- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-12
- Bylos Nr.
- e2A-423-896/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19039-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Žibutė Budžienė, Tomas Romeika
- Ieškovas
- A. G.
- Atsakovas
- R. G.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Valda Grigonytė, Žydrūnas Ambrizas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Virginijos Gudynienės ir Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-427-1060/2020 pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei R. G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir atsakovės R. G. priešieškinį ieškovui A. G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo, neturtinės žalos ir kompensacijos priteisimo, turto pripažinimo bendra daline nuosavybe, institucija duodanti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Swedbank“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškiniu teismo prašė santuoką, sudarytą tarp ieškovo A. G. ir atsakovės R. G., įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukti pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės; po santuokos nutraukimo nepilnamečių dukrų M. G., gimusios (duomenys neskelbtini), L. G., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove R. G.; priteisti iš ieškovo nepilnametės dukros M. G. naudai materialinį išlaikymą po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės, pervedant pinigines lėšas iki mėnesio 10 dienos į motinos R. G. banko sąskaitą, paskiriant R. G. dukros išlaikymui skirtų lėšų valdytoja uzufrukto teise; priteisti iš ieškovo nepilnametės dukros L. G. naudai materialinį išlaikymą po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės, pervedant pinigines lėšas iki mėnesio 10 dienos į motinos R. G. banko sąskaitą, paskiriant R. G. dukros išlaikymui skirtų lėšų valdytoja uzufrukto teise; nustatyti ieškovo A. G. ir nepilnamečių dukrų M. G. ir L. G. bendravimo tvarką.
2. Atsakovė priešieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės; priteisti iš ieškovo 3 000,00 Eur neturtinę žalą; nustatyti, jog santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2019 m. liepos 22 d., kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi; nepilnamečių vaikų M. G. ir L. G. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove; nustatyti ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką; priteisti iš ieškovo dukrai M. G. išlaikymą 409,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki dukters pilnametystės, piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis paskiriant atsakovę; priteisti iš ieškovo nepilnametei dukrai L. G. išlaikymą 430,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki dukters pilnametystės, piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskiriant atsakovę; priteisti iš ieškovo nepilnametei dukrai M. G. 12 176,88 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesių laikotarpį (nuo 2016 m. lapkričio 19 d. iki 2019 m. lapkričio 19 d.); priteisti iš ieškovo nepilnametei dukrai L. G. 12 912,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesių laikotarpį (nuo 2016 m. lapkričio 19 d. iki 2019 m. lapkričio 19 d.); nustatyti priverstinę hipoteką ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui 119 193,88 Eur sumai; pripažinti bendrąja daline šalių nuosavybe keleivinį automobilį Mercedes Benz, E 320 CDI, VIN: (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įgytą 2015 m. gruodžio 30 d., 6 460,00 Eur vertės, pripažįstant ieškovui ir atsakovei teisę kiekvienam į ½ dalį šio automobilio; priteisti iš ieškovo 3 230,00 Eur kompensaciją už automobilį Mercedes Benz; priteisti iš ieškovo 3 923,97 Eur kompensaciją už jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto sumažėjimą; priteisti iš ieškovo 1 850,00 Eur kompensaciją už prarastus papuošalus; priteisti iš ieškovo 441,38 Eur skolą; priteisti iš ieškovo 2 680,92 Eur kompensaciją už jungtinės veiklos vykdymo laikotarpiais nuo 2015 m. kovo 17 d. iki 2015 m. rugpjūčio 1 d.; nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2016 m. vasario 22 d.; nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2017 m. vasario 23 d. dalį padengto kredito; priteisti iš ieškovo 5 000,00 Eur kompensaciją; priteisti iš ieškovo A. G. dukrų M. G. ir L. G. naudai 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo šios bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo momento.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, nutraukė ieškovo A. G. ir atsakovės R. G. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės, paliko po santuokos nutraukimo pavardes: ieškovui – „G.“, atsakovei – „G.“, priteisė atsakovei R. G. iš ieškovo A. G. 3 538,25 Eur dydžio kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, priteisė atsakovei R. G. iš ieškovo A. G. 100,00 Eur dydžio kompensaciją už vestuvinį žiedą, nustatė nepilnamečių vaikų M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakove R. G., nustatė ieškovo A. G. bendravimo su nepilnamečiais vaikais M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tvarką adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas:
3.1. Tėvas kas antrą savaitgalį praleidžia su nepilnamečiais vaikais, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 19.00 val., paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir tokia pat tvarka juos grąžinant motinai;
3.2. Tais atvejais, kai nepilnamečiai vaikai dėl svarbių priežasčių (dėl ligos ir kitų pateisinamų priežasčių) negalės bendrauti savaitgalį, apie tokias kliūtis motina tėvui praneša nedelsiant, bet ne vėliau kaip likus vienai dienai iki tėvo bendravimo laiko su vaikais pradžios. Tokiais atvejais tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais savaitgalis atidedamas iki kitos savaitės;
3.3. Tėvas nepertraukiamai praleidžia su nepilnamečiais vaikais kiekvienais metais vieną savaitę per mėnesį savo kasmetinių atostogų metu, apie tikslią atostogų pradžios datą ir atostogų laikotarpį įspėjęs motiną ne mažiau kaip prieš vieną mėnesį. Atostogų metu tėvas gali nepilnamečius vaikus vežtis tiek į užsienį, tiek su jais pasilikti Lietuvos Respublikoje;
3.4. Tais atvejais, kai iš anksto su tėvu sutartu laiku nepilnamečiai vaikai dėl svarbių priežasčių (dėl ligos ir kitų pateisinamų priežasčių) negalės atostogauti, motina įsipareigoja apie tokias kliūtis tėvą informuoti nedelsiant, bet ne vėliau kaip likus 7 d. iki planuojamų atostogų pradžios. Tokiais atvejais nustatytas vienos savaitės per mėnesį bendravimo laikas atidedamas iki nepilnamečių vaikų būklės pagerėjimo ir/arba sekančių tėvo atostogų;
3.5. Tėvas su nepilnamečiais vaikais gali bendrauti ir kitomis savaitės dienomis pagal nepilnamečių vaikų norą ir pageidavimą, jeigu vaikai tokį norą išreiškia;
3.6. Neporiniais metais tėvas su nepilnamečiais vaikais praleidžia pirmąją krikščioniškųjų Velykų dieną (sekmadienį), pasiimdamas vaikus Velykų išvakarėse (šeštadienį) nuo 10.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą Velykų dieną (sekmadienį) iki 20.00 val.;
3.7. Poriniais metais tėvas su nepilnamečiais vaikais praleidžia antrąją Velykų dieną (pirmadienį), pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20.00 val.;
3.8. Poriniais metais tėvas su nepilnamečiais vaikais praleidžia Kūčių dieną ir pirmąją Kalėdų dieną, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. nuo 10.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą gruodžio 25 d. iki 20.00 val.;
3.9. Neporiniais metais tėvas su nepilnamečiais vaikais praleidžia antrąją Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.), pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20.00 val.;
3.10. Neporiniais metais tėvas nepilnamečius vaikus pasiima Naujųjų metų išvakarėse nuo 15.00 val. (gruodžio 31 d.) ir grąžina vaikus sausio l-ąją dieną iki 20.00 val.;
3.11. Atitinkamų kalendorinių metų pirmą gegužės sekmadienį, kai švenčiama Motinos diena, vaikai praleis kartu su mama;
3.12. Atitinkamų kalendorinių metų pirmą birželio sekmadienį, kai švenčiama Tėvo diena, vaikai praleis kartu su tėvu, jam paimant vaikus iš namų ar kitos buvimo vietos 10.00 val. ir grąžinant į namus iki 20.00 val.;
3.13. Nepilnamečių vaikų gimimo dieną su vaikais turi teisę praleisti laiką abu tėvai, tėvas turi teisę dalyvauti vaikų šventėse ir aplankyti vaikus jų gyvenamojoje ar kitoje buvimo vietoje ne mažiau kaip 11 valandų per šią dieną.
Pakeitė Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6262-528/2015 priteistą išlaikymo dydį ir priteisė iš ieškovo A. G. išlaikymą nepilnamečiui vaikui M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. lapkričio 19 d.) iki vaiko pilnametystės, šią išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; pakeitė Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6262-528/2015 priteistą išlaikymo dydį ir priteisė iš ieškovo A. G. išlaikymą nepilnamečiui vaikui L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. lapkričio 19 d.) iki vaiko pilnametystės, šią išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; paskyrė atsakovę R. G. vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; priteisė iš atsakovės R. G. ieškovui A. G. 57,75 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė iš ieškovo A. G. atsakovei R. G. 595,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė iš ieškovo A. G. valstybei 178,86 Eur žyminį mokestį, priteisė iš atsakovės R. G. valstybei 8,30 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
4. Teismas nustatė, kad ieškovui ir atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamas ir registruojamas kilnojamas turtas. Atsakovė transporto priemonių neturi. R. G. naudojasi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), Kaunas, 2020 m. balandžio 27 d. panaudos sutarties pagrindu. Ieškovas atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), turi teisę savaitgaliais išvykti iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos. Ieškovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, vidutinis darbo užmokestis siekia 1 053,37 Eur per mėnesį. Taip pat gauna pajamas iš buto nuomos apie 400,00 Eur. Ieškovo atžvilgiu nėra vykdomi priverstinio išieškojimo veiksmai antstolių kontorose. Ieškovas kitų išlaikytinių neturi, turi finansinių įsipareigojimų bankui „Swedbank“, AB (būsto paskola). R. G. gauna pajamas iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vidutinis darbo užmokestis 1 592,68 Eur Atsakovės atžvilgiu nėra vykdomi priverstinio išieškojimo veiksmai antstolių kontorose. Atsakovė kreditorių neturi.
5. Teismas nustatė, kad mergaitės turi specialiųjų poreikių, M. G. diagnozuota lengvos eigos persistuojanti nealerginė bronchų astma ir persistuojantis alerginis rinitas, diagnozės patvirtintos vaikų alergologo ir vaikų pulmonologo. L. G. diagnozuota lengvos eigos persistuojanti dominuojanti alerginė bronchų astma ir persistuojantis alerginis rinitas, diagnozės patvirtintos vaikų alergologo ir vaikų pulmonologo.
6. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į vaikų specialiuosius poreikius ir tėvų turtinę padėtį, 600,00 Eur suma kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis vieno vaiko specialiesiems ir būtiniesiems poreikiams tenkinti yra pakankama. Teismo nustatyta priteisti iš ieškovo periodinių išmokų suma taip pat atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog vieno iš tėvų turtinė padėtis lemia poreikį vaikų išlaikymui skirtą sumą dalinti ne po lygiai. Tėvų turtinė padėtis yra beveik vienoda: abu turi nekilnojamo turto, ir nors ieškovas turi daugiau nekilnojamo turto ir transporto priemonę, o atsakovės darbo užmokestis yra didesnis, finansinę padėtį atsveria ieškovo gaunamos pajamos už nuomą ir mokama paskola.
7. Teismas atkreipė dėmesį, kad 2019 m. kas mėnesį mokama išmoka vaikui yra 50,16 Eur. Atsakovė gauna kas mėnesį šias išmokas iš valstybės, ir šių lėšų paskirtis yra vaiko poreikių tenkinimas, todėl padarė išvadą, kad vaikų poreikius iš dalies patenkina ir valstybė ir jų nereikia tenkinti tėvams.
8. Teismas sprendė, kad vien faktas, jog ieškovas ir atsakovė beveik du metus gyveno kartu, atsakovė naudojosi ieškovo turtu, kad atsakovė mokėjo mokesčius, kartu su ieškovu rūpinosi jų bendrais vaikais ir stengėsi atkurti šeimyninius santykius, nesant įrodymų apie lėšų ar kitokių išteklių panaudojimą sukurti bendrą dalinę nuosavybę, nėra pagrindu išvadai, jog ginčo transporto priemonė ir pinigai kreditui mokėti atsakovės ir ieškovo buvo įgyti kaip jungtinės veiklos susitarimo rezultatas sukurti bendrą dalinę nuosavybę ir nėra pagrindo tenkinti priešieškinio dalies dėl nuosavybės teisės pripažinimo atsakovei į ½ dalį šio turto.
Šalies argumentai
9. Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo kompensaciją už jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto sumažėjimą. Atsakovė nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 23 d. iki 2019 m. sausio 1 d. iš bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančių lėšų dengė ieškovo asmeninį kreditą, skirtą butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, įsigyti. Šiuo laikotarpiu šalys sumokėjo kreditoriui AB „Swedbank“ 6 093,39 Eur kredito dalį, 396,33 Eur palūkanų, 0,34 Eur delspinigių ir 89,91 Eur kitų mokėjimų, iš viso sumokėta suma sudaro 6 579,97 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas, įvertinęs rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, sprendė, kad atsakovė pagal savo gaunamas pajamas neturėjo objektyvių galimybių visapusiškai išlaikyti šeimos pagal jų poreikius. Teismo vertinimu, bankui sumokėta paskolos suma buvo mokama iš bendrų sutuoktinių lėšų, dėl to ieškovas privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą 3 289,98 Eur sumą.
Atsiliepimas
11. Atsakovė nurodė, kad 2019 m. gegužės 23 d. atsakovė sumokėjo už ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę privalomos civilinės atsakomybės draudimą už vienerių metų draudimo laikotarpį, sumokėta suma sudaro 485,85 Eur. Pateikta mokėjimo sąskaita Nr. 542687851 draudimo AB „Lietuvos draudimas“ įmokai sumokėti už transporto priemonių civilinį privalomąjį draudimą 485,85 Eur bei mokėjimo kvitas, patvirtinantis mokėjimo atlikimą, draudimo objektas Audi A8, (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis ši transporto priemonė asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovui A. G.. Atsižvelgęs į tai, kad nustatyta, jog šalių pinigai buvo bendri, teismas sprendė, kad yra pagrindas priteisti kompensaciją atsakovei už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą 242,92 Eur sumą.
12. Atsakovė nurodė, kad gyvenant santuokoje ji sumokėjo 782,11 Eur už buto draudimą bei būtinąsias išlaikymo išlaidas (mokesčius bendrijai), nesusijusias su pragyvenimo išlaidomis. Teismas sprendė, kad išlaidos, susijusios su bendrijos kaupiamuoju mokesčiu, privalomosiomis kaupiamosiomis lėšomis namo atnaujinimui, bendrijos valdymo išlaidos, yra tiesiogiai susijusios su nekilnojamojo turto išlaikymu ir yra nepriklausomos nuo naudojimosi fakto, dėl to turi būti mokamos savininko, t. y. ieškovo A. G.. Pagal byloje esančius duomenys šios išlaidos siekia 10,70 Eur ir, kadangi buvo mokamos iš bendrų sutuoktinių pinigų, turi būti jų dalis kompensuojama atsakovei už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą 5,35 Eur suma. Teismas nustatė, kad R. G. buvo sudariusi 2018 m. gegužės 15 d. ir 2019 m. balandžio 14 d. „Gyventojų turto draudimas“ sutartis, pagal kurias naudos gavėjas yra bankas „Swedbank“, AB, įkeičiamo nekilnojamo turto draudimo atveju, apdraustasis (A. G.) įkeičiamo nekilnojamo turto draudimo atveju išmokos daliai virš banko Swedbank, AB, intereso bei namų turto draudimo atveju. Teismas sprendė, kad atsakovė R. G. apdraudė butą ir namų turtą savanoriškuoju, ne privalomuoju nekilnojamojo turto draudimu. Privalomuoju buto draudimu buvo apdraustas butas jį įkeičiant ir suteikiant ieškovui buto paskolą dar iki pirmosios santuokos sudarymo. Teismas sprendė, kad toks savanoriškas atsakovės sudarytas buto ir namų turto draudimas yra susijęs tik su šeimos poreikių tenkinimu ir iš jo kylančios prievolės turi būti vykdomos iš bendro sutuoktinio turto, dėl to nėra pagrindo kompensuoti atsakovei už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Apeliaciniu skundu ieškovas A. G., atstovaujamas advokato Žydrūno Ambrizo, prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės - priteisti iš ieškovo A. G. nepilnametės dukros M. G., gim. (duomenys neskelbtini), naudai materialinį išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės, pervedant pinigines lėšas iki mėnesio 10 dienos į motinos R. G. banko sąskaitą, paskiriant R. G. dukros išlaikymui skirtų lėšų valdytoja uzufrukto teise; priteisti iš ieškovo A. G. nepilnametės dukros L. G., gim. (duomenys neskelbtini), naudai materialinį išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės, pervedant pinigines lėšas iki mėnesio 10 dienos į motinos R. G. banko sąskaitą, paskiriant R. G. dukros išlaikymui skirtų lėšų valdytoja uzufrukto teise; panaikinti teismo sprendimo dalį dėl 3 538,25 Eur dydžio kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą priteisimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Apelianto gaunamos pajamos nėra pakankamos, kad kiekvienam vaikui teikti po 300 Eur mėnesinį išlaikymą. Apeliantas, įvertindamas, kad atlikus laisvės atėmimo bausmę jo pajamos gali didėti, sutinka su 200 Eur mėnesiniu išlaikymu kiekvienam nepilnamečiam vaikui. Apelianto vidutinės mėnesinės pajamos, susijusios su darbo santykiais, yra 577,62 Eur (atskaičius mokesčius), pajamos iš nuomos teisinių santykių – 400 Eur/mėn., visos mėnesinės apelianto pajamos yra 977,62 Eur. Nuomos pajamas apeliantas gauna išskirtinai tik dėl to, kad šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę ir objektyviai negali gyventi jam priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Apeliantui atlikus laisvės atėmimo bausmę (bausmės atlikimo terminas yra (duomenys neskelbtini)), ar paskesnį jos vykdymą atidėjus, apeliantas neturės gyvenamosios vietos, todėl bus priverstas nutraukti nuomos teisinius santykius ir jokių pajamų iš to nebegaus. Uždirbdamas 577,62 Eur/mėn. jis nesugebės mokėti priteisto išlaikymo vaikams ir dėl to neabejotinai kils kiti teisiniai ginčai su atsakove. Apeliantas turi kreditorinių įsipareigojimų, moka banko paskolą 283,97 Eur į mėnesį. Paskolos grąžinimo terminas 2036 m. balandžio mėn. Šiuo metu grynosios apelianto pajamos yra 693,65 Eur (577,62 + 400 - 283,97), o atlikus laisvės atėmimo bausmę bus 293,65 Eur (577,62 - 283,97).
13.2. Pirmosios instancijos teismas iš apelianto priteisė 3 538,25 Eur dydžio kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, kurią sudaro: 3 289,98 Eur sumokėtų pagal būsto paskolos sutartį, 242,92 Eur sumokėtų pagal automobilio draudimo sutartį, 5,35 Eur sumokėtų už būsto, kuriame atsakovė gyveno, aptarnavimo mokesčius. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovės gautos pajamos nebuvo pakankamos, kad iš savo lėšų vykdyti ieškovo kreditorinius įsipareigojimus, bylos duomenimis nustatyta, kad finansinę pagalbą atsakovei teikė ieškovo brolis, atsakovė gyveno ieškovui nuosavybės teise priklausančiame bute, tuo laikotarpiu, kai buvo mokamos ginčo įmokos bankui. Taigi, nesant duomenų, kad atsakovė kreditorinius įsipareigojimus vykdė iš bendro sutuoktinių turto, nėra galimybės konstatuoti, kad sutuoktinių turtas sumažėjo ir tą neegzistuojantį sumažėjimą priteisti iš apelianto. Visos sumokėtos sumos yra už tą laikotarpį, kai atsakovė gyveno ir naudojosi ieškovui priklausančiu turtu, sumokėtos sumos yra mažesnės nei vyraujančios nuomos kainos už tokio tipo turtą (nepaisant to, kad įmokos buvo atliekamos iš ieškovo brolio perduotų piniginių lėšų), todėl šios sumos priteisimas atsakovės naudai nėra teisėtas. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas prašė ar reikalavo, kad atsakovė sumokėtų 242,92 Eur draudimo įmoką už ieškovui priklausantį automobilį Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė teisminio nagrinėjimo metu nepaaiškino, dėl kokių priežasčių ir iš kokių pajamų šaltinių šį mokėjimą atliko ir todėl darytina išvada, kad šalims gyvenant santuokoje, savo rizika atliekant mokėjimus už sutuoktinio turto draudimą, kuris buvo naudojamas šeimos interesams, negali būti laikoma bendro turto masės sumažėjimu. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš ieškovo 5,35 Eur, prieštarauja pats sau, nes sprendimu konstatavo, kad: „... išlaidos, susijusios bendro naudojimo patalpų valymu, buitinių atliekų išvežimu, DNSB buveinės išlaikymu, inžinerinių sistemų priežiūra, „Mano sauga“ paslaugomis, mokesčių administravimu, teritorijos priežiūra, parkingo tvarkymu, parkingo priežiūra, elektra bendram naudojimui, parkingo elektra, yra kilusios iš naudojimosi butu (duomenys neskelbtini), Kaunas, kuris buvo šeimos turtas ir naudojamas tik bendriems šeimos poreikiams tenkinti, dėl to visos prievolės kilusios ir susijusios su naudojimusi šeimos turtu yra bendrosios sutuoktinių prievolės, už kurias sutuoktiniai atsako bendru savo turtu.“ Be to, kaupiamojo mokesčio tikslas nėra sutaupyti pinigų, jis yra skirtas tam, kad namo bendrija turėtų lėšų, kurios reikalingos nenumatytiems namo priežiūros ar remonto darbams, todėl ir šios sumos priteisimas iš apelianto atsakovei nėra teisėtas.
Atsiliepimas
14. Atsakovė R. G., atstovaujama advokatės Valdos Grigonytės, atsiliepimu į ieškovo A. G. apeliacinį skundą prašo ieškovo A. G. apeliacinį skundą atmesti, Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
14.1. Pirmosios instancijos teismas labai detaliai išanalizavo byloje esančius įrodymus: liudytojų A. G. ir J. G. duotus parodymus, ieškovo ir atsakovės susirašinėjimus, ieškovo ir atsakovės darbines pajamas nagrinėjamuoju laikotarpiu, ieškovo ir atsakovės banko sąskaitos išrašus.
Žemesnės instancijos teismas
14.2. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovas be gaunamų darbinių pajamų, savo vardu turi daug vertingo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, kad mergaitės turi specialiųjų poreikių – abiem mergaitėms nustatyta bronchinė astma, kurios gydymui yra reikalingos papildomos lėšos. Atsakovė neturi savo nuosavo būsto, todėl ši aplinkybė atsakovei sąlygoja papildomas išlaidas. Ieškovas, esant būtinybei, galėtų parduoti nekilnojamąjį turtą arba automobilį, ir teikti nustatytą išlaikymą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
16. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo dalis, kuria iš ieškovo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, ir priteista kompensacija už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl išlaikymo dydžio
17. Ieškovo apeliacinis skundas dalyje dėl išlaikymo priteisimo grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino jo turtinę padėtį.
Žemesnės instancijos teismas
18. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis CPK 320 straipsnyje nustatyta bylos nagrinėjimo apimtimi, patikrinęs bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tyrimo objektyvumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškinio reikalavimus, nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas ginčo santykio kvalifikavimui ir teisingam bylos išsprendimui. Todėl, remdamasis apeliacinės instancijos teismui suteiktomis instancinės teismų kontrolės teisėmis, numatytomis CPK 328 straipsnyje, ir vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk prieš Nyderlandus), ir atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją), nekartoja pirmosios instancijos teismo motyvų dėl faktinių aplinkybių vertinimo, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus dalyje dėl išlaikymo dydžio, juos papildo.
19. Spręsdamas dėl ieškovo turtinės padėties apeliacinės instancijos teismas įvertina byloje esančius duomenis, jog ieškovas atlieka laisvės atėmimo bausmę. Ieškovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jam kas mėnesį pervedamas darbo užmokestis yra 577,62 Eur. Be to, ieškovas iš (duomenys neskelbtini) gauna apie 38 Eur maistpinigius. Taip pat gauna pajamas iš buto nuomos – apie 400,00 Eur (elektroninės bylos apyrašo t. 5, b. l. 83 – 88, dokumento Nr. DOK-12975 priedas). Įvertintina ir tai, kad į ieškovo banko sąskaitą 2019 m. liepos 21 d., 2019 m. rugpjūčio 11 d., buvo įnešta po 10000 Eur, iš viso 30000 Eur, sąskaitos likutis 2019 m. lapkričio 11 d. buvo 29954,24 Eur. Ieškovo atžvilgiu nėra vykdomi priverstinio išieškojimo veiksmai antstolių kontorose. Ieškovas kitų išlaikytinių neturi, turi finansinių įsipareigojimų bankui „Swedbank“, AB (būsto paskola).
20. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo turtinė padėtis leidžia jam teikti dukroms po 300 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį.
21. Ieškovas 2019 m. liepos 21 d. į savo banko sąskaitą įnešė 10000 Eur, kuriuos gavo iš savo brolio A. G. ir tėvo P. G.. Šiuos pinigus A. G. gavo buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, remontui. Teismo vertinimu, tokių lėšų turėjimas (įvertinant, kad vėliau į sąskaitą buvo įnešta dar 20000 Eur) rodo gerą ieškovo turtinę padėtį. Net ir jo nurodomos aplinkybės, kad lėšos skirtos buto remontui, rodo, kad jis turi galimybę gerinti savo turtą. Taigi, darytina išvada, kad ieškovas turi galimybę ir savo nepilnamečiams vaikams skirti jų poreikius atitinkantį išlaikymą.
22. Ieškovo argumentai, kad (duomenys neskelbtini) jam baigus atlikti laisvės atėmimo bausmę jis negalės buto nuomoti, todėl jo pajamos sumažės, neturi teisinės reikšmės, nes išlaikymas priteisiamas esamam momentui, todėl sprendžiama vertinant ieškovo turtinę padėtį sprendimo priėmimo metu. Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios, todėl, iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, dėl išlaikymo dydžio pakeitimo šalys gali kreiptis į teismą ir ateityje.
23. Ieškovas apeliaciniame skunde cituoja teismų praktiką, susijusią su vaikų poreikių nustatymu, tačiau nepateikia jokių argumentų, kuo, jo vertinimu, nepagrįstas teismo sprendimas nustatant vaikų poreikius. Todėl teisėjų kolegija dėl vaikų poreikių nepasisako, laikydama, kad pirmosios instancijos teismas vaikų poreikius nustatė teisingai.
24. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas, vertindamas šalių turtinę padėtį, ir sprendė, jog nėra pagrindo nukrypti nuo tėvų lygių pareigų vaikams principo, tačiau neįvertino kasacinio teismo praktikos, jog turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
25. Atsakovė, su kuria liko gyventi du nepilnamečiai vaikai, turi daugiau dėmesio skirti jų kasdienių poreikių patenkinimui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės indėlis į vaikų gerovę visuomet bus didesnis, nes jai teks rūpintis kasdiene vaikų buitimi, sveikata, sekti ugdymą, skirti laiką laisvalaikio praleidimui ir ugdymui šeimoje. Todėl darytina išvada, kad tas iš tėvų, su kuriuo vaikai gyvena skyrium, turėtų daugiau materialiai prisidėti prie vaikų išlaikymo, taigi, ieškovo pareiga teikti materialinį išlaikymą vaikams yra didesnė.
26. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas šioje dalyje atmetamas.
Dėl kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą
27. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimo priteisimo iš jo atsakovei.
28. Pirmosios instancijos teismas iš ieškovo priteisė 3 538,25 Eur dydžio kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, kurią sudaro: 3 289,98 Eur sumokėtų pagal būsto paskolos sutartį, 242,92 Eur sumokėtų pagal automobilio draudimo sutartį, 5,35 Eur sumokėtų už būsto, kuriame atsakovė gyveno, aptarnavimo mokesčius.
29. CK 3.98 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. Šiame straipsnyje numatytos kompensacijos išmokamos, kai baigiasi bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (4 dalis).
30. Apeliantas teigia, kad nėra duomenų, jog atsakovė kreditorinius įsipareigojimus vykdė iš bendro sutuoktinių turto, todėl negalima daryti išvados, jog sumažėjo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais nesutinka.
31. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tiek J. G., tiek A. G. šalis rėmė finansiškai. Tokias išvadas pirmosios instancijos teismas padarė atsižvelgdamas tiek į byloje esančius rašytinius įrodymus, patvirtinančius lėšų gavimą, tiek į liudytojų J. G. bei A. G. paaiškinimus.
32. Iki pasibaigiant sutuoktinių bendrosios nuosavybės režimui (CK 3.100 straipsnis), preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Turto šalių santuokos nutraukimo šalių turtinėms teisėms teisinių pasekmių momentas, ankstesnis nei santuokos nutraukimo momentas, nenustatytas. Taigi, preziumuojama, kad visos šalių gautos lėšos buvo jų bendroji jungtinė nuosavybė. Kaip matyti iš byloje nustatytų duomenų, sutuoktiniai gaudavo lėšų iš atsakovės tėvo bei ieškovo brolio. Nėra pagrindo teigti, kad lėšos buvo perduotos asmeninėn nuosavybėn. Šalys gyveno santuokoje, todėl laikytina, kad šie asmenys šalis rėmė kaip sutuoktinius, o jų perduotos lėšos buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Todėl apelianto argumentas, kad nėra duomenų, jog atsakovė kreditorinius įsipareigojimus vykdė iš bendro sutuoktinių turto, atmestinas.
33. Apeliantas nurodo, jog byloje nėra duomenų, kad jis būtų prašęs ar reikalavęs jog atsakovė sumokėtų 242,92 Eur draudimo įmoką už apeliantui priklausantį automobilį Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliantas nurodo, kad atsakovė savo rizika atliko mokėjimus už sutuoktinio turto draudimą, kuris buvo naudojamas šeimos interesais.
34. Nustatyta, kad 2019 m. gegužės 23 d. atsakovė sumokėjo už ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę privalomos civilinės atsakomybės draudimą už vienerių metų draudimo laikotarpį, sumokėta suma sudaro 485,85 Eur. Šalys kaip šeima nustojo gyventi 2019 m. liepos 19 d.
35. Ieškovas nurodo, kad transporto priemonė buvo naudojama šeimos interesams. Atsakovė šių aplinkybių nepaneigė. Įvertinus tai, kad transporto priemonės apdraudimo momentu šalys gyveno šeimoje, vedė bendrą ūkį, vertintina, kad transporto priemonė, neatsižvelgiant į tai, kad ji yra asmeninė ieškovo nuosavybė, buvo šeimos ūkio dalis. Pažymėtina, kad atsakovės išlaidos apdraudžiant transporto priemonę yra susijusios ne su transporto priemonės nuosavybės įgijimu, bet su jos eksploatavimu. Todėl prievolė apdrausti transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimu vertintina kaip susijusi su šeimos namų ūkio išlaikymu (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
36. Ieškovas teigia, kad teismas be pagrindo iš jo priteisė 5,35 Eur kompensaciją už atsakovės iš bendrų lėšų sumokėtą mokestį už namo, kuriame yra jam asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas, išlaidas susijusias su bendrijos kaupiamuoju mokesčiu, privalomosiomis kaupiamosiomis lėšomis namo atnaujinimui, bendrijos valdymo išlaidas. Ieškovas nurodo, kad teismas pats sau prieštarauja, nes išlaidas, susijusias su bendro naudojimo patalpų valymu, buitinių atliekų išvežimu, DNSB buveinės išlaikymu, inžinerinių sistemų priežiūra, „Mano sauga“ paslaugomis, mokesčių administravimu, teritorijos priežiūra, parkingo tvarkymu, parkingo priežiūra, elektra bendram naudojimui, parkingo elektra, pripažino kilusiomis iš naudojimosi butu (duomenys neskelbtini), Kaunas, kuris buvo šeimos turtas ir naudojamas tik bendriems šeimos poreikiams tenkinti (CK 3.84 straipsnis). Teisėjų kolegija sutinka su tokiu ieškovo argumentu. Išlaidos, susijusios su bendrijos kaupiamuoju mokesčiu, privalomosiomis kaupiamosiomis lėšomis namo atnaujinimui, bendrijos valdymo išlaidos yra susijusios su šeimos namų ūkio išlaikymu (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
37. Pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą keistinas ir iš ieškovo atsakovei priteistina 3 289,98 Eur kompensacija.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
38. Iš dalies pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, proporcingai paskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos patirtos pirmosios instancijos teisme. Tačiau, atsižvelgiant į bendrą ieškinio ir priešieškinio patenkintų dalių proporcijų pasikeitimo mažareikšmiškumą, vadovaujantis ekonomiškumo principu bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme neperskirstytinos.
39. Iš dalies patenkinus ieškovo apeliacinį skundą, laikytina, kad patenkinta 3,5 proc. apeliacinio skundo dalis (dalis dėl išlaikymo – 0 proc., dalis dėl kompensacijos – 7,01 proc.). Ieškovas patyrė 75 Eur išlaidas, sumokėdamas žyminį mokestį už apeliacinį skundą.
40. Teisėjų kolegija pažymi, kad paduodamas apeliacinį skundą ieškovas turėjo sumokėti 79,61 Eur žyminį mokestį už reikalavimą dėl kompensacijos ir 54 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo dydžio (100 (ginčijama išlaikymo suma) x 2 (vaikai) x 12 (mėnesiai) x 3 proc. x 75 proc. (apeliacinis skundas paduotas elektronine forma). Ieškovas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo iš dalies nebuvo atleistas, todėl iš jo proporcingai patenkintai apeliacinio skundo daliai priteistina nesumokėta žyminio mokesčio dalis – 49,25 Eur.
41. Iš atsakovės proporcingai patenkintai apeliacinio skundo daliai ieškovui priteistina 5,25 Eur žyminio mokesčio dalis.
42. Atsakovė bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu patyrė 500 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Iš ieškovo atsakovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai atmestai apeliacinio skundo daliai – 465 Eur.
43. Priešpriešinės sumos įskaitytinos ir iš ieškovo atsakovei priteistina 459,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimą pakeisti iš dalies.
Priteisti atsakovei R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3 289,98 Eur (trijų tūkstančių dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų 98 ct) dydžio kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą.
Priteisti R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš apelianto A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 459,75 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt devynis eurus 75 ct) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš apelianto A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 49,25 Eur (keturiasdešimt devynis eurus 25 ct) žyminį mokestį valstybei.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.