Šiaulių apygardos teismo nutartis

2026-04-01 · Civilinė byla Nr. e2A-59-650/2026

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2019-02-14Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2026-04-01Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-04-01
Bylos Nr.
e2A-59-650/2026
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-36685-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Irena Stasiūnienė, Alma Jurgelienė, Jugra Kramanauskaitės-Butkuvienė
Ieškovas
Namo, D. L.-T., L. G., V. V., I. L., R. B., D. K., E. V.-B., R. K., G. R., I. I., L. T., P. K., M. K., J. P., D. V.
Atsakovas
UAB „J.“, J. K., V. K., (duomenys neskelbtini)
Trečiasis asmuo
UAB „N.“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-59-650/2026Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36685-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.7; 2.4.2.10;
2.4.2.12.1; 2.4.2.13;3.1.7.6; 3.3.1.14;3.3.1.19.4.(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. balandžio 1 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Almos Jurgelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jugros Kramanauskaitės - Butkuvienės ir Irenos Stasiūnienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos, atsakovų UAB „J.“, J. K. ir V. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų D. L.-T. (E. L. teisių perėmėja), L. G., V. V., I. L., R. B., D. K., E. V.-B., R. K., G. R., I. I., L. T., P. K., M. K., J. P., D. V., Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos ieškinį atsakovams V. K., J. K., UAB „J.“, (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Valstybės įmonei „Registrų centras“ dėl statybos leidimo panaikinimo, deklaracijos pripažinimo negaliojančia ir jos panaikinimo, įpareigojimo pašalinti neteisėtos ir savavališkos statybos padarinius, išreikalavimo iš atsakovų J. K., V. K. ir UAB ,,J.“ svetimo neteisėto valdymo daugiabučio namo rūsio bendrojo naudojimo patalpos ,,n-18“ dalį, kadastro duomenų pakeitimo panaikinimo, žalos atlyginimo, tretieji asmenys byloje UAB „N.“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, išvadą teikianti institucija – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai D. L.-T. (E. L. teisių perėmėja), L. G., V. V., I. L., R. B., D. K., E. V.-B., R. K., G. R., I. I., L. T., P. K., M. K., J. P., D. V., namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija (toliau – ir ieškovai) pareikštu tikslintu ieškiniu (DOK-164519 ir DOK-162388) prašė teismo: 1) panaikinti (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos 2018 m. rugsėjo 14 d. išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti atsakovus J. K., V. K. ir UAB ,,J.“ pašalinti neteisėtos ir savavališkos statybos padarinius: atstatyti nugriautas daugiabučio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalis (kapitalines sienas, perdangas, buvusias langų ir durų angas, šviesduobių ir žemduobės konstrukcijas), atstatyti buvusį gruntą ir grindis rūsio patalpose, išmontuoti neteisėtai įrengtas sklendes bendrojo naudojimo inžinerinėje įrangoje, užkasti iškastą duobę, atstatyti buvusias šaligatvio dangas, atkasti saugotinus želdinius; 3) išreikalauti iš atsakovų J. K., V. K. ir UAB ,,J.“ svetimo neteisėto valdymo daugiabučio namo rūsio bendrojo naudojimo patalpos ,,n-18“ dalį, esančią tarp pastato fasadinės sienos (iš (duomenys neskelbtini) prospekto pusės) ir šilumos punkto, įpareigoti atsakovus pašalinti bendrojo naudojimo patalpose atliktos savavališkos statybos padarinius, įpareigojant atstatyti bendrojo naudojimo patalpas į buvusią padėtį (atstatyti buvusį grindų lygį, atstatyti išgriautą sieną); 4) priteisti iš atsakovų J. K., V. K. ir UAB ,,J.“ solidariai 4403,04 Eur žalos atlyginimą D. V.; 5) priteisti iš atsakovų J. K., V. K. ir UAB ,,J.“ solidariai 14 097,23 Eur žalos atlyginimą D. L.-T. (E. L. teisių perėmėjai); 6) pripažinti negaliojančia ab initio J. K. ir V. K. 2020 m. balandžio 6 d. deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą; 7) panaikinti 2020 m. balandžio 6 d. deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą 2020 m. balandžio 6 d. tvirtinimą ir registraciją Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir VTPSI / Inspekcija); 8) panaikinti VĮ ,,Registrų centras“ 2020 m. gegužės 6 d. atliktus patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų pakeitimus nekilnojamojo turto kadastre ir registre; 9) priteisti iš atsakovų ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškovai nurodė, kad ieškovei D. L.-T. (E. L. teisių perėmėjai), nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti daugiabučiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau ir Namas / Pastatas). Visi ieškovai yra minėto daugiabučio gyvenamojo namo gyventojai ir šiame pastate esančių patalpų savininkai. Atsakovės (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybės administracija/Savivaldybė) 2018 m. rugsėjo 14 d. išduotu Statybą leidžiančiu dokumentu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir SLD/Statybos leidimas) buvo patvirtintas techninis darbo projektas „Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), įėjimo į rūsį kapitalinio remonto projektas, gyvenamojo namo pritaikymas neįgaliesiems“ (toliau - ir Kapitalinio remonto projektas), pagal Statybos įstatymo (toliau – ir SĮ) 27 straipsnio 5 dalies 7 punkte nustatytą išimtinį atvejį – kai kapitalinio remonto darbai yra atliekami pritaikant pastatą ar patalpas neįgaliesiems. Minėtas projektas apima tokius statybos darbus - dviejų langų rūsio sienoje platinimas, slenksčio žeminimas iki esamo rūsio grindų lygio; sąramų šioms angoms įrengimas; esamos prieduobės išardymas ir naujos įrengimas su laiptais vieta neįgaliųjų keltuvui. Ieškovu teigimu, vienintelis su patalpų pritaikymu neįgaliesiems susijęs projekto sprendinys yra neįgaliųjų keltuvo įrengimas, todėl Savivaldybei turėjo būti pateikti Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punkte nustatytas butų ir kitų patalpų savininkų protokolinis sprendimas dėl nurodytų statybos darbų atlikimo, priimtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokie dokumentai nebuvo pateikti, todėl negalėjo būti išduotas SLD. Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis (toliau – ir NTR), namas bei prieduobė yra atskiru žemės sklypu nesuformuotoje valstybinėje žemėje. Be to, minėtame projekte neteisingai nurodyta statybos darbų rūšis, nes didesnės prieduobės įrengimas yra rekonstrukcija, o ne kapitalinis remontas. Todėl Savivaldybei turėjo būti pateiktas statinio projekto ekspertizės aktas (SĮ 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas; 27 straipsnio 5 dalies 3 punktas, 34 straipsnio 1 dalis), nes numatyta atlikti kapitalinio remonto darbus. Tačiau tokia ekspertizė nebuvo atlikta. UAB ,,T.“ 2018 m. liepos 31 d. Dalinės ekspertizės akte (Kapitalinio remonto projekto dalis) nurodyta, kad statybos darbus galima pradėti tik gavus 51 proc. butų ir kitų patalpų savininkų sutikimą. Toks sutikimas nebuvo gautas. Be sutikimo buvo atlikti ir rūsio sienų bei prieduobės kapitalinio remonto darbai. Vienintelis su minėto projekto pavadinimu susijęs statybos darbas - neįgaliųjų keltuvo įrengimas, o kiti jame numatyti statybos darbai (rūsio platinimas, slenksčio žeminimas iki esamo rūsio grindų lygio, esamos prieduobės išardymas ir naujos įrengimas, formuojant naujus laiptus po advokato kontoros patalpos langu) su tokiu tikslu neturi nieko bendra. Projekto dalyse ,,Prieduobės: išilginis pjūvis“ (konstrukcinė dalis) ir fasado fragmente (architektūrinė dalis) nurodyta tikrovės neatitinkantis vaizdas: nepažymėtas pirmojo aukšto langas (kairėje); pakeista buvusios prieduobės vieta ir dydis, įėjimai ir langas į rūsio patalpas. Ginčijamas SLD išduotas pažeidžiant imperatyvias Statybos įstatymo normas bei ieškovų teises ir interesus. Dviejų įėjimų angos paaukštintos apie pusę metro (numatytas tik praplatinimas); įėjimo angos (laikančioji konstrukcija), darbų metu buvo pakeista. Projekte numatytam esamos prieduobės išardymui ir naujos įrengimui, padidinant išorinius matmenis ir įrengiant sienas yra būtinas leidimas žemės darbų atlikimui. 2018 m. spalio mėn. atsakovas V. K. savavališkai atliko žemės darbus valstybinėje žemėje - aptvėrė 207 kv. m. ploto teritoriją. Savivaldybės administracija 2018 m. gruodžio 17 d. išdavė atsakovei J. K. leidimą aptverti Nr. (duomenys neskelbtini) teritoriją prie minėto pastato. Tam taip pat reikalingas ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - ir NŽT / Tarnyba) sutikimas. Dėl savavališko valstybinės žemės užėmimo NŽT 2019 m. kovo mėn. pradėjo administracinę bylą pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį. Atsakovas V. K. 2019 m. gegužės 23 d. aptvėrė didesnę valstybinės žemės teritoriją bei nukasė ir išvežė daugiau kaip 100 t. grunto (projekte numatyta tik 10 t.) ir 2019 m. gegužės 24 d. pradėjo duobės didinimo darbus, kurių metu buvo nukirstas (ekskavatoriumi) miesto vandentiekis. Statytojų atlikti darbai užfiksuoti antstolių N. L. 2019 m. sausio 21 d. bei D. K. 2019 m. sausio 18 d. ir 2019 m. vasario 27 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose (toliau - ir FAKP). Ieškovų teigimu, minėti statybos darbai yra neteisėta statyba, nes jie atlikti statytojams nuosavybės teise nepriklausančiame pastate ir valstybinėje žemėje (SĮ 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktas); lango angų platinimas fasadinėje (kapitalinėje) sienoje yra kapitalinio remonto darbai, o tam reikalingas atitinkamas projektas, Pastato gyventojų sutikimas bei projekto ekspertizė. Sąlygos neišpildytos, todėl tai laikytina savavališka statyba (SĮ 3 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Inspekcija atliko patikrinimus: 2019 m. sausio 9 d. ir 2019 m. sausio 14 d. Faktinių duomenų patikrinimo aktuose nurodyta, kad statytojas pateikė Savivaldybės administracijos išduotą leidimą kasti, aptverti. Atsakovai Pastato rūsyje išgriovė jų patalpas nuo šilumos punkto patalpos n-18 skyrusią sieną ir užėmė dalį šios bendro naudojimo patalpos; tarp patalpų R-19 ir n-18 išgriovė grindis, iškasė po jomis buvusį gruntą (apie 0,5 m) ir pagilino. Ieškovai pažymi, kad rūsyje buvo rastas UAB ,,S.“ parengtas ,,Administracinės paskirties patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), šildymo sistemos paprastojo remonto projektas (brėžinys be aprašymų). Antstolis D. K. užfiksavo statybos darbus, kurie yra pastato rekonstrukcija, nes keičiasi išorinis pastato matmuo – gylis, o tam privalomas SLD rekonstruoti statinį (SĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nustatyti statybos darbai yra neteisėti, nes atlikti statytojai nepriklausančiose patalpose, užimant bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus. Todėl iš atsakovų J. K. ir V. K. svetimo neteisėto valdymo turi būti išreikalauta patalpos n-18 dalis (tarp pastato fasadinės sienos, iš (duomenys neskelbtini) pr. pusės ir šilumos punkto) bei pašalinti savavališkos statybos padariniai atstatant bendro naudojimo patalpas į buvusią padėtį. Minėti atsakovai savavališkai užimtose rūsio patalpose atliko savavališkus kapitalinio remonto darbus: išgriovė buvusią kapitalinę sieną; iškirto angas kitoje kapitalinėje sienoje; išardė gelžbetoninės perdangos plokštes tarp rūsio ir pirmojo aukšto patalpų bei rūsio patalpose; pakeitė langus (padidino jų ertmes) namo fasadinėje sienoje, iš kiemo pusės, jiems priklausančioje patalpoje bei neteisėtai užimtoje rūsio patalpoje; perkėlė šildymo, karšto ir šalto vamzdžius atsakovų rūsio patalpose. Kapitalinių remonto darbų atlikimui turėjo būti gautas SLD (SĮ 27 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Architektės K. P. Kapitalinio projekto sprendiniai yra įgyvendinti, nors projektas nederintas, neatlikta jo ekspertizė bei pasekmių vertinimas. Atsakovų pateiktame firmos „T.“ 2018 m. rugpjūčio 10 d. Avarinės būklės akte (sudarytame po angų iškirtimo kapitalinėse sienose ir perdangų išgriovimo) užfiksuoti statytojų padaryti savavališki statybos darbai. UAB ,,S.“ 2018 m. lapkričio mėn. projektas Dėl avarinės būklės pašalinimo (rengėjas J. M. iš kurio yra atimtas atestatas) buvo parengtas po VTPSI 2018 m. spalio 24 d. užfiksuoto kapitalinės sienos išgriovimo ir patalpos N-12 užėmimo. Atliktų darbų neigiamos pasekmes užfiksavo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. UAB ,,P.“ 2019 m. liepos 12 d. Neeilinės apžiūros defektiniame akte užfiksuoti ieškovams I. L. ((duomenys neskelbtini)) ir P. K. ((duomenys neskelbtini)) antrojo aukšto patalpose atsiradę pažeidimai. Ieškovai reiškia vindikacinį reikalavimą atsakovų J. K., V. K. ir UAB ,,J.“ atžvilgiu, nes statybos darbais pažeistos visų namo patalpų savininkų nuosavybės teisės - užimtas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis objektas. Todėl iš šių atsakovų svetimo neteisėto valdymo išreikalautinas bendro naudojimo patalpos n-18 dalis, esanti tarp pastato fasadinės sienos (iš (duomenys neskelbtini) per. pusės) ir šilumos punkto, įpareigojant atsakovus pašalinti savavališkos statybos padarinius. 2020 m. balandžio 6 d. Deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą (toliau - ir Deklaracija) pagrindu Nekilnojamojo turto registre, kaip atsakovų nuosavybė įregistruotos jų savavališkai užimtos bendrojo naudojimo patalpos. Inspekcija nesutrukdė įteisinti savavališkų statybos darbų rezultato, todėl patalpos atiteko atsakovams, nors joks sandoris nebuvo sudarytas. Nauji ginčo patalpos kadastro duomenys apima neteisėtą patalpos užėmimą bei išgriautas kapitalines sienas, pertvarkytus langus ir grindis. Todėl Deklaracija turi būti panaikinta, nes jos pagrindu užregistruoti neteisėtai atliktų statybos darbų rezultatai, o atsakovas VĮ ,,Registrų centras“ (toliau - ir RC) yra atsakingas už tai, kad 2020 m. gegužės 6 d. įregistruojant naujus ginčo patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis atsakovams buvo priskirtos ieškovų patalpos. Atsakovų V. ir J. K. 2018 m. vasario 14 d. įsigytoje namo rūsio patalpų dalyje yra bendro naudojimo inžinerinė įranga ir laikančiosios konstrukcijos, o 2018 m. kovo 5 d. Nuomos sutarties pagrindu šios patalpos išnuomotos atsakovei UAB ,,J.“. Iš karto po to, buvo pradėti griovimo ir pertvarkymo darbai (griautos grindys; griautos nelaikančios sienos; kastas po grindimis esantis gruntas; atidengti pastato pamatai; didinta anga laikančiojoje sienoje). Būtent griovimo darbų vykdymo eigoje atsakovas V. K. gavo ginčijamą SLD. Ieškovai pažymi, kad reikalavimu pripažinti Deklaraciją negaliojančia yra siekiama apginti pastato patalpų savininkų bendrosios nuosavybės teises. Nors kapitalinio remonto darbų atlikimo tikslas - pastatą ar patalpas pritaikyti neįgaliesiems ir pagal projektą bei ginčijamą SLD statybos darbų atlikimas numatytas tik pastato išorėje, tačiau statytojai darbus atliko ir pastato viduje, o tai laikytina savavališka statyba. 2018 m. spalio mėn. buvo pradėta prieduobės rekonstrukcija, o 2018 metų pabaigoje - rūsio patalpos įrengimo darbai. Kadangi statybos leidimas išduotas neteisėtai, o atlikti statybos darbai yra savavališka ir neteisėta statyba dėl ko buvo partirta žala, ieškinys turi būti tenkinamas pilnai.

Atsiliepimas

3. Atsakovai J. K. ir V. K. pateiktuose atsiliepimuose nesutiko su visais ieškinio reikalavimais. Nurodė, kad jie yra patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) rūsio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir patalpos pirmame aukšte (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei pastogėje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkai. Rūsio ir pirmo aukšto patalpos buvo išnuomotos atsakovei UAB „J.“ 2018 m. kovo 5 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 (registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindu. Pagal SĮ 27 straipsnio 5 dalies 7 punktą, nereikalingas statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinio sutikimas ar butų ir kitų patalpų savininkų protokolinis sprendimas dėl rekonstravimo bei remonto darbų, siekiant gyvenamąjį namą pritaikyti neįgaliesiems. Tai nustatyta ir VTPSI 2019 m. balandžio 5 d. išvadoje. Architektė K. P. parengė 2018 m. balandžio 3 d. Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), įėjimo į rūsį kapitalinio remonto projektą, pagal kurį minėtas sutikimas ar susitarimas nereikalingi. Analogiškai nurodoma ir STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 4 priede. Be to, buvo gautas Savivaldybės administracijos leidimas aptverti ir kasti, o NŽT 2019 m. liepos 17 d. raštu Nr. 49SFN-2352-(14.49.104.) neprieštaravo dėl remonto darbų valstybinėje žemėje atlikimo. Atsakovai nurodo, kad prašant SLD neturėjo būti pateiktas SĮ 27 straipsnio 5 dalies 3 punkte nurodytas statinio projekto ekspertizės aktas, nes jis yra privalomas tik ypatingojo statinio ir statinio, kurio projektavimas ir (ar) statyba finansuojama Lietuvos Respublikos ir (ar) Europos Sąjungos biudžeto lėšomis. Pagal STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, daugiabutis gyvenamasis Namas nepatenka į tokių statinių kategoriją (viešame registre pastato kategorija yra „neypatingas“). Neypatingųjų daugiabučių gyvenamųjų namų kapitalinio remonto atveju yra būtina tik atskirų statinio projekto dalių projekto ekspertizė. Įmonės “T.“ ekspertas V. M. atliko architektės K. P. parengto projekto dalinę ekspertizę ir 2018 m. liepos 31 d. Dalinės ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad darbai buvo vykdomi pagal suderintą projektą bei jo pagrindu išduotą SLD; pagal projektą, įėjimas į rūsio patalpas suprojektuotas jį pritaikant neįgaliesiems, o laiptinės grindinio pagilinimas buvo numatytas iki rūsio patalpų grindų lygio; pagilinus prieduobę, senų laiptų naudoti neįmanoma, todėl jie turėjo būti pakeisti. Įmonės „T.“ 2018 m. rugpjūčio 10 d. Statinio dalinės ekspertizės akte nustatyta, kad rūsio patalpos neatitinka statybos techniniame reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytų energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo reikalavimų; konstatuota avarinė vamzdyno būklė ir būtinybė juos atnaujinti, kad eksploatuoti pastato dalį pagal paskirtį; taip pat būtina pašalinti gyvenamojo namo neatitikimus esminiams statinio reikalavimams (pakeisti rūsio patalpų langus ir duris; išvalyti prieduobes, įrengiant jose tinkamą hidroizoliaciją ir kritulių vandens nuvedimą). Pagal STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ langai yra fasado elementai, kurių keitimas yra statinio paprastojo remonto rūšis (12.4 punktas). Rūsio patalpų langai laikančiojoje sienoje nebuvo paaukštinti, o šviesduobės nepraplatintos. Paprastam remontui SLD nereikalingas. Iš archyvinio Gyvenamojo namo plano 1A3/p matyti, kad šviesduobės buvo suprojektuotos ir įrengtos gyvenamojo namo statybos metu. Anot atsakovų, tai, kad rūsyje nebuvo atlikti savavališki kapitalinio remonto darbai, patvirtina VTPSI 2019 m. balandžio 5 d. išvada. Nurodyti darbai buvo reikalingi avarijos grėsmei pašalinti (2018 m. rugpjūčio 10 d. Statinio dalinės ekspertizės aktas Nr. 18-121E). Avarinės būklės šalinimo darbai buvo vykdomi pagal UAB „S.“ 2018 m. lapkričio mėn. parengtą „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), negyvenamųjų patalpų Nr. R-13 – R17, R-19 avarinės grėsmės pašalinimo projektą Nr. SP-304-494-18-TDP. Atsakovai pažymi, kad įmonės „T.” 2018 m. gruodžio 31 d. statinio dalinės ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad vamzdynai rūsio patalpose užsinešę ir kyla pavojus užlieti pastato rūsio tiriamas dalis, todėl būtinas nuotekų sistemos sutvarkymas. 2019 m. kovo 12 d. Statinio dalinės ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad atlikus avarinės grėsmės šalinimo darbus esminiai pastato pastovumo reikalavimai išlaikyti, o rūsio patalpų būklė atitinka esminius statinio reikalavimus, nustatytus Reglamente (ES) Nr. 305/2011. UAB „S.” 2018 m. rugsėjo mėn. Administracinės paskirties patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), šildymo sistemos paprastojo remonto projekte (duomenys neskelbtini) pažymėta, kad vamzdynai ir šildymo prietaisai nerenovuoti nuo sumontavimo, yra susidėvėję ir avarinės būklės; šildymo įvado vamzdynų būklė analogiška, todėl nepagrįsti ieškovų teiginiai apie neteisėtus veiksmus pertvarkant inžinerinius tinklus, ieškinyje nurodomos sklendės buvo įrengtos iki remonto darbų. Atsakovų teigimu, reikalavimas dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo yra visiškai nepagrįstas, nes sienos dalį tarp šilumos punkto R-18 ir nišos „R“ (nepažymėta plane) išardė UAB „N.“, kad prieiti prie lauko sienoje esančio šilumos įvado, pro kurį veržėsi vanduo ir sėmė patalpas. Siena negalėjo būti griaunama, nes tai kapitalinė siena, o niša „R“ buvo atskira, neturinti sąsajos su patalpa R-18. Užmūryti angą tarp patalpos R-16 ir minėtos ertmės draudė AB „V.“, nes būtų apribota galimybė vykdyti vamzdynų ir įvado, esančių patalpoje „R“, priežiūrą. Šalinant avarijos grėsmės galimybes buvo įrengtas atnaujintas vamzdynas. Bendrija nepateikė įrodymų, kad yra minėto daikto savininkė ir daikto valdymo teisę prarado be savo valios, kad daiktą neteisėtai valdo atsakovai. Ieškinio reikalavimus atlyginti žalą ieškovai įrodinėja paaiškinimais ir prielaidomis. FAKP esančiose nuotraukose matyti, kad dauguma ieškovų nurodomų trūkumų - atsiradę dar iki remonto darbų atlikimo ir tai užfiksuota 2018 m. rugpjūčio 10 d. Statinio dalinės ekspertizės akte, įmonės „T.“ 2019 m. sausio 30 d. Konservavimo darbų tyrimo akte Nr. (duomenys neskelbtini). Į bylą pateiktose sąmatose nurodyti darbai nesutampa su antstolių užfiksuotais faktais ieškovės D. V. pateiktoje sąmatoje numatytas 100 kv. m. ploto patalpų remontas, nors jos buto plotas yra tik 28,91 kv. m.; dalis sąmatos pozicijų dubliuojasi (pvz.,6 ir 12). Ieškovės neįrodė, kad yra priežastinis ryšys tarp atliktų remonto darbų ir ieškovių nurodytos žalos. Atsakovai reikalavimą dėl deklaracijos panaikinimo, laiko nepagrįstu, nes statybos užbaigimo aktas ir deklaracija apie statybos užbaigimą, pagal STR 1.05.01:2017 105 punktą, yra pagrindas įregistruoti statinį NT registre. Teismui panaikinus Deklaraciją, tokio teismo sprendimo pagrindu Registre būtų padaryti atitinkami pakeitimai (Nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau ir NTRĮ 10 straipsnio 1, 2 dalys, 11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 12 straipsnio 7 punktas). Kadangi statybos darbai buvo vykdomi pagal: architektės K. P. parengtą „Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), negyvenamosios patalpos kapitalinio remonto projektas negyvenamąsias patalpas pritaikant neįgaliesiems“ Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos 2018 m. rugsėjo 14 d. Statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) m. savivaldybės administracijos 2019 m. rugsėjo 9 d. išduotą leidimą (duomenys neskelbtini) aptverti ir kasti; UAB „S.” 2018 m. rugsėjo mėn. “Administracinės paskirties patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), šildymo sistemos paprastojo remonto projektą” (duomenys neskelbtini) bei parengtą „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), negyvenamųjų patalpų Nr. (duomenys neskelbtini) avarijos grėsmės pašalinimo projektą Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat buvo atliktos ekspertizės: įmonės „T.“ 2018 m. rugpjūčio 10 d. Dalinės ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. gruodžio 31 d. Statinio dalinės ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini); surašytas 2019 m. sausio 30 d. remonto darbų konservavimo darbų tyrimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Inspekcija, 2018 m. gruodžio mėn. atlikusi patikrinimą nustatė, kad pastato rūsyje atlikti patalpų kapitalinio remonto darbai pagal Avarinės grėsmės šalinimo projektą ir vykdant VTPSI 2018 m. gruodžio 31 d. Privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini). Ekspertas doc. dr. J. M. atliko minėto daugiabučio gyvenamojo namo ekspertizę ir 2019 m. kovo 12 d. Statinio dalinės ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, jog atlikus pastato avarinės grėsmės šalinimo darbus yra išlaikyti esminiai pastato pastovumo reikalavimai ir būklė atitinka esminius statinio reikalavimus, nustatytus Reglamente (ES) Nr. 305/2011. Pažeidimų nenustatyta ir VTPSI 2019 m. balandžio 5 d. išvadoje. Inspekcija, atlikusi eilę patikrinimų nenustatė esminių statybos ir remonto darbų trūkumų (2018 m. gegužės 17 d. Patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini); 2018 m. gegužės 23 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini); 2018 m. gegužės 29 d. raštas dėl galimai neteisėtų darbų Nr. (duomenys neskelbtini); 2018 m. liepos 2d. Patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini); 2018 m. liepos 10 d. raštas; 2018 m. spalio 23 d. Patikrinimo aktas; 2018 m. spalio 31 d. Pažyma dėl statybos darbų; 2019 m. vasario 28 d. raštas dėl galimai savavališkų darbų). (duomenys neskelbtini) m. savivaldybės administracija, atlikusi eilę patikrinimų, taip pat nenustatė esminių statybos ir remonto darbų trūkumų (žr. 2018 m. kovo 31 d. raštas dėl galimai neteisėtų darbų; 2018 m. spalio 5 d. raštas dėl statybos darbų; 2018 m. spalio 16 d. Patikrinimo aktas; 2018 m. lapkričio 6 d. Patikrinimo aktas; 2018 m. lapkričio 30 d. raštas dėl situacijos. Visi darbai buvo atlikti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, todėl ieškinys atmestinas pilnai.

4. Atsakovė UAB „J.“ pateiktuose atsiliepimuose nesutiko su ieškovų reikalavimais. Nurodė, kad nuomojosi patalpas su atsakovais J. K. ir V. K. sudarytų sutarčių 2018 m. kovo 5 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 1 (išnuomotos rūsio patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nr. 2 (buvo išnuomotos patalpos pirmame aukšte (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindu. Nurodytų patalpų remonto darbai buvo vykdomi laikantis teisės aktų reikalavimų; pagal 2019 m. rugsėjo 14 d. Statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) (išduotą pagal architektės K. P. projektą „Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), negyvenamosios patalpos kapitalinio remonto projektas, negyvenamąsias patalpas pritaikant neįgaliesiems“; projektą „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), negyvenamųjų patalpų pažymėtų R-13-R-17, R-19 avarijos grėsmės pašalinimo projektą“; Paprastojo remonto techninį projektą Nr. (duomenys neskelbtini) (buvo atliekamas šildymo vamzdynų remontas). Taip pat buvo atliekami paprastojo remonto darbai, kuriems SLD nereikalingas. Darbų tinkamą atlikimą patvirtina: 2019 m. kovo 12 d. Statinio dalinės ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini); VTPSI ir (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos atliktų patikrinimų dokumentai. Ginčijama SLD išduotas pagal K. P. projektą, skirtą negyvenamąsias patalpas pritaikyti neįgaliesiems. Todėl pagal SĮ 27 straipsnio 5 dalies 7 punktą, patalpų savininkų sutikimas ar protokolinis sprendimas nėra reikalingas, o pagal STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“, turi atitikti atitinkamus reikalavimus (turi būti įrengiamas keltuvas; praplatintos durys; įrengiama pakankama laiptų aikštelė; slenksčiai ties lauko durimis - ne aukštesni nei 20 mm; durys (pastato viduje) turi būti be slenksčių). Architektės K. P. projekte numatyta: neįgaliųjų keltuvo įrengimas; grindų aukščio išlyginimas; viduje buvusių laiptelių pašalinimas; pagilinta pastato prieduobė pagal neįgaliųjų keltuvo matmenis. Visi projekte numatyti darbai yra būtini ir projektą patvirtino (duomenys neskelbtini) žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacija bei Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) departamentas. Neįgaliųjų keltuvo, prieduobės įrengimas yra kapitalinis remontas, kurio atlikimui nereikalingas sutikimas ar susitarimas su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju (SĮ 27 straipsnio 5 dalies 6 punktas). Analogiškai nurodoma ir STR 1.05.01:2017 (4 priedo 3 punktas). Ieškovai nuolat teikė skundus institucijoms, nors atsakovas V. K. NŽT 2019 m. liepos 17 d. gavo sutikimą darbų atlikimui. Architektės K. P. Statinio techninis projektas yra tinkamas, buvo atlikta dalinė ekspertizė. Projekte padaryta klaida, t. y. paliktas bendras reikalavimas dėl 51 proc. butų ir kitų patalpų savininkų sutikimo, kuri nesudaro pagrindo naikinti SLD. Ieškovai nepagrįstai teigia, kad projekte specialiai nurodytas tikrovės neatitinkantis vaizdas. Pagal STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 8 priedą rengiamuose brėžiniuose turi būti nurodytos išsaugomos, nugriaunamos, atstatomos ir naujos statinio dalys, fragmentai. SLD nepažeidžia ieškovų interesų, nes žemduobės prailginimas atitinka priešgaisrinius reikalavimus; neįgaliųjų keltuvo dydžio prieduobė paplatėjo tik apie 1 metrą ir atstumas iki kelio sumažėjo nežymiai. Laikini nepatogumai darbų vykdymo metu nėra priežastis naikinti SLD. Leidimas aptverti, kasti Nr. (duomenys neskelbtini) leido atlikti darbus valstybinėje žemėje. Atliekant keltuvo ir laiptų į prieduobę įrengimo darbus buvo iškasta didesnė duobė nei prieduobės dydis, nes atliekant darbus reikalinga erdvė, o baigus darbus prieduobė bus iškastos duobės dydžio. Leidimas kasti (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad prie namo buvo vykdomas lietaus nuotekų infiltracinių šulinių pastatymas. 2018 m. rugpjūčio mėn. Statinio dalinės ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad gyvenamojo namo būklė neatitinka esminių statinio reikalavimų, nustatytų Reglamente (ES) Nr. 305/2011) - pažeistų mūrinių sienų konstrukcijų deformacijos gali lemti pastato dalies griūtį; nesaugi pastato dalies laikančių sienų konstrukcijų eksploatacija; gelžbetoninės perdangos pažeistos korozijos; konstrukcijos neužtikrina saugios pastato eksploatacijos, higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos; patalpų grindys deformuotos; laiptų pakopos - nelygios ir kelia pavojų; drėgmės paveikta elektros įranga kelia pavojų; per tiriamas patalpas praeinančių šildymo ir karšto vandens vamzdynų apšiltinimas yra susidėvėjęs ir kt. Patalpų grindų apšiltinimas neatitinka STR 2.01.02:2016 reikalavimų. Gyvenamojo namo Rūsio patalpų konstrukcijų būklė atitiko STR 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“ nurodytus avarinės būklės požymius, todėl buvo būtina atlikti darbus (sustiprinti patalpų vidines laikančias sienas; suremontuoti arba sustiprinti perdangos vietas virš patalpų nuo R-13 iki R-17, R-19; pašalinti plane lA3p, dalies neatitikimus (langų ir durų pakeitimas); suremontuoti laiptus bei metalo korozijos pažeistas perdangos vietas; apšiltinti grindų pagrindą; pakeisti elektros instaliaciją; pakeisti susidėvėjusius vandentiekio ir nuotekų vamzdynus; sumontuoti priešgaisrinę signalizaciją ir kt.). Todėl buvo išvalytos šviesduobės, pakeisti langai (paprastasis remontas). Ieškovai nepagrįstai nurodo, kad buvo išgriauta jų patalpas nuo šilumos punkto patalpos n-18 skyrusi siena ir užimta dalis bendrojo naudojimo patalpos, užimtoje nišoje suprojektavus WC patalpą. Ginčo niša „R“ buvo atskira patalpa, be įėjimo ir nepažymėta namo plane, nėra galimybės į ją patekti iš bendrojo naudojimo patalpų ar lauko. UAB „N.“ išardė sienos dalį tarp nišos „R“ ir atsakovų patalpų, kad nustatyti priežastį dėl ko veržėsi vanduo. Suremontavus šildymo vamzdynus pagal UAB „S.“ parengtą Paprastojo remonto techninį projektą Nr. (duomenys neskelbtini), niša sutvarkyta, paliekant galimybę prieiti prie joje esančių šildymo sistemų dalių. Rūsio patalpoje buvo pašalintas statybinis laužas, o grindų sulyginimas nėra kapitalinis remontas. Tai patvirtina ir VTPSI dokumentai: 2018 m. gegužės 23 d., 2018 m. gegužės 19 d. ir 2018 m. liepos 10 d. raštai. Darbai, susiję su sienų tvirtinimu, buvo atliekami griežtai laikantis Avarijos grėsmės šalinimo projekto, o vykdant VTPSI Privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl statinio ekspertizės, kad įvertinti ar atlikus pastato avarinės grėsmės šalinimo darbus yra išlaikyti esminiai pastato pastovumo reikalavimai atliktoje 2019 m. kovo 12 d. Statinio dalinės ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta išvada, kad atlikus pastato avarinės grėsmės šalinimo darbus, esminiai pastato pastovumo reikalavimai yra išlaikyti; gyvenamojo namo būklė atitinka esminius statinio reikalavimus (nustatytus Reglamente (ES) Nr. 305/2011). VTPSI 2018 m. gegužės 23 rašte išaiškinta, kad pertvarų griovimas, naujos pertvaros sumūrijimas, rūsio patalpų grindų lygio suvienodinimas yra paprasto remonto darbai. Ieškovų nurodomos sklendės buvo įrengtos iki remonto darbų, kai atsakovai J. K. ir V. K. nebuvo patalpų savininkais. Todėl nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Ieškovės nepagrindė ir reikalavimų dėl žalos atlyginimo, nes iš pateiktų sąmatų neaišku kokios patalpos būtų remontuojamos ir kam reikalingos vienos ar kitos medžiagos. Atsakovė pažymi, kad minėtas Namas yra pastatytas (duomenys neskelbtini) m. ir niekada nebuvo atliktas jo kapitalinis remontas; pastato stogo konstrukcijos bei rūsio patalpos yra avarinės būklės ir įvairios tarnybos dar iki remonto darbų pradžios, - daug kartų vyko šalinti avarijų. Seno, avarinės būklės namo sienos trūkinėjo ir deformavosi, todėl nėra pagrindo namo trūkumų laikyti atsakovų atliekamo remonto pasekme. Atsakovės manymu, ieškovai bando pasinaudoti situacija ir visus įsisenėjusius savo patalpų trūkumus nurodo kaip atsiradusius dėl vykdomų darbų. Nesant visų civilinės atsakomybės sąlygų, ieškinys dalyje dėl žalos atlyginimo atmestinas. Netenkinti ir kiti ieškinio reikalavimai.

5. Atsakovė (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracija atsiliepime nesutiko su, jos manymu, teisiškai nepagrįstu ir neįrodytu ieškinio reikalavimu - panaikinti statybą leidžiantį dokumentą. 2018 m. rugpjūčio 21 d. buvo gautas prašymas Nr. SRA-100-180821-22167 dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo negyvenamosios patalpos kapitalinio remonto atlikimo, negyvenamąsias patalpas pritaikant neįgaliesiems. Kartu pateikti atitinkami dokumentai Statybos techninis projektas Nr. (duomenys neskelbtini); projektą tikrinančių institucijų pritarimai (IS „I.“ sistemoje); Dalinės ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini); statinio projektuotojo civilinės atsakomybės draudimo liudijimas; nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai; įgaliojimas ir kt. (pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalį). Išnagrinėjus gautą prašymą, vadovaujantis Statybos įstatymu bei SLD išdavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais, atsakovei J. K. buvo išduotas 2018 m. rugsėjo 14 d. Statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kapitalinio remonto projektui, negyvenamąsias patalpas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pritaikant neįgaliesiems bei suteikiant teisę atlikti statybos techninio projekto sprendiniuose numatytus statybos darbus. Statybos projektų tikrinimo ir statybos leidimų išdavimo tvarka reglamentuojama STR 1.05.01:2017. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, siekiant gauti Statybos leidimą atlikti statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą, nugriauti statinį, pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį, savivaldybės administracijai, statytojas privalo pateikti prašymą (1 priedas), rašytinius pritarimus statinio projektui ir Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje nurodytus dokumentus, išskyrus atvejus, kai reikia atlikti rekonstravimo, remonto darbus siekiant pritaikyti gyvenamąją patalpą neįgaliesiems. Atsakovė pažymi, kad SĮ 27 straipsnio 5 dalies 7 punkte numatytas rašytinis bendraturčių sutikimas ar butų ir kitų patalpų savininkų protokolinis sprendimas nereikalingas kai atliekami rekonstravimo, remonto darbai siekiant pritaikyti gyvenamąją patalpą neįgaliesiems. Pateiktame Statybos techninio projekto Nr. (duomenys neskelbtini) aiškinamajame rašte nurodoma, kad projektuojamas prie daugiabučio namo atviras keltuvas, pritaikytas žmonėms su negalia pateikimui į rūsio patalpas; Esami avarinės būklės laiptai perstatomi, pagilinant aikštelę prie įėjimo, atsisakant laiptų viduje; Platinamos įėjimo durys, padidinamas šalia esantis langas, įrengiant dar vieną įėjimą, architektūriškai derantis prie naujai įrengiamo įėjimo. Dalinės ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad statinio techninio darbo projekto konstrukcinės dalies sprendiniai atitinka esminius statinio reikalavimus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų reikalavimus, todėl ji patvirtinta. Projektas patvirtintas ir (duomenys neskelbtini) žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacijos bei Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Statybos įstatyme expressis verbis įtvirtinti atvejai, kai statytojai privalo gauti bendraturčių ar trečiųjų asmenų sutikimus siekiant atlikti planuojamus statybos darbus. Kai statybos darbai susiję su negyvenamųjų patalpų pritaikymų neįgaliesiems, remiantis SĮ 27 straipsnio 5 dalies 7 punktu atsakovai nebuvo įpareigoti pateikti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sutikimus statybos darbams atlikti, o reikalavimas rengti papildomus dokumentus apsunkintų statytojo padėtį (papildomos lėšų ir laiko sąnaudos rengti dokumentus, kurių nereikalauja teisės aktai). Atsakovės teigimu, ieškovai nepagrindė, kad statybos darbai nesusiję su patalpų pritaikymų neįgaliesiems; neįrodė savo teiginio, jog esamos prieduobės išardymas ir naujos įrengimas, dviejų angų rūsio sienoje platinimas, slenksčio žeminimas yra kapitalinio remonto darbai, kuriems būtinas patalpų bendraturčių sutikimas/protokolinis sprendimas. Atsakovė pažymi, kad tiek SĮ 3 straipsnyje, tiek STR 1.05.01:2017 nustatyta išimtis iš bendros taisyklės (4 priedo 3 punktas), kai nereikalingas atitinkamas sutikimas statybos darbų atlikimui atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą. Atsakovės teigimu, atsižvelgiant į byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, neatmetama, jog statytojai peržengė išduoto statybos leidimo toje apimtyje, kiek tai susiję su prieduobės remonto ir kasinėjimo darbais valstybiniame žemės sklype. Tačiau, tai yra VTPSI kompetencija. Atsakovė pažymi, kad Savivaldybės administracija neatlieka vykdomų statybos darbų vertinimo ar statyba faktiškai atitinka išduotą SLD, tačiau tai nepaneigia jo teisėtumo ir pagrįstumo. Atsakovės teigimu, net ir nustačius, jog vykdant statybas buvo nukrypta nuo projekto, tai tokie statybos darbai vertintini kaip savavališka statyba, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas naikinti statybos leidimą. Pagal Statybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalį, statinio projekto ekspertizė yra privaloma tik ypatingojo statinio ir statinio, kurio projektavimas ir (ar) statyba finansuojama Lietuvos Respublikos ir (ar) Europos Sąjungos biudžeto lėšomis. STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ V skyriaus antrame skirsnyje yra nustatyti statiniai priskiriami ypatingiems statiniams. Nagrinėjamoje byloje gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), nepatenka į tokių statinių kategoriją (pagal VĮ „Registrų centras“ 2018 m. gegužės 9 d. išrašą Nr. (duomenys neskelbtini), namo kategorija yra „Neypatingas“). Pagal STR 1.04.04:2017 bendroji projekto ekspertizė ir dalinės projekto ekspertizės privalomos tik Statybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodytiems statiniams; neypatingųjų daugiabučių gyvenamųjų namų kapitalinio remonto atveju yra būtina tik atskirų statinio projekto dalių projekto ekspertizė (Reglamento 69 punktas), kuri nagrinėjamu atveju buvo pateikta. Nepagrįsti ir ieškovų teiginiai, jog SLD išduotas pagal klaidinančius brėžinius, neatspindinčius esamos namo situacijos, pažeidžiant priešgaisrinės apsaugos reikalavimus. Statybos įstatymo 16 straipsnyje yra numatytos statinio projektuotojo pareigos (16 straipsnio 5 dalis) ir įtvirtinta statinio projektuotojo atsakomybė už įstatyme nustatytų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą (16 straipsnio 8 dalis). Už statinio projekto sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams atsako statinio projektą pasirašę asmenys teisės aktų nustatyta tvarka (SĮ 24 straipsnio 21 dalis). Pagal STR 1.04.04:2017 projekto vadovas prisiima atsakomybę ir privalo užtikrinti, kad projekto sprendiniai atitiktų Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus, įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus, nepažeistų valstybės, neįgaliųjų integracijos, visuomenės ir trečiųjų asmenų interesų. Prieš išduodant ginčijamą SLD, pateiktas statinio projektas patikrintas kompetencijos ribose (Reglamento 1 priedas). Nagrinėjamu atveju, projektą parengė ir pasirašė statinio techninio projekto vadovė K. P.. Taip pat buvo visų subjektų, turėjusių patikrinti techninį projektą patvirtinimas; MB „T.“ dalinės ekspertizės aktas buvo su teigiama eksperto išvada, todėl ir nebuvo pagrindo suvaržyti statytojo teisės dėl statybos leidimo išdavimo. Valstybinę statybos priežiūrą atlieka VTSPI. Be to, reikalavimas naikinti SLD yra administracinio teisinio pobūdžio, o pagal ginčui aktualaus ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį - skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos; terminas pradedamas skaičiuoti nuo asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Ginčijamas SLD Nr. (duomenys neskelbtini) buvo registruotas Lietuvos Respublikos Statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „I.“ (toliau - „I.“) (https://planuojustatyti.lt/eInfostatyba-external/accounting/accountingPermitDocuments). Atsižvelgiant į STR 1.05.01:2017 (Reglamento 17 punktą), vėliausiai informacija apie Statybos leidimo išdavimą informacinėmis priemonėmis galėjo būti paskelbta 2018 m. rugsėjo 17 d. (ji buvo paskelbta 2018 m. rugsėjo 14 d.). Kai yra pateikti visi SĮ bei kituose statybą reglamentuojančiuose teisės aktuose reikalaujami dokumentai – nėra teisinio pagrindo atsisakyti išduoti SLD ir suvaržyti statytojo teisę. Kadangi buvo pateikti visi reikalingi dokumentai, Savivaldybės administracija neturėjo pagrindo neišduoti statybos leidimo. Todėl reikalavimas dėl 2018 m. rugsėjo 14 d. SLD Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo yra nepagrįstas ir turi būti atmestas. Dėl kitų reikalavimų, tiesiogiai nesusijusių su atsakovės subjektinėmis teisėmis ir pareigomis, atsakovė nepasisakė.

6. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepime nesutiko su ieškiniu ir nurodė, kad pagal NTR duomenis (įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)) atsakovai J. ir V. K. negyvenamąją patalpą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) įsigijo 2018 m. vasario 14 d. Pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Savivaldybės administracija 2018 m. rugsėjo 14 d. išdavė SLD Nr. (duomenys neskelbtini), pagal K. P. techninį darbo projektą „Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), įėjimo į rūsį kapitalinio remonto projektas, gyvenamojo namo pritaikymas neįgaliesiems“, nes kapitalinio remonto darbai atliekami pritaikant pastatą ar patalpas neįgaliesiems ir tam nereikalingas daugiabučio namo patalpų savininkų sutikimas (išimtinis atvejis pagal SĮ 27 straipsnio 5 dalies 7 punktas). 2020 m. balandžio 6 d. Deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini) apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą, surašyta pagal ginčijamą 2018 rugsėjo 14 d. SLD Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje 2022 m. balandžio 18 d. nutartimi buvo paskirta teismo ekspertizė. Po jos gavimo, Bendrijos 2023 m. rugsėjo 6 d. visuotiniame narių susirinkime buvo priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl Deklaracijos pripažinimo negaliojančia. Inspekcija vykdo teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą (Priežiūros įstatymo (toliau - ir PĮ) 3 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 8 straipsnio 1 dalis), kurios viena iš funkcijų - statybos užbaigimo procedūrų atlikimas (PĮ 8 straipsnio 2 dalies 6 punktas; 3 straipsnio 4, 5 dalys). Statybos užbaigimo procedūrų atlikimo tvarką nustato aplinkos ministras, o surašomų dokumentų formas tvirtina Inspekcijos viršininkas. Statybos užbaigimo procedūrų organizavimo ir atlikimo tvarka nustatyta PĮ 16 straipsnyje. 2020 m. balandžio 6 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad atlikti daugiabučio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto darbai pagal projektuotojo K. P. (architekto atestatas Nr. (duomenys neskelbtini)) 2018 m. parengtą statinio projektą ,,Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), negyvenamosios patalpos kapitalinio remonto projektas, negyvenamąsias patalpas pritaikant neįgaliesiems“ Nr. (duomenys neskelbtini). Deklaracijoje nurodyta, kad statybos darbai atlikti daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), patalpose (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių paskirtis – kita. Ieškinyje nenurodomi neteisėti Inspekcijos veiksmai. Pagal Priežiūros įstatymo 16 straipsnio 4 dalį, gavus prašymą patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą, - ji patvirtinama arba atsisakoma ją tvirtinti ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo visų deklaracijai patvirtinti privalomų pateikti dokumentų gavimo dienos. Deklaracijos tvirtinimo procedūra detalizuojama STR 1.05.01:2017 (Reglamento 93-98 punktai). Skundų ar pranešimų dėl statybos užbaigimo aktų ar pažymų apie statinio nugriovimą išdavimo teisėtumą tvarka nustatyta Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 6 dalyje. Pagal VTPSI viršininko 2013 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 1V-10 patvirtinto Statybos užbaigimo aktų ir deklaracijų apie statybos užbaigimą tikrinimo tvarkos aprašo 3.1 punktą - neplaniniai statybos užbaigimo aktų patikrinimai atliekami ne vėliau kaip vienerius metus nuo aktų išdavimo dienos, deklaracijos – ne vėliau kaip per vienerius metus nuo jų įregistravimo sistemoje „I.“ surašymo ar įregistravimo NT Registre (kai jos pateiktos tiesiogiai registrui) dienos, išskyrus jeigu dėl šių dokumentų išdavimo, surašymo ar patvirtinimo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba įtarimas viešojo intereso pažeidimas. Nuo 2020 m. balandžio 6 d. Deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinimo ir įregistravimo „I.“ per vienerius metus nebuvo gauta pranešimų iš teisėsaugos institucijų ar nustatytas galimai pažeistas viešasis interesas, todėl Deklaracijos teisėtumas nebuvo tikrintas. NT registro duomenimis negyvenamosios patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), pažymėtos nuo R-13 iki R-17, R-19 (plane 1A3p) ir jų kadastriniai duomenys bei planas pridėti projekte, kuriame nurodyti remonto darbai, siekiant pritaikyti gyvenamąjį namą neįgaliesiems. Prie daugiabučio namo projektuojamas atviras keltuvas, pritaikytas žmonėms su negalia patekimui į rūsio patalpas; įėjimo durys platinamos; padidinamas šalia esantis langas, įrengiant dar vieną įėjimą, architektūriškai derantis prie naujai įrengiamo įėjimo. Projekto statinio konstrukcijų dalyje (kuriai atlikta ekspertizė) nurodyti minėto pastato įėjimo į rūsį ir pritaikymo neįgaliesiems kapitalinio remonto projekte sprendiniai (dviejų angų rūsio sienoje platinimas ir slenksčio žeminimas iki esamo rūsio grindų lygio; sąramų šioms angoms įrengimas; esamos prieduobės išardymas ir naujos įrengimas su laiptais vieta neįgaliųjų keltuvui). Prie prašymo išduoti deklaraciją pridėta kadastro duomenų byla iš kurios matyti, kad projekto sprendiniai įgyvendinti. Bendrieji statinio rodikliai, nurodyti deklaracijoje, po kapitalinio remonto nesiskyrė nuo prieš tai buvusių ir tai atitiko kapitalinio remonto darbams taikomus reikalavimus, todėl Deklaracija buvo patvirtinta ir įregistruota. Atsakovės teigimu, Inspekcijos atžvilgiu keliamas išvestinio pobūdžio reikalavimas yra nepagrįstas. Deklaracija, kurią prašoma panaikinti, NTR išviešinta 2020 m. gegužės 7 d., o ieškinys pateiktas tik 2023 m. rugsėjo 12 d., - praėjus nepateisinamai ilgam laikotarpiui (daugiau nei 3 m), taigi ieškinys atmestinas ir tuo pagrindu, kad praleistas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas kreiptis į teismą dėl deklaracijos pripažinimo negaliojančia.

7. Atsakovas Valstybės įmonė „Registrų centras“ (toliau ir VĮ RC/ RC) pateikė atsiliepimą, kuriuo nesutiko su ieškiniu dalyje dėl reikalavimo panaikinti Deklaraciją, nes toks reikalavimas yra nepagrįstas ir perteklinis, todėl turi būti atmestas. Atsakovas pasisakė tik dėl šio reikalavimo, nes kiti nenukreipti į VĮ RC, kuris yra Nekilnojamojo turto kadastro/registro tvarkytojas ir įstatymų nustatyta tvarka atsako tik už tai, kad įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti (NTKĮ 4 straipsnio 2 dalis, Nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau - ir NTRĮ) 5 straipsnio 2 dalis). NT registro tvarkytojas nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, nes jo funkcija - duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Registrą. Tvarkytojui nesuteikta teisė vertinti pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo. Tvarkytojui turi būti pateikiamas prašymas ir NT kadastro duomenų byla (NTRĮ 12 straipsnis). Nekilnojamieji daiktai ir teisės į juos NT registre registruojami pateiktų nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų pagrindu, vadovaujantis NTRĮ 23 straipsniu. Ginčo situacijos metu galiojusiu STR 1.05.01:2017 (Reglamento 105 punktas) - Deklaracija apie statybos užbaigimą yra pagrindas registruoti statinį Nekilnojamojo turto registre. Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje (ginčo metu galiojusi redakcija) buvo numatyta, kad VTPSI patvirtina deklaraciją apie statybos užbaigimą ir ją įregistruoja. Iš NTR (registro įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)) išrašo ir 2020 m. balandžio 6 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad negyvenamoji patalpa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), įregistruota nuo 2020 m. gegužės 6 d. - kapitalinis remontas (daikto registravimas) matininko P. V. parengtos 2019 m. spalio 30 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos ir statytojos - atsakovės J. K. įgaliotos atstovės D. A. 2020 m. balandžio 2 d. parengtos ir pasirašytos Deklaracijos, įregistruotos ir patvirtintos 2020 m. balandžio 6 d. VTPSI pagrindu. Minėtos Deklaracijos ir 2018 m. vasario 14 d. Pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu, nuo 2020 m. gegužės 7 d. įregistruotos atsakovų V. K. ir J. K. nuosavybės teisės į minėtą patalpą. Todėl Registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti. Ieškinyje nenurodomi jokie neteisėti Registrų centro veiksmai. Reikalavimas yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti 2020 m. gegužės 6 d. atliktus Patalpos kadastro duomenų pakeitimus Registre ir yra akivaizdžiai perteklinis. Vadovaujantis NTRĮ 22 straipsnio 2 punktu, nuginčijus nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimo pagrindus, įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo panaikinami dokumentai, kurių pagrindu įregistruotas nekilnojamasis daiktas bei nuosavybės teisės į jį, yra pakankamas pagrindas išregistruoti tokių dokumentų pagrindu įregistruotą nekilnojamąjį daiktą ir nuosavybės teises ar kitus įrašus. Todėl šiuo atveju ginčo situacijoje, kurioje reiškiamas savarankiškas reikalavimas dėl vienašalio sandorio - Deklaracijos pripažinimo negaliojančia, teismui patenkinus šį ieškinio reikalavimą, toks įsigaliojęs teismo sprendimas būtų visiškai pakankamas pagrindas atlygintinai atlikti veiksmus dėl NT registre esančių duomenų pakeitimo, bet kuriam teisminio proceso dalyviui pateikus atitinkamą prašymą ir įsiteisėjusį teismo sprendimą.

8. Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau ir – Tarnyba/ NŽT) (duomenys neskelbtini) miesto skyrius pateiktuose atsiliepimuose nesutiko su ieškovų reikalavimais. SĮ 3 straipsnio 2 dalyje yra išvardintos sąlygos, norint įgyvendinti statytojo teisę. Išimtiniai atvejai, kai statytojo teisei įgyvendinti nereikia turėti žemės sklypo nuosavybės arba kitą valdymo ar naudojimo teisę patvirtinančių dokumentų yra nurodyti STR 1.05.01:2017 Reglamento 4 priedo 50 punktą, - statant valstybinėje žemėje (išskyrus SĮ 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte nustatytas išimtis), privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą. Atsakovas V. K. 2019 m. gegužės 23 d. prašymu (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)) kreipėsi į NŽT (duomenys neskelbtini) miesto skyrių, dėl leidimo adresu (duomenys neskelbtini) atlikti statybos darbus, atstatomuosius darbus, pagal SLD Nr. (duomenys neskelbtini), pritaikant neįgaliems ir pateikė 2019 m. gegužės 28 d. prašymą (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)) išduoti sutikimą, reikalingą aptvėrimui ir kasimo darbams vykdyti arba pateikti papildomą patvirtinimą, jog tokio sutikimo nereikia. NŽT 2019 m. liepos 4 d. raštu Nr. 49SFN-2352-(14.49.104.) atsakovą informavo, kad vadovaujantis Žemės įstatymo (toliau – ir ŽĮ) 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu, STR 1.05.01:2017 (Reglamento 4 priedo 1.7 papunkčiu) Tarnyba neprieštaravo, jog pagal nustatyta tvarka parengtą ir suderintą techninę dokumentaciją ir įstatymų nustatyta tvarka išduotą leidimą, valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuotas žemės sklypas, prie daugiabučio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), būtų atliekamas kapitalinis remontas negyvenamąsias patalpas pritaikant neįgaliesiems, pagal kartu pateiktą planą. Baigus žemės ir kitokius darbus, minėtų darbų vykdytojas privalo sutvarkyti teritoriją ir žemės naudmenas taip, kad jos būtų tinkamos naudoti pagal paskirtį. Atsakovas V. K. 2019 m. liepos 17 d. raštu Nr. 49SFN-2353-(14.49.136 E.) buvo informuotas, kad jis turi pateikti dokumentus: 1) prašymą išduoti Sutikimą (Taisyklių 1 priedas), kuriame turi būti nurodytos priežastys ir motyvai, kodėl nėra galimybės statybos metu naudoti žemės sklypo (jo dalies), kuriame vykdoma statyba, bei terminas, kuriam prašoma išduoti Sutikimą; 2) statybvietės planą, numatytą STR 1.05.06:2010 (8 priedo 46.13 papunktis), arba statybvietės schemą. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyrius prašė pateikti nuomonę dėl laisvos valstybinės žemės laikino panaudojimo ties minėtu gyvenamuoju namu pagal V. K. kartu su 2019 m. liepos 19 d. prašymu pateikta schema. 2019 m. rugsėjo 19 d. raštu Nr. A51-88802/19(2.15.1.21-VMA) Tarnyba nurodė, kad neprieštarauja dėl laikino valstybinės žemės ploto panaudojimo jeigu bus laikomasi rašte nurodytų sąlygų (dėl saugių privažiavimų, praėjimų ir kt.). Atsižvelgiant į E. L. 2018 m. spalio 30 d. skundą, vadovaujantis ŽĮ 32 straipsnio 3 dalies 9 punktu ir 36 straipsnio 1 dalimi, Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo“, Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo taisyklėmis, patvirtintomis NŽT prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. lP-(1.3.)-499 „Dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės vykdymo dokumentų formų ir Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo taisyklių patvirtinimo“, buvo atlikti patikrinimai vietoje: 2019 metų kovo 13 d.; 2019 m. birželio 7 d. ir 2019 m. birželio 8 d. Buvo nustatyta, kad: valstybinėje žemėje, šalia minėto namo rytinėje dalyje pradėti statybos darbai (iškastas gruntas ir supiltas į krūvas; sukaltos sutvirtinimo armatūros; minėta teritorija aptverta statybine tvora; šiaurinėje pastato dalyje naujai įrengti langai, kurių vietoje iškastos duobės, o šalia jų supiltas gruntas (2019 m. kovo 14 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 49ŽN-275-(14.49.81.); minėto namo rytinėje pusėje esančioje valstybinėje žemėje, nesuformuotoje atskiru žemės sklypu - vykdomi statybos darbai - supiltas grunto pylimas, sukrautos įvairios statybinės medžiagos ir įranga; statybvietė aptverta statybine tvora (2019 m. birželio 7 d. ŽNPA Nr. 49ŽN-556-(14.49.81.); namo rytinėje pusėje, atskiru žemės sklypu nesuformuotoje valstybinėje žemėje rūsio lygyje vykdomi statybos darbai ir statybinės tvoros buvimo vieta nepasikeitė (2019 m. birželio 20 d. ŽNPA Nr. 49ŽN-597-(l4.49.81.). Kadangi 2019 m. kovo 13 d. patikrinimo metu nustatyti pažeidimai nebuvo pašalinti, buvo pradėta administracinio nusižengimo tyrimo procedūra. Statybos leidimo išdavimas yra Savivaldybės administracijos kompetencija (SĮ 27 straipsnio 2 - 3 dalys). NŽT, kaip viešojo administravimo subjektas veikia tik jai suteiktų įgaliojimų ribose, Tarnybai nenustatyta pareiga vykdyti nekilnojamojo daikto (pastato) statybos priežiūros funkcijų bei išduoti statybos leidimo.

9. Teismo posėdžių metu (2019-10-15, 2024-02-29) ieškovų atstovas P. palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus, prašė juos tenkinti ir priteisti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Papildomai paaiškino, kad ginčas yra dėl atsakovų atliktų darbų, kuriais buvo pakeistas bendrasavininkų objektas. Šiuo atveju SLD išduotas neteisėtai, nes yra privalomas bendraturčių sutikimas, o atsakovas V. K. darbus atliko jo neturėdamas; dalį darbų atliko atsakovams nepriklausančioje rūsio dalyje bei ant atskiro žemės sklypo; atliko skirtingų rūšių statybos darbus – nuo paprastojo remonto iki rekonstrukcijos. Ekspertizė yra privaloma, o to nesilaikant, statybos darbai yra neteisėti. Pritaikymas neįgaliesiems: lifto įrengimas ir grindų išlyginimas, tačiau laiptų išplėtimas valstybinėje žemėje su tuo neturi nieko bendra. Atsakovai padidino langus, faktiškai atliko statinio rekonstrukcijos ir remonto darbus. Rūsio patalpos sienos išgriovimo darbams būtinas projektas, techninė ekspertizė ir bendrasavininkų sutikimas (CK 4.82 straipsnio 1 dalis, 4.85 straipsnis). Tai nebuvo įgyvendinta. Bendros inžinerinės įrangos perstatymui, grunto darbams būtinas leidimas. Dėl darbų valstybinėje žemėje nebuvo gautas nei ieškovų, nei NŽT sutikimas. Įrengus inžinerinę įrangą atsakovas suformavo sklendes savo patalpų viduje ir taip galėjo užsukti vandens tiekimą. Darbai buvo atlikti be leidimo, nesilaikant teisės aktų. Griaunant konstrukcijas (kapitalinę sieną) buvo susilpnintas pastato atsparumas. Jau 2018 m. birželio mėn. buvo griautos durys, darytos angos, o avarinė būklės aktas atsirado tik 2018 m. lapkričio mėn. Kapitalinės sienos griovimas numatytas architektės K. P. 2018 m. balandžio mėn. projekte ir tik po VTPSI vizito, atsakovas V. K. užsakė ekspertizę. Inspekcija pripažino sienų išgriovimą. Projektą, kuriuo siekta įteisinti darbus, rengė žmogus iš kurio atimtas atestatas. Inspekcija neužkardė STR pažeidimų. Pastato plėtimas yra rekonstrukcija, o namas - ypatingas statinys pagal statinio plotą. Laiptų gilinimu buvo spręstas aukščių skirtumas, tačiau tai nesusiję su neįgaliųjų poreikiais. Įėjimas į šilumos punktą pagilintas 1 m., pasikasta po pamatais. Taigi, atsakovai patys sukėlė avarinę būklę. Niša rūsyje atsakovams nepriklauso, ją užėmė prisijungę prie savo patalpų. Sklendės turi būti iškeltos iš atsakovų patalpos. Byloje nėra ginčo, kad statybos darbai buvo objekto viduje ir išorėje, kad buvo išgriautos laikančios konstrukcijos, kad architektės K. P. rengtame projekte nurodyta netinkama statybos darbų rūšis ir Savivaldybė to nepastebėjo. Todėl SLD yra neteisėtas ir turi būti panaikintas. Statybos darbai buvo pradėti neturint projekto - 2018 m. balandžio mėnesį, suplanavus išgriauti sienas, atidengti užmūrytą langą. Pirmasis dokumentas yra 2018 m. rugpjūčio 10 d. aktas ir tik 2018 spalio mėn. atsakovas nurodo, jog šalina avarinę būklę. Ieškovų patalpose defektai yra atsiradę virš tos patalpos, kurioje buvo išgriauta laikančioji siena, todėl, ieškovams padaryta žala yra atsakovų darbų pasekmė. Ekspertas patvirtino, kad nebuvo vykdoma rekonstrukcija. Taigi, tai savavališki statybos darbai, kurie buvo įteisinti Deklaracija, nors Inspekcijai buvo žinoma apie civilinę bylą. Grunto nukasimas yra kapitalinis remontas. Prieduobės pertvarkymas, jos platinimas, įgilinimas bei laiptų įrengimas - savavališki darbai. Nelaikančiųjų sienų išgriovimas ir prijungimas, namo inžinerinių tinklų pertvarkymas be kitų bendraturčių sutikimo yra savavališki darbai.

10. Teismo posėdžio metu (2019-10-15) ieškovė E. L. paaiškino, kad 2018 m. atsakovai K. pradėjo rūsio remontą po advokatų kontoros patalpomis, todėl pradėjo trūkinėti sienos. Tai nustatyta antstolio D. K. 2018 m. gruodžio 10 d. FAKP. Dėl išgriautos nešančios sienos pradėjo kristi kontoros grindys. Atsakovai nenurodė kokiu tikslu buvo pertvarkomos patalpos. Pagal K. P. projektą, laiptai nesaugūs, jie paplatinti ir pailginti. UAB „A.“ preliminari sąmata dėl žalos. VTPSI aktas yra 2018 m. spalio 24 d., nors statybos žurnale įrašas padarytas tik 2019 m. birželio 6 d. Dalinė ekspertizė atlikta 2018 m. liepos mėn., todėl atsakovų atlikti darbai bei statybos leidimas yra neteisėti.

Žemesnės instancijos teismas

11. Teismo posėdžių metu (2019-10-15, 2019-12-10, 2024-05-21) ieškovė D. V. paaiškino, kad jos patalpos ribojasi su atsakovų rūsiu ir pirmame aukšte. Jos (ieškovės) butas faktiškai „kabo“ virš patalpos, kurioje buvo pradėti darbai. Vonioje buvo pramušta skylė; spalio mėn. – trūko siena, besiblokuojanti su advokatų kontora; o lapkričio mėnesį – užsuktas vanduo. Atsakovai griovė nešančią sieną. Darbai vyko 2018 m. rugsėjo mėn. ir tuo metu kai buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonė. Darbus atlikinėjo atsakovo V. K. žmonės. Darbų eigoje buvo ir cheminė ataka (2018 m.).

12. Teismo posėdžių metu (2019-10-15, 2019-12-10) ieškovė R. B. paaiškino, kad darbų startas buvo labai skubus - nuo 2018 m. kovo, atsakovams vos įsigijus patalpas. Per savaitę buvo daromi didelės patalpos griovimo darbai. Todėl kreiptasi į Inspekciją. Atsakovai nieko nederino su kitais gyventojais ir bandė gauti parašus ant „niekinių“ dokumentų. Atsakovai atsisakė rodyti patalpas tiek gyventojams, tiek institucijoms. Sienų ardymai vyko 2018 m. balandį. Inspekcija padarė išvadą, kad tai paprastas remontas, nors tai prieštaravo esamai situacijai. Rūsio patalpos buvo įgilintos prisidengiant neįgaliaisiais, nors atsakovas norėjo pasidaryti sau dėkingesnį išplanavimą. Labai svarbi veiksmų chronologija. Darbai buvo daromi be leidimų. 2018 m. spalį vyko labai intensyvūs darbai (be leidimo aptverta automobilių aikštelė; ekskavatoriumi kasta ir suardyta laiptų prieduobė; sukelta avarija miesto inžineriniuose tinkluose). 2018 lapkričio-gruodžio mėn. - per visą plotį išgriautos sienos. Atlikus patikrinimus dėl šildymo (sistema išvesta iš rikiuotės) buvo padaryta išvada, kad be gyventojų leidimo tokios intervencijos negali būti. Dėl trūkių sienose namas patiria deformaciją. Komisijos sulaukta tik 2019 m. rugsėjo mėnesį, tačiau atsakovas neįsileido į patalpas. 2018 m. įvykiai buvo fiksuoti policijoje, VTPSI ir kitose tarnybose. Kai dėl vykdomų darbų buvo prakirsti vamzdžiai, avariją pašalino UAB „N.“. Šviesduobės darbai vyko gruodžio mėn. Įėjimas į šilumos punktą buvo pagilintas, nors tam nebuvo poreikio. Be reikalo buvo išplatinta vitrina. Tai ne paprastas remontas. Patalpos R-14 ir R-11 eina palei lauko duris, išorinė siena N-11 (nuo (duomenys neskelbtini) m.) yra 2,60 m. Į patalpą patenkama iš N-8 ir N-9.

Žemesnės instancijos teismas

13. Teismo posėdžio metu (2019-10-15) ieškovas R. K. paaiškino, kad atsakovas pradėjo darbus nuo grindų gilinimo. Schema „dėl neįgaliųjų“ buvo sugalvota, kad rasti landų ir teisinių spragų, ypač po to, kai gyventojai pradėjo kelti klausimus ir reikalauti atsakymų. Atsakovai savavališkai darė darbus.

14. Teismo posėdžio metu (2019-10-15) ieškovės Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos atstovė pirmininkė L. J. paaiškino, kad atsakovams nebuvo duota jokių leidimų ar sutikimų atliktiems darbams. Tik 2019 m. balandį-gegužį paaiškėjo, kad Bendrijos patalpos atsidūrė atsakovų K. žinioje. Prieduobė buvo įgilinta, nors ten yra šilumos vamzdis, buvo išdidinti prieduobių kampai; namo fasade išgręžtos skylės rekuperacijai; įgilintos grindys; rūsyje, ten kur šilumos punktas ir padarytos durys tik atsakovams. Dokumentai Bendrijai neperduoti.

15. Teismo posėdyje (2019-10-15) ieškovė L. T. pritarė kitų ieškovų pateiktiems paaiškinimams.

16. Teismo posėdžių metu (2019-10-15, 2019-12-10) ieškovas V. V. paaiškino, kad atsakovas išjudino nešančią sieną; buvo išimtos grindys; pragręžtos ieškovo rūsio lubos; susilpninta perdanga. Namas 72 val. buvo likęs be vandens, nes atsakovas (V. K.) neįleido į patalpas. Vėliau atsakovas pripažino, kad vandens uždarymas - jo darbas. Keturi kondicionieriai stovi be leidimų. Visa Bendrija kenčia dėl vieno žmogaus veiksmų. Rūsyje buvo griaunamos nešančios kolonos; špižiniai vamzdynai pakeisti plastikiniais; išgriauti laiptai; įgilinama siena. Atsakovui apipjovus savo radiatorius – nešilo du radiatoriai. Atsakovas savavališkai paleido namo termofikatą. Nupjovus laiptų bėgį, buvo išderinti laiptai. Kasant prieduobę buvo išimti „pagalvės“ akmenys.

17. Teismo posėdžiuose (2021-10-26, 2024-05-21) ieškovė D. L.-T. paaiškino, kad abejonių kėlė pailginti ir pagilinti laiptai; pamato gilinimas; ar laikinųjų sienų stiprinimas nesusijęs su avarinės būklės šalinimu. Savivaldybė pripažino, kad griaunant laikančias sienas yra nukrypta nuo reikalavimų. 2018 m. pradėjus darbus viduje - prasidėjo deformacijos: sutrūkinėjo siena; buvo sugadinta duobė po langais; darbų eigoje buvo stiprus cheminis kvapas. Eksperto M. ekspertizė neatitinka su techniniu aktu. Iš atsakovų trūko konkretumo dėl darbų. Advokatų kontoros patalpos buvo be centrinio šildymo, todėl norint įrengti „oras-oras“ buvo prašoma Bendrijos leidimo. Ši sistema įrengta.

Atsiliepimas

18. Teismo posėdžio metu (2019-10-15, 2024-02-29) atsakovų (V. ir J. K. atstovas advokatas K. P. palaikė atsiliepimuose pateiktus argumentus ir prašė ieškinio reikalavimus atmesti. Paaiškino, kad atsakovai siekė įrengti papildomas verslo patalpas, pritaikytas neįgaliesiems. Remontas yra baigtas. Namas - avarinės būklės (tai nustatė „T.“). Tai konstatuota 2018 m. rugpjūčio 10 d., todėl darbams gyventojų sutikimai nebūtini. Atliekant darbus atsakovai vadovavosi projektu. Savivaldybė 2018 m. gruodžio 14 d. leido aptverti teritoriją. Rūsio patalpų pagilinimas buvo būtinas, o tai padarius - pailgėjo laiptai ir buvo įrengtas liftas. Ieškovai ginčija architektūrinius sprendinius. Dėl kapitalinių darbų tyrimo – yra valstybinės priežiūros išvada. „T.“ nustatė, kad namo būklė yra avarinė. Dėl išgriovimo yra ekspertizė. Byloje pateikti duomenys apie namo būklę iki remonto. Atsakovų veiksmai niekam žalos nepadarė. Perdangų pakeitimo darbai atitiko projektinius sprendinius (2019 m. balandžio 9 d. išvada). Sklendės perkeltos atokiau. Nėra galimybės atkurti taip, kaip buvo iki remonto. Nepagrįstas yra Bendrijos reikalavimas dėl daikto išreikalavimo, nes tai bendro naudojimo patalpa, o niša trukdė patekti į patalpą. Sienos griovimo darbus atliko „N.“, kadangi reikėjo remontuoti šilumos trasą. Niša negali būti užmūryta, nes būtinas praėjimas prie šilumos tinklų. Ieškovių pateiktos sąmatos yra preliminarios. Yra ekspertizių aktai (2018 m. rugpjūčio 10 d., 2018 m. gruodžio 31 d. ir 2019 m. sausio 30 d.), pateiktas ir Darbų konservavimo aktas. Nei viena institucija nenustatė pažeidimų. Projektinis pasiūlymas nėra Projektas. Visi leidimai buvo gauti 2018 m. rugsėjo mėn.. Projektas parengtas pagal STR reikalavimus. Visus darbus aktyviai kontroliavo institucijos. Savivaldybė nenustatė pažeidimų, o Inspekcija įpareigojo atsakovą atlikti ekspertizę. Buvo atlikta daug patikrinimų ir apžiūrų. Visi darbai buvo priduoti. Tik paskutinė ekspertizė pateikė išvadą, kad rekonstravimas ir patalpos įgilinimas yra kapitalinis remontas, o kiti darbai yra tinkami, nes jie susiję su pritaikymu neįgaliesiems. Kadangi buvo konstatuota patalpų avarinė būklė, - buvo atlikti avarinės būklės šalinimo darbai. Patalpa n-18, kurią prašoma išreikalauti iš svetimo valdymo, niekada nebuvo prijungta prie šilumos punkto patalpos. Ekspertas nurodė, kad nėra galimybės nustatyti žalos dydžio, nes namas buvo avarinės būklės dar iki statybos darbų pradžios. UAB „N.“ tikrino 2018 m. rugpjūčio 20 d. ir 2018 m. spalio 24 d.. Pažeistos laikinosios konstrukcijos nustatytos 2018 m. gegužės 20 d. ir 2018 m. spalio 25 d.. Duomenys Registrų centre įregistruota pagal matininko matavimus. Visi darbai atlikt teisėtai, todėl ieškinio reikalavimai nepagrįsti.

Žemesnės instancijos teismas

19. Teismo posėdžių metu (2019-10-15, 2024-02-29) atsakovas V. K. paaiškino, jog 2018 m. kovo mėn. įsigijo minėto namo pirmo aukšto ir rūsio patalpas, iš viso valdo tris patalpas. Tarp atsakovo patalpų ir advokatų kontoros yra viena siena. 2018 m. kovo mėn. buvo susitikimas su gyventojais. Patalpų būklė buvo labai bloga; buvo keturi inžinieriniai tinklai, kuriuos UAB „N.“ nusprendė šalinti; kairė siena buvo šlapia, todėl UAB „N.“ ją išgriovė, padidino skylę ir išleido termofikatą. Analogiškai buvo daryta ir su kanalizacija. Į architektę K. P. buvo kreiptasi, kad išspręsti patalpų klausimą ir apeiti tuos žmones (namo gyventojus). Vykdant tik parengiamuosius darbus, žmonės (namo gyventojai) pradėjo kreiptis į įvairias institucijas. Per 2018 m. rugsėjo mėnesį buvo atvykę: NŽT (4 kartus), policija (6-7 kartus), VTPSI (4 kartus). Vandenį name užsuko UAB „N.“. Dėl tvoros aptvėrimo buvo gautas įspėjimas. Rugsėjo 26 d. ieškovė B. buvo įėjusi į patalpas. Ieškovės D. V. bute remonto nebuvo net nuo (duomenys neskelbtini) metų. Advokatų kontora nebuvo šildoma ir tik 2023 m, joje įrengta sistema „oras-oras“. Todėl reikalavimai dėl žalos atlyginimo yra nepagrįsti. Dėl namo būklės ir nusidėvėjimo žala buvo dar iki darbų atlikimo pradžios.

20. Teismo posėdžio metu (2019-12-10, 2024-02-29) atsakovės UAB „J.“ atstovė advokatė L. Z. prašė ieškinio reikalavimus atmesti. Papildomai paaiškino, kad su atsakovais (V. ir J. K.) buvo sudarytos dvi nuomos sutartys. Statybos darbai atlikti pagal dokumentus. Buvo atlikti šildymo vamzdynų remonto darbai. Laiptai, durys turėjo būti saugūs žmonėms su negalia. NŽT neprieštaravo darbų atlikimui. Buvo atlikta dalinė ekspertizė. Prieduobė turėjo būti tvarkoma, todėl ji padidėjo 1 metrą, kas atitiko keltuvo išmatavimus. Buvo pakeisti langai, durys, sutvarkytos prieduobės. Iš esmės niekas nebuvo didinama, o gilinant grindis buvo tik išvalytas statybinis gruntas. VTPSI atliko patikrinimus (2018 m. rugsėjo 23 d. bei 2018 m. gegužės 19 d. raštai. Policija taip pat nenustatė pažeidimų (2018 liepos 10 d. raštas). Patalpų niekas neužėmė. Vandens sklendės buvo įrengtos dar iki atsakovams įsigijus patalpas. Ieškovų pateiktos sąmatos neaiškios; iš nuotraukų matyti, jog trūkumai yra senesni, dar iki atsakovams įsigijus patalpas. Namas - avarinės būklės ir nuo (duomenys neskelbtini) m. be kapitalinio remonto. Pagal RC - namas neypatingas statinys. Daugumą angų sienose padarė UAB „N.“. Šviesduobės buvo išvalytos. Rūsyje atlikti griovimo darbai yra paprastas remontas, nes vyko sienos angos stiprinimas. Yra VTPSI 2018 m. spalio 24 d. aktas. Pagal projektą - tai ne kapitalinis remontas, o pagal veiksmus – kapitalinis. Darbai buvo atliekami dėl avarinės grėsmės šalinimo. Pagal SLD atsakovas K. yra statytojas, o darbus organizavo UAB „J.“.

21. Teismo posėdžio metu (2019-12-10) atsakovės (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos atstovė J. J. prašė ieškinio reikalavimus atmesti. Papildomai paaiškino, kad 2018 m. rugpjūčio 21 d. buvo gautas V. K. prašymas dėl kapitalinio remonto, pritaikant patalpas neįgaliesiems ir pateikti reikalingi dokumentai. Atsakovas pasinaudojo įstatymo išimtimi. Savivaldybė priėmė protokolinį sprendimą išduoti SLD, nes tam nebuvo kliūčių (gyventojų sutikimas nereikalingas kai atliekami tokie remonto darbai). Statinys neypatingas. Statybos darbai atlikti pagal projektą.

22. Teismo posėdžio metu (2024-05-21, 2024-11-28, 2025-02-28, 2025-05-08) atsakovės VTTPSI atstovai I. Š., R. K., M. P., teikė paaiškinimus ir atsakė į ieškovų atstovo klausimus. Nesutiko su ieškinio reikalavimais. Namo rūsyje buvo atlikti paprastojo remonto darbai, o atliktų patikrinimų metu nenustatytas kapitalinio remonto darbų atlikimas. 2018 m. gegužės 17 d., 2018 m. liepos 2 d. - konstatuotas paprastas remontas, todėl SLD neprivalomas. 2019 sausio mėn. atliktas statinio remontas. Pateikto SLD teisėtumas nebuvo tikrintas, nes teisme buvo byla. Statybos leidimas buvo išduotas ir skirtingi darbai įteisinti. Tai užfiksuota 2019 m. spalio 30 d. Antru etapu buvo atlikti prieduobės darbai – kapitalinis remontas turint SLD. Kiekvienas atvejis vertintas atskirai. Nebuvo nustatyta, kad įgilinimo darbai pažeistų konstrukcijas. Viename iš aktų užfiksuoti savavališkos statybos darbai vėliau buvo pašalinti. Dėl laikančių sienų išgriovimo bei statybos ekspertizės, buvo atlikti patikrinimai ir surašyti aktai. 2018 m. rugpjūtį gavus pranešimą, 2018 m. spalio 23 d. atliktas patikrinimas vietoje (2018 m. spalio 24 d. Aktas). Inspekcija neginčija, kad buvo atlikti sienos griovimo darbai, - vientisa laikanti siena sustiprinta sija. Atsakovas (V. K.) pateikė dokumentus dėl avarinės būklės bei vamzdyno. SLD reikalingas statinių laikomų konstrukcijų pakeitimui, tačiau yra išimtis kai šalinama avarinė statinio būklė, šia išimtimi buvo tinkamai pasinaudota. Dėl prieduobių – savavališka statyba nenustatyta. Peržiūrėjus techninius sprendinius nustatyta, kad tai kapitalinis remontas. Buvo atliktas – parastasis remontas ir, atskirais atvejais, kapitalinio remontas. Patalpa nebuvo įgilinta. Buvo fiksuotas sąramos įrengimas. Nustatyta, kad avarinė būklė pašalinta tinkamai. Kiemo darbų metu buvo nustatyti savavališki darbai. Grindų žeminimas - nėra jų įgilinimas, o grindys nėra laikančioji konstrukcija. Pastato laikomosios konstrukcijos nebuvo pertvarkomos. Inspekcija neatsako už tai, ar statytojas padarė viską. Apie avarinės būklės buvimą sprendžiama iškart. Inspekcija prima tai kas jai pateikiama. Didesnis aukštis atsirado išvalytų šiukšlių sąskaita. 2018 metais nevertinti duomenys, paaiškėjo tik 2021 m. Teisminių ginčų eigoje jokie patikrinimai nebuvo atliekami. Šviesduobės įrengimas yra paprastasis remontas. Statybos darbai atlikti pagal SLD, vadovaujantis projektu ir pagal deklaraciją. Patalpų tūrio padidėjimą gali lemti išvežtos šiukšlės, statybinis laužas. Kapitalinio remonto projekte nesimato, kad būtų griaunamos sienos. R-15 ir R-16 yra laikančios konstrukcijos, apie kurias pasisakyta Avarinės grėsmės šalinimo projekte. Jeigu vamzdynas eina per nišą, tai gali būti laikoma ir paprasto remonto darbais. Keltuvas yra numatytos prieduobės ribose. Buvusių laiptų yra keturios pakopos, o brėžinyje rodomos devynios pakopos. Atstovė L. D. teismo posėdžiuose (2020-10-14, 2020-11-12) paaiškino, kad atsakovai pateikė reikiamus dokumentus. Langas yra toje pačioje buvusio lango angoje. Pirmieji skundai buvo gauti dėl gilinamų grindų (2018 m. gegužės mėn.). Nefiksuoti išgriauti laiptai, nes tai nėra laikanti konstrukcija. Bendrija nesutiko dėl sienų griovimo, kapitalinio remonto ir leidimo išdavimo. Pirmieji darbai buvo atlikti dėl avarinės būklės. Nebuvo matuota kiek žemintos grindys, buvo vadovautasi nuotraukomis. Kadastrinių matavimų byla buvo pateikta. 2018 m. birželio 28 d. nebuvo matoma metalinė sija, ji įdėta šalinant avarinę situaciją. Sijos rengimas - kapitalinis remontas. 2018 m. spalio mėn. fiksuotas kapitalinės sienos išgriovimas. Savavališkos statybos aktas nebuvo surašytas, nes darbams nereikėjo SLD. Po to darbai buvo atlikti turint projektą. Pasikasimas, išgriautos grindys - paprastojo remonto darbai, kurių priežiūros Inspekcija neatlieka, nes prižiūrima tik tai, kur reikia SLD. Leidimas aptverti nėra leidimas vykdyti darbus. Grindų gilinimas - nėra rekonstrukcija. Pagal techninį projektą – numatyta gilinti 60 cm. Prieduobės anga, durų keitimas (anga) yra kapitalinis remontas ir tam būtinas leidimas. Šalinant avarinę būklę, leidimas neprivalomas ir neturi būti derinamas. Apskaičiavimai yra konstruktoriaus atsakomybė. Įteisinant yra žiūrima į kadastrinius duomenis.

Žemesnės instancijos teismas

23. Teismo posėdžio metu (2019-12-10) trečiojo asmens UAB „N.“ atstovai A. B., R. K. pateikė poziciją, kad ieškinys nepagrįstas. Paaiškino kad nuo 2019 m nebeadministruoja minėto Pastato. Tuo metu buvo šalinama avarinė būklė. Statybos eigos kontrolė nebuvo vykdoma. Apžiūrint – pažeidimų nenustatyta. UAB „N.“ sienų negriovė. Vandens priežastį aiškinosi ir vamzdį keitė UAB „M.“. Dėl šviesduobės ir langų nebuvo derinta. Dėl patekimo į patalpas vyko ilgas derinimas su patalpų savininkais. Į Pastatą 2018 metais avarinė tarnyba buvo kviečiama apie 15 kartų. Iškvietimų, laikotarpyje nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. sausio 22 d. – buvo 24 kartai; nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 1 d. – buvo 15 kartų. Inžinerinių sistemų šildymo sistemos buvo derintos, pateiktas Avarinės būklės aktas (2018-08-18).

24. Teismo posėdžio metu liudytoja K. P. (2020-03-12) paaiškino, kad projektavo laiptus, pritaikytus neįgaliesiems. Tam nereikia gyventojų parašų. 2018 m. balandžio mėn. buvo parengtas Kapitalinio projekto brėžinys. Sienos išgriovimas numatytas kliento iniciatyva. Architektūriniai inžineriniai brėžiniai yra tik pasiūlymai, nes konstrukcininkai gali į juos neatsižvelgti. Apkrovas taip pat skaičiuoja konstrukcininkai. Avarinę būklę konstatavo ekspertizė. Projekte siena išgriauta užsakovo pageidavimu (dėl patalpos prijungimo). Pagal išorės projektą – laiptų negali būti, o WC yra ne toje vietoje kaip eskizuose. Brėžinys buvo darytas pagal bylą, o aukščius nurodė atsakovas. Fasado vaizde nepavaizduotas advokatų kontoros langas, nes UAB „J.“ buvo pirmame aukšte ir rūsyje. Pagal projektą, po advokatų kontoros langais atsiranda laiptai. Liftas ir laiptai yra skirtingose pusėse. Laiptų pakopos iš vidaus perkeltos į išorę. Gilinimas buvo darytas pagal faktą. Grindys nebuvo griaunamos. Statybos darbai buvo daromi pagal projektą. Vidaus projekto nedarė. Žemduobė ir patalpa yra lygios. Vidaus darbai buvo atliekami prieš darant laiptus. Buvo atliekama projekto vykdymo priežiūra. Šilumos sistemos projekto nerengė. Patvirtino, kad Kapitalinio projekto sprendinius rengė atsižvelgdama į atsakovo užsakymą.

25. Teismo posėdžio metu (2020-03-12) liudytojas R. M. (architektas) paaiškino, kad statybos darbai atlikti pagal labai sudėtingus inžinerinius sprendimus. Projektinė dokumentacija parengta ne taip kaip turėtų būti. Projektinis pasiūlymas - pritaikymas neįgaliesiems, kai numatomas gilinimas - 50 cm. bei langų platinimas, nes keisis apkrova. Turi būti konstrukciniai tyrimai ir sprendinių motyvai. Turi būti nuoseklumas rengiant projektą, pradžioje atliekamas vertinimas ir analizė. Parodyta anga platesnė daugiau nei 1 m.. Mūras „kabo“, nors turi būti sustiprintas. Viduje pakeisti išmatavimai - 50 cm.. Atliktas pagilinimas. Kapitalinėje sienoje metalinė konstrukcija įrengta skirtingai nuo projektinių sprendinių. Kai pažeidžiama sijų įvedimo tvarka yra galimos konstrukcijų deformacijos. Siena buvo nugriauta arba tai yra neatitikimas pagal dokumentus. Nėra informacijos apie atsparumą ugniai. Avarinė būklė negali būti šalinama griaunant kapitalinę sieną. Akte nepasisakyta apie sienų demontavimą, o demontuojant langus, demontuojama ir šviesduobė. Projekte numatytos tarpinės atramos. Tačiau ne visi klausimai dėl pritaikymo neįgaliesiems buvo išspręsti, nors tam būtini sprendimai (pagal STR). Tai (K. P.) projektinis pasiūlymas-studija. Projektas turi būti suderintas su konstruktoriumi, šiuo atveju ekspertiniai aktai negalėjo būti išduoti.

26. Teismo posėdžio metu (2020-03-12) liudytojas M. Ž. paaiškino, kad vykdė Projekto konstrukcinės dalies rengimą. Užsakovas – UAB „J.“. Objekte buvo kelis kartus: angos buvo iškirstos, plotis nepadidėjo, apkrova nesikeitė. Pagrindas – architektūrinis brėžinys. Pats pavojingiausias elementas – stulpas tarp dviejų angų. Šviesduobė, laiptų įgilinimas – projekto vadovės sprendimai. Neįgaliesiems grindys turi būti dar 10 cm žemiau, o įgilinimas reikalingas dėl keltuvo konstrukcijos. Atsakovui buvo pasakyta apie būtinybę stiprinti kapitalinę sieną, tam reikėjo kviesti ekspertą, statinio tyrėją, nes būtini ekspertiniai tyrimai. Buvo matoma avarinė situacija. Vėliau išlindo daug negerų dalykų (sijos, perdengimai). Atsakovams rekomenduota UAB „S.“. Pagal projektą turi būti nauji laiptai ir svarbu - prieduobės, pastato būklės vertinimo ataskaita.

27. Teismo posėdžio metu (2020-03-12) liudytojas J. M., ekspertizės vadovas paaiškino, kad pagal užsakovo UAB „J.“ užsakymą buvo parengtas 2018 m. Dalinės ekspertizės aktas. Avarinė būklė buvo dar iki projekto pradžios. Avarinė būklė likviduota. Po to paaiškėjo, kad turi būti stiprinami pamatai. Buvo padaryti pažeidimai dėl laiptų griovimo. Atsakovui pasakyta apie ekspertizės būtinumą. Buvo Būklės vertinimo aktas. Pritaikymas neįgaliesiems nėra klasikinis atvejis. Sutikimas reikalingas pagal STR, viduje – leidimo nereikia, o išorėje – reikia. Dalis informacijos buvo paimta iš Projekto. Patalpos apžiūrėtos 2018 m. rugpjūčio 6 d.. Nepamena ar patalpose R-14, R-14a, R-14b, R-14c buvo pertvaros. Įėjus, buvo siena, o joje skylė. Kapitalinės sienos klausimas nenagrinėtas. Esamas sienas reikėjo stiprinti, todėl buvo rengiamas sienų stiprinimo projektas pagal UAB „S.“. Buvo vertinamas sprendinių įgyvendinimas. Tuo metu dalis apdailos darbų jau buvo padaryta.

Žemesnės instancijos teismas

28. Teismo posėdžio metu liudytojos I. D. ir G. V. (2020-07-22)– paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) rūsio patalpą tikrino po skundo, gauto 2018 m. gegužės mėn. Į vietą teko važiuoti apie dešimt kartų. Prisimena, kad pirmame aukšte buvo išgriautos vidinės pertvaros; rūsio patalpose – išgriautos grindų lygis, įgilinta. Gylis nematuotas. Buvo vertintos sienos; kapitalinėse sienose angų nebuvo. Tuo metu apie avarinės būklės šalinimą nebuvo kalbama. Siena, kuri skiria patalpas – ašyje R-15 – R-14, vertinti dokumentai.

29. Teismo posėdžio metu (2020-07-22) liudytojas E. M., patvirtino, kad pasirašė UAB „S.“ projektą ir paaiškino, kad rengė avarijos grėsmės pašalinimo projektą dėl kurio buvo kreiptasi 2018 m. vasarą. Jis datuotas lapkritį, nes sprendiniai buvo teikiami dalimis (konstruktyvais), kurie įtraukti į galutinį. Forma – popierinė. Tarpiniai brėžiniai yra galimi. Į vietą vyko gavęs skambutį. Matė rūsį, angas sienose, daug vamzdžių. Sienų nevertino. Buvo atvykęs ir konstruktorius. Senos grindys buvo betoninės. Statinio brėžinio dokumentų nematė. Projektą rengė UAB „S.“. Laiptai („K“) tarp R-15 ir R-14. Anga nebuvo išgriauta. Grindų pamato lygis nebuvo matuotas. Apie avarinę būklę aktas buvo pateiktas vėliau. Konstruktoriai – J. (M.) rengė sprendinius, o R. (S. – S.) darė skaičiavimus.

30. Teismo posėdžio metu (2020-07-22) liudytojas J. M. (pasirašęs UAB „S.“ projektą), paaiškino, kad atsakovas (V. K.) 2018 m. vasarą kreipėsi dėl projekto – kalbėta dėl avarinės būklės likvidavimo; pateikta ekspertizė ir kiti dokumentai (K. P. projektas). Nuvykus į vietą, - laikančiose sienose buvo daug angų, vamzdžių. Pertvarų nebuvo. Išorinė siena turėjo banketę (atramą), o vidinėje - jos nesimatė. Grindų lygis buvo skirtingas, prie įėjimo – plytelės, o toliau – senos betoninės grindys. Po grindimis nesikasta. Svarinės būklės požymiai buvo, todėl pasiūlyta stiprinti sieną metaline konstrukcija, o perdangas - sijomis. Projektas buvo rengtas dalimis ir teikiamas direktoriui. Statybos priežiūros žurnalo nepasirašinėjo. Buvusios trys skylės paverstos viena anga; padaryta apkaba. Jeigu siena plona – sijos gali būti priglaustos, tačiau siena nebuvo plona. Pagal projektą, tarp lovių lieka mūras. Tada sienos nebuvo išgriautos, tai padaryta vėliau. Laikančios sienos išgriovimas yra kapitaliniai darbai, kurie gali būti siejami su avarinės būklės šalinimu. Atlikus išgriovimą po sąramomis - gali išgriūti siena. Atlikus apskaičiavimus, projekto ekspertizė nebuvo atliekama. Ji daroma užsakovo pageidavimu. Kai yra avarinė būklė - leidimas ar ekspertizė nereikalingi. Ekspertizė daroma vėliau, priduodant objektą. Kai yra avarinė situacija, - būtinas greitas reagavimas. Pamatai buvo seklūs, todėl reikėjo juos gilinti. Prieduobė pasikasė ne po visais pamatais. Visas projektas yra arba kapitalinis, arba paprastasis. Avarinės grėsmės likvidavimas buvo, nes reikėjo užtaisyti angą, pridengtą tik lentomis.

31. Teismo posėdžio metu (2020-07-22) liudytoja R. S.-S. (pasirašiusi UAB „S.“ projektą) paaiškino, kad yra projekto (duomenys neskelbtini) konstrukcinės dalies vadovė. Visi darbai, kurie atliekami nešančiose sienose yra laikomi kapitaliniais. Rūsio perdanga rėmėsi į sieną. Atvykus į vietą - laiptų nebuvo. Kai yra avarinis atvejis, žurnalas nevedamas. 2018 m. lapkričio 24 d. Aktas apie laikančių sienų darbus. Pamatų ekspertizės nebuvo, buvo bendra ekspertizė. Sienų išgriovimas nebuvo planuojamas, nes tam reikalinga ekspertizė. Pamatas - ne mažiau nei 30 cm. Pagal ekspertizę – sieną reikėjo stiprinti. Nedaromi darbai, jeigu neprivaloma arba negaunamas nurodymas. Apžiūroje nedalyvavo. Sutartį su užsakovu sudarinėjo direktorius. Kas vykdė darbų priežiūrą - nežino. Paaiškino, kad dvi sijos reikalingos, kad pastatas nesėstų; užpildymas tarp sijų – mūras, betonas.

32. Teismo posėdžio metu ekspertas dr. D. K. atsakė į užduodamus klausimus pagal ekspertizės aktą ir pateikė (raštu) ekspertizės akto papildymą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

33. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. spalio 22 d. sprendimu ieškovų ieškinį tenkino iš dalies. Panaikino (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos 2018 m. rugsėjo 14 d. išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir nustatė 12 (dvylika) mėnesių terminą pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus gauti naują statybą leidžiantį dokumentą. Išreikalavo iš atsakovų J. K., V. K. ir UAB ,,J.“ svetimo neteisėto valdymo daugiabučio namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), rūsio bendrojo naudojimo patalpos n-18 dalį, esančią tarp pastato fasadinės sienos (iš (duomenys neskelbtini) prospekto pusės) ir šilumos punkto, ir įpareigojo atsakovus atstatyti bendrojo naudojimo patalpoje išgriautą sieną, priteisė iš atsakovų J. K., V. K. ir UAB ,,J.“ solidariai 4403,04 Eur žalos atlyginimą D. V. naudai, priteisė iš atsakovų J. K., V. K. ir UAB ,,J.“ solidariai 14 097,23 Eur žalos atlyginimą D. L.-T. naudai, pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2020 m. balandžio 6 d. Deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą, jos tvirtinimą ir registraciją Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos, panaikino VĮ ,,Registrų centras“ 2020 m. gegužės 6 d. atliktus patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų pakeitimus nekilnojamojo turto kadastre ir registre, nustatė atsakovams V. K., J. K. ir UAB „J.“ 12 (dvylikos) mėnesių terminą pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį. Kitoje dalyje ieškinio reikalavimus atmetė.

34. Teismas, vertindamas ieškovų reikalavimą dėl statybos leidimo neteisėtumo, nustatė, kad pagal Kapitalinio remonto projektą, buvo numatyti tokie statybos darbai: dviejų langų rūsio sienoje platinimas; slenksčio žeminimas iki esamo rūsio grindų lygio; sąramų angoms įrengimas; esamos prieduobės išardymas ir naujos prieduobės įrengimas su laiptais ir vieta neįgaliųjų keltuvui. Pažymėjo, kad fasadinėje pusėje esantis langų platinimas, nesusijęs su pastato pritaikymu negalią turintiems asmenims, o prieduobės įgilinimas neturėjo įtakos avarinės būklės kilimui rūsio negyvenamosiose patalpose R-13, R-17, R-19.

35. Teismas, spręsdamas statybos leidimo (ne)teisėtumo klausimą, nustatė, kad nepakanka apsiriboti formaliu konstatavimu, kad statybos leidimas išduotas biurokratiškai atsižvelgus jog nepažeidžiami įstatymo reikalavimai, nes tinkamai pasinaudota išimtimi - dėl patalpų pritaikymo neįgaliems. Pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėjo tikrasis atsakovų V. K., J. K. ir UAB „J.“ (statytojai) tikslas - įsigytas patalpas pritaikyti verslui (paslaugų verslas), apeinant namo bendrasavininkų poziciją (aiškiai išreikštą nesutikimą su atsakovų (statytojų) vykdomais statybos darbais ir siekiais). Vertino, kad nuolatinis ir didelis kiekis skundų institucijoms iš namo gyventojų būtent dėl atsakovų patalpose atliekamų darbų tik įsigijus patalpas (2018 m. pavasarį), neturint suderinto projekto, konstrukcijų ekspertinių tyrimų, nederinant ir stengiantis apeiti derinimo procedūrą su daugiabučio namo patalpų savininkais ir įsteigta Bendrija, bei teismo posėdyje architektės K. P. duoti parodymai, jog užsakovas (statytojas) norėjo apeiti namo gyventojus ir tam reikėjo tokio projekto, kad būtų išvengta jų (namo bendrasavininkų) sutikimo statybos darbų atlikimui, pagrindė teismo daromą išvadą.

36. Teismas atsižvelgęs į atsakovo V. K. paaiškinimus, jog namo gyventojai prieštaravo statybos darbų atlikimui, nuolat skųsdami įvairioms institucijoms, sprendė, kad nagrinėjamos susidariusios situacijos kontekste, statybos darbų atlikimo eiliškumas, neišlaikant teisės aktais reikalaujamo nuoseklumo paneigia atsakovų deklaruojamus siekius pastato patalpas pritaikyti asmenims su negalia. Juolab, kad ginčijamoje deklaracijoje nurodyta pakeista patalpų paskirtis. Pažymėjo, kad atsakovų (statytojų) atlikti darbai padarė įtaką viso namo pamatams bei laikančiosioms konstrukcijoms.

37. Teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad 2018 m. balandžio mėnesį pradėti griovimo darbai sukėlė akivaizdžias neigiamas pasekmes – avarinę situaciją pastate. Avarinės situacijos pagrindimui buvo būtini atitinkami dokumentai, todėl pastatą pripažinus avarinės būklės (firmos „T.“ aktai) atsakovams (statytojams) formaliai atsirado galimybė pagrįsti atliktus statybos darbus, nurodant, jog yra šalinama avarinė būklė (Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CK 4.83 straipsnio 2 dalis). Pažymėjo, kad įsigyjant patalpas, apie jų avarinę būklę jokių duomenų nebuvo, o nagrinėjimo metu ir teismo ekspertas nustatė, kad gyvenamajame name atlikti darbai - nelaikančiosios sienos išgriovimas, laiptų angos užtaisymas, pastato pamato ties įėjimo į ginčo rūsio patalpas (ties prieduobe) įgilinimas nesusijęs su pažeistų sienų ir perdangos avarinės būklės šalinimu; fasadinės pastato sienos langų angose ir šviesduobėse atlikti statybos darbai taip pat nėra susiję su avarinės būklės šalinimu; platinamos langų angos yra statinio kapitalinio remonto darbai, kuriems privaloma parengti projektą ir gauti statybos leidimą.

38. Teismas nustatė, kad atsakovai (statytojai) vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punktu, turėjo gauti privalomą statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinį sutikimą ar butų ir kitų patalpų savininkų protokolinį sprendimą dėl nurodytų statybos darbų atlikimo (atitinkamo statinio projekto rengimo ir (ar) įgyvendinimo), priimto CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka. Teismas konstatavo, kad šiuo konkrečiu atveju reikalingumas atlikti remonto darbus siekiant pritaikyti gyvenamąjį namą neįgaliesiems yra fiktyvaus pobūdžio, nes tikrasis statytojų ketinimas – pakeisti patalpų paskirtį ir jas pritaikyti verslo vykdymui.

39. Atsižvelgęs į byloje surinktų įrodymų visetą bei teisinį reglamentavimą, teismas sprendė, kad (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos 2018 m. rugsėjo 14 d. statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kapitalinio remonto projektui, negyvenamąsias patalpas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pritaikant neįgaliesiems bei suteikiant teisę atlikti statybos techninio projekto sprendiniuose numatytus statybos darbus – išduotas neteisėtai, todėl jį panaikino.

40. Teismas spręsdamas dėl ieškovų reikalavimo pašalinti neteisėtos statybos darbus, nustatė, kad ieškovai siekia įpareigoti atsakovus pašalinti neteisėtos ir savavališkos statybos padarinius, t. y. atstatyti nugriautas daugiabučio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalis (kapitalines sienas, perdangas, buvusias langų ir durų angas, šviesduobių ir žemduobės konstrukcijas), atstatyti buvusį gruntą ir grindis rūsio patalpose, išmontuoti neteisėtai įrengtas sklendes bendrojo naudojimo inžinerinėje įrangoje, užkasti iškastą duobę, atstatyti buvusias šaligatvio dangas, atkasti saugotinus želdinius.

41. Pažymėjo, kad atsakovų (statytojų) vykdyti statybos darbai yra užbaigti 2020 metais, o Renovacijos projektas pradėtas įgyvendinti. Todėl, susiklosčiusių aplinkybių kontekste, sprendė, kad reikalavimas pašalinti neteisėtos ir savavališkos statybos padarinius: atstatyti nugriautas daugiabučio gyvenamojo namo dalis (kapitalines sienas, perdangas, buvusias langų ir durų angas, šviesduobių ir žemduobės konstrukcijas), atstatyti buvusį gruntą ir grindis rūsio patalpose, išmontuoti įrengtas sklendes bendrojo naudojimo inžinerinėje įrangoje, užkasti iškastą duobę, atstatyti buvusias šaligatvio dangas, atkasti saugotinus želdinius yra neproporcingas ir neįgyvendinamas. Atkreipė dėmesį, kad prašomų darbų vykdymas vėl pažeis tiek ieškovų, tiek ir kitų namo bendrasavininkų interesus bei trukdys Renovacijos projekto nuosekliam įgyvendinimui (Statybos įstatymo 33 straipsnio 3 dalis). Todėl šį ieškinio reikalavimą netenkino.

42. Teismas leido atsakovams V. K., J. K. ir UAB „J.“ 12 mėnesių terminą pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį (Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Teismo vertinimu, teismo nustatytas 12 mėnesių terminas yra pakankamas, tačiau nėra neproporcingai didelis; atitinka teismų praktiką šiuo klausimu panašaus pobūdžio bylose.

43. Teismas, spręsdamas dėl ieškovų reikalavimo dėl daikto išreikalavimo iš svetimo valdymo, nustatė, kad ieškovai prašė išreikalauti iš atsakovų J. K., V. K. ir UAB ,,J.“ svetimo neteisėto valdymo daugiabučio namo rūsio bendrojo naudojimo patalpos ,,n-18“ dalį, esančią tarp pastato fasadinės sienos (iš (duomenys neskelbtini) prospekto pusės) ir šilumos punkto, įpareigoti atsakovus pašalinti bendrojo naudojimo patalpose atliktos savavališkos statybos padarinius, įpareigojant atstatyti bendrojo naudojimo patalpas į buvusią padėtį (atstatyti buvusį grindų lygį, atstatyti išgriautą sieną).

44. Teismas nustatė, kad statybos darbų metu buvo išgriautos sienos ir prijungtos statytojui nepriklausančios patalpos 2003 m. vasario 25 d. kadastre pažymėtos n-12 ir dalis patalpos n-18 ties namo fasadine siena (3.9 pav.). 2019 m. spalio 30 d. kadastro matavimų byloje (3.10 pav.) patalpa n-12 ir dalis n-18 jau priskirta prie (duomenys neskelbtini) patalpų. Tai konstatuota teismo ekspertizės akte. STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, IX skyriuje reglamentuotos naujų nekilnojamo turto kadastro objektų formavimo nuostatos. Teismas, konstatavęs, kad atsakovai J. K., V. K. ir UAB ,,J.“ neteisėtai valdo daugiabučio namo rūsio bendrojo naudojimo patalpos n-18 dalį, sprendė šią patalpos dalį išreikalauti iš atsakovų, atliekant reikiamus statybos darbus (atstatant išgriautą sieną). Nustatė, kad bendrija turėjo pagrindą pareikšti ieškinį, kurį palaiko bendrijos nariai (Statybos įstatymo 48 straipsnio 6 dalis).

45. Teismas, spręsdamas dėl ieškovų reikalavimų dėl žalos, nustatė, kad ieškovai prašo priteisti iš atsakovų J. K., V. K. ir UAB ,,J.“ solidariai 4403,04 Eur žalos atlyginimą D. V. ir 14 097,23 Eur žalos atlyginimą D. L.-T. (E. L. teisių perėmėjai).

46. Teismas įvertino antstolio D. K. 2018 m. gruodžio 10 d. FAKP Nr. 174/18/147, kuriame užfiksuoti defektai, esantys (duomenys neskelbtini) advokatų kontoros patalpose (6t. 5 b. l.); 2019 m. sausio 18 d. FAKP video įrašus; 2019 m. kovo 1 d. FAKP Nr.174/19/014 (vaizdo įrašus), antstolės N. L. 2019 m. sausio 21 d. FAKP Nr.62/19/002 (15 t. 137 b. l.), kuriame užfiksuoti ir ieškovės D. V. patalpose matomi defektai, ieškovės D. V. pateiktą 2019 m. balandžio 15 d. Lokalinę sąmatą dėl remonto darbų 4403,04 Eur sumai (19 t. 13 b. l.), ieškovės D. L.- T. pateiktą specialisto inž. E. G. 2025 m. balandžio 2 d. išvadą, kurioje nurodyta būtinų atlikti statybos darbų kaina – 14 097,23 Eur, patikslintą ieškovės prašymą dėl 14 097,23 Eur žalos atlyginimo. Teismas taip pat vertino byloje pateiktą (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos užsakymu atliktą namo techninės būklės vertinimą. UAB „E.“ 2021 m. gegužės 31 d. Namo techninės būklės vertinimo akte konstatuota, kad pastato vidinėse laikančiose sienose atsiradę įtrūkiai/plyšiai, dėl netolygaus pastato sėdimo (18...20 pav.); pastato pamatai veikiami vertikalios apkrovos ir dėl rūsyje atlikto kapitalinių sienų remonto zonoje, persiskirsčius įražoms į pamatus palaipsniui deformuojasi; taip pastatas sėda netolygiai ir atsiranda įtrūkimai, sprendė, kad pastato patalpose ir grindyse atsiradusios deformacijos yra atsakovų (statytojų) atliktų kapitalinio remonto darbų pasekmė. Teismas pažymėjo, kad atliktos teismo ekspertizės metu (2023 m. liepos 7 d. Ekspertizės aktas), nustatyta, jog deformacijos ieškovių patalpose atsirado dėl atsakovų atliktų kapitalinio remonto darbų. Atsižvelgdamas į tai, sprendė ieškovės D. V. reikalavimą dėl 4 403,04 Eur dydžio žalos atlyginimo ir ieškovės D. L.-T. reikalavimą dėl 14 097,23 Eur žalos atlyginimo laikyti įrodytais.

47. Teismas, spręsdamas dėl ieškovų reikalavimo dėl deklaracijos, nustatė, kad ieškovai prašė pripažinti negaliojančia ab initio J. K. ir V. K. 2020 m. balandžio 6 d. deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) apie statybos už ir baigimą/paskirties keitimą; panaikinti šios Deklaracijos tvirtinimą ir registraciją Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos ir panaikinti VĮ ,,Registrų centras“ 2020 m. gegužės 6 d. atliktus patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų pakeitimus nekilnojamojo turto kadastre ir registre. Ieškovai nurodė, kad nauji ginčo patalpos kadastro duomenys apima ir neteisėtai užimtos patalpos plotą bei kitų atliktų remonto darbų pasekmes (užregistruotos rūsio patalpos R-13, R-13a, R-13b, R-14, R-14a, R-14b, R-14c, R-15, R-15a, R-16, R-17, R-19 apimant atliktų statybos darbų rezultatus) be nuosavybės perleidimo sandorio.

48. Teismas nustatė, kad vykdydami neteisėtus kapitalinio remonto darbus atsakovai išgriovė pastato konstrukcijas ir užsiėmė daugiabučio namo bendraturčiams priklausančias patalpas, kurias paskelbė savo nuosavybe būtent ginčijamos deklaracijos pagrindu. Deklaracija sudaryta po to, kai buvo atlikti neteisėti statybos darbai (išgriautos sienos, įgilintos rūsio patalpos) ir ja fiksuotas būtent šių neteisėtų statybos darbų užbaigimas, jos pagrindu yra pakeisti ginčo patalpos kadastro ir registro duomenys bei statytojų daiktinių teisių į juos registracija.

49. Byloje nustatė, kad 2020 m. balandžio 6 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinta, jog atlikti daugiabučio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto darbai pagal projektuotojo K. P. (architekto atestatas Nr. (duomenys neskelbtini)) 2018 m. parengtą statinio projektą ,,Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), negyvenamosios patalpos kapitalinio remonto projektas, negyvenamąsias patalpas pritaikant neįgaliesiems“ Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant, jog statybos darbai atlikti daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), patalpose (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių paskirtis – kita.

50. Teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, nustatė, kad atsakovai savavališkus kapitalinio remonto statybos darbus pradėjo nuo griovimo, kasimo darbų, be kapitalinio remonto projekto, ekspertizės išvadų, neturėdami daugiabučio gyvenamojo namo patalpų savininkų pritarimo (sutikimo). Atsakovų (statytojų) veiksmais buvo išgriautos vidinės pertvaros (taip pat ir laikančiosios), padidintas rūsio patalpų tūris, susilpninti namo pamatai. Atsižvelgęs į tai, kad tikrasis statybos remonto darbų tikslas - paskirties pakeitimas ir būtent tuo tikslu buvo atliekami visi griovimo/ardymo darbai, sprendė jog Deklaracija apie statinio, jo dalies statybos užbaigimą / statinio, jo dalies paskirties pakeitimą, yra neteisėta.

51. Pažymėjo, kad VTPSI atliko formalų Deklaracijos patikrinimą ir statytojų atliktus statybos darbus vertino kaip statinio paprastąjį remontą, dėl ko padarė išvadą, kad nereikalingas projektas, statybos leidimas ir kt. Byloje nustatęs, kad buvo atlikti statybos darbai, kuriems reikalingas kapitalinio remonto (rekonstrukcijos) projektas, leidimas (jo gavimui, be kitų dokumentų reikalingas ir daugiabučio gyvenamojo namo patalpų savininkų sutikimas) ir, kad registruojant Deklaraciją, buvo neteisėtai atsakovų vardu įregistruota patalpa su indeksu n-18, teismas sprendė, kad yra pagrindas 2020 m. balandžio 6 d. deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) apie statinio, jo dalies statybos užbaigimą / statinio, jo dalies paskirties pakeitimą pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento, kaip imperatyvioms įstatymo normos prieštaraujantį vienašalį sandorį (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

52. Teismas konstatavęs, kad (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos 2018 m. rugsėjo 14 d. statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kapitalinio remonto projektui, negyvenamąsias patalpas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pritaikant neįgaliesiems bei suteikiant teisę atlikti statybos techninio projekto sprendiniuose numatytus statybos darbus – išduotas neteisėtai ir todėl naikintas, tuo pačiu tenkino ieškovų pateiktą išvestinį reikalavimą dėl J. K. ir V. K. 2020 m. balandžio 6 d. deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą panaikinimo, šios Deklaracijos tvirtinimo ir registracijos VTPSI ir VĮ ,,Registrų centras“ 2020 m. gegužės 6 d. atliktų kadastro duomenų pakeitimo.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

53. Apeliaciniu skundu ieškovė Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija (toliau – ir apeliantė/bendrija) prašo skundžiamą sprendimą panaikinti dalyje - kuria teismas atmetė ieškovų reikalavimą ir toje dalyje priimti naują sprendimą - įpareigoti atsakovus J. K., V. K. ir UAB ,,J.“ pašalinti šiuos neteisėtos ir savavališkos statybos padarinius - atstatyti daugiabučio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), rūsyje išgriautas laikančiąsias sienas, atstatyti prieduobės konstrukcijas į iki statybos darbų pradžios buvusią padėtį, ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

53.1. Pirmosios instancijos teismas, naikindamas statybos leidimą ir atmesdamas ieškovų prašytą statybos padarinių šalinimo būdą, modifikavo Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytą neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdą, t. y. nustatė 12 (dvylikos) mėnesių terminą pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, bet sprendime nenustatė kas bus su neteisėtos statybos padariniais terminui pasibaigus (jeigu statytojas negautų naujo statybą leidžiančio dokumento);

53.2. Nurodė, kad skundžiamo sprendimo aprašomoje dalyje perrašant teismo ekspertizės turinį taip pat nurodyta, kad teismo ekspertas padarė išvadą dėl pastato rekonstrukcijos: ,,47. Nagrinėjamoje byloje 2022 m. balandžio 18 d. teismo nutartimi buvo paskirta teismo ekspertizė ir gautas 2023 m. liepos 7 d. Ekspertizės aktas. Teisme ekspertas Dr. D. K. pateikė paaiškinimus, atsakė į klausimus ir pateikė ekspertizės akto papildymą (DOK- 139167). - Ekspertas 2023 m. sausio 30 d. atlikęs patalpų apžiūrą, adresu (duomenys neskelbtini) ir išanalizavęs byloje esančius dokumentus bei nuotraukas nustatė, kad: negyvenamosiose patalpose atlikti pagrindiniai statybos darbai buvo nustatyti Bendrijos 2022 m. balandžio 4 d. atliktos pastato apžiūros akte (3.1-3.2 pav.) kuriame nustatyti darbai tikėtina buvo atlikti ir pateikti teisingai, todėl įvardinant atliktų darbų vietą galima remtis apžiūros akte pateiktu brėžiniu (3.2 pav.). Remiantis STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys “ galima teigti, kad rūsyje esančiose negyvenamosiose patalpose, pagal atliktų pagrindinių darbų pobūdį, buvo atliktas: Statinio rekonstravimas (11, 19), nes buvo praplečiamas rūsys padidinus tūrį, įgilinus, rekonstruotas įėjimas į rūsį;

53.3. Su apeliaciniu skundu teikia UAB ,,G.“ 2025-11-20 specialistų techninio vertinimo aktą, kuriame taip pat konstatuota, kad K. P. parengtas Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), negyvenamosios patalpos kapitalinio remonto projektas (negyvenamąsias patalpas pritaikant neįgaliesiems) pagal sprendinius numatė pastato rekonstrukciją, o ne kapitalinį remontą;

53.4. Pirmosios instancijos teismas panaikino statybą leidžiantį dokumentą - leidimą atlikti pastato kapitalinį remontą ir nustatė terminą statytojams reikiamai pertvarkyti statinio projektinius dokumentus ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą. Tačiau teismas nepasisakė dėl visų byloje nustatytų projekto trūkumų, konkrečiai dėl ieškinio pagrindo ir teismo ekspertizės išvadų, kad projekte ir statybą leidžiančiame dokumente nurodyta neteisinga statybos darbų rūšis;

53.5. Pažymi, kad teismas byloje privalėjo įvertinti, ar statytojo faktiškai atlikti statybos darbai yra galimi pagal įstatyme nustatytus kriterijus (galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, ar tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams). Šiuo atveju teismas statybos leidimo panaikinimą motyvavo tik tuo, kad dauguma projekte numatytų statybos darbų buvo nesusiję su Statybos įstatyme numatyta specialia išimtimi kapitaliniam remontui - dėl patalpų pritaikymo neįgaliesiems (tokiais atvejais kapitalinio remonto darbams bendruoju atveju kapitalinio remonto atvejais privalomas pastato patalpų savininkų sutikimas);

53.6. Nurodo, kad ieškovai įrodinėjo ir teismo ekspertas pripažino, kad architektės K. P. projekte numatyti ir statytojo faktiškai atlikti statybos darbai yra pastato rekonstrukcija (kai projekte ir leidime nurodytas kapitalinis remontas). Dėl šio ieškinio pagrindo ir eksperto išvados teismas nepasisakė, atitinkamai nenustatė, ar pastato rekonstrukcija galima pagal Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytus kriterijus;

53.7. Statytojai bylos nagrinėjimo metu galėjo parengti atitinkamą teritorijų planavimo dokumentą ir suformuoti žemės sklypą, tokiu atveju teismas būtų galėjęs įvertinti ar atlikta prieduobės rekonstrukcija žemės sklype yra įmanoma. Tačiau statytojai, atlikę neteisėtą rekonstrukciją dar 2018 metais, per 7 metus nesugebėjo suformuoti tokių statybos darbų atlikimui būtino žemės sklypo. Pirmosios instancijos teismas, nesant žemės sklypo, negalėjo įvertinti ir nustatyti, ar egzistuoja galimybė suformuoti žemės sklypą pastato eksploatacijai, ar suformuotas sklypas bus tokio ploto ir ribų bei turės tokius užstatymo rodiklius, kad statytojai galėtų gauti leidimą atliktai pastato rekonstrukcijai;

53.8. Pažymi, kad ieškovai bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad visi statytojų projektai buvo rengiami kaip jau atliktų statybos darbų rezultatas (siekiant pateisinti jau atliktus arba atliekamus statybos darbus) ir jog visi statybos darbai turėjo tą patį tikslą - rūsio patalpų išplanavimo, ploto ir tūrio pakeitimai, susiję su patalpos paskirties keitimu. Dėl to ieškovų pozicija, kad visus statytojų atliktus statybos darbus ( tiek pastato išorėje - prieduobėje, tiek rūsio patalpose) būtina vertinti kaip visumą. Taip vertinant statytojo atliktus darbus rekonstrukcijos darbai apima kapitalinio remonto darbus ir atitinkamai visi statybos darbai vertinami kaip rekonstrukcija;

53.9. Ieškovų poziciją pagrindžia ir pačių statytojų surašyta viena statybos užbaigimo deklaracija, kurioje deklaruoti ne tik prieduobės pertvarkymo darbai, bet ir rūsio patalpų viduje atliktų statybos darbų rezultatai (rekonstruotos prieduobės matmenys, padidintas, įgilintas ir pertvarkytos rūsio patalpos). Taigi patys statytojai tokia deklaracija pripažino, kad jie vykdė vieną statybų procesą;

53.10. Paaiškina, kad nagrinėjamos bylos atveju teismas turi įrodymus, kad statytojai atliko visus suplanuotus patalpos paskirties keitimo darbus, t. y. prieduobės rekonstrukcija, pamato pavedimas, rūsio patalpų įgilinimas, laikančiųjų sienų pašalinimas, bendrų tinklų pertvarkymas, langų pastato fasadinėje sienoje padidinimas, šviesduobių padidinimas), kad dauguma statytojo teismui pateiktų projektų parengti jau po statybos darbų atlikimo, o patys projektai rengti ne pagal jų rengimo metu buvusią patalpų būklę, bet pagal pareiškėjo dar 2018-04 suplanuotą patalpų pertvarkymo planą;

53.11. UAB „G.“ specialistai 2025-11-20 akte taip pat atkreipė dėmesį į aplinkybę, kad UAB ,,S.“ 2018-08 parengtame administracinės paskirties patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), šildymo sistemos paprastojo remonto projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad patalpų paskirtis pakeista iš bendrųjų rūsio patalpų į administracines (kaip patalpų paskirtis iki šiol nėra pakeista), o projektas parengtas ne pagal faktinius kadastro duomenų byloje pateiktus duomenis, bet pagal K. P. 2018-04 ,,Sienų planas“ brėžinį (kai toks patalpų išplanavimas atsirado tik po visų statybos darbų užbaigimo 2019 m.);

53.12. Pažymi, kad statytojai buvo suplanavę ir pradėję identiškus statybos darbus (duomenys neskelbtini) daugiabučiame name, dėl tų darbų vyko teisminiai ginčai bendrosios kompetencijos ir administraciniuose teismuose (procesai Nr. 2-68-3-24308-2021-1, Nr. 3-61-3-01055-2021-9, Nr. 3-61-3-02039-2022-3). Priešingai nei šioje byloje, kur teismas 2018 metais atmetė ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir statytojai jau bylos nagrinėjimo metu užbaigė visus suplanuotus statybos darbus, atsakovų suplanuoti (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo statybos darbai buvo sustabdyti pirminėje stadijoje, statytojams spėjus tik išardyti rūsio grindis ir pasikasti po namo pamatais (gilinant patalpas). Tokius pačius darbus statytojai (duomenys neskelbtini) name atliko 2018 m. vasarą, o tų pačių metų rudenį pradėjo laikančiųjų sienų griovimą, bendrų tinklų pertvarkymą, prieduobės rekonstrukciją. (duomenys neskelbtini) name statytojas planavo tokius pačius darbus, t. y. esamos įėjimo prieduobės rekonstrukciją, pamatų pavedimą, rūsio patalpos laikančiųjų sienų išgriovimą, bendrų namo inžinerinių sistemų pertvarkymą, naujų langų pastato sienoje ir naujų šviesduobių įrengimą. Tai numatyta UAB „S.“ parengtuose rūsio patalpos paskirties keitimo projektiniuose pasiūlymuose, pagal kuriuos statytojas vykdė faktinius statybos darbus, kuriuos sustabdžius statytojas inicijavo teisminį procesą dėl negyvenamosios paskirties patalpų, adresu (duomenys neskelbtini) naudojimo paskirties keitimo iš „kita“ į „paslaugų“ paskirtį neturint bendraturčių sutikimo (teisminis procesas Nr. 2-68-3-01468-2021-3);

Žemesnės instancijos teismas

53.13. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. balandžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-556-656/2024, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-141-815/2024 vykdomus darbus vertino ne pagal faktiškai atliktus darbus ir statytojo aiškinimus apie atliktais darbais neva šalintą pastato avarinę būklę, bet pagal tikruosius statytojų tikslus: „Šis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-337-466-2023 įsiteisėjo, kai Vilniaus apygardos teismas 2024 m. balandžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-556-656/2024 paliko nepakeistą minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą. Pabrėžtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 5 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-337-466-2023 dalyvavo visi proceso dalyviai, dalyvaujantys ir šioje byloje, todėl toje civilinėje byloje nustatytieji faktai neturėtų būti vertinami kitaip šioje administracinėje byloje. Teismas daro išvadą, kad atsakovai, vykdydami statybos darbus - pradėję „paprastąjį “ remontą, turėdami tikslą iš esmės pertvarkyti patalpas ir pakeisti jų paskirtį, po to - vykdyti komercinę veiklą, gavę dr. J. M. išvadas apie avarinę patalpų kai kurių konstrukcijų būklę, norėdami pateikti situaciją kaip patalpų avarinės būklės šalinimą, ne tik neatliko darbų, siekdami pagerinti patalpų būklę, bet priešingai, labai didelio kiekio (kaip nurodė trečiasis asmuo V. B., apie 75 tonų) grunto patalpose iškasimu ir pamatų atidengimu, neturėdami leidimo kapitalinio remonto / rekonstrukcijos darbams iš esmės pasiekė rezultatą, kai atsakovų turimose patalpose pamatų (laikytinų namo bendrąja konstrukcija) būklė tapo avarine. Tokius atsakovų veiksmų niekaip negalima laikyti teisėtais, todėl atsakovų vykdomi statybos darbai, kol atsakovai neturi leidimo kapitaliniam (ar dalyje rekonstrukcijos) remontui (kuris gali būti išduotas tik suderinus projektą su daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), patalpų savininkais), turi būti sustabdyti. Tuo pačiu teismas atitinkamai vertina dr. J. M. išvadas, t. y. kaip specialisto, teikiančio atsakovams nuolatines paslaugas, nes tokias teikė ir teikia kituose V. K. labai panašiuose projektuose. Taigi, įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais minėtoje civilinėje byloje daroma išvada, kad šioje byloje nagrinėjamiems statybos darbams reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, todėl Inspekcijos 2022 m. balandžio 14 d. rašto ir 2022 m. balandžio 26 d. rašto nėra teisinio pagrindo laikyti pagrįstais ir teisėtais - jie naikinami“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-141-815/2024);

53.14. Pirmosios instancijos teismas naikindamas statybą leidžiantį dokumentą ir atmesdamas reikalavimą dėl ieškovų nurodyto neteisėto statybos padarinių šalinimo būdo rėmėsi tik tuo, kad atsakovai nepagrįstai ir neteisėtai pasinaudojo kapitalinio remonto - patalpų pritaikymo neįgaliesiems išimtimi, ir šioje dalyje nevertinęs bei nepasisakęs dėl statybos darbų rūšies ir jų įtakos konstatuotai pastato avarinei būklei, taikė modifikuotą Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą neteisėtos statybos šalinimo būdą, kurį grindė šiuo metu vykdoma pastato renovacija;

Šalies argumentai

53.15. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertinto ne tik D. K. teismo ekspertizės akto išvadų, bet ir dar vienos svarbios bylos aplinkybės ir įrodymo: pastato avarinės būklės ir tą būklę nustačiusio AB „E.“ 2021-05-31 statinio techninės būklės vertinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini). Akte konstatuota, kad rūsio zonoje buvo atlikti laikančiųjų sienų statybos / remonto / griovimo darbai, dėl kurių pakitus perdangos atrėmimo schemai, įrąžos persiskirstė ir pamatai pradėjo deformuotis. Paprastai sakant, pastato pamatai slenka. Esant pastato avarinės būklės požymiams, tiek tolesnei pastato eksploatacijai, tiek planuojant bet kokius naujus statybos darbus būtina atlikti statinio konstrukcijų ekspertizę. Tokia Bendrijos pareiga nustatyta Statybos įstatyme (2 straipsnio 50 punkte, 14 straipsnio 1 dalies 16 punkte, 34 straipsnio 4 ir 41 dalyse). Kol nėra atlikti statinio konstrukcijų ekspertizė, jokie statybos darbai, įskaitant renovaciją, negalimi;

53.16. Bendrijai, įgyvendinant daugiabučio namo renovacijos projektą, teko užsakyti daugiabučio namo statinio konstrukcijų ekspertizę, nes (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos užsakymu pastato tyrimą atlikusi AB „E.“ 2021-05-31 nustatė pastato avarinės būklės požymius. Konstrukcijų ekspertizę atlikę specialistai pateikė tokias pastabas, kad pastato techninė būklė yra pavojinga, grėsmė atsirado dėl pažeistų mūrinių sienų, gelžbetoninių perdangų, balkonų laikančiųjų konstrukcijų (STR 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“ 1 priedo „Statinio galimos avarinės būklės požymiai“ lentelė), todėl naudojant pastato patalpas pagal paskirtį reikia imtis veiksmų saugumui užtikrinti, atsižvelgiant į 18 punkte STR 1.03.01:2016 surašytas priemones. Parengti pastato remonto projektą (STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, 27 punktas). Pašalinus pastato pavojingą būklę, atstatyti pastato normatyvinę kokybę (Lietuvos Respublikos statybos įstatymas);

53.17. Ieškovai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovams jau po bylos iškėlimo pilnai atlikus statybos darbus dalis 2 - ajame reikalavime nurodytų darbų nebėra aktualūs, taip pat, kad atstatinėti statytojų patalpas į iki statybos darbų pradžios buvusią identišką būklę yra sunkiai įgyvendinama. Tačiau statinio konstrukcijų ekspertizė paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad reikalavimas atstatyti nugriautas daugiabučio gyvenamojo namo kapitalines sienas ir perdangas bei buvusias prieduobės konstrukcijas yra neproporcingas ir neįgyvendinamas, o tokių darbų vykdymas vėl pažeistų tiek ieškovų, tiek ir kitų namo bendrasavininkų interesus bei trukdytų Renovacijos projekto nuosekliam įgyvendinimui;

53.18. Tokią teismo išvadą paneigia UAB ,,G.“ 2025-11-20 ekspertinio akto išvada, kurioje nurodyta, kad ,,atsižvelgiant į po griovimo darbų atsiradusias rūsio sienų ir grindų konstrukcijos deformacijas darytina išvada, kad šioje zonoje deformacijos ir poslinkiai atsirado dėl savavališkai patalpų viduje išgriautos sienos, ant kurios remiasi perdangos plokštė ir dėl prieduobės išardymo darbų, nes pašalinus sieną pasikeitė perdangos atrėmimo schema, apkrovos persiskirstė į išorines sienas. Apibendrinus atliktų ekspertinių vertinimų duomenis, matoma, kad atliktos ekspertizės fiksuoja realų ir nuoseklų pastato konstrukcijų pažeidimų tinklą, jų progresavimą, lokalizaciją ir galimą priežastinį ryšį su nevaldomais statybos darbais. Konstrukcijų defektai (sienų plyšiai, grindų deformacijos, perdangos sėdimai, korozijos židiniai) atitinka galimos avarinės būklės požymius, todėl būtinas skubus konstrukcijų remontas pagal atskirą projektą. “ Ši išvada įrodo, kad dalies laikančiųjų konstrukcijų neatstatymas ir pamatų konstrukcijos ties prieduobe nesustiprinimas palieka realią grėsmę pastato deformacijoms ir žalai pastato patalpų savininkams.

54. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „J.“ (toliau – ir apeliantė; UAB „J.“) prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, arba priimti naują sprendimą - ieškovų ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

54.1. UAB „J.“ su skundžiamu sprendimu (dalyje, kuria ieškinys tenkintas iš dalies) nesutinka. UAB „J.“ vertinimu, pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylos faktines aplinkybes, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, taip pažeisdamas CPK įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas. Teismas taip pat netinkamai taikė Statybos įstatymo (toliau - SĮ) nuostatas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą;

54.2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad Statybos leidimas išduotas neteisėtai. Pažymi, kad leidimo išdavimo metu galiojusio SĮ 27 straipsnio 5 dalyje buvo pateiktas detalus sąrašas dokumentų, kurie turi būti pateikiami teikiant prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą. SĮ 27 straipsnio 5 dalies 7 punkte, įpareigojančiame pateikti statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinį sutikimą ar butų ir kitų patalpų savininkų protokolinį sprendimą dėl statybos darbų atlikimo (atitinkamo statinio projekto rengimo ir (ar) įgyvendinimo), priimto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, aiškiai nurodoma išimtis kada tokio sutikimo nereikia, t. y. 1) kai reikia atlikti rekonstravimo, remonto darbus siekiant pritaikyti gyvenamąjį namą neįgaliesiems; 2) kai pateikiamas prašymas išduoti statybą leidžiančius dokumentus, nurodytus šio straipsnio 1 dalies 5 punkte (atliekant darbus statytojo (užsakovo) patalpų viduje); 3) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.83 straipsnio 2 dalyje nustatyto galimos žalos atsiradimo ir grėsmės bendrojo naudojimo objektams pašalinimo atveju; 4) kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytais atvejais, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų paprastojo ar kapitalinio remonto atveju, kai šie darbai vykdomi pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus ir atitinkamai nustatyta tvarka patvirtintą namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) ilgalaikį ar metinį planą;

54.3. SĮ įtvirtintas dokumentų, pateikiamų norint gauti statybą leidžianti dokumentą, ir išimčių kuomet nereikia pateikti bendraturčių sutikimo dėl statybos darbų atlikimo, sąrašas yra baigtinis. Teisės aktai nesuteikia teisės statybą leidžiančio dokumento išdavimo klausimą sprendžiančiai institucijai reikalauti pateikti papildomus, teisės aktuose nenumatytus, dokumentus. Taigi (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracija, gavusi atsakovės J. K. prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, turėjo pareigą patikrinti ar yra pateikti visi SĮ 27 straipsnio 5 dalyje numatyti dokumentai, ar jie yra tinkami. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracija, priešingai nei teigia pirmos instancijos teismas, neturėjo nei pareigos, nei teisės reikalauti dokumentų, nenurodytų SĮ 27 straipsnio 5 dalies ar aiškintis tikrųjų prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą asmenų tikslų, to ar bendraturčiai pritaria statybos darbų atlikimui, ar ne. Papildomų dokumentų reikalavimas ar klausimai kokiu tikslu siekiama gauti statybą leidžiantį dokumentą, ką statytojas planuoja veikti patalpose ir šios informacijos vertinimas sprendžiant dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, būtų viešojo administravimo principų pažeidimas ir neteisėtas veiksmas;

54.4. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracija išduodama leidimą laikėsi teisės aktų reikalavimų, vertino tuos dokumentus kurie turi būti vertinami priimant sprendimą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo ir nereikalavo to, ko nenumato teisės aktai. Pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinti leidimą dėl to, kad (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracija laikėsi teisės aktų reikalavimų išduodama leidimą ir nereikalavo teisės aktuose nenumatytų dokumentų/informacijos, yra nepagrįstas ir neteisėtas, prieštarauja viešojo administravimo principams;

54.5. Pažymi, kad teismas privalo įvertinti įrodymus ir padaryti išvadas remdamasis konkrečiais faktais ir įrodymais, tačiau pirmosios instancijos teismas teigdamas, kad pateiktame prašyme išduoti statybą leidžiančius dokumentus, buvo nurodyti neteisingi (netikri) statytojų ketinimai ir darbai, nenurodo kokiame dokumente ir kokia informacija/darbai buvo nurodyti neteisingi (netikri). Bendro pobūdžio teiginys apie „neteisingus ketinimus ir darbus“ be nuorodos į konkrečius įrodymus ar dokumentus rodo netinkamą įrodymų vertinimą ir sunkina galimybę atsakovams apsiginti, nes nežinant kuriuose dokumentuose ir kas, teismo vertinimu, buvo nurodyta netinkamai, atsakovai neturi galimybių pateikti konkrečių argumentų, paneigiančių tokias teismo išvadas. Nesant konkretaus teismo nurodymo, kokie darbai/informacija nurodyti neteisingi, UAB „J.“ gali tik nurodyti, kad jo žiniomis ir vertimu, kreipiantis dėl statybos leidimo išdavimo (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijai buvo pateikti visi dokumentai, kurie yra numatyti SĮ, statytojas nepateikė jokių tikrovės neatitinkančių dokumentų/informacijos, visi kapitalinio remonto projekte numatyti darbai buvo reikalingi patalpas pritaikant neįgaliesiems;

54.6. Pirmosios instancijos teismas ne tik nepagristai sprendė, kad statybą leidžiančius dokumentus išduodanti institucija privalėjo vertinti tikruosius statytojų tikslus, bet ir pats nepagrįstai konstatavo, jog tikrasis statytojų ketinimas - pakeisti patalpų paskirtį ir jas pritaikyti verslo vykdymui. Nepaisant to kad, kaip jau nurodyta aukščiau, sprendžiant klausimą dėl leidimo išdavimo teisėtumo neturi būti vertinami statytojų ketinimai ir iš viso nebuvo pagrindo jų analizuoti nagrinėjant bylą, atsižvelgiant į tai, kad esminis leidimo panaikinimo argumentas yra neva tai reikalingumas atlikti remonto darbus, siekiant pritaikyti patalpas neįgaliesiems, yra fiktyvaus pobūdžio. Paaiškina, kad kaip matyti iš 2023 m. rugsėjo 8 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo, t. y. išrašas po statybos darbų užbaigimo, patvirtina, kad patalpų paskirtis nebuvo pakeista ir yra tokia pat – „kita“. Taigi teismas darydamas išvadas rėmėsi neteisingomis prielaidomis;

54.7. Pažymi, kad patalpų savininko tikslas suremontuoti patalpas ir jas naudoti asmeniniams ar verslo poreikiams nėra neteisėtas. Tai, kad bendraturčiai iš principo viskam prieštarauja ir teikia skundus nepatvirtina, kad jie yra teisūs ir negali reikšti, kad statytojas turėtų gauti jų sutikimą ir tais atvejais, kai įstatymai tokio sutikimo nereikalauja, t. y. kai remonto darbai atliekami patalpas pritaikant neįgaliesiems. Tuo tarpu šioje byloje esminis argumentas dėl leidimo panaikinimo yra tai, kad nebuvo gautas bendraturčių sutikimas, kuris ir neturi būti gaunamas, kai statybos darbai yra atliekami siekiant pritaikyti pastatą neįgaliesiems. Įstatymo leidėjas siekiant užtikrinti neįgaliųjų interesus ir numatė išimtį, kad tais atvejais, kai atliekami darbai pritaikant pastatus neįgaliesiems, bendraturčių susitikimas nėra reikalingas, kad būtų išvengta situacijų, kai bendraturčiai nesutinka ar vilkina sutikimo davimą ir taip stabdo statinio pritaikymą neįgaliesiems. Teismo vertinimas, kad šiuo atveju institucijos situaciją turėjo vertinti kitaip ir reikalauti bendraturčių sutikimo, yra visiškai nepagrįstas;

54.8. Pirmosios instancijos teismas taip pat netinkamai vertino K. P. ir atsakovo V. K. parodymus, nepagrįstai spręsdamas, kad jie patvirtino, jog užsakovas (statytojas) norėjo apeiti namo gyventojus ir tam reikėjo tokio projekto, kad išvengti jų (namo bendrasavininkų) sutikimo statybos darbų atlikimui. Nei vienas iš šių asmenų to teismo posėdyje nepatvirtino, o iš konteksto paimti žodžiai ir daromos išvados negali būti sprendimo priėmimo pagrindas. Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai;

54.9. Nurodo, kad tuo atveju, jei teismas manė, kad kažkuriems atsakovų atliktiems darbams, kurie buvo atliekami pagal avarijos grėsmės pašalinimo projektą, paprastojo remonto techninį projektą, projekto Nr. (duomenys neskelbtini) ar kaip paprastojo remonto darbai, reikėjo gauti statybą leidžiantį dokumentą, tai teismas ir turėjo nurodyti konkrečius darbus, pripažinti juos savavališka statyba bei spręsti dėl šių darbų likimo. Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas, galimai manydamas, kad kažkuriems darbams, kurie atlikti pagal avarijos grėsmės pašalinimo projektą, paprastojo remonto techninį projektą, projekto Nr. (duomenys neskelbtini) ar kaip paprastojo remonto darbai, buvo reikalinga gauti statybą leidžiantį dokumentą, panaikina leidimą, kuris išduotas visai kitų darbų atlikimui. Tai, kad po leidimo išdavimo, teismo vertinimu, buvo atliekami darbai, kurie negalėjo būti atliekami be statybą leidžiančio dokumento, ar tai, kad, teismo vertinimu, atsakovai neturėjo tikslo pritaikyti statinio neįgaliųjų poreikiams, nesudaro pagrindo naikinti leidimą. Teismas nenurodė jokių teisės aktų pažeidimų, kurie būtų padaryti išduodant leidimą, todėl darytina išvada, kad leidimas panaikintas nepagrįstai;

54.10. UAB „J.“ vertinimu, teismas pagrįstai netenkino ieškovų reikalavimo pašalinti neteisėtos ir savavališkos statybos padarinius, tačiau įpareigojimas atsakovams per 12 mėnesių terminą pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus gauti naują statybą leidžiantį dokumentą yra nepagrįstas, neaiškus ir neįgyvendinamas. Teismas nenurodė, kas yra atsakingas už neteisėtą leidimo išdavimą, nenurodė kokie darbai yra neteisėti, taip pat nenurodė, kad atsakovai būtų atlikę savavališkos statybos darbus, tačiau iš sprendimo turinio galima numanyti, kad, bent jau kai kuriuos darbus, kuriuos ieškovai įvardina kaip savavališkos statybos darbus, atsakovas turėtų įteisinti ar pašalinti, tačiau tai aiškiai sprendime nenurodyta;

54.11. Pirmosios instancijos teismas nusprendęs panaikinti leidimą ir per 12 mėnesių terminą įpareigodamas atsakovus pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus gauti naują statybą leidžiantį dokumentą turėjo išsiaiškinti ir atitinkamai argumentuoti, kas yra atsakingas (atsakingi) už leidimo išdavimą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, tačiau to nepadarė. Nuspręsdamas įpareigoti atsakovus per 12 mėnesių terminą pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį, teismas nenurodo kas konkrečiai turėtų būti padaryta, dėl ko neaišku kaip sprendimas turi būti vykdomas, ypač kai teismas remiasi SĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punktu, kuris reglamentuoja statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimą, tačiau toje pat pastraipoje teismas kalba ir apie savavališkos statybos padarinių šalinimą, nors sprendime nėra konstatuota, kad buvo atlikti savavališkos statybos darbai, be to, savavališka statyba šalinama Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka (SĮ 32 straipsnis);

54.12. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tik nedidelė dalis darbų patalpose buvo atliekami panaikinto leidimo pagrindu. Kiti darbai buvo atliekami avarijos grėsmės pašalinimo projekto, paprastojo remonto techninio projekto, projekto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu ar kaip paprastojo remonto darbai. Teismas nekonstatavo, kad kurie nors iš darbų, atliekamų ne leidimo pagrindu, būtų savavališka statyba, nenurodė, kad avarijos grėsmės pašalinimo projektas būtų neteisėtas, kas netenkinus ieškovų reikalavimo dėl neteisėtos ir savavališkos statybos padarinių šalinimo, iš principo reiškia, kad šie darbai atlikti tinkamai, tačiau argumentuojant, kodėl ieškovams suteikiamas 12 mėnesių terminas gauti naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį, teismas kalba ne apie neteisėtos statybos darbus, o apie savavališką statybą;

54.13. Taigi panaikinus leidimą, kuris teismo vertinimu, buvo išduotas neteisėtai, šio leidimo pagrindu atlikti darbai nėra savavališka statyba. Taigi kalbėti apie tai, kad panaikinus leidimą suteiktas terminas savavališkai pastatytoms statinio dalims įteisinti, visiškai nėra pagrindo. Taigi neaišku ką, vadovaujantis teismo sprendimu, atsakovai turėtų perstatyti ir įteisinti. Jei teismas iš tiesų manė, kad kažkurie darbai yra savavališka statyba tai turėjo būti aiškiai įvardijama teismo sprendime. Gavus teismo sprendimą šalys neturėtų spėlioti kokie atlikti darbai teismo vertinimu yra neteisėta statyba, kurie darbai savavališka statyba, kokiems darbams turėtų būti gaunamas naujas statybą leidžiantis dokumentas ir kas turėtų būti perstatyta;

54.14. Pažymi, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog ieškovai ar bendrija yra patalpos, kurią jie prašė išreikalauti iš atsakovų, savininkai, ar, kad tai yra bendro naudojimo patalpos, ar kad jie turi teisę reikšti reikalavimą visų namo bendrojo naudojimo patalpų bendraturčių vardu ir teismas dėl to nepasisakė. Teismas taip pat nepasisakė ir dėl UAB „J.“ teiktų argumentų, jog tuo atveju, jei šios patalpos, kaip teigia ieškovas, yra bendrojo naudojimo patalpos ir jos priklauso visiems butų ir kitų patalpų savininkams, ieškinį turėtų reikšti visi butų ar kitų patalpų savininkai, tuo tarpu ieškovais byloje yra tikrai ne visi butų ir kitų patalpų savininkai, taip pat argumento, kad bendrija negali būti laikoma tinkamu ieškovu, kadangi bendrijos nariais nėra visi butų ir kitų patalpų savininkai. Teismas taip pat nevertino ir nepasisakė dėl to, kad patalpos „n-18“ su šilumos punkto patalpa neturėjo jokio susisiekimo, tai buvo atskira patalpa neturinti jokio įėjimo ir nepažymėta namo plane, į ją patekti iš bendrojo naudojimo patalpų ar lauko nebuvo galimybės, taigi ieškovai niekada šia patalpa nesinaudojo ir jos nevaldė. Vien tai, kad teismo ekspertas nurodė, kad statybos darbų metu buvo išgriautos sienos ir prijungtos statytojui nepriklausančios patalpos, nereiškia, kad patalpa n-18 priklauso ieškovams. Teismas nusprendęs išreikalauti patalpas iš atsakovų nenurodo kam jos tuomet priklausys, taip sukeldamas tik daugiau neaiškumo. Be to, atsakovams atstačius patalpą „n-18“ į buvusią būklę susidarytų situacija kai atsiranda patalpa, kurioje yra šildymo sistemos dalis ir kuri neturi jokio patekimo į ją, kas reiškia, kad šildymo sistemos gedimo atveju reikėtų griauti sieną. Akivaizdu, kad toks sprendimas neatitinka protingumo principo;

54.15. Teismas tenkindamas ieškovių ieškinį dėl žalos atlyginimo ir priteisdamas D. V. 4 403, 40 Eur, o D. L.-T. 14 097,23 Eur žalos atlyginimą, nepagrįstai nusprendė, kad pastato patalpose ir grindyse atsiradusios deformacijos yra dėl atsakovų (statytojų) atliktų kapitalinio remonto darbų. Tenkindamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo visa apimtimi teismas nepasisakė dėl visų civilinės atsakomybės sąlygų, nevertino bylos dokumentų, iš kurių aiškiai matyti, kad dalis ieškovių nurodytų defektų yra aiškiai atsiradę ne dėl atsakovų atliktų veiksmų, o dėl namo amžiaus ir patalpų nepriežiūros;

54.16. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje atlikta ekspertize, kurioje Ekspertas nurodo, kad nustatyti, ar trūkumai yra atsiradę dėl atsakovų atliktų veiksmų, nėra galimybės, sprendime, priešingai nei nurodyta Ekspertizės akte, nurodo, jog „atliktos teismo ekspertizės metu (2023 m. liepos 7 d. Ekspertizės aktas), nustatyta, kad deformacijos ieškovių patalpose atsirado dėl atsakovų atliktų kapitalinio remonto darbų“ ir tuo remiantis sprendžia, kad ieškovų reikalavimai dėl žalos atlyginimo yra laikomi įrodytais. Akivaizdu, kad byloje nebuvo nustatyti neteisėti atsakovų veiksmai, o iškraipant ekspertizės akto išvadas, teismas grubiai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Nesant konkrečiai nustatytų netesėtų veiksmų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo negalėjo būti tenkinamas;

54.17. Pirmosios instancijos teismas nuspręsdamas tenkinti reikalavimą dėl žalos atlyginimo pilna apimtimi, visiškai nepasisakė ir neanalizavo ieškovių pateiktų dokumentų dėl žalos dydžio, nevertino atsakovų argumentų, jog ieškovių pateikti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai ir sąmatos, bei kartu su reikalavimo patikslinimu pateikta 2025 m. balandžio 2 d. Specialistų techninio vertinimo aktas nėra aiškūs, neaišku kokiose patalpose yra jų nurodyti defektai, matyti, kad dalis defektų, kuriuos ieškovai įvardija kaip atsiradusius dėl atsakovų veiksmų, akivaizdžiai yra įsisenėję, neaišku kodėl reikėtų tvarkyti lubas, iš pateiktų sąmatų nėra aišku, kuriuose vietose bus atliekami į sąmatas įtraukti darbai. Neatsižvelgė į tai, kad D. L. T. padidinus reikalavimą nurodant, kad perskaičiavimas daromas padidėjus kainoms, palyginus ankstesnę sąmatą su naujai pateikta matyti, kad nesutampa ne tik kainos, bet ir darbų apimtis, kiekiai, darbų pobūdis. Teismui nevertinus ieškovių patirtos žalos dydžio, reikalavimas dėl žalos atlyginimo negalėjo būti tenkinamas;

54.18. Pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas priteisė tik iš J. K., V. K. ir UAB „J.“, tačiau nepriteisė jų iš (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos, kuri išdavė panaikintą leidimą. Teismo sprendime nėra jokių motyvų ar išvadų, kurios aiškiai konstatuotų, kad statybos leidimo panaikinimas yra išimtinai atsakovų kaltė, ir kad (duomenys neskelbtini) miesto Savivaldybės administracija nėra atsakinga už neteisėto leidimo išdavimą. Teismas taip pat niekaip nemotyvavo, kodėl tenkinus ieškovų ieškinį toje dalyje, kurioje atsakovu buvo ne tik atsakovai, bet kiti asmenys, bylinėjimosi išlaidos buvo priteistos tik iš J. K., V. K. ir UAB „J.“, taip pat nemotyvavo, kodėl iš J. K., V. K. ir UAB „J.“ buvo priteista vienodai bylinėjimosi išlaidų, nors UAB „J.“ buvo atsakovu ne pagal visus reikalavimus;

Šalies argumentai

54.19. Pažymi, kad 2023 m. rugsėjo 12 d. teismui pateiktame bendrijos ieškinyje dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą pripažinimo negaliojančia, kuris vėliau buvo prijungtas prie šios bylos, atsakovais nurodyti tik V. K., J. K., VĮ „Registrų centras“, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Tuo tarpu tenkinus šiuo ieškiniu keliamus reikalavimus, bylinėjimosi išlaidos priteistos iš V. K., J. K. ir UAB „J.“, nors UAB „J.“ net nebuvo atsakovu šioje bylos dalyje, o iš kitų atsakovų VĮ „Registrų centras“, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos bylinėjimosi išlaidos nepriteistos;

54.20. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK nuostatas, nepagrįstai nukrypo nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, nemotyvavo, kodėl bylinėjimosi išlaidos dalyje dėl leidimo panaikinimo priteistinos tik iš atsakovų, nors (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracija, kaip neteisėtą leidimą išdavusi institucija, akivaizdžiai yra viena iš pralaimėjusiųjų šioje bylos dalyje. Be to teismas nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas iš UAB „J.“ toje proceso dalyje, kurioje UAB „J.“ apskritai nebuvo atsakovu, taip pažeisdamas šalių procesinės padėties atitikimo ir išlaidų paskirstymo proporcingumo principus. Dėl šių priežasčių sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo yra neteisėta ir naikintina.

55. Apeliaciniu skundu atsakovai V. K. ir J. K. (toliau – ir apeliantai; atsakovai) prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir ieškovų ieškinį atmesti arba grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

55.1. Nurodo, kad Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punkte yra nustatyta išimtis, jog statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinio sutikimo ar butų ir kitų patalpų savininkų protokolinio sprendimo dėl minėto straipsnio 1 dalyje nurodytų statybos darbų atlikimo nereikia, kai reikia atlikti rekonstravimo, remonto darbus siekiant pritaikyti gyvenamąjį namą neįgaliesiems. Statybos leidimo išdavimo metu galiojęs Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punkto teisinis reglamentavimas nesiskiria nuo dabartinio reglamentavimo. Pirmos instancijos teismas sprendimo 55 punkte nurodė, jog atsakovų V. K., J. K. ir UAB „J.” (statytojai) tikslas - įsigytas patalpas pritaikyti verslui (paslaugų verslas), apeinant namo bendrasavininkų poziciją, kas paneigia atsakovų deklaruojamus siekius pastato patalpas pritaikyti asmenims su negalia. Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punkte nustatyta išimtis nedraudžia statytojui aptarnauti ne tik negalią turinčius asmenis, bet ir kitus asmenis. Aplinkybė, jog statytojas turės daugiau naudos, nes aptarnaujamų asmenų ratas bus platesnis, negali turėti įtakos administracinio akto teisėtumui;

55.2. Pažymi, jog byloje ieškinį pareiškė ieškovė E. L. (jos teisių perėmėja - D. L.-T.), vėliau, 2019-03-15 civilinėje byloje Nr. e2-4415-466/2019 kiti ieškovai pareiškė prevencinį ieškinį. Ši byla buvo prijungta prie nagrinėjamos bylos. Minėtoje byloje Vilniaus m. apylinkės teismas 2019-03-26 nutartimi kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos įpareigodamas pateikti išvadą ginčo klausimais. Inspekcija 2019-04-08 pateikė išvadą (DOK-82397). Išvados 3 dalyje inspekcija nurodė, jog pagal Statybos įstatymo 1 dalies 4 punkto ir 5 dalies 7 punkto nuostatas, daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininku sutikimas dėl atliekamo negyvenamųjų patalpų, pažymėtų R-13, R -17 ir R -19, kapitalinio remonto nebuvo privalomas. Pirmos instancijos teismas panaikino individualų administracinį aktą (statybą leidžiantį dokumentą) nenustatęs akto neteisėtumo. Šiuo atveju atsakovas ((duomenys neskelbtini) m. savivaldybės administracija) Statybos įstatyme ir STR 1.05.01:2017 įtvirtintas pareigas atliko tinkamai, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą leidimą. Pirmosios instancijos teismas nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių ar kokių nors asmenų neteisėtų veiksmų, kurių pagrindu teismas galėtų panaikinti ginčijamų statybą leidžiantį dokumentų;

55.3. Pirmos instancijos teismas, panaikinęs statybą leidžiantį dokumentą, nusprendė neįpareigoti statytojo pašalinti neteisėtos statybos padarinių (sprendimo 60 punktas). Teismas įpareigojo statytoją gauti naują statybą leidžiantį dokumentą ir atitinkamai perstatyti ar pertvarkyti statinį. Iš teismo sprendimo nėra aišku, ar statybos padariniai, pripažinus statybą leidžiantį dokumentą negaliojančiu, lieka galioti ir jie tampa teisėtais. Taip pat nėra aišku, kokiu pagrindu reikia gauti naują statybos dokumentą, jei statytojo tikslas nesikeičia - pritaikyti patalpas žmonėms, turintiems negalią, kaip tai numato Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punktas - šiuo atveju kitu bendrasavininkų sutikimo taip pat nereikės. Taip pat lieka neapibrėžta, kas bus, jei statytojai ne dėl savo kaltės negalės gauti naujo statybą leidžiančio dokumento. Pirmos instancijos teismas apskritai išėjo net už ieškinio ribų - priteisė tai, ko ieškovai nė neprašė - ieškovai neprašė teismo įpareigoti statytojus gauti naują leidimą;

55.4. Iš teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas atmetė ieškovų reikalavimus, susijusius su avarijos grėsmės šalinimo bei šildymo sistemos tvarkymo darbais (60 sprendimo punktas), tačiau darbams, atliktiems pagal patalpų kapitalinio remonto projektą negyvenamąsias patalpas pritaikant neįgaliesiems, įpareigojo atsakovus (statytojus) V. K. ir J. K. bei atsakovę (patalpų nuomininkę) UAB ,,J.” gauti naują statybą leidžiantį dokumentą nešalinant neteisėtos statybos padarinių. Tačiau teismas įpareigojo atsakovus per (dvylikos) mėnesių terminą pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį - t. y. atlikti darbus, kurių teismas neįvardino, o atsakovai dar nežino;

55.5. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas išlaidų už neteisėtos statybos padarinių pašalinimo paskirstymo klausimą, turėjo nustatyti kaltus asmenis, kurių sąskaita turės būti šalinami padariniai. Kaip matyti iš skundžiamo pirmos instancijos teismo sprendimo turinio, visa atsakomybė, susijusi su statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių pašalinimu, teko tik statytojui ir nėra tiesiogiai susijęs su Statybos leidimo išdavimo procesu. Pirmos instancijos teismas visiškai nevertino atsakovo UAB „J.”, kuris buvo tik patalpų nuomininkas, atsakomybės už neteisėtai išduotą leidimą, ir kuris net nebuvo statytoju pagal Statybos įstatymo nuostatas. Pirmos instancijos teismas visiškai nevertino ir atsakovų V. K., J. K., kaip statytojų, ir kitų asmenų indėlio Statybos leidimo išdavimo procese, tačiau nurodė statytojams, tame tarpe ir patalpų nuomininkui, savo lėšomis šalinti padarinius;

55.6. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą turto sugadinimo atveju, yra išaiškinta, kad yra būtina nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus atsakovo veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Sprendime nėra motyvų, kodėl teismas vadovavosi ne teismo paskirto eksperto išvadomis, o privačių specialistų, kuriuos samdė ieškovės, vertinimais. 2022-04-13 nutartimi teismas skyrė ekspertizę pavesdamas ekspertui D. K. atsakyti į nutartyje nurodytus klausimus, tame tarpe ir dėl galimų nuostolių dydžio. 2023-07-07 ekspertas pateikė teismui Ekspertizės aktą. 2024-09-19 ekspertas, atsakydamas į šalių klausimus, pateikė ekspertizės akto papildymą (DOK-139167). Ekspertizės akte ekspertas nurodė, jog 2019 m. sausio 21 d. antstolės N. L. faktinių aplinkybių protokolu nustatyta, kad ieškovės D. V. patalpose buvo užfiksuoti vandens nutekėjimo pėdsakai bei atitvarų įtrūkimai (3.13 pav.). Atitvarų įtrūkimai patalpose taip pat nustatyti ir 2023-01-30 atliktos pastato apžiūros metu (3.14 pav.). Nustatyti, ar trūkumai yra atsiradę dėl atsakovo atliktų veiksmų nėra galimybės, kadangi nėra žinoma, ar bute nebuvo trūkių iki statybos darbų;

55.7. Devynioliktuoju ekspertizės klausimu ekspertas pateikė išvadas į klausimą ar antstolio D. K. 2018 m. gruodžio 10 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole dabartinės ieškovės D. L.-T. patalpoje užfiksuoti trūkumai yra atsiradę dėl atsakovų V. K. ir J. K. veiksmų? Jei taip, kokio dydžio žala dėl to buvo padaryta. Ekspertizės akte ekspertas nurodė, jog 2018 m. gruodžio 10 d. antstolio D. K. faktinių aplinkybių protokolu nustatyta, kad ieškovės D. L.-T. patalpose buvo užfiksuoti atitvarų įtrūkimai (3.15 pav.). Atitvarų įtrūkimai patalpose taip pat nustatyti ir 2023-01-30 atliktos pastato apžiūros metu (3.16 pav.). Nustatyti ar trūkumai yra atsiradę dėl atsakovo atliktų veiksmų nėra galimybės, kadangi nėra žinoma ar patalpose nebuvo trūkių iki statybos darbų. Pirmos instancijos teismas nenustatė aplinkybių, jog ekspertas būtų pateikęs teisinio pobūdžio išvadas, tačiau sprendime nenurodė jokių motyvų, kodėl vadovavosi ne paskirto teismo eksperto išvadomis, bet ieškovų pasamdytų privačių specialistų išvadomis;

55.8. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas net neatkreipė dėmesio į aplinkybę, jog ieškovių butų vietos net nesutampa su rūsio patalpose suremontuotų vietų laikančiomis sienomis - t. y. net nesiaiškino ar apskritai yra koks nors priežastinis ryšys su atsakovų atliktais veiksmais ir fiksuotais defektais ieškovių butuose. Sprendime nėra nurodytas nei vienas statybos darbas, kuris būtų atliktas ne pagal projektą arba nukrypstant nuo projekto. Statybos darbų neteisėtumą teismas susiejo tik su statybą leidžiančio dokumento panaikinimu, net nesuvesdamas, jog darbai vyko ne tik pagal kapitalinio remonto projektą negyvenamąsias patalpas pritaikant neįgaliesiems (kuriam ir buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas), bet ir pagal avarijos grėsmės pašalinimo bei šildymo sistemos paprastojo remonto projektus;

55.9. Pirmos instancijos teismas nepateikė jokių motyvų nei dėl žalos dydžio nustatymo, nei dėl butų būklės iki remonto pradžios, nepasisakė ir dėl teismo eksperto išvadų, kuriose net ekspertas negalėjo konstatuoti priežastinio ryšio tarp atsakovų atliktų statybos darbų ir ieškovių nurodytų trūkumų. Pažymi, kad byloje teismo ekspertas negalėjo patvirtinti nei žalos padarymo fakto, negalėjo nustatyti nei priežastinio ryšio tarp atliktų statybos darbų ir žalos, nei nustatyti jos dydžio, o pirmos instancijos teismas nepateikė apskritai jokių motyvų šiais klausimais;

55.10. Byloje nustatyta, jog šilumos punkto, pažymėto indeksu „n-18”, sienos nebuvo griautos. Byloje kilo ginčas dėl nišos (ilgis - 2.5 m, plotis - 1 m.), kuri buvo tarp pastato lauko sienos ir šilumos punkto. Ši niša niekada nebuvo inventorizuota ar pavaizduota archyviniuose dokumentuose. Šias aplinkybes taip pat patvirtina UAB „S.” 2018 m. rugsėjo mėn. parengtas ,,Administracinės paskirties patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), šildymo sistemos paprastojo remonto projektas’’18/707-TP-Š-DŽ (16 tomas 114 psl.). Nuo šilumos įvado per plane pavaizduotą angą buvo pravesti šildymo vamzdynai. UAB „N.”, šalindamas avariją (šilumos įvadas pradėjo leisti vandenį) dar labiau išplatino minėtą angą, nes negalėjo prieiti nišoje esančio šilumos įvado, pro kurį veržėsi vanduo ir sėmė atsakovo patalpas. UAB „N.” negalėjo ardyti sienos tarp nišos ir šilumos punkto N- 18, nes ši siena buvo laikančioji siena. UAB „S.” įrengė naujus vamzdynus, bet užmūryti minėtos angos (tarp atsakovų rūsio „R-16” patalpos ir minėtos nišos negalėjo, nes tai draudė daryti AB „V.” - užmūrijus minėtą nišą būtų apribota galimybė vykdyti vamzdynų ir įvado priežiūrą. Šiuo metu šioje nišoje ir randasi namo šilumos įvadas, kaip bendros namo inžinerinės sistemos dalis, o atsakovai šios inžinerinės sistemos iškelti iš minėtos nišos neturėjo jokių fizinių galimybių, todėl nėra aišku, kokiu būdu atsakovai galėjo užimti minėtą nišą;

55.11. Pirmos instancijos teismas nenurodė, kokiais įrodymais grindžia daikto svetimą neteisėtą valdymą. Byloje apskritai nėra jokių įrodymų, jog ieškovai prarado daikto valdymo teisę. Atsakovai pašalino avarijos grėsmės galimybes bei įgyvendino AB „V.” reikalavimus - įrengė minėtoje patalpoje „R” atnaujintus vamzdynus, kurie ir šiandien tenkina bendrus namo gyventojų interesus. Galiausiai, nėra aišku kaip įgyvendinti tokį teismo sprendimą - jei atsakovai užmūrys ginčo nišą, kokiu būdu bus galima aptarnauti joje esantį šilumos įvadą (per šilumos mazgą į šią nišą padaryti būtų sudėtina, nes nišą ir šilumos mazgą skiria laikančioji siena);

55.12. Byloje ieškinį pareiškė ieškovė E. L. (jos teisių perėmėja - ir D. L.-T.), vėliau, 2019-03-15 civilinėje byloje Nr. e2-4415-466/2019 ieškovai pareiškė prevencinį ieškinį. Proceso eigoje ieškovai prevencinio ieškinio reikalavimų atsisakė, tačiau nepaisant to, visas bylinėjimosi išlaidas pirmos instancijos teismas priteisė atsakovų V. K., J. K. ir UAB ,,J.”, nepaisant to, jog ne atsakovų iniciatyva ieškovas atsisakė savo reikalavimų, dėl kurių buvo iškelta atskira civilinė byla ir patirtos bylinėjimosi išlaidos. Teismas iš esmės sprendė ir deliktinės žalos atlyginimo klausimus ieškovių D. L.-T. ir D. V. atžvilgiu, tačiau, nepaisant, to bylinėjimosi išlaidos buvo paskirstytos ir ieškovų atstovei Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai. Pirmos instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas priteisė lygiomis dalimis visiems ieškovams, įskaitant Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendriją. Dėl bendrijos įtraukimo į bylą teismas nepriėmė jokio procesinio sprendimo, po bylų sujungimo šalia kitų ieškovų patikslintame ieškinio pareiškime, kaip ieškovė, buvo įrašyta bendrija, kuri kartu buvo ir kaip ieškovų atstovė. Byloje susiklostė situacija, kai tuos pačius reikalavimus reiškė ir patys ieškovai, ir jų atstovė, kaip ieškovė, faktiškai nebeturėdama subjektinės teisės reikšti materialiųjų teisinių reikalavimų, nes juos reiškė patys savininkai;

55.13. Pirmosios instancijos teismas patenkino tik dalį ieškovų reikalavimų, taip pat priteisė ir tai, ko ieškovai neprašė, tačiau visas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovų. Teismas bylinėjimosi išlaidas priteisė tik iš atsakovų V. K., J. K. bei patalpų nuomininkės UAB ,,J.”, tačiau byloje nėra jokių duomenų, jog dėl šių asmenų kaltės buvo panaikintas statybą leidžiantis dokumentas.

Atsiliepimas

56. Atsiliepimu į apeliacinius skundus Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) prašo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos, J. K., V. K., UAB ,,J.“ apeliacinius skundus spręsti atsižvelgiant į šiame atsiliepime išdėstytus argumentus ir motyvus, nesant Inspekcijos neteisėtų veiksmų ir atsakomybės už juos sąlygų, nepriteisti iš Inspekcijos bylinėjimosi išlaidų. Atsiliepimas į apeliacinius skundus grindžiamas šiais argumentais:

56.1. Inspekcija nurodo, kad ieškinyje nurodoma, kad nagrinėjamu atveju statytojų deklaracija buvo patvirtinta ir įregistruota Inspekcijoje, todėl išvestinis reikalavimas iš reikalavimo pripažinti negaliojančia statytojų deklaraciją yra reikalavimas panaikinti šios deklaracijos patvirtinimą ir registravimą Inspekcijoje, kuris adresuojamas atsakovui Inspekcijai. Atkreipia dėmesį, kad jokie neteisėti Inspekcijos veiksmai reiškiamu ieškiniu nėra nurodomi;

56.2. Paaiškina, kad nuo 2020-04-06 deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinimo ir įregistravimo IS „I.“ Inspekcija per vienerius metus negavo iš teisėsaugos institucijų pranešimų apie vykdomą tyrimą, taip pat nebuvo nustatyta pagrindų, kad galimai pažeistas viešasis interesas, todėl 2020-04-06 deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumas Inspekcijos nebuvo tikrintas;

56.3. Pažymi, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis negyvenamosios patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresas: (duomenys neskelbtini), Pažymėtos nuo R-13 iki R-17, R-19 (plane pažymėtos 1A3p), jų kadastriniai duomenys ir planas pridėti projekte. Projekto dalyje ,,Architektūriniai sprendiniai“ pastatas yra trijų aukštų, su rūsiu, su bendru visam statiniui šlaitiniu stogu. Pastato fasadas tinkuotas. Fasadas prie įėjimo, taip pat ir balkonas virš jo, tinkuojamas ir dažomas. Įėjimo į rūsį kapitalinio remonto projektas – remonto darbai, siekiant pritaikyti gyvenamąjį namą neįgaliesiems. Projektuojamas prie daugiabučio namo atviras keltuvas, pritaikytas žmonėms su negalia patekimui į rūsio patalpas. Įėjimo durys platinamos. Taip pat padidinamas šalia esantis langas, įrengiant dar vieną įėjimą, architektūriškai derantis prie naujai įrengiamo įėjimo. Projekto statinio konstrukcijų dalyje (kuriai atlikta ekspertizė, akto išvada – projektą galima tvirtinti) nurodyta, kad pastato (duomenys neskelbtini) įėjimo į rūsį ir pritaikymo neįgaliesiems kapitalinio remonto projekte pateikiami šie sprendiniai: Dviejų angų rūsio sienoje platinimas, ir slenksčio žeminimas iki esamo rūsio grindų lygio. Sąramų šioms angoms įrengimas. Esamos prieduobės išardymas ir naujos įrengimas su laiptais vieta neįgaliųjų keltuvui. Pateiktoje prie prašymo išduoti deklaraciją 2019-10-30 kadastro duomenų byloje matyti, kad projekto sprendiniai įgyvendinti (įrengta prieduobė, išardytos angos, įrengtos sąramos, ŽN keltuvas <...>). Bendrieji statinio rodikliai nurodyti deklaracijoje po kapitalinio remonto nesiskyrė nuo prieš tai buvusių o tai atitiko kapitalinio remonto darbams taikomus reikalavimus, nes pagal galiojusią STR „Statinio statybos darbai“ redakciją statinio kapitalinio remontas, kurio tikslas – pertvarkyti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan. <...>, turėtų nesikeisti;

56.4. Nagrinėjamu atveju statytojų deklaracija buvo patvirtinta ir įregistruota Inspekcijoje, todėl Inspekcijai keliamas ir buvo nagrinėtas išvestinis reikalavimas siekiant panaikinti šios deklaracijos patvirtinimą ir registravimą Inspekcijoje, o jokie neteisėti Inspekcijos veiksmai byloje nebuvo nustatyti, taip pat įvertinus faktą, kad deklaracijos teisėtumas Inspekcijoje nebuvo tikrintas, laikytina, kad Inspekcijos atžvilgiu keliamas išvestinio pobūdžio reikalavimas, nenurodant savarankiškų motyvų ir argumentų dėl neteisėtų Inspekcijos veiksmų;

Šalies argumentai

56.5. Akcentuoja, kad deklaracija nekilnojamojo turto registre buvo išviešinta 2020-05-07. Ieškovai nurodo, kad deklaracia buvo pateikta į civilinę bylą Nr. e2-41-808/2023 Inspekcijos 2020-04-29 raštu Nr. 2D-5269. Ieškovai su ieškiniu kreipėsi 2023-09-12. Taigi, ieškovai kreipėsi į teismą praėjus nepateisinamai ilgam laikotarpiui (daugiau kaip 3 metai) pradėjo ginčyti deklaracijos teisėtumą, praleidę terminą skundui paduoti. Dėl ko nėra pagrindo sutikti su (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo ginčijamame sprendime padaryta išvada, kad deklaracija buvo vienašalis sandoris. Nagrinėjamuoju atveju ginčo objektas yra deklaracija, kuri yra patvirtinta Inspekcijos, todėl darytina išvada, kad yra priimtas administracinis sprendimas, priskirtas viešojo administravimo sričiai, o sprendimas sukėlė teisines pasekmes, nes jos pagrindu buvo įregistruota užbaigta statyba Nekilnojamojo turto registre;

56.6. Ginčijamame sprendime netinkamai taikyta ieškinio senatis, o ieškinys dalyje dėl deklaracijos ginčijimo atmestinas ir tuo pagrindu, kad ieškovė praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą kreiptis į teismą dėl deklaracijos pripažinimo negaliojančia;

56.7. Paaiškina, kad teismas nagrinėdamas bylą dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir jo pagrindu atsiradusių statybos padarinių šalinimo, pirmiausia turėtų išsiaiškinti, ar tokių statinių statyba atitinkamoje teritorijoje iš viso galima, o jei galima – atsižvelgdamas į neteisėta statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, neteisėtos statybos padarinių šalinimą ir galimybes atkurti iki neteisėtos statybos buvusią padėtį, spręsti dėl neteisėtai išduoto statybą leidžiančio dokumento pagrindu atsiradusių statybos padarinių šalinimo būdo, t. y. ar įpareigoti statytoją nugriauti statinį ar jo nenugriaunant leisti statybą įteisinti;

56.8. Ieškovė E. L. savo 2018-11-21 ieškinyje nurodo, jog atsakovai J. K. ir V. K. 2018 m. kovo 21 d. įsigijo negyvenamąsias patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias daugiabučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), rūsyje ir pradėjo jose vykdyti statybos darbus: išgriovė rūsyje esančias sienas, vykdė grindų griovimo ir grunto kasimo darbus (gilindami rūsio patalpas), pertvarkė rūsyje esančias atramines kolonas ir sienas, pertvarkė patalpų išplanavimą, išgriaudami ir patalpas nuo bendrųjų rūsio patalpų skyrusią sieną ir tokiu būdu užimdami pastato savininkams priklausančias bendrojo naudojimo patalpas;

56.9. Pažymi, kad Inspekcija dėl galimų pažeidimų atliekant minėtus statybos darbus, adresu (duomenys neskelbtini), gavo ne vieną gyventojų pranešimą. Inspekcija reaguodama į tai, dar 2018-05-09 aukščiau minėtu adresu atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir 2018-05-17 surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-1144. Šiame faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte buvo nustatyta, kad patikrinimo metu pirmo aukšto patalpoje/pašte išgriautos vidaus pertvaros, sumūryta nauja pertvara tarp kolonų. Rūsyje išgriautos vidaus pertvaros iš silikatinių plytų, išgriauti laiptai, kad būtų suvienodintas rūsio patalpų grindų lygis. Pažymėta, kad atlikti darbai pagal statybos rūšį buvo priskirti prie paprastojo remonto statybos darbų;

56.10. Inspekcija 2018-05-21 raštu (reg. Nr. S-318) gavo UAB „N.“ patikrinimo aktą (2018-05-17 reg. Nr. S_2-314/1) dėl galimai neteisėtai vykdomų statybos darbų, kuriame nurodyta, kad sudaryta komisija 2018-05-17 patikrino/apžiūrėjo (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo rūsio patalpas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir patikrinimo metu neužfiksavo, kad minėtu adresu esančiose patalpose vykdant remonto darbus būtų pažeistos/išgriautos laikančios namo sienos. Pagal atlikto patikrinimo metu galiojusio statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, 12 punktą, nustatyti darbai laikomi paprastojo remonto darbais, kuriems projektas ir statybą leidžiantis dokumentas yra neprivalomi. Vėliau Inspekcija gavusi pakartotinį skundą, 2018-06-28 atliko dar vieną faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir 2018-07-02 surašė faktinių duomenų patikrinimą vietoje aktą Nr. FAK-1800. Šiame faktinių duomenų patikrinimą vietoje akte buvo nustatyta, kad minėto pastato (duomenys neskelbtini) rūsyje yra atliekami paprasto remonto darbai (išardytos pertvaros, kai kuriose buvusiose patalpose žeminamos grindys iki buvusios žemiausios altitudės), kuriems nei projektas, nei statybą leidžiantis dokumentas yra neprivalomi. Pagal pateiktą planą nustatyta, kad aukščiausia patalpa, t. y. žemiausios grindys yra patalpoje, pažymėtoje indeksu R-47 (patalpos aukštis – 2,76 m), kitų patalpų aukštis nurodytas 2,52 m. Rūsio grindų lygis skiriasi apie 24 cm. Šis aukščių skirtumas buvo suformuotas įvairiomis statybinėmis atliekomis, kurios buvo užpiltos smėliu, o vietomis išlygintas paviršius betono sluoksniu. Inspekcija įvertinusi tai, kad rūsio grindų lygio nužeminimas, negilinant pamatų, nelaikomas pastato rekonstravimu, padarė išvadą, kad rūsyje adresu (duomenys neskelbtini) yra atliekami paprasto remonto darbai, kuriems projektas ir statybą leidžiantis dokumentas yra neprivalomi. Atliekant minėtą patikrinimą, pažeidimų tuo metu nebuvo nustatyta. Remontuojamos patalpos nuosavybės teise priklauso V. K. ir J. K.;

56.11. Inspekcija gavo UAB „N.“ 2018-08-20 pranešimą apie galimai neteisėtai vykdomus remonto darbus (pažeistos laikančios namo sienos, ant fasado įrengtas kondicionierius, pramuštos neaiškios paskirties skylės) daugiabučio namo rūsyje, adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat UAB „N.“ pateikė rūsio planą patalpų, kuriose vykdomi statybos darbai, su pažymėtomis sienų/jų dalių griovimo vietomis. Inspekcija, atsižvelgdama į tai, 2018-10-23 atliko patikrinimą vietoje ir 2018-10-24 surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-2960, kuriame užfiksuota, jog tikrinamos patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso V. K. ir J. K., plane pažymėtos indeksais nuo R-13 iki R-17, R-19. Inspekcijai patikrinus atliktus sienų/jų dalių griovimus, nurodytus UAB „N.“ pateiktame rūsio patalpų plane (2018-10-24 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte tos vietos paryškintos raudona spalva ir pažymėtos skaičiais nuo 1 iki 5), buvo nustatyta, kad sienos, pažymėtos skaičiais nuo 2 iki 5, nėra laikančios pastato sienos ir jų griovimo darbai priskiriami prie paprasto remonto darbų. Anga (pažymėta skaičiumi 1, sustiprinta metaline sija), iškirsta laikančioje sienoje. Statytojas V. K. pateikė firmos ,,T.“ atliktą statinio dalinės (konstrukcijų dalies) ekspertizės aktą, kurio išvadoje pažymėta, kad pastato rūsio patalpų laikančių konstrukcijų būklė yra avarinė ir nedelsiant reikia vidines laikančias sienas sustiprinti metalinėmis sijomis. Akte taip pat pažymėta, kad reikalinga pakeisti susidėvėjusius vandentiekio ir nuotekų vamzdynus. Statytojas taip pat pateikė UAB ,,S.“ atliktą avarinės būklės šalinimo projektą, kuriame parodyta kokio skerspjūvio sijomis reikalinga sustiprinti sienų konstrukciją;

56.12. Minėtame faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-2960 buvo nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini) yra išduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini). Šis statybos leidimas suteikia teisę statytojai J. K. vykdyti ypatingos kategorijos daugiabučio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) negyvenamųjų patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kapitalinio remonto darbus pagal 2018 m. parengtą statinio projektą Nr. (duomenys neskelbtini) „Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), negyvenamosios patalpos kapitalinio remonto projektas, negyvenamąsias patalpas pritaikant neįgaliesiems“. Pažymi, jog atsakovei J. K. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos minėto 2018-09-14 išduoto statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo tikrinimas Inspekcijoje nebuvo atliktas.

Atsiliepimas

57. Atsiliepimu į apeliacinius skundus trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) prašo dėl ginčo šalių apeliacinių skundų pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į byloje nustatytas reikšmingas faktines aplinkybes, surinktus įrodymus, atsiliepime išdėstytus argumentus ir teismų praktiką. Atsiliepimas į apeliacinius skundus grindžiamas šiais argumentais:

57.1. Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) miesto skyrius 2019 m. liepos 4 d. raštu Nr. 49SFN- 2352-(14.49.104.) „Dėl informacijos pateikimo“ atsakovą V. K. informavo, kad vadovaujantis Žemės įstatymo (toliau - ir ŽĮ) 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Statybų techninio reglamento 1.05.01:2017 (Reglamento 4 priedo 1.7 papunkčiu), Nacionalinė žemės tarnyba neprieštarauja, jog pagal nustatyta tvarka parengtą ir suderintą techninę dokumentaciją ir įstatymų nustatyta tvarka išduotą leidimą, valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuotas žemės sklypas, prie Ginčo pastato, būtų atliekamas kapitalinis remontas negyvenamąsias patalpas pritaikant neįgaliesiems, pagal kartu su prašymu pateiktą planą. Baigus žemės ir kitokius darbus, minėtų darbų vykdytojas privalo sutvarkyti teritoriją ir žemės naudmenas taip, kad jos būtų tinkamos naudoti pagal paskirtį;

57.2. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyrius, atsakydamas į Vilniaus miesto skyriaus 2019-07-29 raštą Nr. 49SDŽ-488-(14.49.136E), „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo buvo prašoma pateikti nuomonę dėl laisvos valstybinės žemės laikino panaudojimo ties gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini), pagal V. K. kartu su 2019-07-19 prašymu, registracijos Nr. 49GF-3564, pateiktą schemą, 2019-09-19 raštu Nr. A51-88802/19(2.15.1.21-VMA) nurodė, kad neprieštarauja dėl laikino valstybinės žemės ploto panaudojimo <...> jeigu nebus apribota galimybė gretimų daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojams naudotis daugiabučių gyvenamųjų pastatų kiemų teritorija, esama automobilių stovėjimo aikštele, bus užtikrinti būtini ir saugūs privažiavimai, praėjimai bei nebus pažeisti trečiųjų asmenų interesai <...>;

57.3. Atsižvelgiant į ieškovės E. L. 2018 m. spalio 30 d. skundą, vadovaujantis ŽĮ 32 straipsnio 3 dalies 9 punktu ir 36 straipsnio 1 dalimi, Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo“, Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo taisyklėmis, patvirtintomis Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2014 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. lP-(1.3.)-499 „Dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės vykdymo dokumentų formų ir Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo taisyklių patvirtinimo“, Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) miesto skyrius atliko patikrinimus adresu (duomenys neskelbtini): 2019 metų kovo 13 d.; 2019 m. birželio 7 d. ir 2019 m. birželio 8 d. atliktų patikrinimų metu buvo nustatyta, kad: valstybinėje žemėje, šalia minėto namo rytinėje dalyje pradėti statybos darbai (iškastas gruntas ir supiltas į krūvas; sukaltos sutvirtinimo armatūros; minėta teritorija aptverta statybine tvora; šiaurinėje pastato dalyje naujai įrengti langai, kurių vietoje iškastos duobės, o šalia jų supiltas gruntas (2019 m. kovo 14 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 49ŽN-275- (14.49.81.); minėto namo rytinėje pusėje esančioje valstybinėje žemėje, nesuformuotoje atskiru žemės sklypu - vykdomi statybos darbai - supiltas grunto pylimas, sukrautos įvairios statybinės medžiagos ir įranga; statybvietė aptverta statybine tvora (2019 m. birželio 7 d. ŽNPA Nr. 49ŽN- 556- (14.49.81.); namo rytinėje pusėje, atskiru žemės sklypu nesuformuotoje valstybinėje žemėje rūsio lygyje vykdomi statybos darbai ir statybinės tvoros buvimo vieta nepasikeitė (2019 m. birželio 20 d. ŽNPA Nr. 49ŽN-597-(l4.49.81.). Kadangi 2019 m. kovo 13 d. patikrinimo metu nustatyti pažeidimai nebuvo pašalinti, buvo pradėta administracinio nusižengimo tyrimo procedūra;

57.4. Paaiškina, kad statybos leidimo išdavimas yra Savivaldybės administracijos kompetencija (SĮ 27 straipsnio 2 - 3 dalys), o Nacionalinė žemės tarnyba, kaip viešojo administravimo subjektas, veikia tik jai suteiktų įgaliojimų ribose (intra vires), be to, Nacionalinei žemės tarnybai nenustatyta pareiga vykdyti nekilnojamojo daikto (pastato) statybos priežiūros funkcijų bei išduoti statybos leidimo;

58. Atsiliepimu į apeliacinius skundus atsakovė Valstybės įmonė Registrų centras prašo sprendimą

dėl ieškovų, taip pat atsakovų V. K. ir J. K. bei atsakovo UAB „J.“ apeliacinių skundų dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-24-808/2025 tenkinimo ar netenkinimo priimti teismo nuožiūra. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

58.1. Pirmosios instancijos teismas sprendimo aprašomojoje dalyje neteisingai nurodė, kad Registrų centras „pateikė atsiliepimą, kuriuo nesutiko su ieškiniu dalyje dėl reikalavimo panaikinti Deklaraciją, nes toks reikalavimas yra nepagrįstas ir perteklinis, todėl turi būti atmestas. <...> Reikalavimas yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti 2020 m. gegužės 6 d. atliktus Patalpos kadastro duomenų pakeitimus Registre ir yra akivaizdžiai perteklinis." (Sprendimo 7 punktas). Registrų centras 2023-09-26 atsiliepime Nr. S-35177 (1.11) (toliau - Atsiliepimas) į Bendrijos ieškinį nurodė: „Trečias ieškinio reikalavimas - panaikinti Registrų centro 2020-05-06 atliktus Patalpos kadastro duomenų pakeitimus Nekilnojamojo turto kadastre ir registre yra akivaizdžiai išvestinis ir perteklinis iš pirmo ieškinio reikalavimo - pripažinti Deklaraciją negaliojančia <...>“ (Atsiliepimo 8 punktas); „Taigi, Registrų centras nesutinka su ieškiniu dalyje dėl trečio reikalavimo, bei mano, kad ieškinys dalyje dėl šio trečio reikalavimo yra nepagrįstas bei perteklinis <...> (Atsiliepimo 9 punktas);

58.2. Atsakovai V. K. ir J. K. apeliacinio skundo šeštoje dalyje iš esmės sutiko su teismo sprendimu, kad ieškinio aštuntas reikalavimas (buvęs trečias reikalavimas pagal Bendrijos ieškinį) yra išvestinis. Be to atsakovai V. K. ir J. K. apeliaciniame skunde jokiu aspektu nepasisakė dėl teismo sprendimo motyvų, kad Registrų centras „yra atsakingas tik už pateiktų duomenų įregistravimą, o ne duomenų teisingumą (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 straipsnio 2 dalis, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalis)“ ir „negali būti laikytinas atsakovu“;

58.3. Pažymi, kad UAB „J.“ nenurodė jokių argumentų, kodėl iš Registrų centro, kuris, kaip pagrindė teismas Sprendime, nėra laikytinas atsakovu, turėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos, bet daro išvadą: „Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK nuostatas, nepagrįstai nukrypo nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, nemotyvavo, kodėl bylinėjimosi išlaidos dalyje dėl leidimo panaikinimo priteistinos tik iš atsakovų, nors dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo iš Registrų centro neturi įtakos paties UAB „J.“ apeliaciniame skunde nurodytai padarytai išvadai, ir iš esmės UAB „J.“ nesutinka tik su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu atsakovams J. K., V. K. ir UAB „J.“, ir su bylinėjimosi išlaidų nepriteisimu iš (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos.

59. Atsiliepimu į apeliacinius skundus atsakovė UAB „J.“ prašo atsisakyti priimti bendrijos su apeliaciniu skundu teikiamus naujus įrodymus. Netenkinti bendrijos apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 22 d. sprendimo, priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinius skundus grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

59.1. UAB „J.“ yra pateikęs apeliacinį skundą tokia pačia apimtimi kaip ir V. ir J. K., UAB „J.“ pritaria ir palaiko atsakovų apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir prašo J. K. ir V. K. apeliacinį skundą tenkinti pilna apimtimi;

59.2. Nurodo, kad UAB „J.“ nesutinka su bendrijos apeliaciniu skundu ir prašo jo netenkinti, bei neprijungti prie bylos bendrijos kartu su apeliaciniu skundu teikiamų naujų įrodymų. Paaiškina, kad bendrija taip pat nepagrindžia, kodėl neužtenka byloje esančių statinio vertinimo aktų ir kokias aplinkybes, kurių nėra byloje ir kurios yra itin reikšmingos ir negalėjo būti žinomos bei pateiktos anksčiau, patvirtina UAB „G.“ 2025 m. birželio 2 d. statinio ekspertinio vertinimo aktas. UAB ,,G.“ 2025 m. lapkričio 20 d. specialistų techninio vertinimo akto atveju, bendrija net neslepia ir prašydama prijungti prie bylos naujus dokumentus nurodo, kad tik gavusi teismo sprendimą, kurio dalis jai buvo nepalanki, paprašė UAB „G.“ „atlikti byloje nustatytų statybos darbų ir statytojų pateiktų projektų įvertinimą bei atsakyti į tuos klausimus, į kuriuos savo sprendime neatsakė pirmosios instancijos teismas, kad būtų atskleista neteisėtos statybos darbų įtaka pastato avarinei būklei. Taigi bendrija, gavusi iš dalies jai nepalankų teismo sprendimą, paprašė privataus juridinio asmens surašyti specialisto išvadą, kurioje turėtų būti pasisakyta, kaip ginčas turėjo būti išspręstas, pasisakyta tais klausimais, kuriais, bendrijos vertinimu, nepasisakė teismas ir remiantis tokia išvada skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas ir jo nepagrįstumas įrodinėjamas remiantis dokumentu, kurio nagrinėjant bylą teismas neturėjo;

59.3. Minėtos išvados nenuoseklios, priimtos vadovaujantis tik selektyviai bendrijos parinktais dokumentais. Nurodoma: „Ekspertinio vertinimo aktai (UAB „E.“, UAB „G.“, D. K.) atskirai ir kartu patvirtina, kad atlikti laikančiųjų konstrukcijų ardymo ir perdarymo darbai rūsio zonoje, dėl kurių pasikeitė perdangos atramos schema, dėl ko galimai atsirado pastato konstrukcijų deformacijos ir pažeidimai“, ir nepaisant to, kad nėra konkrečių įrodymų, daro kategorišką išvadą, kad „bendrai įvertinus pateiktus duomenis yra aiškus priežastinis ryšys tarp pastato konstrukcijų deformacijų atsiradimo ir statytojo savavališkai atliktų rekonstrukcijos darbų“, nors teismo ekspertas, turėjęs visą bylos medžiagą, aiškiai nurodė, kad negalima nustatyti, ar deformacijos atsirado dėl statytojo veiksmų, nes nėra duomenų apie ankstesnę pastato būklę;

59.4. Pažymi, kad bendrijos kartu su apeliaciniu skundu pateikti UAB „G.“ dokumentai neatitinka CPK 314 straipsnyje nustatytų naujų įrodymų priėmimo išimčių, jie grindžiami selektyvia bylos medžiaga, todėl kelia pagrįstų abejonių dėl objektyvumo, o dalyje išvadų akivaizdžiai peržengia specialisto kompetencijos ribas, pateikiant teisinius vertinimus, priskirtinus išimtinei teismo kompetencijai. Todėl šie dokumentai negali būti laikomi leistinais ir reikšmingais įrodymais apeliaciniame procese, o bendrijos prašymas juos prijungti prie bylos turi būti atmestas;

59.5. Nurodo, kad bendrija skundžia pirmos instancijos teismo sprendimą ta apimtimi, kuria panaikinus statybos leidimą teismas neteisėtai ir nepilnai pritaikė Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3 punktą numatytą neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdą, t. y. teismas nustatė tik terminą naujam leidimui gauti, bet nenurodė įstatymo reikalaujamos pasekmės pasibaigus terminui (t. y. kad turi būti taikomas griovimas ar pertvarkymas);

59.6. Pažymi, kad UAB „J.“ nepalaiko bendrijos išdėstytų argumentų, tačiau sutinka, kad pirmos instancijos teismo sprendimo dalis dėl leidimo panaikinimo yra neteisėta ir kelia klausimų dėl jos įgyvendinimo. UAB „J.“ vertinimu, pirmos instancijos teismo sprendimo dalis dėl statybos leidimo panaikinimo yra nepagrįsta, nes teismas padarė netinkamas ir nepagrįstas išvadas, kad statybos leidimas išduotas biurokratiškai atsižvelgus, jog nepažeidžiami įstatymo reikalavimai, nes tinkamai pasinaudota išimtimi - dėl patalpų pritaikymo neįgaliems ir neįvertinus tikrųjų statytojų ketinimų ir tai yra pagrindas naikinti Statybos leidimą. Argumentus, detaliai pagrindžiančius kodėl leidimas panaikintas nepagrįstai, UAB „J.“ yra išdėstęs savo apeliaciniame skunde ir jų nekartoja;

59.7. UAB „J.“ sutinka, kad teismo sprendimas nėra išsamus, net ir nusprendus panaikinti leidimą ir įpareigojus atsakovus parengti tinkamą projektinę dokumentaciją, gauti naują statybą leidžiantį dokumentą ir pagal tai pertvarkyti savavališkai pastatytas statinio dalis nėra aiškiai nurodyta, kokios statinio dalys turi būti pertvarkytos, kokie darbai turėtų būti atlikti. Nepaisant to, UAB „J.“ vertinimu, teismas pagrįstai sprendė, jog atlikti darbai nėra rekonstrukcija;

59.8. Paaiškina, kad bendrija nutyli, jog Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, kurios specialistai turi kompetenciją ir atlieka vykdomų statybos darbų patikrinimus, 2024 m. gegužės 21 d. vykusio posėdžio metu taip pat aiškiai nurodė, kad nebuvo atlikti rekonstrukcijos darbai. Priešingai nei teigia bendrija, rūsio grindys nebuvo žeminamos žemiau pamatų ir pamatai nebuvo gilinami, todėl šie darbai nelaikytini rekonstrukcija. Grindys buvo pažemintos tik iki tokio lygio, kokiame buvo žemiausia rūsio patalpa pašalinant statybinį laužą, kuris buvo supiltas dalyje patalpų ir taip mažino patalpų aukštį. Išlyginus grindų aukštį buvo galima pašalinti laiptelius, kas yra būtina pritaikant patalpas neįgaliesiems. Tai, kad grindų sulyginimas nėra kapitalinis remontas patvirtina ir atsakingų institucijų raštai, kurie buvo surašyti atlikus eilę patikrinimų pagal ieškovų skundus;

59.9. Nesutinka su bendrijos argumentu, kad vertinant statytojo atliktus darbus rekonstrukcijos darbai apima kapitalinio remonto darbus ir atitinkamai visi statybos darbai vertinami kaip rekonstrukcija. Darbai buvo atliekami laikantis tokiems darbams keliamų reikalavimų. Teisės aktai nenumato, kad visi darbai viename objekte turėtų būti atliekami pagal vieną projektą ar statybą leidžiantį dokumentą. Tai, kad vieniems darbams reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, dar nereiškia, kad panašiu metu atliekant kitus darbus tose pačiose patalpose, jiems taip pat tampa reikalingas statybos leidimas. Bet kokie atliekami darbai vertinami pagal jų pobūdį, o ne pagal tai, kokie dar darbai yra atliekami tose pačiose patalpose. Taigi šioje byloje taip pat visi darbai, jų atlikimo teisėtumas turi būti vertinami pagal tai, kuo vadovaujantis jie buvo atliekami ir jų pobūdžiu, o ne vertinant bendrai;

59.10. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino reikalavimo pašalinti neteisėtos ir savavališkos statybos padarinius. Nurodo, kad pati bendrija sutinka, kad dalis jos reikalavime nurodytų atlikti darbų yra nebeaktualūs, tai patvirtina, kad ieškovų reikalavimas buvo suformuluotas netinkamai, reikalavimas pašalinti neteisėtos ir savavališkos statybos padarinius buvo nekonkretus ir neaiškus, jo tenkinimas būtų pažeidęs ne tik atsakovų bet ir pačių gyventojų interesus, todėl teismas pagrįstai jo netenkino;

59.11. Ieškovai reikalavo atstatyti nugriautas daugiabučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalis (kapitalines sienas, perdangas, buvusias langų ir durų angas, šviesduobių ir žemduobės konstrukcijas), tačiau nekonkretizavo apie kokias kapitalines sienas, perdangas, buvusias langų ir durų angas kalba. Kaip jau buvo rašyta, rūsio patalpose buvo atliekami ne tik darbai pagal leidimą ar avarijos grėsmės šalinimo projektą, bet ir paprastojo remonto darbai, kuriems statybą leidžiantis dokumentas nėra reikalingas, todėl jie negali būti laikomi neteisėtais ar savavališkais. Be to, teismo posėdžiai labai aiškiai parodė, kad šalys labai dažnai nevienodai supranta apie kuriuos darbus ir kokią konkrečiai rūsio patalpų vietą kalbama. Taigi tenkinus tokį abstraktų reikalavimą būtų užprogramuotas ginčas, nes būtų neaišku kokios konkrečiai perdangos, angos, sienos turėtų būti atstatomos į buvusią padėtį, o kurios ne, nes jų remontas priskirtinas paprastojo remonto darbams;

59.12. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė tenkinti reikalavimą pašalinti neteisėtos ir savavališkos statybos padarinius, nes šis reikalavimas buvo suformuluotas abstrakčiai, nekonkrečiai ir iš dalies akivaizdžiai neįgyvendinamas, jo tenkinimas būtų pažeidęs proporcingumo principą, sukėlęs naujus ginčus dėl sprendimo vykdymo apimties bei turinio ir galimai pažeidęs ne tik atsakovų, bet ir kitų daugiabučio namo bendraturčių interesus, ypač atsižvelgiant į vykdomą namo renovacijos projektą.

Atsiliepimas

60. Atsiliepimu į apeliacinius skundus atsakovė (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracija prašo spręsti atsižvelgiant į šiame atsiliepime išdėstytus argumentus bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Nesant (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų ir atsakomybės už juos sąlygų, prašo nepriteisti iš (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos bylinėjimosi išlaidų. Atsiliepimas į apeliacinius skundus grindžiamas šiais argumentais:

60.1. atsakovai kreipdamiesi dėl statybą leidžiančio dokumento nurodė, kad pateiktame statybos techninio projekto Nr. (duomenys neskelbtini) aiškinamajame rašte nurodyta, jog projektuojamas prie daugiabučio namo atviras keltuvas, pritaikytas žmonėms su negalia pateikimui į rūsio patalpas. Esami avarinės būklės laiptai perstatomi, pagilinant aikštelę prie įėjimo, atsisakant laiptų viduje. Platinamos įėjimo durys, padidinamas šalia esantis langas, įrengiant dar vieną įėjimą, architektūriškai derantis prie naujai įrengiamo įėjimo. Dalinės ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog statinio techninio darbo projekto konstrukcinės dalies sprendiniai atitinka esminius statinio reikalavimus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų reikalavimus, todėl techninio darbo projekto konstrukcinė dalis tvirtintina. Projektas buvo patvirtintas ir Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacijos bei Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos;

60.2. Paaiškina, kad statybos įstatyme expressis verbis įtvirtinti atvejai, kai statytojai privalo gauti bendraturčių ar trečiųjų asmenų sutikimus siekiant atlikti planuojamus statybos darbus. Atsakovė institucija pažymi, jog neginčijama, kad statytojas privalo tinkamai parengti ir pateikti minėtiems tretiesiems asmenims visą svarbią informaciją apie konkretų statybos teisės įgyvendinimo būdą, kurio rezultatai gali turėti potencialios neigiamos įtakos trečiųjų asmenų teisėtiems interesams, o esant reikalui, šią informaciją paaiškinti ar papildyti. Tačiau, kai statybos darbai susiję su negyvenamųjų patalpų pritaikymų neįgaliesiems, remiantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punktu statytojai nebuvo įpareigoti pateikti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sutikimus statybos darbams atlikti, o reikalavimas rengti papildomus dokumentus apsunkintų statytojo padėtį, kitaip tariant statytojai patirtų papildomas lėšas ir laiko sąnaudos rengti dokumentus, kurių nereikalauja teisės aktai;

60.3. Pažymi, kad Statybos įstatymo 16 straipsnyje yra numatytos statinio projektuotojo pareigos (16 straipsnio 5 dalis) ir įtvirtinta statinio projektuotojo atsakomybė už įstatyme nustatytų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą (16 straipsnio 8 dalis). Už statinio projekto sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams atsako statinio projektą pasirašę asmenys teisės aktų nustatyta tvarka (Statybos įstatymo 24 straipsnio 21 dalis). Pagal STR 1.04.04:2017 projekto vadovas prisiima atsakomybę ir privalo užtikrinti, kad projekto sprendiniai atitiktų Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus, įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus, nepažeistų valstybės, neįgaliųjų integracijos, visuomenės ir trečiųjų asmenų interesų. Prieš išduodant SLD, pateiktas statinio projektas buvo patikrintas kompetencijos ribose (Reglamento 1 priedas);

60.4. Atkreipia dėmesį, kad projektą parengė ir pasirašė statinio techninio projekto vadovė K. P.; buvo visų subjektų, turėjusių patikrinti techninį projektą patvirtinimas; MB „T.“ dalinės ekspertizės aktas buvo su teigiama eksperto išvada, todėl Savivaldybės administracijai pagal pateiktus statytojų duomenis bei atsižvelgiant į jų teisę Statybos įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą (14 straipsnio 1 dalies 4 punktu), nebuvo jokio teisinio pagrindo suvaržyti statytojo teises ir neišduoti SLD;

60.5. Teigia, kad savivaldybės administracija neatlieka vykdomų statybos darbų vertinimo ar statyba faktiškai atitinka išduotą SLD, ar vykdant statybas buvo nukrypta nuo projekto, ar statytojai neperžengė statybos leidime nurodytų darbų apimties. Pabrėžia, kad Savivaldybės administracija neturi ir neturėjo kompetencijos tikrinti, ar vykdomos statybos faktiškai atitinka statybos techninį projektą, kuriam buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas bei ar faktinių darbų atlikimo metu nėra nuo šio projekto nukrypstama. Valstybinės statybos priežiūros patikrinimą atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, vykdant jai teisės aktų nustatytas funkcijas ir vadovaujantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymu. Taigi vadovaujantis minėto įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei 8 straipsnio 1 dalimi, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija yra teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą atliekantis subjektas;

60.6. Pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas ir panaikino institucijos išduotą SLD, tačiau institucijos atžvilgiu jokių neteisėtų veiksmų ir atsakomybės nenustatė. Savivaldybės administracija, be kita ko, byloje laikėsi pozicijos – nesant nustatytų institucijos, kaip viešojo administravimo subjekto, neteisėtų veiksmų, nepriteisti bylinėjimosi išlaidų. Lietuvos Respublikos teisės aktai reglamentuojantys statybos teisinius santykius įtvirtina specialią teisės normų sistemą, nustatančią statytojo (užsakovo), projektuotojo, projekto eksperto atsakomybę už neteisėtus veiksmus statybos procese;

60.7. Ieškovės Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos pateiktame apeliaciniame skunde atsakovės Savivaldybės administracijos, kaip viešojo administravimo subjekto išdavusio SLD, veiksmai tiesiogiai nekvestionuojami, institucija dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų plačiau nepasisako, bei atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, kuris institucijai nenumato pareigos tikrinti, ar vykdomos statybos faktiškai atitiko statybos techninį projektą, kuriam buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas bei ar faktinių darbų atlikimo metu nebuvo nuo šio projekto nukrypstama. Statybos valstybinės priežiūros patikrinimą, kaip jau minėta, atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, vykdant jai teisės aktų nustatytas funkcijas ir vadovaujantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymu;

60.8. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas dėl bylinėjimosi išlaidų institucijos Savivaldybės administracijos atžvilgiu nepriteisė, kadangi institucijos neteisėtų veiksmų ir atsakomybės išduodant SLD nenustatyta, tinkamai įvertino faktines aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, neatliko proceso teisės normų pažeidimų, todėl priėmė šiuo atžvilgiu teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

61. Atsiliepimu į apeliacinius skundus ieškovė D. L.-T. prašo Bendrijos apeliacinį skundą tenkinti, atsakovų J. K., V. K. ir UAB ,,J.” apeliacinius skundus atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinius skundus grindžiamas šiais argumentais:

61.1. Nurodo, kad susipažinusi su Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos apeliaciniu skundu sutinka, kad naikindamas statybos leidimą pirmos instancijos teismas nepasisakė dėl statytojo atliktų statybos darbų rūšies ir nenustatė kas bus pasibaigus teismo nustatytam terminui, per kurį statytojas turi parengti tinkamą projektinę dokumentaciją. Siekiant apsiginti nuo pastovaus atsakovų neteisėto elgesio prieš ieškovus, manipuliacijų, savivaliavimų, duotų pažadų nevykdymo ir kitų ieškovų teises pažeidžiančių veiksmų, apeliacinio skundo reikalavimas pagrįstas;

61.2. Ieškovė sutinka, kad atmesdamas reikalavimą dėl statytojų įpareigojimo pašalinti savavališkos ir neteisėtos statybos padarinius pirmos instancijos teismas motyvavo tokio reikalavimo tenkinimo galimoms pasekmėms vykdomai pastato renovacijai, tačiau nepasisakė dėl statybos darbų neteisėtumo, nevertino statybos darbų įtakos pastato avarinei būklei, nenagrinėjo koks ryšys yra tarp atliktų statybos darbų rezultatų ir avarijos grėsmės pašalinimui reikalingų atlikti statybos darbų;

61.3. Pažymi, kad statinio ekspertizės aktas parengtas jau užbaigus bylos nagrinėjimą iš esmės. Ekspertizės atlikimas tapo privalomas pagal Statybos įstatymo 34 straipsnio reikalavimus, nes (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės užsakymu pastatą įvertinusi UAB ,,E.“ fiksavo avarinės būklės požymius. Bendrija, dėl ekonominių sumetimų, privalomos statinio ekspertizės atlikimą užsakė (siejo) su pastato modernizacijos projekto įgyvendinimu: atliekant modernizaciją buvo atidengti pastato pamatai (dėl modernizacijos projekto sprendinių numatančių pamato šiltinimą), kas leido užfiksuoti pamato konstrukcijas ir sistemiškai įvertinti pamatų bei kitų konstrukcijų būklę. G. 2025 m. lapkričio 20 d. techninio vertinimo akto parengimo priežastis yra pirmosios instancijos teismo sprendimo trūkumai, aprašyti Bendrijos apeliaciniame skunde. Šis aktas užsakytas ir parengtas jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, jis atskleidžia teismo sprendimo dėl antrojo ieškinio reikalavimo atmetimo ir skundžiamos pirmojo reikalavimo dallies tenkinimo (dėl motyvacijos) trūkumus;

61.4. Ieškovė vertina kritiškai apeliantų J. K., V. K. ir UAB,,J.” apeliacinių skundų argumentus, kad „tenkindamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo visa apimtimi teismas nepasisakė dėl visų civilinės atsakomybės sąlygų, nevertino bylos dokumentų, iš kurių aiškiai matyti, kad dalis ieškovių nurodytų defektų yra aiškiai atsiradę ne dėl atsakovų atliktų veiksmų, o dėl namo amžiaus ir patalpų nepriežiūros;

Šalies argumentai

61.5. Ieškovė nesutinka su atsakovų apeliacinių skundų argumentais, kad teismas vadovavosi ne teismo paskirto eksperto išvadomis, o privačių specialistų, kuriuos samdė ieškovės, vertinimais. Pažymi, kad teismo ekspertizę atliko ir neteisėtų statybos darbų atlikimo faktą konstatavo/pripažino teismo ekspertas D. K., kurį pasiūlė ne ieškovai, o atsakovai K. ir UAB ,,J.“. Nors sutinka su J. ir V. K. teiginiais, jog teismo paskirtos ekspertizės akte nurodyta, kad nustatyti ar trūkumai yra atsiradę dėl atsakovo atliktų veiksmų nėra galimybės, kadangi nėra žinoma ar bute nebuvo trūkių iki statybos darbų, tačiau teismas tas aplinkybes nustatė remdamasis kitais byloje surinktais įrodymais, kurių teismo ekspertas nevertino;

61.6. Paaiškina, kad būtent, tas pats ekspertas D. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad laikančios sienos išgriovimas gali būti atliekamas tik po metalinių konstrukcijų įrengimo. Atlikus priešingai tai gali neigiamai įtakoti bendrą namo laikantį konstruktyvą. Jis negalėjo atsakyti kada buvo išgriautos sienos, nes apeliantai netinkamai pildė darbų žurnalą (kas yra grubus pažeidimas), tačiau pagal žurnalą metalinės konstrukcijos buvo įrengtos tik 2018 m. lapkritį. Tuo tarpu, pagal byloje esančią medžiagą konstatuota, kad laikančioji siena po ieškovės patalpa vertikalioje ašyje pradėta griauti vėliausiai 2018-08-20 (fiksavo “ N.”) ir metalinė sija tuomet nebuvo įrengta. Griovimo darbai buvo tęsiami ir rugsėjo bei spalio mėnesiais, juos fiksavo ir VTPSI. Jokių duomenų, kad metalinės sijos būtų įrengtos iki lapkričio mėn. nėra, o laikančiųjų konstrukcijų išgriovimą iki metalinių sijų įrengimo darbų pradžios patvirtina eilė įrodymų, įskaitant byloje esančios nuotraukos, N. ir VTPSI aktai, taip pat specialisto R. M. parodymai. Pažymi ir tai, kad patalpose fiksuoti ir žymėmis uždėti trūkiai, atsakovų statybų metu, įskilo, kas tik patvirtina, kad jie minimu laikotarpiu atsirado ir didėjo. Akivaizdu, kad nurodyti defektai atsirado atsakovų neteisėtų veiksmų pasekoje ir laikotarpyje kai buvo vykdomi statybos darbai. Byloje nėra nei vieno dokumento patvirtinančio, ar darytų prielaidą, kad trūkiai buvo iki atsakovų vykdomų statybos darbų pradžios;

61.7. Pažymi, kad ieškovės patalpos yra virš rekonstruotos rūsio zonos, o laiptų zona yra palei jos patalpos sieną. Taigi esant tokioms statinio ekspertizės išvadoms priežastinis ryšys tarp atsakovų atliktų statybos darbų ir atsiradusių defektų yra akivaizdus. Paaiškina, kad byloje esantys įrodymai paneigia atsakovų bandymą įteigti dėl neva egzistuojančio pratekėjimo jos patalpose. Jose jokių pratekėjimo žymių nenustatyta. Vienintelis žalos atsiradimas dėl drėgmės poveikio yra būtent toje sienoje, kuri yra virš atsakovų vykdytų prieduobės rekonstrukcijos darbų pasekmė neužtikrinant jokios šilumos varžos;

61.8. Paaiškina, kad statytojai tuo pačiu metu išgriovė rūsyje vertikalią sieną ašyje 1 (kuri priešingai nei teigia atsakovai, yra virš jos patalpų) ir horizontalią sieną tarp R-14 ir R-14 b patalpų (ant kurios buvo perdangos konstrukcijų mazgas), kas taip pat prisidėjo prie visų konstrukcijų slinkimo. Tai konstatuota UAB „E.“ 2021-05-31 akte: ,,pastato vidinėse laikančiose sienose atsiradę įtrūkiai/plyšiai, dėl netolygaus pastato sėdimo (18...20 pav.). Pastato pamatai veikiami vertikalios apkrovos ir dėl rūsyje atlikto kapitalinių sienų remonto zonoje, persiskirsčius įrąžoms į pamatus palaipsniui deformuojasi. Taip pastatas sėda netolygiai ir atsiranda įtrūkimai“. Antstolio fiksuoti pažeidimai ir defektų šalinimo sudaryta sąmata pagrįstai leido pirmos instancijos teismui pilnai tenkinti ieškinį. Atsakovų argumentai, kad nėra aišku kuriose patalpose bus atliekamas remontas turėtų būti teismo atmestini kaip klaidinantys ir neatitinkantys tikrovės;

61.9. Nurodo, kad atsakovai nededa pastangų atsižvelgti į Bendrijos ir namo gyventojų teises būti lygiaverčiais, išsisukinėja nukreipiant dėmesį į neesminius, antraeilius ar net neegzistuojančius faktus, siekia tik savo naudos kitų sąskaita. Išaukština savo siekius pakeisti ir patobulinti savo patalpas niokojant kitų ieškovų turtą. Nors apeliaciniame skunde atsakovai bando nuneigti defektų šalinimo sudarytoje sąmatoje nurodytus darbus, tačiau tokie atsakovų argumentai vertintini kaip bandymas manipuliuoti teismu.

Atsiliepimas

62. Atsiliepimu į UAB ,,J.” apeliacinį skundą ieškovė Bendrija prašo UAB ,,J.” apeliacinį skundą atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

62.1. Bendrija sutinka su pirmosios instancijos teismas išvada, kad K., vykdydami statybos darbus – pradėję „paprastąjį“ remontą, turėdami tikslą iš esmės pertvarkyti patalpas ir pakeisti jų paskirtį, po to - vykdyti komercinę veiklą, gavę dr. J. M. išvadas apie avarinę patalpų kai kurių konstrukcijų būklę, norėdami pateikti situaciją kaip patalpų avarinės būklės šalinimą, ne tik neatliko darbų, siekdami pagerinti patalpų būklę, bet priešingai, labai didelio kiekio (kaip nurodė trečiasis asmuo V. B., apie 75 tonų) grunto patalpose iškasimu ir pamatų atidengimu, neturėdami leidimo kapitalinio remonto/rekonstrukcijos darbams iš esmės pasiekė rezultatą, kai K. turimose patalpose pamatų (laikytinų namo bendrąja konstrukcija) būklė tapo avarine. Tokių veiksmų niekaip negalima laikyti teisėtais, todėl K. vykdomi statybos darbai, kol jie neturi leidimo kapitaliniam (ar dalyje rekonstrukcijos) remontui (kuris gali būti išduotas tik suderinus projektą su daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), patalpų savininkais), turi būti sustabdyti;

62.2. Paaiškina, kad buvo pastato konstrukcijų ekspertizė atlikta jau pradėjus pastato modernizaciją. UAB ,,G.” 2025 m. birželio 2 d. atlikta statinio ekspertizė (pateikta su Bendrijos apeliaciniu skundu) nustatė, kad pastato konstrukcijų techninė būklė pavojinga, laikančiųjų pastato konstrukcijų defektai sukelia krintančių elementų pavojų statinio naudotojams ir aplinkiniams. Ekspertų nustatytos sienų ir perdangų deformacijos kelia rimtų abejonių dėl Bendrijos galimybės toliau įgyvendinti pastato modernizacijos projektą. Bendrijai pirmiausia būtina parengti pastato konstrukcijų avarijos grėsmės šalinimo projektą, sustiprinti esamas konstrukcijas (galimai įrengti naujas) ir tik po to bus galima tęsti modernizacijos darbus;

62.3. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs projekto sprendinius, visus statytojų atliktus darbus, jų eigą, kitus parengtus projektus ir jų rengimo chronologiją, padarė pagrįstą išvadą, kad vienintelis projekte numatytas statybos darbas, susijęs su patalpų pritaikymu neįgaliesiems, buvo neįgaliųjų keltuvo įrengimas, ką buvo galima padaryti neatlikus jokių statybos darbų (esamoje prieduobėje). Projektas numatė visos esamos prieduobės išardymą ir naujos įrengimą, kurios visi parametrai (ilgis, plotis, gylis/aukštis) yra didesnis nei buvusios prieduobės (tai nėra susiję deklaruotu projekto tikslu), esamų įėjimų ir langų platinimą (tai nėra susiję deklaruotu projekto tikslu), numatė pasikasimą žemiau esamo namo pamato ir jo įgilinimą (tai nėra susiję deklaruotu projekto tikslu), numatė netgi rūsio patalpų įgilinimą (tai nėra susiję deklaruotu projekto tikslu). Teismo ekspertas pripažino (nors teismas savo išvadose to ir nepaminėjo), kad projekto sprendiniai de facto apėmė pastato rekonstrukcijos darbus;

62.4. Pažymi, kad apeliantai Ekspertizės akto 4 punkto išvadų niekaip nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl statybos leidimo neteisėtumo. Nei ieškovai, nei teismas šioje byloje neturėjo įrodyti, nustatyti, kad patalpos nebuvo pritaikytos ar buvo netinkamai pritaikytos neįgaliesiems. Kaip jau minėta, tuo tikslu statytojams užteko įrengti buvusioje prieduobėje neįgaliųjų keltuvą, tam išgriauti buvusios prieduobės ir įrengti naujos, kur kas didesnės prieduobės, taip pat gilinti rūsio patalpų, didinti įėjimo angų nereikėjo. Ieškovai neginčijo, kad atsakovai įrengė neįgaliųjų keltuvą, ieškovai įrodinėjo, kad to keltuvo įrengimui nebuvo reikalinga atlikti nei rekonstrukcijos, nei kapitalinio remonto darbų. Būtent tai teismas ir nustatė, o apeliaciniame skunde minima Eksperto išvada teismo motyvų ir išvados nepaneigia;

62.5. Patalpų savininkų tikslas pakeisti patalpų paskirtį iš principo tikrai nėra neteisėtas, neteisėta yra tai, kaip patalpų savininkas to tikslo siekia: atlikdamas pastato laikančiųjų konstrukcijų griovimą, prieš tai neatlikęs jokių ekspertinių tyrimų bei skaičiavimų, neparengęs privalomos projektinės dokumentacijos. Panašu, kad statytojai padarė prielaidą, kad jiems bus sudėtinga gauti pastato patalpų savininkų daugumos sutikimą dėl paskirties keitimo, taip pat suprato, kad netgi gavę tokį sutikimą jie vis tiek negalės gauti statybos leidimo jų norimai pastato (prieduobės) rekonstrukcijos (tam pirmiausia reikia suformuoti žemės sklypą ir išspręsti to sklypo nuosavybės santykius), suprato, kad dėl patalpų vidaus išplanavimo keitimo jiems reikės parengti statinio konstrukcijų ekspertizę, ir gali paaiškėti, kad šalinti esamų laikančiųjų konstrukcijų (kurios trukdo jų norimam išplanavimo keitimui) negalima. Dėl to statytojai nusprendė išvengti visų tų klausimų ir galimų problemų tiesiog atlikdami tokius darbus, kokių jie norėjo, ignoruodami teisės aktų reikalavimus ir tų reikalavimų tikslus;

62.6. Nurodo, kad teismas, atmesdamas reikalavimą dėl įpareigojimo atstatyti laikančiasias sienas, nepasisakė dėl atsakovų atliktų statybos darbų neteisėtumo ir nepateikė jų vertinimo pagal statybos darbų rūšį, kas sudaro Bendrijos apeliacinio skundo pagrindą. Teismas pasisakė dėl statybos darbų tikslo –paskirties pakeitimo, kas yra atskiro statybą leidžiančio dokumento rūšis, atliekami statinio paprastojo remonto darbai arba neatliekami jokie statybos darbai, tačiau kuomet paskirties keitimui atliekami kapitalinio remonto arba rekonstrukcijos darbai, tuomet tai atitinkamai yra kapitalinis remontas arba rekonstrukcija;

62.7. Pažymi, kad atsižvelgiant į teismo ekspertizės nustatytą faktą dėl to, kad dalis atliktų statybos darbų yra pastato rekonstrukcija, tą faktą, kad darbai buvo atliekami tuo pačiu metu ir turėjo bendrą tikslą (paskirties keitimą), pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas šį reikalavimą pirmiausiai turėjo konstatuoti, kad buvo atlikti pastato rekonstrukcijos darbai ir tuomet nagrinėti (pasisakyti) dėl tokiems statybos darbams nustatytos tvarkos (sąlygų), statytojų galimybių parengti atitinkamą rekonstrukcijos projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą;

62.8. Paaiškina, kad atsakovų užimtos patalpos nebuvo suformuotos atskirais nekilnojamaisiais daiktais (patalpomis), todėl tokios rūsio patalpos yra daugiabučio namo bendro naudojimo patalpos, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės objektas (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Bendrija įgyvendina namo patalpų savininkų bendrosios nuosavybės teises (Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis), todėl Bendrija atitinkamai turi pagrindą reikšti reikalavimus dėl butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų bendrosios nuosavybės teisių įgyvendinimo ir gynimo, įskaitant vindikacinį reikalavimą dėl bendro naudojimo patalpų išreikalavimo iš neteisėto valdymo;

62.9. Kadastro duomenų byloje yra užfiksuoti statytojų rūsio patalpoje atliktų savavališkų statybos darbų rezultatai, neteisėtų užimtos ieškovams bendrosios nuosavybės teise priklausančios patalpos, pastato išorėje atliktos neteisėtos prieduobės rekonstrukcijos kadastro duomenys. Tie duomenys į nekilnojamojo turto registrą įregistruoti statytojų deklaracijos pagrindu. Teismui pripažinus bet kuriuos iš ieškinyje nurodytų darbų neteisėtais ir/arba konstatavus neteisėtą bendrų patalpų užėmimą, automatiškai turi būti naikinama statybos darbų užbaigimą/patalpų užėmimą fiksuojanti deklaracija, tos deklaracijos registracija ir atitinkamai jų pagrindų atlikta nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų registracija.

63. Atsiliepimu į apeliacinius skundus ieškovė D. V. prašo atsakovų J. K., V. K. ir UAB ,,J.” apeliacinius skundus atmesti. Atsiliepimas į apeliacinius skundus grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

63.1. Ieškovė nurodo, kad tiek UAB ,,J.”, tiek ir J. ir V. K. skundžia pirmos instancijos priimtą sprendimą ne tik, kad tais pačiais pagrindais, bet net ir tais pačiais sakiniais. Kas parodo ne tik jų tarpusavio ryšius (dėl ko ginčo byloje net nėra) ir bendrą suinteresuotumą, bet ir bandymą teismui įteigti faktus, kurie neegzistuoja. Apeliaciniai skundai grindžiami deklaratyviais teiginiais, apeliantų padarytomis išvadomis prieštaraujančiomis bylos medžiagai ir byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Cituojamos teisės normos ir teismų praktikos ištraukos, nesiejamos su apeliacinio skundo argumentais, todėl jie negali būti teisiškai reikšmingi ir negali daryti įtakos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai iš esmės nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių bei padarytų išvadų;

63.2. Pažymi, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos ar joms prieštarauta pirmos instancijos teisme. Sąmatoje nurodytų darbų atlikimą atsakovai ginčija tik apeliaciniu skundu, nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, nei darbų apimties, nei kainos atsakovai nekvestionavo, tačiau šiuos klausimus kelia apeliaciniame skunde. Apeliaciniame skunde keliami nauji klausimai galėjo ir turėjo būti iškelti bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, tačiau apeliantai jų nekėlė, todėl apeliacinės instancijos teismas šių argumentų neturėtų nagrinėti ir vertinti. Teismas priimdamas sprendimą neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų apibrėžtų pirmiau įvardintais elementais;

63.3. Paaiškina, kad atsakovų apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmos instancijos teismas net neatkreipė dėmesio į aplinkybę, jog ieškovių butų vietos net nesutampa su rūsio patalpose suremontuotų vietų laikančiomis sienomis, yra melagingi. Iš byloje pateiktos vaizdinės ištraukos iš bylos medžiagos, matyti, kad joje patvirtina, kad atsakovams priklausančios rūsio patalpos eina per visą namo plotį. Ieškovės butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra pirmame aukšte būtent virš apeliantų rūsio patalpų. Šie apeliantų melagini teiginiai ir iškraipyti faktai, vertintini kaip klaidinantys teismą ir piktnaudžiavimas procesu, todėl apeliacinio teismo turi būti įvertinti kritiškai;

63.4. Nurodo, kad nėra pagrindo sutikti su apeliantų teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi ne paskirto teismo eksperto išvadomis, bet ieškovų pasamdytų privačių specialistų išvadomis. Teismo paskirtas ekspertas buvo pasiūlytas atsakovų. Ekspertas nustatė neteisėtų statybos darbų faktą, įskaitant laikančiųjų konstrukcijų, buvusių po D. V. butu išgriovimą. Teismo ekspertas nesiėmė daryti kategoriškos išvados dėl fiksuotų defektų ir apeliantų griovimo darbų pasekmių. Ekspertas negalėjo atsakyti ar po tais trūkiais buvusios sienos išgriautos prieš tai ten įrengus ar neįrengus metalinių sijų su atramomis. Jo išvada aiški, jeigu būtų nustatyta, kad sienos išgriautos neįrengus kitų konstrukcijų ir defektai atsirado po šių darbų atlikimo, tai priežastinis ryšys akivaizdus. Tuo tarpu byloje esantys įrodymai patvirtina, kad metalinės sijos su atramomis buvo įrengtos netinkamai ir nesavalaikiai, t.y. jau po laikančiųjų konstrukcijų išgriovimo. Tai reiškia, kad po laikančiųjų sienų išgriovimo iki metalinių sijų įrengimo nebuvo jokių konstrukcijų, išskyrus rūsio ir pirmojo aukšto perdangą, kurios būtų perėmusios ieškovės D. V. ir kituose butuose esančių konstrukcijų apkrovas;

63.5. Ekspertinio vertinimo metu padaryta išvada, kad naujai įrengtų laiptų zonoje 1- ojo aukšto patalpų viduje matomi mūro sienų trūkiai. Išnagrinėjus retrospektyvines rūsio patalpų rekonstrukcijos darbų fotofiksacijas, tikėtina, kad deformacijos šiame lygyje galimai atsirado naujai įrengiant rūsio laiptų konstrukciją, didinant angas ir savalaikiai neįrengus papildomojo sustiprinimo bei gilinat rūsio patalpas, taip pažeidus rūsio ir kartu viso pastato konstrukcijų vientisumą. Trūkiai rekonstruotojo rūsio zonoje aptikti ir grindyse – grindų ir perdangos trūkio vietoje matoma deformacija, skirtingi aukščiai. Perdangos defektai atitinka galimos avarinės būklės požymių apibrėžimą. Pažymi, kad visos D. V. buto patalpos yra virš rekonstruotos rūsio zonos. Esant tokioms statinio ekspertizės išvadoms, priežastinis ryšys tarp atsakovų atliktų statybos darbų ir atsiradusių defektų yra akivaizdus;

63.6. Pirmos instancijos teisme išnagrinėjus bylą konstatuota, kad viso pastato konstrukcinis svoris remiasi į minėtose rūsio patalpose esančias nešančias sienas. Atsižvelgiant į tai, bet kokie šių sienų griovimo ar pertvarkymo darbai privalo būti atliekami itin atidžiai, vadovaujantis statybos techniniais reglamentais, turint reikiamus statybą leidžiančius dokumentus, bei atlikus statinio konstrukcijų ekspertizes. Šių privalomų reikalavimų apeliantai nevykdė, veikė savo nuožiūra ir rizika, todėl ir buvo priteistos žalos nustačius neteisėtus veiksmus. Taigi net ir ta aplinkybė, kad teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir jos pagrindu sutikdamas su vienos iš šalių pozicija, savaime nesudaro pagrindo naikinti ar keisti iš esmės teisingą, atitinkantį tiek byloje nustatytas aplinkybes, tiek nagrinėjamam klausimui aktualų teisinį reguliavimą, sprendimą.

Atsiliepimas

64. Atsiliepimu į J. K. ir V. K. apeliacinį skundą ieškovė Bendrija prašo šių atsakovų apeliacinį skundą atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

64.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs statybos darbų eiliškumą ir projektinės dokumentacijos rengimo eigą padarė išvadą, kad visi atlikti darbai susiję, o tikrasis tų darbų tikslas - patalpos paskirties keitimas. Tokia teismo išvada yra motyvuota, ją pagrindžia tiek įvairūs byloje surinkti įrodymai, tiek teisminiai precedentai kitose bylose;

64.2. Paaiškina, kad iš šioje byloje pateiktų statybos projektų (juose nurodytų užsakovų), rangos sutarčių, rangovų sąskaitų ir jų apmokėjimo dokumentų akivaizdu, kad nuomos sutartis sudarė atsakovams sąlygas visus šioje byloje nustatytos statybos darbus atlikti UAB ,,J.“ lėšomis, tai taip pat sudarė sąlygas UAB ,,J.“ vardu prieš pastato patalpų savininkus reikšti nepagrįstus ieškinius (teisminiai procesai Nr. 2-68-3-34479-2020-0; 2-68-3-09449-2019-7 ; 2-68-3-09454-2020-5; 2-68-3-15060-2020-5). Pagal nuomos sutarties (tomas 11, psl. 121-130)) sąlygas (2.2., 3.1., 5.4., 5.5. punktus) šalys konstatavo, kad patalpos yra tinkamos ir bus naudojamos prekybos ir paslaugų veiklai, kai patalpų paskirtis kita. Kas paneigia atsakovų teiginius, kad patalpos dar iki statybos darbų pradžios buvo avarinio stovio (avarinės būklės aktas surašytas tik 2018-08, po intensyvių 5 mėnesius trukusių griovimo darbų). Taigi šioje byloje nėra nei vieno dokumento, kuris pagrįstų atsakovų teiginį, kad jie statybos darbus patalpų viduje pradėjo avarijos grėsmės šalinimo tikslu: nebuvo nei avarinės būklės akto, nei atitinkamo projekto;

64.3. Nurodo, kad dokumentas (po nuomos sutarties ir perdavimo akto) - K. P. 2018-04 parengtas Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rūsio kapitalinio remonto projekto ,,Sienų planas“ (tomas 12, psl. 65), kuriame pavaizduoti visi atsakovų 2018-2020 m. atlikti statybos darbai (tiek patalpų viduje, tiek pastato išorėje). Atlikus projekte pateiktą patalpų išplanavimo palyginimą su patalpos planais iki statybos darbų pradžios ir po darbų atlikimo (26 tomo 155, 161 psl.), akivaizdu, kad atlikti visi 2018-04 planuoti darbai;

64.4. Pažymi, kad byloje yra svarbus įrodymas, patvirtinantis statytojų tikslus ir teismo išvadas, tai V. K. ir J. K. 2020-09-23 pareikštas ieškinys dėl jiems priklausančių rūsio patalpų paskirties keitimo be pastato patalpų savininkų sutikimo (civilinė byla Nr. e2-42-984/2025, teisminio proceso Nr. 2-68-3-27111-2020-5). Tos bylos pagrindas yra UAB „S.“ 2020-06 parengtas patalpų paskirties pakeitimo projektas. Paskirties keitimo projektas parengtas pagal 2019-10-30 nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje fiksuotus patalpos kadastro duomenis (patalpų plotą, išplanavimą ir kt.), kurioje užfiksuoti visi atsakovų neteisėtos statybos rezultatai, įregistruoti NTR ginčijamos deklaracijos pagrindu;

64.5. Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023-12-05 sprendime civilinėje byloje Nr. e2-337-466-2023 konstatavo, kad K. siekiant pakeisti patalpų paskirtį ir, norint išvengti derinimų su pastato (duomenys neskelbtini), patalpų savininkais, jie siekė sudaryti situaciją, kad atlieka (paprastojo) remonto darbus, po to po 4 mėnesių „netikėtai“ paaiškėja, kad patalpų būklė yra avarinė ir, norint ją pašalinti, reikia atlikti jau kapitalinio remonto statybos darbus, nors iš pradžių buvo aišku, kad K. tikrasis tikslas pakeisti patalpų paskirtį, jas perplanuoti ir vykdyti komercinę veiklą ir būtent tuo tikslu jie įsigijo patalpas, nes nepasiekus išskirtinai komerciško tikslo, ginčo patalpos K., labai tikėtina, taptų nereikalingos. Todėl, vertinant K. siekiamą rezultatą, kurį norima pasiekti vykdomais statybos darbais, jau nuo darbų pradžios buvo aišku, kad K. ketina vykdyti patalpų kapitalinį remontą bei dalies patalpų rekonstrukciją, kas nurodyta ir Projektiniuose pasiūlymuose. Teismas darė išvadą, kad K., vykdydami statybos darbus – pradėję „paprastąjį“ remontą, turėdami tikslą iš esmės pertvarkyti patalpas ir pakeisti jų paskirtį, po to – vykdyti komercinę veiklą, gavę dr. J. M. išvadas apie avarinę patalpų kai kurių konstrukcijų būklę, norėdami pateikti situaciją kaip patalpų avarinės būklės šalinimą, ne tik neatliko darbų, siekdami pagerinti patalpų būklę, bet priešingai, labai didelio kiekio (kaip nurodė trečiasis asmuo V. B., apie 75 tonų) grunto patalpose iškasimu ir pamatų atidengimu, neturėdami leidimo kapitalinio remonto/rekonstrukcijos darbams iš esmės pasiekė rezultatą, kai K. turimose patalpose pamatų (laikytinų namo bendrąja konstrukcija) būklė tapo avarine. Tokių veiksmų niekaip negalima laikyti teisėtais, todėl K. vykdomi statybos darbai, kol jie neturi leidimo kapitaliniam (ar dalyje rekonstrukcijos) remontui (kuris gali būti išduotas tik suderinus projektą su daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), patalpų savininkais), turi būti sustabdyti. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. balandžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-556-656/2024 paliko nepakeistą minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą;

64.6. Paaiškina, kad projektai rengti/skirti 2018-04 sienų plane numatytam patalpų pertvarkymui, paskirties keitimui, kuriam reikėjo atlikti pastato rekonstrukciją. Tai patvirtina ir teismo ekspertizė, kad dalis atliktų statybos darbų yra pastato rekonstrukcija. Kadangi darbai atliekami tuo pačiu metu ir turėjo bendrą tikslą (paskirties keitimą), teismas vadovaujantis paminėta teismine praktika, nagrinėdamas šį reikalavimą turėjo konstatuoti, kad atlikti pastato rekonstrukcijos darbai, o tik tuomet nagrinėti (pasisakyti) dėl tokiems statybos darbams nustatytos tvarkos (sąlygų), statytojų galimybių parengti atitinkamą rekonstrukcijos projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą;

64.7. Pažymi faktinę aplinkybę, kad atlikdami statybos darbus statytojai prie jiems priklausančių patalpų prisijungė nepriklausiusias rūsio patalpas, ir faktas, kad jie turėjo tokį tikslą dar prieš pradėdami statybos darbus, akivaizdūs. Tai patvirtina iki darbų pradžios buvę ir po darbų atlikimo fiksuoti patalpos kadastro duomenys, padidėjęs patalpos prieš statybos darbų pradžią K. P. 2018-04 parengtas ,,Sienų planas“ brėžinys. Atsakovų užimtos patalpos nebuvo suformuotos atskirais nekilnojamaisiais daiktais (patalpomis), todėl tokios rūsio patalpos yra daugiabučio namo bendro naudojimo patalpos, būtų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės objektas (CK 4.82 straipsnio 1 dalis);

Šalies argumentai

64.8. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad ieškovai proceso eigoje atsisakė prevencinio ieškinio reikalavimų. Prevencinio ieškinio reikalavimas buvo neteisėtų statybos darbų uždraudimas, motyvuojant tuo, kad tie darbai gali sukelti žalą ar lemti pastato griuvimą. Kadangi atsakovai, netgi nepaisant teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atliko visus suplanuotus statybos (ką patvirtina deklaracija dėl statybos darbų užbaigimo), reikalavimas uždrausti tolesnį statybos darbų atlikimą prarado prasmę/aktualumą. Tačiau bylos nagrinėjimo eigoje (UAB ,,E.) ir po bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos atliktos ekspertizės patvirtino, kad atliktais statybos darbais sukelta pastato avarinė būklė. Kas iš esmės reiškia, kad ieškovai byloje įrodė prevencinio ieškinio pagrindą, bet pabaigus statybos darbus ir atsiradus žalai (ne tik jos grėsmei), ieškovai reikalavimą dėl statybos darbų užbaigimo modifikavo į reikalavimą dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo (konstrukcijų atstatymo);

64.9. Paaiškina, kad pagal Statybos įstatyme nustatytą statytojo apibrėžimą statytojas yra UAB „J.“, bet pagal statybos leidimą ir deklaraciją dėl statybos darbų užbaigimo statytojas yra V. K.. Atsižvelgiant į tai, ieškovai statytojais laikė tiek K., tiek UAB ,,J.“ ir atitinkamai ieškinio reikalavimus jiems reiškė solidariai. Iš teismo sprendimo motyvacijos akivaizdu, kad teismas nustatė K. ir UAB ,,J.“ kaltę dėl neteisėto statybos leidimo išdavimo.

Atsiliepimas

65. Atsiliepimu į ieškovės Bendrijos apeliacinį skundą atsakovai J. K. ir V. K. prašo nepriimti ieškovės Bendrijos teikiamų naujų įrodymų, šį ieškovės apeliacinį skundą atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

65.1. Atsakovai nurodo, kad skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas buvo priimtas 2025-10-22, tačiau ieškovės teikiamas statinio vertinimo aktas yra surašytas 2025-06-02, be to, kaip tai nurodė ieškovė, ji sąmoningai neteikė minėto vertinimo akto, nes aktas galėjo būti jai nepalankus. Tik po teismo sprendimo, gavusi 2025-11-20 UAB ,,G.” papildomas išvadas, bendrija minėtą įrodymą teikia teismui. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, apeliacinį skundą ieškovė grindžia būtent minėtais dokumentais, o 2025-11-20 surašytos vertinimo išvados apskritai parengtos vertinant ne faktinę situaciją, bet patį skundžiamą teismo sprendimą;

65.2. Pažymi, kad ieškovės teigimu teismas, naikindamas statybos leidimą ir atmesdamas ieškovų prašytą statybos padarinių šalinimo būdą, modifikavo Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytą neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdą, t. y. nustatė 12 (dvylikos) mėnesių terminą pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, bet sprendime nenustatė kas bus su neteisėtos statybos padariniais terminui pasibaigus (jeigu statytojas negautų naujo statybą leidžiančio dokumento). Ieškovės teigimu, teismas sprendime nurodė netinkamą padarinių šalinimo būdą, nes ieškovės vertinimu, statyba nebuvo galima. Tačiau nurodo, kad Inspekcija dėl galimų pažeidimų atliekant minėtus statybos darbus, adresu (duomenys neskelbtini), pagal ieškovės pranešimus atliko eilę patikrinimų, ir neteisėtų statybos darbų nenustatė;

65.3. Paaiškina, kad statybą leidžiančių dokumentų rūšis, jų išdavimo tvarką, apskaitų ir statistinių ataskaitų tvarkymą, galiojimo panaikinimą ir kitus klausimus reglamentuoja Statybos įstatymas ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“. Nagrinėjamu atveju leidimas buvo išduotas pagal architektės K. P. parengtą gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), negyvenamosios patalpos kapitalinio remonto projektą negyvenamąsias patalpas pritaikant neįgaliesiems Nr. (duomenys neskelbtini). Administracijai buvo pateikti visi reikiami Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje (STR 1.05.01:2017 11 punkte) nurodyti dokumentai;

65.4. Pagal aukščiau nuodytą teisinį reglamentavimą teismas, nagrinėdamas bylą dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir jo pagrindu atsiradusių statybos padarinių šalinimo, pirmiausia turėtų išsiaiškinti, ar tokių statinių statyba atitinkamoje teritorijoje iš viso galima, o jei galima – atsižvelgdamas į neteisėta statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, neteisėtos statybos padarinių šalinimą ir galimybes atkurti iki neteisėtos statybos buvusią padėtį, spręsti dėl neteisėtai išduoto statybą leidžiančio dokumento pagrindu atsiradusių statybos padarinių šalinimo būdo, t. y. ar įpareigoti statytoją nugriauti statinį ar jo nenugriaunant leisti statybą įteisinti;

65.5. Pirmos instancijos teismas panaikino individualų administracinį aktą (statybą leidžiantį dokumentą) nenustatęs akto neteisėtumo bei įpareigojo statytoją per 12 mėnesių pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį, tačiau nesant jokių teismo išvadų dėl išduoto statybos leidimo neteisėtumo, nėra aišku kokius apskritai papildomus veiksmus turėtų atlikti atsakovai;

65.6. Pažymi, kad ekspertizės akte ekspertas nurodė, jog galimai buvo atliktas statinio rekonstravimas, tačiau nei architektės K. P. parengtas projektas (pagal kurį buvo gautas statybą leidžiantis dokumentas), nei UAB „S.“ parengtas avarijos grėsmės šalinimo projektas, rekonstravimo sprendinių neapėmė, tokių sprendinių nenustatė ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, kuri tokią poziciją išdėstė ir 2024-05-21 vykusio posėdžio metu, todėl prašo patikslinti, kaip teismui reiktų aiškint eksperto teiginį dėl galimo statinio rekonstravimo, teismui ir šalims parašant, 2024 m. rugsėjo 18 d. ekspertas pateikė teismui teismo ekspertizės akto papildymą, kuriame ekspertas nurodė, jog: „Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, 9 punkte detalizuotas vieno iš statinio rekonstravimo požymių – laikančiųjų konstrukcijų perstatymo turinys. Pagal nurodyto Reglamento 10 punktą statinio kapitalinio remonto atveju statinio laikančiosios konstrukcijos ne perstatomos, bet pertvarkomos. Laikančiųjų konstrukcijų pertvarkymo turinys yra siauresnis nei perstatymo, t. y. pertvarkymo atveju jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis. Pagal UAB „S.“ parengtą 2024 05 15 dienos raštą matyti, kad mūrinės sienos po sąramomis ašyse „3“, „4“, „5“ ir ašyje „B“ galėjo būti šalinamos, paliekant sąramų atramas - po 25 cm iš abiejų pusių arba iki metalinių kolonų, nes šis mūras nebeatlieka laikančių konstrukcijų funkcijos. Tuo remiantis galima teigti, kad minėtame projekte numatytas ne konstrukcijų perstatymas, bet jų pertvarkymas, todėl minėtieji darbai7 po sąramomis ašyse „3“, „4“, „5“ ir ašyje „B“ nėra rekonstrukcija ir šiuo atveju priskiriami kapitaliniam remontui.“ Nei inspekcija ne teismo ekspertas nenustatė, jog atlikti statybos darbai yra pastato rekonstrukcija, todėl ieškovės teiginiai dėl pastato rekonstrukcijos yra nepagrįsti;

65.7. Nurodo, kad statybos vykdymo metu inspekcija atliko eilę patikrinimų: Inspekcija 2018-05-21 raštu (reg. Nr. S-318) gavo UAB „N.“ patikrinimo aktą (2018-05-17 reg. Nr. S_2-314/1) dėl galimai neteisėtai vykdomų statybos darbų, Inspekcija 2018-06-28 atliko dar vieną faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir 2018-07-02 surašė faktinių duomenų patikrinimą vietoje aktą Nr. FAK-1800, Inspekcija 2018-08-20 gavo UAB „N.“ pranešimą apie galimai neteisėtai vykdomus remonto darbus (pažeistos laikančios namo sienos, ant fasado įrengtas kondicionierius, pramuštos neaiškios paskirties skylės) daugiabučio namo rūsyje, adresu (duomenys neskelbtini), todėl Inspekcija, atsižvelgdama į tai, 2018-10-23 atliko patikrinimą vietoje ir 2018-10-24 surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-2960, kuriame užfiksuota, jog tikrinamos patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso V. K. ir J. K., plane pažymėtos indeksais nuo R-13 iki R-17, R-19. Inspekcijai patikrinus atliktus sienų/jų dalių griovimus, nurodytus UAB „N.“ pateiktame rūsio patalpų plane (2018-10-24 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte tos vietos paryškintos raudona spalva ir pažymėtos skaičiais nuo 1 iki 5), buvo nustatyta, kad sienos, pažymėtos skaičiais nuo 2 iki 5, nėra laikančios pastato sienos ir jų griovimo darbai priskiriami prie paprasto remonto darbų. Anga (pažymėta skaičiumi 1, sustiprinta metaline sija), iškirsta laikančioje sienoje. Statytojas V. K. pateikė firmos ,,T.“ atliktą statinio dalinės (konstrukcijų dalies) ekspertizės aktą, kurio išvadoje pažymėta, kad pastato rūsio patalpų laikančių konstrukcijų būklė yra avarinė ir nedelsiant reikia vidines laikančias sienas sustiprinti metalinėmis sijomis. Akte taip pat pažymėta, kad reikalinga pakeisti susidėvėjusius vandentiekio ir nuotekų vamzdynus. Statytojas taip pat pateikė UAB ,,S.“ atliktą avarinės būklės šalinimo projektą, kuriame parodyta kokio skerspjūvio sijomis reikalinga sustiprinti sienų konstrukciją. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovai darbus būtų vykdę ne pagal projektus, todėl ieškovės teiginiai, neva projektai buvo rengiami kaip jau atliktų statybos darbų rezultatas, yra visiškai nepagrįsti;

65.8. Atsakovai nesutinka su ieškovės Bendrijos pozicija apeliaciniame skunde remtis kitos bylos tarp kitų proceso dalyvių teismo procesu (teisminis procesas Nr. 2-68-3-01468-2021-3) dėl darbų, kurie buvo atlikti objekte (duomenys neskelbtini). Paaiškina, kad šioje byloje dalyvauja skirtingi proceso dalyviai, skirtingas bylos pagrindas ir dalykas, ieškovė nereiškia jokių reikalavimų dėl objekto adresu (duomenys neskelbtini), nenurodo jokių prejudicinių faktų, kuriuos būtų galima taikyti šioje byloje, o vien tik aplinkybė, jog minėtos patalpos priklauso atsakovams, negali būti pagrindas remtis minėto proceso sprendiniais. Pirmos instancijos teisme nebuvo tirtos jokios minėto proceso aplinkybės, todėl apeliacinės instancijos teisme ieškovė visiškai nepagrįstai remiasi faktais, kurie byloje nebuvo tirti ir apeliacinės instancijos teismui nėra jokio teisinio pagrindo papildomai tirti bylas, kurios nėra susiję su nagrinėjama byla.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

66. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

67. Nagrinėjamu atveju apeliacinio skundo dalyką sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 22 d. sprendimo, kuriuo ieškovų ieškinys dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo, įpareigojimo pašalinti statybos padarinius, ginčo patalpų išreikalavimo, žalos dėl statybos padarinių atlyginimo tenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų

68. Apeliantė ieškovė namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus (UAB ,,G.“ 2025-11-20 specialistų techninio vertinimo aktą ir UAB „G.“ 2025-06-02 statinio ekspertinio vertinimo aktą), kuriuos prašo prijungti prie bylos. Pažymi, kad teikiamą statinio ekspertizę bendrija privalėjo atlikti pagal Statybos įstatymą, dėl to, kad po atsakovų statybos darbų atlikimo UAB ,,E.“ 2021 m. nustatė (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo avarinę būklę. Tai reiškia, kad ekspertizės atlikimas yra tiesioginė statytojų atliktų darbų rezultatas. Bendrija ilgą laiką neatliko konstrukcijų ekspertizės (turėjo ją atlikti dar 2021 m.), nes laukė šios bylos pasibaigimo ir renovacijos pradžios. Bendrijos nariai tikėjosi, kad avarinės būklės požymiai bus pašalinti atliekant renovaciją (dėl stogo) ir vykdant teismo sprendimą dėl išgriautų konstrukcijų atstatymo. Bendrijai 2025 m. pradėjus pastato renovacijos procesą buvo nurodyta, kad dėl UAB ,,E.“ akte pateiktų išvadų apie pamatų vientisumo pažeidimą, jokie statybos darbai, neatlikus ekspertizės, negalimi. Dėl to Bendrija pradėjo ekspertizės atlikimą nebelaukdama šios bylos pabaigos, nes negalėjo tęsti renovacijos. Atlikus konstrukcijų ekspertizę ir gavus jos išvadas, šios bylos nagrinėjimas iš esmės jau buvo baigtas. Pagal UAB „G.“ statinio ekspertizės išvadas bendrijai buvo nurodyta, kad būtina rengti pastato avarijos grėsmės šalinimo projektą. Konstrukcijų ekspertizę atlikę specialistai paaiškino, kad jie projektų nerengia ir dėl projekto bendrija turi kreiptis į projektuotojus. Bendrija iki šiol nesėkmingai bando užsakyti avarijos grėsmės šalinimo projekto rengimą, nes projektuotojai nesiima tokios užduoties. Visi kalbinti projektuotojai nurodė, kad projekto rengimas (pagal ekspertizės išvadas) bus neišvengiamai susijęs su pastato pamato konstrukcijų stiprinimu (pamato pavedimu) rekonstruotos prieduobės vietoje (kur fiksuotas pastato pamato ir sienos poslinkis) ir išgriautų laikančiųjų sienų atstatymu, bet projektuoti nesutinka. Atsižvelgiant į nurodytas dokumentų parengimo priežastis, jų parengimo momentą, jų ryšį su nagrinėjama byla, skundžiamomis teismo sprendimo išvadomis, prašo apeliacinės instancijos teismo prijungti šiuos įrodymus.

69. Atsakovai J. K., V. K. ir UAB „J.“ atsiliepimuose į ieškovės apeliacinį skundą nurodė, kad prašo apeliacinės instancijos teismo nepriimti ieškovės naujų įrodymų, nurodo, kad teikiant naujus įrodymus kartu su apeliaciniu skundu reikia įrodyti ne tik tai, kad šių įrodymų šalis negalėjo pateikti anksčiau, ar, kad tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, tai, kad teikiami įrodymai yra susiję su byla ir jie yra tiek reikšmingi, jog gali pakeisti teismo poziciją ginčo klausimu, ko, atsakovų vertinimu, bendrija neįrodė. Bendrija specialisto išvadas dėl ginčo klausimų galėjo teikti bylos nagrinėjimo metu, galėjo teikti prašymus dėl papildomo ar pakartotinės ekspertizės skyrimo, tačiau specialisto išvados pateikimas po pirmos instancijos teismo sprendimo priėmimo ir jos prijungimas prie bylos, būtų akivaizdus procesinių teisės normų pažeidimas.

70. Pažymėtina, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti.

71. Dėl šios teisės normos taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).

72. Vertindama ieškovės kartu su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė, kaip pagrįstai pažymėjo nurodyti atsakovai, galėjo teikti prašymus dėl ekspertizės atlikimo pirmosios instancijos teismo bylos nagrinėjimo metu. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje yra kitų duomenų apie atliktus statybos darbus (specialistų, ekspertų išvados, antstolių protokolai), dėl kurių abi ginčo šalys yra pateikusios atsikirtimus. Teisėjų kolegija taip pat mano, kad priėmus prašomus naujus rašytinius duomenis, tokiu būdu apeliacinėje instancijoje būtų plečiamos bylos nagrinėjimo ribos ir iš naujo formuojamas įrodinėjimo dalykas, tai neatitinka apeliacijos funkcijos.

73. Pažymėtina, kad ieškovės teikiami nauji įrodymai neturi esminės reikšmės ginčo išsprendimui, nes bylos faktinės aplinkybės jau buvo nustatytos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme, remiantis surinkta didelės apimties rašytine medžiaga. Todėl naujų įrodymų priėmimas neprisidėtų prie teisingo bylos išnagrinėjimo, o priešingai – prieštarautų CPK 314 straipsnio paskirčiai, skatintų procesinį vilkinimą ir paneigtų ribotos apeliacijos principą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija atsisako priimti ieškovės pateiktus naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

74. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai V. K. ir J. K. yra patalpų, esančių daugiabučiame gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), savininkai, o būtent: rūsio patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); patalpos pirmame aukšte (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir patalpos pastogėje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovai rūsio ir pirmo aukšto patalpas išnuomojo atsakovei UAB „J.“ pagal 2018 m. kovo 5 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 1 ir 2 (11 t. 123 ir 137 b. l; DOK-51579). Ieškovei D. L.-T. (E. L. teisių perėmėjai) nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovė yra daugiabučio gyvenamojo namo gyventoja ir šiame pastate esančių patalpų savininkė.

75. Atsakovė J. K. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administraciją dėl leidimo išdavimo. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracija, išnagrinėjusi 2018 m. rugpjūčio 21 d. gautą prašymą Nr. SRA-100-180821-22167 dėl statybą leidžiančio dokumento, atsakovei J. K. 2018 rugsėjo 14 d. išdavė statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kapitalinio remonto projektui, negyvenamąsias patalpas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pritaikant neįgaliesiems (1t. 78 b. l.; DOK-291495).

76. Atsakovės J. K. užsakymu architektė K. P. parengė 2018 m. balandžio 3 d. „Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), negyvenamosios patalpos kapitalinio remonto projektą, negyvenamąsias patalpas pritaikant neįgaliesiems“ Nr. (duomenys neskelbtini) (Kapitalinio remonto projektas) (DOK-291495). Architektė K. P. 2018 m. gegužės 15 d. įsipareigojo paruošti kapitalinio remonto projektą su statybos leidimu. Jis perduotas užsakovei 2018 m. rugpjūčio 14 d. Atsakovės UAB „J.“ užsakymu architektė K. P. parengė „Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), įėjimo į rūsį kapitalinio remonto projektą (projekto stadija – techninis darbo projektas), kuriame numatyti angų rūsio sienoje didinimo darbai ir prieduobės darbai (1 t. 81 ir 107 b. l.) (pažymėtina, kad apibūdinant pastatą avarinė būklė nenurodoma).

77. Firmos „T.“ ekspertas V. M. 2018 m. liepos 31 d. Dalinės ekspertizės akte Nr. 74/1-18K (1 t. 125 b. l.) konstatavo, kad architektės K. P. projektas 2018/04/03 atitinka esminius reikalavimus; 2018 m rugpjūčio 10 d. Statinio dalinės ekspertizės akte Nr18-121E konstatavo statinio avarinę būklę (8 t. 7 b. l.) 2018 m. gruodžio 31 d. statinio dalinės ekspertizės akte Nr. 18-121-2E konstatavo, kad dėl vamzdynų būklės rūsio patalpose kyla užliejimo pavojus, todėl būtinas nuotekų sistemos sutvarkymas (15 t. 55 b. l.). 2019 m. sausio 30 d. Statinio tyrimo akte Nr. 18-121-3T užfiksuoti trūkumai ir nurodyta, kad jų nepašalinus yra pavojus susiformuoti pastato avarinei būklei. (15 t.). 2019 m. kovo 12 d. Statinio dalinės ekspertizės akte Nr. 19-48-E (DOK-79214) nustatyta, kad atlikus avarinės grėsmės šalinimo darbus esminiai pastato pastovumo reikalavimai yra išlaikyti, o rūsio patalpų būklė atitinka esminius statinio reikalavimus, nustatytus Reglamente (ES) Nr. 305/2011.

78. Į bylą pateiktas UAB „S.“ 2018 m. rugsėjo mėn. Administracinės paskirties patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), šildymo sistemos paprastojo remonto projektas (duomenys neskelbtini) (15 t. 25 b. l., 17 t. 98 b. l.), nes vamzdynai ir šildymo prietaisai nerenovuoti nuo sumontavimo, yra susidėvėję ir avarinės būklės; šildymo įvado vamzdynų būklė avarinė. UAB „S.“ 2018 m. lapkričio 27 d. parengė „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), negyvenamųjų patalpų Nr. R-13 – R17, R-19 avarinės grėsmės pašalinimo projektą Nr. (duomenys neskelbtini). (8 t. 38 b. l., DOK-20219). Teismui tik 2020 m. spalio 8 d. pateiktos negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) inventorinėje patalpoje pažymėtų R-13-R-17, R-19 avarijos grėsmės šalinimo schemos, kurios, anot dokumento turinio, atsakovui V. K. buvo pateiktos dar 2018 m. rugsėjo pabaigoje-spalio mėnesiais.

79. Byloje pateikti UAB „N.“ duomenys apie iškvietimus į minėtą namą: laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. sausio 22 d. – 24 iškvietimai. Surašyti defektavimo aktai: 2018 m. kovo 27 d. Nr. DA137314, Nr. DA137308. UAB „P.“ 2019 m. birželio17 d. ir 2018 m. liepos 12 d. atlikus neeilines apžiūras surašyti neeilinės apžiūros aktai Nr. A.R.38 ir Nr. A.R.41. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybėje, laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio iki liepos mėn. gauti namo gyventojų skundai dėl pastate atliekamų statybos darbų. Byloje pateikti atsakymai (raštai) į piliečių skundus: 2018 m. rugpjūčio 31 d. (4 t. 200 b. l.), 2018 m. spalio 5 d. (7 t. 19 b. l.), 2018 m. spalio 16 d. Patikrinimo aktas (4 t.64 b. l.), 2018 m. lapkričio 6 d. Patikrinimo aktas (4 t. 68 b. l.), 2018 m. lapkričio 30 d.(4 t. 68 b. l.), 2019 m. vasario 28 d.; 2019 m. balandžio 5 d. (15 t. 11 ir 129 b. l.) Inspekcija, reaguodama namo gyventojų skundus, atliko faktinių duomenų patikrinimus vietoje (DOK-82397, DOK-9747). 2018 m. gegužės 9 d. ir 2018 m. gegužės 17 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-1144 (6 t. 48 b. l.), 2018 m. gegužės 29 d. (4 t. 205 b. l.) konstatavo, kad atlikti paprastojo remonto statybos darbai. Analogiška išvada buvo padaryta ir gavus UAB „N.“ patikrinimo aktą (2018 m. gegužės 17 d.) dėl galimai neteisėtai vykdomų statybos darbų ir 2018 m. birželio 28 d. atlikusi patikrinimą, 2018 m. liepos 2 d. Faktinių duomenų patikrinimą vietoje akte Nr. FAK-1800 (6 t. 55 b. l.) nustatė, kad pastato rūsyje atliekami paprasto remonto darbai, kuriems neprivalomas nei projektas, nei SLD; pažeidimų nenustatyta. UAB ,,N.“ 2018 m. rugpjūčio 20 d. užfiksavo laikančiųjų sienų pažeidimus ir kreipėsi į VTPSI. Inspekcija 2018 m. spalio 23 d. atliko patikrinimą vietoje ir 2018 m. spalio 24 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-2960 užfiksavo, jog sienos, pažymėtos skaičiais nuo 2 iki 5, nėra laikančios pastato sienos ir jų griovimo darbai priskiriami prie paprasto remonto darbų. Inspekcija V. K. 2018 m. spalio 29 d. išdavė privalomąjį nurodymą Nr. PN-1654(23.29), kuriuo įpareigota atlikti statinio ekspertizę, kad įvertinti avarinių darbų atlikimo pasekmes. Inspekcija išdavė ir 2018 m. spalio 31 d. Privalomasis nurodymas Nr. PN-1654(23.29) pašalinti savavališkos statybos padarinius (15 t. 22 b. l.). Inspekcija patikrinimų metu esminių statybos ir remonto darbų trūkumų nenustatė. Byloje yra Inspekcijos faktinių duomenų patikrinimo aktai/raštai, susiję su minėtame pastate vykdytais statybos darbais: 2019 m,. vasario 18 d., 2019 m. balandžio 18 d., 2019 m. gegužės 8 d.; 2023 m. gruodžio 4 d. Nr. 2D-20836; FAK-63, (duomenys neskelbtini) Savivaldybės administracija statytojams išdavė 2018 m. spalio 22 d. Leidimą aptverti, kasti Nr.3712/42/2018. NŽT Patikrinimų aktuose: 2019 m. kovo 14 d. Nr. 49ŽN-275-(14.49.81); 2019 m. birželio 7 d. Nr. 49ŽN-556-(14.49.81); 2019 m. birželio 20 d. Nr. 49ŽN-587 – fiksuoti Žemės įstatymo pažeidimai.

80. Antstolio D. K. 2018 m. gruodžio 10 d. FAKP Nr. 174/18/147 užfiksuoti defektai, esantys (duomenys neskelbtini) advokatų kontoros patalpose (6t. 5 b. l.); 2019 m. sausio 18 d. FAKP daryti video įrašai; 2019 m. kovo 1 d. FAKP Nr.174/19/014 fiksuota namo būklė (vaizdo įrašai). Antstolės N. L. 2019 m. sausio 21 d. FAKP Nr.62/19/002 15 t. 137 b. l.) užfiksuoti kitų namo gyventojų patalpose matomi defektai (taip pat ir ieškovės D. V. patalpose). VĮ „Registrų centras“ esantys duomenys (išrašai): 2018 m. gruodžio 4 d. Nr. (duomenys neskelbtini) (rūsio patalpos) (12 t. 123 b. l.); 2019 m. kovo 1 d. Nr. (duomenys neskelbtini) (pirmo aukšto patalpos) (12 t. 137 b. l.); 2018 m. gegužės 9 d. Nr. (duomenys neskelbtini) (gyvenamojo namo (10 t. 36 b. l.). Į bylą pateiktas Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), archyvinis planas 1A3/p (17 t. 120 b. l.) ir kiti patalpų planai; Statybų žurnalas Nr. 1 (2018 m. lapkričio 1 d.) iš kurio matyti, jog jis nebuvo pildomas nuosekliai ir tvarkingai. Taip pat pateikti DNSB „(duomenys neskelbtini)“ įstatai (JAR įregistruoti 2019 m. vasario 27 d.).

81. Ieškovė D. V. pateikė 2019 m. balandžio 15 d. Lokalinę sąmatą dėl remonto darbų 4403,04 Eur sumai 19 t. 13 b. l.), o ieškovė D. L.- T. pateikė specialisto inž. E. G. 2025 m. balandžio 2 d. išvadą, kurioje nurodyta būtinų atlikti statybos darbų kaina – 14 097,23 Eur ir patikslintą prašymą dėl 14 097,23 Eur žalos atlyginimo.

82. Į bylą pateiktas (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos užsakymu atliktas namo techninės būklės vertinimas. UAB „E.“ 2021 m. gegužės 31 d. Namo techninės būklės vertinimo akte konstatuota, kad ,,pastato vidinėse laikančiose sienose atsiradę įtrūkiai/plyšiai, dėl netolygaus pastato sėdimo (18...20 pav.). Pastato pamatai veikiami vertikalios apkrovos ir dėl rūsyje atlikto kapitalinių sienų remonto zonoje, persiskirsčius įrąžoms į pamatus palaipsniui deformuojasi. Taip pastatas sėda netolygiai ir atsiranda įtrūkimai“. Taigi, pastato patalpose ir grindyse atsiradusių deformacijų priežastis - atsakovų (statytojų) atlikti kapitalinio remonto darbai, jų pasekmė. Teismui pateiktas Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizavimo) projektas (DOK-75363), kuriame numatyti pastato konstrukcijų stiprinimo ir remonto kapitaliniai statybos darbai (modernizavimas). Projekte nustatyta, kad esamų konstrukcijų techninė būklė netenkina STR 2.01.02:2016 šilumos išsaugojimo reikalavimų. Namo (duomenys neskelbtini) bendrijai yra išduotas statybą leidžiantis dokumentas.

83. Nagrinėjamoje byloje 2022 m. balandžio 18 d. teismo nutartimi buvo paskirta teismo ekspertizė ir gautas 2023 m. liepos 7 d. Ekspertizės aktas. Teisme ekspertas Dr. D. K. pateikė paaiškinimus, atsakė į klausimus ir pateikė ekspertizės akto papildymą (DOK-139167):

83.1. Ekspertas 2023 m. sausio 30 d. atlikęs patalpų apžiūrą, adresu (duomenys neskelbtini) ir išanalizavęs byloje esančius dokumentus bei nuotraukas nustatė, kad: negyvenamosiose patalpose atlikti pagrindiniai statybos darbai buvo nustatyti bendrijos 2022 m. balandžio 4 d. atliktos pastato apžiūros akte (3.1-3.2 pav.) kuriame nustatyti darbai tikėtina buvo atlikti ir pateikti teisingai, todėl įvardinant atliktų darbų vietą galima remtis apžiūros akte pateiktu brėžiniu (3.2 pav.). Remiantis STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ galima teigti, kad rūsyje esančiose negyvenamosiose patalpose, pagal atliktų pagrindinių darbų pobūdį, buvo atliktas: Statinio rekonstravimas (11, 19), nes buvo praplečiamas rūsys padidinus tūrį, įgilinus, rekonstruotas įėjimas į rūsį; Statinio kapitalinis remontas (1, 2, 7, 8, 14, 15), nes dalis laikančių sienų buvo išgriautos bei sienose praplatintos angos ir Statinio paprastasis remontas (3, 4, 5, 6, 9, 10, 12, 13, 16, 17, 18), nes buvo išardyti laiptai, nelaikančios sienos, perdangos dalys, įrengtos durys, langai; pakeisti vamzdynai; atlikta apdaila ir pan. STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, 9 punkte detalizuotas vieno iš statinio rekonstravimo požymių – laikančiųjų konstrukcijų perstatymo – turinys. Pagal Reglamento 10 punktą statinio kapitalinio remonto atveju statinio laikančiosios konstrukcijos ne perstatomos, bet pertvarkomos; pertvarkymo turinys yra siauresnis nei perstatymo; pertvarkymo atveju jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis. Iš UAB „S.“ parengtą 2024 m. gegužės 15 d. rašto matyti, kad mūrinės sienos po sąramomis ašyse „3“, „4“, „5“ ir ašyje „B“ galėjo būti šalinamos, paliekant sąramų atramas - po 25 cm iš abiejų pusių arba iki metalinių kolonų, nes mūras nebeatlieka laikančių konstrukcijų funkcijos. Todėl galima teigti, kad minėtame projekte numatytas ne konstrukcijų perstatymas, bet jų pertvarkymas ir minėti darbai po sąramomis ašyse „3“, „4“, „5“ ir ašyje „B“ nėra rekonstrukcija; jie priskiriami kapitaliniam remontui. Apžiūros metu nenustatyta, kad būtų keisti karšto ir šalto vandens vamzdynai;

83.2. Ekspertas negalėjo atsakyti kokią tikslią įtaką padarė atlikti darbai, nes nėra duomenų apie pastato būklę iki atliekamų statybos darbų ir duomenų kaip buvo vykdomi statybos darbai (jų eiliškumas ir eiga). Pagal byloje esančias nuotraukas, ekspertas nustatė, kad atlikti prieduobės įrengimo darbai (3.3 pav.), o rūsyje atliekant stiprinimo darbus buvo išardytos laikančios sienos ir jose suformuotos angos (3.4 pav.), kurių ankščiau nebuvo (projektinėje dokumentacijoje buvo numatyta šias sienas tik stiprint);

83.3. Ekspertizės akte nustatyta, kad pagal UAB „S.“ parengtą daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), negyvenamųjų patalpų pažymėtų R-13- R-17, R-19, Avarijos grėsmės pašalinimo projektą SP-304-494-18-TDP (DOK-26164, 6 priedas) - mūrinės sienos po sąramomis ašyse „3“, „4“, „5“ ir ašyje „B“ galėjo būti šalinamos. Teismo ekspertizės metu nebuvo tiriama ar „T.“ 2018 m. rugpjūčio 10 d. Ekspertizės aktas Nr. 18-121E atitinka 2018 m. rugpjūčio mėn. ir rudenį buvusią patalpų ir tinklų būklę. UAB „J.“, kaip juridinis asmuo galėjo būti statytoju, pagal Statybos įstatymo 2 straipsnį. Įmonės „T.“ 2019 m. kovo 12 d. eksperto J. M. Statinio dalinės ekspertizės akte Nr. 19-48-E (DOK-79214; 7 priedas) nustatyta, kad atlikus pastato avarinės grėsmės šalinimo darbus esminiai pastato pastovumo reikalavimai yra išlaikyti. Daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėjimas plane lA3p, dalies, kurioje yra negyvenamosios patalpos, pažymėtos nuo R-13 iki R-17, R-19 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), būklė atitinka esminius statinio reikalavimus (nustatytus Reglamente (ES) Nr. 305/2011)“. Avarinė būklė nebuvo konstatuota, pagal STR 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“ požymius;

83.4. Nurodyta, kad atlikus statinio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane lA3p, dalies, kurioje yra negyvenamosios patalpos, pažymėtos nuo R-13 iki R-17, R-19 ekspertizę ir įvertinus statybos darbus, atliktus pagal techninį darbo projektą „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), negyvenamųjų patalpų pažymėtų R-13 - R-17, R-19 avarijos grėsmės pašalinimo projektas“ pastato konstrukcijų įlinkių, deformacijų, įtrūkimų ar sėdimų neužfiksuota; atlikus pastato avarinės grėsmės šalinimo darbus esminiai pastato pastovumo reikalavimai yra išlaikyti. J. M. 2018 m. rugpjūčio 10 d. Statinio dalinės ekspertizės akte Nr. 18-121E, konstatuota R-13 iki R-17, R-19 patalpų sienų ir perdangos avarinės būklė yra pagrįsta. Avarinės būklės šalinimo atveju pažeistos sienos dėl iškirstų angų turi būti atstatytos ir sutvirtintos, taip pat sustiprinama ir remontuojama pažeista perdanga bei nesandarūs vamzdynai;

83.5. Ekspertas konstatavo, kad gyvenamajame name atlikti darbai: nelaikančiosios sienos išgriovimas, laiptų angos užtaisymas, pastato pamato ties įėjimo į ginčo rūsio patalpas (ties prieduobe) įgilinimas nėra susijęs su pažeistų sienų ir perdangos avarinės būklės šalinimu. Fasadinės pastato sienos langų angose ir šviesduobėse atlikti statybos darbai nėra susiję su avarinės būklės šalinimu. Buvo platinamos langų angos, o šie darbai yra priskiriami prie statinio kapitalinio remonto darbų, dėl to buvo privaloma parengti projektą ir gauti statybos leidimą (žr. 1 klausimą);

83.6. Ekspertas negalėjo nustatyti kokią tikslią įtaką padarė atlikti darbai dėl duomenų apie pastato būklę iki atliktų statybos darbų bei duomenų apie statybos darbų eigą nebuvimo. Statybos darbų žurnale Nr. 1 ne aprašyti ne visi atlikti statybos darbai (nenurodyti sienų griovimo darbai), žurnalas pildytas netinkamai;

83.7. Ekspertas konstatavo, jog daugiabučio namo negyvenamosiose patalpose – rūsyje atlikti laiptų šalinimo, įėjimo durų platinimo bei keltuvo įrengimo darbai yra tinkami, kad minėtomis patalpomis galėtų naudotis negalią turintys asmenys. Remiantis tuo metu galiojusiais STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos“ reikalavimais žmonių su negalia reikmėms“ daugiabučio gyvenamojo namo prieduobės įgilinimas neturėjo įtakos rūsio negyvenamosiose patalpose R-13, R-17, R-19 avarinės grėsmės kilimui. Ekspertizės atlikimo metu nenustatyta, kad darbai pagal K. P. parengtą Kapitalinio remonto projektą, negyvenamąsias patalpas pritaikant neįgaliesiems Nr. (duomenys neskelbtini) (DOK-26164, 3 ir 4 priedai) buvo vykdomi anksčiau, nei konstatuota avarinė konstrukcijų būklė. Ekspertizės metu nebuvo galimybių nustatyti ar buvo pasikasta po pastato pamatais;

83.8. Su bendrų pastato inžinerinių tinklų pertvarkymu yra susiję tokie atlikti darbai: bendrų šildymo, karšto ir šalto vamzdynų keitimas, sklendžių įrengimas; su tinklų avarinės būklės šalinimu: nusidėvėjusių vamzdynų keitimas; su patalpų išplanavimo pakeitimu: prisijungimas prie bendrų namo inžinerinių tinklų, sklendžių įrengimas ne bendro naudojimo patalpose. Remiantis Statinio dalinės ekspertizės akto Nr. 18-121E nuotraukomis (3.6, 3.7 pav.), nustatyta, kad vamzdynų keitimas buvo būtinas dėl netinkamos jų būklės: susidėvėjimo, korozijos pažeidimų, tačiau vamzdynų vietos pakeitimas nebuvo reikalingas ir būtinas. Inžinerinės sistemos pertvarkymo metu sklendžių įrengimas yra reikalingas (sklendės yra vamzdyno įtaisas skysčiams leisti arba sulaikyti, skirtas atjungti tiekimą apžiūros, remonto, plovimo metu ir pan.) Ekspertas negalėjo atsakyti ar geležinių konstrukcijų įrengimas buvo atliktas po laikančiosios sienos išgriovimo, nes netinkamai pildytas statybos darbų žurnalas, nenurodyti laikančių sienų išgriovimo darbai (tik metalinių konstrukcijų įrengimas (3.8 pav.). Nebuvo galimybės nustatyti kokią įtaką padarė atlikti darbai, nes nėra duomenų apie pastato būklę iki atliekamų statybos darbų bei duomenų apie vykdomų statybos darbų eiliškumą ir eigą;

83.9. Ekspertas nustatė, kad fasadinėje pusėje esantys langai buvo platinami pagal parengtą K. P. Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), negyvenamosios patalpos Kapitalinio remonto projektą negyvenamąsias patalpas pritaikant neįgaliesiems Nr. (duomenys neskelbtini) (DOK-26164, 3 ir 4 priedai); šie darbai nėra susiję su UAB „S.“ parengtu Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) negyvenamųjų patalpų pažymėtų R-13 - R-17, R-19, avarijos grėsmės pašalinimo projektu SP-304-494-18-TDP (DOK-26164, 6 priedas). Kitų angų platinimas nebuvo nustatytas. Remiantis kadastrinės bylos planu (3.11 pav.), nustatyta, kad papildomas įėjimas (3.12 pav.) į rūsio patalpas jau buvo seniau, o ne statybos darbų atlikimo metu suformuotas;

83.10. Remdamasis byloje pateikta informacija, ekspertas nustatė, kad statybos darbų metu buvo išgriautos sienos ir prijungtos statytojui nepriklausančios patalpos, 2003 m. vasario 25 d. kadastre pažymėtos n-12 ir dalis patalpos n-18 ties namo fasadine siena (3.9 pav.). 2019 m. spalio 30 d. kadastro matavimų byloje (3.10 pav.) patalpa n-12 ir dalis n-18 jau priskirta prie (duomenys neskelbtini) patalpų. Remiantis statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, IX skyriaus, naujų nekilnojamo turto kadastro objektų formavimas, nuostatomis, formuojant naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus nustatyta tvarka užbaigtuose statyti statiniuose, turi būti parengiama naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schema; pateikiamas laisvos formos prašymas išduoti pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objekto (patalpos) galimybę naudoti pagal paskirtį (nurodant unikalius numerius ir žemės sklypo kadastrinius numerius); su prašymu pateikiama schema ir elektroninė laikmena su schemos kopija, rašytiniai savininkų ar valdytojų sutikimai, patalpos iki veiksmų atlikimo kadastro duomenų byla ar jos kopija;

83.11. Ekspertas į užduotą klausimą „ar atsakovams V. K. ir J. K. priklausančiose rūsio patalpose (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įgyvendinant statybos sprendinius pagal dokumentus - (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos 2018 m. rugsėjo 14 d. išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini); architektės K. P. parengtą ,,Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), negyvenamosios patalpos kapitalinio remonto projektą negyvenamąsias patalpas pritaikant neįgaliesiems Nr. (duomenys neskelbtini); UAB ,,S.“ parengtą ,,Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), negyvenamųjų patalpų Nr. R-13 - R17, R-19 avarijos grėsmės pašalinimo projektą Nr. (duomenys neskelbtini); UAB ,,S.“ 2018 m. rugsėjo mėn. parengtą Administracinės paskirties patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), šildymo sistemos paprastojo remonto projektą (duomenys neskelbtini), atlikti statybos darbai gali būti vertinami kaip atlikti savavališkai? - pateikė išvadą, kad remiantis pateiktais dokumentais galima teigti, jog laikančiuose sienose angų padarymas gali būti vertinimas kaip savavališkai atlikti, neturint griovimo darbams parengtos projektinės dokumentacijos ir gauto leidimo. Pagal TPSVPĮ 14 straipsnį, pašalinant savavališkos statybos padarinius turi būti atstatytos išardytos statinio dalys ir sutvarkyta statybvietė;

83.12. Antstolės N. L. 2019 m. sausio 21 d. FAKP ieškovės D. V. patalpose buvo užfiksuoti vandens nutekėjimo pėdsakai bei atitvarų įtrūkimai (3.13 pav.), kurie patalpose taip pat nustatyti ir 2023 m. sausio 30 d. atliktos pastato apžiūros metu (3.14 pav.); ar trūkumai yra atsiradę dėl atsakovų atliktų veiksmų, nėra galimybės nustatyti, nes nežinoma ar bute nebuvo trūkių iki statybos darbų. Antstolio D. K. 2018 m. gruodžio 10 d. FAKP ieškovės D. L. – T. patalpose buvo užfiksuoti atitvarų įtrūkimai (3.15 pav.), kurie patalpose taip pat nustatyti ir 2023 m. sausio 30 d. atliktos pastato apžiūros metu (3.16 pav.); ar trūkumai yra atsiradę dėl atsakovo atliktų veiksmų nėra galimybės nustatyti, nes nėra žinoma ar patalpose nebuvo trūkių iki statybos darbų.

Dėl apeliacinių skundų argumentų

84. Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ieškovai siekė pašalinti, jų nuomone, atsakovų (statytojų) neteisėtos ir savavališkai vykdytos statybos padarinius ir atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį, t. y. ( 1) panaikinti (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos išduotą statybos leidimą, 2) įpareigoti atsakovus (statytojus) pašalinti neteisėtos ir savavališkos statybos padarinius: atstatyti nugriautas daugiabučio gyvenamojo namo dalis (kapitalines sienas, perdangas, buvusias langų ir durų angas, šviesduobių ir žemduobės konstrukcijas), atstatyti buvusį gruntą ir grindis rūsio patalpose, išmontuoti neteisėtai įrengtas sklendes bendrojo naudojimo inžinerinėje įrangoje, užkasti iškastą duobę, atstatyti buvusias šaligatvio dangas, atkasti saugotinus želdinius), taip pat atlikti kitus veiksmus ( 3) išreikalauti iš atsakovų svetimo neteisėto valdymo daugiabučio namo rūsio bendrojo naudojimo patalpos ,,n-18“ dalį, esančią tarp pastato fasadinės sienos (iš (duomenys neskelbtini) pusės) ir šilumos punkto, įpareigoti atsakovus pašalinti bendrojo naudojimo patalpose atliktos savavališkos statybos padarinius, įpareigojant atstatyti bendrojo naudojimo patalpas į buvusią padėtį (atstatyti buvusį grindų lygį, atstatyti išgriautą sieną; 4) priteisti iš atsakovų solidariai 4403,04 Eur žalos atlyginimą D. V.; 5) priteisti iš atsakovų solidariai 14 097,23 Eur žalos atlyginimą D. L.-T. (E. L. teisių perėmėjai); 6) pripažinti negaliojančia ab initio J. K. ir V. K. 2020 m. balandžio 6 d. deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą; 7) panaikinti 2020 m. balandžio 6 d. deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą 2020 m. balandžio 6 d. tvirtinimą ir registraciją Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir VTPSI / I.); 8) panaikinti VĮ ,,Registrų centras“ 2020 m. gegužės 6 d. atliktus patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų pakeitimus nekilnojamojo turto kadastre ir registre).

85. Iš esmės visi atsakovai nesutiko su ieškovų reikalavimais, atsikirsdami, kad daugiabučio namo negyvenamųjų patalpų statybos darbai buvo vykdomi laikantis teisės aktų reikalavimų, pagal 2018 m. rugsėjo 14 d. Statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – SLD) (išduotą pagal architektės K. P. projektą „Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), negyvenamosios patalpos kapitalinio remonto projekto, negyvenamąsias patalpas pritaikant neįgaliesiems“; pagal projektą „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), negyvenamųjų patalpų pažymėtų R-13-R-17, R-19 avarijos grėsmės pašalinimo projektą“; pagal Paprastojo remonto techninį projektą Nr. (duomenys neskelbtini) (buvo atliekamas šildymo vamzdynų remontas. Atsakovų (statytojų ) vertinimu taip pat buvo atliekami paprastojo remonto darbai, kuriems SLD nereikalingas.

86. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino ieškovų ieškinį. Panaikino statybos leidimą (2018 m. rugsėjo 14 d. Statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nustatė 12 (dvylikos) mėnesių terminą statytojams pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus gauti naują statybą leidžiantį dokumentą; išreikalavo iš atsakovų J. K., V. K. ir UAB ,,J.“ svetimo neteisėto valdymo daugiabučio namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), rūsio bendrojo naudojimo patalpos n-18 dalį, esančią tarp pastato fasadinės sienos (iš (duomenys neskelbtini) pusės) ir šilumos punkto, ir įpareigojo atsakovus atstatyti bendrojo naudojimo patalpoje išgriautą sieną; priteisė iš atsakovų J. K., V. K. ir UAB ,,J.“ solidariai 4403,04 Eur žalos atlyginimą D. V. naudai ir 14 097,23 Eur žalos atlyginimą D. L.-T. naudai; pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2020 m. balandžio 6 d. Deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą, jos tvirtinimą ir registraciją Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos, ir panaikino VĮ ,,Registrų centras“ 2020 m. gegužės 6 d. atliktus patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų pakeitimus nekilnojamojo turto kadastre ir registre; kitoje dalyje ieškinio reikalavimus atmetė.

87. Apeliacinės instancijos teisme gauti nagrinėjimui trys apeliaciniai skundai. Ieškovė Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija (toliau ir – Bendrija) apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas atmetė ieškovų reikalavimą - įpareigoti atsakovus J. K., V. K. ir UAB ,,J.“ pašalinti šiuos neteisėtos ir savavališkos statybos padarinius - atstatyti daugiabučio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), rūsyje išgriautas laikančiąsias sienas, atstatyti prieduobės konstrukcijas į iki statybos darbų pradžios buvusią padėtį. Tuo tarpu atsakovai J. K., V. K. ir UAB ,,J.“ apeliaciniais skundais nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimis dėl statybos leidimo panaikinimo, teismo nustatyto įpareigojimo per 12 (dvylika) mėnesių terminą pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, dėl ieškovėms priteisto žalos atlyginimo, dėl patalpos n-18 dalies išreikalavimo, dėl pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

88. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo ir apeliacinių skundų turinį, sprendžia, kad ieškovai teikė atsakovams tris pagrindinius ir iš jų kylančius išvestinius reikalavimus, t. y. pirmą pagrindinį reikalavimą- panaikinti statybą leidžiantį dokumentą, iš jo išvestinius reikalavimus - įpareigoti atsakovus (statytojus) pašalinti neteisėtos ir savavališkos statybos padarinius, panaikinti deklaraciją ir panaikinti VĮ „Registrų centro“ kadastro duomenų pakeitimus; antrą pagrindinį reikalavimą - išreikalauti ginčo patalpas iš atsakovų (statytojų) neteisėto valdymo; trečią – priteisti iš atsakovų (statytojų) žalos atlyginimą ieškovių D. V. ir D. L.-T. naudai.

89. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantai apeliaciniais skundais teikė esminius argumentus dėl statybą leidžiančio dokumento teisėtumo/neteisėtumo, dėl ginčo patalpų dalies išreikalavimo iš neteisto valdymo ir žalos atlyginimo, teisėjų kolegija pasisakys dėl šių pagrindinių reikalavimų.

90. Visų Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius architektūros reikalavimus, trečiųjų asmenų interesų apsaugos reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrimų, statinių projektavimo, statinių projektų ir statinių ekspertizės, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, griovimo tvarką, statinio gyvavimo ciklo skaitmeninių duomenų reglamentavimą, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, statinių savininkų (ar naudotojų) ir kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus ir atsakomybę reglamentuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (toliau – ir Statybos įstatymas) (Statybos įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Pagal minėto įstatymo nuostatas teisę būti statytoju turi Lietuvos Respublikos ir užsienių valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, kitos užsienio organizacijos šią teisę įgyvendinančios Statybos įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis (Statybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Jei statytojas neatitinka įstatyme įtvirtinto bent vieno privalomojo reikalavimo statytojo teisei įgyvendinti, statyba yra draudžiama (Statybos įstatymo 3 straipsnio 5 dalis).

91. Asmuo, įgyvendindamas statytojo teisę, privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą ir Statybos įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą (Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi Leidimo išdavimo metu) 14 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 4 punktas). Neypatingo statinio rekonstravimui turi būti rengiamas rekonstravimo projektas (Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punktas), reikalingas statybą leidžiantis dokumentas – leidimas rekonstruoti statinį (Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius yra savavališka statyba (Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalis). Savavališkos statybos padariniai šalinami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (Priežiūros įstatymas) nustatyta tvarka (Statybos įstatymo 33 straipsnis).

92. Atsakovai (statytojai), nesutikdami su skundžiamu sprendimu, nurodo, jog patalpų remontas atliktas pagal 2018 m. rugsėjo 14 d. Statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) (išduotą pagal architektės K. P. projektą „Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), negyvenamosios patalpos kapitalinio remonto projektas, negyvenamąsias patalpas pritaikant neįgaliesiems“; projektą „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), negyvenamųjų patalpų pažymėtų R-13-R-17, R-19 avarijos grėsmės pašalinimo projektą“; Paprastojo remonto techninį projektą Nr. (duomenys neskelbtini) (buvo atliekamas šildymo vamzdynų remontas). Taip pat nurodo, kad buvo atliekami paprastojo remonto darbai, kuriems SLD nereikalingas. Darbų tinkamą atlikimą patvirtina: 2019 m. kovo 12 d. Statinio dalinės ekspertizės aktas Nr. 19-48-E; VTPSI ir (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos atliktų patikrinimų dokumentai. Ginčijama SLD išduotas pagal K. P. projektą, skirtą negyvenamąsias patalpas pritaikyti neįgaliesiems. Todėl pagal SĮ 27 straipsnio 5 dalies 7 punktą, patalpų savininkų sutikimas ar protokolinis sprendimas nėra reikalingas, o pagal STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“, turi atitikti atitinkamus reikalavimus (turi būti įrengiamas keltuvas; praplatintos durys; įrengiama pakankama laiptų aikštelė; slenksčiai ties lauko durimis - ne aukštesni nei 20 mm; durys (pastato viduje) turi būti be slenksčių).

93. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, vertindamas statybą leidžiančio dokumento teisėtumą, nustatęs, bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėjusius tikruosius atsakovų V. K., J. K. ir UAB „J.“ (statytojai) tikslus - įsigytas patalpas pritaikyti verslui (paslaugų verslas), apeinant namo bendrasavininkų poziciją (aiškiai išreikštą nesutikimą su atsakovų (statytojų) vykdomais statybos darbais ir siekiais), sprendė, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog 2018 m. balandžio mėnesį pradėti statytojų griovimo darbai sukėlė akivaizdžias neigiamas pasekmes – avarinę situaciją pastate. Pažymėjo, kad ekspertų ir specialistų išvados patvirtina, kad šių atsakovų vykdyti statybos darbai nėra susiję su avarinės situacijos šalinimu, o priešingai - tokiems statybos darbams privaloma parengti projektą ir gauti statybos leidimą.

94. Kasacinis teismas yra išaiškinęs ir tai, kad projektavimo sąlygų sąvado išdavimas, projekto derinimas ir statybos leidimo išdavimas yra atskiros statybos dokumentų rengimo ir tvirtinimo procedūros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2010; 2013 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2013). Taigi, sprendžiant ginčus, kylančius iš šių santykių, svarbu tinkamai nustatyti konkrečiam etapui taikytinas teisės normas. Statinio projektavimo sąlygų sąvadas yra kompetentingo subjekto patvirtintas vienas iš privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų, kuriame nustatytos projektavimo sąlygos konkrečiam statiniui, tuo tarpu Statybos leidimas – specialia tvarka kompetentingo subjekto išduodamas dokumentas, suteikiantis teisę atlikti jame nurodytus statybos darbus. Statinio projektavimo sąlygų sąvado patvirtinimas ir statybos leidimo išdavimas sukelia skirtingus teisinius padarinius. Dokumentas, kuriuo statytojui suteikiamos teisės statyti statinius, yra statybos leidimas, o statinio projektavimo sąlygų sąvadas yra tik tarpinis dokumentas, priskirtinas kitam etapui.

95. Ginčijamas statybą leidžiantis dokumentas – Statybos leidimas – buvo išduotas 2018 m. rugsėjo 14 d., todėl šiai bylai išspręsti aktualios tą dieną galiojusios statybą reglamentuojančių teisės aktų redakcijos: Statybos įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2017-01-01, taip pat Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – STR 1.05.01:2017).

96. Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Tai reiškia, kad statybos procedūros turi būti organizuojamos taip, kad nebūtų pažeisti trečiųjų asmenų interesai. Dėl to statybos procedūrų metu atliekami veiksmai, tarp jų statybą leidžiančių dokumentų išdavimas ir realizavimas, neturi pažeisti kitų trečiųjų asmenų kaip savininkų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473-695/2017, 27 punktas).

97. Statybą leidžiantis dokumentas yra leidimas rekonstruoti statinį – ypatingojo ar neypatingojo statinio rekonstravimui (Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kokie dokumentai turi būti pateikti norint gauti statybą leidžiantį dokumentą, yra reglamentuota Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje. Statybos leidimui gauti būtina paruošti tinkamą projektą – normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentą, kuriame pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai ir kuris skirtas statybą leidžiančiam dokumentui gauti. Būtent projekte yra numatoma, kokie konkrečiai statybos darbai bus vykdomi gavus statybos leidimą. Statybos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad statinio architektūra turi atitikti statinio paskirtį.

98. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kad atsakovai (statytojai) atlikdami statybos darbus, pritaikant patalpas neįgaliųjų poreikiams, rūsyje esančiose patalpose atlikdami kapitalinio remonto darbus, šalindami vėliau ir avarinę būklę, atliko statybos darbus, dėl kurių kilo visam daugiabučiam namui (pastatui) neigiami padariniai. Šias aplinkybes patvirtina pirmosios instancijos teismo paskirta ekspertizė, kurioje pateiktos eksperto dr. D. K. ekspertizės išvados (2023 m. liepos 7 d. DOK-109207 ir 2024 m. rugsėjo 19 d. DOK-139167), kurioje nurodyta, kad atsakovų atlikti statybos darbai nesusiję su avarinės būklės šalinimu (12, 13 klausimai ir atsakymai), taip pat (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos užsakymu atlikto daugiabučio gyvenamojo namo statinio laikančiųjų konstrukcijų techninės būklės tyrimą (pateikto 2021 m. rugpjūčio 26 d. DOK 158952) eksperto dr. N. A. ir tyrėjo J. K. 5.5 papunktyje nurodytas išvadas, kad dėl rūsyje atlikto kapitalinių sienų remonto zonoje, persiskirsčius įrąžoms į pamatus, palaipsniui visas pastatas deformuojasi. Todėl pirmosios instancijos teismas įvertinęs pateiktus duomenis, padarė išvadą, kad dėl atsakovų (statytojų) atliktų statybos darbų daugiabučiame name atsidaro padariniai, dėl ko panaikino savivaldybės administracijos statybos leidimą. Tačiau pirmosios instancijos teismas panaikindamas statybą leidžiantį dokumentą pasisakė tik dėl asmenų, kurie pagal tokį dokumentą vykdė statybos darbus, civilinės atsakomybės. Dėl ko apeliacinės instancijos teismas iš dalies laiko pagrįstais atsakovų V. K., J. K. ir UAB „J.“ apeliacinių skundų argumentus, kad už statybos leidimo išdavimo teisėtumą bei dėl jo išdavimo kilusias teisines pasekmes turėtų būti atsakinga ir atsakove patraukta (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracija, kad jiems (atsakovams) nėra aišku, kaip bus vykdomas toks sprendimas, jei nustatytu terminu nebus gautas naujas statybos leidimas.

99. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai teismas savo sprendimu panaikina neteisėtai išduoto statybą leidžiančio dokumento galiojimą, spręsdamas dėl pasirinktino tokios statybos padarinių šalinimo būdo, privalo įvertinti, ar statyba iš esmės yra galima pagal: pirma, galiojantį detalųjį planą (kai toks yra); bendruosius teritorijų planavimo dokumentus; specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus (jei tokie yra būtini) ir, antra, ar tai neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Tik įvertinęs išvardytas aplinkybes teismas gali pagrįstai spręsti dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo būdo, t. y. įpareigoti statytoją ar kitą įstatyme nustatytą asmenį nugriauti statinį, išardyti perstatytas ar pertvarkytas jo dalis, atstatyti statinį arba pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-134-916/2016, 36 punktas).

100. Nors byloje konstatuota, kad atlikti statybos darbai pažeidė laikančiąsias daugiabučio namo konstrukcijas, tačiau pirmosios instancijos teismas nustatęs šią faktinę aplinkybę, nevertino visų atsakovais patrauktais tiek privačių asmenų, tiek valstybės įgaliotų institucijų statybos srityje atsakomybės laipsnio ir tuo ginčo aspektu dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo naštos paskirstymo teismo sprendime nenurodė jokių motyvų.

101. CPK 327 straipsnis reglamentuoja bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo atvejus. Be kitų šiame proceso įstatymo straipsnyje įtvirtintų atvejų, pagrindas perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo egzistuoja, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

102. Kaip matyti iš ginčo aplinkybių ir teikiamo ieškovės Bendrijos apeliacinio skundo argumentų ieškovai siekia pašalinti atsakovų (statytojų) vykdytos statybos, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius ir atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį, teikdami reikalavimą įpareigoti atsakovus (statytojus) pašalinti neteisėtos ir savavališkos statybos padarinius: atstatyti nugriautas daugiabučio gyvenamojo namo dalis (kapitalines sienas, perdangas, buvusias langų ir durų angas, šviesduobių ir žemduobės konstrukcijas), atstatyti buvusį gruntą ir grindis rūsio patalpose, išmontuoti neteisėtai įrengtas sklendes bendrojo naudojimo inžinerinėje įrangoje, užkasti iškastą duobę, atstatyti buvusias šaligatvio dangas, atkasti saugotinus želdinius), taip pat atlikti kitus veiksmus. Teisėjų kolegija iš dalies pritardama ieškovės Bendrijos apeliacinio skundo argumentams, vertina, kad bendrija nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu ta apimtimi, kuria panaikinus statybos leidimą teismas netinkamai pritaikė Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3 punktą numatytą neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdą, t. y. teismas nustatė tik terminą atsakovams (statytojams) naujam statybos leidimui gauti. Matyti, kad pirmosios instancijos teismas rezoliucine dalimi net nenustatė konkrečių atsakovų, kurių lėšomis kilę neteisėtos statybos padariniai šalintini. Byloje nebuvo keliamas klausimas ir nenustatinėjama, kokia galėtų būti darbų sąmata, šalinant neteisėtos statybos padarinius. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje pagal ieškovės Bendrijos teikiamą apeliacinį skundą ir procesinį siekį visiško ieškinio patenkinimo, reikėtų atlikti ekspertizę dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo kaštų, o priteisus lėšas ir jas paskirsčius atsakovams, jiems nebūtų galimybės pateikti apeliacinio skundo, taip pažeidžiant viešosios teisės normas (CPK 306, 320 straipsniai). Įprastai tokio pobūdžio statybos ginčuose kasacinis teismas perduoda nagrinėti bylą iš naujo pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-378/2021 25 punktas, ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

103. Apeliacinės instancijos teismas, sistemiškai vertindamas bylos faktines aplinkybes, konstatuoja, kad neturi pagrindo atmesti ir atsakovų teiktų apeliacinių skundų argumentų dėl reikalingumo grąžinti bylą nagrinėti iš naujo, nes būtent pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti visų į procesą įtrauktų atsakovų atsakomybę, jei naikino savivaldybės išduotą statybos leidimą ir konstatavo neteisėtos statybos padarinius.

104. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindo turinio, yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016, 28 punktas).

105. Apeliacijos objektas yra neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis). Lietuvoje yra taikomas ribotos apeliacijos modelis, todėl apeliacinės instancijos teismas, minėta, ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o tik pagal įstatymo ir apeliacinį skundą pateikusių dalyvaujančių byloje asmenų nustatytas ribas.

106. Formuodamas teismų praktiką dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo naštos paskirstymo, kasacinis teismas yra pasisakęs dėl atsakomybės laipsnio nustatymo, atkreipdamas dėmesį į EŽTT jurisprudenciją, kurioje laikomasi principo, kad valstybė už savo institucijų ir pareigūnų veiksmus negali perkelti atsakomybės privatiems asmenims. Šie asmenys neprivalo užtikrinti, kad valdžios institucijos tvirtai laikytųsi visuomenei neprieinamų vidinių taisyklių ir procedūrų, pirmiausia skirtų atsakingumui ir veiksmingumui valdžios institucijos viduje užtikrinti. Valstybei, kurios valdžios institucijos nesilaikė savo vidinių taisyklių ir procedūrų, neturėtų būti leista gauti naudos dėl netinkamo savo institucijų elgesio ir išvengti pareigų vykdymo. Kitaip tariant, bet kokios valdžios institucijų klaidos padarymo riziką turi prisiimti valstybė ir klaidos neturi būti taisomos susijusio asmens sąskaita, ypač kai nėra kito konfliktuojančio privataus intereso. Sąžiningai besielgiantis asmuo iš principo turi teisę pasikliauti valstybės ar viešų pareigūnų, kurie, panašu, turi reikiamus įgaliojimus, tvirtinimais ir tuo, kad buvo laikytasi vidinių taisyklių ir procedūrų, nebent iš viešai prieinamų dokumentų (įstatymų ar įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų) aiškiai išplaukia arba asmuo žinojo ar turėjo žinoti, kad atitinkamas pareigūnas stokojo įgaliojimų „teisiškai susaistyti valstybę“ (žr. EŽTT 2009 m. birželio 11 d. sprendimą T. prieš Kroatiją; 2010 m. gegužės 20 d. sprendimą byloje Lelas prieš Kroatiją).

107. Neteisėtos statybos padarinių šalinimo priemones reglamentuojančiose teisės normose nedetalizuojama, kokie asmenys gali būti laikomi atsakingais pagal Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–2 punktus, todėl turi būti vadovaujamasi kitomis šio įstatymo normomis. Statybos įstatymo 27 straipsnio 24 dalyje nustatyta, kad bylose dėl neteisėtai išduotų statybą leidžiančių dokumentų galiojimo panaikinimo atsakovais laikomi asmenys, neteisėtai pritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui, ir šiuos dokumentus išdavę subjektai. Statybos įstatymo 27 straipsnio 26 dalyje įtvirtinta, kad už statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarkos pažeidimus pagal kompetenciją atsako asmenys, privalantys patikrinti ar tikrinę statinio projektą ir įgalioti išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Nurodytos nuostatos suteikia pagrindą daryti išvadą, kad tuo atveju, jeigu statybai vykdyti turi būti rengiamas projektas ir išduodamas statybą leidžiantis dokumentas, ir jie išduoti pažeidžiant jų išdavimo tvarką, tai kaltais asmenimis Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–2 punktų prasme bus, be kita ko, už nurodytų dokumentų išdavimą (pritarimą jiems) atsakingi subjektai – kompetentingos institucijos, dalyvavusios statybą leidžiančio dokumento išdavimo procese (pagal įstatymą statybą leidžiančio dokumento išdavimo procese turinčios tiek pritarimo funkciją, tiek ir konkretaus dokumento išdavimo funkciją) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2013; 2014-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2014; 2015-01-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2015; 2020-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-1075/2020).

108. Taigi, šiuo atveju, teisėjų kolegija sprendžia, kad neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus ginčo dėl statybos (ne)teisėtumo negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, todėl grąžintina byla nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

109. Bet kuriuo atveju nagrinėjamoje byloje būtina atlikti ne tik statytojų, bet ir atsakovės (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos veiksmų dėl statybos leidimo ir kilusių pasekmių priežastinio ryšio vertinimą (CK 6.246-6.249 straipsniai). Nusprendus dėl statybos leidimo panaikinimo turėtų būti vertinama, kokia apimtimi ši atsakovė turėtų prisidėti prie neteisėtos statybos padarinių šalinimo (darbų kaštų). Pagal ginče nustatytas faktines aplinkybes reikalinga spręsti ir dėl kitų subjektų, betarpiškai dalyvavusių statybos procese (projektuotojų) galimos atsakomybės, susijusios su statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių pašalinimu. Be to atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal ieškovų ieškinius pagrindiniai reikalavimai nebuvo tiesiogiai reiškiami kitoms į bylą įtrauktoms atsakovėms - Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos bei Valstybės įmonei „Registrų centras“, todėl pirmos instancijos teismas turėjo pareigą spręsti dėl neprivalomojo procesinio bendrininkavimo bei šių institucijų procesinės padėties keitimo į trečiuosius asmenis galimybės, tai eliminuotų ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims problematiką, kuri matyti iš šių atsakovių atsikirtimų ir teiktų prašymų byloje. Tai pirmos instancijos teismo netirtos ir nevertintos esminės aplinkybės, todėl sugrąžinus bylą nagrinėti iš naujo, ieškovams reikalinga pasiūlyti tikslinti ieškinio dalyką (savo reikalavimus), tinkamai nurodyti visus atsakovus, kurie pagal ieškinį turi atsakyti (CPK 45, 135 straipsniai).

110. Papildomai pasisakytina dėl atsakovų apeliacinių skundų argumentų, kad ieškovė Bendrija negalinti kelti ieškinio reikalavimų dėl daugiabučiame name atliktų statybos darbų ir išreikalavimo grąžinti užimtas ginčo patalpas iš neteisėto valdymo. Su šiais apeliantų argumentais teisėjų kolegija nesutinka ir nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-378/2023 nurodė, kad ieškovė, kaip daugiabučio gyvenamojo namo bendrija, yra įstatymo įpareigota naudoti, valdyti ir prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus (šiuo atveju inžinerines daugiabučio gyvenamojo namo sistemas) ir įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų (namo inžinerinių sistemų) valdymu, naudojimu ir priežiūra. Namo bendrija ieškiniu pareiškė reikalavimus, kurie pagal savo pobūdį būtini daugiabučio gyvenamojo namo ir jame esančių bendrojo naudojimo objektų valdymui ir naudojimui pagal paskirtį užtikrinti.

111. Taigi ieškovė, kaip pastato administratorius, kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-378/2023, turi ne tiek teisę, kiek pareigą rūpintis bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų ir inžinerinės įrangos tinkama priežiūra, eksploatavimu, atitinkamai turi teisinį materialinį suinteresuotumą bei teisę reikšti reikalavimą šioje byloje.

112. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apeliantų (atsakovų) argumentais, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog ieškovai ar bendrija yra patalpos, kurią prašė išreikalauti iš atsakovų valdymo, savininkai, ar, kad tai yra bendro naudojimo patalpos, ar kad ieškovai turi teisę reikšti reikalavimą visų namo bendrojo naudojimo patalpų bendraturčių vardu ir teismas dėl to nepasisakė.

113. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalies nuostatą, butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių.

114. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad daugiabučiuose namuose esančių butų, o kai tokiuose namuose yra ir kitos paskirties patalpų, tai ir tų patalpų savininkai, kuriems butai ir kitos patalpos priklauso asmeninės nuosavybės teise, pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą yra ir tuose namuose esančių bendrojo naudojimo objektų (namo bendrojo naudojimo patalpų, pagrindinių namo konstrukcijų, bendrojo naudojimo mechaninės, elektros, sanitarinės-techninės ir kitokios įrangos) bendraturčiai. Butai ir kitos paskirties patalpos priklauso savininkams asmeninės nuosavybės teise, o bendrojo naudojimo objektai – bendrosios dalinės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-403/2023, 30 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

115. Atmestini apeliantų atsakovų argumentai, kad Bendrija negalėjo reikšti vindikacinio ieškinio dėl ginčo patalpų. Teisėjų kolegija prieina išvados, jog nagrinėjamu atveju nustačius, kad užimtos ginčo patalpos yra bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekte (daugiabučio gyvenamojo namo rūsyje, taigi, jų valdymu ir naudojimu pagal paskirtį, konstatuotina, kad ieškovė, daugiabučio namo Bendrija, reikalavimą dėl ginčo patalpų išreikalavimo iš neteisėto valdymo pareiškė įgyvendindama jai įstatymo suteiktą kompetenciją, todėl apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai tuo aspektu yra nepagrįsti.

116. Apeliantai (atsakovai) taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepateikė jokių motyvų nei dėl žalos dydžio nustatymo, nei dėl butų būklės iki remonto pradžios, nepasisakė ir dėl teismo eksperto išvadų, kuriose net ekspertas negalėjo konstatuoti priežastinio ryšio tarp atsakovų atliktų statybos darbų ir ieškovių nurodytų trūkumų. Pažymi, kad pirmos instancijos teismas nepateikė apskritai jokių motyvų šiais klausimais. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytus argumentus, iš dalies sutinka su šia apeliantų (atsakovų) pozicija.

117. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Teismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Šiais atvejais kaip žalos atlyginimą teismas gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą (CK 6.249 straipsnio 3 dalis). Be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos: 1) protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti; 2) protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; 3) protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (CK 6.249 straipsnio 4 dalis). Žalos dydis nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-684/2016, 32 punktas; 2017 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-63-969/2017, ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika).

118. Nagrinėjamoje byloje matyti, kad ieškovės D. V. ir D. L. -T. prašomą atlyginti grindė antstolio D. K. 2018 m. gruodžio 10 d. FAKP Nr. 174/18/147, kuriame užfiksuoti defektai, esantys (duomenys neskelbtini) advokatų kontoros patalpose (6t. 5 b. l.); 2019 m. sausio 18 d. FAKP video įrašais; 2019 m. kovo 1 d. FAKP Nr.174/19/014 (vaizdo įrašais), antstolės N. L. 2019 m. sausio 21 d. FAKP Nr.62/19/002 (15 t. 137 b. l.), kuriame užfiksuoti ir ieškovės D. V. patalpose matomi defektai, ieškovės D. V. pateikta 2019 m. balandžio 15 d. Lokaline sąmata dėl remonto darbų 4403,04 Eur sumai (19 t. 13 b. l.), ir ieškovės D. L.- T. pateikta specialisto inž. E. G. 2025 m. balandžio 2 d. išvada, kurioje nurodyta būtinų atlikti statybos darbų kaina – 14 097,23 Eur, taip pat pagal (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos užsakymą atliktu namo techninės būklės vertinimu.

119. Priežastinį ryšį, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, reglamentuoja CK 6.247 straipsnis, kuriame nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, jog nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta lankstaus priežastinio ryšio samprata. Priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado.

120. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje teismas, apsiribojęs ieškovių pateiktomis sąmatomis, antstolių protokolais, atliktų statybos darbų pobūdžiu ir jų teisiniu vertinimu bei ieškovių keltomis prielaidomis apie galimą žalos atsiradimo priežastį, iš esmės nenustatė esminę reikšmę byloje turinčių aplinkybių – žalos atsiradimo priežasties, jos šaltinio, taip irgi neatskleidė bylos esmės. Darytina išvada, kad tik nustačius kaip ir kokiu būdu ieškovių patalpų defektai, galima nuspręsti ir dėl asmenų, atsakingų už kilusią žalą. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamo sprendimo turinys suponuoja, kad nebuvo visapusiškai ir objektyviai ištirtos visos bylos išnagrinėjimo rezultatui teisiškai reikšmingos aplinkybės (CPK 185 straipsnis).

121. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, sprendžia, kad šiuo atveju šalių ginčo dalies nagrinėjimas nėra įmanomas apeliacinės instancijos teisme, kadangi ieškinio reikalavimų dėl žalos atlyginimo taikant deliktinę atsakomybę nagrinėjimas reikštų ieškinio nagrinėjimą visa apimtimi, nes pirmosios instancijos teismas nenustatė esminių teisinę reikšmę šioje byloje turinčių aplinkybių – dėl kokių priežasčių, veiksnių kilo žala, o tai neatitiktų apeliacijos esmės ir paskirties, be to, šalis, nesutikdama su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl jau esamų ar naujų įrodymų vertinimo (kurių pirmosios instancijos teismas nevertino ar įvertino kitaip), prarastų galimybę šias išvadas skųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

122. Atsižvelgiant į tai, kad byloje būtina nustatyti visų atsakovų, dalyvavusių ginčijamo Statybos leidimo išdavimo ir įgyvendinimo procese, veiksmų (ne)teisėtumą ir atsakomybės laipsnį dėl atliktų statybos darbų daugiabučiame name, sukėlusių neigiamas pasekmes, kilus reikalingumui, spręsti dėl ekspertizės neteisėtos statybos padarinių šalinimui reikalingų lėšų apskaičiuoti, o taip pat nustatyti asmenis, kurių lėšomis turėtų būti šalinti tokios neteisėtos statybos padariniai bei atlygintina žala ieškovėms, teisėjų kolegija, tenkindama iš dalies teiktus apeliacinius skundus, sprendžia skundžiamą sprendimą panaikinti ir byla grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

123. Apeliaciniam teismui nusprendus bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylos šalių ir teismo turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 22 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Alma JurgelienėJurga Kramanauskaitė-ButkuvienėIrena Stasiūnienė