Telšių apylinkės teismo sprendimas

2024-05-13 · Civilinė byla Nr. e2-405-344/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-05-13
Bylos Nr.
e2-405-344/2024
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edita Gailienė
Ieškovas
D. M.-G.
Atsakovas
I. G.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2-405-344/2024Teisminio proceso Nr. 2-47-3-02324-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.6.1; 2.3.2.8.; 3.1.7.6.; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.13.; 3.3.1.3.; 3.4.1.1.; 3.4.1.2.

(S)TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 13 d.

TelšiaiTelšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Edita Gailienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Danutei Dokšienei,dalyvaujant ieškovei D. M.-G.,

išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovėms Ramintai Paulauskienei ir Neimantei Nicienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės D. M.-G. ieškinį atsakovui I. G. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei ir kitų susijusių reikalavimų, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) santuoką tarp jos, ieškovės D. M.-G., (ikisantuokinė pavardė M.), ir atsakovo I. G., sudarytą (duomenys neskelbtini). Telšių r. savivaldybės administracijos Teisės ir administravimo skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukti dėl atsakovo I. G. kaltės; 2) nutraukus santuoką, palikti pavardes: ieškovei – M., atsakovui – G.; 3) nustatyti nepilnamečio sūnaus D. G. gyvenamąją vietą kartu su ieškove jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje; 4) priteisti iš atsakovo I. G. materialinį išlaikymą sūnui D. G. periodinėmis išmokomis kas mėnesi po 300,00 Eur nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki D. G. pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; 5) nustatyti, kad nepilnamečio D. G. išlaikymui skirtas pinigines lėšas uzufrukto teise administruos vaiko mama D. M.-G.; 6) nustatyti, jog atsakovas I. G. pagal galimybes, nepažeisdamas nepilnamečio vaiko interesų, bendraus ir dalyvaus sūnaus D. G. auklėjime bendru ieškovės ir atsakovo sutarimu iš anksto suderintu laiku; 7) santuokos metu įgytą turtą padalinti taip: pripažinti nuosavybės teises ir atsakovui I. G. priteisti transporto priemonę „M. B. Sprinter 315 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) baltos spalvos, pirmos registracijos data 2008 m. spalio 13 d.; 8) priteisti iš atsakovo ieškovei visas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas I. G. per teismo nustatytą 20 dienų terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuris neatitiko Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatytų reikalavimų, 2024 m. sausio 26 d. nutartyje nurodytų trūkumų nepašalino, todėl laikoma, kad atsiliepimo į ieškinį atsakovas nepateikė.

Ieškovė D. M.-G. teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti visiškai jame nurodytais motyvais ir pagrindais. Ieškovė nurodė ir teismo posėdžio paaiškino, kad su atsakovu susipažino Š., pradėjo bendrauti, gimė sūnus D., o po poros metų susituokė. Pusantrų metų gyveno Š.. Vyresniajam jos sūnui reikėjo pradėti lankyti mokyklą, o sūnui D. – darželį, todėl su vaikais grįžo į Lietuvą. Ji siūlė atsakovui tvarkytis dokumentus gyventi Lietuvoje, bet jis kategoriškai atsisakė. Bendro ūkio kaip ir nevedė, nes ji gyveno Lietuvoje, o jis užsienyje. Atsakovas turėdavo kas tris mėnesius grįžti į M., todėl į Lietuvą grįždavo retai, maždaug kas tris mėnesius 1-2 savaitėm. Gyveno pas jos tėvus, kur ir dabar ji su vaikais gyvena. Atsakovas buvo pavydus, prasidėjo psichologinis smurtas, sakė, kad ji negraži, negera žmona, mama. Būnant M., atsakovas smurtavo prieš ją, tai matė atsakovo sesers sūnus, kuris jį nuramino. Atsakovas buvo sulaikytas Š. ir 2023 m. balandžio mėnesį deportuotas iš šalies. Dar iki deportacijos jis pradėjo grasinti, kad ją sudegins mašinoje, kad ji negyvens. Grasinimai tęsiasi iki dabar. Mano, kad atsakovas supyko, jog negavo lietuviškų dokumentų, kad ji dokumentų nesutvarkė, nors tai turėjo padaryti jis pats. Bendrų santykių ir šeimyninių ryšių nepalaiko nuo 2023 m. pavasario. Mano, kad atsakovas nebuvo lojalus sutuoktinis, jos atžvilgiu vartotas atsakovo psichologinis smurtas visiškai sužlugdė jų santykius, santuoka iširo būtent dėl atsakovo kaltės. Santuokos metu įgijo tik transporto priemonę „M. B. Sprinter 315 CDI“, kurios vertė apie 7 000,00 Eur. Mašina naudojasi tik atsakovas, todėl prašo ją priteisti atsakovui. Kompensacijos už priteistą turtą iš atsakovo nereikalauja. Automobilis „Audi Q7“ registruotas jos vardu, įgytas iki santuokos sudarymo ir jai priklauso asmeninės nuosavybės teise. Ji gyvena viena su vaikais, dirba kavinėje, gaunamas pajamas per mėnesį sudaro 750,00 Eur atlyginimas, už vaikus gaunamos 180,00 Eur išmokos ir vyresniojo sūnaus gaunama 220,00 Eur tėčio netekimo išmoka. Kadangi gyvena pas tėvus, kas mėnesį apie 20,00 Eur prisideda prie mokesčių. Sūnus D. turi sveikatos problemų, jam nekreša kraujas, nuolat reikia vartoti medikamentus, reikalinga nuolatinė priežiūra, sūnus dažnai serga. Vaikui reikia pirkti drabužius, apie 15,00 Eur per mėnesį moka už darželį, be to prisideda papildomos išlaidos šventėms ir kt. Sūnui D. vidutiniškai per mėnesį išleidžia apie 200,00 Eur savo pajamų ir dar prideda valstybės išmoką, be to padeda ir jos tėvai. Atsakovas prie sūnaus išlaikymo neprisideda, paskutinį kartą sūnaus išlaikymui pervedė pinigų 2023 m. rugpjūčio mėnesį. Jos žiniomis, atsakovas dirba vairuotoju, jis privalo prisidėti prie sūnaus išlaikymo, todėl prašo priteisti iš atsakovo po 300,00 Eur sūnaus išlaikymui nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki sūnaus D. pilnametystės. Kadangi ji viena rūpinasi sūnumi, juos sieja artimi santykiai, vaikas yra dar mažas, jam reikalinga nuolatinė išskirtinė priežiūra ir dėl sveikatos problemų, todėl prašo nepilnamečio sūnaus D. G. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ja. Nustatyti konkrečios atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos neprašo, mano, kad vaiko tėvas turėtų pagal galimybes bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime, iš anksto suderinęs susitikimų laiką su ja. Šiuo metu atsakovas į Lietuvą atvykti negali, paskutinį kartą buvo atvykęs 2022 m. gruodžio mėnesį. Dabar jis su sūnumi bendrauja telefonu, skambina du kartus per dieną. Būna, kad D. nenori su juo bendrauti. Sūnus nekalba rusiškai, todėl ji išverčia pokalbį. Išlaikymo sau iš atsakovo nereikalauja. Susidariusių kreditorinių įsipareigojimų santuokos metu neturi.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, jokių prašymų byloje nepareiškė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui apie teismo posėdį pranešta tinkamai, jo sutikimu elektroniniu paštu, byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė Neimantė Nicienė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovės ir atsakovo šeima skyriui nėra žinoma, pranešimų dėl vaiko teisių pažeidimo negauta, šeimai nėra teikiamos socialinės paslaugos. Skyriaus specialistai lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje ir buvo nustatyta, kad ieškovė sudarė tinkamas gyvenimo sąlygas mažamečiui savo sūnui D., taip pat ir kitam kartu gyvenančiam vaikui. Gyvenamojoje vietoje yra visi patogumai, baldai ir daiktai reikalingi vaikui. Skyriaus vertinimu, tarp mamos ir sūnaus yra susiformavęs artimas emocinis ryšys ir sūnaus D. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitiktų vaiko interesus. Taip pat mano, kad ieškovė yra įsigilinusi į savo sūnaus poreikius, todėl jos reikalavimas priteisti išlaikymą vaikui po 300 Eur turėtų būti tenkinamas. Dėl bendravimo tvarkos, skyriaus manymu, turėtų būti nustatyta bent minimali atsakovo bendravimo tvarka su sūnumi. Dėl tiesioginio bendravimo klausimas nesvarstytinas, nes dėl objektyvių priežasčių tai negali įvykti. Dėl nuotolinės bendravimo tvarkos, mano, turėtų būti nustatyta bent minimali tvarka, nustatytas minimalus bendravimo skaičius per dieną, bendravimo trukmė, kad vaikas įgautų supratimą, kada bus bendraujama su tėčiu ir neprarastų ryšio su tėvu ir tas ryšys būtų išlaikytas.

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Faktinės bylos aplinkybės.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės D. M.-G. ir atsakovo I. G. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Telšių rajono savivaldybės administracijos Teisės ir administravimo skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio vaiko D. G., gim. (duomenys neskelbtini)., tėvai. Sutuoktiniai santuokos metu įgijo registruotiną kilnojamąjį turtą – automobilį „M. B. Sprinter 315 CDI“, kurio vertė apie 7 000,00 Eur, kurį prašo padalinti. Ieškovė dirba MB „(duomenys neskelbtini)“, gauna pajamas, santuokoje įsipareigojimų kreditoriams neįgijo, po santuokos nutraukimo prašė palikti ikisantuokines pavardes.

Dėl santuokos nutraukimo ir sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką šiame skirsnyje nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. CK 3.61 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį stengiantis išsaugoti santuoką tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-254/2010; Nr. 3K-3-2/2011; Nr. 3K-3-225-686/2015, e3K-3-495-1075/2020 ir kt.).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai, vieno iš sutuoktinių piktnaudžiavimas alkoholiu, neprisidėjimas prie šeimos išlaikymo, per didelis dėmesys pramogoms ir azartiniams lošimams ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. e3K-3-191-378/2020, e3K-3-495-1075/2020 ir kt.).

Ieškovė nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės dėl esminių ir nuolatinių sutuoktinio pareigų nevykdymo. Atsakovo kaltė pasireiškė nuolatiniu pavydu, psichologiniu smurtu, asmeninių interesų iškėlimu aukščiau už šeimos interesus ir netgi fiziniu smurtu ieškovės atžvilgiu. Tokios gyvenimo sąlygos tapo nepakenčiamos ir visiškai sužlugdė santykius.

Sutuoktinių ryšiai grindžiami pirmiausia asmeniniais tarpusavio santykiais: lojalumu ir pagarba, šiltais jausmais vienas kitam, todėl tais atvejais, kai nenustatytas preziumuojamas kaltas sutuoktinio elgesys, byloje turi būti įvertinta, kokie buvo sutuoktinių tarpusavio santykiai jiems gyvenant šeimoje, koks buvo jų susitarimas dėl tarpusavio pareigų ir teisių, ar šis susitarimas nebuvo visiškai priešingas gerai moralei ir teisei, dėl kokių priežasčių vienas iš sutuoktinių pradėjo piktnaudžiauti turima padėtimi ir nevykdyti savo kaip sutuoktinio pareigų ar jas vykdyti netinkamai, kokių veiksmų ėmėsi antrasis sutuoktinis, ar sutuoktiniai ar vienas jų dėjo pastangas išsaugoti santuoką ir kaip buvo priimtas galutinis sprendimas ją nutraukti. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai. Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-99-969/2016, Nr. 3K-3-127/2011, 3K-3-398/2013, Nr. e3K-3-495-1075/2020 ir kt.).

Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad šalių santuokiniai ryšiai nutrūkę ir vienintelė išeitis yra santuokos nutraukimas. Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas tiek iki santuokos, tiek ir po santuokos sudarymo kartu gyveno trumpais periodais. Atsakovas atvykdavo iš užsienio tik kas tris mėnesius ir su šeima būdavo apie iki dviejų savaičių. Byloje nenustatyta, jog abi šalys būtų dėjusios dideles pastangas, kad šeima gyventų kartu. Nors ieškovė teigė, kad atsakovas naudojo psichologinį smurtą, tačiau byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų ieškovės teiginius apie atsakovo jos atžvilgiu naudotą psichologinį ar fizinį smurtą. Taip pat nėra duomenų, jog atsakovas nebuvo lojalus sutuoktinis. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, jog dėl atsakovo naudojamo smurto jos atžvilgiu kreipėsi psichologinės pagalbos į atitinkamas tarnybas ar kompetentingas įstaigas. Taigi, ieškovė neįrodė, jog šios priežastys lėmė jų santuokos iširimą (CPK 178 straipsnis).

Teismas sprendžia, kad ieškovei nepateikus įrodymų dėl atsakovo psichologinio ir fizinio smurto vartojimo, jos nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo teismui padaryti išvadą, kad vien tik atsakovas kaltas dėl santuokos iširimo. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo teigti, kad išimtinai vienas iš sutuoktinių netinkamai vykdė ir iš esmės pažeidė savo santuokinio lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės paramos, visapusiško rūpinimosi visa šeima bei kitas įstatyme nustatytas pareigas (CK 3.26-3.30 straipsniai).

Teismas, nustatydamas sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, vertino šalių elgesį, siekiant išsaugoti šeimą. Byloje nenustatyta, jog sutuoktiniai būtų dėję pakankamas pastangas, kad vėl gyventų kartu, svarsčiusios visas įmanomas galimybes, intensyviai ieškojusios kompromiso, sutarimo. Teismo nuomone, abu sutuoktiniai pažeidė lojalumo pareigą, numatytą CK 3.27 straipsnyje. Pašlijus santykiams, šalys nesistengė išsaugoti šeimą, ieškoti pagalbos pas specialistus, daryti nuolaidas bei spręsti iškilusias problemas. Minėtos pareigos pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, kadangi abu sutuoktiniai iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinių lojalumo, savitarpio pagalbos ir paramos, visapusiško rūpinimosi šeima pareigas, nesugebėjo rasti kompromiso, prisiimti atsakomybės už šeimos išsaugojimą. Gyvenimas skirtingose šalyse taip pat įtakojo santuokos iširimą, tačiau apie galimas iškilti tokias problemas šalys turėjo galvoti kurdamos santuoką. Teismas sprendžia, kad sutuoktinių nebesieja bendri šeimos interesai, santuokinio gyvenimo jie nebegyvena, bendras sutuoktinių gyvenimas yra nutrūkęs ir toliau tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Iškilus konfliktams, atsiradus nenumatytoms aplinkybėms (atsakovo deportacija), sutuoktiniai nesugebėjo rasti sąlyčio taškų šeimai išsaugoti, gyventi vienoje ar kitoje abiem priimtinoje šalyje, todėl esant tokiai situacijai negali būti pripažįstama vieno ar kito sutuoktinio kaltė, todėl yra pagrindas konstatuoti abipusę kaltę dėl santuokos iširimo (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Įvertinęs nustatytas aplinkybes, byloje esančius įrodymus, šalių elgesį teismo proceso metu, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas šalių sudarytą santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į ieškovės prašymą, ieškovei po santuokos nutraukimo paliktina ikisantuokinė pavardė „M.“, atsakovui – „G.“ (CK 3.69 straipsnis).

Santuoka laikytina nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 385 straipsnio 2 dalis).

Dėl tarpusavio išlaikymo

Reikalavimai dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nepareikšti, todėl šis klausimas nespręstinas (CPK 385 straipsnio 1 dalis).

Dėl prievolių

Ieškovė nurodė, kad santuokos metu kreditorinių įsipareigojimų neprisiėmė.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Teismas nustatydamas nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą turi įvertinti visumą aplinkybių, tai yra kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikams tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaikų prisirišimą prie tėvo (motinos), brolių (seserų) ir kitų giminaičių, vaikų norus, galimybes auklėti vaiką, vaiko interesų požiūriu ir padaryti išvadą, su kuriuo iš tėvų, nustačius vaiko gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks jo interesus (CK 3.174 straipsnis).

Šalių nepilnametis sūnus D. G., gim. (duomenys neskelbtini)., gyvena su mama, ieškove D. M.-G.. Ieškovė prašo nustatyti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą su ja, tvirtina, jog gali užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas vaikui, rūpinasi jo auklėjimu, ugdymo. Spręsdamas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas vertina aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustato, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas.

Iš ieškovės paaiškinimų, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados matyti, jog nepilnametis D. G. nuo pat gimimo gyvena su ieškove. Tarp motinos ir sūnaus yra susiklostę artimi tarpusavio santykiai. D. lanko darželį-lopšelį „(duomenys neskelbtini)“. Byloje nustatyta, kad ieškovė tinkamai rūpinasi ir prižiūri sūnų. Berniukui yra sudarytos tinkamos gyvenimo ir vystymosi sąlygos. Atsakovas su sūnumi nuo pat gimimo bendrauja epizodiškai, kadangi visą laiką gyveno užsienyje ir grįždavo tik trumpam laikui. Paskutinį kartą, pasak ieškovės, pas sūnų buvo atvykęs 2022 m. gruodžio mėnesį. Nuo to laiko atsakovas su sūnumi bendrauja tik nuotoliniu būdu. Kaip matyti, D. nėra prisirišęs prie tėvo, jų nesieja šilti santykiai, vaikas ne visada nori kalbėtis su tėčiu telefonu. Atsakovas kalba rusiškai, kadangi sūnus nesupranta šios kalbos, atsakovo bendravimas su vaiku vyksta per ieškovę. Atsakovas nepareiškė prieštaravimo dėl šio reikalavimo, institucija teikianti išvadą (tiek raštu, tiek teismo posėdžio metu) pritaria, kad šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama (ieškove). Be to, susiklosčiusi situacija, t. y. atsakovo deportavimas iš Europos Sąjungos lemia, kad nagrinėjamu atveju mažamečio D. G. gyvenamąją vietą nustačius su ieškove bus užtikrinti nepilnamečio interesai, todėl šalių sūnaus D. G. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (CK 3.174 straipsnis).

Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiko auklėjime ir ugdyme įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170, 3.175 straipsniai).

CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.175 straipsnyje numatyta, kad vaiko tėvas gali kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarkos. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

Nagrinėjamu atveju ieškovė paaiškino, jog neriboja ir neribos vaiko tėvo bendravimo su sūnumi, ir ateityje leis atsakovui dalyvauti sūnaus auklėjime, kiek tai nepažeis nepilnamečio D. interesų. Ieškinyje ieškovė detaliai nekonkretizavo atskirai gyvenančio tėvo bendravimo su sūnumi tvarkos. Bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad jai ir atsakovui pavyksta tarpusavyje susitarti dėl bendravimo tvarkos. Duomenų, kurie rodytų, jog būtų reikalinga riboti tėvo ir sūnaus bendravimą, nėra. Atsakovas nuomonės dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos teismui nepateikė.

Teismas įvertinęs tai, kas aptarta, šalims geranoriškai sutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos, mano, jog ieškovės pateikta bendravimo tvarka neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams ir teisei kiek galima daugiau bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, todėl, ieškovės reikalavimas šioje dalyje taip pat tenkintinas.

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Byloje nustatyta, kad šalių sūnus gyvena su ieškove, šiuo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove, todėl yra pagrindas priteisti vaikui išlaikymą iš atsakovo. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui D. po 300 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d.

Vaikui priteistino išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl, sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

Ieškovės sūnaus išlaikymui prašoma priteisti 300 Eur suma kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis atitinka formuojamą teismų praktiką. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Iš ieškovės paaiškinimų, bylos medžiagos, matyti, kad šalių sūnus D. lanko lopšelį-darželį, vaikas turi sveikatos problemų, nuolat vartoja medikamentus, dažnai serga. Neabejotina, kad vaikui būtinas maistas, rūbai, apavas, higienos ir kiti buities reikmenys, ugdymo priemonės, mokestis už darželio lankymą bei rinkliavos, taip pat reikalingi pinigai laisvalaikio reikmėms ir pan.

Pažymėtina, kad kasacinis teismas, plėtodamas kasacinio teismo praktiką civilinėse bylose dėl vaiko išlaikymo, konstatavo, kad nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pvz. pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

Ieškovė nurodė tik apytikslę sumą, kurią ji išleidžia D. išlaikymui. Ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis, įvertinus vaiko amžių atitinkančios poreikius, taip pat turimas sveikatos problemas, laikytinas iš esmės pagrįstu ir atitinkančiu nepilnamečio vaiko interesus. Kaip minėta, teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Pagal byloje esančius duomenis (pažymą apie darbo užmokestį), ieškovė dirba MB „(duomenys neskelbtini)“. Jos vidutiniškai gaunamas darbo užmokestis per mėnesį yra apie 650,00 Eur. Taip pat gauna išmokas iš valstybės. Ieškovė gyvena pas tėvus, turto, galinčio teikti papildomas pajamas, neturi. Nagrinėjamu atveju nepaneigta, jog atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus, ieškovės teigimu dirba, duomenų, jog atsakovas turi daugiau išlaikytinių, byloje nėra.

Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė iš esmės viena užtikrina ne tik D., bet ir kito šeimoje augančio sūnaus poreikius, iš atsakovo I. G. nepilnamečio vaiko D. G. išlaikymui priteistinas išlaikymas po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki vaiko pilnametystės (CK 3.194 straipsnio 3 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismo įsitikinimu, minėta suma šiuo metu yra pakankama tenkinti vaiko poreikius, tokios sumos mokėjimas sūnaus išlaikymui nevertintinas kaip per didelė našta sveikam ir darbingam tėvui, turinčiam pareigą rūpintis savo nepilnamečiu sūnumi, atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principus. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Ieškovė skirtina vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.157, 3.190 straipsniai).

Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Nutraukiant santuoką, privalomai dalijamas turtas, sutuoktiniams priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 3.118 straipsnio 1 dalis).

Sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių turto padalijimo nutraukiant santuoką, teisingo sutuoktinių bendro turto balanso sudarymas yra teismo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis Nr. 3K-3-566/2012). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Privalo būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).

CK 3.119 straipsnyje nurodyta, jog dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė į šį turtą pasibaigia tik nutraukiant santuoką ir padalijus šį turtą teismo sprendimu (CK 3.100 straipsnio 4 ir 6 punktai). Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys. Jei toks šalių susitarimas nepasiekiamas – turto vertė gali būti nustatoma remiantis bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-12/2008).

Valstybės įmonės „Regitra“ pateikiamais duomenimis ieškovės vardu įregistruotos trys transporto priemonės: „M. B. Sprinter 315 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Audi Q7 3.0 TDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „VW VW Skap 2,5 Tdi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Ieškovė nurodė, kad transporto priemonė „M. B. Sprinter 315 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įgyta santuokos metu. Nepaneigta, jog minėtu automobiliu naudojasi tik atsakovas, automobilis yra jo žinioje, todėl prašo šį automobilį priteisti atsakovui natūra, sau kompensacijos už atsakovui tenkančią turto dalį priteisti neprašo. Taip pat nurodė, kad automobilis „Audi Q7 3.0 TDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra įgytas iki santuokos sudarymo ir jai priklauso asmeninės nuosavybės teise, todėl nedalintinas. Atsakovas prieštaravimų ieškovės reikalavimas nepareiškė. Teismas, įvertinęs ieškovės nurodytas ir atsakovo neginčytas aplinkybes dėl automobilio įsigijimo aplinkybių, įgyto automobilio nuosavybės teisinio režimo, sprendžia, kad egzistuoja pagrindas automobilį „M. B. Sprinter 315 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti atsakovui, ieškovei nepriteisiant kompensacijos. Iš pateikto Registracijos liudijimo matyti, kad automobilis „Audi Q7 3.0 TDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruotas 2021 m. balandžio 30 d., t. y. iki santuokos sudarymo, todėl yra ieškovės asmeninis turtas ir šioje byloje nedalintinas, kaip ir transporto priemonės „VW VW Skap 2,5 Tdi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingi patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovė už ieškiniu pareikštus reikalavimus sumokėjo 109,00 Eur žyminio mokesčio, taip pat 220,00 Eur už vertimo paslaugas bei patyrė 400,00 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Taigi ieškovė iš viso patyrė 729,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Byloje ieškovė ieškiniu prašė teismo išspręsti šiuos pagrindinius reikalavimus: 1) dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės (teismas vertina, kad tenkinta 50 proc. reikalavimo, nes santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės); 2) dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (tenkinta 100 proc.); 3) dėl bendravimo tvarkos nustatymo (tenkinta 100 proc.); 4) dėl išlaikymo vaikui priteisimo (tenkinta 100 proc.); 5) dėl transporto priemonės padalijimo (ginčas nekilo); 6) dėl pavardės (tenkinta 100 proc.). Teismas sprendžia, kad tenkinta 92 proc. ieškinio. Įvertinus patirtas išlaidas, patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas, ieškovei priteistina iš atsakovo 671,00 Eur (729 Eur x 92 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė už reikalavimą priteisti vaikui išlaikymą įstatymu atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl iš atsakovo priteistinas 81,00 Eur žyminis mokestis valstybei (300,00 Eur × 12 mėn. × 3 proc. × 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 270, 385 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės D. M.-G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo I. G., gimusio (duomenys neskelbtini)., santuoką, įregistruotą Telšių rajono savivaldybės administracijos Teisės ir administravimo skyriuje (duomenys neskelbtini)., įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei D. M.-G. palikti pavardę „M.“, o atsakovui I. G. pavardę „G.“.

Nustatyti nepilnamečio sūnaus D. G., gimusio (duomenys neskelbtini)., gyvenamąją vietą kartu su mama D. M.-G. jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo I. G., gimusio (duomenys neskelbtini)., materialinį išlaikymą sūnui D. G., gimusiam (duomenys neskelbtini)., po 300,00 Eur kas mėnesi mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki D. G. pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nustatyti, kad nepilnamečio D. G., gimusio (duomenys neskelbtini)., išlaikymui skirtas pinigines lėšas uzufrukto teise administruos vaiko mama D. M.-G..

Nustatyti, jog atsakovas I. G. pagal galimybes, nepažeisdamas nepilnamečio vaiko interesų, bendraus ir dalyvaus sūnaus D. G. auklėjime, bendru ieškovės ir atsakovo sutarimu, iš anksto suderintu laiku.

Padalinti ­­ santuokos metu įgytą turtą – atsakovui I. G. asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę „M. B. Sprinter 315 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) baltos spalvos, pirmos registracijos data 2008 m. spalio 13 d., VIN kodas (duomenys neskelbtini), 7 000,00 Eur vertės.

Priteisti ieškovei D. M.-G. iš atsakovo I. G. 671,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo I. G. valstybei 81,00 Eur žyminio mokesčio, priteistą sumą sumokant į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas 188659752, žyminio mokesčio įmokos kodas 5660.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Teisėja Edita Gailienė