- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-12
- Bylos Nr.
- e2S-1810-924/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02575-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas (pirm.)
- Pareiškėjas
- "Intrum Lietuva"
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ pareiškimą dėl kreditoriaus reikalavimo fakto patvirtinimo, suinteresuotas asmuo – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja UAB „Intrum Lietuva“ kreipėsi į teismą prašydama patvirtinti faktą, jog ji reiškia 214,21 Eur dydžio skolos, 79,12 Eur delspinigių, 562,72 Eur procesinių palūkanų, 15 Eur bylinėjimosi išlaidų, 28 Eur antstolio vykdymo išlaidų ir 5 procentų dydžio procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 293,33 Eur sumos, dydžio turtinį reikalavimą mirusios palikėjos J. M. įpėdiniams, o jiems nesant, Lietuvos Respublikos valstybei, kuri atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio turto tikrosios vertės. Nurodė, kad 2011 m. vasario 2 d. Reikalavimo teisių į skolų portfelį pirkimo-pardavimo sutartimi pradinis kreditorius UAB „Ūkio banko lizingas“ perleido naujam kreditoriui Lindorff Oy teisę į J. M. prievolę. Nuo 2017 m. spalio 1 d. UAB „Intrum Lietuva“ (ankstesnis pavadinimas – UAB „Lindorff Oy“) perėmė visą UAB „Lindorff Oy“ vykdytą lietuvišką veiklą. Perdavus veiklą, buvo perduodamas visas turtas, teisės ir įsipareigojimai. (duomenys neskelbtini) skolininkė J. M. mirė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. spalio 19 d. nutartimi atsisakė priimti UAB „Intrum Lietuva“ pareiškimą dėl kreditorinio reikalavimo fakto patvirtinimo, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, CPK 3 straipsnio 7 dalies, 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėja savo reikalavimą patvirtinti jos turtinį reikalavimą mirusios J. M. įpėdiniams, o jų nesant - Lietuvos Respublikos valstybei, kildina iš paveldėjimo teisinių santykių, susijusių su palikėjo kreditoriais, nors nėra aišku, kokiomis procesinėmis normomis pareiškėja remiasi, prašydama patvirtinti tokį faktą. Pažymėjo, kad supaprastinto proceso tvarka tvirtinami tik faktai numatyti įstatymuose.
4. Teismas pažymėjo, kad aiškindamas CK 5.63 straipsnio tikslus, Lietuvos Aukščiausias Teismas yra pasisakęs, kad pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams gali ne tik kreditoriai, kurių reikalavimai vykdomi priverstine tvarka, bet tinkamu pranešimu laikomas ir pranešimas notarui, turto arešto akto išviešinimas bei palikimo atsiradimo vietos notarui antstolio pateikta informacija. Tuo tarpu duomenų, kad tokia kreditoriaus reikalavimų pareiškimo tvarka buvo pasinaudota, nėra. Nors iš prašymo patvirtinti 28 Eur antstolio vykdymo išlaidų kreditorinį reikalavimą, galima suprasti, kad skola buvo išieškoma priverstine tvarka, todėl antstolis taip pat galėjo pateikti informaciją palikimo atsiradimo vietos notarui.
5. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad taip pat nepateikti duomenys ar palikėja apskritai turėjo kokio nors turto, į kurį, remiantis CK 5.63 str. d. nustatyta tvarka kreditorius gali pareikšti ieškinį teisme dėl paveldimo turto.
6. Teismas atmetė pareiškėjos argumentus, kad ji negalėjo sužinoti, kokios sudėties palikimą paliko palikėjas, nes pranešimo apie kreditorinius reikalavimus institutas nėra siejamas su sužinojimu, koks po mirties liko turtas į kurį galėtų pretenduoti kreditorius, o tik su ieškinio dėl paveldimo turto pareiškimu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Intrum Lietuva“ prašo panaikinti 2020 m. spalio 19 d. Alytaus apylinkės teismo nutartį bei priimti naują sprendimą – patvirtinti faktą, jog pareiškėja UAB „Intrum Lietuva“ reiškia 214,21 Eur dydžio skolos, 79,12 Eur delspinigių, 562,72 Eur procesinių palūkanų 15 Eur bylinėjimosi išlaidų, 28 Eur antstolio vykdymo išlaidų ir 5 proc. procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 293,33 Eur skolos iki visiško teismo įsakymo įvykdymo, reikalavimą mirusios palikėjos J. M. įpėdiniams, o jiems nesant - Lietuvos Respublikos Valstybei, kuri atsako už palikėjos skolas, neviršydama jai perėjusio turto tikrosios vertės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, kadangi pareiškėjos reikalavimas dėl kreditorinio reikalavimo fakto patvirtinimo reiškiamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta ypatingosios teisenos tvarka, todėl teismas, jį tvirtindamas, turtinio reikalavimo pagrįstumo nevertina, nes tuo metu nėra palikėjo įpėdinių, kurie galėtų reikšti atsikirtimus į reiškiamą kreditorinį reikalavimą, ir tik atsiradus palikėjo įpėdiniams ir jiems tokio reikalavimo netenkinant ir nepripažįstant, kreditorius turi teisę pareikšti ieškinį įpėdiniui dėl skolos priteisimo pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Be to, UAB „Intrum Lietuva“ prie pareiškimo prideda Testamentų registro išrašą, kuris patvirtina, jog nėra įpėdinių priėmusių palikėjo palikimą ir tai reiškia, kad nėra galimybės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles pareikšti įpėdiniui reikalavimo, dėl šios priežasties pareiškėja pagal ypatingosios teisenos tvarką kreditorinio reikalavimo faktą prašo patvirtinti teisme.
1.2. Teismas spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą, netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, neteisingai taikė proceso teisės normas ir todėl priėmė 2020 m. spalio 19 d. nutartį, netinkamai išaiškinęs bei pritaikęs CK 5.63 str. 1 d. normas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos UAB „Intrum Lietuva“ pareiškimą dėl kreditorinio reikalavimo fakto patvirtinimo, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas.
Žemesnės instancijos teismas
10. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja UAB „Intrum Lietuva“ kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydama patvirtinti faktą, jog ji reiškia 214,21 Eur dydžio skolos, 79,12 Eur delspinigių, 562,72 Eur procesinių palūkanų, 15 Eur bylinėjimosi išlaidų, 28 Eur antstolio vykdymo išlaidų ir 5 procentų dydžio procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 293,33 Eur sumos, dydžio turtinį reikalavimą mirusios palikėjos J. M. įpėdiniams, o jiems nesant, Lietuvos Respublikos valstybei, kuri atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio turto tikrosios vertės. Skundžiama Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. nutartimi teismas atsisakė priimti pareiškėjos UAB „Intrum Lietuva“ pareiškimą motyvuodamas tuo, jog supaprastinto proceso tvarka tvirtinami tik faktai numatyti įstatymuose, o pareiškėja ne vėliau kaip iki 2020 m. spalio 9 d. turėjo teisę: 1) pareikšti reikalavimus mirusiojo įpėdiniams, testamento vykdytojui ar administratoriui arba 2) pareikšti ieškinį teisme dėl paveldimo turto. Pareiškėja nesutikdama su skundžiama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kurį iš esmės argumentuoja tuo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 5.63 straipsnio 1 dalį, nes joje įtvirtintas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis, todėl pareiškėja gali pateikti prašymą patvirtinti kreditorinį reikalavimo faktą teisme kaip vieną iš pasirinktinų išviešinti būdų.
11. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir / ar bet kokia forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra nurodęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015 ir kt.).
12. Teismas, gavęs procesinį dokumentą, be šio dokumento formos ir turinio atitikties proceso įstatymo nustatytiems reikalavimams, ex officio privalo patikrinti, ar nėra esminių procesinių kliūčių pradėti civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą. CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti atsisakymo priimti ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas) pagrindai. Šių pagrindų sąrašas yra baigtinis, o tai reiškia, kad teismo atsisakymas pradėti (iškelti) civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą gali būti grindžiamas tik pirmiau nurodytoje proceso įstatymo normoje įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-690/2018).
13. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jei ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.
14. Pareiškėja teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą dėl kreditoriaus reikalavimo fakto patvirtinimo, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, kadangi pareiškėja neturi galimybės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles pareikšti įpėdiniui reikalavimo, nes nėra įpėdinių priėmusių palikėjos palikimą, ir dėl šios priežasties pareiškėja ypatingosios teisenos tvarka kreditorinio reikalavimo faktą prašo patvirtinti teisme. Be to, pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 5.63 straipsnio 1 dalį, nes joje įtvirtintas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis, todėl pareiškėja gali pateikti prašymą patvirtinti kreditorinį reikalavimo faktą teisme kaip vieną iš pasirinktinų išviešinti reikalavimą būdų. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pareiškėjos atskirajame skunde išdėstytais argumentais.
15. Pareiškėja UAB „Intrum Lietuva“ pateikė pirmosios instancijos teismui pareiškimą dėl kreditorinio reikalavimo paveldėtojams fakto patvirtinimo. Pagal CPK 579 straipsnį, CK numatytais atvejais prašymai dėl teismo leidimų veiksmams atlikti išdavimo, pareiškimų ar faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kiti klausimai, pagal CK ir kitus įstatymus nagrinėtini supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjami šiame skyriuje nustatyta tvarka, jeigu CPK nenumato kitos tokių prašymų nagrinėjimo tvarkos.
16. Paveldėjimo santykių teisinis reglamentavimas nustato specialią tvarką kreditorių reikalavimams pareikšti, kuri reglamentuojama CK 5.63 straipsnyje. Kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, apie tai turi pareikšti nurodytame straipsnyje nustatyta tvarka (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
17. CK 5.63 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimas, laikantis CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos ir terminų, yra būtina jų teisės nukreipti savo reikalavimus į palikėjo įpėdinius įgyvendinimo ir tenkinimo sąlyga.
18. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėja, jog kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo (išviešinimo) būdų sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad greta nurodytoje teisės normoje įtvirtintų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013), taip pat kad šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikomas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016, 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019). Todėl pareiškėjos nurodoma aplinkybė, jog nėra įpėdinių priėmusių palikėjos palikimą ir ji neturi galimybės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles pareikšti jiems reikalavimo, neapriboja kreditorės reikalavimų pareiškimo būdų, nurodytų įstatyme ar kasacinio teismo praktikoje. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, kreiptis į teismą dėl fakto patvirtinimo galima tik tais atvejais, kai CK ar kituose civilinius santykius reglamentuojančiuose įstatymuose yra tiesiogiai nustatyta, kad toks klausimas yra sprendžiamas teisme supaprastinto proceso tvarka.
19. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nėra įtvirtinta, kad įpėdiniai apie palikėjo skolas būtų informuojami teismui pateikiant pareiškimą dėl tokio fakto patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka. Vadovaujantis CK 5.63 straipsnio 1 dalimi, teismas sprendžia tik dėl šio straipsnio 1 dalyje numatyto termino atnaujinimo, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos UAB „Intrum Lietuva“ pareiškimą dėl kreditoriaus reikalavimo fakto patvirtinimo kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
20. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Alytaus apylinkės teismas, nagrinėdamas pareiškėjos pareiškimą dėl kreditoriaus reikalavimo fakto patvirtinimo, tinkamai taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.