Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2SP-7688-584/2022 pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareiškimą dėl kreditorinio reikalavimo fakto patvirtinimo, suinteresuoti asmenys V. K., J. K., R. K., S. K. ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8. Atsiliepimai į atskirąjį skundą nepateikti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Pagal CPK 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, taip pat ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo VSDFV Kauno skyriaus pareiškimą dėl kreditorinio reikalavimo fakto patvirtinimo, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas.

11. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas (apeliantas) VSDFV Kauno skyrius kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas patvirtinti 6 161,62 Eur kreditorinį reikalavimą mirusios skolininkės M. K. įpėdiniams, o jiems nepriėmus palikimo – priėmusiai palikimą valstybei, atstovaujamai VMI. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo VSDFV Kauno skyriaus pareiškimą, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, konstatuodamas, kad pareiškimo pagrindu kreditoriui siekiant pareikšti kreditorinius reikalavimus skolininko įpėdiniams, jis su pareiškimu turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą. Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kurį iš esmės argumentuoja tuo, kad pareiškimo dėl kreditorinio reikalavimo fakto patvirtinimo nepateikimas palikimo atsiradimo vietos notarui negali būti vertinama kaip priežastis teismui atsisakyti priimti pareiškimą, kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka, kadangi CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytų kreditorinių reikalavimų pareiškimų būdų sąrašas nėra baigtinis. Nesant palikimą priėmusių įpėdinių, nesant paskirto testamento vykdytojo ar palikimo administratoriaus, kreditorius turi teisę pareikšti reikalavimus dėl paveldimo turto teisme. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sutikti su atskirojo skundo argumentais neturi pagrindo.

12. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir / ar bet kokia forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra nurodęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015 ir kt.).

13. Spręsdamas pateikto ieškinio, pareiškimo ar prašymo priėmimo klausimą, teismas turi patikrinti tik tai, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis). Teismas, gavęs ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą), be šio dokumento formos ir turinio atitikties proceso įstatymo nustatytiems reikalavimams, ex officio (liet. pagal pareigas) privalo patikrinti, ar nėra esminių procesinių kliūčių pradėti civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą, įskaitant ir tai, ar nėra CPK 137 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų ieškinio (ar kito procesinio dokumento) atsisakymo priimti pagrindų. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas atsisako priimti ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą), jei ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.

14. Minėta, kad pareiškėjas VSDFV Kauno skyrius pateikė pirmosios instancijos teismui pareiškimą dėl kreditorinio reikalavimo fakto patvirtinimo. CPK 579 straipsnyje įtvirtina, kad CK numatytais atvejais prašymai dėl teismo leidimų veiksmams atlikti išdavimo, pareiškimų ar faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kiti klausimai, pagal CK ir kitus įstatymus nagrinėtini supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjami šiame skyriuje nustatyta tvarka, jeigu CPK nenumato kitos tokių prašymų nagrinėjimo tvarkos.

15. Paveldėjimo santykių teisinis reglamentavimas nustato specialią tvarką kreditorių reikalavimams pareikšti, kuri reglamentuojama CK 5.63 straipsnyje. Kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, apie tai turi pareikšti nurodytame straipsnyje nustatyta tvarka (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑123/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

16. CK 5.63 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimas, laikantis CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos ir terminų, yra būtina jų teisės nukreipti savo reikalavimus į palikėjo įpėdinius įgyvendinimo ir tenkinimo sąlyga.

17. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėju, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo (išviešinimo) būdų sąrašas nėra baigtinis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad greta nurodytoje teisės normoje įtvirtintų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013), taip pat kad šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikomas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 išplėstinė teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad būtent kreditorių reikalavimų pareiškimas notarui sudaro sąlygas kreditoriams išviešinti savo turtines pretenzijas tokiu būdu, kad jos taptų žinomos ne tik jau palikimą priėmusiems įpėdiniams, bet ir pretenduojantiems į jį įpėdiniams prieš jiems atliekant palikimo priėmimo veiksmus. Kadangi paveldėjimo bylą tvarko ir paveldėjimo teisės liudijimą išduoda palikimo atsiradimo vietos notaras (CK 5.66 straipsnio 1 dalis, Notariato įstatymo 28 straipsnio 1 dalis), į jį, kaip į valstybės įgaliotą asmenį, kreditoriai ir įpėdiniai gali kreiptis dėl reikalavimų pateikimo bei informacijos apie pateiktus reikalavimus gavimo.

18. Atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą ir jį aiškinančią kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ta aplinkybė, jog nėra įpėdinių priėmusių palikėjos palikimą, paskirto testamento vykdytojo ar palikimo administratoriaus, neapriboja pareiškėjo reikalavimų pareiškimo būdų, nurodytų įstatyme bei kasacinio teismo praktikoje, o taip pat nereiškia, kad tokiu atveju pareiškėjas turi teisę reikalavimą pareikšti tiesiogiai teismui. Minėta, kad kreiptis į teismą dėl fakto patvirtinimo galima tik tais atvejais, kai CK ar kituose civilinius santykius reglamentuojančiuose įstatymuose yra tiesiogiai nustatyta, kad toks klausimas yra sprendžiamas teisme supaprastinto proceso tvarka. Tačiau CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nėra įtvirtinta, kad įpėdiniai apie palikėjo skolas būtų informuojami tiesiogiai teismui, pateikiant pareiškimą dėl tokio fakto patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka.

19. Kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, siekiant efektyviai išviešinti visas palikėjo skolas, tam, kad įpėdiniai būtų tinkamai informuoti apie palikėjo skolas bei įsipareigojimus ir atitinkamai galėtų apsispręsti, ar priimti palikimą ir kokiu būdu (pagal apyrašą ar be jo), kreditoriai su pareiškimu turi teisę kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą, o ne į teismą, arba pasinaudoti kitais teismų praktikoje pripažįstamais informavimo būdais. Aptariamu atveju analogiškos praktikos laikosi ir kiti teismai, pvz., žr. Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-1810-924/2020, Vilniaus apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-88-392/2021, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-891-653/2022. Taigi, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisės normų reikalavimus bei kasacinio teismo praktiką, CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nesant tiesiogiai įtvirtintai kreditorių teisei įpėdinius apie palikėjo skolas informuoti teismui pateikiant pareiškimą dėl tokio fakto patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka, toks pareiškimas nenagrinėtinas CPK nustatyta tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

20. Pareiškėjas, argumentuodamas, kad jo kreditorinio reikalavimo pareiškimo pasirinktas būdas reikšti reikalavimą per teismą atitinka CPK teisės normas, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2006. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti, jog šiuo atveju pareiškėjo nurodytoje byloje padaryti išaiškinimai yra taikytini ir ginčo situacijai, kadangi nurodytos bylos ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi, t. y. suformuluotos taisyklės faktinis pagrindas, nesutampa. Iš pareiškėjo cituojamos civilinės bylos turinio matyti, kad joje buvo sprendžiamas klausimas dėl turto apyrašo papildymo, į jį įtraukiant mirusiojo skolą reikalavimą pareiškusiam kreditoriui, taip pat CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino reikalavimams mirusio palikimą priėmusiems įpėdiniams pareikšti pratęsimo, jį praleidus dėl svarbių priežasčių. Tuo tarpu šiuo atveju yra sprendžiamas klausimas būtent dėl kreditorinio reikalavimo pareiškimo mirusiojo įpėdiniams tvarkos, įtvirtintos CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, aiškinimo ir taikymo. Kadangi ginčo situacija nėra analogiška pareiškėjo nurodytoje byloje buvusiai situacijai, todėl teismo jau anksčiau kitoje byloje padaryti išaiškinimai šiuo konkrečiu atveju nėra aktualūs ir negali būti taikomi.

21. Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).

22. Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo VSDFV Kauno skyriaus atskirasis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 7 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

23. Pareiškėjo atskirojo skundo netenkinus, jam jo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R‑261/1K‑355, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.