Alytaus apylinkės teismo sprendimas

nuotoliniu būdu dalyvaujant atsakovui E. B. ir jo atstovui advokato padėjėjui Aleksandrui Timoščenko,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ingrida ir ko“ 2022-11-14 patikslintą ieškinį DOK-43176 (toliau – ir ieškinys) atsakovui E. B. dėl piniginės kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų civilinėje byloje Nr. 2-125-922/2021, kuri išnagrinėta 2021-08-30 sprendimu, įsiteisėjusiu 2021-09-30, buvo nuspręsta įpareigoti atsakovą E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nugriauti patalpoje, pastato plane pažymėtos indeksu 1-31, sumūrytą sieną. Atsakovui E. B. neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą laiką, pripažinti ieškovei UAB „Ingrida ir Ko“ teisę pačiai nugriauti sumūrytą sieną. Civilinėje byloje Nr. 2-125-922/2021 ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ingrida ir Ko“ 2021-01-25 patikslintame ieškinyje DOK-3140 be įpareigojimo atsakovui E. B. nugriauti patalpoje, Pastato plane pažymėtos indeksu 1-31, sumūrytą sieną, dar buvo prašoma įpareigoti atsakovą sumūryti naują sieną pagal 2020 m. lapkričio 16 d. IĮ „Geostata“ „1B1/p pastato pirmo aukšto naudojamų patalpų plane pagal 2019 m. gegužės 10 d. Pirkimo-pardavimo sutarimi (notarinis Nr. 3144) nustatytas šalių patalpos 1-31 naudojimosi dalis“, nurodytą sienos pertvėrimo vietą patalpoje 1-31, padalijant šią patalpą į dvi – 13,66 kv.m dydžio patalpą ieškovės naudojimuisi ir 15,08 kv.m dydžio patalpą atsakovo naudojimuisi. Pastaroji ieškovės reikalavimo dalis dėl atsakovo įpareigojimo sumūryti naują sieną yra susijusi su konkrečia 2020 m. lapkričio 16 d. IĮ „Geostata“ sudarytame plane (planas yra 2021-01-25 patikslinto ieškinio DOK-3140 priedas) nurodyta patalpos 1-31 pertvaros (plano sudarymo metu numatyta ir turėsiančia būti) vieta. Kaip matyti, ieškovės reikšto reikalavimo dalis dėl atsakovo įpareigojimo sumūryti naują sieną konkrečioje, 2020-11-16 plane, numatytoje vietoje, civilinėje byloje Nr. 2-125-922/2021 nebuvo išspręsta, nes 2021 m. rugpjūčio 9 d. teismo posėdyje ieškovė atsisakė savo reikalavimo dalyje dėl atsakovo įpareigojimo sumūryti (naują) sieną pagal pateiktą IĮ „Geostata“ planą ir iš jos išplaukiančio išvestinio reikalavimo dalies dėl teisės ieškovei pripažinimo pačiai sumūryti naują sieną pagal IĮ „Geostata“ planą. Teismas 2021-08-30 sprendimo motyvuojamojoje dalyje padarė išvadą, kad atsakovui ginčo patalpą pertvėrus siena, atsakovas naudojasi didesne (nenurodyta kiek) ginčo patalpos dalimi, negu jis įsigijo, todėl tokiais savo veiksmais atsakovas pažeidžia ieškovės teises ir teisėtus interesus naudotis jai priskirta ginčo patalpos dalimi. Sprendime įvertinta ir tai, kad atsakovo atstovas teismo posėdyje po ekspertizės atlikimo taip pat sutiko su ieškovo reikalavimu nugriauti sieną, nurodė, kad teismas turi tenkinti tokį ieškovo reikalavimą, todėl ginčo dėl ieškovės reikalavimo nugriauti sieną bylos nagrinėjimo pabaigoje neliko. Teismas konstatavo, kad dėl šių priežasčių ieškovės reikalavimas nugriauti sieną tenkintinas.

Kaip matyti, Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų civilinėje byloje Nr. 2-125-922/2021, kuri išnagrinėta 2021-08-30 sprendimu, įsiteisėjusiu 2021-09-30, ieškovei atsisakius dalies savo reikalavimo, nebuvo sprendžiamas klausimas kokio konkretaus dydžio (kiek kvadratinių metrų) didesne ginčo patalpos 1-31 dalimi, negu jis įsigijo, atsakovas naudojosi. Civilinėje byloje Nr. 2-125-922/2021 buvo išspręstas tik sienos (toliau – ir ginčo siena) nugriovimo klausimas, toks teismo sprendimas tiko abiems šalims. 2021-08-30 sprendimas nagrinėjamoje byloje atsakovo 2019-2021 m. naudoto patalpos 1-31 viršpločio klausimu neturi prejudicinės galios, ieškovės nurodomas 3,325 kv.m atsakovo neteisėtai naudotas patalpos 1-31 plotas yra įrodinėjimo dalykas esamoje byloje. Pasitvirtino atsakovo atstovo išsakytas argumentas, kad 2021-08-30 teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-125-922/2021 rezoliucinėje dalyje nėra pasisakyta dėl viršpločio (jo dydžio).

Atsakovas nurodo aplinkybę, kad ekspertizės akto, esančio Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų civilinėje byloje Nr. 2-125-922/2021, 30 puslapyje yra išvada, kad atsakovo valdomas viršplotis sudaro 2,49 kv. m., kas, teismo nuomone, yra susiję su atsakovo patirtimi, kad ieškovė gali reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo, nes esą atsakovas valdo daugiau ploto, negu įsigijo. 2021-06-11 teismo ekspertizės akto atsakyme į 6 klausimą (ekspertizės akto 29-30 psl.) yra nurodoma, kad E. B. įsigytas plotas yra 182,57 kv.m., naudojamas plotas 185,06 kv.m, viršplotis sudaro 2,49 kv.m. Vis dėlto, 2021-06-11 teismo ekspertizės akte nustatyti duomenys nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (darant ekspertizę tokio tikslo ir nebuvo), todėl negalima taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.262 straipsnyje numatytos prezumpcijos, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka, o akte esanti išvada, kad viršplotis sudaro 2,49 kv.m. yra išankstinė, tačiau teisiškai neįpareigojanti išvada. 2021-06-11 teismo ekspertizės akto reikšmė susijusi su civilinėje byloje Nr. 2-125-922/2021 keltais klausimais, ekspertizės aktas turėjo tarnauti teismui darant tam tikras teisiškai įpareigojančias išvadas. Kaip jau minėta, civilinėje byloje Nr. 2-125-922/2021, kuri išnagrinėta 2021-08-30 sprendimu, ieškovei atsisakius dalies savo reikalavimo, nebuvo sprendžiamas (teismas toje situacijoje net neturėjo tokios teisės) klausimas kokio konkretaus dydžio (kiek kvadratinių metrų) didesne ginčo patalpos 1-31 dalimi, negu jis įsigijo, atsakovas naudojosi, buvo išspręstas tik sienos nugriovimo klausimas. Civilinės bylos Nr. 2-125-922/2021 baigtį iš esmės nulėmė atsakovo atstovo teismo posėdyje po ekspertizės atlikimo pareikštas sutikimas su ieškovės reikalavimu nugriauti sieną. Taigi, 2021-08-30 teismo sprendimas yra susijęs iš esmės tik su viena teisine, šalių teises ir pareigas nustatančia išvada, kad pertvara (siena) patalpoje 1-31 (tuo metu) stovi ne vietoje ir ją reikia įpareigoti nugriauti. Teismas dabar nagrinėjamoje byloje vadovausis tik faktiniais 2021-06-11 teismo ekspertizės akte nustatytais duomenimis (patalpų plotų matavimais), o ne akte pateiktomis teisiškai neįpareigojančiomis išvadomis.

Ieškovės ieškinyje prašoma priteisti 758,52 Eur suma yra grindžiama aplinkybe, kad atsakovas neteisėtai buvo užėmęs dalį (nurodoma 3,325 kv.m) uždarosios akcinės bendrovės „Ingrida ir ko“ patalpos, pažymėtos indeksu 1-31, esančios (duomenys neskelbtini), tai truko 28 mėnesius ir 20 dienų. Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškovės pareikštas reikalavimas, o jos reikalavimas yra susijęs būtent su patalpos, pažymėtos indeksu 1-31 plotu. Nėra pareikšta reikalavimo atsakovui, kad jis tariamai neteisėtai valdo ir naudoja didesnį patalpų plotą, negu yra įsigijęs 2019 m. gegužės 10 d. Varėnos rajono 1-ojo notaro biuro notaro Raimundo Miknevičiaus patvirtinta Pirkimo-pardavimo sutartimi, Notarinio registro Nr. 3144 (civilinė byla Nr. 2-125-922/2021, b. l. 6-19, toliau – ir 2019-05-10 sutartis arba Sutartis). Kadangi ieškovė teigia, kad atsakovas neteisėtai buvo užėmęs 3,325 kv.m jos patalpos, pažymėtos indeksu 1-31, plotą, todėl pareiga įrodyti šią aplinkybę dėl būtent tokio ploto (3,325 kv.m) tenka ieškovei. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Kaip jau minėta, 2021-08-30 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-125-922/2021 dabar nagrinėjamoje byloje atsakovo 2019-2021 m. naudoto patalpos 1-31 viršpločio klausimu neturi prejudicinės galios, o ieškovės nurodomas atsakovo tariamai neteisėtai naudotas patalpos 1-31 3,325 kv.m plotas yra įrodinėjimo dalykas esamoje byloje.

2019 m. gegužės 10 d. notaro Raimundo Miknevičiaus patvirtinta Pirkimo-pardavimo sutartimi, kuri iki šiol laikoma teisėtai sudaryta ir galiojančia sutartimi, jos šalims turinčia įstatymo galią (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 6.189 straipsnio 1 dalis) atsakovas E. B. įsigijo dalį patalpos 1-31 (15,08 kv.m) (Sutarties 2.1.1 punktas), jam taip pat buvo priskirta naudotis patalpos 1-31 dalimi, lygia 15,08 kv.m. Sutarties 7.15 punkte buvo numatytas pirkėjo (atsakovo) įsipareigojimas aklina mūro siena pertverti patalpą 1-31 į dvi patalpas pagal šalių nuosavybės teise turimas dalis. Teismas daro išvadą, kad atsakovas įsigijo 15,08 kv.m plotą patalpoje 1-31, o laikotarpiu nuo 2019-06-10 iki 2021-10-31 (28 mėnesius ir 20 dienų) naudojosi 15,94 kv.m plotu. Vadinasi, be teisinio pagrindo atsakovas naudojosi 0,86 kv.m patalpos 1-31 plotu. Teismas nelaiko, kad nuo 2019-06-10 iki 2021-10-31 patalpoje 1-31 buvusios vidinės pertvaros (ginčo sienos) plotą 1,01 kv.m atsakovas naudojo savo reikmėms. 2019-05-10 sutartyje nebuvo aptarta kokią teisinę reikšmę turi ginčo sienos užimamas plotas (neaptarta ar jis visas, ar pusė turi būti priskaičiuojamas prie pardavėjai ar pirkėjui tenkančio patalpų ploto). Iš esmės Sutarties 7.15 punkte numatyta pertvaros statyba turėjo įgyvendinti Sutarties tikslą, kad patalpa 1-31 būtų padalinta pagal šalių nuosavybės teise turimas dalis (14,05 kv.m pardavėjos naudojimuisi ir 15,08 kv.m pirkėjo naudojimuisi). Nėra nuginčyta, kad pirkėjas atsakovas įsigijo kitokį, negu 15,08 kv.m patalpos 1-31 plotą, o pasirašant Sutartį nebuvo numatyta, kad iš įsigyto ploto turės būti išskaitytas mūrijamos pertvaros plotas (pusė jo ar visas). Be to, pertvara patalpoje 1-31, jos užimtas plotas, kad ir kam ji būtų priskirta, neturi neteisėto naudojimo (neteisėto naudojimo aplinkybe yra grindžiamas ieškinys) požymio, nes jos pastatymas buvo skirtas teisėtam tikslui – įgyvendinti 2019-05-10 sutartį, todėl žala, skaičiuojant pagal pertvaros užimtą plotą negalėtų būti priteista.

Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių rašytinės ar žodinės patalpų nuomos ar kitos sutarties sudarymą. Ieškovės atstovas teismo posėdyje yra nurodęs, kad valios nuomotis užimtų patalpų plotą nebuvo, nuomos sutarties sudarymo nepatvirtino atsakovas. Teismas nenustatė, kad šalis sieja sutartiniai santykiai, nenustatė buvusios šalių valios sudaryti ieškovei priklausančios patalpos 1-31 0,86 kv.m ploto nuomos ar panaudos sutartį, todėl kilusio ginčo nekvalifikuoja kaip sutartinės civilinės atsakomybės taikymo klausimo.

Pagal byloje esančius įrodymus be teisinio pagrindo atsakovas 28 mėnesius ir 20 dienų naudojosi 0,86 kv.m patalpos 1-31 plotu. Šių dviejų dedamųjų nepakanka pagrįsti ieškovės prašomos priteisti 758,52 Eur piniginės kompensacijos (turtinės žalos) dydžiui. Byloje turi būti įrodyta, kad ieškovės nurodytas 7,96 Eur vieno kvadratinio metro negyvenamųjų administracinės paskirties šildomų patalpų mėnesio nuomos Varėnos mieste kainos vidurkis yra pagrįstas ir turi būti taikomas skaičiuojant turtinės žalos dydį. Pareiga įrodyti turtinės žalos dydį tenka ieškovei. Byloje ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad savo sąskaita šildė atsakovo neteisėtai užimtą patalpos 1-31 0,86 kv.m plotą. Ta aplinkybė, kad pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) šildymas yra centrinis įrodo, kad tai yra potencialus šildymo būdas, bet neįrodo, kad ieškovė patyrė tiesiogines išlaidas (tą galėtų patvirtinti mėnesinės sąskaitos iš šilumos tiekėjo ir panašūs įrodymai) šildydama atsakovo, o ir savo naudojamas patalpas. 2023 m. sausio 19 d. priimtoje nutartyje nagrinėjamoje byloje, kuri 2023-01-24 buvo įteikta ir ieškovės atstovui, buvo pasiūlyta ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ingrida ir Ko“ teismui pateikti įrodymus apie pastato – Buitinio korpuso, esančio (duomenys neskelbtini) patalpų, įskaitant patalpos 1-31 šildymą, šildymo kainą, apimančius laikotarpį nuo 2019-06-10 iki 2021-10-31. Tam atvejui, jeigu nebus pateikti įrodymai apie šildymą, buvo pasiūlyta šalims pateikti įrodymus, kurie pagrindžia nešildomų negyvenamųjų patalpų atlygintino naudojimosi (nuomos) kainą Varėnos mieste. Ieškovės atstovas nepasinaudojo 2023-01-19 nutarties pasiūlymu pateikti įrodymus: teismo posėdžio metu jis negalėjo pasakyti kokio dydžio būtų kompensacija nešildomoms patalpoms, nenurodė priežasčių kas jam sutrukdė pateikti įrodymus.

Iš byloje esančių duomenų nėra žinoma nešildomų negyvenamųjų patalpų atlygintino naudojimosi (nuomos) kaina Varėnos mieste. Tai yra įrodinėjimo dalykas nagrinėjamoje byloje, pareiga įrodyti savo reikalavimą tenka ieškovei. Nagrinėjama byla yra privataus turtinio intereso byla ir teismas joje nėra aktyvus (pats nerenka įrodymų, gali tik pasiūlyti, kad juos pateiktų šalys). Akivaizdu, kad ieškovės nurodytas 7,96 Eur vieno kvadratinio metro negyvenamųjų administracinės paskirties šildomų patalpų mėnesio nuomos Varėnos mieste kainos vidurkis esamoje situacijoje negali būti taikomas, nes atsakovo neteisėtai naudotas 0,86 kv.m plotas nebuvo šildomas ieškovės sąskaita (įrodymų apie šildymą ieškovė nepateikė). Nors ir akivaizdu, kad ieškovės nurodyta 7,96 Eur vieno kvadratinio metro kaina (vienas iš būtinųjų žalos dydžio skaičiavimo dedamųjų) turėtų būti mažesnė (net neatsižvelgiant į užimtos patalpos būklę, apdailos pobūdį, nusidėvėjimą), tačiau kokia tai galėtų būti kaina teismas savo iniciatyva nurodyti (nei tiksliai, nei apytiksliai) negali (o ir neturi teisės), nes taip būtų pažeistas rungimosi principas. Teismas negali stoti į ieškovės ar atsakovo pusę, padėdamas įrodyti tas aplinkybes, kuriomis šalys remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Ieškinys atmetamas nesant įrodyto žalos dydžio. Šiuo atveju netaikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, nes akivaizdu, kad ieškovė galėjo, bet dėl neatskleistų priežasčių nesistengė įrodyti nuostolių dydžio. Akivaizdu, kad jeigu ieškovė galėjo pateikti duomenis apie vieno kvadratinio metro šildomų patalpų kainą, tai galėjo pateikti duomenis ir apie nešildomų patalpų atlygintino naudojimosi kainą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.396 straipsnio 1 dalis numato, kad nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, kurį pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui, taip pat nurodyta to daikto vieta atitinkamame žemės sklype arba parduodamo nekilnojamojo daikto vieta kitame nekilnojamajame daikte. Teismo preliminariu vertinimu 2019-05-10 sutartyje yra tinkamai nurodytas sutarties dalykas (atsakovas įsigijo 15,08 kv.m patalpoje 1-31 ir Sutartyje nurodytą kainą mokėjo būtent už patalpų, įskaitant patalpos 1-31 15,08 kv.m plotą, neatsižvelgiant į tai kokio tikslumo matavimai galiojo Sutarties sudarymo metu ir galioja iki šiol). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.327 straipsnio 2 dalis numato, kad pardavėjas neatsako pagal šio straipsnio 1 dalies reikalavimus už bet kokį daiktų neatitikimą, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.327 straipsnio 3 dalis numato, kad pardavėjas pagal sutartį ir šį kodeksą atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau. Byloje nustatyta, kad pastato – buitinio korpuso, esančio (duomenys neskelbtini) faktinis patalpos 1-31, galimai ir kitų patalpų plotas, matuotas naudojant sertifikuotą, kalibruotą matavimo instrumentą ir licencijuotą programinę įrangą 2021 m. ekspertizės metu, neatitinka 1993-09-02 matininkės D. T. atliktų matavimų (buvo pamatuota 29,13 kv.m, iš tikrųjų patalpa 1-31 yra 25,34 kv.m). Šis neatitikimas nebuvo žinomas 2019-05-10 pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu, pardavėjai ir pirkėjui tapo žinomas surašius 2021-06-11 teismo ekspertizės aktą civilinėje byloje Nr. 2-125-922/2021. Taigi, nėra faktinio pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.327 straipsnio 2 dalyje numatytą normą, kad pardavėjas neatsako pagal šio straipsnio 1 dalies reikalavimus už bet kokį daiktų neatitikimą, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimą. Šiuo atveju taikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.327 straipsnio 3 dalis numatanti, kad pardavėjas pagal sutartį ir šį kodeksą atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau, kas reiškia, kad ieškovė pardavėja uždaroji akcinė bendrovė „Ingrida ir Ko“ atsako pirkėjo atsakovo E. B. atžvilgiu už patalpų ploto neatitikimus. Pardavėjos ieškovės atsakomybė šiuo atveju pasireiškia tokiu būdu: ieškovei patalpų, kurių neįsigijo atsakovas lieka realus ploto likutis, koks jis bebūtų ir kiek neatitiktų 1993-09-02 matavimų. Tai reiškia, kad net jeigu ieškovė po 2019-05-10 sandorio sudarymo tikėjosi turėti tiek ploto, kiek parašyta notarinėje sutartyje, tačiau jo tiek neliko (net ir nebuvo), tai dėl susidariusios situacijos atsakomybė tenka būtent ieškovei. Patalpos iki jų perleidimo atsakovui buvo ieškovės žinioje ir ji, net jei ir nebuvo jokių indikacijų, kad realus patalpų plotas neatitinka 1993 m. matavimų turėjo teisę atlikti pakartotinius matavimus, kuria rūpestingas ir atidus patalpų savininkas būtų pasinaudojęs. Jeigu ieškovė nesutinka su šiuo teismo vertinimu, ji turi teisę, atsižvelgdama į senaties terminą, kreiptis į teismą dėl matininkės D. T. 1993 m. netinkamai, nekokybiškai atliktų matavimų pagal rašytinę arba žodinę paslaugų sutartį, arba siekti prieš tai buvusio savininko pardavėjo (jeigu toks buvo) atsakomybės už paaiškėjusius neatitikimus.

Dėl ieškovės prašomų delspinigių

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 straipsnio 3 dalis numato, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.256 straipsnio 2 dalis numato, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.258 straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

Iš paminėto teisinio reguliavimo matyti, kad delspinigiai visų pirma siejami su sutartine civiline atsakomybe. Netesybas (baudą, delspinigius) taip pat, tačiau būtent sutartinės atsakomybės atveju, gali nustatyti įstatymai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, todėl šiuo atveju įrodinėjimo našta tenka ieškovei. Ieškovė neįrodė, kad su atsakovu buvo sudaryta kokia nors sutartis dėl ieškovei priklausančios patalpos 1-31 ploto dalies suteikimo laikinai naudotis atsakovui (nuomos ar panaudos sutartis), nenurodė jokio kito teisinio (įstatymo normos) ir netgi faktinio delspinigių priteisimo pagrindo. Kadangi teismui nėra žinomas įstatymas, kurio pagrindu, taikant deliktinę civilinę atsakomybę, turėtų būti priteisiami delspinigiai, taip pat neįrodžius sutarties sudarymo fakto, todėl teismas ieškovės reikalavimą dėl 5 proc. delspinigių atmeta kaip neįrodytą. Paminėtina ir tai, kad 2022 m. lapkričio 4 d. pradinio ieškinio trūkumų šalinimo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-8627-445/2022, ieškovei buvo išaiškinta: „Ieškinio dalyku nurodyta ir 5 procentų delspinigiai. Ieškovė turi nurodyti ne tik ieškinio dalyką, bet ir pagrindą (CPK 111 straipsnio 2 dalies 4 punktas)“, tačiau ieškovė, teikdama patikslintą ieškinį, į tai neatsižvelgė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Visiškai atmetus ieškinį, atsakovui iš ieškovo priteisiamos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis), t. y. 220 Eur išlaidų atsakovo E. B. naudai už jo atstovo advokato padėjėjo Aleksandr Timoščenko teiktą teisinę pagalbą ir 70 Eur žyminio mokesčio, sumokėto paduodant pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Spręsdamas dėl šalių atlygintinų teisinės pagalbos išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, šalių atstovų galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų kiekį, pobūdį, turinį, atstovavimo laiką, konsultacijų teikimą.

Pašto išlaidos nagrinėjamoje byloje sudaro 4,48 Eur (procesiniai dokumentai per Lietuvos paštą buvo siunčiami vieną kartą), t. y. neviršija 5 eurų. Iš šalių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2, tokio dydžio pašto išlaidos nepriteistinos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.6 straipsnio 3 dalimi, 6.263 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1, 4 dalimis, 98 straipsnio 1, 2 dalimis, 178, 259, 260 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Ingrida ir Ko“, juridinio asmens kodas 304739408, atsakovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 290 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.