- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-14
- Bylos Nr.
- e2S-313-431/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36685-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Ieškovas
- E. L.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, J. K., V. K.
- Kategorijos
- 3.2.4.10Įrodymų užtikrinimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės E. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. L. ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, J. K., V. K. dėl statybos leidimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės ieškiniu prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. rugsėjo 14 d. išduotą statybos leidimą Nr. LSKR-01-180914-00110. Ieškovė pateikė prašymą užtikrinti atsakovų J. K. ir V. K. žinioje esančius įrodymus, pavedant ieškovės pasirinktam antstoliui ir ekspertui (-ams) per 10 dienų nuo nutarties užtikrinti įrodymus priėmimo patekti į (duomenys neskelbtini) esančią statybvietę, taip pat statytojams J. K. ir V. K. priklausančias negyvenamąsias patalpas, esančias daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), rūsyje, ir negyvenamąsias patalpas, esančias to paties namo pirmame aukšte, bei vaizdo fiksavimo priemonėmis užfiksuoti statytojų atliktus statybos darbus bei įvertinti dėl atliktų statybos darbų kylančias grėsmes pastato stabilumui, galimą šių darbų priežastinį ryšį su ieškovės patalpose atsiradusiomis deformacijomis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi ieškovės E. L. prašymą dėl įrodymų užtikrinimo atmetė.
3. Teismas nurodė, jog nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovės prašymas dėl įrodymų užtikrinimo atmestas teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nutartimi. Ieškovė pakartotinai teikia prašymą dėl įrodymų užtikrinimo, nors ieškinio reikalavimai byloje nepakitę, iš prašymo turinio matyti, kad ieškovė nesutinka su teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nutartimi, nors jos neskundė.
4. Teismas nustatė, jog kartu su prašymu ieškovė pateikė nemažai atsakovų statybos darbų nuotraukų, įgaliotos valstybinės institucijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. spalio 24 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą su vaizdo fiksacija, atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė 2018 m. rugsėjo 14 d. statybos leidimą ir jį lydinčius dokumentus. Ieškovės argumentus, kad ji, neužtikrinus įrodymų, neturės galimybių įrodinėti byloje nustatytinų reikšmingų aplinkybių, teismas atmetė kaip visiškai nepagrįstus. Pagal CPK 212 straipsnį ekspertą skiria teismas, kai reikia išsiaiškinti klausimus, reikalaujančius specialių žinių. Šiuo atveju ieškovė prašo rinkti rašytinius įrodymus, dalyvaujant ekspertui, kuris nėra prašomas paskirti pagal CPK reikalavimus.
5. Prašyme nurodoma aplinkybė, kad statybos darbai tęsiami ir nuotraukose užfiksuota situacija yra pasikeitusi į blogąją pusę, nesudaro pagrindo spręsti jos prašymo kitaip, nei tai išspręsta teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nutartimi. Ieškovės nurodomos grėsmės pastatui bei jo gyventojams (sienų griūtys ir kt.) įrodymų užtikrinimu nei sumažinamos, nei užkardomos, todėl šis argumentas nesusijęs su CPK 222 straipsnyje numatytais pagrindais taikyti įrodymų užtikrinimo priemones.
6. Ieškovė pareiškė ieškinį dėl statybos leidimo panaikinimo, ieškiniu neprašydama taikyti jokių konkrečių neteisėtos statybos padarinių šalinimo priemonių, ieškinio dalyko nepakeitė (nepapildė) ir po teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nutarties. Ieškovė nėra įgaliota vykdyti valstybinę statybos priežiūrą, taip pat atstovauti visus namo patalpų savininkus, byloje nėra pareikštų reikalavimų dėl pastatui padarytos žalos atlyginimo ar žalos ieškovei atlyginimo. Statybos leidimo neteisėtumas grindžiamas namo bendrasavininkų sutikimų nebuvimu. Todėl ieškovės prašomi užtikrinti įrodymai nėra tiesiogiai susiję su ieškinio reikalavimais bei faktinių aplinkybių pagrindimu. Ieškovės teiginius, kad pabaigus statybos darbus bus sudėtinga ar neįmanoma nustatyti jų pobūdį, statybos rūšį ar atlikti ekspertizę, teismas pripažino nepagrįstais. Ieškovė nenurodė, kokią viešosios teisės pažeidimo įtaką jos teisėms ir teisėtiems interesams ketina įrodinėti prašomais užtikrinti įrodymais ir nepagrindė, kad nagrinėjamu atveju yra grėsmė netekti galimybės gauti bylai pagal pareikštą ieškinį teisingai išspręsti reikšmingus įrodymus.
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Ieškovė E. L. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl įrodymų užtikrinimo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismo motyvas, kad ankstesnis ieškovės prašymas dėl įrodymų užtikrinimo buvo atmestas teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nutartimi, yra nepagrįstas. Ieškovė galėjo skųsti teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nutartį arba, atsižvelgusi į teismo nutartyje išdėstytus prašymo netenkinimo motyvus, pareikti teismui patikslintą prašymą su naujais įrodymais. Ieškovė pasirinko pastarąjį variantą, nauju prašymu nėra pakartotinai reiškiami identiški reikalavimai, jame remiamasi teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nutartyje nurodytais argumentais. Esminis teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nutarties argumentų buvo tai, kad ieškovė nepateikė teismui techninio projekto. Teikiant naują prašymą, techninis projektas į bylą jau buvo pateiktas, ieškovė prašyme rėmėsi minėto projekto sprendiniais bei pateikė teismui įrodymus apie atsakovų realiai atliekamus statybos darbus, kurie tame techniniame projekte nėra numatyti.
7.2. Įrodymų užtikrinimas yra būtinas būsimam ieškinio reikalavimų tikslinimui, tai yra nustatyti atsakovų realiai atliktus statybos darbus, įvertinti jais ieškovei padarytą žalą, pagrįsti priežastinį ryšį tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovei padarytos žalos. Teikiant atskirąjį skundą dėl teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nutarties, tektų kelis mėnesius laukti apeliacinės instancijos teismo nutarties, kurios priėmimo metu prašomų užtikrinti įrodymų jau nebebus. Nauji į bylą pateikti įrodymai pašalino iš esmės visas teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nutartyje išsakytas abejones dėl įrodymų užtikrinimo pagrįstumo ir būtinumo, todėl teismas privalėjo atsižvelgti į savo ankstesnėje nutartyje išsakytus motyvus ir, įvertinęs naujus įrodymus, turėjo tenkinti ieškovės prašymą dėl įrodymų užtikrinimo.
7.3. Ieškovė prašyme aiškiai nurodė, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2018 m. spalio 24 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu neužfiksavo visų atsakovų atliktų neteisėtų statybos darbų. Ieškovės pateiktose nuotraukose yra užfiksuoti atsakovų įvykdyti neteisėti statybos darbai, kurie nebuvo fiksuoti 2018 m. spalio 24 d. faktinių duomenų patikrinimo metu. Nagrinėjamu atveju yra būtina fiksuoti nešančios pastato sienos išgriovimą, tos sienos vietą pastate, tam kad būtų galima įvertinti tos buvusios sienos vietą, jos laikytas apkrovas, ieškovės patalpose atsiradusių sienų įtrūkimų ryšį su kapitalinės sienos išgriovimu. Atsakovai statybos darbus atlieka neteisėtai aptvertoje valstybinėje žemėje ir atsakovams priklausančiose patalpose, į kurias patekti be jų žinios ir sutikimo negalima. Teismui pateikti neginčijami įrodymai apie tai, kad atsakovai yra atlikę neteisėtus statybos darbus, susijusius tiek su ieškovės, tiek su viso namo gyventojų teisių pažeidimais.
7.4. Ieškovė neprašė teismo byloje skirti teismo ekspertizės. Prašyme nurodyta, kad įrodymų užtikrinime kartu su antstoliu dalyvautų ieškovės pasirinktas statybos srities ekspertas, kuris galėtų preliminariai įvertinti pastato griūties realumą, bei nurodytų antstoliui statybos darbų rezultatus, kuriuos reikia užfiksuoti, taip pat vėliau padėtų ieškovei suformuluoti klausimus teismo ekspertizei. Tačiau tai nereiškia, kad ieškovė antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą, kuriame dalyvauja statybų srities teismo ekspertas, supranta kaip teismo ekspertizės atlikimą. Teismo eksperto statusą turinčio asmens, kuriam keliami atitinkami profesiniai ir etikos reikalavimai, dalyvavimas labiau atitiktų atsakovų interesus, nei eilinio statybininko. Tuo tarpu tik faktinių aplinkybių konstatavimas, nedalyvaujant statybų srities specialistui, gali būti nepakankamas ir neužtikrintų ieškovės prašymo tikslų, nes antstolis gali nežinoti ir nesuprasti, kokie faktai (aplinkybės) yra reikšmingi, o kurie ne.
7.5. Ieškovė kreipdamasi į teismą nurodė, kad pagal įstatymą konkretų neteisėtų statybos padarinių šalinimo būdą pasirenka teismas, įvertinęs statytojo atliktus neteisėtus statybos darbus ir tų darbų įteisinimo galimybes. Ieškovė taip pat nurodė, kad konkretų atsakovo neteisėtų statybos darbų šalinimo būdą ji nurodys po to, kai įrodymų užtikrinimo metu bus užfiksuoti konkretūs atsakovų atlikti neteisėti statybos darbai, ir ieškovė galės įvertinti neteisėtų statybos darbų padarinių šalinimo būdus. Teismo argumentas, kad ieškovės prašomi užtikrinti įrodymai nėra tiesiogiai susiję su ieškinio reikalavimais bei faktinių aplinkybių pagrindimu, yra visiškai nepagrįsti. Teismas tokia nutartimi paneigia ieškovės teisę į savo pažeistų teisių teisminę gynybą.
7.6. Atsakovams atlikus apdailos darbus rūsio patalpose, dauguma vykdytų statybos darbų gali būti paslėpta. Nėra sudėtinga kapitalinės sienose išgriautas angas ir netgi išgriautas sienas užtaisyti gipskartonio lakštais. Joks ekspertas, neišgręžęs skylių tose pertvarose, negalės nustatyti kapitalinės sienos naikinimo fakto. Ieškovė su savo prašymu pateikė daugiau nei šioje procesinėje stadijoje būtina įrodymų, kurie patvirtina net tik neteisėtų statybos darbų atlikimo faktą, bet ir dėl tokių darbų atlikimo kilusią grėsmę viso pastato, o tai reiškia ir jame esančių ieškovės patalpų, stabilumui, kas jau sukėlė ir ateityje gali sukelti dar didesnę žalą ieškovės teisėms.
Atsiliepimas
8. Atsakovai V. K. ir J. K. atsiliepimu į ieškovės E. L. atskirąjį skundą nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
8.1. Ieškovės prašymas nėra susijęs su ieškinio dalyku. Ieškiniu prašoma panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. rugsėjo 14 d. išduotą statybos leidimą, kuriuo buvo patvirtintas gyvenamojo namo įėjimo į rūsį laiptų kapitalinio remonto projektas. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija dar 2018 m. gegužės 9 d. šiose patalpose atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir 2018 m. gegužės 17 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą, kuriuose konstatavo, jog atlikti darbai pagal statybos rūšį buvo priskirti prie paprastojo remonto statybos darbų.
8.2. Inspekcija taip pat nurodė, jog 2018 m. gegužės 21 d. gavo UAB „Naujininkų ūkis“ patikrinimo aktą dėl galimai neteisėtai vykdomų statybos darbų, kuriame nurodyta, kad sudaryta komisija 2018 m. gegužės 17 d. patikrino daugiabučio gyvenamojo namo rūsio patalpas ir patikrinimo metu neužfiksavo, kad patalpose vykdant remonto darbus būtų pažeistos (išgriautos) laikančios namo sienos. Inspekcija 2018 m. birželio 28 d. atliko dar vieną faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir 2018 m. liepos 2 d. surašė faktinių duomenų patikrinimą vietoje aktą. Inspekcija po šio patikrinimo padarė išvadą, kad rūsyje yra atliekami paprasto remonto darbai, kuriems projektas ir statybą leidžiantis dokumentas yra neprivalomi. Atliekant minėtą patikrinimą, pažeidimų taip nebuvo nustatyta.
Žemesnės instancijos teismas
8.3. Tapatus ieškovės prašymas jau yra atmestas teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nutartimi. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog ieškovė nėra įgaliota vykdyti valstybinę statybos priežiūrą, taip pat atstovauti visus namo patalpų savininkus, byloje nėra pareikštų reikalavimų dėl pastatui padarytos žalos atlyginimo ar žalos ieškovei atlyginimo. Teismas nurodė, jog statybos leidimo neteisėtumas grindžiamas tik namo bendrasavininkų sutikimų nebuvimu. Ieškovė siekia užtikrinti įrodymus, kurie visiškai nesusiję su namo bendrasavininkų sutikimų buvimu ar nebuvimu. Ieškovė atskirajame skunde neįrodė aplinkybių, jog ieškovės prašomi užtikrinti įrodymai yra tiesiogiai susiję su ieškinio reikalavimais bei faktinių aplinkybių pagrindimu.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados
9. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta užtikrinti įrodymus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
10. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovė ieškiniu prašo panaikinti statybą leidžiantį dokumentą. Taip pat ieškovė ieškinyje pateikė prašymą užtikrinti įrodymus, tai yra pavesti ieškovės pasirinktam antstoliui ir ekspertui patekti į statybvietę ir atsakovams J. K. ir V. K. priklausančias negyvenamąsias patalpas rūsyje ir namo pirmame aukšte bei vaizdo fiksavimo priemonėmis užfiksuoti statytojų atliktus statybos darbus bei įvertinti dėl atliktų statybos darbų kylančias grėsmes pastato stabilumui, galimą šių darbų priežastinį ryšį su ieškovės patalpose atsiradusiomis deformacijomis. Pirmos instancijos teismas šį ieškovės prašymą atmetė 2018 m. lapkričio 26 d. nutartimi. Ieškovė minėtos nutarties neskundė, bet pateikė pakartotinį prašymą dėl įrodymų užtikrinimo.
11. Ieškovė nepagrįstai atskirajame skunde teigia, jog jos pakartotinis prašymas dėl įrodymų užtikrinimo nėra identiškas pirmajam, taip pat, jog jis papildytas, atsižvelgiant į teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nutartyje nurodytus argumentus. Nors ieškovė nurodo, kad esminis teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nutarties argumentų buvo tai, kad ieškovė nepateikė teismui techninio projekto, tačiau iš tikrųjų tokio motyvo minėtoje nutartyje nėra. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 26 d. taip pat priėmė nutartį, kuria atsisakė taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Būtent šioje nutartyje teismas savo sprendimą argumentavo aplinkybe, jog prie ieškinio nepateiktas statybos leidimas ar jį lydintys dokumentai, todėl iš prie ieškinio pateiktų nuotraukų negalima net preliminariai spręsti apie ieškinio reikalavimų pagrįstumą.
12. Tuo tarpu 2018 m. lapkričio 26 d. nutartį, kuria buvo atsisakyta užtikrinti įrodymus, teismas argumentavo aplinkybe, jog pareiktas ieškinys yra dėl statybos leidimo panaikinimo, ieškiniu neprašoma taikyti jokių konkrečių neteisėtos statybos padarinių šalinimo priemonių. Ieškovė nėra įgaliota vykdyti valstybinę statybos priežiūrą, taip pat atstovauti visus namo patalpų savininkus, byloje nėra pareikštų reikalavimų dėl pastatui padarytos žalos atlyginimo ar žalos ieškovei atlyginimo. Statybos leidimo neteisėtumas grindžiamas namo bendrasavininkų sutikimų nebuvimu. Teismas konstatavo, jog ieškovės prašomi užtikrinti įrodymai nėra tiesiogiai susiję su ieškinio reikalavimais bei faktinių aplinkybių pagrindimu, ieškovės teiginiai, kad pabaigus statybos darbus bus sudėtinga ar neįmanoma nustatyti jų pobūdį, statybos rūšį ar atlikti ekspertizę, yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad tokiais pačiais motyvais pirmos instancijos teismas atmetė ir pakartotinį ieškovės prašymą dėl įrodymų užtikrinimo. Nei pakartotiniame prašyme, nei atskirajame skunde ieškovė nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurie būtų susiję su pirmos instancijos teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nutarties argumentais.
13. Pagal CPK 221 straipsnį asmenys, kurie turi pagrindą baimintis, kad pateikti jiems reikalingus įrodymus vėliau pasidarys negalima arba sunku, gali prašyti teismą, tiek prieš ieškinio padavimą, tiek ir padavus jį, užtikrinti šiuos įrodymus. Pagal CPK 222 straipsnį asmens prašyme dėl įrodymų užtikrinimo, be procesiniams dokumentams privalomų elementų, turi būti nurodoma: 1) įrodymai, kuriuos reikia užtikrinti; 2) aplinkybės, kurias įrodymas turi patvirtinti; 3) priežastys, dėl kurių pareiškėjas prašo užtikrinti įrodymus.
14. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog įrodymų užtikrinimo pagrindas – pagrįsta grėsmė įrodymų pateikimo galimybei, kuri, nesiėmus procesinių įrodymų užtikrinimo priemonių, apsunkintų proceso dalyvio įrodinėjimo pareigos įgyvendinimą ir jo galimybę įrodyti savo reikalavimų ar atsikirtimų faktinį pagrindą. Pareigą įrodyti egzistuojantį įrodymų užtikrinimo pagrindą turi prašymą dėl įrodymų užtikrinimo pateikiantis asmuo. Tai reiškia, kad proceso dalyvis, turintis duomenų apie tai, jog civilinėje byloje reikšmingų konkrečių įrodymų, dėl proceso dalyviui žinomų konkrečių priežasčių, vėlesnis pateikimas teismui pasidarys negalimas arba sunkus, gali pateikti teismui prašymą dėl įrodymų užtikrinimo, atitinkantį CPK 222 straipsnio reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1746-186/2015; 2017 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-142-302/2017; kt.).
15. Ieškovės prašymas ir atskirojo skundo argumentai patvirtina, jog pagrindinė aplinkybė, kurią ieškovės prašomi užtikrinti įrodymai turi patvirtinti, yra galimas atsakovų įvykdytas ar vykdomas kapitalinės-laikančiosios sienos nugriovimas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovės teiginiais apie galimą grėsmę, kad duomenys, galintys patvirtinti šią aplinkybę, nagrinėjant bylą ar skiriant teismo ekspertizę, bus prarasti ar jų gavimas bus apsunkintas. Pažymėtina, jog tokių sienų egzistavimas visada būna užfiksuotas pastato statybos dokumentuose, todėl atliktus esminius pastato vidinės erdvės pakeitimus visada galima nustatyti, lyginant buvusį pastato projektą ir situaciją po perstatymo darbų. Tuo tarpu ieškovės teiginys, jog atsakovai nugriautą kapitalinę sieną gali užmaskuoti gipso kartono plokštėmis, yra tik prielaida, kuri nepagrindžia grėsmės įrodymų apie galimai nugriautą kapitalinę sieną pateikimo galimybei.
16. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su įrodymų užtikrinimo taikymu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.
17. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.