- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-23
- Bylos Nr.
- 1A-490-817/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06087-2024-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Bartkus, Ieva Gavelytė-Kalytienė, Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Nuteistasis
- L. M.
- Advokatai
- Laureta Ulbienė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Arūno Bartkaus, Ievos Gavelytės-Kalytienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos) ir Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. liepos 24 d. nuosprendžio, kuriuo L. M. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje, ir jai paskirta 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda .
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. L. M. nuteista už tai, kad ji pažeidė viešąją tvarką, o būtent: viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nes ji 2024 m. vasario 15 d., apie 16.15 val., viešojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), kitų žmonių akivaizdoje, demonstruodama aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarų moralės bei elgesio normų niekinimą, grubiai pažeisdama visuomenėje priimtas tarpusavio bendravimo taisykles ir elgdamasi ypatingai įžūliai, kuomet prasilenkdama su nukentėjusiąja S. R. tyčia, be priežasties sudavė kairiu petimi S. R. į kairį petį, po ko sudavė delnu ne mažiau kaip penkis kartus S. R. į kairės pusės veido sritį bei kairę ausį. Tokiais veiksmais nukentėjusiajai S. R. sukėlė kairės ausies fizinį skausmą ir padarė poodinę kraujosruvą kairiame žaste bei nosies sumušimą, pasireiškusį taškinėmis kraujosruvomis nosies gleivinėje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistoji L. M. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. liepos 24 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – išteisinti L. M..
3. Apeliaciniame skunde nuteistoji teigia, jog ji 2024 m. vasario 15 d., apie 16.15 val., (duomenys neskelbtini), net nebuvo, todėl niekaip negalėjo pažeisti viešosios tvarkos ar naudoti fizinį smurtą S. R. atžvilgiu kitų žmonių akivaizdoje.
4. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai jos parodymus vertino kritiškai, kaip neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, kaip bandymą išvengti baudžiamosios atsakomybės, o nukentėjusiosios ir jos dukros parodymus įvertino deklaratyviai, kaip patikimus ir nekeliančius abejonių.
5. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje tik formaliai išvardijami įrodymai, nenurodant konkrečių padarinių, šių aplinkybių detaliai netiriant ir dėl jų motyvuotai nepasisakant. Pavyzdžiui, iš byloje esančio garso įrašo girdėti, jog konfliktuoja dvi moterys (šiame garso įraše L. M. nėra), konfliktas trunka tik apie 2 minutes, taigi, jis nebuvo intensyvus, taip pat konfliktas vyko tarp dvejų asmenų, todėl šių asmenų veiksmai negali būti atriboti vienas nuo kito, kadangi teisiškai yra neįmanoma nustatyti, ar visas konfliktas, ar jo epizodai galėjo patraukti aplinkinių dėmesį. Be to, byloje neužfiksuota, jog įvykio vietoje buvo pašalinių asmenų, kurie galėjo dėl konfliktuojančių moterų veiksmų pasijausti šiurkščiai pažeminti, šokiruoti ar išsigandę, arba, kad būtų buvusi sutrikdyta jų veikla, kilusi sumaištis ar pan., nėra duomenų, jog nukentėjusiosios dukra, kuri padarė šį garso įrašą, būtų patyrusi išgąsti ar šoką. Dėl minėtų aplinkybių, nėra pagrindo teigti, jog šiais veiksmais buvo sukelti BK 284 straipsnyje numatyti padariniai.
6. Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog nors motyvai ir tikslai nėra būtinieji BK 284 straipsnyje nustatytos veikos sudėties požymiai ir šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, vis vien svarbu teisingai apibrėžti kaltininko tyčią, padaryti teisingas išvadas apie tai, ar asmuo savo veiksmus pirmiausia suvokė, kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir tai, jog tai yra pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-54-222/2017, 2K-160-679/2019, 2K-234-895/2020). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė prielaidomis grįstą išvadą, jog nuteistoji turėjo nuoskaudą už ankstesnius konfliktinius įvykius. Taigi, pirmosios instancijos teismas iš esmės konstatavo, jog konfliktas kilo dėl jame dalyvavusių asmenų asmeninio pobūdžio nesutarimų, todėl darytina išvada, kad nebuvo tikslo sutrikdyti visuomenės rimtį.
7. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas vien prielaidomis ir turi būti pagrįstas įrodymais. Pagal in dubio pro reo principą visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinamos nuteistosios naudai. Šių reikalavimų pirmosios instancijos teismas nesilaikė, taigi, byloje nesant surinktų įrodymų, leidžiančių neabejotinai spręsti, kad L. M. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles ir netinkamai taikė BK 284 straipsnį.
8. Apeliaciniame skunde teigiama, jog nuteistosios elgesys pagal savo pavojingumo laipsnį neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, pirmosios instancijos teismas pažeidė ultima ratio principą, dirbtinai kriminalizuodamas asmenų tarpusavio santykius. Tam tikri viešoje vietoje atlikti veiksmai, net ir matant kitiems asmenims, savaime nelaikytini nusikalstamais ir pavojingais. Pirmosios instancijos teismas taip pat nuosprendyje nepasisakė, kodėl nuteistosios veiksmai laikomi pavojingi baudžiamosios teisės prasme ir kodėl viešojo intereso (jeigu jis buvo pažeistas) negalima apginti, pavyzdžiui, taikant administracinę atsakomybę.
9. Teismo posėdžio metu nuteistoji L. M. ir jos gynėja advokatė Laureta Ulbienė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistosios L. M. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistosios L. M. apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
10. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kitus bylos aspektus apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Teisėjų kolegija, neįžvelgusi esminių BPK pažeidimų, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrina tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
11. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių pateiktus argumentus, išanalizavusi byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, iš naujo įvertinusi kiekvieną bylos įrodymą atskirai ir jų visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė visas nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė, jog nuteistosios L. M. kaltės konstatavimui dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, duomenų pakanka. Įvertindamas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta skundžiamą nuosprendį teisėtu ir pagrįstu bei pažymi, jog apeliaciniame skunde dėstomi argumentai pagrindo daryti priešingą išvadą nesuteikia.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje
12. Apeliantė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį ir pripažindamas ją kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, nesivadovavo BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis, selektyviai vertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai jos parodymus laikė gynybine versija, o nukentėjusiosios ir jos dukros parodymus vertino kaip patikimus ir nekeliančius abejonių.
Žemesnės instancijos teismas
13. Apygardos teismas, nesutikdamas su šiais nuteistosios skundo argumentais visų pirma pažymi, kad BPK 20 straipsnio 5 dalies pagrindu teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Ši baudžiamojo proceso įstatymo norma nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir, ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-348-699/2016).
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Vilniaus regiono apylinkės teismas, pripažindamas L. M. kalta dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymo, pagrįstai ir objektyviai vertino byloje surinktų įrodymų visumą, t. y. pačios nuteistosios L. M. parodymus, nukentėjusios S. R. parodymus, liudytojos A. L. parodymus, 2024 m. vasario 15 d. Įvykio vietos apžiūros protokolą su foto nuotraukomis (t. 1, b. l. 14-16), 2024 m. vasario 15 d. Policijos registruojamų įvykių registro kortelės (BIRT ataskaitų žiūryklės) duomenis (t. 1, b. l. 31-32), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 36), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 79-82), 2024 m. kovo 28 d. Kitų objektų apžiūros protokolą (apžiūrėtas iš Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus gautas skaitmeninis garso įrašas) (t. 1, b. l. 67-69), 2024 m. kovo 28 d. Kitų objektų apžiūros protokolą (apžiūrėtas nukentėjusiosios S. R. pateiktas garso įrašas) (t. 1, b. l. 71-72), 2024 m. balandžio 26 d. Kitų objektų apžiūros protokolą (apžiūrėti policijos pareigūnų kamerų vaizdo ir garso įrašai) (t. 1, b. l. 83-87), 2024 m. gegužės 6 d. Kitų objektų apžiūros protokolą (apžiūrėta Greitosios medicinos pagalbos tarnybos Vilniaus filialo Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė) (t. 1, b. l. 122-123) ir kitus rašytinius įrodymus bei nurodė, kad L. M. nusikalstama veika buvo kvalifikuota tinkamai, o jos kaltė, padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, abejonių nekelia. Priimdamas skundžiamą nuosprendį, pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnyje įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, todėl abejoti skundžiamo nuosprendžio objektyvumu bei teisėtumu teisėjų kolegija neturi pagrindo. Pritardama pakankamai išsamiems pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvams, teisėjų kolegija atsako į esminius apeliacinio skundo argumentus.
15. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn už viešosios tvarkos pažeidimą be kitų požymių turi būti nustatyti veikos padariniai, t. y. BK 284 straipsnyje nurodytais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiojantis arba vandališkais veiksmais – demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka.
16. L. M. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme savo kaltę neigė, nurodydama, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje nebuvo, nukentėjusios nematė ir, kas galėjo sužaloti S. R., nežino. Pažymėtina, kad vertinant nuteistosios parodymų patikimumą ir objektyvumą, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik nuteistosios paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir taip siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, gali neatskleisti tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų parodymai bei kita baudžiamosios bylos medžiaga, vienu ar kitu aspektu patvirtinanti asmens kaltę. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistosios L. M. paaiškinimai vertintini kaip pasirinkta gynybinė versija, kuri yra paneigta baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma.
17. Nukentėjusioji S. R. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nagrinėjamo įvykio metu, eidama su dukra, perėjo kelią per pėsčiųjų perėją ir pamatė einančią L. M. (su kuria jos buvo susidūrusios dar 2021 m., kadangi tarp jų buvo kilęs konfliktas, tačiau byla buvo nutraukta), kuri, pamačiusi kuria puse eina S. R., perėjo į tą pusę ir prasilenkdama specialiai, tyčia petimi „dėjo“ nukentėjusiajai per kairį petį. Smūgis buvo labai stiprus. S. R. atsisuko paklausti, ko ši kimbanti, o nuteistoji pasakė: „tu manęs bijai, tu manęs bijai“, kartojo, rėkė: „mane puola“, nors jos niekas nepuolė, S. R. jos nelietė. Nukentėjusiosios dukra įrašė balso pokalbį. Dukra įrašinėti pradėjo dar neprasilenkus, nes žinojo, kad bus konfliktas, kadangi L. M. specialiai perėjo į jų kelio pusę. Nukentėjusioji stengėsi neliesti L. M. ir su ja nekonfliktuoti, tačiau tuomet L. M. nusiėmė pirštines ir pradėjo ranka trankyti nukentėjusiajai per veido sritį kairėje pusėje. Smūgiai buvo vienas po kito į kairį skruostą, jų buvo nemažiau kaip penki. Visi smūgiai buvo stiprūs, jai labai stipriai skaudėjo. Visą laiką nukentėjusioji prašė, kad nuteistoji atstotų. Nukentėjusiosios teigimui, įvykio metu buvo ir kitų žmonių, kurie ėjo pro šalį, po įvykio jos su dukra nuėjo į policijos komisariatą, tačiau, kadangi jo varteliai buvo uždari, grįžo namo ir iš ten paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą. Šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys. Liudytoja A. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nagrinėjamo įvykio metu ji ėjo su mama S. R., o iš priekio ėjo L. M. su dukra, kurios apsikeitė ėjimo pusėmis. Liudytoja, pamačiusi, kad nuteistoji artėja link jų, pradėjo daryti garso įrašą. Tuomet L. M. ėjo tiesiai į liudytojos mamą, trenkė jai kairiu petimi, prasidėjo konfliktas. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. L. taip pat nurodė, kad L. M. praeidama pro nukentėjusiąją, trenkė jai petimi į kairį petį, jos sukonfliktavo, tada L. M. trenkė S. R. ne vieną kartą į skruostą delnu (tikrai daugiau nei penkis kartus), po įvykio liudytoja su nukentėjusiąja iš karto nuėjo iki policijos nuovados, o po to iškvietė į namus policijos pareigūnus. Liudytoja nurodė, kad ji apsiverkė, nes nežinojo, kuo padėti mamai, pažymėjo, jog, kai pamato L. M. gatvėje, ima drebėti, bijo jos. Nukentėjusiosios ir liudytojos parodymus iš dalies patvirtina iš Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus gautas skaitmeninis garso įrašas (kuriame užfiksuotas moters ir Bendrojo pagalbos centro operatoriaus pokalbis, kurio metu nurodoma, kad pranešėja buvo užpulta gatvėje, jai trenkta į kairę kūno pusę), liudytojos A. L. darytas garso įrašas (kuriame užfiksuotas dviejų moterų ginčas, iš teksto ir garsų aišku, kad tarp jų vyksta žodinis konfliktas, viena kitai sako, kad: „Gausi“, „Išsitaškysi“, „Žiurke“, „Ganza“. Toliau įraše girdisi, kad tarp moterų vyksta ir fizinis kontaktas: „Apsiraminsi tu ar ne, ko tu prie manęs lendi“, „Nesigazuok“, „Tu mane užpuolei, lengviau?“, „Klausyk, kas tau yra negerai?“, „Parašysiu pareiškimą“, „Paleidi“. Moterys toliau viena kitai sako: „Paleisk, eik iš čia“, „Davai, tu mane užpuolei“, „Klausyk, kas tau yra negerai“, „Mušk, mušk“, jos uždususios, sako viena kitai: „Paleidi, nes bus problemų“, „Pasirodo bijai“, įsikiša ir, tikėtina, A. L., sakydama: „Paleisk“, „Eikit savo keliais“), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiųjų patrulių V. K. ir Ž. Š. kūno kamerų vaizdo bei garso įrašai (kuriuose užfiksuota, kad atvykusiems policijos pareigūnams S. R. nurodo, kad ją užpuolė L. M., trenkė į galvos sritį), Greitosios medicinos pagalbos tarnybos Vilniaus filialo Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės duomenys (iš kurių matyti, jog iškvietimo data 2024 m. vasario 15 d., atvykimo laikas 17.24 val., kvietimo priežastis nurodyta, kad „šiandien, apie 16.15 val., prie pašto, pranešėją sumušė iš matymo pažįstama moteris. Pranešėja (duomenys neskelbtini) m. skundžiasi ausies skausmais. Kvietėja S. R.“. Grafoje „kvietimo rezultatas“ nurodyta, kad „ligonei skauda kairę ausį, galvą, visą kairę pusę. <...>. Preliminari diagnozė – ausies paviršinis sužalojimas, sumušimas), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (kuriomis konstatuota, kad nukentėjusiajai S. R. buvo sukeltas kairės ausies fizinis skausmas ir padaryta poodinė kraujosruva kairiame žaste bei nosies sumušimas, pasireiškęs taškinėmis kraujosruvomis nosies gleivinėje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad visi šie duomenys papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningą įrodymų visumą, patvirtinančią jog L. M., viešojoje vietoje, prasilenkdama su nukentėjusiąja S. R., tyčia, be priežasties sudavė kairiu petimi S. R. į kairį petį, po ko sudavė delnu ne mažiau kaip penkis kartus S. R. į kairės pusės veido sritį bei kairę ausį. Tokiais veiksmais nukentėjusiajai S. R. sukėlė kairės ausies fizinį skausmą ir padarė poodinę kraujosruvą kairiame žaste bei nosies sumušimą, pasireiškusį taškinėmis kraujosruvomis nosies gleivinėje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
18. Pažymėtina, kad, nors anksčiau tarp nukentėjusiosios S. R. ir nuteistosios L. M. buvo įvykęs konfliktas, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą manyti, jog nukentėjusioji S. R. bei liudytoja A. L. galėjo apkalbėti nuteistąją L. M., apkaltinti ją nebūto nusikaltimo padarymu ir dėl to būtų davusios melagingus parodymus. Tiek nukentėjusioji S. R., tiek liudytoja A. L. parodymus pirmosios instancijos teisme davė būdamos įspėtos dėl atsakomybės už melagingų parodymų ar paaiškinimų davimą, jų parodymai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo iš esmės nuoseklūs ir neprieštaraujantys vieni kitiems, juos iš dalies patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys, todėl netikėti šiais parodymais ir jais nesivadovauti nėra pagrindo.
19. Apeliaciniu skundu akcentuojama, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nenurodyti konkretūs kilę padariniai, jog byloje neužfiksuota, kad įvykio vietoje buvo pašalinių asmenų, kurie galėjo dėl konfliktuojančių moterų veiksmų pasijausti šiurkščiai pažeminti, šokiruoti ar išsigandę, arba, kad būtų buvusi sutrikdyta jų veikla, kilusi sumaištis ar pan., jog nėra duomenų, kad nukentėjusiosios dukra būtų patyrusi išgąstį ar šoką, t. y., nuteistosios teigimu, nebuvo sukelti BK 284 straipsnyje numatyti padariniai. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės skundo argumentais nesutinka.
20. Kaip jau buvo minėta, traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnį turi būti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos realus sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, Nr. 2K-513/2010, Nr. 2K-135/2011, Nr. 2K-491/2013, Nr. 2K-141-507/2015, Nr. 2K-310-942/2016, Nr. 2K-3-489/2018, Nr. 2K-367-511/2018, Nr. 2K-19-511/2020 ir kt.).
21. Teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2011, Nr. 2K-410/2011, Nr. 2K-252/2012, Nr. 2K-719/2012 ir kt.). Antai, smūgio sudavimas be aiškios priežasties žmogui viešai net ir ne žmonių minioje reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, Nr. 2K-452/2011, Nr. 2K-19-511/2020).
22. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad smurtinius veiksmus L. M. prieš nukentėjusiąją S. R. atliko (duomenys neskelbtini), tai yra, viešoje vietoje. Nukentėjusioji teisme parodė, kad aplink buvo žmonių, jie praeidinėjo pro šalį, ji pasijuto pažeminta, liudytoja A. L. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad įvykio metu pro šalį važiuojantys žmonės pristabdydavo vairuojamus automobilius. Be to, iš bylos duomenų akivaizdu, kad įvykį matė ir nukentėjusiosios nepilnametė duktė A. L.. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad byloje nėra duomenų, jog nukentėjusiosios duktė būtų patyrusi išgąstį ar šoką, tačiau, kaip matyti, pastaroji apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog nagrinėjamo įvykio metu bandė L. M. ir S. R. atskirti, apsiverkė, nes nežinojo, kuo padėti mamai, be to teigė, kad, kai ji pamato L. M. gatvėje, ima drebėti, bijo jos. Nukentėjusiosios, liudytojos A. L. po įvykio sekę veiksmai patvirtina, kad jų įprasta veikla buvo sutrikdyta – jos turėjo eiti į policijos komisariatą, vėliau kreiptis į Bendrąjį pagalbos centrą, kviesti greitąją medicinos pagalbą, policijos pareigūnus. Aptartos aplinkybės leidžia spręsti, jog panaudojus fizinį smurtą prieš asmenį viešoje vietoje buvo sukelti BK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti padariniai, o vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas.
23. Teismų praktikoje pažymima, kad viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-72/2010, 2K-91/2010, 2K-136/2010, 2K-410/2011, 2K-447/2012, 2K-437/2013, 2K-397-895/2015).
24. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytas konflikto pobūdis, L. M. elgesys su iš esmės nepažįstamu asmeniu – S. R., viešoje vietoje be jokios dingsties naudojant prieš ją fizinį smurtą, patvirtina, kad nuteistoji L. M. suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimą, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
25. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal byloje nustatytas ir teismo sprendime nurodytas faktines aplinkybes L. M. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.
26. Nepagrįstas apeliantės teiginys, kad jos (L. M.) veika nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, jog būtų vertinama kaip nusikalstama. Iš tiesų, atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą yra nustatyta ne tik baudžiamojoje, bet ir administracinėje teisėje. Šios teisinės atsakomybės rūšys tarpusavyje atskiriamos pagal veiksmų pobūdį ir veika sukeliamus padarinius. Apeliaciniame skunde paminėto ANK 481 straipsnio „Nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas“ 1 dalies dispozicijoje nenurodyti padariniai, kaip būtinasis administracinio nusižengimo sudėties požymis. Šioje teisės normoje įtvirtinta administracinė atsakomybė už necenzūrinius žodžius ar gestus viešose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Tuo tarpu, kaip jau minėta, BK 284 straipsnis apima įžūlų elgesį, grasinimus, patyčias, vandališkus veiksmus ir nurodo padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170-699/2016, 2K-103-689/2019, 2K-159-976/2021 ir kt.). Taigi nagrinėjamoje byloje nustačius, kad nuteistosios L. M. veiksmai atitinka įžūlų elgesį, kuriuo buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir dėl kurių kilo baudžiamajame įstatyme nurodyti padariniai – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, konstatuotina, kad nuteistoji L. M. pagrįstai patraukta baudžiamojon atsakomybėn.
Dėl L. M. paskirtos bausmės
27. Nuteistoji L. M. apeliaciniu skundu prašo priimti procesinį sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, tame tarpe ir dėl paskirtos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018).
28. Pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas bausmę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad ši L. M. padaryta tyčinė baigta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, įvertino tai, jog nenustatyta L. M. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgė ir į nuteistosios L. M. asmenybę charakterizuojančius duomenis – dirbanti, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį duomenimis, neteista (t. 1, b. l. 162), Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 1 metus duomenimis, administracine tvarka nebausta (t. 1, b. l. 164), Psichikos sveikatos centro stebimų pacientų grupei nepriklauso, į narkologinę įskaitą neįtašyta. Atsižvelgdamas į nurodytas nuteistąją bei padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nuteistajai už BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skyrė įstatymų sankcijoje numatytą bausmę – baudą, jos dydį nustatant lygų šio straipsnio sankcijoje numatytam bausmės minimumui – 50 MGL (2 500 Eur). Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį bei protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus. Nenustačius BK 41, 47 ir 54 straipsnių reikalavimų pažeidimų, L. M. paskirtos bausmės pagrindo keisti nėra.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų
29. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. rugsėjo 24 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 158,33 už L. M. suteiktą antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
30. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020). Nors šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistosios L. M. apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas, tačiau būtinybė skirti nuteistajai gynėją kilo dėl BPK 322 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto imperatyvaus reglamentavimo, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistosios valios. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, proceso išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistosios L. M. apeliacinį skundą atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų 158,33 iš nuteistosios L. M. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.