Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Daivos Jankauskienės ir Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Eglės Privenienės apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2019 m. sausio 31 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. išteisintas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, padarymo, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti M. K., Ž. P., R. K., o I. P. ir A. V. išteisinti. Jų atžvilgiu taip pat buvo pateiktas apeliacinis skundas, kuris Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartimi atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. B. išteisintas pagal kaltinimą tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje, kurią sukčiavimui daryti subūrė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, kai kiekvienas grupės narys atlieka tam tikrą užduotį, ir turėdami tikslą apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas organizuotoje grupėje su Ž. P., R. K., I. P., A. V., M. K., V. M. bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pasiskirstę vaidmenimis, sukčiavo, tai yra, Ž. P., atliekančiam įkalinimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), suprantant apie daromą nusikalstamą veiką, neteisėtai turimu mobilaus ryšio telefono aparatu, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendraujant su R. K., paprašius R. K. surasti asmenį, į kurio banko sąskaitą būtų persiųsti sukčiavimo būdu įgyti pinigai, R. K. suprantant apie daromą nusikalstamą veiką bei A. K. melagingai nurodant, kad jai reikia pagalbos ir paprašius A. K. banko (duomenys neskelbtini), AB (buvęs pavadinimas – AB (duomenys neskelbtini) bankas) sąskaitos, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui susisiekus su (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), įkalinimo bausmę atliekančiu M. K. ir paprašius, kad šis surastų asmenį, į kurio banko sąskaitą būtų persiųsti sukčiavimo būdu įgyti pinigai, bei M. K. suprantant apie daromą nusikalstamą veiką bei neteisėtai turimu telefono aparatu, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) , susisiekus su I. P. ir paprašius jos banko sąskaitos, bei vėliau su V. M., kurios užduotis buvo paimti iš I. P. nusikalstamu būdu įgytus pinigus bei juos toliau perduoti kitiems asmenims, I. P. buvo kaltinama tuo, kad suprato apie daromą nusikalstamą veiką, 2016 m. rugsėjo 4 d. 15:26:15 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, mobilaus ryšio telefonu, abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) , kurio veikimo zona tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) mstl., neteisėtai, apgaule ir piktnaudžiaujant pasitikėjimu, paskambinus nukentėjusiojo A. B. sugyventinei A. M. į mobilaus ryšio telefono aparatą, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai prisistačius policijos pareigūnu bei apgaulės būdu sužinojus A. B. (duomenys neskelbtini), AB asmeninės banko sąskaitos, UAB „A.“ banko sąskaitos bei A. B. valdomos A. B. banko sąskaitos duomenis, banko išduotus elektroninės mokėjimo priemonės (programinės įrangos, esančios kredito įstaigos interneto tarnybinėje stotyje) naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, tai yra, elektroninių paslaugų teikimo sutartyje ir identifikavimo kodų lentelėse užfiksuotus PIN kodus, slaptažodžius ir identifikavimo kodus, pakankamus finansinėms operacijos inicijuoti, neteisėtai pasinaudojus apgaule išgautais duomenimis:

iš A. B. valdomos A. B. įmonės (duomenys neskelbtini) AB (buvęs pavadinimas – AB (duomenys neskelbtini) bankas) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į A. B. (duomenys neskelbtini) AB (buvęs pavadinimas – AB (duomenys neskelbtini) bankas) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. rugsėjo 4 d. 15 val. 58 min. 40 sek. prisijungus iš kompiuterinės sistemos, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini) iš mobilaus ryšio telefono aparato, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, buvo pervesta 3000 Eur, antrą kartą – 16 val. 17 min. 24 sek. buvo pervesta 2000 Eur, kuriuos A. B., ikiteisminio tyrimo metu buvo kaltinamas tuo, kad žinodamas, kad pinigai įgyti nusikalstamu būdu, išgrynino 2016 m. rugsėjo 4 d.: 500 Eur „Perlas“ terminale O. K. parduotuvėje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), 500 E. L. Bank AB (buvęs pavadinimas – AB (duomenys neskelbtini) bankas) bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), 500 E. L. Bank AB (buvęs pavadinimas – AB (duomenys neskelbtini) bankas) bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini) 400 Eur „Perlas“ terminale parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), 70 Eur „Perlas“ terminale O. K. parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), 500 Eur „Perlas“ terminale O. K. parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), išgrynintus pinigus tą pačią dieną perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui;

iš A. B. valdomos A. B. įmonės (duomenys neskelbtini) AB (buvęs pavadinimas – AB (duomenys neskelbtini) bankas) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į I. P. (duomenys neskelbtini) AB (buvęs pavadinimas – AB (duomenys neskelbtini) bankas) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. rugsėjo 4 d. 16 val. 27 min. 3 sek. prisijungus iš kompiuterinės sistemos, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini) iš mobilaus ryšio telefono aparato, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, buvo pervesta 3500 Eur, iš A. B. UAB „A.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į I. P. (duomenys neskelbtini) AB (buvęs pavadinimas – AB (duomenys neskelbtini) bankas) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. rugsėjo 4 d. 16 val. 30 min. 28 sek., prisijungus iš kompiuterinės sistemos, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini) iš mobilaus ryšio telefono aparato, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui buvo pervesta 4500 Eur, iš pervestų pinigų 6794 Eur, I. P. buvo kaltinama tuo, kad ji žinodama, kad pinigai įgyti nusikalstamu būdu, kadangi vykdė M. K., atliekančio įkalinimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, nurodymus, išgrynino 2016 m. rugsėjo 4 d. (duomenys neskelbtini) AB (buvęs pavadinimas – AB (duomenys neskelbtini) bankas) Vilniaus „A.“ klientų aptarnavimo poskyryje, esančiame prekybos centre „A.“, adresu: (duomenys neskelbtini), bei atitinkamai išgrynino 1000 Eur ir 100 E. L. AB (buvęs pavadinimas – AB (duomenys neskelbtini) bankas) bankomate, esančiame prekybos centre „A.“, adresu: (duomenys neskelbtini), išgrynintus pinigus tą pačią dieną perdavė V. M., kuri, vykdydama M. K. nurodymus, juos perdavė M. K. nurodytiems asmenims, tarp jų, 2016 m. rugsėjo 5 d. AB „Lietuvos paštas“ perlaida A. V. persiuntė 30 Eur;

iš A. B. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į A. K. (duomenys neskelbtini) AB (buvęs pavadinimas – AB (duomenys neskelbtini) bankas) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. rugsėjo 4 d. 17 val. 43 min. 39 sek. prisijungus iš kompiuterinės sistemos, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini) iš mobilaus ryšio telefono aparato, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui buvo pervesta 450 Eur iš A. B. UAB „A.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į A. K. (duomenys neskelbtini) AB (buvęs pavadinimas – AB (duomenys neskelbtini) bankas) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. rugsėjo 4 d. 17 val. 40 min. 33 sek. prisijungus iš kompiuterinės sistemos, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini) iš mobilaus ryšio telefono aparato, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui buvo pervesta 650 Eur, pervestus pinigus A. K., atitinkamai 500 Eur, 500 Eur ir 50 Eur, nežinodamas, kad pinigai įgyti nusikalstamu būdu, kadangi jį, Ž. P. nurodymu, turėdama tikslą užvaldyti savo ir kitų asmenų naudai svetimą turtą, apgavo R. K., melagingai nurodydama, kad jai reikia pagalbos, išgrynino (duomenys neskelbtini) AB (buvęs pavadinimas – AB (duomenys neskelbtini) bankas) bankomate, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), išgrynintus pinigus tą pačią dieną perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui;

taip pat buvo kaltinimas, kad dalis nusikalstamu būdu įgytų pinigų buvo perduoti A. V., kuris buvo kaltinamas, kad nenustatyto asmens nurodymu už nusikalstamu būdu įgytus pinigus įgijo ir 2016 m. rugsėjo 30 d. perdavė televizorių „TV Star“, 2016 m. spalio 7 d. perdavė magnetolą „Panasonic“ nuteistajam Ž. P., atliekančiam įkalinimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, taip pat 2016 m. rugsėjo 28 d. nuteistajam Ž. P., atliekančiam įkalinimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, AB „Lietuvos paštas“ perlaida persiuntė 95 Eur, 2016 m. spalio 7 d. AB „Lietuvos paštas“ perlaida persiuntė 300 Eur, tokiu būdu bendrai savo ir kitų asmenų naudai įgijo didelės vertės turtą – A. B. įmonei priklausančius 8500 Eur, A. B. UAB „A.“ priklausančius 5150 Eur ir A. B. priklausančius 450 Eur, viso 14100 Eur, tuo padarydami nukentėjusiesiems 14100 Eur turtinę žalą.

3.5. Skunde nurodoma, kad A. B. veiksmai atitinka klasikinį organizuotos grupės dalyvio modelį - suaugęs, pakaltinamas, turintis supratimą apie pinigus, turėjo suvokti, kad už atlygį įsitraukdamas į neaiškios kilmės piniginių lėšų išgryninimo procesą, nurodant jam atlikti labai konkrečius veiksmus, ir tokiu būdu suvokiant, kad dalyvauja bendrame organizuotos grupės sukčiavime ir siekia šių nusikalstamų tikslų. Iš A. B. parodymų seka, jog jis sąmoningai nesidomėjo, kieno tie pinigai, kodėl juos reikia išgryninti ir pan., tačiau toks elgesys neteisėtai, apgaule įgyjamo svetimo turto dalyvaujant organizuotoje grupėje atveju negali būti vertinamas nei kaip asmenų, dalyvavusių sukčiaujant organizuotoje grupėje, baudžiamąją atsakomybę šalinanti, nei kaip kaltę paneigianti aplinkybė.

3.6. Apeliantė pažymi, kad skiriant bausmę reikia atsižvelgti į tai, kad A. B. kaltinamas sunkaus bei dviejų apysunkių nusikaltimų padarymu. Jo veika organizuotoje grupėje buvo antraeilė. A. B. teistas 5 kartus, inkriminuotos nusikalstamos veikos momentu buvo neseniai grįžęs iš įkalinimo vietos. Charakterizuojamas neigiamai, dirbantis. Anksčiau už tokio pobūdžio veikas neteistas. Atsižvelgus į šias aplinkybes, jam skirtina sankcijoje numatyta vienintelė ir griežčiausia bausmės rūšis - terminuotas laisvės atėmimas, ją atliekant pataisos namuose. Bausmės dydis skirtinas artimas sankcijos vidurkiui.

4. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Eglės Privenienės apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliaciniame skunde nesutinkama su apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu. Skunde teigiama, jog teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, nes įrodymus vertino atsietai, jų nesugretino ir todėl padarė klaidingas išvadas dėl A. B. nekaltumo. Tai, prokurorės vertinimu, sukliudė teismui priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o teismo išvados neatitinka faktinių aplinkybių. Tačiau teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, atlikusi dalinį įrodymų tyrimą, konstatuoja, jog šie skundo argumentai nepagrįsti ir turi būti atmesti.

6. Teisėtu ir pagrįstu yra toks nuosprendis, kuris priimtas ir surašytas laikantis visų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, o jame padarytos išvados pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-34-303/2015, 2K-284-648/2016). Pagrįstomis laikytinos tos teismo išvados, kurios padarytos remiantis šiomis taisyklėmis įvertinus ir išanalizavus teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus.

7. Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundo argumentus ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog aukščiau nurodytos įrodymų vertinimo taisyklės nepažeistos, o teismo išvados, jog nenustatyta, kad A. B. suvokė dalyvaujantis nusikalstamuose veiksmuose, todėl jis negali būti pripažintas kaltu padarius jam inkriminuotus BK 182 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus, yra pagrįstos visapusiška ir išsamia surinktų įrodymų analize, todėl pagrindo jomis abejoti nėra.

8. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje bei BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija, kuri reiškia tai, kad kiekvienas žmogus, kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymą bei tai, kad įrodinėjimo našta tenka kaltinančiai institucijai, tai yra pareigą įrodyti asmens kaltumą nusikalstamos veikos padaryme turi šiuo atveju valstybės kaltintojas. Atsižvelgiant į nurodytas nuostatas, teismų praktikoje visuotinai pripažįstama, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, spėjimais, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylai aplinkybes, o abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta abejonių pašalinti (in dubio pro reo principas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat ne kartą yra konstatuota, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes reikalingas apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Šis principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visus neaiškumus vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai bei draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013, 2K-529/2013 2K-171/2014)

9. Pagal šioje byloje pareikštą kaltinimą A. B. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje, apgaule iš A. M. išgavus elektroninių paslaugų teikimo sutartyje ir identifikavimo kodų lentelėse užfiksuotus PIN kodus, slaptažodžius ir identifikavimo kodus, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti, neteisėtai pasinaudojus apgaule išgautais duomenimis, apgaule išviliojo iš nukentėjusiųjų pinigus. A. B. vaidmuo šių nusikalstamų veikų padaryme pasireiškė tuo, kad į jo sąskaitą buvo pervesti apgaule išvilioti pinigai, kuriuos jis išgrynino ir tą pačią dieną perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui.

10. Byloje neginčytinai nustatyta ir įrodyta, jog 2016 m. rugsėjo 4 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui mobilaus ryšio telefonu, abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) , kurio veikimo zona tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) mstl., neteisėtai, apgaule ir piktnaudžiaujant pasitikėjimu, paskambinus nukentėjusiojo A. B. sugyventinei A. M. į mobilaus ryšio telefono aparatą, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai prisistačius policijos pareigūnu bei apgaulės būdu sužinojus A. B. valdomos A. B. įmonės banko sąskaitos duomenis, banko išduotus elektroninės mokėjimo priemonės (programinės įrangos, esančios kredito įstaigos interneto tarnybinėje stotyje) naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, tai yra elektroninių paslaugų teikimo sutartyje ir identifikavimo kodų lentelėse užfiksuotus PIN kodus, slaptažodžius ir identifikavimo kodus, pakankamus finansinėms operacijos inicijuoti, neteisėtai pasinaudojus apgaule išgautais duomenimis iš A. B. valdomos A. B. įmonės (duomenys neskelbtini) AB (buvęs pavadinimas – AB (duomenys neskelbtini) bankas) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į A. B. (duomenys neskelbtini) AB (buvęs pavadinimas – AB (duomenys neskelbtini) bankas) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) per du kartus buvo pervesti 5000 eurų. A. B. dalį šių pinigų (2470 eurų) išgrynino ir tą pačią dieną perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui. Taip pat iš nukentėjusiųjų banko sąskaitų pinigai buvo pervesti I. P. ir A. K., kurie šiuos pinigus taip pat išgrynino ir perdavė kitiems asmenims. Viso apgaule buvo išviliota 14 100 eurų. Prokurorės teigimu, nusikalstamos veikos įvykdytos veikiant organizuota grupe ir A. B. taip pat buvo šios organizuotos grupės dalyvis. Teigiama, kad veikos įvykdytos veikiant organizuota grupe su Ž. P., M. K., R. K. bei I. P., V. M., A. V. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais. Aplinkybė, kad į A. B. banko sąskaitą buvo pervesta dalis iš nukentėjusiųjų apgaule išviliotų pinigų ir kad pastarasis juos išgrynino bei perdavė nenustatytam asmeniui, nėra pakankama konstatuoti, kad A. B. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

11. Kaip jau minėta, būtina nustatyti ne tik objektyviuosius, tačiau ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, t. y. būtina nustatyti, jog A. B. veikė tiesiogine tyčia – suprato savo veikos pavojingumą, neteisėtumą ir norėjo, siekė taip veikti, be to, būtina nustatyti ir bendrininkavimo aplinkybę, t. y. tai, kad A. B., atlikdamas tokius veiksmus, suprato, jog nusikalstamą veiką daro veikdamas organizuotoje, kaip ketina įrodyti prokurorė, ar bent jau bendrininkų grupėje ir jo konkretūs veiksmai prisideda prie nusikalstamų tikslų siekimo, tačiau nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje esantys duomenys nepatvirtina subjektyviosios pusės požymio – tyčios buvimo A. B. veikoje. Vien tai, kad A. B. buvo pervesti apgaule išvilioti pinigai, kurių dalį jis išgrynino (likusi dalis neišgryninta dėl banko sąskaitos užblokavimo) ir vėliau juos atidavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, tik sudaro prielaidą manyti, kad A. B. dalyvavo nusikalstamos veikos padaryme. Tačiau apkaltinamasis nuosprendis prielaidomis negali būti grindžiamas, o duomenų, neginčijamai patvirtinančių A. B. kaltę padarius BK 182 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, byloje nėra. Ši išvada, priešingai nei skunde teigia prokurorė, padaryta visapusiškai įvertinus paties išteisintojo, kitų nuteistųjų bei išteisintųjų parodymus bei byloje esančius rašytinius įrodymus, jų visumą, todėl netikėti jos pagrįstumu nėra jokio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas prokurorės nurodytas aplinkybes įvertino tinkamai ir pagrįstai bei motyvuotai konstatavo, kad jų nepakanka A. B. kaltei dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, dalyvaujant organizuotoje grupėje, pagrįsti. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių faktą, kad A. B. savo banko sąskaitos duomenis davė nusikalstamai veikai vykdyti. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, skundžiamu nuosprendžiu buvo įvertintos visos bylos faktinės aplinkybės, įrodymai, vertinant A. B. veiksmus, o ne tik remiamasi subjektyviais jo parodymais, atsietai nuo kitų byloje surinktų duomenų.

12. Anot prokurorės, A. B. atlikti veiksmai, jų intensyvumas rodo, jog buvo aktyviai siekiama užsibrėžto tikslo – nukentėjusiųjų pinigų užvaldymo. Visų pirma, pažymėtina, jog tiek kitų nuteistųjų M. K., Ž. P., R. K., išteisintųjų I. P., V. M., A. V. parodymai, tiek ir paties A. B. parodymai patvirtina, jog pastarasis nepažinojo nei vieno iš šioje byloje kaltintų asmenų, pastarieji taip pat jo nepažinojo. Šie asmenų parodymai buvo nuoseklūs ir nekito viso proceso metu, tarpusavyje visiškai sutampa ir neprieštarauja, todėl jais netikėti teismas neturėjo jokio pagrindo. Nei vieno iš paminėtų asmenų, o taip pat ir asmens, kuris apgaule išviliojo pinigus iš nukentėjusiųjų, telefoninių kontaktų su A. B. nenustatyta. Pastarasis viso proceso metu tvirtino, kad apie sukčiavimą nieko nežinojo, pats buvo apgautas. Aiškino, kad 2016 m. rugsėjo 4 d. būnant Vilkaviškio mieste prie jo priėjo nepažįstamas asmuo ir paklausė, ar galėtų už 20 eurų atlygį išgryninti į jo sąskaitą pervestus pinigus, kadangi jo paties sąskaita yra užblokuota dėl skolų. Jis su šiuo pasiūlymu sutiko, tikėdamasis lengvai užsidirbti 20 eurų, todėl davė sutiktam vyrui savo banko sąskaitos numerį, o po kiek laiko gavo SMS žinutę iš banko, kad pervesti 3000 eurų, dar po kiek laiko, kad pervesti 2000 eurų. Kieno tai buvo pinigai, A. B. nesidomėjo, jam tai buvo nesvarbu. Dalį pinigų jis išgrynino parduotuvėje ir bankomate, o po to buvo užblokuota jo banko sąskaita. Su minėtu vyru A. B. susitiko sutartu laiku toje pačioje vietoje ir atidavė išgrynintus pinigus. Pastarasis dėl to, kad išgryninti ne visi pinigai, jokių pretenzijų A. B. nereiškė, pasiėmė išgrynintus pinigus ir nuėjo. Su minėtu asmeniu A. B. telefonu nebendravo, jį matė tik du kartus – kai šis paprašė paslaugos ir kai atidavė pinigus. Duomenų, galinčių paneigti šias išteisintojo nurodytas aplinkybes, nesurinkta.

13. Prokurorė tvirtina, kad A. B. kaltę patvirtina faktas, jog į jo banko sąskaitą pinigai buvo pervesti praėjus vos keletui minučių po paskambinimo nukentėjusiajai, todėl, anot apeliantės, nelogiška, kad pastarasis nieko nežinojo apie daromą nusikaltimą ir kad jis atsitiktinai buvo pasirinktas pinigų išgryninimui. Tačiau pastebėtina, kad pati prokurorė skunde nurodo, kad nenustatyto asmens, kuris apgaule išviliojo pinigus, pokalbis su A. M. užfiksuotas 15:26:15 val., o pirmasis pavedimas į A. B. banko sąskaitą padarytas 15:58:40 val., t. y. praėjus ne keletui minučių nuo pokalbio su A. M. pradžios, kaip kad teigiama prokurorės apeliaciniame skunde, o 32 minutėms, t. y., pakankamam laiko tarpui, kad būtų surastas asmuo, kuriam būtų galima pervesti pinigus. Be to, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, melagingai prisistatęs policijos pareigūnu, su A. M. bendravo ir ryte. Tad A. B. parodymai, kad jis nieko nežinojo apie daromą nusikalstamą veiką, nepaneigti

14. Aplinkybė dėl telefoninių skambučių ir SMS žinučių intensyvumo nusikaltimo padarymo metu nepatvirtina fakto, kad A. B. suprato dalyvaujantis vykdant nusikalstamas veikas. Pastebėtina, kad didžiausias fiksuotas telefoninių sujungimų skaičius (per laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. 00:00:00 val. iki 2016 m. rugsėjo 5 d. 23:59:59 val. 274 kartai) yra su telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso M. Š., o ne kitiems kaltinamiesiems (2 t. b. l. 18-30, 86-92). A. B. nurodė, jog tuo metu jį su pastarąja moterimi siejo artimi santykiai. Taip pat fiksuoti sujungimai su giminaičiais, draugais. Duomenų, kad nors vienas iš šių asmenų būtų kaip nors prisidėję prie nusikalstamų veikų padarymo, byloje nėra. Taip pat tuo laikotarpiu, kai buvo vykdomos pinigų pervedimo, išgryninimo operacijos, buvo fiksuotas gana aktyvus bendravimas su telefono numeriais: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), tačiau kam priklauso šie telefonų numeriai, ar jie kaip nors susiję su kitais nusikaltimo padaryme dalyvavusiais asmenimis, nenustatyta. Tad ir šie įrodymai, net ir vertinant juos su kitais byloje esančiais duomenimis, nepatvirtina būtinojo BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties subjektyviojo požymio – kaltės, t. y. A. B. žinojimo, kokiu būdu gauti ir kokiu tikslu į jo banko sąskaitą yra pervedami pinigai. Taigi, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje nesurinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad A. B. suvokė dalyvaujantis nusikalstamoje veikoje. Skunde nurodytos aplinkybės, jų vertinimas taip pat nesuteikia pagrindo daryti priešingą išvadą. Pastebėtina, kad tai buvo vienkartinis atvejis, kuomet A. B. nepažįstamo asmens prašymu grynino jam pervestus pinigus, daugiau už tokio pobūdžio nusikalstamas veikas jis nėra teistas. Teisiamojo posėdžio metu jis taip pat aiškino, kad daugiau tokių veiksmų nėra atlikęs, o tąkart buvo išgėręs ir susigundė galimybe lengvai gauti 20 eurų, kadangi jo gaunamos pajamos yra nedidelės. Aplinkybė, kad pinigus nepažįstamo asmens prašymu išgrynino būdamas neseniai paleistas iš įkalinimo įstaigos, nesudaro pagrindo daryti kategorišką išvadą, kad A. B. už nedidelį atlygį (kaip kad pats nurodė už 20 eurų) duodamas savo banko sąskaitos numerį nepažįstamam asmeniui ir išgrynindamas jam pervestus pinigus, suvokė, kad šie pinigai įgyti nusikalstamu būdu, ir kad jis juos išgrynindamas taip pat dalyvauja nusikalstamoje veikoje.

15. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, konstatuojama, jog A. B. pagrįstai išteisintas dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo. Teismo išvados pagrįstos išsamia surinktų ir teisiamajame posėdyje laikantis įstatymo reikalavimų ištirtų įrodymų analize. Prokurorės skunde nurodyti argumentai nesuteikia daryti priešingų išvadų.

16. Konstatavus, kad A. B. pagrįstai išteisintas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, nėra pagrindo plačiau aptarti prokurorės skundo argumentų dėl organizuotos grupės požymio buvimo sukčiavimo nusikaltime. Taip pat pažymėtina, kad ši byla yra išskirta iš baudžiamosios bylos Nr. 1A-15-813/2020. Minėtoje byloje buvo nagrinėjami prokurorų ir nuteistojo M. K. apeliaciniai skundai ir Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartimi šie apeliaciniai skundai atmesti. Paminėtoje nutartyje padarytos išvados yra svarbios ir šiai, išteisintojo A. B. atžvilgiu nagrinėjamai baudžiamajai bylai. Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartyje yra pasisakyta dėl prokurorės prašymo pripažinti, kad sukčiavimas buvo įvykdytas veikiant ne bendrininkų grupe, o organizuota grupe, konstatuota, kad prokurorės apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo išvadai dėl organizuotos grupės požymio konstatavimo sukčiavimo nusikaltime.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Eglės Privenienės apeliacinį skundą atmesti.