Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Albinos Pupeikienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovui T. T. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

5. Teismo posėdyje ieškovė patikslino ieškinio reikalavimą ir prašė jį tenkinti, priteisiant iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki E. T. pilnametystės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

18. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

19. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas iš dalies ieškovės S. K. ieškinys dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Faktinės bylos aplinkybės

20. Byloje nustatyta, kad T. T. ir S. K. yra nepilnamečio E. T., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvai (I t., e. b. l. 5). Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. sprendimu civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta santuoka tarp T. T. ir S. K., patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis (I t., e. b. l. 9–11), kurios 9.1 punkte nurodyta, kad T. T. sūnaus E. T. išlaikymui iki jo pilnametystės moka kiekvieną mėnesį po 120,00 Eur.

Dėl skundžiamo sprendimo ne(teisėtumo)

21. Apeliantas neneigia savo pareigos prisidėti prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu padidinti šalių sūnui teiktino išlaikymo dydį – po 215,00 Eur per mėnesį nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki vaiko pilnametystės.

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis). Sprendžiant klausimą dėl nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo dydžio vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. Pagrindiniai priteistino vaikui išlaikymo dydį lemiantys kriterijai yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis.

23. Įstatyme įtvirtinta galimybė CK 3.201 straipsnio 1 dalyje numatytiems asmenims kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi, reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį)). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).

24. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad atsižvelgiant į tai, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga yra iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y., laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y., išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y., visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

25. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. sprendimu civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas šalių nepilnamečiam vaikui po 120,00 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki vaiko pilnametystės. 2017 m. sausio 9 d. sprendimo priėmimo metu šalių sūnui buvo beveik treji metai. Ieškovė, prašydama padidinti priteisto išlaikymo dydį iki 430,00 Eur, pateikė vaiko poreikių lentelę, kurioje nurodyta, kad šalių sūnaus būtiniausių poreikių patenkinimui per mėnesį yra reikalinga apie 860,00 Eur suma, kurią sudaro: maistas – 150,00 Eur (neįskaitant maitinimo ikimokyklinio ugdymo įstaigoje); sveikatos priežiūra bei gydymo išlaidos – 20,00 Eur; higienos priemonėms – 15,00 Eur; rūbai ir avalynė – 80,00 Eur; privati ikimokyklinė įstaiga VšĮ (duomenys neskelbtini) – 380 Eur; robotikos būrelis –25,00 Eur; pratybų užduočių knygelė – 4,00 Eur; gimtadieniai, šventės – 30,00 Eur; laisvalaikis – apie 50,00 Eur; komunaliniai mokesčiai, vietinė rinkliava už atliekų tvarkymą, dujos, elektra – 90,00 Eur; transporto išlaidos 20,00 Eur. Ieškovė pažymėjo, jog vaikas lanko privačią ikimokyklinę įstaigą, nes į Klaipėdos miesto ikimokyklines įstaigas vaiko nepriima, kadangi ieškovė su sūnumi neturi galimybės deklaruoti gyvenamosios vietos Klaipėdos mieste (savo būsto ieškovės šeima neturi, butą nuomoja), dėl šios priežasties yra padidėjusios išlaidos ugdymo, lavinimo reikmėms ir kitiems edukaciniams poreikiams. Nagrinėjant bylą teismo posėdyje, ieškovė patikslino ieškinio reikalavimą ir prašė jį tenkinti, priteisiant iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį, padarė išvadą, kad šalių, kaip nepilnamečio vaiko tėvų, turtinė padėtis nėra tokia, kad sudarytų prielaidas spręsti apie galimybę nukrypti nuo lygios pareigos prisidėti prie vaiko išlaikymo principo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis nėra pagrįstas, tačiau, įvertinęs vaiko poreikiams nurodytas sumas, atsižvelgdamas į vaiko amžių, ekonominę realybę, pateiktus byloje įrodymus, nusprendė, kad vaiko būtinus poreikius užtikrintų 430,00 Eur suma per mėnesį, todėl yra pagrindas padidinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. sprendimu priteisto išlaikymo dydį iki 215,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant ieškovę vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja.

26. Atsakovas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl priteisto išlaikymo dydžio teigia, jog ieškovė neįrodė nepilnamečio vaiko būtinųjų poreikių pasikeitimo, lyginant su padėtimi, buvusia Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. sprendimo civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) priėmimo metu, kuriuo buvo nutraukta santuoka tarp šalių, patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, t. y., teismas neatskleidė bylos esmės, tinkamai neįvertino byloje esančių rašytinių įrodymų ir neteisingai nustatė būtinus vaiko poreikius – jų vertinę išraišką bei neteisingai paskirstė išlaikymo naštą vaiko tėvams, visiškai neatsižvelgdamas į jų tikrąją turtinę padėtį. Tai reiškia, kad apeliantas iš esmės nesutinka dėl vaiko poreikių pasikeitimo, t. y., dėl sąlygos, kurią nustačius, atsižvelgiant į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, gali būti keičiamas sprendimu priteisto išlaikymo dydis.

27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, ginčui aktualias teisės normas ir kasacinio teismo išaiškinimus, mano, kad nėra pagrindo sutikti su atsakovo apeliacinio skundo argumentais.

28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei faktines aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad bendrieji šalių nepilnamečio vaiko poreikiai po Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. sprendimo, kuriuo buvo priteistas 120,00 Eur per mėnesį išlaikymas, pasikeitė. Ieškovė dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo į teismą kreipėsi praėjus daugiau nei dvejiems metams. Šiuo metu šalių sūnui yra penkeri su puse metų, pasikeitė jo gyvenamoji vieta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad, praėjus beveik daugiau nei dvejiems metams nuo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. sprendimo priėmimo, sumažėjo šalių vaiko poreikiai. Priešingai, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, per dvejus metus pasikeitė šalies ekonominė padėtis, maisto produktų, rūbų, komunalinių patarnavimų, paslaugų kainos. Be to, vaikui augant, auga ir jo poreikiai, atsiranda nekasdienių, papildomų išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, jog vaikas paaugo, savaime nereiškia, kad šaliai, siekiančiai išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo), išnyksta pareiga įrodinėti pasikeitusius vaiko poreikius, tačiau akivaizdu, kad tam tikrų išlaidų (pvz., mokslui, maistui, rūbams, laisvalaikiui ir pan.) padidėjimą objektyviai lemia augančio ir bręstančio žmogaus savybės. Be to, šalių vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, todėl ieškovei tenka ir nenumatytų išlaidų vaiko priežiūrai ir būtinųjų poreikių tenkinimui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš atsakovo priteistas išlaikymo sūnui dydis po 120,00 Eur kas mėnesį nebeatitinka išaugusių vaiko poreikių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė padidinti išlaikymo dydį.

29. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, šioje byloje ginčo objektu iš esmės yra sumos, skiriamos mokesčiui už vaiko lankomą privatų darželį ir ieškovės nurodytos būtinos išlaidos vaiko laisvalaikiui, gimtadieniams, rūbams, avalynei. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių duomenų visumą, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis bei šių aplinkybių vertinimu, jog būtent ieškovės sprendimas persikelti gyventi į Klaipėdą, padarytas neužsitikrinus galimybės vaikui lankyti valstybės (savivaldybės) finansuojamą ikimokyklinio ugdymo įstaigą, lėmė itin reikšmingą išlaidų vaikui padidėjimą. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nesant abiejų tėvų suderintos valios dėl privataus darželio lankymo, nėra pagrindo savaime šių išlaidų dalies naštą perkelti atsakovui.

30. Skundžiamame sprendime teismas nurodė, jog atsakovas sutiktų mokėti išlaikymą nepilnamečiam sūnui po 170,00 Eur kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Taip pat nurodė, kad teismo posėdžio metu atsakovas teigė, kad vaiko išlaikymui per mėnesį pakankama suma būtų apie 300,00 Eur, tačiau nepateikė šios sumos apskaičiavimo detalizacijos. Pirmosios instancijos teismas atsakovo nurodytą 300,00 Eur suma laikė deklaratyvia, nepagrįsta nei įrodymais, nei asmenine patirtimi, kadangi vaikas su atsakovu negyvena. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės ieškinyje nurodytas išlaidas šventėms, laisvalaikiui, rūbams, nusprendė, jog šios išlaidos gali būti mažinamos, juo labiau, kad, šalių paaiškinimais, atsakovas prie šių išlaidų dengimo papildomai prisideda gera valia pagal konkretų poreikį, o atitinkamo dydžio išlaidų nepagrindžia byloje esantys rašytiniai įrodymai.

31. Įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, taip pat tai, jog atsakovas pats atsiliepime į ieškinį nurodo, jog atsakovas iki pat ieškinio pateikimo dienos teikė didesnį nei teismo priteistą išlaikymą – apie 200,00 Eur ir papildomai sūnui pirkdavo įvairius daiktus, tai patvirtina kartu su atsiliepimu į ieškinį pridėtos mokėjimų išrašų kopijos (I t., e. b. l. 54–57). CK 3.196 straipsnis ir teismų praktika numato išsamų išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimo formų sąrašą, todėl ir šalių nepilnamečių vaikų neformaliojo ugdymo ir kitų poreikių užtikrinimas negali būti paliktas tėvų susitarimui, o privalo būti įtrauktas į bendrą vaikų poreikių balansą, nes kitaip šių poreikių realus įgyvendinimas ir lėšų jam skyrimo užtikrinimas būtų nulemtas tėvų susitarimo / nesusitarimo, dėl to gali nukentėti vaikų interesai. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog tokiais savo veiksmais atsakovas pripažįsta, kad nepilnamečio sūnaus išlaikymui ir ne tik būtinųjų poreikių tenkinimui per mėnesį yra reikalinga ir jo galima skirti didesnė nei Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. sprendimu priteista suma.

32. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-71/2010).

33. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, jog teismas neteisingai paskirstė išlaikymo naštą vaiko tėvams, visiškai neatsižvelgdamas į jų tikrąją turtinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apelianto argumentus.

34. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011).

35. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y., laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.).

36. Paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių; be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

37. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš įrodymų visumos (suteiktų išmokų, darbo užmokesčio, įgyto turto, būsto išlaikymo išlaidų, suteiktų paskolų ir kt.) pagrįstai nustatė, jog nė vienos iš šalių turtinė padėtis nėra tokia, kad sudarytų prielaidas spręsti apie galimybę nukrypti nuo lygios pareigos prisidėti prie vaiko išlaikymo principo. Pritartina pirmosios instancijos teismo motyvams, kad esant objektyvioms priežastims, dėl kurių šiuo metu tiek ieškovė (negali užsidirbti, nes augina kūdikį), tiek atsakovas (negali daugiau užsidirbti dėl sveikatos problemų) negali visa apimtimi prisidėti prie visų ieškovės nurodytų vaiko poreikių tenkinimo, ieškinio reikalavimas tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteisiat išlaikymą nepilnamečiam sūnui po 215,00 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės. Įvertinus byloje esančių duomenų visumą, konstatuotina, jog apeliantas nepateikė įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, todėl anksčiau aptarti apelianto teiginiai laikytini deklaratyviais.

38. Atmestini apelianto argumentai dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimo. Tai, kad pirmosios instancijos teismas iš įrodymų visumos padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nereiškia, jog įrodymai vertinti netinkamai.

39. Apeliantas teigia, jog ieškovė nurodė, kad nepilnametis vaikas eina jau į kitą vaikų darželį, tikėtina, valstybinį, į kokį konkrečiai, neatskleidė, o tai reiškia, kad ieškovė pakeitė savo bei vaiko deklaruotą gyvenamąją vietą iš Kretingos miesto į Klaipėdos miestą, ir tai ji padarė dar nagrinėjant šią bylą teisme, minėtos aplinkybės iš esmės keičia padėtį civilinėje byloje. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo apeliacinio skundo argumentu. Priešingai, nei teigia apeliantas pirmosios instancijos teismas, nustatinėdamas, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai skundžiamame sprendime, įvertinęs ieškovės vaiko poreikiams nurodytas sumas, pabrėžė, kad ieškovė nuo 2020 m. rudens vaiką planuoja leisti ne į privačią, o į valstybės (savivaldybės) finansuojamą mokyklą, todėl išlaidos privačiam darželiui, teismo vertinimu, yra laikinos, susiklosčiusios dėl ieškovės sprendimo šiuo konkrečiu laikotarpiu persikelti į Klaipėdą, neužsitikrinus galimybės lankyti valstybės (savivaldybės) finansuojamą ikimokyklinio ugdymo įstaigą.

40. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus (ieškovės, jos atstovės, atsakovo paaiškinimus, šalių pateiktus rašytinius įrodymus ir kt.), nusprendė, kad vaiko būtiniesiems poreikiams tenkinti per mėnesį priteistas mokėti išlaikymas po 120,00 Eur yra per mažas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su minėta pirmosios instancijos teismo išvada, pritaria teismo argumentams. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nepilnamečiam vaikui natūraliai augant ir vystantis, padidėjo jam išlaikyti reikalingų lėšų suma. Iš bylos medžiagos, matyti, jog ir pats apeliantas sutinka, kad vaiko poreikiai nuo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. sprendimo yra pasikeitę. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, jog teikia didesnį nei teismo priteistą išlaikymą bei papildomai sūnui perka įvairius daiktus, iš kartu su atsiliepimu pridėtų įrodymų matyti, jog atsakovas nuo 2018 m. balandžio mėn. šalių sūnui teikia išlaikymą po 200,00 Eur per mėnesį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino į bylą pateiktus įrodymus apie vaiko amžių, sveikatos būklę, atsižvelgė į šalių paaiškinimus, ieškovės pateiktą vaiko poreikių įvertinimą (apskaičiavimus), konstatavo, kad 430,00 Eur suma vaiko išlaikymui yra reali, atitinkanti vaiko poreikius. Apeliantas argumentų dėl priteisto išlaikymo dydžio ir savo skaičiavimų jokiais konkrečiais įrodymais nepaneigė. Atsižvelgiant į ekonominę situaciją Lietuvoje, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas, taip pat atsižvelgiant ir į nepilnamečio vaiko amžių, sveikatos būklę, būtinybę lankyti ugdymo įstaigą ir lavinti papildomus gabumus, sudaryti tinkamas sąlygas kultūriniam laisvalaikiui (kino, teatro lankymui ir kt.), įvertinus tėvų galimybes, 430,00 Eur išlaikymo suma nustatyta pagrįstai.

41. Atkreiptinas dėmesys, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

42. Pažymėtina, kad tėvų ginčo atveju nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo metu. Pasikeitus tėvų galimybėms teikti išlaikymą ir vaiko poreikiams, šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis) ar dėl atsiradusių papildomų išlaidų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).

43. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, svarbias, svarstant kilusį ginčą, surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose nustatytų įrodinėjimo proceso taisyklių, teisingai taikė nagrinėjamus teisinius santykius reguliuojančias materialinės teisės normas, nenukrypo nuo nagrinėjamu klausimu formuojamos teismų praktikos.

44. Apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

45. Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas iš atsakovo priteistiną nepilnamečio sūnaus išlaikymo dydį, teisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus. Konstatavus, kad atsakovo apeliacinis skundas nepagrįstas, jis atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.