Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ingrida ir Ko“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-830-445/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ingrida ir Ko“ patikslintą ieškinį atsakovui E. B. dėl piniginės kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

20. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

21. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

22. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2019 m. gegužės10 d. Varėnos rajono 1-ojo notarų biuro notaro R. M. patvirtinta Pirkimo–pardavimo ir nuomos teisių perleidimo sutartimi ir susitarimu dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo (toliau – Sutartis) UAB „Ingrida ir Ko“ (Sutartyje – pardavėjas) pardavė, E. B. (Sutartyje – pirkėjas) asmeninės nuosavybės teise nupirko 18527/67754 dalis, t. y. 182,57 kv. m pastato–buitinio korpuso (patalpų išdėstymo schemoje pažymėta indeksais 1-27 (39,34 kv. m), 1-28 (16,86 kv. m), 1-30 (81,71 kv. m), 1-30 (81,71 kv. m), dalis 1-31 (15,08 kv. m), 1-32 (14,79 kv. m), 1-33 (14,79 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Varėnos r. sav. (duomenys neskelbtini) (Sutarties 2.1.1 punktas); 2836/36849 dalis, t. y. 28,36 m kitų inžinerinių statinių–kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Varėnos r. sav. (duomenys neskelbtini) (Sutarties 2.1.2 punktas). Sutarties VI dalimi šalys, valdydamos bendrosios dalinės nuosavybės teise pastatą–buitinį korpusą, esantį Varėnos r. sav. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir vadovaudamosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.81 straipsniu, sutarė dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir numatė (Sutarties 6.1.2 punktas), kad E. B. (arba kitas teisėtas šios pastato–buitinio korpuso dalies naudotojas) atskirai naudosis 182,57 kv. m ploto pastato dalimi, pridedamame pastato plane (Sutarties priedas Nr. 5) patalpos pažymėtos indeksais 1-27 (39,34 kv. m), 1-28 (16,86 kv. m), 1-30 (81,71 kv. m), 1-31 (dalis lygi 15,08 kv. m), 1-32 (14,79 kv. m), 1-33 (14,79 kv. m). Sutarties 7.15 punktu pirkėjas (byloje – atsakovas) įsipareigojo per 3 mėnesius nuo šios sutarties pasirašymo ir notarinio patvirtinimo momento užmūryti praėjimus iš patalpos 1-27 į patalpą 1-29, iš patalpos 1-28 į patalpą 1-29, iš patalpos 1-30 į patalpą 1-29, taip pat aklina mūro siena pertverti patalpą 1-31 į dvi patalpas pagal šalių nuosavybės teise turimas dalis, sieną mūrijant tarp patalpų 1-30 ir 1-33, sujungiant sienas skiriančias patalpas 1-30 ir 1-37 bei patalpas1-33 ir 1-34.

23. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) ir prijungtos Alytaus aplinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-125-922/2021 medžiaga byloje taip pat nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Ingrida ir Ko“ du kartus patikslintą ieškinį atsakovui E. B. dėl įpareigojimo nugriauti sieną, 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu įpareigojo atsakovą E. B. per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti patalpoje, pastato plane pažymėtos indeksu 1-31, sumūrytą sieną; atsakovui E. B. neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą laiką, pripažino ieškovei UAB „Ingrida ir Ko“ teisę pačiai nugriauti sumūrytą sieną; tenkino atsakovo advokato padėjėjo prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ir atidėjo sprendimo dėl įpareigojimo nugriauti sumūrytą sieną įvykdymą iki 2021 m. lapkričio 30 d. imtinai; priteisė iš atsakovo ieškovei, valstybei bylinėjimosi išlaidas. 2021 m. lapkričio 17 d. UAB „Ingrida ir ko“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, atsakovui E. B. dėl 758,52 Eur kompensacijos ir 5 procentų delspinigių nuo bylos iškėlimo teisme priteisimo, trečiasis asmuo Varėnos pirmojo notarų biuro notaras R. M.. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi, kurią nepakeistą paliko Kauno apygardos teismas 2022 m. spalio 13 d. nutartimi, ieškovės UAB „Ingrida ir Ko“ ieškinį bei patikslintą ieškinį atsakovui E. B., trečiasis asmuo Varėnos I-ojo notarų biuro notaras R. M., dėl kompensacijos priteisimo, paliko nenagrinėtą, priteisė iš ieškovės atsakovui, trečiajam asmeniui ir valstybei bylinėjimosi išlaidas (CPK 179 straipsnio 3 dalis, Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys – Alytaus apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-345-547/2022 ir prijungta Alytaus apylinkės teismo civilinė bylą Nr. 2-345-547/2022).

24. Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė UAB „Ingrida ir Ko“ (toliau – ieškovė arba apeliantė) prašo priteisti iš atsakovo E. B. (toliau – atsakovas) 758,52 Eur piniginę kompensaciją, 5 procentus delspinigių, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-125-922/2021, nagrinėjamoje byloje atsakovo 2019–2021 m. naudoto patalpos 1-31 viršpločio klausimu neturi prejudicinės galios, ieškovės nurodomas 3,325 kv. m atsakovo neteisėtai naudotas patalpos 1-31 plotas yra įrodinėjimo dalykas esamoje byloje. Minėtas teismo sprendimas yra susijęs iš esmės tik su viena teisine, šalių teises ir pareigas nustatančia išvada, kad pertvara (siena) patalpoje 1-31 (tuo metu) stovi ne vietoje ir ją reikia įpareigoti nugriauti. Vadovaudamasis 2021 m. birželio 11 d. teismo ekspertizės akto civilinėje byloje Nr. 2-125-922/2021 21 aprašomosios dalies duomenimis ir skundžiamame sprendime pateikiamu detaliu skaičiavimu, teismas konstatavo, kad atsakovas įsigijo 15,08 kv. m plotą patalpoje 1-31, o laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 10 d. iki 2021 m. spalio 31 d. (28 mėnesius ir 20 dienų) naudojosi 15,94 kv. m plotu; vadinasi, be teisinio pagrindo atsakovas naudojosi 0,86 kv. m patalpos 1-31 plotu. Teismas nenustatė, kad šalis sieja sutartiniai santykiai, nenustatė buvusios šalių valios sudaryti ieškovei priklausančios patalpos 1-31 0,86 kv. m ploto nuomos ar panaudos sutartį, todėl kilusio ginčo nekvalifikavo kaip sutartinės civilinės atsakomybės taikymo klausimo. Sprendimo motyvuojamojo dalyje teismas padarė išvadą, kad vien tų aplinkybių, jog atsakovas be teisinio pagrindo 28 mėnesius ir 20 dienų naudojosi 0,86 kv. m patalpos 1-31 plotu nepakanka pagrįsti ieškovės prašomos priteisti 758,52 Eur piniginės kompensacijos (turtinės žalos) dydžiui, o ieškovė turtinės žalos dydžio byloje neįrodė, todėl ieškinį atmetė nesant įrodyto žalos dydžio.

25. Apeliantė mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino sprendimą už akių, išėjo už ieškinio ribų ir revizavo jau įsiteisėjusi teismo sprendimą, neteisingai vertino įrodymus, teismas buvo šališkas, neteisingai leido atstovauti advokatui ir nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas (atstovavimo išlaidas, žyminį mokestį).

26. Analizuodamas ir vertindamas apeliantės argumentus dėl nepagrįstai panaikinto sprendimo už akių, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skirtingai nei vykstant įprastam bylos nagrinėjimui, priimant sprendimą už akių, teismas atlieka tik formalų byloje esančių įrodymų vertinimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), o civilinis procesas turi užtikrinti veiksmingą ir realų teisės į teisingą teismą įgyvendinimą abiem ginčo šalims. Be to, teismo sprendimas už akių turi būti suderinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013). Visais atvejais turi būti įvertinama, ar šalies, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, neturėjimas galimybės prieštarauti dėl sprendimo už akių priėmimo ir šalies, kurios prašymu priimtas sprendimas už akių, reikalavimų tenkinimas, atlikus tik formalų jos pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, nepažeidžia proporcingumo ir šalių interesų derinimo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-403/2019). Pažymėtina, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas nurodė aplinkybes, kurios, jo nuomone, paneigia pirmosios instancijos teismo, priėmusio sprendimą už akių, išvadas. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar atsakovo pareiškime nurodyti įrodymai ir argumentai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, 2023 m. sausio 19 d. nutartyje, kuria panaikino sprendimą už akių ir atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės, nurodė ne tik tai, kad atsakovas savo elektroninių paslaugų portalo (EPP) paskyroje nebuvo išreiškęs pageidavimo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis, dėl ko plačiai pasisakoma itin teisiškai neraštingame apeliaciniame skunde, bet pateikė ir atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytas aplinkybes, kurios, jo nuomone, paneigia pirmosios instancijos teismo, priėmusio sprendimą už akių, išvadas. Sekant kasacinio teismo praktika, argumentų, keliančių pagrįstų abejonių teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-701/2017, 32 punktas). Taigi, sprendimo už akių neteisingumas gali būti nustatytas ne tik tais atvejais, kada sprendimo už akių peržiūrėjimo prašanti šalis pateikia naujus įrodymus, bet ir tada, kai tokią išvadą galima daryti pagal byloje jau esančius (pateiktus) įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018, 42 punktas). Todėl atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino sprendimą už akių.

27. Atmestinas kaip nepagrįstas ir kitas apeliantės argumentas, kad atstovavimo sutartis negalėjo būti sudaryta iš anksto, todėl teismas neteisėtai leido advokatui atstovauti byloje. Kaip jau minėta, iš prijungtos Alytaus apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-345-547/2021 ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta (nutarties 23 pastraipa), kad ieškovė dar 2021 m. lapkričio 17 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui dėl 758,52 Eur kompensacijos ir 5 procentų delspinigių nuo bylos iškėlimo teisme priteisimo, kurį teismas 2022 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi, kurią nepakeistą paliko Kauno apygardos teismas 2022 m. spalio 13 d. nutartimi, paliko nenagrinėtą, o 2022 m. lapkričio 3 d. ieškovė vėl kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai leido byloje dėl nuostolių (negautų pajamų) atsakovą atstovauti advokato padėjėjui 2022 m. sausio 24 d. sudarytos atstovavimo sutarties pagrindu.

28. Ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, savo nuožiūra pasirenka ir nustato ieškinio dalyką (reikalavimą) bei nurodo ieškinio pagrindą – faktines aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), taip apibrėždamas bylos nagrinėjimo ribas Teismas, priimdamas sprendimą dėl byloje pareikštų reikalavimų, negali peržengti šių ribų, išskyrus civilinio proceso normose nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis).

29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškovas turi ir teisę, ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą. Būtent tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-37/2014; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022, 25 punktas).

30. Kita vertus, ieškovas neprivalo nurodyti teisinio ieškinio pagrindo, o ginčo santykių teisinė kvalifikavimą atlieka teismas. Teismų praktikoje pasisakoma ir tokiu aspektu, kad faktinių aplinkybių teisinis kvalifikavimas yra teismo pareiga, kurią teismas atlieka ex officio (pagal pareigas), vadovaudamasis teisės normomis ir nesaistomas to, kaip šalys pačios teisiškai vertina savo veiksmus ar kitas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų faktiniu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2011; 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-469/2019).

31. Teisinė kvalifikacija nėra savitikslė, neskirta vien tik atitinkamoms teisės normoms pritaikyti; jos tikslas – identifikuoti teisinius santykius tam, kad ginčas būtų teisingai išspręstas taikant būtent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas Teisinės kvalifikacijos paskirtis – nustatyti, kokie teisiniai santykiai sieja ginčo šalis, ir, atitinkamai pritaikius šiuos santykius reglamentuojančias teisės normas, išspręsti ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-687/2020).

32. Nagrinėjamu atveju apeliantė kreipėsi į teismą su ieškiniu, jame suformulavusi reikalavimą priteisti 758,52 Eur piniginę kompensaciją, 5 procentų dydžio delspinigius. Pareikštų reikalavimų pagrįstumą (ieškinio faktinį pagrindą) apeliantė iš esmės grindė tuo, kad atsakovas neteisėtai buvo užėmęs dalį jai priklausančios patalpos ir dėl tokių atsakovo veiksmų ieškovė patyrė žalą, kurią atsakovas turėtų atlyginti, skaičiuojant pagal nuomos kainą. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju taikytinos materialiosios teisės normos, reglamentuojančios nuostolių dėl negautų pajamų atlyginimą. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį negautos pajamos, kaip netiesioginiai nuostoliai, yra asmens pagrįstai tikėtinos gauti lėšos, kurias asmuo būtų gavęs iš teisėtos veiklos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

33. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad negautos pajamos kvalifikuojamos kaip turtinė žala, kai jos atitinka šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2022, 36 punktas).

34. Žalos faktas ir dydis nepreziumuojami ir turi būti įrodinėjami įprastine tvarka, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019, 31 punktas).

35. Siekdama pagrįsti ieškinio reikalavimus dėl negautų pajamų priteisimo, ieškovė pateikė skaičiavimus, kad 7,96 Eur vieno kvadratinio metro negyvenamųjų administracinės paskirties šildomų patalpų mėnesio nuomos Varėnos mieste kainos vidurkis turi būti padaugintas iš 3,325 kv. m atsakovo neteisėtai naudoto ploto, kas yra lygu 26,46 Eur kompensacijos dydžiui per mėnesį, o už 28 mėnesius ir 20 dienų, tol kol stovėjo atsakovo išmūryta siena, turtinės žalos įkainojimas, taikant potencialios nuomos kainos metodą, sudaro 758,52 Eur.

36. Reikalavimą dėl negautų pajamų atlyginimo pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu. Visų pirma, vien tai, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis pastato šildymas yra centrinis, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, neįrodo, kad ieškovė savo sąskaitą šildė atsakovo neteisėtai užimtą patalpos 1-31 plotą ir dėl to patyrė tiesiogines išlaidas. Ieškovė net nepateikė įrodymų apie tai, kad atsakovo neteisėtai užimtas patalpos 1-31 plotas yra 3,325 kv. m. Pirmosios instancijos teismas nerevizavo jau įsiteisėjusio Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo, kaip bando įtikinti apeliantė, o tik konstatavo faktą, kad minėtas sprendimas nagrinėjamoje byloje dėl atsakovo 2019–2021 m. naudoto patalpos 1-31 viršpločio klausimu neturi prejudicinės galios ir yra susijęs iš esmės tik su viena teisine, šalių teises ir pareigas nustatančia išvada, kad pertvara (siena) patalpoje 1-31 (tuo metu) stovi ne vietoje ir ją reikia įpareigoti nugriauti. Ieškovei nepateikus jokių objektyvių įrodymų apie tai, kad atsakovo užimtas patalpos 1-31 plotas yra 3,325 kv. m, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai vertino jam turimus (jų tarpe – ir prijungtų bylų duomenis) ir sprendime aptartus duomenis, kurių pagrindu padarė teisingą išvadą, kad be teisinio pagrindo atsakovas naudojosi 0,86 kv. m patalpos 1-31 plotu ir už ieškinio ribų neišėjo.

37. Antra, kaip nustatyta kasacinio teismo praktikoje, netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne hipotetiškai tikėtinomis gauti pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2022, 37 punktas). Asmuo, siekdamas negautų pajamų atlyginimo, turi įrodyti savo realias galimybes gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Be to, įstatymas nustato, kad negautos pajamos yra grynasis pelnas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Ieškovė reikalavimą atlyginti negautas pajamas grindžia išimtinai savo skaičiavimais apie negyvenamųjų administracinės paskirties šildomų patalpų mėnesio nuomos Varėnos mieste kainos vidurkio apskaičiavimu, tačiau objektyvių duomenų ir įrodymų, kad būtų gautos būtent ieškovės nurodyto dydžio pajamos, nepateikė.

38. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, buvo šališkas, tačiau nušalinimo teisėjui nereiškė, procesinėmis teisėmis, numatytomis CPK 64 straipsnyje nesinaudojo, todėl teiginiai dėl teismo šališkumo vertintini kaip nepagrįsti. Apeliantės argumentai dėl abejonių keliančio civilinę bylą nagrinėjusio teisėjo šališkumo išimtinai susiję su jo atliktu procesiniu veiksmu, t. y. priimto už akių sprendimo panaikinimu. Tačiau procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas Atsižvelgiant į tai, atmestini apeliantės argumentai dėl abejonių keliančio teisėjo šališkumo kaip nepagrįsti, o aplinkybių, kurios galėtų kelti pagrįstas abejones teisėjo (teismo) nešališkumo, nenustatyta.

39. Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovams ir tretiesiems asmenims – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), nustatyti užmokesčio dydžiai.

40. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria ieškovės argumentams, kad atstovavimo išlaidos (220,00 Eur) pirmosios instancijos teisme negalėjo būti priteistos, nes teismui pateikta atstovavimo sutartis sudaryta dar iki 2022 m. sausio 24 d. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo prašymas atlyginti bylos nagrinėjimo metu patirtas teisinės pagalbos išlaidas yra pagrįstas įrodymais, prašomos priteisti šios rūšies išlaidos neviršija užmokesčio už civilinėse bylose teikiamą teisinę pagalbą Rekomendacijose nustatytų jų maksimalaus dydžio, bei įvertinus, kad atstovavimas buvo teisėtas ir tinkamas (apie tai pasisakyta nutarties 27 pastraipoje), pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš ieškovės atsakovui 220,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

41. Taip pat kaip nepagrįsti atmesti apeliacinio skundo argumentai ir dėl 70,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto paduodant pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, priteisimo.

42. Pažymėtina, kad pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį, procesinio dokumento nepateikimo ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Todėl teismas, nagrinėdamas tokį pareiškimą, turi atidžiai įvertinti, ar buvo CPK nustatytos teisinės prielaidos konstatuoti šalies pasyvų procesinį elgesį ir šalies atžvilgiu priimti sprendimą už akių, taip pat ar šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis). Teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir nustatęs, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių ir (arba) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, privalo panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1334-330/2021).

44. Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinio skundo argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.

45. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, padarė išvadas tinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo procesą, taip pat materialinės teisės normas, reguliuojančias nuostolių dėl negautų pajamų atlyginimą, skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo išvados atitinka nustatytas faktines aplinkybes byloje, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

46. Netenkinus apeliacinio skundo, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

47. Atsakovas pateikė prašymą priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme – 150,00 Eur už advokato padėjėjo suteiktą konsultaciją dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalį advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose, o rengimas procesinių dokumentų, teikiamų apeliacinės instancijos teismui, nors juos pasirašo ir teismui pateikia atstovaujamasis, o ne advokato padėjėjas, reiškia atstovaujamojo vardu atliekamus procesinius veiksmus, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Taigi įstatymas draudžia advokato padėjėjui atstovauti byloje dalyvaujančiam asmeniui apeliacinės instancijos teisme, todėl konstatuotina, kad advokato padėjėjas neturi teisės atstovaujamojo vardu apeliaciniame procese atlikti jokio procesinio veiksmo, už kurį turėtų būti atlyginama pagal CPK 98 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-611/2023). Tokiu būdu atsakovo prašymas atmestinas, nes, kaip minėta, advokato padėjėjas neturi teisės atstovaujamojo vardu apeliaciniame procese atlikti jokių procesinių veiksmų, už kuriuos turėtų būti atlyginama pagal CPK 98 straipsnį.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2023 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.