Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Perdalijimo (amalgamacijos) pasėkoje 2021-03-03 kreipėmės į VĮ Registrų centrą su prašymu pakeisti duomenis apie nekilnojamojo daikto - 0,17 ha ploto žemės sklypo, kurio kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įregistruotas nuosavybės teises, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono vedėjo 2021-02-15 sprendimu nr. (duomenys neskelbtini) padalijimo būdu pertvarkius 3 nekilnojamuosius daiktus: žemės sklypą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), į kurį įregistruotos T. L. nuosavybės teisės, žemės sklypą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), į kurį įregistruotos J. C. (dabartinė savininkė A. C.) nuosavybės teisės, žemės sklypą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), į kurį įregistruotos J. C. nuosavybės teisės, bei kartu su prašymu pateiktus dokumentus, nuspręsta prašymą atmesti, kadangi be kita ko nepateikta notariškai patvirtinta sutartis dėl sklypų perdalijimo. Remiantis LR Žemės įstatymo 29 str. 3 d., 5 d. žemės sklypai sujungiami, padalijami, atidalijami ir atliekamas jų perdalijamas sudarant notariškai tvirtinamą sutartį dėl žemės sklypų perdalijimo, išskyrus atvejus, kai pertvarkomas vienam asmeniui priklausantis žemės sklypas (sklypai).

1.2.Notarinės sutarties su atsakovais dėl žemės sklypų perdalijimo (amalgamacijos) sudaryti nepavyko, nes atsakovai nenuvyko pas notarą pasirašyti minėtos sutarties. Atsakovė A. C. teigė, kad jai nerūpi, o atsakovė J. C. sakė, kad amalgamacija neva neteisinga. Toks atsakovų elgesys nepaaiškinamas ir nesuprantamas, nes jie, atsižvelgdami į Nacionalinės žemės tarnybos išvadą, sutiko atlikti perdalijimą (amalgamaciją) ir patys aktyviai dalyvavo procese. Ieškovė kartu su atsakove J. C. pasirašė sutartį su matininku dėl geodezijos darbų. Atsakovai patys kartu su ieškove teikė Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus skyriui 2021-02-10 prašymus dėl žemės sklypų perdalijimo ir kadastro duomenų tvirtinimo. 2021-02-08 pasirašė perdalyto žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte. 2020-­09-25 ir 2020-09-12 pasirašė žemės sklypų perdalijimo plane ir kartu su ieškove pateikė Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyriui prašymą tvirtinti šį planą. 2020-12-30 vedėjo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) minėtas perdalijimo (amalgamacijos) planas buvo patvirtintas. Atsakovai nė vieno iš Nacionalinės žemės skyriaus sprendimų neginčijo, skundų neteikė. Patys bendravo su matininku. Kiekvienam iš atsakovų buvo įteiktos jų sklypų matavimų bylos. Atsakovės dukra M. O. veikdama pagal įgaliojimą net pati vyko į VĮ Registrų centrą įregistruoti perdalyto sklypo. Pažymėtina, kad atlikus amalgamaciją nė vieno iš trijų žemės sklypų plotai nepasikeitė, „persistumdė" tik pastatai. J. C. namas atsidūrė T. L. sklype, o A. C. (buv. savininkas J. C.) ir T. L. ūkiniai pastatai - J. C. sklype. Su šiuo pakeitimu atsakovai sutiko pasirašydami žemės sklypų perdalijimo plane 2020-09-25 ir 2020-09-12 bei teikdami prašymus Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM.

Minėtų žemės sklypų perdalijimas (amalgamacija) buvo vykdomas atsižvelgiant j Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus išvadą (pridedama), kuria buvome informuoti, kad žemės sklypai suformuoti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Tam, kad kompleksiškai galima būtų išspręsti visų trijų žemės sklypų ribų vietovėje nustatymo ir kadastro duomenų tikslinimo klausimus, Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrius informavo, kad nekilnojamojo turto objektų žemės sklypų kadastrinius matavimus ir kadastro duomenų bylų rengimo darbus galime tęsti atlikus minėtų žemės sklypų ribų pakeitimą (amalgamaciją).

1.3.Taigi laikome, kad atsakovai nepagrįstai vengia įforminti sandorį notarine tvarka. Ieškovė iš savo pusės atliko visus reikalingus veiksmus: apmokėjo už matavimų darbus bei dokumentų rengimą, teikė dokumentus Nacionalinei žemės tarnybai, organizavo ir inicijavo visus kitus reikalingus darbus, bendravo su matininku. Beliko tik įforminti sutartį notarine tvarka. Beje, dalį pinigų už matininko darbus davė ir atsakovė J. C. Ieškovė ir toliau siekia užbaigti sklypų perdalijimo procesą (amalgamaciją) ir to pasekoje atlikti savo sklypo kadastrinius matavimus.

Remiantis CK 1.63 str. 1 d. sutartis dėl žemės sklypų perdalijimo (amalgamacijos) yra sandoris, nes ja siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas: perdalijimo (amalgamacijos) pasekoje keičiasi žemės sklypo išsidėstymas vietoje, ribų ilgiai ir posūkio taškai, „persistumdo" pastatai.

Civilinio kodekso 1.93 straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Šiuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia. Civilinio kodekso 1.138 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, pripažindamas tas teises.

3.Atsakovė J. C. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovės ieškinį pripažįsta, ieškinio pripažinimo pasekmės jai žinomos.

4.Atsakovė A. C. atsiliepime nurodė, kad Ieškinyje ieškovė nurodė, kad „2021 metų vasario mėnesį atlikome trijų žemės sklypų perdalijimą (amalgamaciją): žemės sklypo, kurio kadastro numeris (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), žemės sklypo, kurio kadastro numeris (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), ir žemės sklypo, kurio kadastro numeris (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini). Minėtų žemės sklypų perdalijimas (amalgamacija) buvo patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus skyriaus vedėjo 2021-02-15 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuspręsta pertvarkyti perdalijimo būdu aukščiau nurodytus žemės sklypus ir patvirtinti šių sklypų nustatytus kadastro duomenis pagal UAB „Greita geodezija“ matininko A. B. parengtas elektronines žemės sklypų kadastro duomenų bylas, kurių Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas Nekilnojamojo turto registro posistemės „GeoMatininkas“ elektroniniame archyve. Perdalijimo (amalgamacijos) pasėkoje 2021-03-03 kreipėmės į VĮ Registrų centrą su prašymu pakeisti duomenis apie nekilnojamojo daikto – 0,17 ha ploto žemės sklypo, kurio kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įregistruotas nuosavybės teises, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono vedėjo 2021-02-15 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) padalijimo būdu pertvarkius 3 nekilnojamuosius daiktus: žemės sklypą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), į kurį įregistruotos T. L. nuosavybės teisės, žemės sklypą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), į kurį įregistruotos J. C. (dabartinė savininkė A. C.) nuosavybės teisės, žemės sklypą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), į kurį įregistruotos J. C. nuosavybės teisės, bei kartu su prašymu pateiktus dokumentus, nuspręsta prašymą atmesti, kadangi be kita ko nepateikta notariškai patvirtinta sutartis dėl sklypų perdalijimo. Remiantis LR Žemės įstatymo 29 str. 3 d., 5 d. žemės sklypai sujungiami, padalijami, atidalijami ir atliekamas jų perdalijamas sudarant notariškai tvirtinamą sutartį dėl žemės sklypų perdalijimo, išskyrus atvejus, kai pertvarkomas vienam asmeniui priklausantis žemės sklypas (sklypai).“

4.1.Patikrinus UAB „Greita geodezija“ matininko A. B. parengtas elektronines žemės sklypų kadastro duomenų bylas ir Nekilnojamojo turto registro žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastro žemėlapio ištraukas, akivaizdu, kad pagal matininko A. B. parengtą projektą prie atsakovės J. C. žemės sklypo papildomai pridėta valstybinės žemės sklypas, įsiterpęs tarp žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso M. O., gim. (duomenys neskelbtini), tačiau ji į žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą nebuvo įtraukta.

UAB „Greita geodezija“ matininko A. B. žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas parengtas pažeidžiant Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, 47 punktą, kuriame nurodyta, kad kitos paskirties įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas (išskyrus mėgėjų sodo teritoriją) nustatomas ir iniciatorių prašymai organizuoti Projekto rengimą nagrinėjami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Nutarimas) 2.15 punkto reikalavimus.

Nutarimo 2.15. punkte nurodyta, kad: Laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai;

4.2.Teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypus, įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,04 ha, išskyrus atvejus, kai žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Tokiais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpusio žemės sklypo plotas gali būti didinamas. Jeigu žemės sklypo, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), plotis neviršija 10 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta. Jeigu žemės sklypo nuo viršutinės šlaito briaunos iki jo papėdės nuolydis yra ne mažesnis kaip 20 laipsnių, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro šlaitas. Jeigu žemės sklypo nuo vienos iki kitos griovio viršutinės briaunos plotis neviršija 15 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro griovys; Kitose teritorijose įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,5 ha; Įsiterpusio žemės sklypo plotas negali būti didesnis už besiribojančio žemės sklypo, su kuriuo bus jungiamas įsiterpęs žemės sklypas, plotą;

Jeigu įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas tiesiogiai ribojasi daugiau negu su vienu žemės sklypu, apie galimybę pirkti arba nuomoti šį plotą teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto rengimo organizatorius praneša raštu su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių žemės sklypų savininkams ir (ar) nuomininkams jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresais ir Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje arba tik Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje, jeigu deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresai neįrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą ar Juridinių asmenų registrą, ne vėliau kaip prieš 20 darbo dienų iki detaliojo plano ar žemės valdos projekto, pagal kurį formuojamas šis įsiterpęs žemės plotas, rengimo pradžios. Besiribojančių žemės sklypų savininkai ir (ar) nuomininkai valią dėl įsiterpusio žemės ploto pirkimo ar nuomos turi pareikšti raštu pranešimą pateikusiam subjektui ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo pranešimo išsiuntimo arba informacijos Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje paskelbimo, jeigu pranešimas nesiunčiamas;

Kai prašymus parduoti ar išnuomoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą pateikia keli besiribojančių žemės sklypų savininkai ir (ar) nuomininkai, savivaldybės administracijai jie turi pateikti rašytinį susitarimą dėl pageidaujamų pirkti ar nuomoti įsiterpusio žemės ploto dalių dydžių. Besiribojančių žemės sklypų savininkams ir (ar) nuomininkams nesusitarus dėl pageidaujamų pirkti ar nuomoti įsiterpusio žemės ploto dalių dydžių, parduodamo ar išnuomojamo žemės ploto dydis besiribojančio žemės sklypo savininkui ar nuomininkui nustatomas proporcingai žemės sklypo kraštinės, kuria pageidaujančio pirkti ar nuomoti įsiterpusį žemės plotą asmens privatus žemės sklypas ribojasi su įsiterpusiu laisvos žemės plotu, ilgiui. Jeigu besiribojantis žemės sklypas valdomas bendrosios nuosavybės teise (nuomojamas kelių asmenų), nustatant parduodamo ar išnuomojamo įsiterpusio žemės ploto dalis bendraturčiai (nuomininkai) laikomi vienu savininku (nuomininku);

Jeigu įsiterpęs žemės plotas viena ta pačia kraštine (toliau – bendra kraštinė) ribojasi su dviem ar daugiau tarpusavyje besiribojančių žemės sklypų, tai kiekvieno besiribojančio žemės sklypo savininkui (bendraturčiams) ar (ir) nuomininkui (nuomininkams) gali būti parduodamas ar (ir) nuomojamas tik tas įsiterpęs valstybinės žemės plotas, kuris būtų gaunamas pailginus besiribojančių žemės sklypų šonines kraštines, kurios statmenai kirstų įsiterpusio žemės ploto bendrą kraštinę.

Įsiterpusio valstybinės žemės ploto trys skirtingos kraštinės ribojasi su atsakovių A. C. ir J. C. bei į projekto rengimą neįtraukto ir byloje nedalyvaujančio asmens M. O. priklausančių žemės sklypų kraštinėmis. Valstybinės žemės ploto dydis besiribojančio žemės sklypo savininkams turėjo būti nustatyta proporcingai žemės sklypo kraštinės, kuria pageidaujančio pirkti ar nuomoti įsiterpusį žemės plotą asmens privatus žemės sklypas ribojasi su įsiterpusiu laisvos žemės plotu, ilgiui, t.y. proporcingai žemės sklypo kraštinės padalintas trims besiribojančių žemės sklypo savininkams ieškovei T. L., atsakovei A. C. ir į bylą neįtrauktam asmeniui M. O.

4.3.Pažymėtina, kad pagal UAB „Greita geodezija“ matininko A. B. parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą atsakovei A. C. priklausantys statiniai- ūkiniai pastatai yra atsakovei J. C. suprojektuotame žemės sklype, o ieškovei T. L. priklausantį dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), yra atsakovei A. C. suprojektuotame žemės sklype. Akivaizdu, kad dėl tokio formavimo ir pertvarkymo projekto tarp nekilnojamojo turto savininkų ateityje gali kilti ginčai ir nesutarimai dėl statinių naudojimo ir eksploatacijos, todėl toks projektas negali būti realizuojamas.

Dėl aukščiau nurodytų faktinių ir teisinių argumentų atsakovė A. C. su ieškiniu nesutinka ir prašo Teismo ieškinio netenkinti ir priteisti iš ieškovės T. L. bylinėjimosi išlaidas.

5.Atsakovės J. C. atstovas prašė ieškinį atmesti atsakovės atsiliepime nurodytų aplinkybių pagrindu. Parodė, kad šiai dienai valstybinės žemės per amalgamaciją negali būti. NŽT sprendimas jokios reikšmės neturi, tai jų vidinis dokumentas, kadastriniai matavimai nėra įregistruoti VĮ Registr centre. Pagal parengtą planą kitame sklype atsiranda A. C. ūkinis pastas. Atsakovė nesutinka su planu, nors J. C. jį pasirašė. Atsakovė savarankiškų reikalavimų nereiškia. Po plano ieškovės sklypas nepadidėjo, atsakovės A. C. padidėjo gal 10 kv.m. Ta dalis kur yra valstybinė žemė turi būti padalinta visiems bendrasavininkiams. Yra NŽT ir liudytojo A. B. suinteresuotumas, nes liudytojas parengė projektą, o NŽT patvirtino projektą, iš kadastrinio žemėlapio matyti, kad yra valstybinė žemė. Liudytojas parodė, kad rengiant projektą buvo panaudota valstybinė žemė, kuria padidėjo atsakovių žemės sklypai. Ieškovė pasirinko pasisavinti valstybinę žemę. Žemės sklypų perdalijimo projektą galima rengti, kai kadastriniai matavimai yra, kol jų nėra įregistruota, negalima rengti perdalijimo projekto. Ieškovė neprašo patvirtinti kadastrinius matavimus, o prašo patvirtinti projektą. Atsakovės nesutikimas atitinka įstatymą. Dar neįregistruoti kadastriniai matavimai, tai kaip galima sprendimu patvirtinti projektą, to negalima. Tai, kad NŽT suderino projektą, nedaro jo teisėtu.

6.Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos Vilniaus rajono skyrius atsiliepime į ieškinį nurodė, kad VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenimis, žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), (toliau - žemės sklypas Nr. 1), nuosavybės teise priklauso ieškovei, t. y. T. L. (nuosavybės teisės įrašas galioja nuo 2018-03-12). Pagal minėto išrašo duomenis, daikto pagrindinė naudojimo paskirtis - žemės ūkio, žemės sklypo plotas - 0.1700 ha. Žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus.

VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenimis, žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), (toliau - žemės sklypas Nr. 2), nuosavybės teise priklauso atsakovei, t. y. A. C. (nuosavybės teisės įrašas galioja nuo 2022-06-­29). Pagal minėto išrašo duomenis, daikto pagrindinė naudojimo paskirtis - žemės ūkio, žemės sklypo plotas - 0.1500 ha. Žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus.

VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenimis, žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), (toliau - žemės sklypas Nr. 3), nuosavybės teise priklauso atsakovei, t. y. J. C. (nuosavybės teisės įrašas galioja nuo 1997-12-08). Pagal minėto išrašo duomenis, daikto pagrindinė naudojimo paskirtis - žemės ūkio, žemės sklypo plotas - 0.5000 ha. Žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad žemės sklypai sujungiami, padalijami, atidalijami ar atliekamas jų perdalijimas sudarant notariškai tvirtinamą sutartį, išskyrus atvejus, kai pertvarkomas vienam asmeniui priklausantis žemės sklypas (-ai), laikantis Civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų reikalavimų ir apribojimų. Sujungiant žemės sklypus, padalijant žemės sklypą, atidalijant žemės sklypo dalį natūra, taip pat atliekant žemės sklypų perdalijimą, prie sutarties turi būti pridedami suformuotų žemės sklypų planai, parengti Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrius 2021 m. vasario 10 d. gavo žemės sklypų Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 savininkų T. L., J. C. ir J. C. (žemės sklypo Nr. 2 savininko iki 2022-06-29) įgalioto asmens M. O. prašymus pakeisti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2021 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), pertvarkymo perdalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ nuspręsta perdalijimo būdu pertvarkyti žemės sklypus, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir patvirtinti minėtų žemės sklypų nustatytus kadastro duomenys pagal UAB „Greita geodezija“ matininko A. B. parengtas elektronines žemės sklypų kadastro duomenų bylas, kurių Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas Nekilnojamojo turto registro posistemės „GeoMatininkas“ elektroniniame archyve. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2021 m. vasario 15 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta tvarka apskųstas nebuvo, yra galiojantis. Atsižvelgiant į, tai, kas išdėstyta, tai, kad ginčas yra kilęs dėl privačios nuosavybės teise valdomų žemės sklypų prašo dėl ieškovės reikalavimų spręsti teismo nuožiūra.

7.Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovė parodė, kad palaiko atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes. Parodė, kad NŽT sprendimai nėra nuginčyti. Kaip matyti iš VĮ Registro centro žemės sklypai buvo suformuoti preliminariais matavimais ir atlikus kadastrinius matavimus yra galima paklaida leistinumo ribose, buvo patikrinti žemės sklypų abrisai, sklypų planai. Jeigu sklypo riba eitų per pastatą, to plano nebūtų patvirtinę. Jokių įsiterpusių valstybinės žemės sklypų nėra. Ieškovės sklypas po plano parengimo nepadidėjo, tik atsakovių žemės sklypai padidėjo leistinose ribose. Abrisuose buvo nurodytos sklypų ribos ir jei jos padidėjo tai paklaidos ribose, prieš tai buvo atlikti tik preliminarūs matavimai, o po to tikslieji kadastriniai matavimai, sklypų ribos buvo patikslintos. Įsiterpusio sklypo išsipirkimui taikomos kitokios procedūros.

8.Liudytoja V. J. parodė, kad ji yra ieškovės dukra. Atlikti trijų žemės sklypų amalgamaciją reikėjo, nes norėjo daryti projektą dėl sklypų kaip jie naudojami ieškovės ir atsakovių. Neleido daryti geodezijos vien tik ieškovės sklypo be kitų savininkų. Visi pasirašė prašymą dėl amalgamacijos, bet vėliau A. C. atsisakė, ji pasakė, kad jiems nereikia geodezijos, jiems užtenka žemės. J. C. įgaliotinė visus pasirašė dokumentuose, bet vykti pas notarą atsisakė. Surinka, kad ieškovės pastatai patenka į atsakovių sklypą, bet kitaip negalima kaip paaiškino matininkas. Matininkai aiškino, kad projekte padarytos išorinės ribos, o po to dar reikia padaryti projektą dėl vidinių ribų.

9.Liudytojas A. B. parodė, kad jis rengė kadastrinius matavimus, po jų rengė amalgamacijos projektą. Prieš projekto rengimą yra atliekami kadastriniai matavimai sklypų pagal teritorijų planavimo dokumentus. NŽT plano netvirtino, nes neatitiko planas realybės. Tada kreipėsi į NŽT ir ji rašte nurodė, kad rengti amalgamacijos projektą, projektas buvo suderintas su šalimis. Amalgamacijos esmė buvo iš vienų sklypų žemės atimti, kitiems pridedama, tam kad atlikti kadastrinius, o po to rengiamas padalijimo projektas. NŽT projektą patvirtino ir jį pasirašė sklypų savininkai. Registrų centras atsisakė įregistruoti, nes nebuvo sutikimo. Žemės tarnyba patvirtino kadastrines bylas ir liko įregistruoti juos Registrų centre. Rengiant projektą jokių įsiterpusįų valstybinių sklypų nebuvo. Po projekto parengimo vyktų atidalijimo projekto rengimas dėl žemės naudojimo. Šiai dienai žemės sklypų kadastriniai matavimai dar neįregistruoti. Patikslinus visą teritoriją buvo patikslinti žemės sklypų plotai. NŽT ir savivaldybė šį projektą ir kadastrinius matavimus patvirtino. Jei būtų įtraukta valstybinė žemė, NŽT projekto nebūtų tvirtinusi nei projekto, nei kadastrinių matavimų. Po amalgamacijos projekto patvirtinimo būtų vykdomas sklypų padalijimas ir būtų atsižvelgiama į sklypų naudojimo ribas pagal faktinę situaciją. Sutartį dėl paslaugų teikimo jis sudarė su viena šalimi, neturi pareigos sudaryti su visais savininkais.

10. Kaip nustatyta byloje, VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenimis, žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovei, t. y. T. L. (nuosavybės teisės įrašas galioja nuo 2018-03-12). Pagal minėto išrašo duomenis, daikto pagrindinė naudojimo paskirtis - žemės ūkio, žemės sklypo plotas - 0.1700 ha. Žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus.

Kaip matyti iš 2020-06-22 parengto UAB “Greita Geodezija“ Žemės sklypų perdalijimo plano M 1:1000, (toliau – perdalijimo planas) pertvarkomos teritorijos bendras plotas 0.8200 ha, ieškovei priklausančio žemės sklypo, kad.Nr.(duomenys neskelbtini) plotas 0.1700 ha; atsakovei A. C. priklausančio žemės sklypo kad.Nr.(duomenys neskelbtini) plotas 0.1500 ha; atsakovei J. C. priklausančio žemės sklypo kad.Nr.(duomenys neskelbtini) plotas 0.5000 ha; perdalijimo planą šalys pasirašė su perdalijimo (amalgamacijos) projekto sprendiniais sutiko: ieškovė T. L. pasirašė 2020-09-12, J. C. (atsakovė A. C. dabartinė savininkė) pasirašė 2020-09-25, J. C. pasirašė 2020-09-12.

2021-02-15 Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), pertvarkymo perdalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ nuspręsta perdalijimo būdu pertvarkyti žemės sklypus, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir patvirtinti minėtų žemės sklypų nustatytus kadastro duomenys pagal UAB „Greita geodezija“ matininko A. B. parengtas elektronines žemės sklypų kadastro duomenų bylas, kurių Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas Nekilnojamojo turto registro posistemės „GeoMatininkas“ elektroniniame archyve. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2021 m. vasario 15 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta tvarka apskųstas nebuvo, yra galiojantis.

11.Žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas – visuma žemėtvarkos veiksmų, apimančių žemės sklypų projektavimą, šių sklypų ribų ženklinimą vietovėje, kadastro duomenų nustatymą ir jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą (Žemės įstatymo 2 straipsnio 20 dalis). Žemės sklypų sujungimas – žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš dviejų ar daugiau bendrą ribą turinčių tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties sklypų suformuojamas vienas žemės sklypas (Žemės įstatymo 2 straipsnio 22 dalis). Žemės sklypo padalijimas – žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai vienas žemės sklypas padalijamas į du ar daugiau žemės sklypų (Žemės įstatymo 2 straipsnio 18 dalis). Žemės sklypo atidalijimas – žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai (Žemės įstatymo 2 straipsnio 15 dalis). Taigi, tais atvejais, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus reikia padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jų perdalijimą, pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, taip pat formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje, Žemės įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka rengiami ir įgyvendinami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai (Žemės įstatymo 37 straipsnio 7 dalis).

Pagal Taisyklių 82.1–82.2 punktus, žemės savininkai, vadovaudamiesi Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo arba savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimais pertvarkyti žemės sklypus ir nustatyti jų kadastro duomenis, teisės aktų nustatyta tvarka sudaro notariškai tvirtinamas sutartis dėl žemės sklypų padalijimo, atidalijimo, sujungimo ar perdalijimo ir teikia duomenis Nekilnojamojo turto registrui dėl žemės sklypų kadastro duomenų patikslinimo (perdalijimo atveju) arba dėl žemės sklypų, turėtų iki padalijimo, atidalijimo ar sujungimo sutarties sudarymo, teisių į juos, šių teisių suvaržymo ir juridinių faktų išregistravimo bei žemės sklypų, pertvarkytų pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, teisių į juos, šių teisių suvaržymo ir juridinių faktų įregistravimo.