1) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, pareiškėjo A. B. naudai 56,25 Eur turtinės žalos, 150 Eur neturtinės žalos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo (2020 m. rugsėjo 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

2) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, pareiškėjui A. B. įmonei 1062,50 turtinės žalos ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo (2020 m. rugsėjo 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

3) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, pareiškėjui UAB ,,Aritransportas“ 643,75 Eur turtinės žalos ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo (2020 m. rugsėjo 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

4) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, pareiškėjo A. B. naudai 56,25 Eur turtinės žalos ir 150 Eur neturtinės žalos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo (2020 m. rugsėjo 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

5) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, pareiškėjui A. B. įmonei 1062,50 turtinės žalos ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo (2020 m. rugsėjo 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

6) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, pareiškėjui UAB ,,Aritransportas“ 643,75 Eur turtinės žalos ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo (2020 m. rugsėjo 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

7) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, A. B. naudai 150 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, A. B. naudai 150 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Audrius Grauželis