- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-12
- Bylos Nr.
- e2A-279-221/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01592-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Atsakovas
- A. B.
- Ieškovas
- A. P.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui A. B. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, atsakovo A. B. priešieškinį ieškovei A. P. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. P. (toliau – ieškovė) prašė teismo nustatyti nepilnamečio vaiko D. B., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo A. B. (toliau – atsakovas) išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. B. po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, pervedant šias išmokas iki einamojo mėnesio paskutinės dienos į ieškovės sąskaitą; išmokas indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, pavesti ieškovei išlaikymui priteistas pinigines lėšas tvarkyti uzufrukto teise; nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką: 1) Iki D. B. lankys mokyklą tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi kas antrą savaitgalį be nakvynės, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį ir/arba sekmadienį nuo 10 val. ir grąžindamas sūnų atgal į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 14 val.; tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi kitu laiku be nakvynės, konkretų laiką suderinęs su vaiko motina; 2) D. B. pradėjus lankyti mokyklą, iki vaiko pilnametystės tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi kas antrą savaitgalį su nakvyne, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos nuo šeštadienio 10 val. ir grąžindamas sūnų atgal į jo gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 18 val.; tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi vaiko vasaros atostogų bei metinių švenčių (šv. Kalėdų, šv. Velykų) metu, konkretų laiką ir trukmę iš anksto suderinęs su vaiko motina, atsižvelgdamas į vaiko motinos planuojamą užimtumą su vaiku; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad su nepilnamečiu vaiku gyvena skyrium nuo atsakovo, tačiau dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra sutarę, todėl būtina įtvirtinti faktinę situaciją. Atsakovas savo nuožiūra bendrauja su sūnumi, todėl, siekiant apibrėžtumo, būtina nustatyti bendravimą pagal pateiktą tvarką. Iki 2017 m. lapkričio mėnesio šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, kartu išlaikė nepilnametį vaiką. Nuo 2017 m. lapkričio mėnesio atsakovas perveda nepilnamečio vaiko išlaikymui po 150 Eur per mėnesį. Nurodytos sumos nepakanka vaiko poreikiams patenkinti. Vaiko maistui per mėnesį būtina 120 Eur suma, drabužiams – 40–60 Eur, avalynei – 30 Eur, lavinimo reikmenims – 20 Eur, vaistams, vitaminams ir papildams – 71 Eur, higienos priemonėms – 40 Eur, buities priemonėms – 10 Eur, laisvalaikiui – 10 Eur, būreliams – 34 Eur, gyvybės draudimui – 30 Eur, telekomunikacijų mokesčiams – 5 Eur, komunaliniams patarnavimams – 60 Eur, kurui – 20 Eur, kitoms nenumatytoms išlaidoms – 10 Eur. Nepilnametis D. B. neturi didelių sveikatos problemų ar specialių poreikių, tačiau didesnes išlaidas sąlygoja sveikatos problemos – dažnos virusinės kvėpavimo takų ligos, diagnozuotas alerginis rinitas, bronchinė astma, ortopedinės problemos (plokščiapėdystė, klubų displazija). Ieškovės turtinė padėtis nėra pakankama finansiškai užtikrinti nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimą. Atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus, dirba (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini), kartu gyvenant dirbo papildomai, nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto, patiria mažesnės išlaidas būsto išlaikymui, pagal užimtumą (duomenys neskelbtini) turi galimybes dirbti papildomai, neturi kitų išlaikytinių, todėl prie nepilnamečio vaiko išlaikymo privalo prisidėti prašoma priteisti suma.
3. Atsakovas iš dalies sutiko su ieškiniu, patikslinęs priešieškinio reikalavimus, prašė teismo priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui D. B. išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę.
Atsiliepimas
4. Atsakovas neprieštaravo, kad nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, teigė, kad konkreti bendravimo tvarka nėra tikslinga. Atsakovas nurodė, kad su ieškove žodiniu sutarimu nustatyta išlaikymo suma buvo 150 Eur per mėnesį, būtent tokią sumą atsakovas perveda ieškovei kiekvieną mėnesį nuo gyvenimo skyrium pradžios. Ieškovės prašoma priteisti 300 Eur per mėnesį išlaikymo nepilnamečiam vaikui suma yra neadekvati atsakovo turtinei padėčiai. Sūnus D. B. neturi specialių poreikių, serga peršalimo ligomis, kurios yra būdingos tokio amžiaus vaikams ir yra laikinos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. spalio 25 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: nustatė nepilnamečio D. B. gyvenamąją vietą su ieškove pagal jos gyvenamąją vietą; nustatė, kad atsakovas su nepilnamečiu vaiku D. B. bendrauja abiejų šalių bendru sutarimu; priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. B. po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. gegužės 24 d. iki pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išskaičiuojant atsakovo išlaikymui pervestas pinigines lėšas po 150 Eur iki teismo sprendimo priėmimo dienos – 2019 m. spalio 25 d.; pavedė išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečio vaiko įstatyminei atstovei – ieškovei; nustatė, kad atsakovas periodines išmokas nepilnamečio vaiko išlaikymui perveda iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos į ieškovės banko sąskaitą; priteisė iš atsakovo valstybei 76,02 Eur bylinėjimosi išlaidas, 830,17 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas; atmetė kitus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus.
6. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovė tinkamai įgyvendina motinos valdžią, prižiūri nepilnametį vaiką, tarp šalių nesant ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatė su ieškove. Bylos nagrinėjimo metu nenustatęs aplinkybių, ribojančių atsakovo teisę matytis ir bendrauti su nepilnamečiu vaiku, teismas konstatavo nesant pagrindo spręsti dėl tėvo bendravimo teisės su nepilnamečiu vaiku ribojimo.
7. Teismas konstatavo, jog ieškovei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 1 punkto pagrindu nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios yra pripažįstamos kaip visiems žinomos, t. y., kad vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo priemonės, lėšos saviraiškai ir ugdymui ir kt., o nepilnamečiams vaikams augant, lankant ugdymo įstaigą, papildomus užsiėmimus, kiekvieną mėnesį išlaidos, susijusios su mokymusi, ugdymu ir kitais poreikiais, neišvengiamai auga. Teismas sprendė, kad ieškovės pateikti pirkimo kvitai patvirtintina tik patirtas išlaidas, bet negali būti vertinami kaip konkrečius vaiko poreikius pagrindžiantys įrodymai, pagal pateiktus čekius objektyviai nėra galimybės nustatyti, ar konkrečios maisto, medicininės ir pramoninės prekės, kiti pirkiniai buvo pirkti ir skirti būtent vaiko poreikiams tenkinti. Teismas pažymėjo, kad neracionalu manyti, jog pagal per vieną ar kelis mėnesius sukauptus kvitus bus nustatyti tikrieji vaiko poreikiai, kai kurios prekės ir patirtos išlaidos yra trumpalaikio ar vienkartinio pobūdžio, nėra perkamos ir patiriamos kas mėnesį, kai kurių užtenka ilgesniam laikotarpiui, pvz., higienos ir švaros prekės, kosmetika, vaistai ir pan. Teismas nurodė, kad, vertinant vaikui reikalingų išlaidų dydį, neprotinga pagrindimą susieti išimtinai tik su patirtų išlaidų dokumentais, vaiko poreikių skaičiavimas turi būti pagrįstas bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
8. Teismas sprendė, kad ieškovės išlaidos nepilnamečio vaiko maitinimui per mėnesį (120 Eur), nesant atskirai išskirtų išlaidų dėl ugdymo įstaigos lankymo, yra protingo dydžio. Teismas neabejojo 80 Eur išlaidų vaiko aprangai ir avalynei, 20 Eur išlaidų lavinimo priemonėms pagrįstumu. Teismas konstatavo, kad mažintini nurodyti vaiko poreikiai higienos reikmėms ir buities prekėms (40 Eur ir 10 Eur), vertinant jų ilgalaikį vartojimą, protinga ir pagrįsta suma pripažįstant 25 Eur. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo abejoti išlaidomis vaiko pramogoms, laisvalaikiui, kitomis nenumatytomis išlaidomis, būtinuoju vaiko poreikiu pripažino išlaidas būsto išlaikymui (60 Eur komunalinių mokesčių dalis) ir susisiekimo išlaidas (20 Eur kuro išlaidų dalis). Teismas suabejojo išlaidų, susijusių su mobiliojo ryšio paslaugomis, būtinumu ir reikalingumu (5 Eur mokesčių dalis). Įvertinęs, kad draudimo sutartys sudaromos savanoriškai, teismas pripažino, kad į poreikių lentelę įtrauktos 30 Eur vaiko gyvybės draudimo išlaidos nėra būtinieji vaiko poreikiai. Įvertinęs, kad ieškovės nurodyti medikamentai nėra kompensuojami (išskyrus vaistus „Ventolin“, esant diagnozuotai bronchinei astmai), nesant būtinumo, kaip nurodė vaiką gydanti šeimos gydytoja, įvardytus maisto papildus vartoti nuolat ir kartu, teismas išlaidų, reikalingų medikamentams ir maisto papildams įsigyti, sumą sumažino iki 40 Eur. Teismas nustatė, kad išlaidos ortopedinėms priemonėms ir reabilitacinėms procedūroms yra kompensuojamos valstybės, todėl nevertino jų pagrįstumo. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė iš esmės pagrindė, o atsakovas nepaneigė šalių nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui reikalingų išlaidų dydžio (CPK 185 straipsnis), be to, siekiant geriausių nepilnamečio vaiko interesų užtikrinimo, visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra vertinamos vaiko interesų naudai. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas, atsižvelgęs į vaiko amžių, būtinybę lankyti ugdymo įstaigą ir lavinti papildomus gabumus, sudaryti tinkamas sąlygas kultūriniam laisvalaikiui, teismas laikė, kad iš esmės 460 Eur dydžio suma per mėnesį reikalinga ginčo šalių nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti, yra protinga, reali, būtina ir neviršija nustatytų poreikių.
9. Teismas pažymėjo, kad atsakovas yra darbingo amžiaus ((duomenys neskelbtini) metų), byloje nėra duomenų apie sveikatos sutrikimus ar kitas priežastis, dėl kurių atsakovas negalėtų papildomai laisvu laiku dirbti ir prisidėti prie nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimo didesne dalimi. Teismas iš atsakovo banko sąskaitos 2018 m. sausio–spalio mėnesių duomenų nustatė, kad be socialinių ir kitų tikslinių išmokų, darbo užmokesčio, 500 Eur paskolos iš E. M. fiksuoti grynųjų pinigų įnešimai įvairiomis sumomis, bendra suma apie 2 710 Eur (apie 271 Eur/mėn.), 2018 m. spalio 24 d.–2018 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu įplaukos ir įnešimai grynaisiais pinigais (išskaičius darbo užmokestį) sudarė 1 066,43 Eur sumą, 2019 m. sausio 1 d.–2019 m. kovo 7 d. laikotarpiu – 210 Eur sumą. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas neatskleidė nurodytų pajamų šaltinio, turi pakankamas finansines galimybes išlaikyti (naudotis) transporto priemone, mokėti komunalinius ir kitus turimo būsto išlaikymo mokesčius, teismas sutiko su ieškove, kad, atskleisdamas tikrąją turtinę padėtį, atsakovas nebuvo pakankamai sąžiningas, atidus ir rūpestingas. Teismas pažymėjo, kad ieškovės teiginiai, jog atsakovas galbūt gauna papildomų pajamų iš prekybos maisto papildais ir transporto priemonėmis, grindžiami socialinių tinklų momentiniais išrašais, tarpusavio susirašinėjimu, skrajutėmis, skelbimais ir fotonuotraukomis, nėra pakankamas pagrindas pripažinti nustatytas aplinkybes įrodytomis. Teismas nurodė, kad nors atsakovas nepateikė duomenų apie patirtas atstovavimo išlaidas, neprašė jų priteisti, tačiau nustatytos aplinkybės leidžia pripažinti, jog pasitelkimas privataus advokato teisminiame procese patvirtina realias galimybes gauti reikiamas teisines paslaugas nesinaudojant valstybės garantuojama teisine pagalba. Teismas sprendė, kad atsakovo 2017 m. vasario 14 d. su UAB „SB lizingas“ sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. C72874355 dėl 3 000 Eur kredito neturi reikšmės.
10. Įvertinęs šalių pateiktus įrodymus, paaiškinimus apie turtinę padėtį ir teismo nustatytas aplinkybes, teismas pripažino, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, todėl pastarasis turėtų didesne dalimi prisidėti prie nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimo. Nustatęs, kad ginčo šalių nepilnamečio vaiko poreikiams per mėnesį reikalinga apie 460 Eur, įvertinęs valstybės (savivaldybės) teikiamą paramą pinigais (nuo 2018 m. sausio 1 d. – 30 Eur, nuo 2019 m. sausio 1 d. – 50 Eur), teismas iš atsakovo priteisė išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 250 Eur kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Teismas vertino, kad priteistinas nepilnamečio vaiko išlaikymo dydis yra realus, proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir jų galimybėms teikti išlaikymą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 25 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui D. B. priteisimo, nustatant 190 Eur išlaikymo sumą kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; perskirstyti iš atsakovo priteistas bylinėjimosi išlaidas; palikti nepakeistą kitą Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 25 d. sprendimo dalį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Priteistas išlaikymo nepilnamečiam sūnui dydis (250 Eur) yra pernelyg didelis, įvertinus atsakovo turtinę padėtį. Atsakovas neatsisako teikti nepilnamečiam sūnui išlaikymą, periodiškai sūnaus išlaikymui kas mėnesį mokėjo po 150 Eur, tokio dydžio išlaikymo teikimas yra pakankamas, įvertinus vaiko būtinųjų poreikių tenkinimą, tinkamą vaiko augimo ir vystymosi sąlygų užtikrinimą, atsakovo finansines galimybes. Atsakovas sutinka mokėti ir didesnį, nei iki šiol teikė, išlaikymą, t. y. po 190 Eur į mėnesį, kas sudaro 1/2 dalį atsakovo gaunamo uždarbio, atskaičius mokėtinus mokesčius. Tokia pačia dalimi prie vaiko išlaikymo prisidėjus ieškovei, vaiko poreikiai, atsižvelgiant į vaiko amžių, būtų visiškai patenkinti.
1.2. Spręsdamas iš atsakovo priteistino išlaikymo nepilnamečiam sūnui dydžio klausimą, teismas nepakankamai įvertino atsakovo turtinę padėlį ir jo finansines galimybes. Šiuo metu atsakovo gaunamos darbinės pajamos sudaro 387 Eur per mėnesį atskaičius mokesčius. Atsakovas neturi kitų pajamų, jo galimybės papildomai dirbti yra ribotos dėl užimtumo tiesioginiame darbe. Atsakovas gyvena nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, tačiau šį namą atsakovas įgijo rentos sutarties už artimų giminaičių priežiūrą pagrindu. Namas yra senos statybos (1940 m.), jo rinkos vertė yra 9 210 Eur. Atsakovas taip pat turi transporto priemonę, tačiau atsižvelgtina ir į atsakovo turėtus ir turimus finansinius įsipareigojimus. Atsakovas 2017 metais privalėjo iš banko skolintis pinigus namo remontui, dėl to atsakovas turėjo vykti laikinai padirbėti užsienyje (Norvegijoje). Iš uždirbtų pinigų atsakovas grąžino paskolą bankui ir skolą E. M. Dėl pinigų trūkumo atsakovui nuolat tenka skolintis iš E. M. nedideles pinigų sumas, bendra skolos suma yra 1 500 Eur.
1.3. Neteisinga teismo išvada, kad 460 Eur dydžio suma per mėnesį vaiko poreikiams patenkinti yra pagrįsta ir protinga. Ieškovė, siekdama pagrįsti kuo didesnes išlaidas vaiko išlaikymui, stengėsi nurodyti kuo daugiau išlaidų, nors ir visiškai nereikalingų, taip norėdama įtikinti teismą didesnės išlaikymo sūnui sumos būtinumu. Įvertinus vaiko amžių, tokio amžiaus vaiko būtinus poreikius, pakankama suma vaikui išlaikyti yra 350 Eur. Šalių nepilnametis sūnus neturi specialiųjų poreikių. Nors ieškovė deklaruoja, kad sūnus dažnai serga peršalimo ligomis, tačiau tokio pobūdžio ligos yra būdingos tokio amžiaus vaikams ir yra laikinos. Susirgus peršalimo ligomis, vaistai yra kompensuojami. Gimęs sūnus turėjo problemų dėl klubų, buvo skirtas specialus įtvaras, tačiau viskas greitai susitvarkė, šios problemos neliko. Papildomų išlaidų dėl to nebuvo patirta. Papildomos procedūros ir skiepai nėra būtini, gydančio gydytojo gali būti tik rekomenduoti. Dėl to papildomos išlaidos, kurios būtų reikalingos sūnui dėl sveikatos būklės, nėra būtinos.
1.4. Atsižvelgtina į tai, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. numatoma išmokas vaikams padidinti iki 70 Eur. Vaiko išlaikymui gaunant didesnę pašalpą, ieškovei tenkanti pareiga prisidėti prie vaiko išlaikymo proporcingai mažėja.
Atsiliepimas
12. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, prijungti papildomus įrodymus. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Atsakovo teiginį, jog jo pajamas sudaro išimtinai tik iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaunamas 387 Eur per mėnesį, atskaičius mokesčius, darbo užmokestis, atsakovas negauna kitų pajamų, paneigia byloje duoti ieškovės paaiškinimai, pateikti rašytiniai įrodymai (atsakovo „Swedbank“, AB, banko sąskaitos išrašai). Atsakovas jo nurodytą minimalų darbo užmokestį gauna kaip (duomenys neskelbtini) už (duomenys neskelbtini). Atsakovas dirba ir kaip (duomenys neskelbtini), iš to gauna papildomas pajamas, kurių neviešina. Atsakovas iki bylos iškėlimo teisme dienos nuo 2017 metų rugpjūčio mėnesio periodiškai vykdavo dirbti į užsienį (Norvegiją) ir gavo pajamas, kurias skyrė ne vaikui reikalingam išlaikymui, tačiau savo turto gerinimui (namo remontui). Byloje pateikti duomenys iš atsakovo „Facebook“ paskyros patvirtina aplinkybę, jog atsakovas iki bylos iškėlimo teisme dienos prekiavo maisto papildais, iš to gavo pajamas. Nepaneigti duomenys, jog atsakovas prekiauja automobiliais.
2.2. Atsakovas yra jauno, darbingo amžiaus, įvertinus jo veiklos pobūdį, turi galimybę dirbti papildomai, taip pat gali teikti paslaugas ne tik savo darbovietėje, kaip ir anksčiau vykdyti prekybą maisto papildais, prekiauti automobiliais, turi galimybę dirbti ir gauti pajamas užsienyje, tačiau, siekdamas išvengti prievolės mokėti sūnui reikalingą išlaikymą, nededa pastangų gauti didesnes oficialias pajamas.
2.3. Atsakovas nuosavybės teise turi brangų nekilnojamąjį turtą – 0,0577 ha ploto žemės sklypą ir jame esantį 67,23 kv. m ploto namą, ūkinį pastatą. Minėto turto vertė yra žymiai didesnė nei atsakovo nurodyta VĮ Registrų centro išraše įvardyta 2013 metais masinio vertinimo būdu nustatyta vertė, kuri neatitinka šios dienos realios turto vertės. Apeliaciniame skunde atsakovas pripažįsta, jog yra įgijęs transporto priemonę, tačiau neįvardijo jos duomenų.
2.4. Pasak atsakovo, jam iš E. M. tenka nuolat skolintis nedideles sumas, bendra skolos suma yra 1 500 Eur, tačiau tokios atsakovo prievolės E. M. nepatvirtina nei pateikti paskolos rašteliai, nei atsakovo ir liudytojo paaiškinimai, kurie yra prieštaringi.
2.5. Atsakovas nepagrįstai pakartotinai prašo vertinti jo turėtus ir įvykdytus finansinius įsipareigojimus UAB „SB Lizingas“, kuriuos teismas įvertino. Atsakovas neprivalėjo, tačiau, įvertinęs savo finansinę padėtį, savanoriškai nusprendė skolintis lėšas savo turto gerinimui – namo remontui.
2.6. Įvertinus įrodymų visumą, ieškovės turtinė padėtis yra blogesnė nei atsakovo, todėl atsakovas prie vaiko išlaikymo turi prisidėti didesne dalimi nei ieškovė. Kitaip nei atsakovas, dėl sūnaus priežiūros ieškovė negali daugiau dirbti ir gauti didesnes pajamas.
Šalies argumentai
2.7. Ieškovės nurodytos nepilnamečio sūnaus D. B. išlaidos yra pagrįstos ir realios. Teismui pateikti kvitai patvirtina išlaidas vaiko ugdymui, vaistams, maisto papildams, vitaminams, maisto produktams, drabužiams, lavinimo prekėms, kurui, šios išlaidos nėra vienkartinės ar trumpalaikės, jos yra patiriamos nuolat. Atsakovas nepaneigė vaiko poreikių tenkinimui reikalingų išlaidų dydžio.
Atsiliepimas
2.8. Atsakovas teikia klaidinančius duomenis ir interpretacijas apie vaiko sveikatos būklę, nurodo tik dalį vaiko susirgimų, tuo siekdamas nepagrįstai sumažinti vaiko išlaikymo dydį. Atsakovas niekada nėra padėjęs slaugyti sūnų, tuo tikslu nėra ėmęs nedarbingumo pažymėjimų, nelydėjo į gydymo įstaigas, jam nežinoma reali vaiko sveikatos būklė ir jo susirgimų rimtumas, gydymui patiriamos išlaidos.
2.9. Šiuo metu vaiko poreikiai yra padidėję ir sūnaus išlaikymui reikalinga didesnė nei teismo sprendimo priėmimo metu buvusi išlaikymo suma.
2.10. Aplinkybė, jog nuo 2020 m. sausio 1 d. išmokos vaikams bus padidintos iki 60 Eur, neturi įtakos iš atsakovo priteistam išlaikymo vaikui dydžiui, kadangi vaiko išlaidos yra padidėjusios ir dalis jų būtų padengta padidėjusia vaiko išmoka, kuri padidės 10 Eur. Nuo 2020 metų padidės minimalus darbo užmokestis nuo 555 Eur iki 607 Eur, neatskaičius mokesčių, tuo pačiu padidės ir atsakovo pajamos, jo galimybės teikti vaikui išlaikymą.
2.11. Atsakovas nepagrįstai prašo priteisti išlaikymą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nepilnamečiam D. B. didesnis nei atsakovo teikiamas išlaikymas buvo reikalingas nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2018 m. gegužės 24 d., ir būtent nuo šio momento turi būti ginama vaiko teisė į jo poreikiams reikalingą išlaikymą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
14. Apeliacijos dalyką sudaro teismo sprendimo dalies, kuria priteistas išlaikymas šalių nepilnamečiam vaikui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
15. Ieškovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus: buto nuomos sutartį, atsakymą į siuntimą, prašymus dėl atostogų suteikimo, įsakymus dėl atostogų suteikimo, pažymą iš (duomenys neskelbtini), nedarbingumo pažymėjimus, pažymas apie išmokėtas išmokas. Prašo juos prijungti prie bylos, motyvuodama tuo, kad jie gauti ir poreikis juos pateikti atsirado po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.
16. Apeliantas 2020 m. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašo prijungti prie bylos papildomus įrodymus: pažymą apie darbo užmokestį, mokėjimus už dujas, elektrą, vandenį, internetą, telefoną patvirtinančius įrodymus.
17. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Atsižvelgiant į tai, kad pareikštas ieškinys yra kilęs iš šeimos teisinių santykių, o tokio pobūdžio bylose teismas turi pareigą būti aktyvus (CPK 376 straipsnis), be to, ieškovės atsiliepimas buvo išsiųstas atsakovo atstovei, ieškovės prašymas ir apelianto rašytiniai paaiškinimai rašyti jau po teismo sprendimo priėmimo, apeliacinis teismas priima naujai pateiktus įrodymus ir rašytinius paaiškinimus.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
18. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys nėra susituokusios, turi nepilnametį vaiką D. B., gim. (duomenys neskelbtini). Šalys iki 2017 metų lapkričio mėnesio gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, išlaikė nepilnametį sūnų. Pradėjus gyventi skyrium, sutarė, kad nepilnametis vaikas gyvens su ieškove, atsakovas nepilnamečio vaiko išlaikymui geranoriškai mokėjo po 150 Eur į mėnesį mokamomis išmokomis. 2018 m. gegužės 24 d. ieškovė kreipėsi į teismą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu nustatymo, išlaikymo kas mėnesį mokamomis išmokomis po 300 Eur priteisimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies – nustatė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su motina, skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, priteisė išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur. Atsakovas nesutinka su sprendimo dalimi dėl išlaikymo priteisimo.
Dėl išlaikymo priteisimo
19. Apelianto teigimu, nustatyta 460 Eur suma vaiko poreikiams tenkinti ir iš atsakovo priteista 250 Eur suma yra per didelė, neteisingai vertinta atsakovo turtinė padėtis, atsižvelgtina į valstybės skiriamus pinigus vaiko išlaikymui.
20. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais. Tai, kad į bylą pateiktus įrodymus teismas vertino kitaip, nei tikėjosi atsakovas, nereiškia, jog įrodymai buvo vertinami netinkamai ir padarytos nepagrįstos išvados.
21. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei savo turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikams vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1dalis), kurio esmė yra ta, kad, teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Todėl bylą dėl išlaikymo priteisimo nagrinėjantis teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį – visas jų gaunamas pajamas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, išlaidas, reikalingas būtiniems vaiko poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; kt.), bei vertinti ją, atsižvelgdamas į faktinių aplinkybių visumą – ne tik į tėvų gaunamas pajamas, jų turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, bet taip pat ir į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti.
22. Remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, teismų praktikoje formuojama nuostata, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; kt.). Taigi teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.
23. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ar maksimalios ribos, įtvirtindamas, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.
24. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas priteistino iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiam sūnui dydžio nustatymo klausimą, analizavo byloje pateiktus įrodymus, patvirtinančius ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, taip pat vaiko poreikius, t. y. vadovavosi nurodytais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažintais reikšmingais kriterijais.
25. Apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo nustatytomis vaiko poreikius ir šalių turtinę padėtį atskleidžiančiomis aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas analizavo į bylą pateiktus, vaiko poreikius patvirtinančius įrodymus. Ne visus ieškovės nurodytus vaiko poreikius laikė pagrįstais ir įrodytais. Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į vaiko amžių, sveikatą, būtinybę lankyti ugdymo įstaigą ir lavinti papildomus gabumus, sudaryti tinkamas sąlygas kultūriniam laisvalaikiui, ką patvirtina ir bylą su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikti įrodymai, pagrįstai pripažino, kad vaiko poreikiams patenkinti reikalinga 460 Eur suma (įvertino ir valstybės mokamas išmokas vaikui išlaikyti). Apelianto kaip pakankama vaiko poreikiams patenkinti 350 Eur suma yra niekuo nepagrįsta.
26. Atmestini apelianto argumentai dėl galimybės teikti priteisto dydžio išlaikymą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo į bylą pateiktus šalių turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas pritaria atliktam įrodymų vertinimui.
27. Pažymėtina, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005, 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005, 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; kt.).
28. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo pateikti įrodymai neatspindi jo tikrosios finansinės padėties.
29. Apeliantas su rašytiniais paaiškinimais pateikė jo mokamus mokesčius patvirtinančius įrodymus, apeliaciniame skunde nurodo, kad turi finansinių įsipareigojimų, kas riboja galimybes teikti priteisto dydžio išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tėvas, prisiimdamas papildomus įsipareigojimus, privalėjo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku, to nepadarius, atsakomybė už sąmoningai prisiimtų įsipareigojimų pasekmes tenka pačiam tėvui.
30. Apeliantas, būdamas jauno ir darbingo amžiaus, neturintis sveikatos sutrikimų, gali imtis realių veiksmų savo gaunamoms pajamoms padidinti. Tėvo, privalančio teikti nepilnamečiui vaikui išlaikymą, gaunamos minimalios mėnesinės pajamos, negali būti pagrindiniu kriterijumi sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą.
31. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.).
32. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.). Nagrinėjamu atveju, kaip tik šalių nepilnametis sūnus gyvena su ieškove, o tai lemia, jog jai tenka didesnė nei apeliantui rūpesčių bei finansinė našta išlaikant vaiką, kadangi gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas dažniausiai neprisideda.
33. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017).
34. Apeliantas nepagrįstai prašo priteisti išlaikymą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pagal CK 3.200 straipsnį, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Dėl CK 3.200 straipsnio taikymo, turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013). Išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
35. Nagrinėjamu atveju apeliacinis teismas konstatuoja, kad apelianto išlaikymo pareiga sūnui atsirado ieškovei pateikus teismui ieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu nustatymo, išlaikymo priteisimo, t. y. 2018 m. gegužės 24 d. (CK 3.200 straipsnis).
36. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas išsamiau dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį spendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; kt.).
37. Nurodytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko sprendimo priėmimo metu buvusią tėvo, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko, kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius.
38. Atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, sprendimas paliekamas nepakeistas.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.