- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-24
- Bylos Nr.
- e2S-891-653/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03547-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Jelena Šiškina (pirm.)
- Pareiškėjas
- Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonė Turto bankas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 17 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškimą dėl kreditorinio reikalavimo fakto patvirtinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. pareiškėjas Valstybinis Socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius kreipėsi į teismą, prašydamas patvirtinti 14 682,23 Eur kreditorinį reikalavimą mirusio skolininko R. K. įpėdiniams, o jiems nepriėmus palikimo – valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir valstybės įmonės Turto bankas. Pareiškime nurodoma, jog (duomenys neskelbtini) mirė skolininkas R. K., kuris mirties dieną turėjo likusių neįvykdytų turtinių prievolių (14 682,23 Eur skolą) pareiškėjui pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Prašymą grindė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.62, 5.63 straipsniais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 17 d. nutartimi pareiškėjo pareiškimą dėl kreditorinio reikalavimo fakto patvirtinimo atsisakė priimti.
Šalies argumentai
3. Teismas nurodė, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nėra įtvirtinta, kad įpėdiniai apie palikėjo skolas būtų informuojami teismui pateikiant pareiškimą dėl tokio fakto patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka. Dėl šios priežasties pareiškėjo pareiškimą dėl kreditoriaus reikalavimo fakto patvirtinimo atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismas, įvertinęs kasacinio teismo praktiką, nurodė, kad tinkamu pranešimu laikomas ir pranešimas palikimo atsiradimo vietos notarui, o duomenų, kad būtų pasinaudota tokia galimybe, nepateikta, nors skolininkas mirė (duomenys neskelbtini) ir 3 mėnesių terminas pareikšti reikalavimus dar nėra suėjęs.
5. Teismas taip pat nurodė, kad tokia nutartis atitinka ir teismų praktiką (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. civilinėje byloje Nr. e2S-88-392/2021).
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Apeliantas (pareiškėjas) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartį ir pareiškėjo pareiškimą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
7. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, pažeidė procesinės teisės normas bei nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, dėl ko pareiškėjas, kaip mirusio skolininko R. K. kreditorius, neteko galimybės tinkamai pranešti apie turimą mirusiojo skolinį įsipareigojimą jo įpėdiniams;
7.2. CK 5.63 straipsnio normos nedetalizuoja, kokia konkrečia forma kreditorius turi pranešti įpėdiniui apie turimą (įgyvendinamą) reikalavimo teisę. Toks reglamentavimas suponuoja išvadą, kad kreditorius turi teisę pats pasirinkti informavimo būdą, atsižvelgdamas į tai, jog teismui sprendžiant procesinio teisių perėmimo klausimą, jis galės įrodyti informacijos apie turimą reikalavimą pateikimo įpėdiniui faktą. Taigi teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo pareiškimą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, užkirto kelią kreditoriui pasinaudoti teise pareikšti reikalavimą mirusio skolininko įpėdiniams savo pasirinktu būdu ir tokiu būdu pažeidė pareiškėjo teisę į teisminę gynybą, taip pat užkirto kelią įpėdiniams sužinoti apie palikėjo turtines prievoles;
7.3. Teismo išvada, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nėra įtvirtinta, kad įpėdiniai apie palikėjo skolas būtų informuojami teismui pateikiant pareiškimą dėl tokio fakto patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimams ir susiformavusiai teismų praktikai, pagal kurią kreditoriaus pareikštas reikalavimas teisme dėl paveldimo turto nėra ieškinio reikalavimas – jis reiškiamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta ypatingosios teisenos tvarka ir sukelia tokius pačius padarinius kaip ir reikalavimas, pareikštas tiesiogiai įpėdiniui – tai yra informacija apie palikėjo kreditoriaus pretenzijas į paveldimą turtą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
9. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti apelianto (pareiškėjo) pareiškimą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Žemesnės instancijos teismas
10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio, pareiškimo ar prašymo priėmimo klausimą, teismas turi patikrinti tik tai, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis). Teismas, gavęs ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą), be šio dokumento formos ir turinio atitikties proceso įstatymo nustatytiems reikalavimams, ex officio (liet. pagal pareigas) privalo patikrinti, ar nėra esminių procesinių kliūčių pradėti civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą, įskaitant ir tai, ar nėra CPK 137 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų ieškinio (ar kito procesinio dokumento) atsisakymo priimti pagrindų.
11. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas atsisako priimti ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą), jei ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.
12. Nagrinėjamu atveju, iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu ir prašė patvirtinti 14 682,23 Eur kreditorinį reikalavimą mirusio skolininko R. K. įpėdiniams, o jiems nepriėmus palikimo – valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir valstybės įmonės Turto bankas. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjo pareiškimą atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, konstatuodamas, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nėra įtvirtinta, kad įpėdiniai apie palikėjo skolas būtų informuojami teismui pateikiant pareiškimą dėl tokio fakto patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
13. Pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį, palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto.
14. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodę, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nebaigtinis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad greta nurodytoje teisės normoje įtvirtintų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013), taip pat kad šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikomas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 išplėstinė teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad būtent kreditorių reikalavimų pareiškimas notarui sudaro sąlygas kreditoriams išviešinti savo turtines pretenzijas tokiu būdu, kad jos taptų žinomos ne tik jau palikimą priėmusiems įpėdiniams, bet ir pretenduojantiems į jį įpėdiniams prieš jiems atliekant palikimo priėmimo veiksmus. Kadangi paveldėjimo bylą tvarko ir paveldėjimo teisės liudijimą išduoda palikimo atsiradimo vietos notaras (CK 5.66 straipsnio 1 dalis, Notariato įstatymo 28 straipsnio 1 dalis), į jį, kaip į valstybės įgaliotą asmenį, kreditoriai ir įpėdiniai gali kreiptis dėl reikalavimų pateikimo bei informacijos apie pateiktus reikalavimus gavimo.
15. Pažymėtina, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nėra įtvirtinta, kad įpėdiniai apie palikėjo skolas būtų informuojami teismui pateikiant pareiškimą dėl tokio fakto patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka bei atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus, darytina išvada, kad siekiant efektyviai išviešinti visas palikėjo skolas, tam, kad įpėdiniai būtų tinkamai informuoti apie palikėjo skolas bei įsipareigojimus ir atitinkamai galėtų apsispręsti, ar priimti palikimą ir kokiu būdu (pagal apyrašą ar be jo), kreditoriai su pareiškimu turi teisę kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą, o ne į teismą, arba pasinaudoti kitais teismų praktikoje pripažįstamais informavimo būdais. Analogiškos praktikos laikosi ir kiti teismai, pvz. žr. Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-1810-924/2020, Vilniaus apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-88-392/2021. Ši teismų formuojama praktika yra vėlesnė nei nurodyta apeliantės.
16. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisės normų reikalavimus bei kasacinio teismo praktiką sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nesant tiesiogiai įtvirtintai kreditorių teisei įpėdinius apie palikėjo skolas informuoti teismui pateikiant pareiškimą dėl tokio fakto patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka, toks pareiškimas nenagrinėtinas CPK nustatyta tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
17. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis nutartyje nurodytų aplinkybių visuma, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino tiek procesines, tiek materialiosios teisės normas, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apelianto Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą.