- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-11
- Bylos Nr.
- e2A-1350-562/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00219-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Braždienė, Loreta Bujokaitė, Rosita Patackienė
- Ieškovas
- T. L.
- Atsakovas
- A. C., J. C.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonė Registrų centras
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Loretos Bujokaitės ir Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės T. L. patikslintą ieškinį atsakovėms A. C. ir J. C. dėl sandorio pripažinimo galiojančiu, tretieji asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonė Registrų centras.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė T. L. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama:
1.1. pripažinti sandorį dėl 0.1700 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 0.1500 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir 0.5000 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypai) perdalijimo (amalgamacijos) pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2021 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. 48SK-588-(14.48.111E.) (toliau – ir Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas) galiojančiu;
1.2. pripažinti ieškovei teisę pakeisti duomenis Nekilnojamojo turto registre apie į nekilnojamąjį daiktą – 0.1700 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) – įregistruotas jai nuosavybės teises, Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu padalijimo būdu pertvarkius tris nekilnojamuosius daiktus – 0.1700 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), į kurį įregistruotos ieškovės nuosavybės teisės; 0.1500 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), į kurį įregistruotos atsakovės A. C. nuosavybės teisės; 0.5000 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), į kurį įregistruotos atsakovės J. C. nuosavybės teisės, be notariškai patvirtintos sutarties dėl žemės sklypų pertvarkymo (amalgamacijos).
2. Ieškovė ieškinyje paaiškino, kad:
2.1. 2021 metų vasario mėnesį atliko Žemės sklypų perdalijimą (amalgamaciją). Žemės sklypų perdalijimas buvo patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyriaus vedėjo 2021 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. 48SK-588-(14.48.111E.), kuriuo nuspręsta pertvarkyti perdalijimo būdu Žemės sklypus ir patvirtinti jų kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Greita geodezija“ matininko A. B. parengtas elektronines žemės sklypų kadastro duomenų bylas, kurių Nr. 1838189, 1838155 ir 1838318, saugomas Nekilnojamojo turto registro posistemės „GeoMatininkas“ elektroniniame archyve.
2.2. 2021 m. kovo 3 d. kreipėsi į valstybės įmonę (toliau – VĮ) Registrų centrą su prašymu pakeisti duomenis apie nekilnojamojo daikto – 0.1700 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) – įregistruotas jai nuosavybės teises, Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu padalijimo būdu pertvarkius tris nekilnojamuosius daiktus – 0.1700 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), į kurį įregistruotos ieškovės nuosavybės teisės; 0.1500 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), į kurį įregistruotos atsakovės A. C. nuosavybės teisės; 0.5000 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), į kurį įregistruotos atsakovės J. C. nuosavybės teisės. Šį prašymą nuspręsta atmesti, kadangi nepateikta notariškai patvirtinta sutartis dėl Žemės sklypų perdalijimo.
2.3. Pažymėjo, kad notariškai patvirtintos sutarties dėl Žemės sklypų perdalijimo su atsakovėmis sudaryti nepavyko – atsakovė A. C. teigė, kad jai nerūpi, o atsakovė J. C. sakė, kad amalgamacija neteisinga. Toks atsakovių elgesys nepaaiškinamas ir nesuprantamas. Atsakovės pačios kartu su ieškove teikė Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriui 2021 m. vasario 10 d. prašymus dėl Žemės sklypų perdalijimo ir kadastro duomenų tvirtinimo; 2021 m. vasario 8 d. pasirašė perdalyto žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte; 2020 m. rugsėjo 25 d. ir 2020 m. rugsėjo 12 d. pasirašė Žemės sklypų perdalijimo plane ir pateikė jį Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriui tvirtinti. Atsakovės nei vieno iš Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo sprendimų neginčijo, pačios bendravo su matininku. Kiekvienai iš atsakovių buvo įteiktos jų žemės sklypų kadastrinių matavimų bylos. Atsakovės A. C. dukra M. O., veikdama pagal įgaliojimą, net pati vyko į VĮ Registrų centrą įregistruoti perdalyto žemės sklypo. Akcentavo, kad atlikus amalgamaciją nė vieno iš trijų žemės sklypų plotai nepasikeitė, „persistumdė“ tik pastatai. J. C. namas atsidūrė T. L. žemės sklype, o A. C. (buvęs savininkas J. C.) ir T. L. ūkiniai pastatai – J. C. žemės sklype. Su šiuo pakeitimu atsakovės sutiko, pasirašydamos Žemės sklypų perdalijimo plane ir teikdamos prašymus Nacionalinei žemės tarnybai.
Atsiliepimas
3. Atsakovė A. C. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti ir atlyginti jai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsakovė A. C. atsiliepime nurodė, kad:
4.1. patikrinus UAB „Greita geodezija“ matininko A. B. parengtas elektronines žemės sklypų kadastro duomenų bylas ir Nekilnojamojo turto registro Žemės sklypų kadastro žemėlapio ištraukas, akivaizdu, kad pagal matininko A. B. parengtą projektą, prie atsakovės J. C. žemės sklypo papildomai pridėtas valstybinis žemės sklypas, įsiterpęs tarp žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso M. O., tačiau ji į žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą nebuvo įtraukta.
4.2. UAB „Greita geodezija“ matininko A. B. žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas parengtas pažeidžiant Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, 47 punktą, kuriame nurodyta, kad kitos paskirties įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas (išskyrus mėgėjų sodo teritoriją) nustatomas ir iniciatorių prašymai organizuoti Projekto rengimą nagrinėjami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkto reikalavimus. Įsiterpusio valstybinio žemės ploto trys skirtingos kraštinės ribojasi su atsakovių A. C. ir J. C. bei į projekto rengimą neįtraukto ir byloje nedalyvaujančio asmens M. O. priklausančių žemės sklypų kraštinėmis. Valstybinio žemės ploto dydis besiribojančio žemės sklypo savininkams turėjo būti nustatyta proporcingai žemės sklypo kraštinės, kuria pageidaujančio pirkti ar nuomoti įsiterpusį žemės plotą asmens privatus žemės sklypas ribojasi su įsiterpusiu laisvos žemės plotu, ilgiui, t. y. proporcingai žemės sklypo kraštinės padalintas trims besiribojančių žemės sklypo savininkams ieškovei T. L., atsakovei A. C. ir į bylą neįtrauktam asmeniui M. O..
4.3. Pažymėjo, kad pagal UAB „Greita geodezija“ matininko A. B. parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, atsakovei A. C. priklausantys statiniai – ūkiniai pastatai – yra atsakovei J. C. suprojektuotame žemės sklype, o ieškovei T. L. priklausantį dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), yra atsakovei A. C. suprojektuotame žemės sklype. Akivaizdu, kad dėl tokio formavimo ir pertvarkymo projekto tarp nekilnojamojo turto savininkų ateityje gali kilti ginčai ir nesutarimai dėl statinių naudojimo ir eksploatacijos, todėl toks projektas negali būti realizuojamas.
5. Atsakovė J. C. atsiliepime nurodė, kad su pareikštu ieškiniu sutinka.
6. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu prašė dėl pareikštų reikalavimų spręsti savo nuožiūra.
7. Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras atsiliepimo nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. sprendimu ieškovės patikslintą ieškinį atmetė ir priteisė valstybei iš ieškovės 95,19 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad T. L., J. C. ir J. C. įgaliota atstovė dukra M. O. (2019 m. sausio 29 d. J. C. įgaliojimas dukrai M. O., patvirtintas 2019 m. sausio 29 d. Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės L. Š.) buvo sudarę sutartį su UAB „Greita geodezija“ dėl atlikimo veiksmų, susijusių su jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų pardalijimu, projekto rengimu, kadastrinių matavimų pakeitimu. T. L., J. C. ir J. C. pasirašė 2020 m. birželio 22 d. parengtą UAB „Greita Geodezija” Žemės sklypų perdalijimo planą M 1:1000, (toliau – ir Perdalijimo planas); su perdalijimo (amalgamacijos) projekto sprendiniais sutiko: ieškovė T. L. pasirašė 2020 m. rugsėjo 12 d., J. C. – 2020 m. rugsėjo 25 d., J. C. – 2020 m. rugsėjo 12 d. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2020 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 48FPĮ-528-(14.48.123E.) „Dėl žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), perdalijimo (amalgamacijos) plano tvirtinimo”, atsižvelgiant į T. L., J. C., J. C. prašymą, buvo patvirtintas Perdalijimo planas, kuris buvo suderintas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorės 2020 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr.A33(1)-7090.
10. Pažymėjo, kad byloje ginčo dėl to, kad atsakovei A. C., 2022 m. birželio 28 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. 2479 pagrindu, nuo 2022 m. birželio 29 d. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), nėra. Prieš tai šis žemės sklypas nuosavybės teise priklausė J. C. (nuo 1998 m. sausio 19 d. iki 2022 m. birželio 29 d.).
11. Atsakovė A. C. nedalyvavo Žemės sklypų perdalijimo procese. Jokių įrodymų, jog po perdalijimo plano patvirtinimo, ieškovė būtų kreipusis į atsakovę A. C. dėl šalims priklausančių žemės sklypų perdalijimo sandorio patvirtinimo notarine tvarka, ieškovė nepateikė, taip pat jokių įrodymų, kad tarp šalių vyko bendravimas ar, kad būtų pasiektas tarp šalių susitarimas dėl perdalijimo plano įgyvendinimo, nėra. Atsakovės A. C. atsiliepime nurodyti argumentai patvirtina, kad atsakovė nesutinka su Perdalijimo planu. Be to, kaip patvirtino tiek ieškovė, tiek atsakovė A. C., kad atlikus sklypų perdalijimą, J. C. namas atsidūrė T. L. sklype, o A. C. (buvęs savininkas J. C.) ir T. L. ūkiniai pastatai – J. C. sklype. Tai patvirtino ir liudytoja V. J.. Ieškovė taip pat nurodė, kad su šiuo pakeitimu atsakovės sutiko, pasirašydamos žemės sklypų perdalijimo plane 2020 m. rugsėjo 25 d. ir 2020 m. rugsėjo 12 d. bei teikdamos prašymus Nacionalinei žemės tarnybai. Tačiau tokie ieškovės argumentai yra nepagrįsti, kadangi, kaip minėta, atsakovė A. C. jokių sutikimų, pritarimų perdalijimo projektui bei, kad jai priklausantys ūkiniai pastatai būtų kitam savininkui priklausančiame sklype nebuvo ir nėra išreiškusi. Tai, kad tokia situacija tenkina ieškovę bei atsakovę J. C., kuri su ieškiniu sutiko, tik patvirtina atsakovės A. C. atsiliepime nurodytas aplinkybes apie ateityje galimus ginčus tarp šalių dėl naudojimosi pastatais. Atsakovės A. C. nurodytos aplinkybės apie įsiterpusią valstybinę žemę, paneigtos liudytojo matininko A. B. parodymais, o aplinkybės dėl M. O. nėra susijusios su byla, kadangi perdalijimo planas buvo rengiamas dėl ieškovei, atsakovei J. C. ir buvusiam savininkui J. C. priklausančių sklypų. Ieškovės nurodyti argumentai, kad atsakovės nė vieno iš Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyriaus sprendimų neginčijo, skundų neteikė, nagrinėjamu atveju neturi jokios reikšmės, nes nesukuria jokių teisinių pasekmių, kadangi Žemės sklypų perdalijimas nėra įvykęs, nes tarp šalių nėra sudaryta notariškai patvirtinta sutartis, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30 straipsnio 3 dalis.
12. Atkreipė dėmesį, kad žemė, kaip ir bet kuris kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektas, valdoma, ja naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.74 straipsnis, 4.75 straipsnio 1 dalis). Tai įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto (žemės sklypo), nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visiems bendraturčiams ginčo sprendimo būdo. Siekimas maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitus bendraturčius, neatitinka nei CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, nei CK 4.75 straipsnio nuostatų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2010). CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iš svarbiausių civiliniuose santykiuose galiojančių principų – sutarties laisvės principas. Šis principas, detalizuotas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.156 straipsnyje, suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-687/2015; 2018 m. liepos 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-611/2018). Be to, CK 4.93 straipsnio 1 dalis nustato, kad Lietuvos Respublika garantuoja visiems savininkams vienodą teisių apsaugą, o to paties straipsnio 2 dalies 2punkte nustatyta, kad niekas neturi teisės reikalauti, kad savininkas prieš savo valią sujungtų savo nuosavybę su kito savininko nuosavybe.
13. Pirmosios instancijos teismo nuomone, ieškovės ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti ir pažeidžiantys atsakovės A. C. interesus, kurių apsaugą garantuoja aukščiau paminėti įstatymai ir pažeidžia sutarties laisvės principą (CK 6.156 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo: 1) Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 2) Atlyginti jai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
15. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad:
15.1. CK 5.1 straipsnio 1 dalis nustato, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos. Todėl atsakovė A. C. paveldėjo buvusio savininko teises ir pareigas, tame tarpe ir pareigą sudaryti sutartį dėl Žemės sklypų amalgamacijos. Mirusysis J. C. buvo atsakovės A. C. sutuoktinis, todėl mažai tikėtina, kad ji nedalyvavo, nežinojo ir nebuvo išreiškusi savo nuomonės amalgamacijos procese. Atsakovė nebuvo kreipusis į teismą CK 3.97 straipsnio 2 dalies tvarka, kai vienas iš sutuoktinių savo asmeninę nuosavybę tvarko aplaidžiai ar taip neprotingai ir nerūpestingai, jog kyla grėsmė šeimos interesams, kad tas turtas gali būti prarastas ar iš esmės sumažėti.
15.2. Akcentavo, kad, jos žiniomis, atsakovė A. C. buvo nuvykusi į VĮ Registrų centrą, kur teikė prašymą dėl amalgamacijos kadastrinių matavimų įregistravimo nekilnojamojo turto registre, tačiau jai buvo paaiškinta, kad reikalinga notariškai patvirtinta visų trijų savininkų sutartis. Tačiau ieškovės siūlymą atvykti į notarų biurą ji ignoravo. Toks A. C. elgesys, nors ir nenuoseklus, rodo, kad atsakovė A. C. dalyvavo sklypų perdalijimo procese, kad tarp šalių buvo pasiektas susitarimas dėl perdalijimo plano įgyvendinimo, kad pati A. C., nuvykdama į VĮ Registrų centrą registruoti pakeitimų, siekė įgyvendinti perdalijimo planą. Byloje liko neapklausta buvusio savininko J. C. dukra M. O., kuri veikė amalgamacijos procese pagal jo išduotą įgaliojimą. Jos liudijimas būtų buvęs svarbus dėl susitarimo tarp šalių fakto patvirtinimo. Būtinybės ją apklausti nebuvo, nes savo nesutikimo su ieškiniu atsakovė nurodomais argumentais negrindė. Nesant šio įrodymo byloje, byla liko išsamiai ir visapusiškai neišnagrinėta, dėl ko pirmosios instancijos teismas galėjo priimti neteisingą sprendimą.
15.3. Pažymėjo, kad ir iki amalgamacijos projekto pastatai buvo ne „savo“ sklypuose, ką teismo posėdyje patvirtino matininkas A. B.. Kitaip išspręsti sklypų kadastrinių matavimų ir amalgamacijos klausimą buvo neįmanoma, ką taip pat patvirtino matininkas A. B.. Amalgamacijos projektu suformuojamos tik išorinės ribos, vidinių ribų kadastriniai matavimai bus atliekami po to, kai bus įregistruotas amalgamacijos projektas VĮ Registrų centre.
15.4. Žemės sklypų perdalijimas (amalgamacija) buvo vykdoma atsižvelgiant į Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus išvadą, kurioje visi trys savininkai buvo informuoti, kad Žemės sklypai suformuoti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Tam, kad kompleksiškai galima būtų išspręsti visų trijų žemės sklypų ribų vietovėje nustatymo ir kadastro duomenų tikslinimo klausimus, Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrius informavo, kad nekilnojamojo turto objektų žemės sklypų kadastrinius matavimus ir kadastro duomenų bylų rengimo darbus gali tęsti, atlikus Žemės sklypų ribų pakeitimą (amalgamaciją).
15.5. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, nieko nepasisakė dėl antrojo ieškinio reikalavimo. Nagrinėjamas perdalijimo (amalgamacijos) sandoris iš esmės buvo sudarytas su buvusiu sklypo savininku J. C., apie ką neabejotinai liudija bylos dokumentuose esantys jo atstovo pagal įgaliojimą parašai. Mirus J. C. 2022 metų pirmoje pusėje sandorio sudarymas notarine tvarka tapo neįmanomas, todėl pirmosios instancijos teismas be pagrindo netenkino ir šio ieškinio reikalavimo. Šis reikalavimas iš esmės liko neišnagrinėtas, nes neapklausta nei M. O., nei atsakovė J. C.. Byloje neliudijo ir ieškovė T. L.. Šių asmenų liudijimai nebuvo aktualūs, nes atsakovė A. C. savo atsiliepimo į ieškinį šiais argumentais negrindė, tačiau, iškilus šiai būtinybei dabar, mano, kad minėti asmenys turi būti apklausti.
15.6. Pažymėjo, kad perdalijimo (amalgamacijos) projektu nėra sujungiama atsakovės A. C. nuosavybė su ieškovės ar kitos atsakovės J. C. nuosavybe. Atsakovės A. C. nuosavybės teisės niekaip nepažeidžiamos. Priešingai, dėl tokių atsakovės A. C. veiksmų nukenčia ieškovės T. L. teisės ir teisėti interesai: ji negali registruoti savo sklypo kadastrinių matavimų bylos Nekilnojamojo turto registre (padaryti atitinkamų pakeitimų), negali pagrįstai tikėtis užbaigti savo sklypo kadastrinius matavimus. Ji patyrė nemažai išlaidų rengdama Žemės sklypų amalgamacijos (perdalijimo) projektus, samdydama matininką, išnaudojo tam daug savo darbo ir laiko, organizuodama visų trijų Žemės sklypų savininkų susitikimus su matininku, derindama visų veiksmus ir pan.
16. Atsakovės ir tretieji asmenys atsiliepimų nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
18. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
19. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
20. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl sandorio, kuriam įstatymo nustatyta privaloma notarinė forma, pripažinimo galiojančiu, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl faktinių aplinkybių
21. Bylos duomenimis ieškovei nuosavybės teise priklauso 0.1700 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (e. bylos 1 t., b. l. 69–70), atsakovei A. C. (2022 m. birželio 28 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. 2479 pagrindu; buvęs savininkas J. C.) – 0.1500 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (e. bylos 1 t., b. l. 50), ir atsakovei J. C. – 0.5000 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (e. bylos 1 t., b. l. 53). Iš byloje pateiktų Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad Žemės sklypai suformuoti atliekant preliminarius matavimus.
22. 2020 m. sausio 14 d. tarp ieškovės, J. C., atsakovės J. C. (užsakovas) ir UAB „Greita Geodezija“, atstovaujamos A. B. (rangovas), buvo sudaryta Paslaugos sutartis Nr. GG-20200114/1 (šią sutartį pasirašė ieškovė, atsakovė J. C. ir A. B.), kuria rangovas įsipareigojo parengti Žemės sklypų perdalijimo (amalgamacijos) projektą ir geodezinių matavimų bylas (e. bylos 1 t., b. l. 59–60).
23. UAB „Greita Geodezija“ matininkas A. B. parengė Žemės sklypų perdalijimo planą M 1:1000. Su Perdalijimo plano sprendiniais sutiko: ieškovė pasirašė 2020 m. rugsėjo 12 d.; J. C. – 2020 m. rugsėjo 25 d.; atsakovė J. C. – 2020 m. rugsėjo 12 d. (e. bylos 1 t., b. l. 33–34).
24. Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2020 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. A(33)1-7090 informavo, kad Perdalijimo planas suderintas (e. bylos 1 t., b. l. 31–32). Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2020 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 48FPJ-528-(14.48.123 E.) patvirtino Perdalijimo planą (e. bylos 1 t., b. l. 28–30).
25. UAB „Greita Geodezija“ matininkas A. B. parengė Žemės sklypų kadastrinių matavimų bylas. 2021 m. vasario 8 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte, kuriuo paženklintos-parodytos ieškovei priklausančio žemės sklypo ribos, pasirašė ieškovė, M. O. (J. C. įgaliota atstovė) ir atsakovė J. C. (e. bylos 1 t., b. l. 21–22).
26. Visų trijų žemės sklypų savininkai (ieškovė, J. C. įgaliota atstovė M. O. ir atsakovė J. C.) kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrių dėl jiems nuosavybės teisė priklausančių žemės sklypų kadastro duomenų pakeitimo pagal UAB „Greita Geodezija“ matininko A. B. parengtas Žemės sklypų kadastrinių matavimų bylas (e. bylos 1 t., b. l. 55–58).
27. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2021 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. 48SK-588-(14.48.111E.) pertvarkė perdalijimo būdu Žemės sklypus bei patvirtino jų kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Greita geodezija“ matininko A. B. parengtas elektronines žemės sklypų kadastro duomenų bylas, kurių Nr. 1838189, 1838155 ir 1838318, saugomas Nekilnojamojo turto registro posistemės „GeoMatininkas“ elektroniniame archyve (e. bylos 1 t., b. l. 17–19).
28. VĮ Registrų centras 2021 m. kovo 10 d. raštu Nr. SPR5-3439 (14.4 E) ir 2021 m. kovo 18 d. raštu Nr. SPR4-3016 (14.5 E) atmetė ieškovės 2021 m. kovo 3 d. prašymus pakeisti jai nuosavybės teise priklausančio žemė sklypo duomenis Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamo turto registre. VĮ Registrų centras, be kita ko, pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30 straipsnio 3 dalimi, žemės sklypai sujungiami, padalijami, atidalijami ar atliekamas jų perdalijimas sudarant notariškai tvirtinamą sutartį, išskyrus atvejus, kai pertvarkomas vienam asmeniui priklausantis žemės sklypas (-ai), laikantis CK, šio ir kitų įstatymų reikalavimų ir apribojimų (e. bylos 1 t., b. l. 7–8, 9–11).
Dėl reikalavimo pripažinti sandorį galiojančiu
29. Pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį, jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu; šiuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia. Taigi, šioje teisės normoje įtvirtinta išimtis, kai teismas gali pripažinti galiojančiu sandorį, kuriam įstatymo nustatyta privaloma notarinė forma ir kuris sudarytas šios nesilaikant.
30. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos tokios CK 1.93 straipsnio 4 dalies normos taikymui būtinos sąlygos: 1) sandoris yra dvišalis; 2) viena sandorio šalis visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį; 3) kita sandorio šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka. Vykdant sandorį savo valią išreiškia ne tik šalis, kuri vykdo, bet ir šalis, kuri priima įvykdymą, todėl turi būti akivaizdi šalių valia ne tik sudaryti, bet ir įvykdyti sandorį. Sandorį, įvykdytą tokiu būdu, kad negalima nustatyti kitos šalies neabejotinos valios jį sudaryti ir įvykdyti, nėra pagrindo pripažinti galiojančiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2008; 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-599-378/2015).
31. Ieškovė prašė pripažinti galiojančiu sandorį dėl 0.1700 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 0.1500 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir 0.5000 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), perdalijimo (amalgamacijos) pagal Nacionalinė žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2021 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. 48SK-588-(14.48.111E.).
32. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šio reikalavimo netenkino, nes ieškovė (laikytina, kad ir atsakovė J. C., nes ji sutiko su ieškiniu) visiškai įvykdė sandorį, o atsakovė A. C. nepagrįstai vengia įforminti jį notarine tvarka, todėl teismas netinkamai taikė CK 1.93 straipsnio 4 dalies nuostatas. Teisėjų kolegijos vertinimu šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.
33. Pažymėtina, kad žemės sklypų perdalijimas (amalgamacija) – bendros žemės sklypų ribos pakeitimas, kai žemės sklypo dalis atidalijama ir prijungiama prie kito žemės sklypo neformuojant atskirų atidalijamų žemės sklypų (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 26 punktas).
34. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30 straipsnio 3 dalį (teisės akto redakcija, galiojusi tvirtinant Žemės sklypų kadastro duomenis), žemės sklypai sujungiami, padalijami, atidalijami ar atliekamas jų perdalijimas sudarant notariškai tvirtinamą sutartį, išskyrus atvejus, kai pertvarkomas vienam asmeniui priklausantis žemės sklypas (-ai), laikantis CK, šio ir kitų įstatymų reikalavimų ir apribojimų; sujungiant žemės sklypus, padalijant žemės sklypą, atidalijant žemės sklypo dalį natūra, taip pat atliekant žemės sklypų perdalijimą, prie sutarties turi būti pridedami suformuotų žemės sklypų planai, parengti Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
35. Pagal Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (teisės akto redakcija, galiojusi tvirtinant Žemės sklypų kadastro duomenis), 82 punktą, žemės savininkai ar valstybinės žemės patikėtiniai, vadovaudamiesi savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimais pertvarkyti žemės sklypus ir Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimais nustatyti jų kadastro duomenis, teisės aktų nustatyta tvarka: 82.1. sudaro notariškai tvirtinamas sutartis dėl žemės sklypų padalijimo, atidalijimo, sujungimo ar perdalijimo, išskyrus atvejus, kai žemės sklypas (sklypai) priklauso vienam asmeniui; 82.2. teikia duomenis Nekilnojamojo turto registrui dėl žemės sklypų kadastro duomenų patikslinimo (perdalijimo atveju) arba dėl žemės sklypų, turėtų iki padalijimo, atidalijimo ar sujungimo sutarties sudarymo, teisių į juos, šių teisių suvaržymo ir juridinių faktų išregistravimo bei žemės sklypų, pertvarkytų pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo Projektą, teisių į juos, šių teisių suvaržymo ir juridinių faktų įregistravimo.
36. Taigi, siekiant pakeisti žemės sklypų ribas, turi būti sudaryta sutartis dėl žemės sklypų perdalijimo, patvirtinta notaro. Nagrinėjamu atveju buvo parengtas ginčo žemės sklypų perdalijimo planas, tačiau reikalaujamos formos sutartis sudaryta nebuvo.
37. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 25 punktą, žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas – visuma žemėtvarkos veiksmų, apimančių žemės sklypų projektavimą, šių sklypų ribų ženklinimą vietovėje, kadastro duomenų nustatymą ir jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą. Nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (ginčui aktuali redakcija) 12 punktas taip pat numato, kad žemės sklypas laikomas baigtu formuoti Nacionalinės žemės tarnybos vadovui <...> priėmus sprendimą patvirtinti nustatytus kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą). Bylos duomenys patvirtina, kad toks sprendimas buvo priimtas, t. y. Nacionalinė žemės tarnyba 2021 m. vasario 15 d. sprendimu pertvarkė perdalijimo būdu ginčo žemės sklypus bei patvirtino jų kadastro duomenis (e. bylos 1 t., b. l. 17–19).
38. Vertinant ieškovės reikalavimo pagrįstumą pripažinti sandorį galiojančiu pagal Nacionalinės žemės tarnybos sprendimą, pažymėtina, kad Nacionalinė žemės tarnyba pagal savo kompetenciją, numatytą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. 3D-600 patvirtintuose nuostatuose (ginčui aktuali 2020 m. birželio 10 d. redakcija), be kita ko, organizuoja žemės naudojimo valstybinę kontrolę (6.4. p.), užtikrina žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimą ir atlieka jų priežiūrą (7.27 p.), atlieka žemės sklypų kadastro duomenų patikrą (7.27. p). Taigi, viešojo administravimo subjekto priimtas individualus administracinis aktas, priimtas atlikus nustatytą administracinę priežiūros procedūrą žemės sklypų formavimo procese, negali būti prilyginamas sudarytam sandoriui.
39. Pažymėtina, kad teismas, pripažindamas sandorį galiojančiu, pirmiausiai turi nustatyti sandorio, t. y. šalių susitarimo, nors ir netinkamai įforminto (nepatvirtinto notaro), faktą. Jeigu šalys nebuvo pasiekusios susitarimo, teismas negali pripažinti sandorio galiojančiu, nes tai iš esmės reikštų, kad teismas patvirtina tam tikrą sandorį ir sukuria šalių teises ir pareigas, dėl kurių šalys apskritai nebuvo susitarusios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2011). Atsižvelgiant į tai, kad šalys sutarties dėl žemės sklypo perdalijimo nebuvo sudariusios, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo pripažinti sandorį galiojančiu CK 1.93 straipsnio 4 dalies pagrindu. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė ginčui aktualias nuostatas bei padarė pagrįstą išvadą nesant įstatyme įtvirtintų šio instituto taikymo sąlygų. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. sprendimas šioje dalyje paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl teisės pakeisti duomenis Nekilnojamojo turto registre be notariškai patvirtintos sutarties
40. Ieškovė antruoju patikslinto ieškinio reikalavimu prašė pripažinti jai teisę pakeisti duomenis Nekilnojamojo turto registre apie nekilnojamąjį daiktą – 0.1700 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) – įregistruotas jai nuosavybės teises, Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu padalijimo būdu pertvarkius tris nekilnojamuosius daiktus – 0.1700 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), į kurį įregistruotos ieškovės nuosavybės teisės; 0.1500 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), į kurį įregistruotos atsakovės A. C. nuosavybės teisės; 0.5000 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), į kurį įregistruotos atsakovės J. C. nuosavybės teisės, be notariškai patvirtintos sutarties dėl žemės sklypų pertvarkymo (amalgamacijos).
41. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, nieko nepasisakė dėl antrojo ieškinio reikalavimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, sprendžia, kad šie apeliantės argumentai pagrįsti.
42. Nagrinėjamu atveju A. C. nuosavybės teises į buvusio savininko J. C. žemės sklypą įgijo 2022 m. birželio 28 d. paveldėjimo pagrindu. Taigi, ginčo atveju aktualios CK 5.1 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad paveldima tiek palikėjo turtinės reikalavimo teisės, tiek ir palikėjo turtinės prievolės. Teisių perėjimo universalumas, be kita ko, reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013). Tai, be kita ko, reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas įpėdiniui, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu.
43. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė A. C. nedalyvavo šalims priklausančių žemės sklypų perdalijimo procese, tačiau teismas neįvertino aplinkybės, jog atsakovė ir negalėjo dalyvauti šiame procese, nes žemės sklypas perdalijimo plano rengimo bei kadastrinių duomenų tvirtinimo metu nuosavybės teise priklausė J. C.. Bylos duomenimis nustatyta, kad buvęs 0.1500 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas J. C. sutiko su UAB „Greita Geodezija“ matininko A. B. Perdalijimo plano sprendiniais; J. C. įgaliota atstovė M. O. pasirašė 2021 m. vasario 8 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte, kuriuo paženklintos - parodytos ieškovei priklausančio žemės sklypo ribos; J. C. įgaliota atstovė M. O. kartu su kitais ginčo sklypų savininkais ir atsakovė J. C.) kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrių dėl jiems nuosavybės teisė priklausančių žemės sklypų kadastro duomenų pakeitimo pagal UAB „Greita Geodezija“ matininko A. B. parengtas Žemės sklypų kadastrinių duomenų bylas. Taigi, byloje pateikti duomenys patvirtina apeliantės nurodytą aplinkybę, kad J. C. sutiko atlikti perdalijimą (amalgamaciją). Tačiau pirmosios instancijos teismas iš esmės netyrė ir nevertino ieškovės nurodytų aplinkybių pareikšto reikalavimo (teisės pakeisti duomenis nekilnojamojo turto registre be notariškai patvirtintos sutarties) kontekste.
44. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl ieškovės pareikšto reikalavimo nurodytų faktinių ir teisinių pagrindų, konstatuoja, jog šioje dalyje neatskleidė ginčo esmės. Šios procesinės pirmosios instancijos teismo klaidos negali būti ištaisytos apeliacinės instancijos teisme, antraip būtų suvaržytos byloje dalyvaujančių asmenų procesinės teisės – būtų pasisakyta tais aspektais, dėl kurių nėra priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo, o tai neatitiktų apeliacijos paskirties.
45. Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-683-686/2015).
46. Nagrinėjamoje byloje susiklostė tokia teisiškai ydinga situacija, kad pirmosios instancijos teismas savarankiškai neatliko ieškovės nurodytų argumentų bei pateiktų įrodymų analizės ginčui aktualių teisės normų taikymo kontekste. Pažymėtina, kad siekiant įvertinti atsakovės A. C. atsisakymo sudaryti notarinę sutartį pagrįstumą, reikšmingi gali būti ir byloje dalyvaujančių šalių paaiškinimai. Taigi, nustatyti proceso trūkumai apeliacinės instancijos teisme negali būti ištaisyti, nes byla turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi iš naujo.
Dėl procesinės bylos baigties
47. Apibendrinant išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju bylos esmės neatskleidimas vertinamas kaip esminis proceso teisės normų pažeidimas, kuris apeliacinės instancijos teisme negali būti ištaisytas. Atsižvelgiant į tai, ginčijamo sprendimo dalis dėl antrojo ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimo – dėl teisės pakeisti duomenis Nekilnojamojo turto registre be notariškai patvirtintos sutarties – naikinama ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylos dalį grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo paskirstymo klausimas nesprendžiamas (CPK 93 straipsnis).
48. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje V. de H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90)). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
49. Kadangi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
apeliantės T. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. sprendimo dalį ieškinį atmesti dėl antrojo ieškovės T. L. patikslinto ieškinio reikalavimo – teisės pakeisti duomenis Nekilnojamojo turto registre be notariškai patvirtintos sutarties, taip pat dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir perduoti nurodytą bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.