Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens - L. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 3 d. nutarties L. Š. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) 2019 m. gegužės 15 d. nutarimu L. Š. už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą skirta 800 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių, už tai, kad ji 2019 m. gegužės 1 d. 10.47 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai nustatytas 0,74 promilių girtumo laipsnis, taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. L. Š. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto nėra, apeliaciniame skunde keliamas tik paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas. Todėl apeliacinės instancijos teismas, neviršydamas apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

7. Apeliaciniu skundu L. Š. prašo neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo, arba paskirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą negu numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalies sankcijoje, t. y. jos atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. To paties apeliantė prašė ir skunde apylinkės teismui, kuris L. Š. skundo netenkino ir Institucijos nutarimą paliko nepakeistą, motyvuodamas tuo, jog šioje byloje išskirtinės aplinkybės, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, nenustatytos. Tokiai žemesnės instancijos teismo išvadai pritaria ir skundą nagrinėjantis apygardos teismas.

8. ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Nors sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog ANK 34 straipsnio 5 dalyje pažodžiui nenurodoma, jog konkrečiu atveju, norint taikyti šio straipsnio nuostatas, byloje privaloma nustatyti išskirtines aplinkybes, tačiau taip pat akivaizdu, kad šios aplinkybės negali būti įprastos ir būdingos daugeliui bylų, kadangi tokiu atveju ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymas taptų taisykle, o ne išimtimi, kas iš esmės neatitiktų įstatymų leidėjo valios ir tikslų, kurių buvo siekiama įtvirtinant teisinį reglamentavimą, numatantį, jog už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Aplinkybėmis, bylojančiomis asmens, kurio atžvilgiu administracinio poveikio priemonės, naudai, teismų praktikoje pripažįstamas veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas nusižengimą padariusio asmens charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

9. Nagrinėjamu atveju pripažinta tik viena apeliantės atsakomybę lengvinanti aplinkybė – ji pripažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaip matyti iš L. Š. skunde dėl Institucijos nutarimo nurodytų motyvų, apeliantės manymu, Institucija turėjo nustatyti ir kitą jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 10 punkte, t. y. kad ji sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje dėl šio skundo argumento nepasisakė, tik pažymėjo, jog byloje nustatyta viena apeliantės atsakomybę lengvinanti atsakomybė, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kurią Institucija pripažino ir įvertino nustatydama minimalų pažeidėjai skiriamos baudos dydį bei minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo L. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti jos sutikimą dalyvauti ANK 35 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytose programose. ANK 35 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, jog atsakomybe lengvinanti aplinkybė yra, kai asmuo sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose). Tačiau pagal ANK 30 straipsnio 4 dalį, ši priemonė gali būti skiriama tik kai ji numatyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką (kaip antai ANK 73, 74 ir kt. straipsniuose). Ši priemonė skiriama tik asmens sutikimu, todėl ji ir laikoma lengvinančia aplinkybe skiriant administracinę nuobaudą (ANK 30 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju ANK 422 straipsnyje nėra numatyta galimybė asmeniui padariusiam šį administracinį nusižengimą skirti tokio pobūdžio administracinio poveikio priemonės, todėl ir L. Š. sutikimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos ar kitose programose negali būti laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 10 punkte.

10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju negalima konstatuoti ir padaryto administracinio nusižengimo mažareikšmiškumo ar nedidelio pavojingumo. Vien tai, kad vietovė, kurioje, būdama neblaivi, važiavo L. Š., yra jai gerai pažįstama, be to, vairuodama transporto priemonę, neviršijo leistino 50 km/h greičio, nepadarė ir kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų - buvo įsijungusi šviesas, transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga (šios aplinkybės akcentuojamos apeliantės skunde žemesnės instancijos teismui dėl Institucijos nutarimo) savaime nereiškia, jog savo neteisėtais veiksmais pažeidėja nekėlė didelio pavojaus nei jos, nei kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai ir netgi gyvybei. Pažymėtina, jog L. Š. jai inkriminuotus veiksmus atliko gyvenvietėje, be to, dienos metu, kai eismas yra intensyvesnis, nei tamsiu paros metu. Be to, pažeidėjai nustatytas girtumo laipsnis - 0,74 promilės, beveik dvigubai viršijo ribą, nuo kurios asmeniui yra draudžiama vairuoti transporto priemones (0,40 promilių). Taigi, akivaizdu, jog tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta rimtesnių neatsakingo ir lengvabūdiško L. Š. elgesio pasekmių. Tai, kad apeliantė bando iš dalies pateisinti padarytą itin šiurkštų administracinį nusižengimą, nurodydama, kad ji alkoholį vartojo iš vakaro, vairavo transporto priemonę puikiai jai pažįstamame kelyje, nepadarė kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, iš esmės parodo, kad ji savo elgesio kritiškai nevertina ir realiai jo pasekmių nesupranta, todėl dar labiau švelninti jos administracinę atsakomybę (L. Š. nustatytas minimalus ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas) ne tik būtų nepagrįsta, tačiau tai prieštarautų ir ANK 22 straipsnyje paskirčiai bei teisingumo ir proporcingumo principams.

11. Apygardos teismo nuomone, išskirtinai teigiamai negali būti vertinama ir L. Š. asmenybė. Nors ji dirba, yra ištekėjusi, neteista, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog šioje byloje jai inkriminuotą administracinį nusižengimą ji padarė turėdama galiojančią administracinę nuobaudą už tai, kad paliko stovėti automobilį neleistinoje vietoje. Nors prieš tai padarytas teisės pažeidimas savo pavojingumo pobūdžiu neabejotinai skiriasi nuo ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, tačiau apygardos teismo vertinimu, svarbu įvertinti tai, kad abiem atvejais apeliantė buvo nubausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, pažeidimai padaryti vienerių metų laikotarpyje, kas rodo L. Š. neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas, būtent su eismo dalyvių elgesiu susijusias, privalomas elgesio taisykles. Dėl to, kas išdėstyta, teismas ne tik neturi jokio pagrindo vertinti L. Š. asmenybės kaip išimtinai teigiamos, bet ir sutikti su apeliantės skunde nurodomu teiginiu, jog skundžiamoje nutartyje buvo padaryta nepagrįsta išvada, kad apeliantė yra linkusi priimti neteisingus sprendimus.

12. Skunde dėl Institucijos nutarimo apeliantė pažymėjo, jog teisė vairuoti transporto priemones jai reikalinga siekiant aplankyti globos namuose VĮ „S. R.“, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), slaugomą mamą bei dėl savo pačios sveikatos būklės, kadangi jai diagnozuota kojos čiurnos išvarža. Apygardos teismas pritaria apeliantei, jog, atsakydamas į šį skundo argumentą, žemesnės instancijos teismas iš esmės apsiribojo tik konstatavimu, jog šios aplinkybės egzistavo ir administracinio nusižengimo padarymo metu, be to, paskirta nuobauda ir turi sukelti asmeniui nepatogumų, neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, nepateigdamas išsamesnių argumentų, kurie pagrįstų teismo išvadą, jog pažeidėjai kilusios neigiamos jos priešingo teisei elgesio pasekmės yra proporcingos padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui. Tačiau argumentacijos trūkumas šiuo atveju nėra pakankamas pagrindas skundžiamos nutarties panaikinimui ir, juo labiau, sprendimo panaikinti Institucijos nutarimo dalį, kuria L. Š. buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių, arba sutrumpinti šios specialiosios teisės atėmimo terminą priėmimui, kadangi galutinė apylinkės teismo išvada, jog nei šiame punkte aptariamos, nei kitos apeliantės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti L. Š. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, yra pagrįsta.

13. Nors L. Š. apylinkės teismui kartu su skundu dėl Institucijos nutarimo pateikti dokumentai - VĮ „S. R.“ pažyma bei AB „O. T.“ pažyma, patvirtina faktą, jog apeliantės mama yra slaugoma VĮ „S. R.“, bei tai, kad L. Š. yra kreipusis į gydymosi įstaigą dėl dešinės čiurnos-pėdos traumos, tačiau šiose pažymose nenurodoma, kad apeliantė lankytų VĮ „S. R.“ esančią mamą, ar tai, kad dėl patirtos traumos pažeidėja negali vaikščioti ir (ar) stovėti, kas apriboja jos galimybes pasiekti reikiamas vietoves, tarp jų ir (duomenys neskelbtini) įsikūrusius globos namus, naudojantis viešuoju, o ne pačios vairuojamu, transportu. Jokių kitų aplinkybių, kurios lemtų teisės vairuoti transporto priemones poreikį, apeliantė nenurodė nei skunde dėl Institucijos nutarimo, nei skunde apygardos teismui, tokių aplinkybių savo iniciatyva taip pat nenustatė ir skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas. Taigi, teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo spręsti, jog dėl teisės vairuoti transporto priemones 12 mėnesių terminui atėmimo apeliantei kilsiančios pasekmės bus neproporcingos jos padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui.

14. Vertinant L. Š. nurodytą teismų praktiką, visų pirma pasisakytina, jog apeliaciniame skunde minimi ne tik apygardos teismų, bet ir apylinkės teismų administracinio nusižengimo bylose priimti sprendimai, kuriais aukštesnės instancijos teismas vadovautis, net ir nagrinėjant analogiško pobūdžio bylas, apskritai neprivalo, kadangi teismų praktiką administracinio nusižengimo bylose formuoja ne pirmosios, o aukštesnės instancijos teismai – apygardos teismai bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Tuo tarpu administracinio nusižengimo bylose Nr. AN2-600-327/2017, AN2-515-593/2017, AN2-36-337/2017, AN2-266-361/2017, AN2-253-255/2017 nustatytos, nuobaudos individualizavimui reikšmingos aplinkybės, jų visuma, nėra iš esmės panašios (analogiškos) nagrinėjamai administracinio nusižengimo bylai, o teismų praktikoje pripažįstama, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Byloje Nr. AN2-600-327/2017 pažeidėjui nustatytas neblaivumo laipsnis ribą, nuo kurios draudžiama vairuoti transporto priemones, viršijo tik 0,18 promilių (nagrinėjamu atveju, neblaivumo laipsnis viršytas 0,34 promilėmis), jis buvo nebaustas administracine tvarka, be to, nustatyta, jog pažeidėjas vienas augina 17 metų dukrą, dirba mokytoju, pamokas veda dvejose mokyklose, dvi dienas per savaitę skirtumas tarp pamokų skirtingose mokyklose yra 30-40 min., o atstumas nuo vienos mokyklos iki kitos yra maždaug 22 kilometrai, taigi, teisės vairuoti transporto priemones neturėjimas būtų labai apsunkinęs jo galimybes laiku nuvykti iš vienos darbovietės į kitą, o atlyginimas buvo vienintelis jo pragyvenimo šaltis. L. Š. nustatytas neblaivumo laipsnis, jos asmenybę charakterizuojantys duomenys, šeiminės aplinkybės taip pat skiriasi ir nuo bylose Nr. AN2-515-593/2017, AN2-36-337/2017, AN2-266-361/2017, AN2-253-255/2017 nustatytų aplinkybių. Iš nutarties, priimtos administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-515-593/2017 motyvų matyti, jog šioje byloje nubaustai pažeidėjai buvo nustatytas 0,61 promilės girtumas, ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą ji padarė būdama nebausta administracine tvarka, be to, nustatyta, jog ji turi mažametę dukterį, kurios ugdymo įstaiga yra nutolusi 12,6 kilometrų atstumu nuo jų gyvenamosios vietos. Administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-36-377/2017 sprendimą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nuo 12 mėnesių iki 4 mėnesių teismas grindė tuo, jog pažeidėjas anksčiau už tokio ar panašaus pobūdžio pažeidimą (-us) nebuvo baustas, dėl padaryto pažeidimo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, jis gyvena kaime, o dirba mieste, jo mažametė dukra lanko darželį mieste. Tuo tarpu administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-266-361/2017 teismas nusprendė sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą įvertinęs tai, kad pažeidėjui nustatytas neblaivumas labai nežymiai viršijo leistiną ribą (0,49 promilės), jis anksčiau už tokio ar panašaus pobūdžio pažeidimą (-us) nebuvo baustas, be to, dirbo ūkio vairuotoju-mechanizatoriumi, išlaikė ir rūpinosi šeima, kurioje kartu su sutuoktine augino net tris nepilnametes dukras. Tuo tarpu byloje Nr. AN2-253-255/2017 administracinio poveikio priemonės - specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo, netaikymą pažeidėjui teismas motyvavo tuo, jog jam buvo nustatytas lengvas neblaivumas - 0,49 promilės etilo alkoholio, bei tuo, jog pažeidėjui teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga norint pasirūpinti mažamečiu vaiku, jo darbas yra tiesiogiai susijęs su vairavimu, kas nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nenustatyta.

15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apylinkės teismas, netaikęs L. Š. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų ir nesutrumpinęs administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino ar šios administracinio poveikio priemonės neskyręs, įstatymo nuostatų, reglamentuojančių administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonių skyrimą, nepažeidė. Priimtas sprendimas šiuo klausimu formuojamai teismų praktikai taip pat neprieštarauja. Skundžiama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 3 d. yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliekama galioti be pakeitimų, o L. Š. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

L. Š. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.