Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei R. G. dėl prievolės pripažinimo įvykdyta, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų antstolė Sonata Vaicekauskienė, išvadą teikianti institucija byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovo reikalavimai ir argumentai

6. Ieškovas sutiko, kad po pirmos santuokos nutraukimo buvo ir periodų, kuriais atsakovė su vaikais negyveno kartu su ieškovu. Laikotarpių ieškovas tiksliai neprisimena, bet tai galėjo būti nuo 2015 m. rugpjūčio mėn. iki 2015 m. spalio mėn., kai atsakovė buvo išvykusi į Angliją. Ieškovui nuvykus pas atsakovę, pastaroji grįžo namo ir šalys gyveno šeimyninį gyvenimą nuo 2015 m. lapkričio iki 2016 m. vasario mėnesio. Ieškovo teigimu, laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 2 d. iki 2017 m. vasario 23 d. išlaikyti vaikus atsakovei padėjo ieškovo brolis, kuris pervesdavo atsakovei po 700,00 Eur. Iš šių pinigų atsakovė pervesdavo ieškovui apie 100,00 Eur, dengdavo paskolą, o likusius pasilikdavo vaikams išlaikyti. Nuo 2018 m. iki 2019 m., būdamas įkalinimo įstaigoje, ieškovas teikė išlaikymą vaikams po 100,00 Eur, nes uždirbdavo tik 128,00 Eur.

II. Atsakovės argumentai

11. Atsakovė pabrėžė, jog 2020 m. lapkričio 11 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų sprendimu konstatuota, jog ieškovui ir atsakovei laikotarpiu nuo pirmos santuokos nutraukimo sprendimo įsiteisėjimo iki antrosios santuokos sudarymo gyvenant kartu, iš esmės ieškovas visai neturėjo piniginių lėšų ir visa šeima buvo išlaikoma iš atsakovės gaunamų pajamų bei ieškovo ir atsakovės giminaičių teikiamos paramos. Sprendime konstatuota, jog atsakovė minėtu laikotarpiu vykdė visas finansines prievoles už ieškovą, nes ieškovas visiškai neturėjo piniginių lėšų, ieškovo finansinė būklė buvo ypač sunki, todėl, atsakovės teigimu, ieškovas negalėjo ir neturėjo galimybės M. ir L. G. teikti teismo sprendime numatyto išlaikymo.

12. Be to, ieškovas net neįrodinėja fakto, kad šalys pajamas, gautas šalims gyvenant po santuokos nutraukimo laikė bendromis, planavo bendras išlaidas. Šis ieškovo teiginys prieštarauja 2020 m. lapkričio 11 d. Alytaus apylinkės teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-427-1060/2019, išvadoms bei sprendimo motyvams. Priešingai, nei teigia ieškovas, teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovė palaikė artimus santykius, tačiau laikėsi turto atskirumo principo (30 sprendimo punktas); sprendime teismas sutiko su ieškovo išreikšta pozicija, kad tai, kad šalys laikėsi turto atskirumo principo, patvirtina ir faktas, jog 2016 m. gruodžio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartimi R. G. nusipirko gyvenamąjį namą ir kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini) o ieškovas šio turto neprašė pripažinti bendrąja daline nuosavybe (31 sprendimo punktas). Teismas sprendime taip pat vertino, kad ir atsakovės konkliudentiniai veiksmai, nepriklausomai nuo jos teiginių, kad šalys vedė bendrą ūkį, patvirtino, kad šalys laikėsi turto atskirumo principo (sprendimo 32 punktas).

13. Taigi, minėtoje santuokos nutraukimo byloje ieškovas laikėsi pozicijos, kad šalys, nors tam tikrais laikotarpiais ir gyveno kartu, tačiau laikėsi turto atskirumo principo, ir teismas su tokia ieškovo pozicija sutiko, o nagrinėjamoje byloje ieškovas teigia priešingai, ir būtent iš priešingo teiginio kildina ieškinio reikalavimus.

17. Atsakovė patikino, jog vykdomąjį raštą išsiėmė tik 2016 m. birželio 22 d., nors išlaikymo ieškovas neteikė vaikams nuo 2015 m. kovo 17 d., kadangi neturėjo teisinių žinių, be to, ji bijojo ieškovo. Pateikė vykdyti vykdomąjį raštą tik 2020 m. lapkričio 26 d., kadangi taip buvo nurodyta antrame teismo sprendime. Išlaikymo skolos ji neskaičiavo, skolos dydį nurodė antstolė.

III. Trečiojo asmens argumentai

19. Trečiasis asmuo antstolė Sonata Vaicekauskienė (toliau – ir Trečiasis asmuo) atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į bylos nagrinėjimą neatvyko, prašymų nepateikė.

IV. Išvadą teikiančios institucijos pozicija.

20. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius išvados byloje nepateikė, atstovai į teismo posėdį neatvyko, prašymų byloje nepareiškė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmetamas.

V. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė Kauno miesto civilinės metrikacijos biure 2011 m. vasario 25 d. įregistravo santuoką, akto įrašo Nr. 135 (toliau – Pirmoji santuoka).

22. 2015 m. kovo 17 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6262-528/2015 (toliau – Sprendimas 1) ieškovo ir atsakovės Pirmoji santuoka nutraukta. Sprendimo 2.2. papunktyje nurodyta, kad A. G. įsipareigoja teikti nepilnamečių dukrų M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai materialinį išlaikymą po 200 Lt (du šimtus litų) arba 57,92 Eur kiekvienai dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukroms sueis 18 metų, lėšas uzufrukto teise pavedant tvarkyti R. G., išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

23. 2016 m. birželio 22 d. atsakovei išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-6262-528/2015 dėl išlaikymo nepilnametėms dukroms išieškojimo. 2020 m. lapkričio 26 d. atsakovė pateikė 2016 m. birželio 22 d. Vykdomąjį raštą vykdyti antstolei Sonatai Vaicekauskienei, kuri 2020 m. lapkričio 30 d. patvarkymu priėmė vykdomąjį raštą vykdyti ir nurodė išlaikymo įsiskolinimo sumą 6 562,64 Eur (vykdomoji byla Nr. 0114/20/01628). 2021 m. spalio 13 d. rašte Nr. S-21-114-21870 dėl vykdomosios bylos pateikimo antstolė Sonata Vaicekauskienė nurodė, jog išlaikymo įsiskolinimas vykdomojoje byloje yra 4 962,24 Eur.

24. 2017 m. vasario 23 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje buvo įregistruota ieškovo ir atsakovės antroji santuoka, akto įrašo Nr. 152 (toliau – Antroji santuoka).

25. 2020 m. lapkričio 11 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai civilinėje byloje Nr. e2-427-1060/2019 priėmė sprendimą (toliau - Sprendimas 2), kuriuo nutraukė ieškovo ir atsakovės Antrąją santuoką. Pakeitė Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6262-528/2015 priteistą išlaikymo dydį ir priteisė iš ieškovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur (tris šimtus eurų) kiekvienai nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. lapkričio 19 d.) iki vaiko pilnametystės, šią išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Paskyrė atsakovę R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

26. Kauno apygardos teismas 2021 m. balandžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-423-896/2021 išnagrinėjo ieškovo A. G. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-427-1060/2020 ir pakeitė sprendimą kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą dalyje.

Dėl dalies ieškinio atsisakymo

27. Ieškovas pareikšdamas ieškinį nurodė, kad ieškinio suma yra 6 676,90 Eur. Šią sumą sudaro 6 562,64 Eur išlaikymo įsiskolinimas ir 114,26 Eur vykdomojoje byloje priskaičiuotos vykdymo išlaidos. Teismo posėdžio metu ieškovas atsisakė ieškinio reikalavimų 114,26 Eur dalyje, nurodė, kad ieškinio atsisakymo pasekmės jam yra žinomos. Sutinkamai su Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalimi bet kurioje proceso stadijoje, ieškovas kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio.

28. Ieškovo atsisakymas nuo dalies ieškinio išreikštas laisva valia, todėl priimtinas. Kadangi ieškovo atsisakymas nuo dalies ieškinio nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų (CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas), atsisakymo nuo ieškinio pasekmės, numatytos CPK 294 straipsnio 2 dalyje, ieškovui žinomos, todėl byla toje dalyje nutraukiama (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl prievolės įvykdymo

29. Byloje kilo ginčas dėl to, ar ieškovas įvykdė prievolę išlaikyti savo nepilnametes dukras pagal teismo sprendimu patvirtintą tvarką ir dydį. Ieškinio reikalavimas grindžiamas tuo, kad ieškovas net ir po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo vedė bendrą ūkį su atsakove ir faktiškai išlaikė nepilnamečius vaikus.

30. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, teismui pareiškiamame ieškinyje turi būti nurodyta, inter alia (be kita ko), aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti ir tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą. Tai leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises. Tačiau į teismą besikreipiantis asmuo neprivalo savo reikalavimo teisiškai kvalifikuoti, pakanka, kad nurodytų, ko ir kokia apimtimi jis prašo iš teismo, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).

31. Pažymėtina, kad ieškinio reikalavimą pasirinko pats ieškovas. Nagrinėjant bylą ieškovas nurodė, kad jis neįrodinėja kuriais laikotarpiais teikė išlaikymą savo nepilnametėms dukroms, kuriais ne, reikalavo pripažinti, kad ieškovas 2015 m. kovo 17 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-6262-528/2015 yra įvykdęs pilna apimtimi ir sumokėjęs prašomą pripažinti įvykdyta prievolės sumą – 6 562,64 Eur.

32. Kaip jau buvo minėta, 2016 m. birželio 22 d. atsakovei buvo išduotas vykdomasis raštas dėl išlaikymo nepilnametėms dukroms išieškojimo, kurį atsakovė 2020 m. lapkričio 26 d. pateikė vykdyti antstolei Sonatai Vaicekauskienei. Antstolė 2020 m. lapkričio 30 d. patvarkymu priėmė vykdomąjį raštą vykdyti ir nurodė išlaikymo įsiskolinimo sumą 6 562,64 Eur (vykdomoji byla Nr. 0114/20/01628). Šis antstolės patvarkymas nėra nuginčytas, yra galiojantis, ginčo tarp šalių, kad paskaičiuota neteikto išlaikymo suma yra neteisinga, nėra. Tačiau ieškovui nenurodant už kokį laikotarpį yra paskaičiuota ši 6 562,64 Eur suma, teismas, būdamas aktyvus šeimos bylose, privalo apsibrėžti laikotarpį, kurį turėtų vertinti, ar ieškovas turėjo galimybes ir ar teikė išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams, vykdydamas teismo sprendimą.

33. Byloje nustatyta, kad teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-6262-528/2015 įsiteisėjo 2015 m. balandžio 17 d., tačiau vykdomąjį raštą antstolei atsakovė pateikė tik 2020 m. lapkričio 26 d. Atsakovė nurodė, kad nors šiuo laikotarpiu ieškovas išlaikymo vaikams neteikė, tačiau iš karto į antstolį ji nesikreipė, nes bijojo ieškovo, taip pat to nepadarė ir dėl teisinių žinių trūkumo. Tik gavusi 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-427-1060/2019, kuriuo antrą kartą buvo nutraukta šalių santuoka, atsakovė suprato, kad dėl neteikto išlaikymo išieškojimo už praėjusį laikotarpį ji taip pat gali kreiptis į antstolį, todėl nedelsdama tai ir padarė. Pažymėtina, kad esminis kriterijus, sprendžiant dėl išlaikymo įsiskolinimo, yra tai, ar tėvas (motina) išlaikymą vaikui teikė, o ne tai, kada vaikui atstovaujantis asmuo kreipėsi dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo. Taip pat šiuo atveju nėra svarbi ir aplinkybė, kad vykdomojo rašto pateikimo antstolei metu šalys jau buvo sudariusios ir net teismo sprendimu nutraukusios antrąją santuoką, kadangi išlaikymas gali būti priteisiamas net ir sutuoktiniams gyvenant santuokoje. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad aplinkybė, jog asmenys gyvena santuokoje ir augina nepilnamečius vaikus, savaime nereiškia, jog sutuoktiniai abu vykdo išlaikymo prievolę ir ją vykdo tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011).

34. Teismas konstatuoja, kad 2015 m. kovo 17 d. Kauno apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-6262-528/2015, kuriuo buvo patvirtinta šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, nebuvo pakeistas ar panaikintas – jis nebuvo apskųstas ir įsiteisėjo, todėl turėjo būti vykdomas. Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad teismo sprendimu nepilnamečiam vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas yra jo turtinė teisė (CK 1.112 straipsnio 1 dalis). Ši nepilnamečio vaiko teisė yra įstatymo ginama ir gali būti panaikinta ar sumažinta tik kitu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016, 33 punktas). Taigi, kol nepriimtas naujas teismo sprendimas dėl išlaikymo panaikinimo ar jo dydžio pakeitimo, galioja tas teismo sprendimas, kuriuo išlaikymas yra priteistas, nežiūrint į tai, ar po priimto sprendimo vaiko tėvai gyveno kartu, ar ne.

35. Nagrinėjamu atveju pareiga mokėti išlaikymą nepilnametėms dukroms pagal teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-6262-528/2015, ieškovui pasibaigė tik Alytaus apylinkės teismui 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-427-1060/2019 pakeitus priteistą išlaikymo dydį, priteisiant iš ieškovo išlaikymą nepilnametėms dukroms M. G. ir L. G. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. lapkričio 19 d.) iki vaikų pilnametystės.

36. Iš antstolės pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0114/20/01628 medžiagos matyti, kad pateikdama vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. 2-6262-528/2015 vykdymui, išieškotoja nurodė, jog skolininkas išlaikymo vaikams neteikė visiškai. Ir nors 2020 m. lapkričio 30 d. patvarkyme priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-20-114-14695 nėra nurodytas laikotarpis už kurį paskaičiuotas 6 562,64 Eur įsiskolinimas, tačiau atsižvelgiant į priteisto išlaikymo dydį (po 57,92 Eur kiekvienai dukrai), bei priskaičiuotą įsiskolinimą, matyti, kad jis buvo paskaičiuotas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2015 m. balandžio 17 d.) iki kol teismo sprendimu buvo pakeistas išlaikymo dydis (2019 m. lapkričio 19 d.).

37. Taigi, atsakovas, teigdamas, jog jis yra įvykdęs 2015 m. kovo 17 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-6262-528/2015 pilna apimtimi, turėjo pateikti teismui įrodymus, jog aukščiau minėtu laikotarpiu (2015 m. balandžio 17 d. – 2019 m. lapkričio 19 d.) mokėjo savo nepilnamečių dukrų išlaikymui po 57,92 Eur kiekvienai dukrai kas mėnesį.

38. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).

39. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Faktą galima pripažinti įrodytu, t. y. pakankamai patikimai nustatytu, jeigu iš byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertina teismas, susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas privalo ne tik tirti ir vertinti kiekvieną byloje priimtą įrodymą, jo prigimtį, pobūdį, taip pat turinį sudarančius duomenis, bet ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86-415/2017).

40. Ieškovas nurodo, kad po pirmosios santuokos nutraukimo jie su atsakove gyveno kartu (su trumpomis pertraukomis) iki 2016 m. birželio 6 d., t. y. iki ieškovas buvo sulaikytas ir vėliau Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 20 d. nuosprendžiu nuteistas laisvės atėmimo bausme, o gyvendami kartu, abu rūpinosi ir vaikais bei kartu juos išlaikė. Būdamas laisvės atėmimo vietoje, ieškovas taip pat vykdė teismo sprendimą, kadangi kiekvieną mėnesį į ieškovės sąskaitą pervesdavo po 100,00 Eur, be to kiekvieną mėnesį nemažas pinigų sumas atsakovei perduodavo ir ieškovo brolis. Šias aplinkybes ieškovas grindžia 2020 m. lapkričio 11 d. Alytaus apylinkės teismo sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-427-1060/2019, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus išduota pažyma apie ieškovo vardu atliktas banko perlaidas atsakovei.

41. Teismas konstatuoja, kad ieškovo nurodytos aplinkybės prieštarauja byloje surinktiems įrodymamas. Visų pirma pažymėtina, kad bendro ūkio vedimas reiškia dalinimąsi pajamomis ir išlaidomis, finansinių klausimų bendrą sprendimą. Ieškovas byloje nepateikė įrodymų apie gautas pajamas, turėtą turtą laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 17 d. iki 2017 m. vasario 23 d., kas galėtų patvirtinti jo nurodytas aplinkybes, jog jis turėjo galimybę išlaikyti šeimą. Taip pat nepateikė ir įrodymų apie tai, kad šiuo laikotarpiu jie su atsakove priėmė kokius nors bendrus finansinius sprendimus (įsigijo pirkinius, sudarė sutartis, keliavo ar pan.). Tuo tarpu atsakovė nurodo, kad nors po santuokos nutraukimo dar kurį laiką ir bandė gyventi kartu, tačiau tai nereiškia, kad jie vedė bendrą ūkį. Teismo posėdyje atsakovė paaiškino, kad ieškovas prie vaikų išlaikymo neprisidėjo, tuo teko rūpintis jai pačiai, be to, daug padėjo jos tėtis ir brolis. Šias aplinkybes patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai - išrašas apie R. G. darbovietę ir iš VSDFV gautas išmokas, kuris įrodo, kad atsakovės pajamas nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. sudarė vidutiniškai apie 40,66 Eur; 2016 m. – 79,00 Eur darbo užmokesčio bei 25,22 Eur VSDFV išmokų; 2017 m. sausio-vasario mėn. pajamos buvo vidutiniškai 52,47 Eur. Taip pat atsakovė pateikė GPM deklaracijas (2015-2016 m.), iš kurių matyti, kad atsakovė 2015 m. gavo pajamų iš darbo santykių – 1 980,93 Eur, pajamų iš individualios veiklos – 5 391,50 Eur, pajamų iš turto pardavimo – 15 500,00 Eur, 2016 metais gavo 1 242,13 Eur su darbo santykiais susijusių pajamų. Be to, atsakovė pajamų gauna ir iš fotografavimo, todėl turėjo galimybes išlaikyti vaikus.

42. Atsakovės nurodytas aplinkybes patvirtina ir byloje apklausta Liudytoja M. V., kuri nurodė, kad ji yra atsakovės artima draugė, jos bendrauja nuo 2011 m., atsakovė papasakodavo apie savo gyvenimą, dėl to liudytojai žinoma apie tai, kad ieškovo pastoviai nebuvo namuose, jis girtaudavo, atsakovė skųsdavosi, jog nėra pinigų, ji pati stengėsi užsidirbti: rašė magistro darbus, vertėsi fotografavimu, padėdavo jos tėtis, brolis, liudytoja taip pat yra skolinusi atsakovei pinigų 50,00-100,00 Eur smulkioms išlaidoms, kai atsakovė nuomojosi butą. Po santuokos nutraukimo atsakovė buvo išvykusi į Angliją pas sesę. Vasario 22 d. (metų liudytoja neprisimena) įvyko didysis šalių konfliktas, atsakovė paskambino liudytojai, buvo išsigandusi, prašė priglausti, nes ieškovui buvo agresijos priepuolis. Pagyveno pas liudytoją, paskui pas kitą draugę, vėliau, pavasarį susirado nuomotis butą Vilijampolės r. Rudeniop atsakovė grįžo į butą Lazdynėlių g. dėl geros aplinkos vaikams, jų stabilumo. Liudytoja negalėjo nurodyti laikotarpio, kuriuo šalys gyveno kartu po pirmos santuokos nutraukimo, tik paaiškino, jog grįžus atsakovei su vaikais iš Anglijos pas ieškovą, atsakovė nesigyrė, kad gyvenimas su ieškovu gerai sekasi. Atsakovė nėra sakiusi, kad ieškovas duoda pinigų, atsakovė minėdavo, kad ieškovas neduoda atsakovei pinigų. Atsakovei visada buvo finansiškai sunku gyventi, tiek santuokos metu, tiek ne santuokoje. Liudytoja nurodė, jog ji nėra girdėjusi, kad šalys būtų kartu kažkur skridusios, į Angliją skirsdavo tik atsakovė su vaikais. Taip pat liudytojai nėra žinoma apie ieškovo brolio finansinę pagalbą atsakovei. Liudytoja mano, kad antroji santuoka buvo šalių bendras susitarimas, bet ji nelaikė tokio atsakovės sprendimo protingu.

43. Teismas, vertindamas ieškovo reikalavimo pagrįstumą, svarbia aplinkybe laiko tai, jog įsiteisėjusiu 2020 m. lapkričio 11 d. Alytaus apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-427-1060/2019, buvo nustatytos šalims prejudicinę reikšmę turintys faktai, kad tiek ieškovo nurodytos aplinkybės, tiek pačios atsakovės konkliudentiniai veiksmai patvirtina, kad šalys laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 17 d. iki antros santuokos sudarymo (2017 m. vasario 23 d.) laikėsi turto atskirumo principo. Teismas konstatavo, kad tai, jog šalys laikėsi turto atskirumo principo, patvirtina, jog 2016 m. gruodžio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartimi R. G. nusipirko gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančius adresu (duomenys neskelbtini) ir šio turto nutraukiant santuoką, ieškovas pripažinti bendrąja daline nuosavybe neprašė. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjant bylą dėl Antrosios santuokos nutraukimo pats ieškovas teigė, jog šalys iš tiesų retkarčiais susitikdavo, buvo momentų kuomet kartu praleisdavo kelias dienas iš eilės, tačiau tai buvo daroma ne siekiant kurti/tęsti santykius ir puoselėti šeimą, o buvo bendras laisvalaikio praleidimas. Faktiškai šalys gyveno atskirus gyvenimus.

44. Visos šios nurodytos aplinkybės paneigia ieškovo argumentus, jog laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 17 d. iki antros santuokos sudarymo (2017 m. vasario 23 d.) šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, todėl ieškovas išlaikė vaikus ir atsakovė neturėjo pagrindo kreiptis į antstolį dėl priverstinio išlaikymo išieškojimo.

45. Kaip jau minėta, į 6 562,64 Eur įsiskolinimo susidarymo laikotarpį įeina ir laikotarpis nuo antrosios šalių santuokos sudarymo dienos (2017 m. vasario 23 d.) iki kol Alytaus apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-427-1060/2019, buvo pakeistas išlaikymo dydis (2019 m. lapkričio 19 d.). Ieškovas nurodo, kad, nors jų santuoka buvo sudaryta jam esant įkalinimo įstaigoje, tačiau net ir būdamas nelaisvėje jis išlaikymą dukroms teikė, nes dirbdamas įkalinimo įstaigoje pervesdavo į atsakovės sąskaitą po 100,00 Eur bei skirdavo šiuos pinigus vaikams, be to, ieškovo brolis kiekvieną mėnesį atsakovei grynaisiais pinigais paduodavo dar po 700,00 Eur, kurie buvo skirti ieškovo asmeniniam kreditui mokėti bei dukroms išlaikyti. Šiems argumentams pagrįsti ieškovas pateikė teismui Kauno tardymo izoliatoriaus išduotą pažymą, iš kurios matyti, kad laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 27 d. ieškovas atsakovei kas mėnesį pervesdavo po 100,00 Eur. Viso per šį laikotarpį atsakovei pervedė 1 600,00 Eur. Tačiau atsakovė teismo posėdyje nurodė, kad ieškovas pervesdavo į atsakovės sąskaitą po 100,00 Eur, kad būtų galima įrašyti į charakteristiką, jog jis rūpinasi vaikais, nes taip tikėjosi lygtinio paleidimo, tačiau liepdavo pinigus pervesti atgal jam, ką atsakovė ir darydavo, taip pat kelis kartus atsakovė nešė grynuosius pinigus į Kauno tardymo izoliatoriaus buhalterijos skyrių. Šiai aplinkybei pagrįsti atsakovė pateikė Kauno tardymo izoliatoriaus išduotą pažymą, iš kurios matyti, kad laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 12 d. iki 2019 m. kovo 29 d. atsakovė reguliariai kas mėnesį ieškovui į jo sąskaitą pervesdavo pinigų sumas, iš viso per šį laikotarpį pervedė 1 250,00 Eur. Taigi, teismo vertinimu, ieškovo pateikti įrodymai apie tai, kad jis į atsakovės sąskaitą kas mėnesį pervesdavo po 100,00 Eur, nepatvirtina fakto, kad šie pinigai buvo skirti nepilnamečių vaikų išlaikymui, kadangi jie buvo grąžinami atgal ieškovui. Jokių kitų įrodymų, kad nurodytu laikotarpiu ieškovas išlaikė savo vaikus, byloje nepateikta. Nors ieškovas tvirtina, kad ieškovo brolis kiekvieną mėnesį atsakovei grynaisiais pinigais perduodavo po 700,00 Eur, kurie buvo skirti ieškovo asmeniniam kreditui mokėti bei dukroms išlaikyti, tačiau neprašė šio asmens apklausti kaip liudytojo, todėl ir šį ieškovo argumentą teismas atmeta kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

46. Ieškovas be kita ko, nurodo ir tai, kad nors jis buvo laisvės atėmimo vietoje, tačiau jie su atsakove vedė bendrą ūkį ir šią aplinkybę patvirtina faktas, kad atsakovė mokėjo mokesčius už butą, adresu (duomenys neskelbtini), kuris asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovui. Teismas atmeta ir šį ieškovo argumentą, kaip neįrodantį bendro ūkio vedimo. Teismas laiko pagrįstu atsakovės aiškinimą, kad po ieškovo sulaikymo paties ieškovo sutikimu ji su vaikais persikraustė gyventi į ieškovui priklausantį butą. Šių aplinkybių ieškovas neginčijo. Kadangi atsakovė bute gyveno, tai savaime suprantama, kad ji mokėjo ir už butui suteiktas paslaugas ir tai negali būti prilyginama bendro ūkio vedimui.

47. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, taip pat prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynybos principu, teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė savo ieškinio pagrįstumo, pripažinimas, kad ieškovas yra įvykdęs vaikų išlaikymo prievolę neatitiktų nepilnamečių vaikų interesų ir teisės į išlaikymą, todėl teismas ieškovo ieškinį atmeta kaip nepagrįstą ir neįrodytą (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

48. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

49. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, pirmosios instancijos teisme yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas. Nagrinėjamu atveju ieškinį atmetus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal bylos išsprendimo rezultatą „pralaimėjęs moka“ , t. y. iš ieškovo priteisiamos atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos.

50. Atsakovę atstovavimo sutarties pagrindu byloje atstovavo advokato padėjėjas M. K., kuriam atsakovė pagal advokato padėjėjo 2021 m. gegužės 14 d. klientui suteiktų teisinių paslaugų ataskaitą ir išrašytas PVM sąskaitas-faktūras Nr. 2021/05/14-1, 2021/07/02-1, 2021 m. gegužės 14 d., 2021 m. liepos 4 d. mokėjimo nurodymais sumokėjo 730,00 Eur. Taip pat atsakovę byloje atstovavimo sutarties pagrindu atstovavo advokato padėjėja Daina Mikėnaitė, kuriai atsakovė pagal advokato padėjėjos 2022 m. sausio 10 d. išrašytą sąskaitą Nr. 10-01/2022, 2021/07/02-1, 2022 m. sausio 11 d., 2022 m. sausio 24 d. mokėjimo nurodymais sumokėjo 300,00 Eur.

51. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (įsakymo 2015 m. kovo 19 d. redakcija), yra pagrįstos ir realiai patirtos, ieškovo ieškinį atmetus, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai priteisiamos iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

52. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsniu, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 294 straipsniu, 259, 260, 265 – 270 straipsniais,

nusprendžia:

priimti ieškovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsisakymą nuo ieškinio dalyje dėl 114,26 Eur prievolės pripažinimo įvykdyta, ir šioje dalyje civilinę bylą Nr. e2-27-955/2022, nutraukti.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti atsakovei R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 030,00 Eur (vieno tūkstančio trisdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.